Civilinė byla Nr. 2S-210-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03088-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. U., S. P. ir D. D. – U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. U., S. P. ir D. D. – U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams J. U., S. P., I. M. dalyje dėl atlyginimo už servitutą nustatymo, tretieji asmenys - D. D. – U., Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2288-466/2018, užbaigtoje įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl atlyginimo dydžio už servitutą žemės sklype, (duomenys neskelbtini) nustatymą; teismas nurodytu sprendimu atsakovo J. U., trečiojo asmens D. D. – U. ir atsakovės S. P. prašymą dėl atlyginimo už servituto nustatymą tenkino iš dalies ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 12 000 Eur kompensaciją už servitutą J. U. ir trečiojo asmens D. D. – U. naudai; taip pat teismas priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 6 000 Eur kompensaciją už servitutą S. P. naudai.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 12 000 Eur kompensaciją už servitutą J. U. ir trečiojo asmens D. D. – U. M

4.       naudai ir 6 000 Eur kompensaciją už servitutą S. P. naudai, pakeitė ir priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui J. U. ir trečiajam asmeniui D. D. – U. 3 300,49 Eur kompensaciją už jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą; taip pat priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybė administracijos atsakovei S. P. 2 699,51 Eur kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą; taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. birželio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3110-492/2020) padarė išvadą, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl kompensuojamų nustatant atlygintinį servitutą turtinių ir neturtinių nuostolių pobūdžio, tie pareiškėjo turtiniai ir neturtiniai netekimai, kurie atsirado dėl naudojimosi žemės sklypu ilgą laiko tarpą be teisinio pagrindo, dėl ko pareiškėjo teisė buvo suvaržyta, jo lūkesčiai neįgyvendinti, ilgai tęsėsi ginčai teismuose, patenka į atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Taip pat teismas pažymėjo, jog tie turtiniai ir neturtiniai nuostoliai, kurie buvo nulemti kvestionuojamų 2006 m. – 2008 m. priimtų administracinių aktų sukeltų tęstinių pasekmių – neteisėto naudojimosi pareiškėjo nuosavybe, kuris tęsėsi iki servituto nustatymo, yra ne šios administracinės bylos, bet kompensacijos dydžio už nustatytą atlygintinį servitutą dalykas. 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Turto perleidimo sutartis, pagal kurią J. U. už dalį jo prievolės UAB „Sostinės kreditai“ perleido UAB „Sostinės kreditai“ nuosavybėn, o UAB „Sostinės kreditai“ įgijo savo nuosavybėn 514/10000 dalis, žemės ūkio paskirties, 1,6600 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu žemės sklypo dalies (8,53 arų) vertė yra 128 250 Eur.

6.       Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui 2020 m. birželio 17 d. priėmus nutartį pareiškėjams tapo žinomos naujos esminės aplinkybės, o būtent - Vilniaus m. savivaldybės administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. - 2008 m. priimti administraciniai aktai sukėlė tęstines pasekmes - neteisėtą naudojimąsi pareiškėjų nuosavybe, kuris tęsėsi iki servituto nustatymo ir tai yra kompensacijos dydžio už nustatytą atlygintinį servitutą dalykas. Atnaujinus procesą turi būti sprendžiamas ir nuostolių atlyginimas, kurį lėmė 2006 m. - 2008 m. administraciniai aktai, o ne tik nuo 2010 m. Atnaujinus procesą nereikėtų teikti ieškinio dėl nuostolių, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kita naujai paaiškėjusi aplinkybė atnaujinti procesą yra žemės sklypo dalies vertė, nustatyta 2020 m. rugpjūčio 31 d. Turto perleidimo kreditoriui sutartyje. Nustatyta žemės sklypo vertė yra aktuali vertinant kompensacijos dydį.

7.       Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti, be to, prašė spręsti baudos skyrimo klausimą pareiškėjams dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą neatitinka reikalavimų. 2020 m. birželio 17 d. LVAT nutarties priėmimo aplinkybė neatitinka pirmojo reikalavimo procesui atnaujinti, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Šioje civilinėje byloje galutinis sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismui iš dalies pakeitus 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį. Tuo tarpu pareiškėjai proceso atnaujinimo reikalauja ne dėl tuo metu egzistavusių aplinkybių, bet tik dėl 2020 m. birželio 17 d. atsiradusių aplinkybių. Teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nauji teismų sprendimai/nauja formuojama praktika nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą bylose, kuriose buvo priimti sprendimai iki šių naujų sprendimų praktikos priėmimo ir susiformavimo. Pareiškėju nurodomoje administracinėje byloje buvo tik J. U.. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai buvo padaryti tik šio asmens atžvilgiu. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ne tik J. U., bet ir kiti du asmenys. Pareiškėjai nutarties turinį aiškina jį išimdami iš konteksto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje vertino bendrosios kompetencijos teismų priimtus sprendimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjų cituojamas išvadas apie jų nuostolius iki servitutų nustatymo padarė būtent administracinės bylos ribų nustatymo kontekste, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paprasčiausiai nustatė, kokiose ribose jis ginčo nenagrinės, o kokiose ribose ginčą nagrinės, LVAT naujų išaiškinimų nepateikė. 2020 m. rugpjūčio 31 d. turto perleidimo sutartį sudarė pats pareiškėjas, t. y. pats sukūrė naują įrodymą ir tuo pagrindu siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pastarąjį įrodymą, jo turinį nulėmė ne kokios nors objektyvios aplinkybės, bet paties pareiškėjo valia dėl sandorio, t. y. pats pareiškėjas nusprendė tokį sandorį atlikti ir įtvirtinti tokį turinį, koks yra įtvirtintas.

8.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neturi būti vertinama kaip pagrindas procesui atnaujinti.

9.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje akcentuota, jog realios žemės sklypo vertės nustatymui yra reikalingos specialios žinios. Tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio 31 d. turto perleidimo kreditoriui sutartis yra sudaryta J. U. ir UAB „Sostinės kreditai“, sutarties 1.2 punkte sulygta šalių susitarimu dėl turto vertės. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad buvo nustatoma žemės sklypo rinkos vertė servituto nustatymo dieną (2013 m. lapkričio 13 d.), tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra paaiškinta, kaip 2020 m. sudaryta turto perleidimo sutartis galėtų įrodyti žemės sklypo dalies vertę konkrečiu momentu praeityje (t. y. 2013 m. servituto nustatymo metu).

10.       Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ su pareiškėjų prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjai iš esmės nesutinka su šioje byloje priimtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu, dėl kurio gali būti teikiamas kasacinis skundas, o ne prašymas dėl proceso atnaujinimo. Pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka proceso atnaujinimo proceso tikslų, kadangi juo siekiama dar kartą pasibylinėti. Įsiteisėjusiam teismo sprendimui negali turėti įtakos aplinkybės, kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu. Administracinėje byloje pareiškėju buvo tik J. U..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino, iš pareiškėjų valstybės naudai lygiomis dalimis priteisė 16,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

12.       Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė nepraleidę įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino. Pareiškėjų nurodyta LVAT 2020 m. birželio 17 d. nutartis ir joje nustatytos aplinkybės, kurias pareiškėjai laiko naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, buvo priimta po to, kai buvo priimtas 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai siekia atnaujinti procesą (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismui iš dalies pakeitus nurodytą sprendimą). Taip pat pareiškėjų nurodyta 2020 m. rugpjūčio 31 d. turto perleidimo sutartis buvo sudaryta po to, kai buvo priimtas pirmos instancijos sprendimas. Teismas sprendė, kad aplinkybės, kurias pareiškėjai laiko naujai paaiškėjusiomis, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2288-466/2018 ir priimant sprendimą, - neegzistavo, o tai reiškia, kad pastarųjų naujai įvardintos aplinkybės neatitinka vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, dėl ko negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes grindžiamas ne bylos nagrinėjimo metu egzistavusiomis aplinkybėmis, bet po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis.

13.       Teismas negalėjo ignoruoti fakto, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 nurodė, kad byloje nespręstinas nuostolių atlyginimo klausimas dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo; tačiau tai neužkerta kelio apeliantams, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių, įrodinėjant būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti bei pateikiant ieškinį bendra CPK nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl galimai jų pažeistų teisių gynimo. Teismas nenustatė, jog pareiškėjai nesąžiningai pareiškė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Tai, kad nepasitvirtino pareiškėjų pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia, kad pastarieji, pateikdami šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl teismas ieškovės prašymą skirti pareiškėjams baudą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Pareiškėjai J. U., S. P. ir D. D. – U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2288-466/2018.

15.       Nurodo, kad teismas turėjo įvertinti, kad aplinkybės, pareiškėjų nurodytos kaip pagrindas atnaujinti procesą, egzistavo Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir pareiškėjai negalėjo juo vadovautis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės aiškiai įrodo, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2017 m. dėl nuostolių atlyginimo. 2006 m. priimti administraciniai aktai egzistavo 2018 m. gruodžio 20 d. teismui priimant sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas faktinės aplinkybės yra skirtingos. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės egzistavo teisminiuose procesuose dėl pareiškėjų teisių suvaržymo, į jas nebuvo atsižvelgta, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi jas tik įtvirtino. 2006-2008 m. priimtais administraciniais aktais buvo suvaržytos pareiškėjų teisės į nuosavybę. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atribojo žalą, patirtą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, nuo nuostolių, atsiradusių dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų sukeltų teisinių pasekmių. Ne pati 2020 m. rugpjūčio 31 d. turto perleidimo sutartis yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, o sklypo vertė. Paaiškėjo, kad reali sklypo vertė yra kelis kartus didesnė nei buvo nustatyta ekspertizės akte. Yra labai didelis, esminis žemės sklypo verčių skirtumas. Teismas turėtų priimti sprendimą įpareigoti atlyginti nuostolius, susijusius ne tik su servituto nustatymu ir su tuo nuo 2010 m. trukusias ginčais, bet ir atlyginti nuostolius, nulemtus administracinių aktų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nuostolių atlyginimas yra ne administracinės bylos, bet kompensacijos dydžio už nustatytą atlygintinį servitutą dalykas. Teismui neatnaujinus proceso, pareiškėjai turėtų teisę kreiptis į teismą.

16.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde yra perrašyti analogiški teiginiai, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, tačiau papildomai nėra pateikti jokie argumentai dėl žemės sklypo dalies vertę nustačiusių subjektų (jų turimų specialių žinių), nėra pateikti paaiškinimai, kaip vėlesnės datos sandoris įrodo žemės sklypo dalies vertę, buvusią konkrečiu momentu praeityje. Žemės sklypo vertė yra nustatyta ir grindžiama būtent turto perleidimo kreditoriui sutartimi, o jokie kiti įrodymai, kurie galėtų pagrįsti konkrečios žemės sklypo vertės egzistavimą servituto nustatymo dieną, atskirajame skunde nepateikti. Pareiškėju nurodomoje administracinėje byloje buvo tik J. U.. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai buvo padaryti tik šio asmens atžvilgiu. Pareiškėjų pateikiama 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis šiai civilinei bylai negali turėti reikšmės dėl siauresnių jos nagrinėjimo ribų. Pareiškėjai 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinį aiškina išimdami iš konteksto, ignoruodami kitas svarbias aplinkybes. Atskirajame skunde pareiškėjų rėmimasis 2006 – 2008 m. priimtais administraciniais aktais, kaip aplinkybe atnaujinti procesą, yra siejamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuri nebuvo priimta ir neegzistavo bylos dėl servituto nagrinėjimo metu.

17.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą CPK 5 straipsnio nustatyta tvarka bei prašyti priteisti jiems galimai priklausančią kompensaciją (nuostolius). Tokiam tikslui negali būti naudojamas proceso atnaujinimo institutas.

18.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjai atskirajame skunde tiesiogiai pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą šioje civilinėje byloje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1211-535/2018 dar nebuvo įsiteisėjęs ir pareiškėjai negalėjo juo vadovautis. Pareiškėju nurodomoje administracinėje byloje pareiškėju buvo tik J. U.. Pareiškėjai 2020 m. birželio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinį perteikia paėmė jį iš konteksto, tendencingai, nutylėdami esminius šio teismo išaiškinimus. Pareiškėjai klaidina teismą, neva Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė kokius nors naujus išaiškinimus. Priešingai, jokių naujų išaiškinimų LVAT nepateikė, tik nustatė administracinio ginčo ribas. LVAT ne tik negalėjo keisti bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, tačiau to faktiškai ir nedarė. Pareiškėjai net nesistengia įrodinėti, kad teismui atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje, turės būti priimtas esmingai kitoks teismo sprendimas, nei kad yra priimtas dabar. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai savaime nereiškia, kad šioje civilinėje byloje priimti sprendimai buvo neteisingi. Pareiškėjai nepateikia argumentų, kaip turėtų esmingai keistis galutinis sprendimas civilinėje byloje. Prašymu atnaujinti procesą pareiškėjai siekia išvengti naujos bylos iškėlimo, tame tarpe ir su tuo susijusių išlaidų - žyminio mokesčio ir pan. Pareiškėjas siekia savo paties sukurtu nauju įrodymu pagrįsti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Antroji aptariamo sandorio šalis - pareiškėjo kreditorius, yra akivaizdžiai suinteresuotas, kad pareiškėjui būtų priteistos didesnės sumos, nes tokiu būdu jis tas sumas iš pareiškėjo galėtų atgauti.

19.       Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nei 2020 m. birželio 17 d. LVAT nutartis, nei 2020 m. rugpjūčio 31 d. sandoris nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą neegzistavo, todėl šių aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis. Visiškai neteisingi pareiškėjų argumentai, kad koks nors jų pareikštas reikalavimas nebuvo išnagrinėtas ir turėtų būti vėl nagrinėjamas civiline tvarka. Priimant Vilniaus apygardos teismo sprendimą taip pat buvo įvertinta ginčo sklypo vertė, tai buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjai turėjo visas galimybes įrodinėti ginčo žemės sklypo vertę bylos nagrinėjimo metu esančiais įrodymais ir tokiomis savo teisėmis naudojosi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jų manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje padaryta išvada, kad nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamoje dalyje, taip pat, aiškinant nutartį, ji negali būti pildoma naujais motyvais. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartų, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017-05-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

22.       Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

23.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020, buvo priimta vėliau, nei įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje, kurios procesą yra prašoma atnaujinti. Ši aplinkybė patvirtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis ir joje nurodomi motyvai neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ši aplinkybė neatitinka įstatyme įtvirtintų sąlygų ir negali būti pripažinta pagrindu atnaujinti civilinės bylos procesą. Patys apeliantai nurodo, jog nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir pareiškėjai negalėjo juo vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis nesudaro pagrindo civilinės bylos proceso atnaujinimui, neužkerta kelio pareiškėjams ginti savo galimai pažeistas teises inicijuojant naują bylą įstatymų nustatyta tvarka.

24.       Pareiškėjai taip pat teigia, kad kita naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ne pati 2020 m. rugpjūčio 31 d. turto perleidimo sutartis, o sklypo vertė. Pareiškėjų minima turto perleidimo sutartis buvo sudaryta po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje, ji neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir joje priimant sprendimą. Pareiškėjai nepaaiškina, kaip 2020 m. sudarytas sandoris įrodo žemės sklypo dalies vertę, buvusią konkrečiu momentu praeityje, kai buvo nagrinėjama civilinė byla. Civilinėje byloje buvo nagrinėjamas turto vertės klausimas, turto vertė buvo nustatyta. Aplinkybė, jog 2020 m. turto vertė galimai yra pasikeitusi, nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjant civilinę bylą, turto vertė buvo nustatyta neteisingai. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjų minimos naujos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

25.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. U., S. P. ir D. D. – U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius