Civilinė byla Nr. e2-1206-430/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02471-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,
sekretoriaujant Robertai Valkauskienei,
dalyvaujant ieškovui V. S. (V. S.), ieškovo atstovei advokatei Z. V., atsakovui A. M., atsakovo A. M. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Baltposta“ (toliau – UAB „Baltposta“) atstovui advokatui T. Z.,
vertėjaujant O. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltposta“.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. trečiojo asmens UAB „Baltposta“ naudai 4 133 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo, kaip bendrovės vadovo, 82 863 Eur žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovui pateikus įrodymus dėl sumokėtų sumų ir ieškovui negalint gauti įrodymų dėl nuostolių dydžio pagrįstumo, ieškovas sumažino pradinius reikalavimus iki 4 133 Eur (su PVM). Teigia, kad atsakovas be teisinio pagrindo pasisavino UAB „Baltposta“ prekes, gautas iš Vokietijos. Bendrovė, jas realizavusi, turėjo gauti pelną, iš uždirbto pelno atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, sumokėti mokesčius valstybei ir padengti kitas turėtas išlaidas. Ieškovas, būdamas įmonės akcininku, nuo įmonės veiklos buvo nušalintas, o kita įmonės akcininkė E. M., vadovo sutuoktinė, nesidomėjo bendrovės veikla, todėl akcininkai negalėjo kontroliuoti atsakovo veiklos. 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas vienašališkai surašė aktą Nr. 1, kurį įvardino kaip inventorizacijos aktą. Kitų pagal teisės aktų reikalavimus atliktos materialinių vertybių inventorizacijos dokumentų įmonėje nebuvo. Šiame 2013 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akte nurodytos prekės, kurias UAB „Baltposta“ gavo iš tiekėjo „S. V. Gmbh“, ir kurios buvo perduotos atsakovui be teisinio pagrindo. 2018 m. sausio 26 d. atsakovas pateikė teismui įrodymus, remdamasis jo išrašytomis sąskaitomis ir tarpusavio suderinimo aktu, kad 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovo skola įmonei yra 1 077,56 Eur, nors bendrovė perdavė atsakovui turto už 6 490 Eur, prekės buvo perduotos už savikainą. Atsakovas 2018 m. vasario 26 d. pateikė papildomų dokumentų dėl apskaitos sudarymo akte padarytų klaidų, nurodydamas, kad atsakovui skirtų prekių, identifikacinis kodas 0a ir 0b, įsigijimo kaina atitinkamai sudaro 8 659,02 Eur ir 7 986,23 Eur, iš viso 16 045,23 Eur, iš jų sumokėta – 8 659 Eur, nesumokėta – 7 986,23 Eur. 2018 m. liepos 5 d. atsakovas pateikė dokumentus, kad jis su įmone atsiskaitė, pateikė bendrovės išrašytas naujas PVM sąskaitas–faktūras. Ieškovo manymu, atsakovo aiškinimas apie klaidas negali būti patikrintas, nes akcininkams neteikiama informacija apie įmonėje vedamus finansinius dokumentus. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 4 133 Eur UAB „Baltposta“ naudai padarytai žalai atlyginti.
3. Atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui ir trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patikslintas ieškinys nėra aiškus, nes iš ieškinio pagrindo yra aišku tik tai, jog ieškovas tikslina (mažina) ieškinio reikalavimus, tačiau patikslintame ieškinyje faktinės aplinkybės yra aprašomos visiškai kitaip nei pradiniame ieškinyje. Iš patikslinto ieškinio pagrindo nėra aišku, kodėl ieškinio suma yra mažinama iki 4 133 Eur. Ieškovas teigia, jog ieškinio sumą sumažina iki 3 503,07 Eur ir prie šios sumos prideda PVM, todėl galutinė ieškinio suma sudaro 4 133 Eur, tačiau prie 3 503,07 Eur pridėjus Lietuvoje taikomą PVM (21 procentus) gaunasi visiškai kita suma nei 4 133 Eur. Galimai ieškovas pridėdamas PVM taikė ne 21 procentų, o 18 procentų PVM. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovas šioje byloje nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog bendrovės atsakovui perduotos prekės (turtas) negali būti laikoma bendrovės patirta žala. Be to, atsakovas visą laiką nuosekliai mokėjo bendrovei už perduotas prekes, dėl to nebuvo jokio pagrindo manyti, kad bendrovė patirs kokią nors žalą, t. y. kad atsakovas neatsiskaitys su bendrove. Kartu su šiuo atsiliepimu į patikslintą ieškinį, atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas atsiskaitė su bendrove už visas likusias atsakovui perduotas prekes, t. y. po paskutinio teismo posėdžio sumokėjo bendrovei 3 503,07 Eur + PVM, todėl atsakovas atsiskaitė su bendrove dar iki patikslinto ieškinio gavimo. Atsakovas taip pat nesutinka su kitais patikslinto ieškinio argumentais, nes ieškovas nuo bendrovės veiklos nušalintas nebuvo. Ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, turėjo visas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) numatytas akcininko teises ir galėjo jomis laisvai naudotis ir faktiškai naudojosi. Ieškovas nuo bendrovės veiklos buvo nušalintas ne atsakovo veiksmais, o paties ieškovo sprendimu, kai perleido akcijas savo dukrai. Pats bendrovėje esančių prekių perdavimas atsakovui neturėjo būti derinamas su bendrovės akcininkais, nes nei ABĮ, nei bendrovės įstatai nenumato, jog toks prekių perdavimas privalo būti derinamas su bendrovės akcininkais. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, jog buhalterinę apskaitą vykdžiusi uždaroji akcinė bendrovė „Audito konsultacinis centras“ (toliau – UAB „Audito konsultacinis centras“) reikalavo materialinių vertybių inventorizacijos akto, nes tokio savo teiginio, ieškovas nepagrindžia įrodymais, o realiai UAB „Audito konsultacinis centras“ priėmė ginčo aktą. Kadangi ši bendrovė yra atsakinga už UAB „Baltposta“ tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą, akivaizdu, kad aktas Nr. 1A nebūtų buvęs priimtas, jeigu jis būtų buvęs netinkamas ar neteisėtas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė niekuo nepagrįstus kaltinimus atsakovui, tačiau ieškinyje taip ir neįvardino, ką konkrečiai ir kada atsakovas pažeidė. Atsakovo manymu, patikslintu ieškiniu ieškovas iš esmės pats patvirtino atsakovo poziciją, nes ieškovas patikslino ieškinį būtent pagal atsakovo pateiktus įrodymus, taip pripažindamas atsakovo pateiktų įrodymų pagrįstumą. Dėl to galima daryti išvadą, jog ieškovas pripažino, kad bendrovė žalos nepatyrė, o atsakovas už gautas prekes atsiskaitė tinkamai. Atsakovas prašė taikyti patikslinto ieškinio senaties terminą.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad teismo posėdžio dienai atsakovas apmokėjo visą patikslinto ieškinio reikalavimų sumą, todėl ieškovas įsitikinęs, jog jo ieškinys buvo pagrįstas. Teigia, kad atsakovas, be akcininkų žinios, pasiėmė UAB „Baltposta“ priklausančias prekes ir jas pasisavino, negrąžino, nemokėdamas prekybinio antkainio, tokia praktika nėra galima, tai negali būti laikoma skola, o turi būti laikoma žalos bendrovei padarymu. Pažymėjo, kad atsakovas yra bendrovės vadovas, o ne bendrovės klientas, jis be teisinio pagrindo negalėjo pasiimti sau prekių. Ieškovas tiksliai nežino, kada dingo prekės, tačiau 2013 metų lapkričio mėnesį, akcininkų susirinkimo metu, atsakovas nurodė akcininkams, kad paėmė prekes saugojimui, tačiau nenurodė prekių paėmimo teisinio pagrindo, todėl ieškovas jau tuomet kėlė pretenzijas atsakovui ir galiausiai 2015 metais kreipėsi į teismą. Jokių dokumentų dėl prekių dingimo ieškovas iš atsakovo negavo iki šiol. Pats ieškovas buvo UAB „Baltposta“ finansininku, atleistas iš šių pareigų 2013 metų sausio mėnesį, tačiau faktiškai nušalintas nuo pareigų 2011 metais. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi galimybių įrodyti, kad atsakovas atsakingas už visą, pradiniame ieškinyje nurodytą, žalą, todėl ieškovas buvo priverstas sumažinti ieškinio reikalavimus iki patikslintame ieškinyje nurodytos sumos. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymą, vadovui yra numatyta atsakomybė už tvarkingą bendrovės materialinių vertybių apskaitą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 taisyklės numatė, kad kiekvienais metais atliekama materialinių vertybių inventorizacija, o ją organizuoja bendrovės vadovas, tačiau UAB „Baltposta“ tai nebuvo atliekama. UAB „Audito konsultacinis centras“, kaip atsakinga už UAB „Baltposta“ buhalterinės apskaitos vedimą, buvo nušalinta nuo tvarkingo apskaitos tvarkymo, nuo kasmetinių inventorizacijos atlikimo ir negalėjo nurodyti atsakovui, kokiu būdu reikia atlikti bendrovėje inventorizaciją. Ieškovo atstovė prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atkreipti teismo dėmesį į tai, kaip susidarė atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir trečiojo asmens atstovo atsiliepimai nuolat buvo vienodo turinio, atsakovo atstovui, sprendžiant šalių ginčą, nereikėjo specialių žinių, nereikėjo analizuoti sudėtingus buhalterinius dokumentus, todėl atsakovo ir trečiojo asmens atstovo nurodytos išlaidos yra neproporcingai didelės ir nesąžiningos. Atsakovas nagrinėjamoje bylos situacijoje naudojasi savo padėtimi, kad visus bendrovės dokumentus turi jis, todėl ieškovas negalėjo įrodyti visos bendrovei padarytos žalos, o šios bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos arba iš viso nepriteistinos.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir atsakovo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovas paaiškino, kad inventorizacijos akte, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas prekes paėmė pasaugojimui. Šias prekes paėmė 2006, 2007 metais, vėliausiai prekes paėmė 2010 metais. Jas duodavo klientams, kurie galėdavo šias prekes apžiūrėti, pamatuoti, patikrinti, grąžinti, o atsakovas už jas buvo atsakingas ir turėjo su UAB „Baltposta“ už jas atsiskaityti. 2013 metais bendrovės pelnas sumažėjo ir tuomet buvo aiškinamasi ir nustatyta, kad yra įsiskolinimai už prekes, tarp jų ir atsakovo įsiskolinimas. Bendrovėje nebuvo nustatyti konkretūs terminai, kada turėdavo būti atsiskaityta už prekes, buvo žodiniai susitarimai. Šios prekės buvo atvaizduojamos bendrovės balanse kaip neapmokėtos prekės, gulinčios sandėlyje, tačiau faktiškai sandėlyje jų nebuvo. Paaiškino, kad iki 2011 metų bendrovė turėjo apie 10 darbuotojų, vėliau darbuotojų mažėjo ir liko tik 3 darbuotojai. Bendrovė gaudavo prekes, bendrovės buhalteris (apskaitininkas) pagal banko ataskaitą apie atsiskaitymą už prekes įvesdavo gautas prekes į bendrovės buhalterinę apskaitą, o bendrovės vadybininkai prekes sudėdavo į lentynas, suteikdavo prekėms konkrečius buhalterinius numerius. Atsakovas pasitikėdavo bendrovės apskaitos programa, supranta, kad už trūkstamas prekes jam reikės su bendrove atsiskaityti, kaip ir turėtų kiti bendrovės darbuotojai (S. ir K.), kurie taip pat skolingi už iš bendrovės gautas prekes. Iš viso skola už prekes sudarė 16 645,23 Eur. Už sandėlyje esančias bendrovės prekes buvo atsakingas S., tačiau atsakovas tai patvirtinančių įrodymų neturi. Nuo 2013 metų sausio mėnesio atsakovas pradėjo mokėti bendrovei už paimtas prekes ir nesutinka su ieškovo argumentais, kad jis pradėjo mokėti bendrovei tik nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas mokėdavo bendrovei už prekes pagal sąskaitas, kurios išrašydavo savo nuožiūra už trūkstamas prekes, įskaitytinai mokėdavo ir už prekių antkainį (ne už savikainą), todėl jokių nuostolių bendrovė nepatyrė. Atsakovo atstovas, priešingai nei jo atstovaujamasis, teigė, kad prekybinis antkainis, perduodant prekes, nebuvo imamas. Pats atsakovas neturėjo pakankamai žinių dėl bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo, todėl pasitikėjo S. ir UAB „Audito konsultacinis centras“ vedama buhalterine apskaita. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju galimai bendrovėje buvo susiklostę teisiniai pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau jokie susitarimai nebuvo pasirašomi. Su bendrovės finansiniais dokumentais advokatas nesusipažino ir negali jų pakomentuoti, paaiškinus teismo posėdžio metu teikia pagal bendrovės vadovo aiškinimus. Pažymėjo, kad trečiojo asmens pozicija yra tokia pati kaip atsakovo.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad po civilinės bylos iškėlimo ir vykstant teisminiam nagrinėjimui, atsakovas padengė patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 4 133 Eur priteisimo trečiojo asmens UAB „Baltposta“ naudai. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra įvykdyti. Tai reiškia, kad ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau lieka neišspręstas procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių, o nesutrumpinti motyvai surašomi dėl šalių ginčijamų aplinkybių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
8. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus UAB „Baltposta“ įsteigta 2001 m. gegužės 18 d. (e. b. t. 1, b. l. 11), dviem akcininkams priklauso po 50 vnt. akcijų (e. b. t. 1, b. l. 12). Bendrovė vykdė prekių, užsakant jas iš katalogų, prekybą (e. b. t. 1, b. l. 49–61). Atsakovas A. M. yra UAB „Baltposta“ vadovas (e. b. t. 1, b. l. 12). Ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad atsakovas A. M., būdamas UAB „Baltposta“ vadovu, tinkamai nevykdė Juridinio asmens valdymo organų nariui priskiriamų pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimų), pažeidinėjo juridinio asmens finansinės atskaitomybės vedimo taisykles, neatlikinėjo bendrovėje inventorizacijos ir pasisavino bendrovės prekes, taip padarydamas bendrovei žalą. Bendrą bendrovei padarytą žalą, ieškovas vertino 3 503,07 Eur, ir priskaičiavus PVM, patikslinto ieškinio reikalavimai sudarė 4 133 Eur (e. b. t. 5, b. l. 1–3). Ieškovas įrodinėjo, jog žala susidarė dėl to, kad atsakovas A. M., būdamas UAB „Baltposta“ vadovu, be teisinio pagrindo paėmė iš tiekėjo „S. V. Gmbh“ jo vadovaujamoje bendrovėje gautas prekes, už jas nesumokėdamas. Teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose atsakovas neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jis paėmė iš UAB „Baltposta“ prekių bendrai 16 645,23 Eur sumai, teismo posėdyje detaliai paaiškino šias aplinkybes. Nurodė, kad bendrovė pagal užsakymą gaudavo prekes iš Vokietijos, šios prekės buvo įvedamos į bendrovės buhalterinę apskaitą, atvaizduojamos bendrovės balanse kaip neapmokėtos prekės, gulinčios sandėlyje, tačiau faktiškai sandėlyje jų nebuvo ir jos buvo naudojamos bendrovės vadovo asmeniniais interesais (įprastai tai buvo drabužiai). Termino apmokėti už šias prekes nebuvo, bendrovės vadovas savo nuožiūra išsirašydavo sąskaitas ir jas apmokėdavo. Prekes imdavo iš bendrovės 2006–2010 metų laikotarpiu, mokėjimus pradėjo atlikti nuo 2013 metų, paskutinis mokėjimas atliktas teisminio nagrinėjimo metu.
9. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. CK 2.87 straipsnio 3 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą kildino dėl vadovo rūpestingumo pareigų pažeidimo ir veikimo ne juridinio asmens interesais, o savo interesais (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Taigi bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga, inter alia (be kita ko), apima teisėto elgesio reikalavimą.
12. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje, vadovaujant atsakovui A. M., UAB „Baltposta“ veikloje susiklostė tokia praktika, kad bendrovė užsakydavo prekes iš Vokietijos, už jas atsiskaitydavo, šios prekės buvo įvedamos į bendrovės buhalterinę apskaitą, atvaizduojamos bendrovės balanse kaip neapmokėtos prekės, esančios sandėlyje, tačiau faktiškai sandėlyje jų nebuvo ir jos buvo atiduodamos neatsiskaičius su bendrove.
13. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnį ir UAB „Baltposta“ įstatus aukščiausias bendrovės valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris sprendžia visus svarbiausius bendrovės valdymo klausimus (ABĮ 20 straipsnis). Jau minėta, kad UAB „Baltposta“ yra du akcininkai, turintys po 50 proc. įmonės akcijų. Byloje nėra duomenų, kad visuotiniame UAB „Baltposta“ akcininkų susirinkime būtų nuspręsta taikyti atsakovo nurodytą praktiką dėl prekių naudojimo saviems tikslams (be konkretaus atsiskaitymo termino), nes bendrovės įstatuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bendrovės tikslai yra pelno siekimas, o, vertinant iš teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pusės, akivaizdu, jog tokia atsakovo nurodyta bendrovės veiklos praktika bendrovei finansinės naudos neteikė, priešingai, bendrovė daug metų iš šių prekių negavo pajamų ir patirdavo nuostolius negautų pajamų pavidalu. Šios prekės galėjo būti parduotos, gautos pajamos, o gautus pinigus buvo galima investuoti, padengti bendrovės išlaidas, mokėti mokesčius ar darbo užmokestį darbuotojams, t. y. vykdyti veiklą ir siekti įstatuose nustatytų tikslų. Tokie atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip veikimas bendrovės interesais, atitinkantys verslo logiką. Priešingai, atsakovas veikė išimtinai remdamasis savo asmeniniais buitiniais interesais. Nors atsakovas savo nuožiūra pradėjo nuo 2013 metų mokėti bendrovei už paimtas prekes (bylos nagrinėjimo metu padengė ir patikslinto ieškinio reikalavimus), tačiau faktiškai, pinigai į bendrovės kasą nebuvo įnešti daugiau nei 5 metus nuo prekių paėmimo. Pažymėtina, kad susiklosčiusios aplinkybės, t. y. kad atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje nesutampa su faktiniais bendrovės sandėlyje esančiais duomenimis apie realų bendrovėje esančių prekių skaičių, taip pat reiškia, jog atliktos bendrovėje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai (t. y. prekių perdavimas) nebuvo pagrįsti apskaitos dokumentais. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako būtent ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovas A. M. (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija (prekių perdavimas) turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Dėl šių visų aplinkybių, teismas atsakovo A. M. elgesį, vertina kaip neteisėtą, neatitinkantį CK 2.87 straipsnio ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo paneigti savo kaltę, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo veiksmų teisėtumą, tinkamai organizuojant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą, veikiant pagal bendrovės įstatus ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir panaudojant bendrovės prekes taip, kad bendrovei būtų galima gauti pajamų (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų nepateikta, o atsakovo teisminio nagrinėjimo metu išsakyti argumentai dėl to, kad vadovas išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir už prekes mokėti gali savo pasirinktu, jam priimtinu laiku, vertinti kaip netinkamai suprasta ir realizuota įstatyminė pareiga.
14. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad toks atsakovo veikimas turėtų būti kvalifikuotas kaip pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau tokie atsakovo atstovo argumentai vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pirkimo – pardavimo teisinius santykius (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinis bruožas yra tai, kad šia sutartimi pardavėjas perduoda pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į daiktą, t. y. sutarties pagrindu pasikeičia daikto savininkas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ginčo prekės, po jų paėmimo iš bendrovės sandėlio, buvo apskaitomos UAB „Baltposta“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. šių prekių savininku pagal bendrovės buhalterinius dokumentus buvo UAB „Baltposta“. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio nenurodė, kad būtų pasirašytos pirkimo–pardavimo sutartys, o, keisdamas savo poziciją, teigė, kad prekės buvo duodamos pasaugoti, tuo pačiu aiškindamas, jog paimtus drabužius dėvėjo.
15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas byloje įrodė visas būtinas bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, todėl, nors, atsakovui reikalavimą patenkinus, ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl ko ieškinys atmestinas, tačiau pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies sampratą laikomas laimėjusia bylos šalimi.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ar ieškinys buvo pateiktas pagrįstai, ar ne. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi šalių procesinis elgesys, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
17. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimą, nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 97 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimus, 500 Eur už teisines paslaugas, taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį 25 procentus negrąžinto žyminio mokesčio (t. y. 340,75 Eur žyminį mokestį). Atsakovas S. M. pateikė įrodymus, kad patyrė 2 340,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltposta“ patyrė 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.
18. Kaip minėta, ieškovo patikslintas ieškinys buvo pagrįstas ir ieškovas laikomas laimėjusia bylos šalimi, nors ieškinys ir atmetamas. Ieškovo patirtos 500 Eur atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius, laikytinos pagrįstomis, būtinomis ir realiomis, todėl ieškovui iš atsakovo S. M. priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
19. Teismas ieškovo prašymą priteisti iš atsakovo S. M. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi negrąžinto 25 procentų žyminio mokesčio (t. y. 340,75 Eur) atmeta, kadangi ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus, įvertinęs aplinkybes, jog negalės įrodyti ieškinio pagrįstumo. T. y. reikalavimų sumažinimas susijęs su teisės kreiptis į teismą realizavimu, todėl reikalinga mokėti žyminio mokesčio pareiga negali būti perkelta ant atsakovo pečių. Priešingu atveju, galėtų susidaryti netoleruotina situacija, kai pareiškus didelės sumos ieškinį ir reikalavimą sumažinus, atsirastų pareiga atsakovui atlyginti ieškovo prisiimtą riziką. Tokia teisminė praktika prieštarautų įstatymų leidėjo valiai, nenumatančiai tokios procesinės galimybės, kaip atlyginti žyminio mokesčio išlaidas ieškinio reikalavimų sumažinimo atveju.
20. Sprendžiant dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltposta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 185,80 Eur), pažymėtina, kad bendrovę nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatas T. Z., kuris atstovavo ir bendrovės vadovą atsakovą S. M.. Advokatas išrašydavo sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui, sąskaitos buvo iš esmės identiškos, išrašomos tai pačiai sumai. Advokatas T. Z. teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad teikė atsakovui ir trečiajam asmeniui tas pačias teisines paslaugas, todėl dalino išlaidas už teikiamas teisines paslaugas per pusę. Svarbu tai, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovas S. M. veikė ne trečiojo asmens interesais. Trečiojo asmens interesais veikė ieškovas, kuris pagrįstai reikalavo atsakovo atlyginti bendrovei padarytą žalą. Teismo vertinimu, advokatas atstovavo atsakovo S. M. interesus, tačiau neveikė atstovaujamos bendrovės interesais, kadangi tiek procesiniai dokumentai, tiek pozicija teisminio nagrinėjimo metu buvo išimtinai palanki atsakovui S. M., o argumentų, kurie būtų vertintini kaip ginantys atstovaujamos bendrovės interesus, neišsakyta. Akcentuotina tai, kad teismo posėdžio metu advokatas pripažino, jog su bendrovės finansiniais dokumentais nesusipažino ir negali jų pakomentuoti, o teisinę argumentaciją parengė pagal bendrovės vadovo aiškinimus. Teismo vertinimu, advokatas T. Z., prisiėmęs kartu atstovauti atsakovui ir trečiajam asmeniui, kaip profesionalus teisininkas – advokatas, turėjo tinkamai įvertinti atsakovo veiksmus jam vadovaujant bendrovei, vengti interesų konflikto ir būti lojalus abiem klientams, nors jų pozicija gali būti skirtinga (Lietuvos Respublikos advokatūros 5 straipsnis). Darytina išvada, kad advokatas neatstovavo bendrovės interesams ir pripažintina, jog visos patirtos išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą yra atsakovo S. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl atsakovas turi atlyginti bendrovei bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo S. M. trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Baltposta“ naudai priteisiama 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
21. Iš atsakovo S. M. priteistina 5,44 Eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259–260 straipsniais, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui V. S. (V. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Baltposta“, j. a. k. 125641381, iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 185,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,44 Eur (penkis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.