Civilinė byla Nr. 2-905-1119/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07898-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1.; 2.6.8.8.; 2.6.11.1.; 2.6.18.1.; 3.1.7.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Saulės kopos“ atstovams Jurgitai Elhamshary, advokatui Alminui Liutkevičiui,

atsakovės UAB „Trolio paslaugos“ atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Saulės kopos“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Trolio paslaugos“ dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė UAB „Saulės kopos“ patikslintu ieškiniu (91-96 b. l.) prašo priteisti iš atsakovės UAB „Trolio paslaugos“ 898,45 Eur sumą, kuria yra mažinama netinkamos kokybės daikto pradinė pardavimo kaina, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog ji elektroniniu paštu užsakė pas atsakovę pagaminti ir pakabinti tentą (duomenys neskelbtini), o būtent 2019-07-01 nusiuntė atsakovei pageidaujamo tento matmenis ir norimos paslėpti tentu sienos nuotrauką, o atsakovė 2019-07-03 pateikė ieškovei rėmo ir tento gamybai su montavimu sąmatą, nurodė kelis galimus variantus, kuriuose buvo aptarti tik rėmo specifikacijos ir kainos skirtumai, t. y., 2963,30 Eur ir PVM arba 2763,30 Eur ir PVM. Ieškovė pasirinko mokėti 2763,30 Eur ir PVM kainą, atsakovė jai padarė 17 proc. nuolaidą ir šalys susitarė dėl 2300,00 Eur ir PVM arba 2783,00 Eur kainos už rėmo ir tento gamybą bei montavimą. Šalys nesitarė dėl tento medžiagiškumo, buvo suderintas tik vaizdas, kuris turėjo būti atspausdintas ant tento. Atsakovė 2019-07-24 sumontavo rėmą ir tentą ir 2019-07-25 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą TRP Nr. 805, kurią ieškovė apmokėjo.

2.       2019-07-29 atitrūko rėmas, 2019-08-06 įplyšo tentas. Šiuos trūkumus atsakovė bandė šalinti. 2019-09-13 tentas įplyšo dar kartą, tačiau atsakovė atsisakė šalinti trūkumus ir pareikalavo apmokėti už prieš tai buvusių trūkumų šalinimą. 2019-09-15 ieškovė pasiūlė atsakovei gera valia pašalinti trūkumus arba pasiimti tentą ir grąžinti ieškovei už jį sumokėtus pinigus. 2019-09-16 tentas visiškai nuplyšo, o atsakovė 16.19 val. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad tentą nukabino ir paliko jį prie rėmo. 2019-09-21 8.05 val. ieškovė dar kartą paragino pašalinti trūkumus, atkreipė dėmesį, kad tentas vis dar yra ant žemės ir pasiūlė jį pasiimti atsakovei. Po šio rašto tento prie rėmo nebeliko, todėl mano, kad jį pasiėmė atsakovė. Mano, kad atsakovė yra atsakinga už tento pasisavinimą, nes ji neužtikrino tento perdavimo ieškovei. 2019-09-21 atsakovė nurodė, jog dalis ieškovės pretenzijoje nurodytų trūkumų yra pašalinti, o kiti tento įplyšimai nėra atsakovės darbo ir/ar panaudotų medžiagų kokybės trūkumai, nes tentas nėra ilgaamžė medžiaga, ji nėra atspari įvairiems išoriniams veiksniams, ieškovė neinformavo atsakovės dėl medžiagos atsparumo, įrengimo tikslo, pati pasirinko tentą. Kadangi atsakovė atsisakė pašalinti trūkumus, ieškovė savo lėšomis pakartotinai pritvirtinto tentą atsakovės rėme, todėl prašo priteisti 898,45 Eur sumą (894,60 Eur ir PVM, įvertinus 17 proc. nuolaidą – 742,52 ir PVM), kuria mažina daikto vertę.

3.       Pasak ieškovės, atsakovė buvo informuota apie konkretų tikslą, kuriam perka daiktą - uždengti neestetiškai atrodančią sieną, ieškovei buvo svarbus rezultatas. Atsakovė, būdama profesionalė, neatvyko apžiūrėti sienos, ant kurios turėjo sumontuoti rėmą su tentu, neteikė ieškovei pasiūlymų dėl tento savybių, nenurodė tento galiojimo termino, neinformavo ieškovės apie galimas rizikas (plyšimai dėl atsikišusių plytų), neinformavo ieškovės apie visas sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes, taigi neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Tai kad atsakovė pripažino trūkumų faktą, juos bandė šalinti, trūkumų gausa patvirtina, kad ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, kuris neturėjo savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis.

4.       Ieškovės

5.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (101-103 b. l.). Patvirtino, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo tentą su rėmu, daiktas neturėjo jokių paslėptų trūkumų. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos įsigytas daiktas - tentas - neatitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygų bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimų jo perdavimo ieškovei momentu arba jis sugedo dėl trūkumų, buvusių iki jo perdavimo ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė konkretaus tikslo, kuriam perka daiktą, pati pasirinko daikto medžiagiškumą – tentą, kuris pasak atsakovės, nėra ilgaamžė medžiaga, ji nėra atspari įvairiems išoriniams veiksniams, tokiems kaip sąveika su kietais smailiais/aštriais paviršiais, stipriems vėjo gūsiams ir pan. Daikto dalis – tentas – sugedo po beveik dviejų mėnesių nuo jo perdavimo ieškovei dėl itin stiprių vėjo gūsių (nenugalimos jėgos), kurių metu daiktas (tentas) kontaktavo su kietu, nelygiu paviršiumi - siena.

6.       Pasak atsakovės, ieškovė pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nes reikalavimą sumažinti parduodamų daiktų kainą pirkėjas gali pareikšti, jeigu jis gali naudoti daiktus pagal jų paskirtį (įprastą ar specialią), nepašalinus daikto trūkumų, tačiau nustatant kainą, nebuvo įvertinti daikto trūkumai, kurie įtakoja kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurių turėjo perduodami daiktai jų perdavimo metu, atitinka vertę, kurių tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Šie du vertės dydžiai turi būti vertinami daiktų perdavimo momentu. Nustatant kainos sumažinimą, reikia įvertinti ir pirkėjo iš daiktų jau gautą naudą. Įrodyti daiktų vertės dydžius turi pirkėjas, nes jis reikalauja kainos sumažinimo. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė nurodė, kad ji negali tento naudoti pagal jo paskirtį, nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl jos sumokėtos tento kainos ir įsigytos kokybės tento kainos skirtumų bei nėra įvertinta tai, kad ieškovė tentą naudojo (eksploatavo) 2 mėnesius.

7.       Pažymėjo, kad ieškovė neišsaugojo tento, nors nuo jo perdavimo ieškovei yra perėjusi tento atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Esant šiai situacijai tentas negali būti perduotas ekspertams tento kokybei bei jo sugadinimo priežastims nustatyti. Remiantis contra spoliatorem prezumpcija, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Todėl tento neišsaugojimo pasekmės neturi būti perkeltos atsakovei ir yra laikytina, kad tentas ieškovei buvo perduotas tinkamos kokybės.

8.       Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė papildomai nurodė, jog vertinant šalių tarpusavio santykius kaip rangos teisinius santykius svarbu yra tai, kad ieškovė rangos darbus priėmė, iš karto po darbo priėmimo pastabų ir pretenzijų nereiškė, darbų perdavimo – priėmimo aktas nėra pasirašytas. Šalys dėl daikto garantijos termino nesitarė. Pažymėjo, kad atsakovei gamintojas neduoda tentui garantijos, tentas gali tarnauti 1 dieną ar 1 metus.

9.       Paaiškino, kad 2019-07-03 elektroniniame laiške (9 b. l.) „Tento gamyba“ reiškia paties daikto – tento – kainą, o „Tento montavimas su medžiagomis“ – reiškia darbus, kur skaičius „4“ – greičiausiai valandinis įkainis. Atsakovės pateikta tento – Frontlit stendas 440gsm (82 b. l.) – specifikacija patvirtina, kad tentas buvo kokybiškas, tačiau jis plyšo dėl didelio vėjo ir liečiantis tentui į atsikišusias plytas. Pagal pateiktą specifikaciją nežino, kokio stiprumo vėją tentas turėjo atlaikyti, tokių tyrimų niekas neatliko. Dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad šalys nesitarė dėl medžiagiškumo, ieškovė nenurodė, kad tentas turėtų būti perforuotas, nenurodė jo tarnavimo laiko, neužsakė plytų šalinimo ar rėmo apskardinimo paslaugos, nenurodė, ko tikisi iš sutarties. Atsakovės atstovė negalėjo atsakyti, ar prieš įrengiant rėmą su tentu, buvo atvykęs darbuotojas apžiūrėti sienos.

10.       Lokalinė sąmata (88 b. l.) ieškovei buvo pateikta po to, kai ieškovė pirmą kartą paprašė pašalinti trūkumus, t. y., 2019 m. liepos mėnesį, joje raudonai pažymėta greičiausiai „Kampų montavimas, su medžiagomis“ ir „Kelionė“ – už šias paslaugas atsakovė nereikalavo ieškovės atlyginti. Atsakovės atstovės teigimu, 2019-09-16 elektroninis laiškas iš tikrųjų buvo rašytas 2019 m. rugpjūčio mėnesį, nes kalbama apie 2019-08-11 trūkumų šalinimą, taigi ir plytų šalinimo klausimas kilo 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Patikino, kad atsakovė tento neturi, jos darbuotojas buvo atvykęs į vietą ir tentą nukabino nuo sienos. Mano, kad ieškovė nukabintą tentą pasiėmė ir naudoja jį pagal kitą paskirtį.

11.       Atsakovės atstovės teigimu, šiuo atveju už daikto trūkumus yra atsakinga pati ieškovė, nes daikto trūkumai yra akivaizdūs, o ieškovė yra savo srities profesionalė. Pasak atsakovės atstovės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė dėl pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų (civilinės bylos Nr. e3K-3-212-611/2019; Nr. 3K-3-142-687/2015 ir kt.) ir ieškovės pasirinktas pirkėjo teisių gynimo būdas būtų galimas tik tokiu atveju, jei ieškovė naudotų daiktą pagal jo paskirtį pašalinusi jo trūkumus. Tačiau šiuo atveju ieškovė teigia, kad daikto neturi, ji savo lėšomis įrengė kitą tentą. Be to, ieškovė negali savo pažeistų teisių ginti remdamasi ir rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, nes šalys nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2010 ir kt.), o užsakovas gali remtis darbų trūkumais tik esant pasirašytam darbų perdavimo – priėmimo aktui.

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

12.       Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė elektroniniu paštu 2019-07-08 pateikė užsakymą atsakovei pagaminti ir pritvirtinti 9 x 14,2 m dydžio tentą su rėmu ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pageidavo, kad ant tento būtų ieškovės pasirinkta grafika (nuotrauka) (7-8, 11, 123-125 b. l.) (toliau taip pat Daiktas). Atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei rėmo ir tento gamybos ir montavimo darbų kainoraštį, iš kurio ieškovė turėjo galimybę pasirinkti rėmo pagaminimo būdą, kurį pasirinkus atitinkamai kito kaina – 2963,30 Eur ir PVM arba 2763,30 Eur ir PVM (9 b. l.). Ieškovė pasirinko rėmo gamybą be virinimo, su dažymu smėliavimo būdu, medžiagomis, todėl visa rėmo ir tento gamybos bei montavimo kaina buvo 2763,30 Eur ir PVM, o tento gamyba – 894,60 Eur ir V. A. padarius 17 proc. nuolaidą, viso rėmo su tentu gamyba bei montavimas kainavo 2300,00 Eur ir V. Š. taip pat sutinka, kad ieškovė 2019-07-25 apmokėjo atsakovės pateiktą 2019-07-25 PVM sąskaitą faktūrą serija TRP Nr. 805 už rėmo ir tento gamybą bei montavimą, iš viso 2783,00 Eur (12-13 b. l.). Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu bei ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad tentas su rėmu buvo įrengtas iki minėtos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo - 2019-07-24 (10-11, 26 b. l.).

13.       2019-07-29 ieškovės atstovė elektroniniu paštu informavo atsakovės atstovą, kad atitrūko rėmas (14, 16-21 b. l.). Šį trūkumą atsakovė pažadėjo pašalinti iki 2019-08-01 18.00 val. (14 b. l.). 2019-08-06 įplyšo tentas, išsinėrė rėmo dalys, ką patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos (22-25 b. l.). Minėtus trūkumus atsakovė pažadėjo pašalinti iki 2019-08-11, taip pat pateikė ieškovei lokalinę sąmatą 739,31 Eur už trūkumų šalinimą ir klausimą dėl išsikišusių plytų pašalinimo (87-88 b. l.). 2019-09-13 tentas įplyšo dar kartą (26-27, 29-31 b. l.), todėl ieškovė pateikė atsakovei 2019-09-15 raštą dėl skubaus trūkumų šalinimo Nr. 19/09-15, kuriuo pareikalavo iki 2019-09-20 neatlygintinai pašalinti trūkumus. Atsakovė 2019-09-20 (34 b. l.) atsakė į ieškovės 2019-09-15 raštą nurodydama, kad dalis trūkumų yra pašalinta, o kitų trūkumų – tento įplyšimų – nelaiko darbo ir/ar panaudotų medžiagų kokybės trūkumais, nes tentą pasirinko pati ieškovė, ji neinformavo atsakovės apie tento įrengimo tikslą, tentas nėra ilgaamžė medžiaga, ji skirta laikinai reklamai, stendams ar laikinoms dekoracijoms įrengti ir nėra atspari sąveikai su smailiais/aštriais paviršiais, stipriems vėjo gūsiams. 2019-09-16 tentas nuplyšo nuo rėmo (32 b. l.), apie ką elektroniniu paštu buvo informuota atsakovė, o atsakovės darbuotojas 2019-09-16 tentą nuėmė nuo rėmo ir paliko šalia pastato (114 b. l.). Tentas iki 2019-09-20 buvo padėtas šalia pastato (85-86 b. l.), ką patvirtina ieškovės elektroniniu paštu atsakovei siųstos nuotraukos, kur jis yra šiuo metu – šalims nežinoma. Ieškovės užsakymu 2019-09-26 trečiasis asmuo (UAB „Parazitas“) vietoje atsakovės tento sumontavo kitą tentą (110-113 b. l.).

14.       Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagamino ir sumontavo Daiktą ieškovės nurodytoje vietoje, ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove už Daikto pagaminimą bei montavimą bei kad buvo nustatyti Daikto trūkumai, kuriems esant ieškovė negalėjo tento naudoti ir pasitelkusi trečiąjį asmenį vietoje buvusio tento įrengė naują. Tačiau byloje kilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos sutarties aiškinimo ir ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, taip pat dėl Daikto kokybės ir trūkumų atsiradimo priežasčių.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo.

15.       Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 16 punktas, 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2019).

16.       Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo - pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4dalis).

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019-07-08 sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti ieškovės nurodytoje vietoje rėmą su tentu, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už rėmo su tentu gamybą bei sumontavimą. Iš ieškovės atsakovei elektroniniu paštu atsiųstos sienos fotonuotraukos (8 b. l.) matyti, kad ieškovei buvo svarbu atsakovės pagamintu daiktu uždengti 9 x 14,2 m pastato išorinės sienos aptrupėjusių plytų plotą, ieškovė siuntė atsakovei norimą ant tento perkelti fotonuotrauką (16, 23-25, 123-125 b. l.). Fotonuotraukoje, kuri turėjo būti perkelta ant tento, matyti medžiai, žolė. Iš nurodytų aplinkybių atsakovei turėjo būti suprantama ir aišku, kad tentas nėra skirtas reklamai ar trumpalaikiam naudojimui (pvz. parodai ar kitam renginiui), nes ant fotonuotraukos nėra jokių užrašų, taip pat akivaizdu, kad tentas su rėmu buvo skirtas paslėpti išorinės pastato sienos trūkumus. Taigi prieš pagaminant ir sumontuojant rėmą su tentu atsakovė turėjo įvertinti tai, kad rėmas su tentu bus montuojamas ant išorinės pastato sienos bei kad jį galimai veiks nepalankios oro sąlygos, kad tentas su rėmu yra įrengiamas ant nelygios pastato sienos. Pažymėtina, kad nors ieškovė šių aplinkybių elektroniniame laiške neįvardino, tačiau atsakovė iš jai ieškovės siųstų nuotraukų turėjo ir galėjo (kaip verslininkė profesionalė) nustatyti pagrindines Daikto savybes ir jo pagaminimo bei sumontavimo tikslą. Dar daugiau, tai, kad ieškovė nepateikė konkrečių reikalavimų Daikto medžiagiškumui, jo montavimo būdui, atliktiniems darbams (kaip nustatyta šioje byloje – plytų pašalinimo klausimas kilo 2019 m. rugpjūčio mėnesį antrą kartą atsiradus rėmo ir tento trūkumams), įvertinus tai, kad ieškovė užsiima nekilnojamojo turto vystymu, t. y., negamina analogiškų daiktų ir jų nemontuoja, tik patvirtina tai, kad ieškovei sudarant sutartį su atsakove nebuvo žinoma, kokiomis savybėmis turi pasižymėti Daikto sudėtinės dalys ar kaip turi būti atlikti montavimo darbai. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su ieškovės atstovu, kad ieškovei buvo svarbus darbo rezultatas.

18.       Iš atsakovės ieškovei siųsto 2019-07-03 elektroninio laiško (9 b. l.) matyti, kad tento gamybos kaina – 894,60 Eur ir PVM, o tento montavimas su medžiagomis – 511,20 Eur ir V. T. medžiagos kaina ir jo pagaminimo (darbų) kaina nėra nurodyta ir tikėtina, kad tento gamyba apima tiek tento medžiagos kainą, tiek ir darbus (fotonuotraukos perkėlimas ant tento medžiagos). Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti Daikto kainą, todėl spręstina, kad į atsakovės ieškovei pateiktoje ir pastarosios apmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje serija TRP Nr. 805 (12 b. l.) nurodytą 2783,00 Eur kainą yra įskaičiuota Daikto kaina ir darbų kaina.

19.       Be to, atsižvelgiant į tento matmenis bei ant tento perkeltą fotonuotrauką, spręstina, kad Daiktas galėjo būti panaudotas tik ieškovės nurodytai sienai uždengti, taigi pagal ieškovės užsakymą pagamintas Daiktas yra unikalus ir individualus, pritaikytas konkrečiam objektui – sienai - uždengti. 

20.       Paminėtina taip pat tai, kad atsakovė nurodė, jog ji tento gamybai pasitelkė trečiąjį asmenį (UAB „Pico line“ – 80-81, 83 b. l.), apie kurį ieškovei iki civilinės bylos nagrinėjimo teisme nebuvo žinoma. Todėl įvertinus tai, kad atsakovė neteikė ieškovei pasiūlymų dėl tento savybių, nesiūlė keleto alternatyvių tento variantų, tai, kad atsakovė savo iniciatyva pasirinko tento tiekėją, vertintina, kad Daiktą atsakovė sumontavo veikdama savo rizika ir savarankiškai.

21.       Įvertinus šio sprendimo 17. ir 21. punktuose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, spręstina, kad tarp šalių susiklostė ne pirkimo – pardavimo, o rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 str. – 6.671 str.), t. y., šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir ieškovės nurodytoje vietoje sumontuoti Daiktą, o ieškovė įsipareigojo tinkamai ir laiku priimti darbų rezultatą bei sumokėti atsakovei 2783,00 Eur už atliktus darbus. Šalys rangos sutartyje nenustatė darbų kokybės garantijos termino, taip pat nepasirašė dokumento įvardinto darbų perdavimo – priėmimo aktu.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbų perdavimo - priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Darbų perdavimo - priėmimo akto pagrindu atsiradusiems šalių santykiams kvalifikuoti esminę reikšmę turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį rašytinės formos priėmimo – perdavimo akto turinį sudaro nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus bei nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š.TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Darbų perdavimas ir priėmimas numatytas CK 6.662 straipsnyje ir 6.694 straipsnyje. Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos nuomonės, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Ekama“v. UAB „ Versenta“, byla Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sigeta“v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š.TŪB „(duomenys neskelbtini)“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007).

23.       Nagrinėjamu atveju nors šalys darbų perdavimo – priėmimo akto nepasirašė, tačiau iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad galbūt darbų perdavimo - priėmimo aktu galima būtų laikyti 2019-07-25 PVM sąskaitą faktūrą serija TRP Nr. 805 (12 b. l.). Iš minėtos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad prekes (grafika ant pastato su rėmu 1420 cm x 900 cm) išdavė atsakovės darbuotoja, o jas priėmė ieškovės darbuotoja. Sąskaitoje nurodytą sumą (2783,00 Eur) ieškovė apmokėjo atsakovei sąskaitos išrašymo dieną (13 b. l.), nors buvo numatyta, kad ją ieškovė privalo apmokėti iki 2019-07-29. Ginčo tarp šalių, kad ieškovė naudojo atsakovės perduotą Daiktą, byloje nėra. Todėl įvertinus tai, kad šalys rašytinės rangos sutarties nesudarė, tačiau faktą, kad šalis sieja rangos teisiniai santykiai patvirtina jų susirašinėjimas elektroniniu paštu, taip pat tai, kad ieškovė pasirašė ir apmokėjo atsakovei jos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, laikytina, kad atsakovė perdavė ieškovei Daiktą, o ieškovė priėmė iš atsakovės Daiktą 2019-07-25.

Dėl Daikto, kaip darbų rezultato, kokybės, trūkumų ir užsakovo pažeistų teisių gynimo

24.       Šioje byloje ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės 898,45 Eur sumą, kuria mažinama netinkamos kokybės daikto pradinė pardavimo kaina. Taigi ieškovė prašo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą.

25.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

26.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 

27.       Kaip nustatyta šioje byloje (sprendimo 17. p.) – šalys susirašinėdamos elektroniniu paštu nenustatė konkrečių reikalavimų darbų rezultatui – Daiktui, tačiau iš ieškovės atsakovei siųstų fotonuotraukų akivaizdu, kad Daiktas turėjo dengti neestetiškai atrodančią pastato sieną. Ieškovė teigė, kad ji tikėjosi Daiktą naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Taipogi byloje nustatyta, kad ieškovė 2019-07-25 nereiškė pretenzijų atsakovei dėl Daikto trūkumų, nepateikė jokių įrodymų, kad Daiktas 2019-07-25 buvo su trūkumais (CPK 178 str.), todėl laikytina nustatyta, kad Daikto perdavimo – priėmimo metu Daiktas neturėjo akivaizdžių trūkumų.

28.       Pirmasis Daikto trūkumas buvo nustatytas 2019-07-29 – atitrūko rėmas. Atsakovės atstovas laiške nurodė, jog greičiausiai pasitaikė brokuotas varžtas, galvutė neatlaikė (14 b. l.), tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad kai kur rėmas kreivai prisuktas (110-113 b. l.). Visgi ieškovei nereiškiant atsakovei pretenzijų dėl rėmo kokybės, taip pat paaiškėjus, kad ieškovė rėmą toliau naudoja, rėmo trūkumų susidarymo priežastys nenustatytinos.

29.       Paskesni Daikto trūkumai, dėl kurių ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei – tento plyšimai bei visiškas tento nuplyšimas nuo rėmo nustatyti atitinkamai 2019-08-06, 2019-09-13, 2019-09-16, taigi nuo Daikto sumontavimo praėjus atitinkamai 12, 51 ir 54 dienoms. Paminėtina, kad atsakovės teigimu byloje nepakanka įrodymų Daikto trūkumams ir jų atsiradimo priežastims nustatyti, nes Daiktas neišliko ir nėra galimybės skirti ekspertizę. Tačiau teismo manymu, byloje esančios Daikto trūkumų fotonuotraukos (23-25, 29-31 b. l.), tai, kad iki bylos nagrinėjimo teisme atsakovė neginčijo tento įplyšimų ir visiško nuplyšimo nuo rėmo, leidžia pagrįstai atmesti atsakovės argumentą, kad byloje nepakanka įrodymų Daikto kokybei ir trūkumų susidarymo priežastims nustatyti ar kad byloje buvo būtina skirti ekspertizę.

30.       Paminėtina, kad atsakovės pozicija dėl Daikto kokybės yra prieštaringa – iki bylos nagrinėjimo teisme ir bylą nagrinėjant teisme ji neginčijo fakto, kad tentas keliose vietose plyšo ir galiausiai – visai nuplyšo nuo rėmo, tačiau nurodė, jog Daikto sudėtinės dalies – tento – plyšimai nelaikytini Daikto trūkumais, nes tentas nėra ilgaamžė medžiaga, jis nėra atsparus išoriniams veiksniams (sąveikai su atsikišusiomis plytomis, vėjo gūsiams ir pan.), pasak atsakovės tentas 2019-09-13 įplyšo ir 2019-09-16 visiškai nuplyšo nuo rėmo dėl vyravusio stipraus vėjo (84 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme, atsakovė pateikė tento specifikaciją (82 b. l.), pagal kurią tentas yra pagamintas iš drobės, gebančios atlaikyti stiprų vėją ir smūgius, tačiau atsakovės atstovė teismo posėdyje nenurodė, kokio stiprumo vėją tentas geba atlaikyti.

31.       Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų (23-25, 29-31 b. l.) matyti, kad tento plyšimai nustatyti skirtingose tento vietose, plyšimai nevienodo dydžio ir formos (atsiradusios skylės ir linijiniai plyšimai). Kaip ir buvo minėta, tento įplyšimų ir nuplyšimo nuo rėmo atsakovė neginčijo, taigi Daikto trūkumai šioje byloje yra visiškai įrodyti (CPK 178 str.). Tuo tarpu ieškovei pateikus įrodymus, kad tentas buvo pritvirtintas prie rėmo per siaura virve (guma), tentas nebuvo papildomai įrėmintas, montavimo elementai neuždengti apvadais, pats tentas vientisas, nepralaidus orui ir per sunkus tokiam plotui (9 x 14,2 m) (110-113 b. l.), t. y., pateikus įrodymus dėl trūkumų susidarymo priežasčių, o atsakovei nepateikus įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.), spręstina, kad atsakovei pasirinkus netinkamą tento tvirtinimo ir rėmo montavimo būdą bei neįvertinus tento savybių (nepralaidus orui, per sunkus Daikto plotui) ir pasirinkus netinkamą tentą, esant stipriam vėjui tentas lietė nelygią pastato sieną (8 b. l.), įplyšo ir galiausiai nuplyšo. 

32.       Paminėtina tai, kad tento įplyšimai ir visiškas nuplyšimas nuo rėmo gali būti nustatyti, užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus darbų rezultatą, t. y. įvykdžius CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Tai, kad ieškovė atsakovei 2019-07-29 pranešė tik apie rėmo atitrūkimą, patvirtina, kad ieškovė apžiūrėjo Daiktą ir tuo metu nenustatė tento plyšimų, jų nebuvo. Tento plyšimai atsirado 2019-08-06, t. y., po to, kai Daiktas buvo priimtas ieškovės. Taigi tento plyšimai, atsižvelgiant į fotonuotraukose užfiksuotų plyšimų formą ir dydį, įvertinus tai, kad jie nustatyti po to, kai buvo priimtas Daiktas, laikytini neakivaizdžiais trūkumais.

33.       Kaip ir buvo minėta, šalių sudaryta rangos sutartis nenustatė garantinio termino darbų rezultato kokybei. Todėl šiuo atveju pretenzijoms dėl darbų rezultatų trūkumų turėtų būti taikomas CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas – protingas terminas, neviršijantis 2 metų nuo darbų rezultato perdavimo. Nagrinėjamu atveju Daikto dalies – tento - trūkumai atsirado praėjus atitinkamai 12, 51 ir 54 dienoms nuo Daikto sumontavimo. Darbų perdavimo - priėmimo aktas šalių nebuvo pasirašytas, tačiau ieškovė apmokėjo 2019-07-25 atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą TRP Nr. 805, tuo iš esmės patvirtindama, kad įvyko sandoris, t. y., jai buvo perduotas daiktas, o ji už Daiktą sumokėjo atsakovei. Todėl laikytina, kad tento trūkumai paaiškėjo atitinkamai praėjus 11, 50 ir 53 dienoms nuo Daikto ieškovei perdavimo. Įvertinus tai, kad Daikto trūkumai nustatyti nepraėjus maksimaliam 2 metų įstatyme nustatytam terminui, neviršija 2 mėnesių, spręstina, kad ieškovė pareiškė pretenzijas atsakovei dėl Daikto trūkumų per protingą terminą.

34.       Minėta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, o darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1 d.). Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu darbas buvo atliekamas iš rangovo medžiagos, už medžiagų kokybę rangovas atsako kaip pardavėjas pagal pirkimo - pardavimo sutartį (CK 6.665 str. 4 d.).

35.       Pardavėjo pareigas ir atsakomybę bei pirkėjo teises įsigijus netinkamos kokybės daiktą nustato CK 6.333 ir 6.334 straipsniai. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Pažymėtina, kad minėtas teisų gynimo būdas taikytinas tik tokiu atveju, kai pirkėjas gali naudoti daiktą pagal jo paskirtį, nepašalinus daikto trūkumų, tačiau pirkimo metu nustatant kainą trūkumai nebuvo įvertinti, kurie lemia kainos dydį. Pirkėjas gali reikalauti sumažinti kainą tokiu santykiu, kokiu vertė, kurią turėjo parduodamas daiktas, kai buvo perduodamas, atitinka vertę, kurią tuo pačiu momentu turėtų daiktai, atitinkantys kokybės reikalavimus. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra: 1) daiktą galima naudoti pagal paskirtį nepašalinus jo trūkumų; 2) daikto pirkimo kaina neatitinka daikto kokybės (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015 ir kt.).

36.       Šioje byloje nustatyta, kad Daiktą, kurį pagamino ir sumontavo atsakovė ieškovės nurodytoje vietoje, sudarė dvi pagrindinės detalės – rėmas ir tentas. Sudarant rangos sutartį, ieškovė galėjo pasirinkti tam tikras rėmo savybes (su virinimu ar be virinimo), o tento savybių atsakovė ieškovei nenurodė ir nepateikė keleto alternatyvių tento medžiagos pasiūlymų, tentą savo nužiūra išrinko atsakovė. Taigi laikytina, kad atsakovė parinkdama vieną iš Daikto medžiagų (tentą) – atliko darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, t. y., veikė savo rizika ir atsako už blogą medžiagos (tento) kokybę (CK 6.647 str.).

37.       Iš ieškovės patikslintame ieškinyje ir jos atstovo teismo posėdyje dėstytų aplinkybių matyti, kad 2019-07-24 sumontavus Daiktą, ieškovė pretenzijų dėl tento kokybės atsakovei nereiškė. 2019-07-29 buvo nustatytas pirmasis Daikto trūkumas – atitrūko rėmas. Todėl ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad Daiktui sukurti buvo panaudotas netinkamos kokybės tentas (CPK 178 str.), o atsakovei teigiant, kad ji sumontavo geros kokybės tentą bei pateikus tento specifikaciją, spręstina, kad atsakovė Daiktui sukurti panaudojo kokybišką medžiagą (tentą).

38.       Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad medžiaga (tentas) keletą kartų buvo sugadintas (nuotraukose matyti tento plyšimai), o 2019-09-16 visiškai nuplyšo ir atsakovės atstovo buvo nukabintas ir paliktas prie pastato sienos, ieškovė tento nepasiėmė ir neturi. Todėl nesant priešingų įrodymų laikytina, kad ji tento nenaudoja. Taigi tentas, kaip Daikto dalis (medžiaga), nepašalinus jos trūkumų, nebetinkama naudoti pagal jos tikslinę paskirtį (uždengti sieną), ir ji nėra ieškovės naudojama.

39.       Be to, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad tento pirkimo kaina neatitinka jo kokybės, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti analogiško tento, kuris ieškovės manymu būtų kokybiškas, vertę ir atsakovės sumontuoto tento ir galimai kokybiško tento verčių skirtumą. Todėl, esant šio sprendimo 36.-38. punktuose nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad Daikto, kaip darbų rezultato, trūkumus lėmė ne tento kokybė, o atsakovės pasirinktos medžiagos (tento) savybės ir montavimo ypatumai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti CK 6.665 straipsnio 4 dalį ir ieškovės pasirinktą pirkėjo teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

40.       Kita vertus ieškovė iš esmės reikalauja sumažinti kainą darbų, už kuriuos yra atsiskaityta ir kurių trūkumai paaiškėjo vėliau. Kasacinio teismo pažymėta, kad užsakovo reikalavimas priteisti iš rangovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę (sumažinti darbų kainą), kuris grindžiamas netinkama darbų kokybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-160-687/2016 ir joje nurodytą praktiką). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog užsakovui reiškiant reikalavimą sumažinti darbų kainą, užsakovas turi įrodyti rangovo atliktų darbų trūkumus ir tokių darbų vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1074-241/2016, nutarties 34 punktas).

41.       Kaip ir minėta aukščiau, ieškovė šioje byloje įrodė, kad atsakovės darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti su trūkumais, dėl šių trūkumų ieškovė negalėjo naudotis darbų rezultatu, t. y., dėl netinkamo tento parinkimo ir Daikto montavimo būdo, ieškovės nurodytoje vietoje pastato siena 2019-09-16 nebuvo uždengta Daiktu. Visų pirma ieškovė bandė pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pažeistų teisių gynimo būdu – prašė neatlygintinai pašalinti trūkumus (tento plyšimus) per protingą terminą. Tačiau atsakovei nepašalinus Daikto trūkumų (tento plyšimų), ieškovė įgyja teisę pasinaudoti kitais CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais – taip pat ir teise reikalauti sumažinti darbų kainą.

42.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalauja sumažinti darbų kainą tento (medžiagos) kaina, t. y. 898,45 Eur. Kadangi byloje nustatyta, kad Darbų rezultatu ieškovė negalėjo naudotis dėl atsakovės netinkamai parinkto tento bei jo montavimo būdo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės šalių sutartą tento kainą, sumažintą 17 proc. (9 b. l.), yra visiškai pagrįstas, ir ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistina 898,45 Eur suma, kuria yra mažinama darbų kaina (CPK 270 str.).

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

43.       Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, ieškovei pašalinus nurodytus ieškinio trūkumus, laikoma iškelta 2019-12-12, ir ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, už priteistą sumą (898,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

45.       Ieškovė

46.       Kadangi patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 27,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).

47.       Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 15,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Trolio paslaugos“, į. k. 304171891, ieškovei UAB „Saulės kopos“, į. k. 304067241, 898,45 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų, 45 ct) sumą, kuria yra mažinama darbų kaina, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 898,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 Eur (dvidešimt septynių eurų) žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovei UAB „Saulės kopos“, į. k. 304067241, 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019-12-05 mokėjimo nurodymu Nr. 103 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovės UAB „Trolio paslaugos“, į. k. 304171891, valstybei 15,84 Eur (penkiolikos eurų, 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė