Civilinė byla Nr. e2S-145-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14599-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.11.2; 3.1.14.4; 3.1.14.8.3; 3.3.2.4

             (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24346-962/2022 pagal ieškovų R. P. ir L. P. ieškinį atsakovei Z. S. dėl vykdomajame įraše nurodytos skolos sumos ir delspinigių sumos sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė R. K., antstolis L. L..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pakeisti (modifikuoti) 2020 m. lapkričio 17 d. notaro vykdomuosiuose įrašuose dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus (notarinio registro įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos išdavė Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. K., nurodomos pagrindinio reikalavimo sumos ir nurodomų delspinigių dydį, nustatant pagrindinio reikalavimo sumą 22 400 Eur bei nustatant delspinigių dydį 594 Eur (arba 0,01 procentas už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuojant už 180 dienų terminą) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų R. P. ir L. P. ieškinį atsakovei Z. S. dėl vykdomajame įraše nurodytos skolos sumos ir delspinigių sumos sumažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė R. K., antstolis L. L.; išaiškino ieškovams, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų jie turi kreiptis su siūlymu dėl sutarties sąlygų pakeitimo į atsakovę.

3.       Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. balandžio 14 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria ieškovai įsipareigojo grąžinti atsakovei 20 000 Eur paskolos sumą, taip pat 2016 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, prie minėtos paskolos sutarties, kuriuo savo prievolę padidino iki 33 000 Eur. Ieškovai nurodo, kad jie iš dalies grąžino 33 000 Eur paskolos sumą, todėl prašo pakeisti (modifikuoti) pagrindinio reikalavimo sumą, ją nustatant 22 400 Eur sumai bei sumažinti sutartinių delspinigių dydį. Ieškovai ieškinyje nenurodė bei teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į atsakovę su siūlymu pakeisti sutarties sąlygas – sumažinti pagrindinę skolos sumą ir delspinigius. Duomenų, jog pasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, taip pat nepateikė. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai nesikreipė į atsakovę dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų patenkinimo, padarė išvada, kad ieškovai nepasinaudojo ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškovų ieškinį atsisakė priimti.

4.       Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą bei ieškovams išaiškina teisė pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1946-343/2017). Teismas pažymėjo, kad sutarties termino pasibaigimas ir vykdomojo įrašo padarymas nėra pagrindas nevykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. kreiptis į suinteresuotą šalį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ikiteismine tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-526-544/2016).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

5.       Atskiruoju skundu ieškovai R. P. ir L. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Skundžiama nutartis yra priimta netinkamai aiškinant ir taikant procesines teisės normas –CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, bei materialiosios teisės nuostatas (be kita ko, reglamentuojančias teismui priskirtą funkciją ex officio kontroliuoti sutartines netesybas, kad jos nebūtų nesąžiningos, aiškiai per didelės). Skundžiamoje nutartyje tik formaliai perrašytos įstatymo nuostatos, neanalizuojant ir nevertinant konkrečios situacijos aplinkybių, nenurodant konkrečios materialiosios teisės normos, kurioje (pagal esamas faktines aplinkybes) šio ginčo atveju būtų numatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

5.2.                      Skundžiamoje nutartyje formaliai nurodoma, kad pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį šiuo atveju turi būti laikomasi ikiteisminės ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tarkos, bei remiamasi šios bylos faktinių aplinkybių neatitinkančia teismine praktika (pvz., teismo nutartyje minimoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2S-526-544/2016 ieškovo buvo konkrečiai suformuluotas prašymas pakeisti ginčo šalis siejančios sutarties sąlygas; nagrinėjamoje byloje tokio prašymo ieškovai nereiškia; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1946-343/2017 nebuvo rasta viešoje paieškoje, todėl pasisakyti apie jos faktinių aplinkybių atitikimą šios bylos faktinės aplinkybėms ieškovai neturi galimybės).

5.3.                      Pareikštu ieškiniu reikalavimai iš esmės yra nukreipti į vykdymo procesą – prašant peržiūrėti vykdomajame įraše nurodytų ir priverstinai išieškomų sumų teisėtumą, pagrįstumą, sąžiningumą, t. y. iš esmės prašant pripažinti (konstatuoti), kad dalis skolos dar iki išduodant vykdomąjį įrašą buvo grąžinta, todėl išieškotina pagrindinė suma yra ženkliai mažesnė nei nurodoma ginčo vykdomajame įraše; prašant pripažinti (konstatuoti), kad išieškomos netesybos (0,5 procentų delspinigiai arba 29 700 Eur suma) yra aiškiai per didelės, nesąžiningos, neprotingos ir lupikiškos, todėl turėtų būti sumažintos. Tokiems ieškinio reikalavimams nėra taikomos CK 6.223 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tą patvirtina ir formuojama teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-484-407/2022).

5.4.                      Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė klaidingą išvadą, kad šiuo atveju ieškovams buvo privalu laikytis tariamos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pareikšdami ieškinį teisme, ieškovai siekia ne pakeisti sutarčių sąlygas, bet siekia, kad būtų nustatytos teisingos, pagrįstos, sąžiningos pagrindinės skolos bei delspinigių sumos vykdymo procese. Jokie reikalavimai dėl paskolos sutarčių sąlygų pakeitimo pareikštame ieškinyje nėra suformuluoti.

5.5.                      Ieškovai neneigia sutartyse nurodytų paskolos sumų, tačiau pateiktame ieškinyje išdėstė išsamius paaiškinimus, kad dar iki ginčo vykdomųjų įrašų išdavimo dalį paskolos, t. y. 10 600 Eur, grąžino, o atsakovė atsisakė išduoti tai patvirtinantį dokumentą (pakvitavimą). Išduodant ginčo vykdomuosius įrašus šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos, nes tai nepatenka į notaro, išduodančio vykdomąjį įrašą, kompetenciją. Dėl to, reiškiamu ieškiniu iš esmės yra prašoma pripažinti (konstatuoti), kad paskolos sutartyse nurodyta skolos suma buvo iš dalies grąžinta, bei dėl to pakeisti (modifikuoti) ginčo vykdomuosiuose įrašuose nurodytą pagrindinio reikalavimo sumą, sumažinant pagrindinio reikalavimo sumą iki 22 400 Eur. Toks reikalavimas, priešingai nei klaidingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, nėra susijęs su siūlymu pakeiti paskolos sutarties sąlygas, todėl tokiam reikalavimui nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje. Priverstinis skolos išieškojimo vykdymas yra vykdomas ne pagal sutartį, bet pagal notaro atliktus vykdomuosius įrašus ir juose nurodytus duomenis, todėl atitinkamai prašoma modifikuoti būtent vykdomuosius įrašus.

5.6.                      Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo vykdomuosiuose įrašuose nurodoma išieškoti 29 700 Eur delspinigių. Tokio dydžio netesybos yra aiškiai per didelės, nesąžiningos. Teismui suteikta teisė ex officio svarstyti klausimą dėl ginčo netesybų pagrįstumo, sąžiningumo, teisingumo. Pareikštu ieškiniu ieškovai gerbiamo teismo (kuriam, kaip minėta, yra suteikta netesybų kontrolės funkcija) ir prašo pripažinti (konstatuoti), kad nurodoma išieškoti netesybų suma yra aiškiai per didelė, nesąžininga, neprotinga, bei atitinkamai pakeisti vykdomuosiuose įrašuose nurodytą delspinigių sumą, ją sumažinant iki 594 Eur (arba 0,01 procento dydžio). Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, tokiems reikalavimams nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, numatyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje.

5.7.                      Įstatyme nėra numatyta privaloma šioje byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškovai turėjo teisę su ieškiniu kreiptis tiesiogiai į teismą, kurią ir realizavo. Be to, ieškovai, jų atstovai dar iki ieškinio pateikimo teismui kontaktavo su atsakove (jos sūnumi) dėl taikaus ginčo sureguliavimo (taip pat ir dėl ženklaus netesybų sumažinimo), tačiau su tuo atsakovė ir jos atstovas nesutiko, todėl ieškovams, siekiantiems apginti savo pažeistas teises, neliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą, pateikiant šį ieškinį.

6.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Apeliacinės instancijos teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, nesilaikius įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai R. P. ir L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pakeisti (modifikuoti) 2020 m. lapkričio 17 d. notaro vykdomuosiuose įrašuose dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus (notarinio registro įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos išdavė Kauno m. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė R. K., nurodomos pagrindinio reikalavimo sumos ir nurodomų delspinigių dydį, nustatant pagrindinio reikalavimo sumą 22 400 Eur bei nustatant delspinigių dydį 594 Eur (arba 0,01 procentas už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuojant už 180 dienų terminą). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti (modifkuoti) pagrindinio reikalavimo sumą, ją nustatant 22 400 Eur sumai, bei sumažinti sutartinių delspinigių dydį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. nesilaikius CK 6.223 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškovų ieškinį atsisakė priimti. Ieškovai (apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodami jį iš esmės tuo, kad ieškinys yra pareikštas dėl piniginės prievolės dalies įvykdymo pripažinimo ir sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo, t. y. teigiant, kad kilusiam ginčui CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma.

10.       Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

11.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti.

12.       Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 straipsnio 3 dalis).

13.       Pažymėtina ir tai, kad ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.

14.       Aptariamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai yra pareiškę reikalavimus dėl vykdomuosiuose įrašuose nurodytos pagrindinio reikalavimo sumos ir delspinigių dydžio sumažinimo, argumentuodami tuo, kad dalį piniginės prievolės, pagal su atsakove sudarytą paskolos sutartį, jau yra įvykdę, t. y. grąžinę atsakovei dalį jiems suteiktos paskolos, ir kad sutartimi nustatytas netesybų dydis yra nepagrįstas bei nesąžiningas. Kaip matyti, ginčo atveju įrodinėjimo dalykas yra susijęs su piniginės prievolės įvykdymu bei paskaičiuotų netesybų pagrįstumu, ieškovams nesiekiant pakeisti sudarytos paskolos sutarties sąlygų, t. y. ieškinio patenkinimo atveju būtų sprendžiama dėl grąžintos paskolos dydžio ir sutartimi nustatytų netesybų dydžio pagrįstumo, sąžiningumo bei teisingumo. Taigi ieškovų reikalavimai, pagal savo turinį, nėra siūlymas modifikuoti pačią paskolos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai, siekdami apginti savo pažeistas teises, pareikštais reikalavimais iš esmės kelia klausimą dėl teisių pripažinimo, bet ne dėl teisinio santykio pakeitimo, todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad kilusiam ginčui CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra taikoma. 

15.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ieškovų atskirasis tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas