Civilinė byla Nr. e2YT-3735-862/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36072-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.2.6.1; 2.4.2.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B., M. B., J. B., valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

nustatė:

pareiškėja S. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. po jos vyro N. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Paaiškino, kad A. Š. ir N. Š. buvo pareiškėjos S. B. (pavardė iki santuokos – Š.) tėvai. Jie susituokė (duomenys neskelbtini). Iki N. Š. mirties abu pareiškėjos tėvai kartu gyveno, nebuvo išsiskyrę, N. Š. mirė santuokoje. Po N. Š. mirties A. Š. naujos santuokos nesudarė. A. Š. ir N. Š. turėjo dvi dukras – pareiškėją ir G. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos žiniomis, nei A. Š., nei N. Š. neturėjo kitų vaikų. Suinteresuotas asmuo J. B. yra G. B. dukra. Suinteresuoti asmenys A. B. ir M. B. yra pareiškėjos S. B. sūnūs. Pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos mamai A. Š. ir pareiškėjai S. B. kreipusis į notarą dėl jos palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad po pareiškėjos tėvo N. Š. mirties niekas nesikreipė į notarus dėl jo palikimo priėmimo. N. Š. palikimą sudarė dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jokio kito turto N. Š. neturėjo. A. Š. ir N. Š. gyveno bute nuo (duomenys neskelbtini) metų. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atsiradus galimybei privatizuoti butą, A. Š. ir N. Š. (duomenys neskelbtini) įsigijo jį pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą, remiantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu. Po buto įsigijimo A. Š. ir N. Š. gyveno toliau šiame bute iki savo mirties. Nors buto savininke Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik A. Š., tačiau butas buvo įgytas esant santuokoje, todėl, pareiškėjos vertinimu, laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nei pirmos, nei antros eilės įpėdiniai, t. y. nei N. Š. dukros S. B. ir G. B., nei N. Š. vaikaičiai A. B., M. B. ir J. B., po N. Š. mirties neatliko jokių veiksmų, kuriais priimtų N. Š. palikimą, jokių pretenzijų dėl palikimo nereiškė. N. Š. sutuoktinė A. Š. po vyro mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ir nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau ji priėmė N. Š. palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. Po N. Š. mirties A. Š. liko gyventi bute ir jame gyveno bei juo rūpinosi iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). A. Š. rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, sudarinėjo sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo Butui, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi bute esančiais apskaitos prietaisais. A. Š. atlikti aktyvūs veiksmai, vykdant paveldėto turto savininkės pareigas, parodo rūpinimąsi paveldimu turtu kaip savo ir sudaro pagrindą palikimo priėmimo faktui konstatuoti. A. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu butą paliko pareiškėjai. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl šio palikimo priėmimo, tačiau nesant oficialaus patvirtinimo dėl N. Š. priklausančios ½ dalies buto paveldėjimo, pareiškėja gali paveldėti tik ½ dalį buto, priklausiusią A. Š..

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo N. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Š. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis. Suinteresuotas asmuo VMI nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Pažymi, kad VMI neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po N. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo visą palikimą priėmė jo sutuoktinė A. Š., faktiškai pradėjusi minėtą paveldimą turtą valdyti, VMI neprieštaraus pareiškėjos pareiškimui dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (Įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje pateiktu LTSR sutuoktuvių liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. Š. ir N. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), N. Š., remiantis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). A. Š., būdama santuokoje su N. Š., (duomenys neskelbtini) įsigijo butą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis nurodytomis Įstatymo nuostatomis, nagrinėjamu atveju taikytinos dabartinio CK normos, galiojusios aktualiu laikotarpiu.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. Š., būdama santuokoje su N. Š., įsigijo Butą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Š. su N. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir santuokoje išbuvo iki N. Š. mirties (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės faktą, byloje nėra, darytina išvada, kad Butas A. Š. ir N. Š. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007-04-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

Byloje esantys A. Š. (mergautinė J.) ir N. Š. gimimo liudijimas bei LTSR sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. ir N. Š. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros – pareiškėjos. Byloje esanti 2025-08-13 Gyventojų registro pažyma Nr. GR.1A-14639 patvirtina, kad A. Š. ir N. Š. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. B., mirusios (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pareiškėja buvo susituokusi su R. B., su kuriuo santuoką, remiantis (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė (duomenys neskelbtini). Būdama santuokoje, pareiškėja, remiantis (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus – suinteresuoto asmens A. B.; pareiškėja, remiantis (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susilaukė kito sūnaus – suinteresuoto asmens M. B. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. Š., būdama santuokoje su N. Š., įsigijo butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Remiantis byloje esančiais įrodymais, jau nustatyta, kad butas A. Š. ir N. Š. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. N. Š., remiantis (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad A. Š., mirusi (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kiti įpėdiniai pagal įstatymą nesikreipė į notarą dėl mirusiojo N. Š. palikimo priėmimo. Bylos duomenimis, A. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu butą paliko savo dukrai – pareiškėjai.

Notaro Dionizo Adomavičiaus (duomenys neskelbtini) liudijimas patvirtina, kad A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos dukra pareiškėja. Pareiškėja paaiškino, jog jos tėvo N. Š. palikimą sudarė dalis buto, jokio kito turto jis neturėjo. A. Š. ir N. Š. bute gyveno kartu iki N. Š. mirties (duomenys neskelbtini), ir toliau liko gyventi jame iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad A. Š. gyveno bute iki savo mirties (duomenys neskelbtini) ir visu juo rūpinosi bei išlaikė, mokėjo mokesčius, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens apskaitos prietaiso, esančio bute, patikrinimo aktas; 2010-11-08 geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, sudaryta tarp A. Š. ir UAB „Vilniaus vandenys“, dėl minėtų paslaugų teikimo butui; atsiskaitymo už suvartotą elektrą aktas; pateiktos sąskaitos ir duomenys apie atliktus mokėjimus dėl butui suteiktų paslaugų. Suinteresuoti asmenys nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tiek pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų turinį, tiek jos pačios paaiškinimus. Antai, suinteresuoti asmenys, pateikę atsiliepimus į pareiškimą, neprieštarauja jo tenkinimui.

Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, A. Š. bute gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi būstu visapusiškai, o tai reiškia, kad ji akivaizdžiai išreiškė valią priimti po savo sutuoktinio mirties likusią ½ buto, kaip palikimą, ir tapti turto savininke.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konstatuoti, kad A. Š. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti N. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š. po jos sutuoktinio N. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę į jos tėvui N. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusią ½ buto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po jos sutuoktinio N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisę į jos tėvui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini), priklausiusią ½ buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                             Rasita Kurakienė