Baudžiamoji byla Nr. 1S-867-317/2017

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00968-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

ne teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmestas R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 93-612.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir R. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 9 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 4 mėnesiai 9 dienos.
3. Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 93-612 priimtas sprendimas R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šį nutarimą nuteistasis apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.
4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo jam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
5. R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 93-612 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra formali, priimta neišnagrinėjus visų jo skundo argumentų, netinkamai pritaikius įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, neatsižvelgiant į teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
2. Pasak nuteistojo, apylinkės teismas, nesigilindamas į nuobaudų skyrimo jam aplinkybes, pritarė Komisijos išvadai, kad egzistuoja vienintelė problema – galiojančios drausminės nuobaudos, kurios atsirado dirbtinai, artėjant Komisijos posėdžiui. Jis pažymi, kad pirmoji nuobauda jam buvo skirta, nes miegojo ne jam skirtoje vietoje dėl sveikatos problemų – trūko oro, o antroji skirta (atsirado) dėl atsisakymo šluoti, o šluoti jis negalėjo dėl lūžusios rankos ir peties sąnario chroniško uždegimo (gydytojų sprendimu jam buvo draudžiama dirbti ir siūloma atlikti operaciją). Dėl šių jam skirtų nuobaudų, likus trims mėnesiams iki mokslo metų pabaigos, jo mokslas buvo nutrauktas, nors mokėsi jis stropiai ir gerai. Be to, vien galiojančių drausminių nuobaudų turėjimas nesuponuoja pagrindo netaikyti jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatų.
3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jis žino, tačiau menkina, savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams, kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, yra deklaratyvūs. Nei teismas, nei Komisija nutarime nenurodė, kokios tai kompanijos ir bičiuliai. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (39 balai) ir šiuo metu jos dar labiau sumažinti jis negali. Pažymi, kad jis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išsilaikyti nuteistųjų bendrijoje, stengiasi (nepažeisdamas kitų teisių) prisitaikyti prie kalinimo sąlygų, nes kitokių sąlygų jam niekas nesudaro. Jis palaiko glaudų ryšį su šeima, turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra kam prižiūrėti jo sergančio tėvo po motinos mirties. Be to, jam pačiam reikalingas intensyvus ir pastovus gydymas, jis yra atlyginęs priteistą civilinį ieškinį, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.
4. Skunde taip pat nurodoma, kad įstatymai, poįstatyminiai bei tarptautiniai teisės aktai nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo – nusikaltimo sunkumo, esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, todėl nagrinėjant teikimą teismas neturi vadovautis šiomis aplinkybėmis.
5. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nepagrįstas apylinkės teismo argumentas, jog jis kaltės priimant nuosprendžius nepripažino. Teigia, kad kaltės nepripažino dėl to, kad jis nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Jeigu jis savo kaltės nepripažįsta, nereiškia, kad jam negalima taikyti lygtinio paleidimo.
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
8. Nuteistasis R. M. yra atlikęs didesnę nei minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, svarbu įvertinti jam nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų kiekį. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal OASys metodiką, yra žema (39 balai), tačiau iš teismui pateiktos socialinio tyrimo išvados matyti, kad jam 2017 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta rizika sudarė 42 balus ir vertintina kaip vidutinė. Be to, ji nuo pirminio vertinimo padidėjo vienu balu. Nors skunde nuteistasis nurodo neturintis galimybių šią riziką sumažinti, tačiau matyti, kad minėtų svertinių balų skaičių sudaro tik 10 statinių balų, o 32 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis tik turi galimybę pakeisti.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo skundo argumentus, kad jis pataisos įstaigoje palaiko artimus socialinius ryšius, 2015–2016 m. mokėsi, pataisos įstaiga vykdomųjų raštų jo atžvilgiu nėra gavusi, paleistas lygtinai turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M., bausmę atlikdamas daugiau kaip du su puse metų, pataisos įstaigoje nedirbo, jo požiūris į darbinę veiklą neigiamas. Savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažįsta. Nors jis skunde teigia, kad tai nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo, tačiau akivaizdu, kad apeliantas iki šiol neprisiima atsakomybės už savo veiksmus, iki šiol apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, todėl toks nuteistojo mąstymas ir nusiteikimas šiuo metu dar sudaro prielaidas nusikalsti.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir taisyklių iš dalies patvirtina ir tai, kad nuteistasis pataisos proceso metu nebuvo skatinamas, o drausmine tvarka baustas net devynis kartus, be kita ko, ir du kartus šešiems bei vienuolikai mėnesių perkeliant jį į drausmės grupę, į kameros tipo patalpas bei uždarant į baudos izoliatorių. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka taip pat drausminės grupės sąlygomis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs į jam paskirtą bausmę ir vidaus tvarką žiūrėti su neigiamomis nuostatomis, jis nesiekia tinkamai laikytis pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių. Paskutinį kartą nuteistasis drausmine nuobauda buvo nubaustas 2017 m. kovo 1 d. Nors apeliantas nurodo, kad jis pateikęs skundą dėl pataisos įstaigos administracijos veiksmų, ir ginčija jam paskirtų nuobaudų pagrįstumą, nurodydamas, jo manymu, pataisos įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymą pateisinančius argumentus, tačiau tai, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, nesustabdo jam paskirtų drausminių nuobaudų galiojimo ir vykdymo. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, dėl kurių jis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiantis lygtinio paleidimo klausimą teismas neturi teisėto pagrindo vertinti pataisos įstaigos prižiūrimam asmeniui paskirtų nuobaudų pagrįstumo. Skundo nagrinėjimui pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 31 d. išvadoje matyti, kad, nors nuteistasis socialinės reabilitacijos programose dalyvauja, tačiau konstatuojama, kad jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi turi galiojančių drausminių nuobaudų. Pažymėtina tai, kad priimant sprendimą dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtinas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Kadangi šiuo metu R. M. šių priemonių ir Komisijos rekomendacijų nevykdo, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. 
11. Vertinant visumą nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vis dar išlieka nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, palaiko kriminalinės subkultūros nuostatas, siekdamas išlaikyti bendrijoje jo lūkesčius atitinkantį statusą, reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams) ir režimo reikalavimų nesilaikymas. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar yra nepakankamai akivaizdi ir įtikinanti, o nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą bausmę, privalo stengtis sumažinti dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių taškų kiekį ir pataisos proceso metu laikytis pataisos įstaigoje numatytų taisyklių ir režimo reikalavimų.
12. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo metu nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose, stiprinant problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Aukštesnysis teismas nemato pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti R. M. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                            Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                                            Jurgis Kiškis

                                                                                                                                            Rimas Švirinas