Civilinė byla Nr. 2A-678/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00399-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4; 21.4.6; 28.2; 75.6

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minera“ ir trečiojo asmens notarės V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-723-264/2012 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams V. G., uždarajai akcinei bendrovei „Minera“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gratus“, tretieji asmenys Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. B., akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ ir Beazley Furlonge Ltd, dėl turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams V. G., UAB „Minera“ ir BUAB „Gratus“ dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais, hipotekos įregistravimo ir arešto turtui panaikinimo. Nurodė, kad jos sutuoktinis atsakovas V. G., užtikrindamas 12 900 000 Lt paskolos, suteiktos atsakovui UAB „Gratus“, grąžinimą kreditoriui AB „Šiaulių bankas“, be jos sutikimo hipoteka įkeitė jam ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovui UAB „Gratus“ iškėlus bankroto bylą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimis nurodytas turtas buvo areštuotas.

Teigė, jog nurodytas butas bei negyvenamosios patalpos priklauso ieškovei ir atsakovui V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.90 str. 1 d.), kadangi atsakovas V. G. šį turtą įgijo atkūrus jam nuosavybės teisę, o ieškovė iš esmės nurodytą turtą pagerino iš jai padovanotų piniginių lėšų. Kadangi šis turtas įkeitimo metu buvo valdomas abiejų sutuoktinių, jis galėjo būti įkeistas tik abiejų sutuoktinių valia (CK 3.92 str. 4 d.), todėl 2008-08-01 sudarytas ir 2008-08-06 įregistruotas hipotekos lakštas su vėlesniais pakeitimais dėl šio turto įkeitimo pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, 3.96 straipsnio 2 dalį.

Teigė, jog atsakovo V. G. įkeisti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), įgyti iš bendrų lėšų santuokos metu. Šis turtas buvo įkeistas be ieškovės sutikimo, nesant jos įgaliojimo tokį sandorį sudaryti. Pagal 2008-12-01 įgaliojimą, patvirtintą notarės V. B., ieškovė įgaliojo atsakovą V. G. įkeisti šiuos žemės sklypus savo nuožiūra paskolai jos vardu gauti, o ne užtikrinti atsakovo UAB „Gratus“ gaunamos paskolos grąžinimą. Todėl 2008-12-16 sudarytas ir 2008-12-23 įregistruotas hipotekos lakštas su vėlesniu pakeitimu dėl žemės sklypų įkeitimo pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d., 3.96 str. 2 d.). Ginčijamas 2008-12-16 hipotekos lakštas pasirašytas atsakovo V. G., kaip skolininko UAB „Gratus“ ir ieškovės J. G. atstovo, taigi jis atstovavo du asmenis, tarp kurių yra interesų konfliktas. Be to, atsakovas V. G. nepasirašė pats kaip įkeičiamo turto bendraturtis, taigi šis lakštas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų.

Pripažinus negaliojančiais nurodytus hipotekos lakštus turi būti panaikintas atliktas ginčijamų hipotekos lakštų įregistravimas, areštas, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi, išbraukiami duomenys iš hipotekos registro ir turto arešto aktų registro (CPK 547 str., 553 str., 603 str.) (1 t., 4 – 10 b. l.).  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pripažinęs negaliojančiu 2008-12-16 sudarytą ir 2008-12-23 įregistruotą hipotekos lakštą, kuriuo trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeisti žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), už atsakovo UAB „Gratus“ prievolę; panaikinęs šių žemės sklypų hipoteką, įregistruotą Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, ir areštą, pritaikytą Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovė J. G. nepagrįstai reikalavimą dėl 2008-08-01 hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu grindžia CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kadangi byloje nėra rašytinių įrodymų apie remonto darbų atlikimą ieškovės lėšomis 2001 – 2003 m. laikotarpiu, kai buvo nustatyta buto (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), statybos darbų vertė, bei vėliau iki ginčijamo 2008-08-01 hipotekos lakšto sudarymo (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog netgi tuo atveju, jei ieškovės nurodyti turto pagerinimo darbai ir buvo atlikti jos lėšomis, jie neatitinka Statybos įstatymo nuostatų, kadangi ataskaitoje nurodytas darbų sąrašas prilygsta kapitaliniam remontui ir rekonstrukcijai, o tai galėjo būti atliekama tik pagal Statybos įstatymą, bei turint atitinkamus leidimus ir projektus. Teismas laikė, kad neįregistravus ieškovės ir atsakovo V. G. susitarimo dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja nuosavybe, šalys negali jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str., 4.262 str.). Konstatavo, jog 2008-08-01 įkeičiamo ginčo buto ir negyvenamųjų patalpų savininkas buvo tik atsakovas V. G., todėl netenkino ieškovės reikalavimo dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir iš šio reikalavimo kilusių išvestinių reikalavimų. Priimdamas tokį sprendimą teismas įvertino UAB „Skena“ ir UAB „Vadas“ ataskaitas (1 t. bylos gale), 2000-02-09, 2003-04-28 Patalpų perdavimo aktus (1 t., 54, 56, 57), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas (1 t., 70-88 b. l.), 2011-07-19 planą ir kadastro duomenis (2 t., 13, 14 b. l.), 2008-07-24 turto vertės nustatymo pažymą (2 t., 39 – 43, 46 – 49 b. l.), liudytojų V. G. ir O. Š. parodymus (3 t., b. l. 25, 26).

Teismas konstatavo, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ieškovei ir jos sutuoktiniui atsakovui V. G. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustatė, kad šis turtas įkeistas 2008-12-16 hipotekos lakštu pagal trečiojo asmens  notarės V. B. 2008-12-01 patvirtintą atsakovo V. G. sutuoktinės ieškovės J. G. išduotą įgaliojimą, kuriame ieškovės valia įkeisti žemės sklypus už atsakovo UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui nebuvo aiškiai išreikšta. Teismas, remdamasis ieškovės ir atsakovo V. G. paaiškinimais apie sandorio sudarymo aplinkybes, laikė, kad yra nepaneigti ieškovės teiginiai, jog šiuo įgaliojimu ji turėjo tikslą savo vardu imti paskolą ir tik už jos gautą paskolą įkeisti nurodytus žemės sklypus, o atsakovas V. G. žinojo, kad ji nesutiko įkeisti šio turto už atsakovo UAB „Gratus“ prievolę. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens notarės V. B. patvirtintas įgaliojimas nesuteikė teisės atsakovui V. G. įkeisti ieškovei priklausančio turtą norint apsaugoti atsakovo UAB „Gratus“ skolinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui vykdymą (CK 2.136 str., 4.181 str.), todėl  ginčijamas įkeitimo sandoris sudarytas neturint kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 str. 4 d.).

Teismas laikė pagristais ieškovės argumentus, kad atsakovui V. G. veikiant įmonės „Gratus“ ir ieškovės vardu, kilo asmeninių interesų konfliktas, todėl tokio sandorio sudarymas prieštaravo ieškovės (įgaliotojos) interesams, o kita sandorio šalis AB Šiaulių bankas apie tai žinojo, kadangi sandorio šalys turtą buvo įkeitusios ne vieną kartą (CK 2.135 str. 1 d.). Todėl teismas patenkino ieškinio reikalavimus dėl 2008-12-16 hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d., 3.96 str. 2 d.) ir panaikino šiam turtui taikytą areštą (CK 4.197 str. 2 d. 2 p., CPK 178 str.).  

Teismas konstatavo, kad aplinkybės, jog ieškovė ginčijamų sandorių metu dirbo UAB „Gratus“, turėjo kito nekilnojamojo turto ir turėjo patirties, sprendžiant su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus, nėra pakankamos išvadai, kad nagrinėjamu atveju ji sutiko įkeisti žemės sklypus kito asmens skoliniams įsipareigojimams užtikrinti (3 t., 60 – 68 b. l.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisykles (CPK 176 str. 1 d., 185 str., 197 str. 2 d.), kadangi:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2008-07-24 VĮ Registrų centro Kauno filialo preliminarios turto vertės nustatymo pažyma yra informacinio pobūdžio ir neatitinka vertinamo dokumento turinio pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą;
2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus, nes šią aplinkybę patvirtina 2008-07-24 VĮ Registrų centro Kauno filialo vertinamo turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktai bei kadastro duomenys;
3. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto pagerinimo darbų, be pagrindo nurodydamas, kad jie neatitiko Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad pagerinimo darbai buvo atlikti;
4. Teismas, nepagrįstai laikydamas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo V. G. nuosavybe, vadovavosi formaliais viešo registro duomenimis ir neatsižvelgė į kitą rašytinį įrodymą, patvirtinantį sutuoktinių susitarimą dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybę, t. y. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo V. G.;
5. Teismas nepasisakė dėl visų ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. dėl pateiktų verslo liudijimų, patvirtinančių jos teisę užsiimti patalpų nuoma (duomenys neskelbtini);
6. Teismas, sprendime konstatavęs atsakovo V. G. ir ieškovės J. G. interesų konfliktą įkeičiant žemės sklypus (duomenys neskelbtini), spręsdamas nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorio teisėtumo klausimą, šiomis nustatytomis aplinkybėmis nesivadovavo (3 t., 90 – 99 b. l.).

Atsakovas (toliau – ir apeliantas) UAB „Minera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2008-12-16 sudarytą ir 2008-12-23 įregistruotą hipotekos lakštą su vėlesniais pakeitimais, kuriuo įkeisti žemės sklypai J(duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) (3 t., 77 – 84 b. l.). Šis apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles:

1. Teismas neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus, konstatuodamas, kad įkeitimo sandoris prieštaravo ieškovės interesams, atsakovas V. G. veikė pažeisdamas ieškovės suteiktas teises (įgalinimus) ir trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie interesų konfliktą;
2. Teismas nepagrįstai sumenkino argumentą, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti ir į ieškovės išprusimą teisinėje ir nekilnojamojo turto vystymo srityje;
3. Teismas, suteikdamas prioritetą ieškovės, o ne notarės, kaip objektyvaus asmens, teiginiams apie jos išduoto įgaliojimo apimtį, neatsižvelgė į tai, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi;
4. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino apelianto UAB „Minera“ duomenų ir argumentų, pagal kuriuos ieškovės elgesys turėtų būti vertinamas piktnaudžiavimu teise, kadangi ieškovė, gindama savo neva pažeistas teises, teikia tokius argumentus, kuriuos pasirinkti jai tuo metu yra naudinga.

Trečiasis asmuo (toliau – ir apeliantė) notarė V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas ir ieškinį atmesti (3 t., 71 – 73). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priimtas teismo sprendimas negrindžiamas susiformavusia teismų praktika analogiškose bylose ir šiai praktikai net prieštarauja;
2. Teismas be pagrindo konstatavo, jog 2008-12-01 patvirtintas įgaliojimas buvo išduotas, siekiant įkeisti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus tik už jos vardu gautą paskolą, kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes;
3. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad įkeitimo sandoris yra neteisėtas pagal CK 4.181 straipsnį, kadangi įkeisti žemės sklypai priklausė ir atsakovui V. G.. Be to, šis atsakovas nėra vienintelis atsakovo UAB „Gratus“ akcininkas, kaip nustatė teismas, kadangi šios įmonės akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovei;
4. Teismas nepagrįstai konstatavo V. G. ir J. G. interesų konfliktą, kadangi šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

Atsakovas UAB „Minera“ atsiliepimais į apeliacinius skundus prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą, su trečiojo asmens notarės V. B. apeliaciniu skundu sutiko. Nurodoma, kad:

1. Pati ieškovė klaidingai vertina byloje esančių rašytinių dokumentų įrodomąją reikšmę, o teismas pagrįstai vertino, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų atlikimą iš jos asmeninių lėšų 2001 – 2003 m. laikotarpiu, bei iki hipotekos lakšto sudarymo;
2. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės ir atsakovo V. G. susitarimas, jog jai pagerinus turtą asmeninėmis lėšomis, šis turtas taps bendrąja jungtine nuosavybe, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik įregistravus šį susitarimą registre;

Atsiliepime papildomai nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad turtas (duomenys neskelbtini), jo įkeitimo metu priklausė ieškovei ir atsakovui V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, prašė vadovaujantis CPK 299 straipsniu priimti nutartį dėl galimai BK 207 straipsnyje numatytos veikos, t. y. kreditinio sukčiavimo, nes tokiu atveju būtų patvirtinta, kad atsakovas V. G., siekdamas gauti kreditą UAB „Gratus“ naudai, nuslėpė esmines aplinkybes, susijusias su sąlygomis kreditui gauti, ir taip apgavo kreditorių užtikrindamas, kad sąlygos kreditui gauti įvykdytos tinkamai (3 t., 119 – 121, 124 b. l.).

Ieškovė J. G. atsiliepimu į apeliantų UAB „Minera“ ir notarės V. B. apeliacinius skundus prašė atmesti šiuos skundus. Atsiliepime nurodoma:

1. Teismas tinkamai įvertino ieškovės ir atsakovo V. G. interesų konfliktą ir pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų įkeitimo sandorio sudarymas prieštaravo ieškovės interesams ir nustatė CK 2.135 straipsnio pažeidimą, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tiek atsakovas UAB „Gratus“, tiek tretieji asmenys AB „Šiaulių bankas“ ir notarė V. B. žinojo apie ieškovės ir jos atstovo interesų konfliktą;
2. Atsakovas UAB „Minera“ nepagrįstai teigia, kad ieškovė yra išprususi teisės ir nekilnojamojo turto vystymosi srityse, kadangi ji neturi teisinio išsilavinimo;
3. Ieškovė nesutinka su apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, jog teismas turėjo vadovautis notarės V. B. paaiškinimais tuo pagrindu, kad ji yra objektyvus ir nešališkas asmuo, nes šis asmuo negali būti objektyvus, kadangi byla gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl ji ir buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (CPK 37 str.);
4. Ieškovės kreipimasis į teismą dėl savo teisių pažeidimo negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str., 1.138 str.);
5. Teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiojo asmens notarės V. B. patvirtintas įgaliojimas nesuteikė teisės atsakovui V. G. įkeisti ieškovei priklausantį turtą už UAB „Gratus“ skolinius įsipareigojimus, tinkamai įvertino tiek įgaliojimo turinį, tiek tikruosius ieškovės ketinimus tik už savo prievolę suteikiant teisę įkeisti šį turtą;
6. Apeliantai neįrodė, jog ieškovei buvo žinoma apie visas UAB „Gratus“ suteiktas paskolas, jų sąlygas ir garantijas (CPK 178 str.) (3 t., 112 – 118 b. l.).

Atsakovas V. G. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė ieškovės apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, atsakovo UAB „Minera“ ir trečiojo asmens notarės V. B. apeliacinių skundų netenkinti. Nurodė, kad jo sutuoktinės ieškovės J. G. interesai galimai buvo pažeisti, tačiau šį pažeidimą sąlygojo trečiojo asmens AB Šiaulių banko spaudimas įkeisti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei netinkamas notarės V. B. pareigų atlikimas. Teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais žemės sklypų įkeitimo sandorius (3 t., 109 – 111 b. l.).

Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimais į apeliacinius skundus nesutiko su ieškovės J. G. apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti dėl argumentų, išdėstytų atsakovo UAB „Minera“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą. Su trečiojo asmens notarės V. B. apeliaciniu skundu AB Šiaulių bankas sutiko (3 t., 125, 126 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, o neparžengus šių ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės J. G. ieškinį ir pripažinęs negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2008-12-16 sudarytą ir 2008-12-23 įregistruotą hipotekos lakštą (su 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu) (identifikavimo kodas 02120080019503), kuriuo už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB „Šiaulių bankui“ (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“) įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat panaikinęs šių žemės sklypų hipoteką, įregistruotą Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno m. apylinkės teismo ir areštą, pritaikytą Kauno m. apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi – priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Todėl patenkinus atsakovo UAB „Minera“ bei trečiojo asmens notarės V. B. apeliacinius skundus ši teismo sprendimo dalis, atitinkamai ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, – naikintina ir nurodyti ieškovės J. G. ieškininio reikalavimai atmestini, o šios išlaidos perskirstytinos. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi tai, kad trečiasis asmuo UAB „Gratus“ – atsakovo kreditoriaus UAB ,,Minera“ (pirminis kreditorius AB „Šiaulių bankas“) skolininkas, kurio naudai buvo įforminta ginčijama hipoteka, kaip jau minėta, yra likviduojama dėl bankroto bendrovė (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-242-436/2013). Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad šiai įmonei bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. balandžio 29 d., o teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo patvirtintas pradinis administratoriaus neginčijamų BUAB ,,Gratus“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuriame, kaip turintys pirmąja eile tenkintinus reikalavimus, įtraukti J. G. su 14 150,48 Lt, V. G. – 57 602,39 Lt, bei V. Ž. – 28 878,21 Lt. VSDFV Kauno skyrius su 59 928 Lt reikalavimu įtrauktas į sąrašą, kaip tenkintinas antrąja eile, o trečiosios eilės devynių kreditorių reikalavimai sudarė beveik pusę milijono litų. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama, taip pat patvirtintas patikslintas 24 kreditorių 13 877 268 Lt finansinių reikalavimų sąrašas. 

Beje, šiame kontekste pažymėtina tai, kad be kitų administratoriaus ginčijamų reikalavimų, kreditoriaus UAB ,,Minera” finansinis 12 483 137,65 Lt reikalavimas, kaip užtikrintas įkeitimu (hipoteka), buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 12 d., konstatavus, jog nepagrįsti bankroto administratoriaus argumentai nei dėl BUAB „Gratus“ teisių pažeidimo pradiniam kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas” perleidus reikalavimo teises naujajam kreditoriui UAB ,,Minera”, nei dėl šio reikalavimo neteisingo apskaičiavimo. Nežiūrint to, bankroto administratorius bei kreditorius UAB ,,Alla Moda“, kuriam V. G. perleido jam priklausančias jau bankrutuojančios UAB „Gratus“ akcijas, dėl šios teismo nutarties teikė atskiruosius skundus. Atmesdama šiuos skundus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje BUAB „Gratus“ administratoriaus S. S. veiksmus šioje byloje pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – tendencingumas, siekiant kaip įmanoma ilgiau neleisti UAB ,,Minera“, kuri nuo 2010 m. liepos mėnesio galėjo būti įtraukta į BUAB ,,Gratus“ kreditorių sąrašą, įgyvendinti jos, kaip didžiausio hipotekos kreditoriaus, teises, realiai ginčijant tik 880,71 Lt iš 12 41 037,65 Lt pareikšto reikalavimo, ir jam paskyrė 5 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., ĮBĮ 11 str., CK 1.5 str. 1 d., CPK 2 str., 7 str., 42 str., 95 str., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008, 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009) (civilinė byla Nr. 2-443/2011).

Dėl šios priežasties nagrinėjamas ginčas, nuo kurio baigties tiesiogiai priklauso tai, kokia apimtimi UAB ,,Minera“ skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į pačios likviduojamos UAB „Gratus“ turtą – yra tiesiogiai susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių turtiniais interesais. Taigi, akivaizdu, jog, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokioje byloje esama viešojo intereso ir dėl to teismai privalo būti aktyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010, etc.).

Be to, apeliantas UAB ,,Minera“, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl atstovo – V. G. bei jo atstovaujamos J. G. interesų konflikto buvimo įkeičiant bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (CK 2.135 str., 4.181 str., 3.92 str. 4 d., 3.96 str. 2), savo apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą dėl J. bei V. G., kuriems nagrinėjamu laikotarpiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė visos trečiojo asmens skolininko BUAB „Gratus“ akcijos, kurie buvo taip pat ir šios bendrovės darbuotojais – nesąžiningumo jo atžvilgiu.

Kaip žinia, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nuostatas sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Pagal šio kasacinio teismo procesiniuose sprendimuose išdėstytas nuostatas, objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, gi subjektyviuoju – sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taigi pagal šio teismo išaiškinimą, sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Kaip žinia, sąžiningumo principas taikomas kartu su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje suformuluotais teisingumo ir protingumo reikalavimais, privalomais civilinių teisinių santykių subjektams, jiems įgyvendinant savo teises ir atliekant savo pareigas, o taip pat teismui, aiškinant bei taikant įstatymą (CK 1.5 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. L. Č., A. L., ŽKNTKR VĮ, bylos Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., V. D. v. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo, E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-990/2002, etc.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apsiribojo šiuo klausimu nurodydamas, jog aplinkybės, kad ieškovė J. G. ginčijamų sandorių sudarymo metu dirbo UAB „Gratus“ (2 t., b. l. 58-59), kad ji turėjo kito nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 60-188), kad turėjo patirties sprendžiant su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus, nėra pakankamos išvadai, jog ji sutiko įkeisti minimus žemės sklypus kito asmens skoliniams įsipareigojimams užtikrinti. 

Taigi vadovaujantis tuo, kas paminėta, sprendžiama, jog prieš imantis nagrinėti apeliantų skunduose išdėstytus argumentus yra tikslinga, remiantis byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, o taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, atskleisti kai kurias faktines aplinkybes, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra svarbios vertinant J. G. bei V. G. veiksmus nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose, sprendžiant dėl pirmiau minėto interesų konflikto buvimo/nebuvimo bei atitinkamų teismo išvadų pagrįstumo (CPK 185 str., 178 str.).

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad, kaip teigia apeliantas UAB ,,Minera“, byloje nėra ginčo dėl to, kad J. ir V. G. nuo 1975 m. spalio 18 d. yra sudarę santuoką. G. bendros jungtinės nuosavybės teise 2005-06-09 įsigijo viešbutį Birštone, V. G. 2006-05-23 įsteigė UAB „Gratus“ ir jas valdė iki pat 2010-04-28, kai akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi 6 000 vnt. šių akcijų pardavė kreditoriui UAB „Alla Moda“. Apeliantas taip pat teisingai nurodo, jog J. ir V. G. nėra sudarę jokios sutarties, kuria būtų padalintas šis turtas, todėl jie abu traktuotini kaip akcijų bendraturčiai, be to, iš teismuose nagrinėtų bylų medžiagų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės matyti, kad šie asmenys buvo taip pat ir bendrovės darbuotojai (V. G. nuo 2006-05-26 iki 2011-05-18 dirbo UAB ,,Gratus“, o nuo 2005-12-08 – UAB „Alla Moda“; J. G. nuo 2008-10-20 iki 2010-05-25 dirbo UAB ,,Gratus“, o nuo 2005-05-02 iki 2013-01-07 – UAB „Alla Moda“) (CPK 179 str. 3 d.). Taigi bylos duomenys rodo, kad J. ir V. G. valdomą viešbutį 2006-05-24 pagal akcijų pasirašymo sutartį perleido V. G. prieš dieną įsteigtai UAB „Gratus“, kaip turtinį įnašą didinant jos įstatinį kapitalą, ir tapo šios įmonės akcijų bendraturčiais, o 2007-02-23 Kreditavimo sutartimi su AB Šiaulių banku būtent šiam viešbučiui vystyti buvo suteikta paskola, kuri UAB „Gratus“ prašymu buvo padidinta iki 12 900 000 Lt, jos grąžinimą užtikrinant taip pat ir šių asmenų turtu: J. ir V. G. jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), V. G. asmeninis turtas – butas su rūsiu ir negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), bei J. G. asmeninis turtas – butas (duomenys neskelbtini). Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina atsakovo UAB ,,Minera“ teiginį, kad ginčo objektu esančių žemės sklypų, priklausančių J. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įkeitimas už UAB „Gratus“ prievoles AB Šiaulių bankui, buvo tik vienas iš daugelio teisinių santykių, kurie susikūrė tarp šių asmenų valdomos įmonės, jos kreditoriaus bei šių asmenų (CPK 185 str.).

Antra, svarbu paminėti, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi bankroto byla UAB ,,Gratus“ buvo iškelta pagal pačios bendrovės akcininko V. G. bei kreditorių UAB ,,Vokiški vartai” bei UAB ,,Trukmė” pareiškimus, konstatavus, jog ši bendrovė yra nemoki, be to viešai paskelbė, kad negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 2 p.) (civilinė byla Nr.B2-1256-436/2010). Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas UAB ,,Gratus” akcininkas V. G. nurodė, jog pagrindinė bendrovės veikla yra nebaigto statyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija į gyvenamąjį namą (butus) su komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir kitais priklausiniais, kurio baigtumas sudaro 92 proc.; kad šis turtas, kurio balansinė vertė 12 313 990 Lt, bei žemės sklypo nuomos teisė yra įkeisti kreditoriui AB Šiaulių bankui, kad daugiau nekilnojamojo, kilnojamojo turto bendrovė neturi; kad bendrovė skolinga tiekėjams, darbuotojams, VSD biudžetui, Valstybės biudžetui ir kt., negali ir ateityje neturės galimybių atsiskaityti su kreditoriais, be to, viešai paskelbė, kad dėl piniginių lėšų stygiaus negali vykdyti savo įsipareigojimų.

Taigi yra akivaizdu, kad J. ir V. G. valdoma UAB ,,Gratus“, kuri buvo sukurta tik tam, kad būtų pagerintas iš jų įsigytas viešbutis Birštone, kaip minėta, rekonstruotas į gyvenamąjį namą (butus) su komercinėmis patalpomis, požemine automobilių saugykla ir kitais priklausiniais, ir parduotas – šią užduotį galėjo įvykdyti tik gavusi pakankamą šio projekto finansavimą, nagrinėjamu atveju iš AB Šiaulių banko. Taip pat akivaizdu, kad abu G. suvokė arba turėjo suvokti, kad šio projekto įgyvendinimas, kurio plėtojimas atitiko jų abiejų interesus, yra neįmanomas be užstato Bankui, kurio dydis šiam leistų užsitikrinti savo interesus, jeigu minimas projektas sužlugtų. Atsakovas UAB ,,Minera“ skunde visiškai teisingai nurodo, jog tokios situacijos suvokimą bei adekvatų vertinimą patvirtina šių asmenų veiksmai, kai siekiant padidinti kredito sumą J. G. įkeitė jai asmenine nuosavybės teise priklausantį butą Neringoje, o V. G. minimą savo turtą (duomenys neskelbtini), pasak atsakovo V. G., būtent šiam tikslui – siekiant gauti likusią 4 000 000 Lt kredito dalį, buvo įkeisti sutuoktinų bendrai valdomi žemės sklypai.

Trečia, atmestini ieškovės J. G. argumentai, išdėstyti tiek jos procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į UAB ,,Minera“ apeliacinį skundą, kad ji nieko nežinojo apie UAB „Gratus“ vykdomus projektus, jų finansavimą. Šiuo klausimu dar kartą pabrėžtina tai, kad ši įmonė, kuriai sutuoktiniai perleido itin brangų turtą, buvo sukurta tik vieninteliam projektui vykdyti, todėl ji, dirbdama bendrovėje negalėjo nežinoti pirmiau paminėtų veiksmų, susijusių tiek su projekto finansavimu, tiek su projekto vystymu. Be to, pabrėžtina tai, kad šio projekto labui įkeisdama savo asmeninį turtą, ji turėjo žinoti šią situaciją. Taip pat nepaneigti bylos duomenys, kad pati ieškovė J. G. buvo nuvykusi į banką ir buvo supažindinta su papildomo kreditavimo suteikimo sąlygomis. Priešingu atveju, tokie jos veiksmai – nesiaiškinimas, nesigilinimas, nepasitelkimas profesionalais teisininko paslaugų, jei nepasitikima sutuoktiniu, – pagal galiojančios teismų praktikos išaiškinimus turėtų būti vertinami kaip neprotingi, neatsakingi, kuriais savo valia prisiimama rizika dėl galimų tokių veiksmų pasekmių. Beje, pagal LITEKO duomenis J/ ir V. G. sūnus yra profesionalus teisininkas – advokatas, kuris pats aktyviai dalyvavo kaip samdomas teisininkas BUAB ,,Gratus“ bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. Nr. 2-1478/2012). Ieškovės teiginiai apie tai, kad ji neturinti teisinio išsilavinimo, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 str.). Be to, kaip matyti iš teismuose nagrinėtų bei nagrinėjamu bylų, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, būtent pati ieškovė yra inicijavusi ne vieną teisminį procesą. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas ieškinys pareikštas tik 2011-03-23, tai yra, po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartimi atmetė pirmiau paminėtus skundus, susijusius su UAB ,,Minera“ finansinio reikalavimo patvirtinimu.

Dėl UAB ,,Minera“ ir notarės V. B. apeliacinių skundų  

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodė, kad grindžiant reikalavimą dėl žemės sklypų hipotekos sandorių nuginčijimo bei hipotekos šiam turtui panaikinimo CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtina įrodyti reikšmingų aplinkybių būtent visetą: atstovo sudaryto sandorio priešingumą atstovaujamojo interesams; atstovo veikimą pažeidžiant suteiktas teises (įgalinimus); trečia, trečiojo asmens žinojimą/turėjimą žinoti apie interesų konfliktą.

Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, be pagrindo nevertino teismo dispozicijoje buvusių kitų įrodymų bei duomenų (viešasis interesas), neteisingai nustatė aktualias faktines bylos aplinkybes ir be pagrindo sprendė esant minėtų būtinųjų sąlygų visetui. Kolegija sprendžia, kad atstovo V. G. sudarytas sandoris tai pat ir ieškovės J. G. vardu įkeičiant jų bendrą santuokinį turtą šio sandorio sudarymo metu visiškai atitiko taip pat ir ieškovės interesus (CK 2.135 str.). Abu G. siekė papildomo kredito, vykdė Banko reikalavimus.

Apeliantai teisūs teigdami, kad situacija, kad J. bei V. G. valdomos įmonės, taip pat ir jų pačių verslą ištiko nesėkmė, negali būti interpretuojama taip, kad visi veiksmai, kuriais buvo siekiama šį verslą plėtoti, gali būti laikomi priešingais asmeniniams J. G. interesams. Apeliantas taip pat turi pagrindo teiginiams, kad ieškovė neįrodė, jog būtent šio sandorio sudarymo/tvirtinimo metu V. G. veiksmai buvo priešingi jo atstovaujamosios J. G. interesams (CPK 178 str.).

Esant visoms pirmiau šioje nutartyje išdėstytoms aplinkybėms, teismas taip pat neturėjo pagrindo spręsti, kad įgaliojimas, kuriuo rėmėsi V. G., atstovaudamas J. G. hipotekos sandorio sudarymo metu, jam nesuteikė tokios teisės. Visų pirma, įgaliojime šiam asmeniui suteikta teisė įkeisti žemės sklypus savo nuožiūra aptartomis sąlygomis bet kuria valiuta, bet kuriam laikotarpiui, bet kuriam bankui ar kredito įstaigai. Aiškinantis ieškovės valią suteikiant šį įgaliojimą (1 t., 69 b. l.), teisėjų kolegijos vertinimu, vėlgi aktualios faktinės aplinkybės, susiklosčiusios šio sandorio sudarymo laikotarpiu, kurios patvirtina, kad tuo metu buvo sprendžiama būtent dėl didesnio kredito gavimo iš AB Šiaulių banko UAB ,,Gratus“ naudai ir tai buvo daroma abiejų G. interesais. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė faktinių aplinkybių, kad po apsilankymo šiame banke pati nuvyko į notarų biurą ir išdavė įgaliojimą V. G. įkeisti žemės sklypus, kad būtent tą pačią dieną, kai šio įgaliojimo pagrindu buvo sudaromas ginčijamas hipotekos sandoris, tame pačiame notarų biure pati J. G. padarė pakeitimus savo asmeninio turto hipotekos lakšte, kurie padidino jos asmeninius įsipareigojimus bankui. Nepaneigti apelianto UAB ,,Minera“ teiginiai, jog šie jos veiksmai turėtų būti vertinami, kaip visiškai beprasmiai, jeigu kartu su jais nebūtų įvykdytas banko reikalavimas įkeisti ginčo žemės sklypus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė J. G. taip pat neįrodė savo teiginių, kad šis įgaliojimas suteiktas tik tam, kad jis galėtų įkeisti minimus žemės sklypus už jos asmeninę paskolą (CPK 178 str.). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė paėmė ar planavo paimti paskolą savo vardu, kad tokią paskolą jos vardu būtų paėmęs, ar būtų planavęs paimti V. G., į kokią kredito įstaigą buvo planuojama kreiptis, kokie dokumentai tam buvo paruošti, etc.

Be to, apeliantai pagrįstai teigia, jog taikant CK 2.135 straipsnio nuostatas yra būtina nustatyti, kad būtent UAB „Gratus“ bei AB Šiaulių bankas žinojo/turėjo žinoti, kad yra sudaromas ieškovės interesams prieštaraujantis sandoris. Teisėjų kolegija, remdamasi sandorio sudarymo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad, priešingai nei sprendė teismas ir teigia ieškovė, šį sąlyga taip pat nėra įrodyta (CPK 178 str.). Būtent dėl to, kad UAB „Gratus“, Banką, įmonės akcijų bendraturčius J. bei V. G. siejo ilgalaikiai prievoliniai santykiai, kad, akivaizdu, Bankui buvo puikiai žinomi tiek UAB „Gratus“, tiek J. bei V. G. tikslai ir ketinimai – Bankas, tikėtina, negalėjo įtarti jokio interesų konflikto. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir notarės atžvilgiu (CPK 185 str., CK 2.135 str.). LITEKO duomenys patvirtina ir tai, kad J. G. procesiniuose dokumentuose kitose savo bylose  nurodo, jog jai asmenine nuosavybe priklausančio buto hipoteką negalėjo būti užregistruota ir areštuota, nes už UAB „Gratus“ prievoles yra įkeistas taip pat ir asmeninis V. G. turtas, ir  bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomi žemės sklypai, kasaciniame skunde ji nurodo, kad galioja V. G. asmeninio turto hipoteka ir galioja žemės sklypų hipoteką, etc.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybių visetą, sprendžia, jog yra pagrįstas apelianto UAB ,,Minera“ motyvas, jog J. G. ieškinys, kitoje byloje jos teikti procesiniai dokumentai, V. G. pozicija šiose bylose – patvirtina abiejų G. pastangas išvengti savo įsipareigojimų vykdymo.

Ieškovės J. G. atsiliepime į UAB ,,Minera“, o taip pat į trečiojo asmens Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. apeliacinį skundą, taip pat kitų asmenų procesiniuose dokumentuose, pateikti kiti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ši teismo sprendimo dalis yra pagrįsta bei teisėta, todėl teisėjų kolegija dėl jų smulkiau nepasisako (CPK 263 str. 1 d.) 

Dėl ieškovės J. G. apeliacinio skundo

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė J. G. neįrodė savo reikalavimo pripažinti butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą, kuriuo šis turtas buvo įkeistas, bei panaikinti šio turto hipoteką.

Teisėjų kolegija laiko, jog nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, jog kalba eina, kaip teisingai sprendė Kauno apygardos teismas, apie tai ar ieškovė įrodė, kad jos nurodomi pagerinimo darbai buvo atlikti būtent iki jos minimu laikotarpiu – 2001m., 2003 m., bei iki hipotekos lakšto sudarymo, tai yra 2008-08-01, kad šie darbai atlikti iš jos asmeninių lėšų. Teisėjų kolegija laiko, jog, priešingai nei teigia ieškovė, teismas teisingai įvertino  UAB „Vadesa" atliktos turto rinkos vertės (2001 m., 2003 m.) nustatymo 2011-04-06 ataskaitos, bei UAB „Skena" pagerinimo darbų vertės (2001 m., 2003 m.) nustatymo 2011-04-04 ataskaitos, bei 2008-07-24 turto vertinimo aktų įrodomąją reikšmę.

Kaip minėta, teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pagal ginčo patalpų perdavimo aktus, tirtas 2000 m. ir 2003 m. buvo perduotos pagal jų balansinę vertę, patenkinamos būklės, kad pagal NT kadastrinių matavimų bylų duomenis šio turto inventorizavimo duomenys yra  nepasikeitę, kad pagal UAB „Latmas“ 2011-07-19 parengto  negyvenamųjų patalpų Totorių g. 18 Kaune, plano bei  kadastro duomenų, o taip pat  UAB „Skena“ ir UAB „Vadasa“ ataskaitas,  ginčo patalpos, kurios buvo apžiūrėtos 2011-03-28, yra suremontuotos, tvarkingos, ieškovės užsakymu nustatyta šių patalpų rinkos vertė 2001 m. ir 2003 m. rinkos sąlygomis. Taigi teismas teisingai sprendė, kad nors atliktų statybos darbų vertė nustatyta 2001-2003 m. kainų lygiu, tačiau neįrodyta, jog remonto darbai atlikti 2001 m., 2003 m. laikotarpiu bei vėliau iki ginčijamo 2008-08-01 hipotekos lakšto sudarymo. Teismas teisingai, kaip vieną iš tokią išvadą pagrindžiančių aplinkybių nurodė tai, kad UAB „Skena“ ataskaitoje nurodytas atliktų darbų sąrašas (buto perplanavimas, sienų išardymas, negyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias) prilygsta kapitaliniam remontui bei rekonstrukcijai ir tai galėjo būti atliekama tik Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.062005 nustatyta tvarka, turint atitinkamus leidimus, projektus (Statybos įstatymo 2 str. 18 d., 20 d.). Esant tokioms aplinkybėms taip pat teisingai spręsta dėl liudytojų V. G., O. Š. paaiškinimų vertinimo. Apelianto be pagrindo teigia, jog būtent hipotekos lakšte nurodyta ginčo turto objektų vertė – 600 000 Lt, patvirtina jos teiginius. Tačiau šie duomenys, kaip žinoma, nustatomi šalių susitarimu, remiantis VĮ Registrų centro Kauno filialo preliminarios turto vertės nustatymo 2008-07-24 dienai pažyma, ir yra informacinio pobūdžio, o taip pat neįrodo, jog įkeičiamo turto vertė padidėjo būtent dėl remonto darbų. Teismas teisingai nurodė, kad ginčijamo įkeitimo sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto registro duomenys  nebuvo pasikeitę ( 2 t., b. l. 44-45, 50-51). Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus turto pagerinimo momento (darant prielaidą, kad turtas buvo pagerintas) nustatyti neįmanoma, nes visiškai nėra aišku kokia turto būklė buvojo paveldėjimo momentu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal faktines aplinkybes, kurios išsamiai išnagrinėtos šioje nutartyje pirmiau, spręstina, kad ieškovei J. G. buvo/turėjo būti žinoma, kad 2008-08-01 sudaryto ir 2008-08-06 įregistruoto hipotekos lakšto (su vėlesniais pakeitimais) (identifikavimo kodas 02120080012335) sudarymo metu, kaip įkeičiamo turto savininkas, buvo nurodytas atsakovas V. G., kuris turtą yra paveldėjęs. Būtent šis asmuo laisva valia aiškiai išreiškė norą sudaryti tokį sandorį. Nagrinėjant šį klausimą, yra reikšminga tai, kad šis turtas, kaip minėta, jis įregistruotas kaip V. G. asmeninė nuosavybės teise bei jo vardu išnuomotas 2010-03-01 nuomos sutarties pagrindu (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 str.). Be to, kitokie duomenys apie šio turto teisinio statuso pasikeitimą teismams nėra pateikti, taigi teismas teisus, jog šalys jo negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis kitais įrodymais (CK 1. 75 str., 4. 262 str.).

Taigi teismas teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė savo teiginių, kad naudodamasi jai 2001-04-19  padovanotais 92 000 Lt, ji 2001 m. IV ketv.  atliko  buto su rūsiu bei negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą, turtą iš esmės pagerino, pakeisdama patalpų paskirtį iš negyvenamųjų į gyvenamąsias, dėl ko ženkliai išaugo jų rinkos vertė. Vadovaudamasis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi teismas teisingai atmetė šį ieškovės reikalavimą

Apeliantės ieškovės J. G. apeliacinio skundo kiti argumentai bei nurodytos aplinkybės, naujai pateikti įrodymai nepaneigia teismo argumentų, kuriais iš esmės atskleista bylos esmė bei nesuteikia pagrindo naikinti šią teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimo dalį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika kiti apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami (CPK 329 str., 1 d., 330 str.). 

Taigi teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės J. G. ieškinys ir pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2008-12-16 sudarytą ir 2008-12-23 įregistruotą hipotekos lakštą (su 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu) (identifikavimo kodas 02120080019503), kuriuo  įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už skolininko UAB „Gratus“ prievolę AB „Šiaulių bankui“ (kreditoriaus teisių perėmėjas atsakovas UAB „Minera“), o taip pat panaikinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką, įregistruotą Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno m. apylinkės teismo ir areštą, pritaikytą Kauno m. apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010-12-22 nutartimi – naikinamas. Klausimas išsprendžiamas iš esmės ir šie reikalavimai atmetami. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių ir teismo turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str., 88 str., 98 str.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė J. G. už pateiktą ieškinį yra sumokėjusi 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį, kitos žyminio mokesčio dalies – 11 292 Lt, sumokėjimas teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Be to, šis teismas turėjo 85,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taigi ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinas 11 292 Lt žyminis mokestis ir 85,41 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl atsakovo UAB „Minera“ turėtų advokato pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo, vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) nuostatomis – rekomenduojamais kompensuotino šio užmokesčio dydžiais, kriterijais, atsižvelgė bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Tuo pagrindu sprendė, kad protingomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio pripažintinos 3 500 Lt išlaidos, o kompensuotinomis – 67 proc., t. y. 2 345 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su aukščiau išdėstytais motyvais, todėl atmetus ieškinį ir pakeičiant šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atsakovui UAB „Minera“ iš ieškovės J. G. priteistina 3 500 Lt šių išlaidų atlyginimo. Tais pačiais motyvais iš ieškovės trečiajam asmeniui notarei V. B. priteistina 1 210 Lt advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 98 str.).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo konstatuojama, jog atmetus ieškovės J. G. apeliacinį skundą, valstybės naudai iš jos priteistina 5 232 Lt, tai yra dalis žyminio mokesčio už šį skundą, kurio sumokėjimas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi buvo atidėtas iki procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. (CPK 96 str.).

Patenkinus atsakovo UAB „Minera“ ir trečiojo asmens notarės V. B. apeliacinius skundus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 135 Lt, o trečiojo asmens – 100 Lt žyminio mokesčio. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina likusi dalis žyminio mokesčio už šių asmenų apeliacinius skundus, kuri į valstybės biudžetą privalo būti sumokėta. Ši dalis skaičiuotina nuo ginčijamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės pagal nekilnojamojo turto kadastro duomenis – 15 020 Lt (1 t., 51-52 b. l.).

Taigi bendras iš ieškovės valstybės naudai priteistinas žyminio mokesčio dydis, mokėtinas už išnagrinėtus apeliacinius skundu, yra 20 252 Lt (CPK 93 str., 80 str. 1 d., 1 p., 2 p., 96 str. 2 d.).

Netenkinus ieškovės J. G. ir patenkinus atsakovo UAB „Minera“ skundą, šiam priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Šis atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad turėjo 4 840 Lt minimų išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės skundą surašymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų 8.9., 8.11 punktuose nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, į apeliaciniuose skunduose keltus klausimus, skundų apimtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, šį prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš ieškovės 3 000 Lt nagrinėjamų išlaidų (CPK 93 str., 98 str.).

Trečiasis asmuo apeliantė notarė V. B. įrodymų apie patirtas advokato pagalbos išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės J. G. ieškinys ir nuo jo sudarymo pripažintas negaliojančiu 2008-12-16 sudarytas ir 2008-12-23 įregistruotas hipotekos lakštas, su 2010-04-12 sudarytu ir įregistruotu pakeitimu (identifikavimo kodas 02120080019503), kuriuo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ prievolę akcinei bendrovei Šiaulių bankui (kreditoriaus teisių perėmėjas – atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Minera“); panaikinta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) hipoteka, įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriuje prie Kauno miesto apylinkės teismo, taip pat šio turto areštas, pritaikytas Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi.

Ieškovės J. G. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11 292 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 85,41 Lt (aštuoniasdešimt penkis 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Minera“ (juridinio asmens kodas 121736330) 3 500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarei V. B. 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Minera“ (juridinio asmens kodas 121736330) 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio ir 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarei V. B. 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 252 Lt (dvidešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėtino apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė

          Gintaras Pečiulis

          Vigintas Višinskis