Administracinė byla Nr. A-189-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06041-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – antstolė I. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. J. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (1.23).7R-8626 „Dėl antstolės I. B. patvarkymo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 6); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 22 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad antstolė I. B. veikia Biržų ir Rokiškio rajone, o pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, gyvenamoji vieta – Rasų g. Vilniuje, todėl vykdomieji veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerija jo skundą išnagrinėjo nemotyvuodama ir atmesdama visus teiginius, išdėstytus jo skunde. Vykdydama neteisėtą antstolės patvarkymą, Teisingumo ministerija pareiškėjui darė žalą ir nevykdė Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo. Dėl tokių Teisingumo ministerijos veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sutriko visavertis jo gyvenimas ir sumažėjo pasitikėjimas savimi.
3. Atsakovas Teisingumo ministerija, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo A. J. skundą (b. l. 33–36) prašė skundą palikti nenagrinėtą, arba bylą nutraukti, arba skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjamos iš esmės analogiškos bylos (Nr. I-5426-281/2016 ir Nr. 1-5692-484/2016) pagal A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl tų pačių veiksmų, susijusių su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymu, reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, todėl skundas yra paliktinas nenagrinėtas.
5. Teisingumo ministerijos nuomone, šis ginčas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Teismo sprendimo vykdymas nėra nei administracinio sprendimo priėmimas, nei administracinių paslaugų teikimas, nei kita viešajam administravimui priskiriama veikla, šie veiksmai yra paskutinė teisminio proceso stadija. Tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos susiklostę teisiniai santykiai yra priskirtini ne administracinei, o civilinei (civilinio proceso) teisei. Vien tai, kad šiuose santykiuose dalyvauja valstybės institucija (Teisingumo ministerija), kitose srityse vykdanti viešąjį administravimą, nesudaro pagrindo priskirti ginčo santykių administraciniams. Teisingumo ministerijos veiksmai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, nepatenka į aktų, kuriais padarytos žalos galima reikalauti, sąrašą. Pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės teismo sprendimo vykdymo stadijoje buvo pažeistos, dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo nustatyta tvarka turėtų kreiptis į antstolį, o ne inicijuoti naują teisminį ginčą.
6. Skundžiamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio, todėl nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Sprendimas pervesti lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą buvo išdėstytas Teisingumo ministerijos 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.23.)7R-8883, kurio teisėtumas yra ginčijamas minėtose administracinėse bylose Nr. I-5426-281/2016 ir Nr. 1-5692-484/2016.
7. Pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos kilimo, atsakovo teigimu, yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė neigiamas ilgai išliekančias pasekmes.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 62–63) prašė jį atmesti.
9. Antstolė I. B. atsiliepime nurodė, jog klausimas dėl vykdymo vietos išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. 2S-56/278/2016, kurioje teismas nurodė, kad A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl dabartinė skolininko gyvenamoji vieta nelaikytina nuolatine. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad A. J. teiginiai dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje nepagrįsti. Pažymėjo, kad išieškojimas iš skolininko A. J. vykdomas nuo 2003 m. birželio 30 d. Skolininkas A. J. tuo metu gyveno ir dirbo Biržų mieste: iki 2004 m. sausio 15 d. dirbo UAB „Tvoklė“, kur ir buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo. Vykdomosios bylos užvestos pareiškėjui dar nesant įkalinimo įstaigoje.
10. 2015 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko turtines teises, susijusias su piniginėmis išmokomis, nurodant pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. sausio 27 d. Teisingumo ministerija į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 2 000 Eur, kurie buvo areštuoti antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1. Šios lėšos buvo paskirstytos 2016 m. vasario 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. BR-64. Dėl šio patvarkymo skolininkas A. J. pateikė skundą. Antstolės 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-409/1 atsisakius patenkinti A. J. skundą, skundas buvo persiųstas Biržų rajono apylinkės teismui.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 30 d., todėl antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Teisingumo ministerijai 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui (2 000 Eur). Antstolė paaiškino skolininkui, kad jis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, taip pat antstolė nurodė Teisingumo ministerijai areštuotas lėšas – 2 000 Eur pervesti į jos depozitinę sąskaitą (b. l. 55–56). Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 16 d. skundu (b. l. 43–49) kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu uždrausti antstolei I. B. vykdyti išieškojimą iš Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos 2 000 Eur sumos. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, įvertinusi gautus įrodymus, vadovaudamasi teisės aktais, 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Skundžiamame Sprendime konstatavo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą. Taip pat informavo, kad Teisingumo ministerijai nesuteikta teisė vertinti antstolio procesinius veiksmus, tokią teisę turi tik teismas, todėl pareiškėjui išaiškinta teisė skųsti antstolio veiksmus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje nustatytą tvarką.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. sausio 10 d. Tačiau Teisingumo ministerija pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti.
14. Teismas sprendė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai pareiškėjui priteistą 2 000 Eur sumą nepervedę į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus, nes vadovaujantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Todėl Teisingumo ministerija, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, šį patvarkymą privalėjo vykdyti.
15. Teismo vertinimu, Teisingumo ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priteistą sumą antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negalėjo būti vertinami kaip neteisėti, o pareiškėjas, manydamas, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, galėjo tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiksmų teisėtumo. Antstolės patvarkyme buvo aiškiai nurodyta, kad antstolė vykdo Biržų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-7-01 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. J., išieškotojos E. Č. naudai. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas, pasinaudodamas jam suteikta teise (CPK 510 str.), ginčijo šį antstolės patvarkymą. Antstolė I. B. 2016 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S-409/1 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolio 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtas ir panaikintas, nebuvo.
16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pareiškėjas iš esmės ginčijo galbūt neteisėtus antstolės veiksmus vykdant teismo sprendimą, tačiau pagal CPK 510 straipsnį skundai dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
17. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Teisingumo ministerija, vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė, apie šio sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją ginčijamu sprendimu, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti jį įvykdyti atmetė. Pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas taip pat atmetė, nurodydamas, jog jo piniginės lėšos sąskaitoje buvo areštuotos vykdant antstolės I. B. 2016 m. vasario 24 d. patvarkymą Nr. S-409/1, o ne Teisingumo ministerijos iniciatyva atliktų neteisėtų veiksmų pagrindu.

III.

18. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde (b. l. 100–101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas nesiremiant pateiktais įrodymais, neįvertinat visų bylai svarbių faktinių aplinkybių. Be to, priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatoms bei kitiems teisės aktams. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, galutinis ir turėjo būti vykdomas.
20. Atsakovas Teisingumo ministerija, kartu atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą (b. l. 118–120) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
21. Atsakovas nurodo, jog Teisingumo ministerijoje 2015 m. spalio 9 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau antstolė I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-2506/1 areštavo jam priklausančią 2 000 Eur sumą. Vykdydama šį patvarkymą, Teisingumo ministerija pareiškėjui priteistas lėšas pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą. Atsakovas pažymi, kad įrodymų, galinčių patvirtinti antstolės veiksmų neteisėtumą, nebuvo pateikta. Todėl Teisingumo ministerija, gavusi antstolės patvarkymą dėl pareiškėjo lėšų orderio, privalėjo jį vykdyti.
22. Teisingumo ministerija neginčija įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau šio teismo sprendimo priėmimas neatleidžia pareiškėjo nuo kitų jo prievolių tretiesiems asmenims vykdymo. Teisės aktai nenustato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į tokio pobūdžio lėšas, kokios buvo priteistos A. J., be to, antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas nėra priskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Pareiškėjui nenuginčijus antstolės I. Bakšienės veiksmų, Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti jos reikalavimus, todėl ji teisėtai atsisakė pervesti pareiškėjui priteistą žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) vykdant teismo sprendimą, kuriuo jam buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atlyginimo.
24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, nesutikdamas su Teisingumo ministerijos Sprendimu, kuriuo jis buvo informuotas, jog jam teismo sprendimu priteistos lėšos neturtinei žalai atlyginti, vykdant antstolės patvarkymą, bus pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, skundžiamu 2016 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, jog teismo sprendimas prieštarauja CK normoms bei kitiems teisės aktams.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). 
27. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatas, teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. 2015 m. spalio 7 d. pareiškėjas A. J. Teisingumo ministerijai pateikė prašymą įvykdyti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, įsiteisėjusį 2015 m. rugsėjo 30 d., kuriuo pareiškėjui A. J. buvo priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Laikotarpiu, kuriuo turėjo būti įvykdytas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, Teisingumo ministerijoje buvo gautas antstolės I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas Nr. S-2506/1, kuriuo buvo nurodyta areštuotas lėšas (2 000 Eur) pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Ginčai dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo panagrinėjami apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 ir 4 d.). Taigi, Teisingumo ministerija, ginčijamame Sprendime nurodžiusi minėtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas dėl antstolio reikalavimų privalomumo ir ginčų dėl antstolio veiksmų (neveikimo) teismingumo bei informavusi pareiškėją, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu jam priteista lėšų suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų dėl žalos, atsiradusius dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, nuostatų nepažeidė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
28. Kadangi pagrindo konstatuoti, kad Teisingumo ministerija, vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, atliko neteisėtus veiksmus, nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Audrius Bakaveckas

              Arūnas Dirvonas

              Veslava Ruskan