Civilinė byla Nr. e2T-41-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00022-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.6;
3.6.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens ribotos atsakomybės bendrovės „Graudu sabiedriba“, atstovaujamos advokato R. B., prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 2021/364 dėl netesybų ir arbitražo proceso išlaidų išieškojimo iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“,
n u s t a t ė:
1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens ribotos atsakomybės bendrovės „Graudu sabiedriba“, (toliau – ir pareiškėja) atstovaujamos advokato R. B., prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo (toliau – arbitražo teismas) 2022 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 2021/364 (toliau – ir arbitražo teismo sprendimas). Minėtu sprendimu pareiškėjos ieškinys suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrobosas“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) buvo tenkintas iš dalies. Arbitražo teismas nutarė išieškoti iš suinteresuoto asmens pareiškėjai 314 400 Eur netesybas ir 5 051,32 Eur arbitražo teismo procesinių išlaidų sumą – iš viso išieškoti 319 451,32 Eur.
2. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo iki arbitražo teismo nustatyto termino (2022 m. vasario 15 d.) dienos savanoriškai neįvykdė arbitražo teismo sprendimo. Todėl pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dėl arbitražo teismo sprendimo priverstinio įvykdymo išdavimo.
3. Arbitražo teismo sprendimas yra priimtas užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje, todėl dėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje spręstina pagal 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija).
4. Suinteresuotas asmuo su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo sprendimą nesutinka. Nurodo, kad pagal pareiškėjos ir suinteresuoto asmens 2021 m. gegužės 26 d. sudarytą Grūdų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 01112401 (toliau – sutartis), suinteresuotas asmuo įsipareigojo pareiškėjai parduoti ir pristatyti grūdus. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja pažeidė sutartyje įtvirtintiną bendradarbiavimo pareigą ir privalėjo informuoti suinteresuotą asmenį apie pasirengimą priimti prekes (grūdus) (sutarties 5.1 papunktis), tačiau šios savo prievolės neįvykdė, t. y. pareiškėja pažeidė sutarties sąlygas ir laiku neinformavo apie pasirengimą priimti prekes. Suinteresuotas asmuo, suėjus sutartyje numatytam terminui, atsisakė toliau tiekti prekes bei pateikė netesybų reikalavimą iš viso 364 142 Eur sumai. Šiuo metu suinteresuotas asmuo yra pradėjęs teisinius procesus dėl netesybų sumos išieškojimo iš pareiškėjos Latvijos Respublikoje.
5. Suinteresuoto asmens vertinimu, vadovaujantis sutarties 10.3 papunkčiu, pareiškėja, manydama, kad suinteresuotas asmuo pažeidė sutartį, ir siekdama sumažinti galimus savo nuostolius, turėjo teisę nusipirkti prekes iš kitų tiekėjų ir pareikalauti iš suinteresuotos šalies skirtumo tarp prekių kainos kaip savo nuostolių kompensavimo, tačiau pareiškėja pasirinko taikyti baudinį netesybų reikalavimą. Prašomas pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.
Prašymas tenkinamas
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismas 2022 m. sausio 21 d. sprendimu byloje Nr. 2021/364 nusprendė išieškoti iš suinteresuoto asmens pareiškėjai 314 400 Eur netesybas ir 5 051,32 Eur arbitražo teismo procesinių išlaidų sumą – iš viso išieškoti 319 451,32 Eur.
7. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).
8. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi, teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.
9. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Todėl būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienio valstybėje priimtą arbitražo teismo sprendimą pripažinti ar leisti vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo – pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
10. Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė arbitražo teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir šio sprendimo patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, taip pat šalių sutarties, kurioje įtvirtintas arbitražinis susitarimas, kopiją (sutartis sudaryta latvių / lietuvių kalbomis).
11. Arbitražo byloje, kurioje priimtą sprendimą pareiškėja prašo pripažinti ir vykdyti, nagrinėto ginčo objektas – netesybos, kilusios iš šalių sudarytos sutarties, priteisimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas arbitražo teismo byloje kilęs tarp juridinių asmenų, abejonių dėl tokio ginčo arbitruotinumo nėra (KAĮ 12 straipsnis, Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a punktas).
12. Iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo apie vykstantį arbitražo procesą buvo informuotas, byloje jam atstovavo atstovės. Suinteresuotas asmuo su pareiškėjos prašymu nesutinka, iš esmės ginčija arbitražo teismo sprendimą, nurodydamas faktines ginčo aplinkybes, kad pareiškėja pati pažeidė sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija. Suinteresuotas asmuo savo nesutikimą su pareiškėjos pareikštu ieškinio pareiškimu arbitražo teisme išdėstė arbitražo teisme, jos buvo vertinamos ir padarytų išvadų pagrindu priimtas sprendimas. Teisėjų kolegija neturi teisės spręsti ginčo, nes tai prieštarauja jau minėtam teisiniam reglamentavimui.
13. Esminę aplinkybę, dėl ko nesutinka su pareiškėjos prašymu, suinteresuotas asmuo nurodo tai, kad toks sprendimas prieštarauja Lietuvos viešajai tvarkai, jos turinio elementams, nes nors šalys, sudarydamos sutartį, prisiimdamos prievoles turi teisę susitarti dėl netesybų, tačiau teisė yra ribojama dėl aiškiai per didelių netesybų nustatymo, o teismas spręsdamas tokį ginčą privalo vertinti netesybų dydį, kartu vertinant ir įrodinėtinų nuostolių dydžio aspektu.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi suinteresuoto asmens argumentus dėl nurodomo pagrindo prašymo netenkinti, nesutinka su suinteresuoto asmens pozicija. Priešingai iš arbitražo teismo sprendimo turinio matyti, kad arbitražo teismo procesas vyko taikant sutartus Latvijos Respublikoje galiojančius teisės aktus, o netesybos buvo vertinamos sutarties nevykdymo (nebuvo pristatyta bent dalies grūdų) aplinkybių ir nuostolių / netesybų kontekste, nurodant ne tik jų apskaičiavimo pagrindą (sutartyje vieną iš nurodytų netesybų apskaičiavimo būdų), bet ir jų proporcingumą ir atitiktį sąžiningo verslo praktikai. Tai, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su arbitražo teismo sprendimu (nurodo, kad jis prieštarauja viešajai tvarkai) dėl to, kad arbitražas bylą sprendė pagal pareiškėjos pasirinktą vieną iš sutartyje numatytų netesybų apskaičiavimo būdų, nereiškia, toks sprendimas prieštarauja viešajai teisei Lietuvos Respublikoje.
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių argumentus, arbitražo teismo sprendimo turinį ir byloje nesant jokios informacijos apie akivaizdžius tarptautinei viešajai tvarkai prieštaraujančius šalių veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad, pripažinus arbitražo teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, atsirastų tokie teisiniai padariniai, kurie būtų nesuderinami su tarptautine viešąja tvarka.
16. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnyje nurodytų trečiųjų (arbitražo) teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad arbitražo teismo sprendimas yra pripažintinas ir leistina jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
17. Tenkinus prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos arbitražo teismo sprendimą bei esant šių prieštaringiems interesams, pareiškėjai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis). Teismui pateikti dokumentai (mokėjimo pavedimas už procesinių dokumentų įteikimą) įrodo, kad pareiškėja patyrė 363 Eur išlaidas už prašymo parengimą, todėl tenkinus jos prašymą, šios bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš suinteresuoto asmens.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 8111 ir 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,
n u t a r i a :
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 2021/364, kuriuo iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“, juridinio asmens kodas 303764928, ribotos atsakomybės bendrovei „Graudu sabiedriba“, juridinio asmens kodas 40203249348, 314 400 Eur (trys šimtai keturiolika tūkstančių keturi šimtai eurų) netesybos, 5 051,32 Eur (penki tūkstančiai penkiasdešimt vienas euras, 32 centai) dydžio arbitražo proceso išlaidų (iš viso priteista 319 451,32 Eur (trys šimtai devyniolika tūkstančių keturi šimtai penkiasdešimt vienas euras, 32 centai).
Priteisti pareiškėjai ribotos atsakomybės bendrovei „Graudu sabiedriba“, juridinio asmens kodas 40203249348, iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrobosas“, juridinio asmens kodas 303764928, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė