Civilinė byla Nr. e2A-712-480/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06787-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.6.8.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. P. ir A. P. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-984-429/2023 pagal ieškovų G. P. ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto termino pirkimo–pardavimo sutarčiai nekilnojamo turto registre įregistruoti atnaujinimo, trečiasis asmuo byloje – D. A. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti G. P. ir A. P. įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovą užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, ta pačią žemės sklypo kainą, laikant, kad už žemės sklypą yra sumokėta, sutinkamai su 2022 m. birželio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui, žemės sklypo A dalimi; 2) pripažinti, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), motyvuojant tuo, jog žemės sklypas įgytas sutuoktinių, gyvenant santuokoje; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, kuriuo nustatyta ieškovams 0,0671 ha žemės ploto, o D. A. B. – 0,1027 ha, žemės ploto, nustatant, kad ieškovams atitenka žemės sklypo 0.0760 ha dalis nuosavybės teise, įgyta 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo 0,0938 ha dalies nuosavybė tenka Lietuvos Respublikai (D. A. B.); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovai gyvena namų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas: (duomenys neskelbtini)). Ieškovų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovas pripažintas neveiksniu, o ieškovė paskirta jo globėja. Pagal 2020 m. sausio 22 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Kauno filialo išrašą gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruoti trims bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise, t. y. ieškovams ir trečiajam asmeniui D. A. B.. Ieškovai 1/2 pastatų įgijo 1977 m. spalio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 175 pagrindu gyvendami santuokoje. VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypas, bendras plotas – 0,1698 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovai, įgijus 1/2 pastatų dalį, nuo 1977 m. spalio 21 d. naudojasi 0,076 ha žemės sklypo dalimi pagal nustatytą tvarką su bendraturčiais, dirba žemę, moka mokesčius. Ieškovas, 1992 m. liepos 3 d. pasirašęs žemės pirkimo–pardavimo sutartį (projektą) ir sumokėjęs visą nustatytą žemės sklypo kainą, buvo įsitikinęs, kad žemės sklypą valdo kaip teisėtas žemės sklypo savininkas. Ieškovo, kaip pirkėjo, atlikti veiksmai patvirtina, jog jis išpildė visas būtinąsias sąlygas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau valstybės institucijos įgaliotas asmuo be pagrindo neorganizavo tinkamo pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo Žemėtvarkos skyriuje ir turto registre, t. y. sutartis nebuvo perduota Žemėtvarkos skyriui įstatymų nustatyta tvarka, dėl Žemėtvarkos atsakingų darbuotojų neveikimo (aplaidumo) žemės sklypas nebuvo įregistruotas turto registre ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2016–2019 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje atliko naujus kadastrinius planus. Ieškovai ir trečiasis asmuo sutiko su namų valdos bendru žemės sklypo dydžiu – 0,1698 ha, nes toks žemės sklypo dydis buvo ir anksčiau, tik atlikus žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus 2018 m. buvo patikslintos žemės sklypo ribos. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 7SK-2104-(14.7.110) VĮ Registrų centro Kauno filiale 0,1698 ha žemės sklypas įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. Šiuo žemės sklypu naudojasi ieškovai ir trečiasis asmuo. Pagal VĮ Registro centro 2020 m. sausio 22 d. duomenimis, trečiajam asmeniui padidėjo nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo 605/1000 dalių jai ant bendro naudojimosi žemės jai pasistačius verandą (ir dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal dovanojimo sutartį). Tuo tarpu ieškovams sumažėjo nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo 395/1000 (palyginus su 1992 m. liepos 3 d. duomenimis, kai savininkams nuosavybės teise priklausė statinių po 1/2 dalis). Sutinkamai su namų valdoje esančių statinių dalimis, priklausančiomis bendraturčiams, atsakovė 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 7VĮ-47-(14.7.2) nustatė ieškovams 0,0671 ha žemės ploto, o trečiajam asmeniui – 0,1027 ha žemės ploto, taigi ieškovams nustatyta mažesnė žemės sklypo dalis (0,0671 ha) negu faktiškai valdoma, už kurią ieškovai moka mokesčius, pagal įgytą turtinę teisę 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 7VĮ-47-(14.7.2) naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Trečiasis asmuo pripažįsta, kad ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi – 0,0760 ha ir ginčo tarp jų nėra, ji sutinka su šalių nustatytą žemės sklypu faktiškai naudojimosi tvarka, jos ribomis ir dydžiu.
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį NŽT nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog Kauno rajono valdybos potvarkis dėl žemės sklypo pardavimo ieškovui nepriimtas, taip pat ieškovas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo patvirtinęs notariškai, todėl privatizavimo procedūra nebuvo baigta iki galo. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią. Vadovaujantis turimais archyviniais dokumentais, ieškovas 1992 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą pirkti 0,076 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo raudonų linijų planą, kuriame nurodyta, kad faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas yra 0,0760 ha. Pagal žemės sklypo planą buvo apskaičiuota mokėtina suma už žemės sklypą – 1 197 rubliai. Taip pat ieškovas 1992 m. liepos 3 d. pasirašė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, sutikdamas su žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis, tačiau nebuvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis bei nepatvirtinta notaro ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareigą įregistruoti pirkimo–pardavimo sutartį tiek anuomet, tiek dabar teisės aktai numatė ir numato pirkėjui. Ieškovas tuo metu nepateikė žemės sklypo geodezinių matavimų, naujo plano su koordinatėmis, kuris turėjo būti pateiktas iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl žemės sklypo pirkimo–-pardavimo sutartis net negalėjo būti sudaroma, nes nebuvo žinomos sklypo koordinatės. 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 7SD-5293-(14.7.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ ieškovas buvo kviečiamas į susirinkimą dėl žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, todėl darytina išvada, kad ieškovas žinojo, jog žemė yra valstybinė ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasirašyta. Ieškovams ir trečiajam asmeniui yra suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1212), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 7VĮ-1343-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ (toliau – Projektas). Ieškovas ir trečiasis asmuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 7AL-37. Atsižvelgiant į Projekto sprendinius, buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, kurie yra patvirtinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 7SK-2104-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype yra įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 395/1000 gyvenamojo namo dalis, o trečiajam asmeniui – 605/1000 gyvenamojo namo dalis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsakymu statinių bendraturčiams tenkančios ieškovams – 0,0671 ha ploto, o trečiajam asmeniui – 0,1027 ha ploto, žemės sklypo dalys yra nustatytos teisingai, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ- 47-( 14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. 2020 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) yra administracinis aktas, kuris neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino ieškovus įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, tą pačią žemės sklypo kainą, laikant, kad už žemės sklypą yra sumokėta (sutinkamai su 2022 m. birželio 15 d. UAB „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui, žemės sklypo A dalimi); pripažino, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš NŽT 517,24 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų; priteisė iš atsakovės 20,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus, prijungtas apžiūrai kadastro ir registro bylas, priėmė išvadą, kad ieškovai įrodė įgyvendinę teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijusiems turtinę teisę sudaryti šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant NŽT užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis, paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, tą pačią sklypo kainą, laikant, kad ieškovai už žemės sklypą su valstybe atsiskaitę, tai yra už jį sumokėję už žemės sklypo dalį A, nurodytą UAB „Ramlina“ 2022 m. birželio 15 d. žemės sklypo plane.
6. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog ieškovai atliko visus pagrindinius veiksmus, siekiant sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovas išpildė visas būtinąsias sąlygas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau valstybės institucijos įgaliotas asmuo be pagrindo neorganizavo tinkamo pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo Žemėtvarkos skyriuje galimai dėl per didelio darbo krūvio, vykstant nuolatiniams privatizacijos procesams ir šio sklypo neįregistravo turto registre.
8. Teismas taip pat konstatavo, jog Kauno rajono Valdyba neužbaigė žemės sklypo privatizavimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89., todėl šiai procedūrai užbaigti, remiantis teisingumo ir sąžiningumo principu, atnaujino senaties terminą, pripažįstant, kad ieškovai įgijo nuosavybėn lygiomis dalimis žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenant santuokoje.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas dėl ginčo žemės sklypo išpirkimo į Kauno rajono Valdybą kreipėsi 1992 m. balandžio 28 d., 1992 m. liepos 3 d. už žemės išpirkimą sumokėjo 300 rublių, o 1992 m. rugpjūčio 3 d. – 1 197 investicinius čekius.
10. Teismas konstatavo, kad NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 7V47-(14.7.2.) priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
11. Teismas nurodė, kad nesant ginčo tarp sklypo dydžio ir priklausymo kiekvienam iš savininkų dėl jo pasidalijimo būdo, šį sklypą ieškovai ir trečiasis asmuo gali pasidalinti jiems priimtinu būdu notarine tvarka, todėl priėmė išvadą, jog panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. TVĮ -47-(14.7.2) nėra pagrindo.
12. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovams buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai 66,67 procentams.
13. Teismas taip pat nurodė, kad 200 Eur UAB „Ramlina“ kvitas yra susijęs su įrodymų teikimu, todėl šių išlaidų iš atsakovės ieškovams nepriteisė, nes ir ieškovai privalėjo savalaikiai įgyvendinti savo teisių realizavimą, kurio terminus atnaujino teismas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį, toje dalyje, kurioje jis buvo patenkintas, atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 5 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 260), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) 3 punktui, 7 punktui. Faktiškai teismas priėmė tokį sprendimą, kurio atsakovė įgyvendinti negali, nes administraciniu aktu, kurį teismas pripažino teisėtu ir nepažeidžiančiu jokių teisės aktų, yra nustatyta mažesnė žemės sklypo dalis nei teismas įpareigoja užbaigti procedūrą, t. y. parduoti.
14.2. Pirmosios instancijos teismas atnaujino senaties terminą pirkimo–pardavimo procedūrai užbaigti, tačiau tokio reikalavimo nebuvo keliama šioje civilinėje byloje. Teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-794-601/2022 padaryta išvada, kad 1992 m. liepos 3 d. pasirašyta žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra tik projektas.
14.3. Pirmosios instancijos teismas netaikė ieškovui bonus pater familias (iš lot. apdairus ir atidus žmogus) elgesio standartų, kas taip pat lėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Pareigą įregistruoti pirkimo–pardavimo sutarti tiek anuomet, tiek dabar teisės aktai numatė ir numato pirkėjui. Ieškovas tuo metu nepateikė žemės sklypo geodezinių matavimų, naujo plano su koordinatėmis, kuris turėjo būti pateiktas iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis net negalėjo būti sudaroma, nes nebuvo žinomos sklypo koordinatės.
14.4. Ieškovams yra nustatyta tik žemės sklypo dalis, todėl teismas negalėjo tenkint antrojo reikalavimo ir pripažinti, kad jiems priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į visą žemės sklypą. Be to, šis ieškovų reikalavimas yra perteklinis, nes ginčo nėra, kad turtas priklausantis sutuoktiniams bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklauso lygiomis dalimis.
14.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad vykdomoji valdžia, šiuo atveju institucija, o ne teismas, turi prerogatyvą priimti sprendimą parduoti valstybinę žemę bei nustatyti sąlygas, kokiomis ji yra parduodama. Šiuo atveju teismas, nustatydamas žemės sklypo dalies dydį ir kainą, atliko viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus.
15. Apeliaciniu skundu ieškovai G. P. ir A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą iš dalies – panaikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, kuriuo nustatyta ieškovams 0,0671 ha žemės ploto, o trečiajam asmeniui – 0,1027 ha, žemės ploto, ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad ieškovams atitenka žemės sklypo 0,0760 ha dalis nuosavybės dalis (įgijus turtinę teisę 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), žemės sklypo 0,0938 ha dalies nuosavybė tenka Lietuvos Respublikai (su teise išsipirkti trečiajam asmeniui). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas vienašališkai vertino byloje surinktus įrodymus ne ieškovų, o atsakovės naudai, kas sąlygojo neteisingą teismo sprendimo dalies priėmimą. 2020 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) naikintinas, kadangi yra neteisėtas ir savo turiniu prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo 1 ir 2 punktams.
15.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dalyje dėl atsakovės 2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) panaikinimo. Teismas turėjo atsižvelgti į visumą aplinkybių ir vadovautis tuo metu galiojančiais įstatymais (CK 1964 m.).
15.3. Ieškovai nesutinka su teismo argumentais, kad žemės sklypą jie ir trečiasis asmuo gali pasidalinti jiems priimtinu būdu notarine tvarka, nes nepanaikinus 2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) spręsti ginčą notarine tvarka neįmanoma.
15.4. Teismas nevertino, kad ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2020 m. vasario 21 d., kad atsakovė gera valia atsisako atšaukti 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.), ir neatsižvelgė, jog tarp bendraturčių nustatytos žemės sklypo dalys neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nepanaikinus atsakovės 2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) ieškovams kyla neigiamos pasekmės – dėl atsakovės kaltės neužbaigus žemės sklypo privatizavimo procedūros ieškovai neįgijo nuosavybės teisių į 0,0760 ha žemės sklypo dalį.
15.5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus dalyje dėl 2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) panaikinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sudarant sutartį pirkėjas nebuvo informuotas, nežinojo, jog sudarant sutartį su valstybės institucijos atstovu pasireiškė šalių nelygybė, bei į kitas aplinkybes, kad ieškovas yra neįgalus. Kauno rajono Valdybos Žemėtvarkos skyrius ruošė žemės sklypo privatizavimo bylą, buvo atsakingas už daikto pardavimą, tačiau pirkėjui nesuteikė reikiamos informacijos, todėl pirkėjas nežinojo, kokia yra žemės sklypo privatizavimo procedūra.
16. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį, toje dalyje, kurioje jis buvo patenkintas, atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.), nes šiuo įsakymu statinių bendraturčiams tenkančios (ieškovams 0,0671 ha ploto, o trečiajam asmeniui 0,1027 ha ploto) žemės sklypo dalys yra nustatytos teisingai, atsižvelgiant į bendraturčiams tenkančią statinių dalį.
16.2. 2020 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) yra administracinis aktas. Ginčijamas NŽT įsakymas neatitinka nei vieno iš ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų.
16.3. Ginčijamas įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkto nuostatas. Jei būtų tenkintas ieškovų trečiasis reikalavimas ir panaikintas įsakymas, tai kaip tik būtų pažeistos taisyklių 7 punkto nuostatos, kas darytų administracinį sprendimą neteisėtu.
16.4. Ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokiems teisės aktams prieštarauja skundžiamas įsakymas. Be to, nėra nustatyta jokia tarp bendraturčių žemės sklypo naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes šiuo metu visas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Taip pat nėra sudaryta jokia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.
17. Ieškovai G. P. ir A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį dėl 2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) panaikinimo ir priimti naują sprendimą – nustatyti, kad ieškovams atitenka 0,0760 ha žemės sklypo dalis nuosavybės teise (įgijus turtinę teisę 1992 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), žemės sklypo 0,0938 ha dalis tenka nuosavybės teise Lietuvos Respublikai (su teise išsipirkti trečiajam asmeniui), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo (privatizavimo) tvarką nustatė tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 ir juo patvirtintos taisyklės, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260.
17.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai atliko visus pagrindinius veiksmus, reikalingus sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, tačiau dėl atsakovės kaltės privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta įstatymų nustatyta tvarka.
17.3. Ieškovai neatsisakė įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma. Žemės sklypo privatizavimo byla buvo pas atsakovei ir tai priklausė ne nuo ieškovų valios. Atsakovė pati neužbaigė pradėto privatizavimo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės institucijos įgaliotas asmuo be pagrindo (aplaidumo) neorganizavo tinkamo pirkimo sutarties įforminimo ir įregistravimo Žemėtvarkos skyriuje.
17.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė konstitucinio valdžių padalijimo principo, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog vykdomoji valdžia, šiuo atveju – institucija, o ne teismas turi prerogatyvą priimti sprendimą parduoti valstybinę žemę bei numatyti sąlygas, kokiomis ji yra parduodama.
17.5. Ieškovai nesutinka, kad žemės sklypas būtų įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, nes ieškovai pagal 1992 m. liepos 3 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį yra sumokėję nustatytą kainą už 0,0760 ha žemės sklypo dalį, tačiau buvo apgauti. 2020 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. 7VĮ-47-(14.7.2.) naikintinas, kadangi prieštarauja tarp bendraturčių nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarka, pirkimo–pardavimo sutarčiai ir užkerta kelią užbaigti privatizavimo procedūrą.
18. Trečiasis asmuo D. A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimus į apeliacinius skundus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. P. 1992 m. balandžio 28 d. prašymu kreipėsi į Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybą parduoti jam 0,076 ha žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda (individualiai skirtas sklypas), kuri yra adresu: (duomenys neskelbtini). 1992 m. liepos 3 d. pasirašyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo (pirkėjo) ir Kauno rajono valdybos atstovės (skaičiuotojos) D. G. (pardavėjas) (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 0,076 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Prie Sutarties yra raudonųjų linijų planas, kuriame atvaizduotos faktinės sklypo ribos (780 kv. m) ir kuris patvirtintas Kauno r. vyr. architekto (1992 m. birželio 24 d.), Agrarinės reformos tarnybos specialisto (1992 m. birželio 22 d.), Kauno r. (duomenys neskelbtini) apylinkės atstovo (1992 m. birželio 22 d.). Sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 1 197 investicinių čekių, kuriuos pirkėjas privalo sumokėti iki 1992 m. rugpjūčio 10 d., taip pat nurodyta, kad sklypo pirkėjas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 reikalavimų. Iš byloje pateikto kasos kvito matyti, kad ieškovas 1992 m. liepos 3 d. sumokėjo už žemės išpirkimą 300 rublių (mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą), o iš mokėjimo pranešimo matyti, kad 1992 m. rugpjūčio 3 d. sumokėti 1 197 investiciniai čekiai už perkamą žemę. Daugiau duomenų apie žemės sklypo išsipirkimo (privatizavimo) procedūras byloje nėra, t. y. ieškovų naudojamo žemės sklypo privatizavimas (įsigijimas) nebuvo pabaigtas.
22. Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pradėjo tvarkyti šio žemės sklypo dokumentus ir žemės sklypas buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 7SD-5293-(14.7.104) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ ieškovas buvo kviečiamas į susirinkimą dėl žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Ieškovams G. P., A. P. ir trečiajam asmeniui D. A. B. yra suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 1212), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų plane, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtintam Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 7VĮ-1343-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ (toliau – Projektas). Ieškovas ir D. A. B. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. 7AL-37. Atsižvelgiant į Projekto sprendinius, buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, kurie yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 7SK-2104-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 7VĮ47-(14.7.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – Įsakymas) nustatytos statinių bendraturčiams tenkančios A. P. ir G. P. – 0,0671 ha ploto, o pilietei D. A. B. – 0,1027 ha ploto žemės sklypo dalys.
23. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų reikalavimą dėl pripažinimo ieškovus įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę užbaigti privatizavimo procedūrą; teismas pripažino, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į šį žemės sklypą ir atmetė ieškovų reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo. Su tokiu sprendimu nesutinka abi šalys ir teikia apeliacinius skundus.
24. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovų namų valdoje naudojamo žemės sklypo (faktiškai naudojamo sklypo), kuris šiuo metu yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu, privatizavimo procedūrų įgyvendinimo. Ieškovai siekia, kad jiems būtų pripažintos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį jie, jų manymu, įgijo 1992 m. privatizavimo metu. Mano, kad Įsakymu statinių bendraturčiams tenkančios (ieškovams 0,0671 ha ploto, o trečiajam asmeniui 0,1027 ha ploto) žemės sklypo dalys yra nustatytos neteisingai. NŽT teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimą, kurio atsakovė negali įgyvendinti, nes Įsakymu, kurį teismas pripažino teisėtu, yra nustatyta mažesnė žemės sklypo dalis, nei teismas įpareigojo užbaigti procedūrą, t. y. parduoti. Mano, kad teismas, tenkindamas dalį ieškovų reikalavimų, neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi jau buvo panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavęs bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes byla buvo išnagrinėta esant netinkamai suformuluotam ieškinio reikalavimui. Nors ieškovai ir pateikė patikslintą ieškinį, tačiau jų reikalavimas nėra pakankamai tikslus ir aiškus. Esant tokiai procesinei situacijai, kuomet ieškovai aiškiai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o privatizavimo procedūros užbaigimo sudarant pirkimo–pardavimo sutartį teisėtumo klausimas įeina į šalių ginčo apimtį, teisėjų kolegija vertina, kad nors ieškovai ir netiksliai suformulavo savo pirmąjį reikalavimą dėl pripažinimo ieškovus įgyvendinusiais teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę 1992 m. liepos 3 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis užbaigti privatizavimo procedūrą, yra neekonomiška ir netikslinga bylą dar kartą grąžinti pirmosios instancijos teismui tam, kad būtų patikslintas reikalavimas ir išspręstas ginčas, nagrinėjamas šioje byloje. Be to, vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
26. Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas, ar, vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir vertinant šalių elgesį, gali būti pripažintas galiojančiu ir sudarytu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo privatizavimo procese valstybinė nuosavybės forma pagal valstybės nustatytą tvarką pakeičiama ieškovų privačia nuosavybe.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojo iki 1993 m. liepos 29 d.) patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės (toliau – Taisyklės) (šių Taisyklių 4 punktas) numatė, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, kuriame taip pat turi būti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už įsigyjamą sklypą forma (iš karto ar išsimokėtinai) bei priklausančios lengvatos; dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo planą. Sklypo planą sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą. Taisyklių 6 punktas numatė, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį surašo sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir supažindina su šiais dokumentais pirkėją. Žemės sklypo pirkėjas savo parašu patvirtina sutinkąs su sklypo įkainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Taisyklių 8 punktas numatė, kad supažindinusi pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi būti nurodyta: parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekte; asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Taisyklių 9 punktas numatė, kad miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise: siunčia pranešimą pirkėjui, nurodydama sumą, kurią pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, banko įstaigos pavadinimą ir sąskaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką; įpareigoja miesto žemėtvarkininką duoti nurodymą atitinkamoms tarnyboms paženklinti parduodamą žemės sklypą riboženkliais bei patikslinti kartografinę ir žemės kadastro medžiagą; minėti darbai turi būti atlikti iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Laikotarpis nuo miesto (rajono) valdybos potvarkio priėmimo iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Taisyklių 10 punktas numatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (galiojo iki 1995 m. liepos 22 d.) patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkoje.
28. Nors pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą: supažindinus pirkėją su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo–pardavimo sutarties projektu, reikalingas leidimas įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, kuris tvirtinamas miesto (rajono) valdybos potvarkiu ir kuriame nurodomi žemės pardavimui reikšmingi duomenys: parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis; sklypo kaina; nuosavybės teisės apribojimai, suderinti su pirkėju žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekte; asmuo, įgaliotas miesto (rajono) valdybos vardu pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (Taisyklių 8.1–8.4 punktai) – perkamo sklypo kainą ieškovas turėjo sumokėti po rajono valdybos potvarkio, leidžiančio jam pirkti žemės sklypą priėmimo, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas 1992 m. liepos 3 d. sumokėjo už žemės išpirkimą 300 rublių, o 1992 m. rugpjūčio 3 d. sumokėti 1 197 investiciniai čekiai, tačiau teismui nepateiktas rajono valdybos potvarkis, leidžiantis jam pirkti žemės sklypą.
29. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirado civilinės teisės ir pareigos sprendžiama pagal tai, ar sutarties šalys atliko visus reikalingus veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Reikia nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą.
30. Šiuo aspektu Taisyklėse nurodytas naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad esant tik ieškovo išreikštai valiai pirkti jo naudojamą žemės sklypą, sumokant už jį nustatyto dydžio kainą, nėra pakankama konstatuoti sandorio sudarymo faktą.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių taikymo, yra išaiškinęs, kad valstybės, veikiančios per atstovus–miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutarties šalies – valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tada kitai susitariančiajai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus (o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka), atsirastų teisė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalimi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentavusios teisės normos nenumatė, kad nuosavybės teisės į perkamą valstybinę žemę įgijimas būtų išimtinai siejamas vien su apmokėjimu už šią žemę. Mokėjimas už perkamą valstybinę žemę buvo tik viena iš būtinųjų sąlygų nuosavybės teisei įgyti. Nuosavybės teisei į perkamą valstybinę žemę įgyti buvo būtina juridinių faktų visuma, iš jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, rajono valdybos, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypą, atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Nagrinėjamu atveju rajono valdybos potvarkio nebuvimas leidžia spręsti nesant išreikštos kitos sandorio šalies valios dėl ginčo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, jog valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo ir valstybės nebuvo sudaryta, darytina išvada, jog valstybinės žemės pirkimo procedūra nebuvo užbaigta, o ieškovui, sumokėjusiam nurodytą mokestį už žemę, nuosavybės teisė į valstybinės žemės sklypą neperėjo.
33. Pažymėtina, kad ieškovas, o taip pat ir ieškovė, ieškovo sutuoktinė, kuri vėliau buvo paskirta ieškovo globėja, siekdami įgyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą ir ieškovui sumokėjus jo kainą, 27 metus (nuo 1992 m. liepos mėn. iki 2020 m. balandžio 27 d. kreipimosi į teismą dienos) nei iš Kauno rajono valdybos, nei iš ją per šį laiką keitusių kitų įgaliotų institucijų, nereikalavo, kad būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, neskundė šių institucijų neveikimo, negynė savo teisių kitais būdais.
34. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį bei aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės pirkimo procedūros buvo pradėtos, tačiau visi ginčo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai žemės sklypo pirkimui–pardavimui nebuvo įvykdyti. Tai, kad 1992 m. ieškovas sumokėjo už 0,076 ha žemės sklypo plotą 300 rublių mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą ir 1 197 investicinius čekius už perkamą žemę, 1992 m. liepos 3 d. pasirašė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri pagal teisinį reglamentavimą ir savo turinį yra sutarties projektas, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad buvo sudarytas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris. Per laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar pasikeitė faktinė situacija: t. y pasikeitė bendraturčiams tenkančios nekilnojamojo turto dalys ir atitinkamai, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, objektas, kurį siekiama išpirkti privačion nuosavybėn, t. y. pasikeitė ieškovams tenkanti sklypo dalis, todėl, pasikeitus objektui, nebėra tinkami valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros metu derinti ginčo žemės sklypo dokumentai ir nėra pagrindo tenkinti šioje byloje pareikštą ieškinį bei įpareigoti atsakovę užbaigti 0,076 ha ploto žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūrą, sudarant sutartį.
35. Konstatavus, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovai neturi galimybės savo teisių ginti šioje byloje jų pasirinktu būdu, tačiau neprarado teisės pirkti naudojamą žemės sklypą pagal šiuo metu esančias sąlygas. Šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo dokumentai turi būti rengiami pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Šiuo metu žemės sklypų pirkimo–pardavimo teisinius santykius detaliai reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir šiuo nutarimu patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Minėto nutarimo 2.6 punkte nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Jeigu nuosavybės teisė į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyta iki 2010 m. vasario 1 d., sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu teisę įskaityti sumokėtą sumą žemės sklypo pirkėjui notaro patvirtintu sutikimu perleidžia asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėjęs už valstybinės žemės sklypą, ar šio asmens įpėdinis, paveldėjęs sumokėtas įmokas, arba žemės sklypo pirkėjui statinį ar įrenginį perleidęs kitas asmuo, kuriam buvo duotas toks sutikimas. Nutarimo 12 punkte nustatyti dokumentai, kuriuos asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus turi pateikti.
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų pirmą reikalavimą dėl pripažinimo ieškovus įgyvendinusiais teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę 1992 m. liepos 3 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis užbaigti privatizavimo procedūrą, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šio reikalavimo dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Tenkindamas antrąjį patikslinto ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad kiekvienam ieškovui priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su NŽT apeliacinio skundo argumentais nagrinėjamu aspektu, teigiant, kad šis reikalavimas yra iš esmės ydingas.
38. Viena vertus, Įsakymu, kuris taip pat yra šios bylos nagrinėjimo objektas ir kurio teisėtumas byloje nenuginčytas, yra nustatyta tik ieškovams tenkanti žemės sklypo dalis. Pirmuoju reikalavimu, dėl kurio teisėjų kolegija jau prieš tai pasisakė, ieškovai taip pat prašė <...> užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha <...>. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir nustatė, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į visą žemės sklypą. Kita vertus, šis ieškovų NŽT pareikštas reikalavimas yra perteklinis, nes byloje nėra ginčo, kad turtas priklausantis sutuoktiniams bendrąja sutuoktinių nuosavybes teise jiems priklauso lygiomis dalimis tiek pagal galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso straipsnio 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek pagal šiuo metu CK 317 straipsnio 1 dalies nuostatas.
39. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antrąjį patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažindamas, kad ieškovams priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šio reikalavimo dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – šis ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
40. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, su aktualiu teisiniu reglamentavimu, ieškovų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Šios išvados teisėtumo ieškovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.
41. Pažymėtina, kad skundžiamas Įsakymas yra administracinis aktas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
42. Sprendžiant ieškovų skundo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (iš lot. be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose įtvirtintos nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
43. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė teisingai įvertino surinktus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklype įregistruotus pastatus ir teisingai nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 395/1000 gyvenamojo namo dalis, o trečiajam asmeniui D. A. B. – 605/1000 gyvenamojo namo dalis, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kitos paskirties žemės sklypo dalių nustatymą, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą bei Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 3, 7 punktus, todėl pagrįstai nustatė žemės sklypo dalis bendraturčiams: ieškovams – 0,0671 ha ploto, o D. A. B. – 0,1027 ha, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Įsakymą, atitinkantį viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo turinio ir formos reikalavimams (VAĮ 10 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė kitų ginčijamo Įsakymo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad 1992 m. pradėtame privatizavimo procese buvo numatyta ieškovams parduoti 0,076 ha ploto žemės sklypą, ši aplinkybė nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo įsakymą panaikinti, nes Įsakymas priimtas pagal jo priėmimo metu egzistuojančią faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą.
44. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų patikslinto ieškinio patenkinimo klausimą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovų patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
46. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016).
47. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Ieškovų patikslintą ieškinį atmetus, nėra pagrindo priteisti ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jų tarpe – ir 200 Eur išlaidų, susijusių su įrodymų teikimu. Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (2020 m. rugsėjo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-3226-10445, 2023 m. birželio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-01367), todėl patikslintą ieškinį atmetus, iš jo antinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Patikslintą ieškinį atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja atsakovė ir trečiasis asmuo, tačiau jie prašymo ir įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, naikintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis iš atsakovės NŽT valstybei priteista 517,24 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 20,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
49. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jie (apeliantai) neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teikiant apeliacinį skundą, o tenkinus atsakovės apeliacinį skundą – ieškovai neturi teisės į išlaidų, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimą. Todėl ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, o taip pat nepriteisiamos ir išlaidos valstybei už ieškovui teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Atsakovė ir trečiasis asmuo prašymo ir įrodymų apie byloje apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas nusprendė: pripažinti G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globojamą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinusiais savo teisę įgyti 0,076 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybėn privatizavimo būdu ir įgijus turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 18870927, užbaigti privatizavimo procedūrą, pradėtą 1992 m. liepos 3 d., sutartyje nustatytomis sąlygomis: paliekant žemės sklypo dydį 0,076 ha, tą pačią žemės sklypo kainą, laikant, kad už žemės sklypą yra sumokėta (sutinkamai su 2022 m. birželio 15 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ramlina“ žemės sklypo planu teisminiam nagrinėjimui, žemės sklypo A dalimi); pripažinti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teisės lygiomis dalimis į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas nusprendė: priteisti Valstybei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 517,24 (penkių šimtų septyniolikos eurų 24 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 20,78 (dvidešimt eurų 78 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai
| Gintautas Koriaginas
|
| Algimantas Kukalis
|
| Albina Rimdeikaitė
|