Civilinė byla Nr. e2-47-439/2023
Proceso Nr. 2-46-3-00888-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5.;
(S)
3.2.4.11.; 3.2.6.5.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,
sekretoriaujant Orintai Šileikaitei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Gretransas“ atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui,
atsakovo W. R. B. E. AG Niederlassung für Deutschland atstovo Lietuvos Respublikoje – Privačios ribotos atsakomybės bendrovės V. A. K. filialo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,
trečiojo asmens UAB „Vip Logistics“ atstovei advokatei Evelinai Nevulienei,
viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu per zoom platformą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gretransas“ (toliau – ir ieškovas), ieškinį atsakovui W. R. B. E. AG Niederlassung für Deutschland, atstovaujamam Privačios ribotos atsakomybės bendrovės V. A. K. filialo (toliau – ir atsakovas), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje UAB „Vip Logistics“ (toliau – ir trečiasis asmuo), dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „Gretransas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 7706 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2019-07-04 Vokietijoje, A5 kelyje transporto priemonė P. C. S sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė - priekaba Lohr, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei gabentas krovinys - automobilis Volkswagen Transporter. Policija nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas – P. C. S vairuotojas. P. C. civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Ieškovas kreipėsi į draudiko atstovą Lietuvoje „Lars K. B. LTD“ dėl 747 Eur žalos priekabai, 250 Eur netiesioginių nuostolių ir 11774,30 Eur žalos kroviniui atlyginimo, pateikė atstovo prašomus dokumentus, reikalingus žalai sureguliuoti. Dėl eismo įvykio, kaltės ir priežastinio ryšio tarp Porsche vairuotojo veiksmų ir kilusių padarinių ginčo nekilo, tačiau atsakovo atstovas vienašališkai sumažino išmokėtinos žalos dydį ir atlygino 747 Eur žalą priekabai, 250 Eur netiesioginių nuostolių bei 3055,37 Eur žalos kroviniui. 2021-06-14 banko pavedimu atsakovo atstovas Lietuvoje sumokėjo dar 1012,93 Eur žalai atlyginti. Tačiau atsakovo atstovas Lietuvoje nenurodė ir nepagrindė savo sprendimo sumažinti išmokėtinos sumos dydį. Draudikas neatlygino 7706 Eur žalos, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie atleistų atsakovą nuo išmokos išmokėjimo ar suteiktų teisę sumažinti išmoką.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į jį, reikalaudamas išmokėti jo nurodytas sumas. Atsakovo atstovas V. A. K. filialas užvedė žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko žalos sureguliavimo procedūrą dėl 2019-04-07 įvykio metu nukentėjusio turto – transporto priemonės Lohr, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), apgadinto krovinio VW Transporter, VIN *.(duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ieškovo pateiktais dokumentais, paskaičiuota neginčijama draudimo išmokos suma ir ieškovui buvo išmokėta 747 Eur dėl žalos priekabai, 250 Eur netiesioginių nuostolių ir 3055,37 Eur dėl žalos kroviniui. 2021-06-14 banko pavedimu atsakovo atstovas Lietuvoje sumokėjo dar 1012,93 Eur. Iš viso išmokėta 5065,30 Eur draudimo išmoka. Ieškovas žalai pagrįsti atsakovui pateikė jo ir UAB „VIP Logistics“ sudarytus buhalterinius dokumentus: UAB „VIP Logistics“ 2020-02-04 pranešimą apie įskaitymą bei 2021-02-08 tarpusavio skolų suderinimo aktą. Tačiau šie dokumentai nėra pirminiai ir iš jų negalima daryti išvados, kad ieškovo nurodomas žalos dydis yra pagrįstas. Atsakovui bendraujant su ieškovu buvo nurodyta, kad reikalinga pateikti pirminius dokumentus, tačiau ieškovas jų negauna iš UAB „VIP Logistics“, t.y. iš asmens, kurio krovinį ieškovas gabeno sutarties pagrindu ir dėl kurio kilo šis ginčas. Ieškovas taip pat nepateikė apgadinto transportuoto automobilio (krovinio) pardavimo sąskaitos, įrodymų, jog įvykio metu apgadintas turtas buvo parduotas, o ne remontuotas. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis: „Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį“. Taip pat atsakovas vadovaujasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsniu, jog nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Mano, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad susipažinus su ieškinio priedu – 2021-06-21 „V. M. K.“ raštu dėl žalos atlyginimo, žalos numeris: .(duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovas draudikui pateikė pretenziją, kurios suma 13102,58 Eur. Žalos sumą sudarė: 11 754,30 Eur žala kroviniui, 747 Eur žala priekabai Lohr, v/n .(duomenys neskelbtini); 601,28 Eur netiesioginiai nuostoliai dėl prastovos. Atsakovas rašte nurodė, kad žalą mažina 8037,28 Eur suma: 351,28 Eur dėl nepagrįstų prastovų; 7686 Eur dėl nepagrįstai paskaičiuotų nuostolių kroviniui. Tačiau nenurodyti draudiminės išmokos mažinimo motyvai ir kuo remiantis buvo paskaičiuota mažintinos išmokos suma. Minėtas raštas patvirtina vieną faktą – žala kroviniui buvo padaryta. Ginčo dėl paties žalos fakto tarp šalių nėra. Ginčas tarp šalių kyla tik dėl žalos dydžio. Pritaria ieškovo argumentams, jog mažindamas išmokėtinos žalos dydį draudikas privalo savo sprendimą pagrįsti. Iš pateiktų dokumentų byloje nėra galimybės nuspręsti kuo remiantis atsakovas sumažino draudimo išmoką ir kaip buvo apskaičiuota mažintina suma. Atsakovas dalį žalos atlygino, vadinasi turėjo atitinkamus dokumentus, kuriais remdamasis sprendė dėl žalos dydžio. Neaišku ką atsakovais laiko pirminiais dokumentais, kurių neva nepateikė trečiasis asmuo. Atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jam trūksta dokumentų, o jis dėl jų pateikimo būtų kreipęsis į ieškovą ar į trečiąjį asmenį. Pažymi, jog jis ieškovui pateikė visus su patirta žala susijusius dokumentus, tame tarpe nepriklausomų survejerių ataskaitą dėl transporto priemonei padarytos žalos. Ieškovas įvertinęs pateiktus dokumentus, klausimų dėl žalos dydžio nekėlė ir ją trečiajam asmeniui atlygino. Duomenų, kuo remdamasis atsakovas nustatė kitokį žalos dydį, nei jį nurodė ieškovas, byloje nėra. Byloje nėra įrodymais pagrįstų motyvų dėl žalos dydžio sumažinimo. Pareiga pagrįsti draudiminės išmokos sumažinimą yra nustatyta atsakovui, o jis šios pareigos nėra įvykdęs, todėl ieškovo ieškinys turėtų būti patenkintas.
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-07-04, Vokietijoje, A5 kelyje, eismo įvykyje buvo apgadinta ieškovo transporto priemonė – priekaba Lohr, valstybinis Nr. .(duomenys neskelbtini), bei ieškovo gabenamas krovinys – automobilis Volkswagen Transporter, identifikavimo numeris: .(duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog krovinio gavėjas, savininkas Volkswagen G. F., krovinio ekspeditorius T. T., krovinio siuntėjas trečiasis asmuo UAB „VIP Logistics“, krovinio vežėjas ieškovas UAB „Gretransas“. Eismo įvykio kaltininku pripažintas į ieškovui priklausančią transporto priemonę ir gabenamą krovinį atsitrenkusio automobilio P. C. S, valstybinis Nr. .(duomenys neskelbtini), vairuotojas. Šią aplinkybę patvirtina 2019-07-05 eismo įvykio deklaracija VNr. .(duomenys neskelbtini), užpildyta Rytų Heseno policijos prezidiumo Eismo saugumo/specialių paslaugų direkcijos B. H. greitkelio policijos skyriuje, tai matyti ir iš 2019-10-18 Liudininko apklausos anketos, kurioje S. S. nurodė, kad SUV automobilis atsitrenkė į krovininį automobilį. Ginčo dėl eismo įvykio kaltininko byloje nėra. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pas atsakovą, ginčo dėl šio fakto byloje taip pat nėra.
Ieškovas draudiko atstovui Lietuvoje V. A. K. filialui pateikė pretenziją 13102,58 Eur sumai: dėl 747 Eur žalos priekabai, 601,28 Eur netiesioginių nuostolių ir 11774,30 Eur žalos kroviniui. Atsakovas, atlikęs žalos bylos Nr. .(duomenys neskelbtini) sureguliavimo procedūras, 2021-02-11 raštu „Dėl žalos atlyginimo“ informavo ieškovą, kad paskaičiuota draudimo išmoka sudaro 4052,37 Eur: 747 Eur žala priekabai, 250 Eur netiesioginiai nuostoliai ir 3055,37 Eur žala kroviniui. 2021-06-01 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad priskaičiavo papildomą draudimo išmoką - 1012,93 Eur dėl žalos kroviniui. Iš viso atsakovas ieškovui sumokėjo 5065,30 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pretenzijų dėl žalos priekabai ir netiesioginių nuostolių ieškinyje nereiškia, prašo priteisti iš atsakovo papildomai 7706 Eur žalos atlyginimą už žalą, padarytą kroviniui. Ieškovo paskaičiavimu žala kroviniui yra 11754,30 Eur dydžio.
Byloje reikalinga išspręsti klausimą, ar ieškovas pagrįstai prašo papildomai priteisti iš atsakovo sumokėti 7706 Eur draudimo išmoką už krovinio, t.y. automobilio Volkswagen Transporter, kėbulo Nr. .(duomenys neskelbtini), apgadinimą, įvykus eismo įvykiui Vokietijoje, dėl kurio kaltas automobilio P. C. S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas.
Atsakovas, teigdamas, kad jis tinkamai administravo draudiminę bylą, bei tinkamai apskaičiavo žalos dydį, šiems argumentams pagrįsti pateikė Ribotos atsakomybės bendrovės Centrinio eismo įvykio metu padarytos žalos tyrimų biuro eksperto M. C. 2020-03-24 ekspertizės Nr. .(duomenys neskelbtini) užsakymą, iš kurio nustatyta, kad remiantis 2020-03-16 pateiktais dokumentais turi būti patikrinta išankstinė sąmata ir sudarytas patikrinimo protokolas. Nustatyta, kad ekspertui buvo pateikti šie dokumentai: 2019-07-29 išankstinė remonto išlaidų sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) .(duomenys neskelbtini) ir 11 vnt. nuotraukų kopijų. Tačiau šių dokumentų į bylą nei ieškovas, nei atsakovas nepateikė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti jų turinio. Nustatyta, kad ekspertas, remdamasis pateiktomis nuotraukomis, atliko pateiktų remonto išlaidų apskaičiavimų įtikinamumo patikrinimą. Nurodė, kad atliekant patikrinimą žalos apimtis matoma iš nuotraukų ir jos pašalinimo būdas buvo palyginami su pateiktais remonto išlaidų apskaičiavimais. Taip pat nurodyta, jog įvertinimas apima apskaičiuotus remonto laikus, reikalingas dažymo sąnaudas ir remontui būtinas atsargines dalis. Atlikus pateiktų apskaičiavimų techninį patikrinimą nustatyta, kad nustatyta žalos apimtis atitinka nuotraukose matomos žalos apimtį. Patikrinimo protokole nustatyta, kad transporto priemonės VW T6 Transporter DSG, identifikavimo numeris: .(duomenys neskelbtini), remonto išlaidas sudaro 3055,37 Eur be PVM, žalos dydis po patikrinimo – 3055,37 Eur be PVM. Ši suma nedetalizuota. Be to, iš 2021-06-01 atsakovo atstovo V. A. K. rašto ieškovui nustatyta, kad atsakovas rašte nurodė, jog, vadovaujantis pateiktais ir surinktais dokumentais atsakovas papildomai paskaičiavo 1012,93 Eur papildomą draudimo išmokos sumą dėl apgadinto krovinio. Nustatyta, jog 2021-06-14 atsakovas sumokėjo ieškovui 1012,93 Eur sumą. Tačiau atsakovas nepateikė teismui, kokiais dokumentais remiantis buvo papildomai paskaičiuota 1012,93 Eur suma. Taigi, dėl krovinio apgadinimo atsakovas ieškovui sumokėjo iš viso 4068,30 Eur draudimo išmoką.
Transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pirmos grupės (deliktiniams) teisiniams santykiams taikytina teisė nustatoma remiantis 2007-07-11 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio nuostatomis – žalą padariusio asmens (draudėjo) atsakomybės pagrindas, apimtis, atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, žalos vertinimas, asmenų, kurie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nustatymas, senaties terminas ir kt. nustatomi pagal valstybės, kurioje atsirado žala, teisę. Kitaip tariant, eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė kyla tam tikromis sąlygomis, kurias apibrėžia žalos atsiradimo (paprastai eismo įvykio) vietos valstybės teisė. Šioje byloje iškeltas ginčas iš draudimo teisinių santykių, susijusių su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, t. y. ieškovei vežant Lietuvoje neregistruotą naują transporto priemonę kaip krovinį, todėl netaikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
Draudiko pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui kyla ne iš šiam padarytos žalos, o iš draudiką su atsakingu draudėju siejančios sutarties. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškusio reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens ir žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, yra draudimo teisiniai santykiai, atsiradę iš draudimo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015; 2016-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016, 16 punktas). Taigi, tokia žala atlyginama remiantis sutartine prievole, o tokiai prievolei taikytina teisė nustatoma pagal 2008-06-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamento „Roma I“) nuostatas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016-01-21 sprendimas sujungtose bylose C-359/14 ir C-475/14, 54 punktas).
Draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytos žalos atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo, ir šiai prievolei taikoma Vokietijos teisė. Šioje byloje teismas privalo nustatyti teisingą ieškovo įrodinėjamą žalos dydį, todėl teismas privalo teisingai kvalifikuoti šalių teisinį santykį ir įvertinti draudimo sutarties turinį dėl atlygintinos žalos dydžio pagal Vokietijos teisę.
Bylos esmė yra ta, kad ieškovas, būdamas krovinio vežėjas, prašo priteisti iš atsakovo (draudėjo) papildomai 7706 Eur, t.y. skirtumą tarp gautos draudimo išmokos už krovinio apgadinimą (4068,30 Eur) ir krovinio žalos, kuri pagal ieškovą yra yra 11 754,30 Eur, apskaičiuota iš automobilio „Volkswagen Transporter“ vertės - 27 254,30 Eur atėmus krovinio pardavimo kainą, kuri ieškovo teigimu yra 15 500 Eur. Be to, pažymėtina, kad jei skaičiuoti, kad žala kroviniui yra 11754, 30 Eur, tačiau iš 11754,30 Eur atėmus atsakovo ieškovui sumokėtas draudimo išmokos sumas: 3055,37 Eur ir 1012,93 Eur, gaunasi 7701,93 Eur suma, o ne kaip nurodyta ieškinyje 7706 Eur suma.
Ieškovas žalą kroviniui grindžia 2019 m. gruodžio 12 d. AM GROUP LYON pateikta Galutine apžiūros ataskaita (duomenys neskelbtini) (toliau – Ataskaita). Minimo dokumento IV dalyje nustatyta, kad automobilio Volkswagen Transporter vertė 27254,30 Eur be PVM, jo rida (kilometro numeris) 11 km. Nustatyti tokie šio automobilio apgadinimai: galinio bamperio dangtis sudaužytas, kairės pusės galinės durelės pažeistos, kairio galinio sparno dalis apgadinta, galinė rėmo kryžmė įlenkta, sulaužytas galinis buferis. Nurodyta, kad visas šias detales reikia pakeisti. Remonto sąmata pagal ekspertą (padaryta prieš išmontavimą) sudaro: 2500 Eur be PVM darbo sąnaudos ir 2449,81 Eur be PVM prekės. Iš viso 4949,81 Eur. Nurodyta, kad dėl konstrukcijos pažeidimo (suvirinta važiuoklės dalis: kairiojo galinio sparno sekcija, keičiama) ir pagal galiojantį VOLKSWAGEN protokolą ši transporto priemonė nebus remontuojama, o konkurso būdu parduodama tokia, kokia yra. Ataskaitos VI dalyje – Išvados, nurodyta, kad „Gelbėjimo pardavimas“ -15500 Eur be PVM). Balansas – 11754,30 Eur“.
Ieškovas, vadovaudamasis minėta Ataskaita, teigia, kad kroviniui padarytos žalos dydis yra 11754,30 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo neatlygintos žalos dalį - 7706 Eur. Atsakovas teigia, kad tokio žalos dydžio ieškovas neįrodė, kad nėra įrodymų, jog 11754,30 Eur suma yra tapati automobilio apgadinimams. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovas jam draudimo išmokos apskaičiavimo metu nebuvo pateikęs Galutinės apžiūros ataskaitos, kad Ataskaita atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, todėl ji apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo įvertinta.
Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos Ataskaitos objektyvumu dėl kroviniui nustatytų eismo įvykio metu padarytų apgadinimų, nes jie pagrįsti fotonuotraukomis, dėl apskaičiuotos remonto darbų ir keičiamų detalių (prekių) vertės. Motyvuotų argumentų dėl Ataskaitos nepateikė ir atsakovas. Tačiau ieškovas nurodė, jog automobilis (krovinys) pagal Ataskaitą nebuvo remontuojamas, o buvo parduotas už 15500 Eur. Ataskaitos V dalyje, grafoje „Nusidėvėjimas“, nustatyta, kad „Dėl konstrukcijos pažeidimo (suvirinta važiuoklės dalis: kairiojo galinio sparno sekcija, keičiama) ir pagal galiojantį „Volkswagen“ protokolą ši transporto priemonė nebus remontuojama, o konkurso būdu parduodama tokia, kokia yra. Grafoje „Reikalaujama suma“ nurodyta „ Iki šiol negavome jokių reikalavimų“. Taigi, iš Ataskaitos nustatyta, jog krovinys nebus remontuojamas, jog bus parduotas toks, koks yra. Teismas nesutinka su ieškovu, kad Ataskaitoje yra nurodyta, jog krovinys buvo parduotas už 15500 Eur. Ataskaitoje ši suma įvardinta kaip „Gelbėjimo pardavimas“. Nesant byloje įrodymo, jog apgadintas automobilis (krovinys) buvo parduotas už 15500 Eur, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog automobiliui (kroviniui) padaryta žala yra 11754,30 Eur (27254,30 Eur-15500 Eur=11754,30 Eur). Krovinys pagal Ataskaitą turėjo būti parduotas konkurso būdu. Byloje nėra duomenų apie tai ar apgadintas automobilis (krovinys) tikrai buvo parduotas ir už 15 500 Eur be PVM. Ieškovui teismas pasiūlė pateikti tokius duomenis, ieškovas sutiko, tačiau vėliau pareiškė, kad jis negali gauti tokių duomenų, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis kreipėsi į krovinio gavėją (Volkswagen G. F.) dėl tokių duomenų ir jų negali gauti. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra Volkswagen G. F. II S.A. teisininkės B. M. N.2020-02-10 elektroninis laiškas įmonės buhalterijai, kuriame ji nurodo, kad ji nėra gavusi pardavimo sąskaitos automobilio Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkas T. T. S., 11754,30 Eur. Be to, pažymėtina, kad ieškovo atstovas teisme aiškino, jog negali pasakyti kaip buvo parduotas automobilis ir už kiek, ar iš viso buvo parduotas, ar liko įmonėje, kad iš Ataskaitos suprato, jog automobilis buvo parduotas už 15500 Eur, kad T. T. pateikė sąskaitą trečiajam asmeniui UAB „Vip Logistics“, o trečiasis asmuo pateikė sąskaitą ieškovui ir ieškovas atlygino 11754,30 Eur dydžio žalos atlyginimą, įskaitymo būdu. Tačiau tai, kad ekspeditorius sumokėjo krovinio gavėjui 11754,30 Eur sumą, o trečiasis asmuo ekspeditoriui ir ieškovas atlygino trečiajam asmeniui įskaitymo būdu 11754,30 Eur sumą, dar nereiškia, jog kroviniui eismo įvykio metu buvo padaryta 11754,30 Eur dydžio žala.
Taip pat ieškovas nepateikė ir jokių duomenų apie tai ar jo vežamas krovinys buvo apdraustas, ar jis ir krovinio ekspeditorius T. T. gavo draudimo išmoką dėl krovinio apgadinimo. Ieškovo atstovas teigė, jog ieškovas negavo draudimo išmokos, kad ieškovas, trečiasis asmufilia ir ekspeditorius T. T. nebuvo apdraudę krovinio.
Šioje byloje būtina nustatyti atlygintinos žalos dėl krovinio sugadinimo dydį pagal draudimo sutartį, sudarytą pagal Vokietijos teisę. Teismas pasiūlė atsakovui pateikti draudimo sutartį, kad galėtų įvertinti jos turinį dėl atlygintinos žalos vežamam kroviniui dydžio ir teisingai nustatyti šalių ginčui taikytiną teisę. Atsakovo W. R. B. E. AG Niederlassung für Deutschland atstovas, veikiantis Lietuvoje, nebendradarbiavo su teismu, nepateikė Vokietijos draudimo įstatymo teisės normų, galiojusių draudimo sutarties sudarymo metu ir nepateikė draudimo sutarties teksto. Atsakovo atstovas teigė, jog savo civilinės atsakomybės neginčija, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamomis priteisti sumomis, taip pat nurodė, kad negali pateikti civilinės atsakomybės poliso, nes negalėjo jo surasti, tačiau iš duomenų bazių matyti, kad įvykio laiku draudimo apsauga galiojo. Taip pat nurodė, kad sprendžiant šį ginčą bei taikant Vokietijos teisę turėtų būti vadovaujamasi Bürgerliches Gesetzbuch (Vokietijos Civilinio kodekso) 823 straipsniu, kuris nurodo: „Atsakomybė už žalą: (1) Tas, kas tyčia ar dėl neatsargumo pažeidė kito asmens gyvybę, kūną, sveikatą, laisvę, nuosavybę ar kitas teises, privalo atlyginti kitam asmeniui dėl to padarytą žalą. (2) Ta pati pareiga taikoma kiekvienam, kuris pažeidžia įstatymą, skirtą apsaugoti kitą asmenį. Jeigu pagal įstatymo turinį galimas ir šio pažeidimas be kaltės, pareiga atlyginti žalą atsiranda tik esant kaltei“.
Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl visiško žalos kompensavimo principo yra pažymėjęs, jog nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Teismas pažymi, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, o žalos dydis įrodinėjamas Civilinio proceso kodekso leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovas, nesutikdamas su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
Ieškovas jokių detalių argumentų bei įrodymų, kokiu pagrindu prašoma suma turi būti priteista, nenurodė nei ieškinyje, nei teismo posėdyje. Analogiškai, atsakovas įrodinėjimo naštą perkeldamas ieškovui, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui sumažinti ieškovo prašomos priteisti sumos dydį, neįrodinėjo aplinkybės, jog automobilį po remonto buvo galima parduoti už jo rinkos vertę. Teismas sprendžia, kad šalys aptartą procesinę pareigą vykdė netinkamai. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas negali spręsti, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo ir nepagrįstai atsisakė mokėti ieškovui papildomai 7706 Eur draudimo išmoką už krovinio apgadinimą, todėl ieškinys dėl 7706 Eur žalos priteisimo atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Kadangi netenkinamas pagrindinis reikalavimas, todėl atmestinas ir reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovo atstovas Privačios ribotos atsakomybės bendrovė V. A. K. filialas naudojosi advokato Mindaugo Kazlausko paslaugomis. Atsakovo atstovas turėjo 1512,50 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Teismas sprendžia, kad turėtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus kriterijus bei neviršija maksimalaus jų dydžio, todėl paskirstytinos tarp šalių. Teismui ieškinį atmetus atsakovo atstovui iš ieškovo priteistina 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ir trečiojo asmens ieškovo pusėje turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškinys atmestas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo - uždarosios akcinės bendrovės „Gretransas“, juridinio asmens kodas 304220445, esančio Liepų g. 19, Tauragė, atsakovo - W. R. B. E. .(duomenys neskelbtini) atstovui Lietuvos Respublikoje - privačios ribotos atsakomybės bendrovei V. A. K. filialui, juridinio asmens kodas .(duomenys neskelbtini), esančiam .(duomenys neskelbtini), 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Elena Simonavičienė