Civilinė byla Nr. e2A-700-619/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34001-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.8.5.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sėkmės grupė“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Sėkmės grupė“ 244 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė už automobilio parkavimo paslaugą atsakovei išrašė šias PVM sąskaitas-faktūras: 2018-06-01 sąskaitą-faktūrą FH1958 už balandžio 27 – gegužės 31 d. 70,00 Eur sumai, 2018-06-30 sąskaitą-faktūrą FH1991 už birželio 1 – birželio 30 d. 60,00 Eur sumai, 2018-07-31 sąskaitą-faktūrą FH2012 už liepos 1 – liepos 31 d. 62,00 Eur sumai, 2018-08-31 sąskaitą-faktūrą FH2033 už rugpjūčio 1 – rugpjūčio 31 d. 62,00 Eur sumai ir 2018-09-30 sąskaitą-faktūrą FH2069 už rugsėjo 1 – rugsėjo 30 d. 60,00 Eur sumai. Ieškovės teigimu, atsakovė apmokėjo tik 2018-06-01 sąskaitą-faktūrą FH1958 70,00 Eur sumai ir pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras liko skolingas ieškovei 244,00 Eur. Susitarimą dėl apmokėjimo už automobilio VW Transporter parkavimą patvirtina elektroninis susirašinėjimas tarp šalių, bei pats faktas, kad atsakovė apmokėjo pirmąją išrašytą sąskaitą-faktūrą už automobilio parkavimą.
3. Atsakovė UAB „Sėkmės grupė“ su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti.
4. Nurodė, jog ieškovė rašė atsakovei sąskaitas už atsakovei nepriklausančio automobilio parkavimą, visiškai neaišku, kokiu pagrindu tos sąskaitos buvo išrašomos. Pažymėjo, kad atsakovė yra apmokėjusi ieškovei už fizinių asmenų apgyvendinimo paslaugas nuo 2018-02-21 iki 2018-06-01. Dėl parkavimo paslaugų atsakovė niekada su ieškovu nesitarė, tokių paslaugų neužsakė. Atsakovė atsikirtimus įrodinėja elektroniniu susirašinėjimu tiek su ieškovo atstovais, tiek su Lenkijos bendrovės atstovu, kuris ir turėtų galimai atsakyti dėl transporto priemonės nepasiėmimo. Atsakovė nurodo neturinti VW Transporter automobilio su Lenkijos registracijos numeriu, jai nekyla pareiga mokėti už šio automobilio parkavimą. Automobilio savininkė yra Lenkijos bendrovė FAST ABC Spolka z.o.o., tai ši įmonė ir turi rūpintis automobilio pasiėmimu bei apmokėjimu už parkavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ 414,54 Eur atsakovės UAB „Sėkmės grupė“ naudai atgręžiant įvykdytą sprendimą. Priteisė iš ieškovo VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ 1756,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sėkmės grupė“ naudai. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, teikianti apgyvendinimo paslaugas, o visos sąskaitos, kuriomis remdamasi ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 244 Eur skolos, išrašytos už transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskebltini), stovėjimą prie ieškovo valdomų nakvynės namų „Filaretai Hostel“, (duomenys neskebltini). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, jog viešbučio taisyklėse numatyta, jog automobilių parkavimo paslauga yra užsakoma kartu su apgyvendinimo paslauga, ir žmonėms išsikėlus iš viešbučio, skaičiuojama po 2 Eur už parą ir, kad su šiomis taisyklėmis supažindino atvykstančius apsigyventi asmenis. Pirmosios instancijos teismas ieškovės interneto svetainėje esantį informavimą apie parkingo paslaugos apmokestinimą vertino kaip nekonkretų ir neišsamų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įrodymų, iš kurių galėtų spręsti, kokiu pagrindu ieškovė skaičiuoja (kuo paremti įkainiai ir pan.) ir išrašo sąskaitas už automobilių parkavimą prie nakvynės namų, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo teikiamos apgyvendinimo (su galimybe naudotis parkingu viešnagės metu) paslaugų sąlygos atitinka standartines sutarčių sąlygas, kurios laikomos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str.).
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius susirašinėjimus tarp viešbučio administratorės ir atsakovės vadovo, bei atsakovės vadovo susirašinėjimą su automobilio galimu savininku konstatavo, atsakovės vadovas padarė kolegišką paslaugą, dėdamas pastangas patraukti automobilį, taip pat apmokėdama už jo stovėjimą 70 Eur sąskaitą ieškovei, bet tai nepatvirtina jokių sutartinių santykių, įsipareigojimų tarp šalių, kad būtent atsakovė yra atsakinga už paliktos transporto priemonės nuvežimą, saugojimą, apmokėjimą už ją. Pažymėjo, jog atsakovė UAB „Sėkmės grupė“ nėra transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskebltini), nei savininkė, nei valdytoja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, vienos sąskaitos apmokėjimas, pagal byloje surinktus įrodymus nustačius, jog apmokėjimas buvo padarytas gera valia, nesant jokių susitarimų, o tik stengiantis išlaikyti gerus tarpusavio santykius tarp įmonių, nesukuria įsipareigojimo atsakovei apmokėti už jai nepriklausančią ir jos nevaldomą užsienio valstybėje kitos įmonės vardu registruotą transporto priemonę. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byloje priėmus sprendimą už akių, jis vėliau buvo perduotas vykdyti antstoliui ir įvykdytas, išieškota iš atsakovės 409 Eur skola ir 5,54 Eur palūkanų, atmesdamas ieškinį taikė teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą, ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 414,54 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.
10. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas iš esmės vadovavosi tik atsakovės, kuri yra suinteresuota šios civilinės bylos baigtimi, pozicija, ignoruodamas aiškius faktus ir visiškai netaikydamas sutarčių sudarymą reglamentuojančių CK teisės normų. Ieškovės ir atsakovės elektroninis susirašinėjimas aiškiai patvirtina, jog šalys sudarė susitarimą – kad ieškovė išrašinės sąskaitas už Automobilio stovėjimą / parkavimą, o atsakovė jas apmokės ir bandys patraukti Automobilį. Susitarimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t.y. ieškovė 2018-06-01 išrašė pirmąją sąskaitą Nr. F1958 už automobilio stovėjimą, kurią atsakovė, pripažindama savo prievolę apmokėjo, be to atsakovė turėjo automobilio raktelius, bandė patraukti automobilį ir nereiškė pretenzijų dėl vėliau išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų. Esant nurodytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog tiek sąskaitos apmokėjimas, tiek bandymas patraukti automobilį neva nepatvirtina jokių sutartinių santykių. Atsakovė niekur nenurodo, kad ji bandys patraukti automobilį, ar apmokės tik vieną sąskaitą už jo stovėjimą, tik iš geros valios ar vardan kolegiškumo. To niekaip nepatvirtina ir 2019-10-04 sprendime nurodomas vėliau į bylą atsakovės direktoriaus susirašinėjimas su automobilio galimu savininku. Pirmosios instancijos visiškai be pagrindo nevertindamas minėto susitarimo per sutarčių sudarymą reglamentuojančių CK normų prizmę, sprendime kalba apie standartines sutarties sąlygas. Šiuo atveju prievolės pagrindas – šalių susitarimas pateiktame el. susirašinėjime, pasiektas suderinus abiejų šalių valią, iš kurio ir buvo kildinamas ieškinio reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, pats nusprendęs iš kokio faktinio pagrindo kildinamas ieškinys, iš esmės išėjo už ieškinio ribų. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės prievolės mokėti už automobilio stovėjimą ar apskritai minėto susitarimo dėl mokėjimo už automobilio stovėjimą nebuvimo nepaneigia ir ta aplinkybė, jog neva atsakovė nėra automobilio savininkė. Jokie teisės aktai nenumato, kad minėtą susitarimą dėl apmokėjimo už automobilio stovėjimą galėtų neva sudaryti tik automobilio savininkas. Nei automobilio priklausomumas, nei asmenų, kuriems buvo užsakinėjama nakvynė, ryšys / santykis su atsakove ar kitais asmenimis, neturi reikšmės ieškinio reikalavimų tenkinimui. Apeliantės manymu, 2019-10-04 sprendimas yra visiškai neteisingas jos atžvilgiu, nes juo yra sukuriama tokia situacija, kad ieškovė tinkamai suteikusi paslaugas, investuodama savo lėšas dabar turi ieškoti automobilio savininko.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sėkmės grupė“ prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
12. Atsakovė pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo automobilis nepriklauso atsakovei. Minėtas aplinkybes paneigiančių rašytinių dokumentų civilinėje byloje nėra pateikusi nei ieškovė, nei kiti asmenys. Atsakovė, kaip ūkio subjektas, vykdo ūkinę veiklą susijusią su statyba. pasitelkdama ir verslo partnerius tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir iš užsienio šalių. Jiems atvykus į Vilnių verslo reikalais, atsakovė užsako partneriams apgyvendinimo paslaugas ir jas apmoka. Dėl šių priežasčių, atsakovė kreipdavosi į ieškovę kaip apgyvendinimo paslaugas teikiantį subjektą ir yra atsiskaičius už visas suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2018-02-21 iki 2018-06-01. Ginčo objektas automobilis (VW Transporter) ir už jo parkavimą teikiamos sąskaitos - faktūros, priklauso Lenkijos Respublikoje įregistruotai įmonei FAST ABC Spolkaz.o.o., kuri savo darbuotojus buvo apgyvendinusi pas ieškovę. Automobilio savininkė automobilį buvo perdavusi valdytojams, t. y. darbuotojams, kurie automobilį paliko likimo valioje ieškovės valdomoje stovėjimo aikštelėje ir šis automobilis stovi aikštelėje iki šios dienos. Atsakovei susisiekus su automobilio savininku ir įmonės darbuotoju dėl automobilio pašalinimo iš aikštelės, atsakovės direktorius ją bandė patraukti iš aikštelės, tačiau automobilio akumuliatorius buvo nusėdęs ir atsakovės direktoriui nepavyko automobilio pašalinti iš aikštelės. Atsakovės direktorius susisiekė su įmone dėl jai priklausančio automobilio patraukimo iš ieškovei priklausančios stovėjimo aikštelės, tačiau įmonė iki šios dienos šių veiksmų neatliko. Atsakovė nėra ir nebuvo nei ginčo automobilio savininkė, valdytoja ar naudotoja. Automobilio savininkė yra įmonė, o ginčo automobilio valdytoja ir naudotojai yra ir buvo įmonės darbuotojai.
13. Atsakovė į ieškovę nėra niekada kreipusis dėl parkavimo paslaugų suteikimo, šių paslaugų neužsisakė ir atsakovės nuosavybės ar kita teise priklausančios transporto priemonės niekada nebuvo ir nėra parkuojamos ieškovės teritorijoje. Atsakovė naudodavosi išimtinai tik ieškovės teikiamomis nakvynės paslaugomis ir laiku už jas apmokėdavo. Be to, atsakovė ar jos darbuotojai niekada nebuvo supažindinti su ieškovės parkavimo paslaugų taisyklėmis raštu ar pasirašytinai. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovę ne kartą informavo, kad ji yra netinkamas subjektas kuriam yra teikiamos sąskaitos už parkavimo paslaugas ir šios sąskaitos turi būti išrašomos, ir pateikiamos ginčo automobilio savininkui arba valdytojui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė už automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskebltini), PL – Lenkijos Respublikos registracija, stovėjimą prie ieškovės valdomų nakvynės namų „Filaretai Hostel“, (duomenys neskebltini), atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išrašė 5 PVM sąskaitas-faktūras 314 Eur sumai. Atsakovė apmokėjo pirmąją 2018-06-01 išrašytą sąskaitą – faktūrą 70,00 Eur sumai. Ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės likusią 244 Eur sumą pagal išrašytas sąskaitas – faktūras.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovė nėra transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskebltini), nei savininkė, nei valdytoja, o aplinkybė, kad atsakovė gera valia apmokėjo vieną išrašytą sąskaitą, nesukuria įsipareigojimo atsakovei apmokėti už jai nepriklausančią ir jo nevaldomą užsienio valstybėje kitos įmonės vardu registruotą transporto priemonę.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas ignoruodamas aiškius faktus ir byloje esančius įrodymus, netaikydamas sutarčių sudarymą reglamentuojančių CK teisės normų, neatsižvelgė, jog byloje esantis elektroninis susirašinėjimas aiškiai patvirtina, jog šalys sudarė susitarimą – kad ieškovė išrašinės sąskaitas už automobilio stovėjimą / parkavimą, o atsakovė jas apmokės ir bandys patraukti automobilį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su ieškovės apeliaciniame skunde dėstomais argumentais. Nėra pagrindo išvadai, jog apskųstas sprendimas priimtas pažeidžiant materialiąsias ar proceso normas, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes bei medžiagą. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino iš esmės visas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, išsamiai pasisakė dėl atsakovės dėstomų argumentų ir tinkamai motyvavo jų atmetimo priežastis. Pažymėtina, jog vien atsakovei nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas nesukuria pagrindo tokį sprendimą laikyti nepagrįstu ir/ar neteisėtu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą pasisako dėl esminių jo argumentų.
20. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog byloje esantis elektroninis susirašinėjimas patvirtina susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės dėl ginčo PVM sąskaitų – faktūrų išrašinėjimo.
21. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktiką, jog ieškovės teikiamomis nakvynės paslaugomis naudojosi su atsakovo bendrove verslo, bendradarbiavimo pagrindais susiję Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės FAST ABC Spolka z.o.o asmenys. Atsakovo vadovas buvo kontaktinis asmuo klausimams, susijusiems su siųstų asmenų apgyvendinimu. Byloje nėra ginčo, kad už suteiktas nakvynes paslaugas yra pilnai atsiskaityta. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog nagrinėjamam klausimui nėra svarbu, kad atsakovė nėra automobilio savininkė. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė reikalaudama priteisti skolą už automobilio parkavimą turėjo pareigą įrodyti, jog ginčo automobilis nuosavybės, panaudos ar kokiais kitais pagrindais yra atsakovės žinioje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, t.y. byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog atsakovė yra automobilio savininkė, atsakinga už jį ar yra jo valdytoja panaudos ar kitais pagrindais.
23. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius ieškovės ir atsakovės vadovo bei atsakovės vadovo ir galimai automobilio savininko susirašinėjimus, sprendžia, jog įrodymų visuma sudarė pagrindą atsakovo vadovo elgesį apmokant pirmąją sąskaitą už automobilio parkavimą bei žadėjimą patraukti automobilį vertinti kaip geros valios išraišką siekiant išsaugoti šalių bendradarbiavimą. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantis atsakovės vadovo laiškas su fraze „suprantama, Jūsų teisė išrašyti sąskaitą už aikštelę“, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią situaciją nėra pakankamas konstatuoti, jog atsakovė užsakė parkavimo paslaugas iš ieškovės ir įsipareigojo už jas apmokėti. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovės reikalavimų pagrindas yra minėtas šalių susirašinėjimas, kadangi jo turinys nepatvirtina egzistavus bendrą ieškovės ir atsakovės suderintą valią dėl parkavimo paslaugų tam tikram laikotarpiui suteikimo ir atitinkamo mokesčio sumokėjimo už jas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigti priešingai ir vertinti, kad atsakovė laisva valia prisiėmė atsakomybę už jai nepriklausantį automobilį ir įsipareigojo apmokėti už jo parkavimą būtų nelogiška ir neatitiktų rūpestingo, apdairaus, protingo verslininko elgesio standarto. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų apie atsakovės supažindinimą su standartinėmis sutarties sąlygomis, t.y. viešbučio taisyklėse numatytais parkavimo tarifais, kas taip pat sudaro pagrindą spręsti apie suderintos šalių valios dėl parkavimo paslaugų teikimo ir apmokėjimo už jas, nebuvimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pasisakydamas apie standartines sutarčių sąlygas išėjo už ieškinio ribų. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.). Taigi, esant ginčui tarp šalių dėl susitarimo sudarymo fakto bei ieškovei reikalavimą grindžiant jos pačios vienašališkai išrašytomis sąskaitomis – faktūromis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo aplinkybes susijusias su jose nurodytų paslaugų įkainiais bei kitos šalies tinkamu supažindinimu su jų dydžiais.
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
28. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 726 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės VšĮ „Nacionalinė jaunimo nakvynės namų asociacija“, į.k. 300107507, 726 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės UAB „Sėkmės grupė“, į.k. 304674355, naudai.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė