Civilinė byla Nr. 2FB-1865-527/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07693-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.2.7.1; 3.4.2.7.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 31 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė
sekretoriaujant V. G.,
dalyvaujant pareiškėjai A. J. ir jos atstovei advokatei R. S.,
suinteresuoto asmens UAB ,,AGROCHEMA“ atstovei V. K.,
UAB ,,L. A.“ atstovui D. P.,
ŽŪB ,,Šušvė“ atstovui advokato padėjėjui T. P.,
UAB ,,Agrokoncernas“ atstovui advokatui M. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J.–U. (dabartinė pavardė – J., toliau ir – Pareiškėja)) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „AGROCHEMA“, UAB EDS GUARANTEE, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Agrokoncernas”, akcinė bendrovė (toliau ir – AB) „L. A.“, Imlitex grūdai, UAB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI), IĮ ,,Ž.Ū. apskaita“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NMA), Lietuvos sėklininkystės asociacija, UAB ,,Nova rent“, žemės ūkio bendrovė (toliau ir – ŽŪB) ,,Šušvė“, K. S., UAB Precision Farming, A. J. ir L. J., UAB „Konekesko Lietuva“ bei antstoliai R. P., A. A., M. P., S. U., R. S. ir S. V.).
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja 2020 m. gegužės 13 d. teismui pateiktu 2020 m. gegužės 8 d. pareiškimu, patikslintu 2020 m. birželio 8 d. (toliau ir – Pareiškimas), prašė iškelti jai, A. J.–U. (dabartinė pavardė – J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“ (įmonės kodas: 302432894, adresas: Etmonų g. 6-4, Vilnius), pateikusią sutikimą, civilinės atsakomybės draudimą ir kitus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir – FABĮ) nustatytus dokumentus. Pareiškime nurodyta, kad nemokumas atsirado dėl Pareiškėjos vykdytos ūkininko veiklos. Kadangi jos tėvas A. J. yra ūkininkas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dienų, ji taip pat registravosi kaip jaunoji ūkininkė ir nuo 2010 m. spalio 28 d. oficialiai ja tapo, ką patvirtina ūkininko pažymėjimas (priedas Nr. 4). Kadangi savo bazės ūkininkavimo veiklai ji neturėjo, tai visą veiklą vykdė kartu su tėvu per jo ūkininko bazę. Iš esmės jos kaip ūkininkės veikla buvo dalis tėvo ūkio veiklos. Tėvas priimdavo didelę dalį sprendimų, ką pirkti, kur investuoti, ką sėti, kur ir kam parduoti. Kadangi iš ūkio veiklos pajamos labai svyruodavo, ji nuo 2010 metų dirbo papildomai. Nuo 2016 metų ji dirba (duomenys neskelbtini) pagal sutartį (priedas Nr. 5). Kadangi darbinės veiklos buvo daug, tai visus ūkininkavo reikalus ji derino su tėvu – kartu pirkdavo sėklą, trąšas, techniką, nuomodavo žemę. Kadangi ūkininko veikla reikalauja daug piniginių lėšų, didžioji dalis technikos buvo perkama per paskolas, o už trąšas, sėklas su tiekėjais buvo atsiskaitoma per mokėjimo atidėjimus. Ūkio pajamos labai priklausydavo nuo oro sąlygų. Kol nebuvo sausrų, kitų stichinių nelaimių, tiek jos, tiek jos tėvo ūkiai laikėsi gana neblogai. Gaunamų pajamų užtekdavo atsiskaityti su kreditoriais, bankais, kitais tiekėjais. Tačiau 2017 metais siautė liūtys, derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į jo užauginimą ir nuėmimą investicijų.
Pradėjo kauptis skolos, tiek ji, tiek jos tėvas vėlavo mokėti bankams, tiekėjams, VMI, kitiems kreditoriams. Pareiškėja bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasi, kad 2018 metai bus geresni, tačiau 2018 metais siautė sausra (šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius vėl buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su tiekėjais, bankais net už ankstesnių metų skolas, jau nekalbant apie 2018 metų įsipareigojimus. 2018 metais visų skolų grąžinimo pareikalavo UAB ,,Agrokoncernas“, prisidėjo bankai, VMI ir atsirado išieškojimai pas antstolius, kurie areštavo visas sąskaitas. Tiek jos, tiek tėvo ūkiai buvo paralyžiuoti – nei kuro, nei trąšų, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti, todėl ūkio veikla visiškai sustojo, o skolos niekur nedingo – susikaupė nemokėtos palūkanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat auga. Pareiškėja nusprendė ūkininkavimo veiklą nutraukti, nes nebėra jokių vilčių šią veiklą paversti pelninga. Tokių skolų ji niekaip neišgalės išmokėti iš šiai dienai gaunamo darbo užmokesčio. Skolos didelės, nes ūkininko veiklai reikalingos nemažos investicijos. Kadangi reikia mokėti už nuomojamą būstą, būsto komunalinius mokesčius, kurą, maistą, dengti kitas pragyvenimui reikalingas išlaidas, ji nepajėgi mokėti susidariusių skolų, kurios šiai dienai siekia 803 071,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, jos įsiskolinimų dydį bei turtinę, finansinę padėtį, akivaizdu, kad jos mokumui atkurti vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas. Ji turi šiuos kreditorius: UAB ,,AGROCHEMA“ (30 966,78 Eur), UAB ES GUARANTEE (72 182,45 Eur), VMI (23 964,52 Eur), K. S. (70 277,83 Eur), Imlitex grūdai UAB (4 646,78 Eur), AB ,,L. A.“ (32 797,99 Eur), UAB ,,Agrokoncernas“ (180 000 Eur), IĮ ,,Ž.Ū. apskaita“, R. M. (500 Eur), UAB Precision Farming (141,57 Eur), NMA (193 298 Eur), UAB Konekesko Lietuva (1 044,05 Eur), Lietuvos sėklininkystės asociacija (110,01 Eur), UAB ,,Nova rent“ (85 910 Eur), ŽŪB ,,Šušvė“ (89 631,74 Eur) bei antstoliai S. V. (12 800 Eur), S. U. (1 800 Eur) ir R. S. (3 000 Eur). Pareiškėja yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jos turimos skolos viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir – LRV) patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau ir – MMA). Šiuo metu jos atžvilgiu nėra iškeltų civilinių, administracinių ar baudžiamųjų bylų. Pareiškėja pateikė 2020 m. balandžio 15 d. pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį (priedas Nr. 18), VSPFV pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą (priedas Nr. 21). Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) biuro administratore–marketingo vadybininke pagal darbo sutartį (priedas Nr. 5), kur jos darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini). prieš mokesčius, po mokesčių – apie (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, ką patvirtina Registrų centro Nekilnojamo turto registro (toliau ir – NTR) išrašai (priedas Nr. 19): 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, u. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, u. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 5) žemės sklypas, u. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 6) žemės sklypas, u. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat ji turi transporto priemonę Toyota RAV4, 2008 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Regitros pažyma (priedas Nr. 20). Savo vardu ji yra atidarius sąskaitas kredito įstaigose, ką patvirtina kredito įstaigų pažymos (priedas Nr. 22). Pareiškėja neturi kito registruoto turto, brangių vertybių, skolininkų ir išlaikomų asmenų. Jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga: (duomenys neskelbtini). Likusią darbo užmokesčio dalį (duomenys neskelbtini) Pareiškėja galėtų skirti kas mėnesį kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų padengimui.
Pareiškėja 2020 m. birželio 3 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad R. S. ir A. Š. nėra jos kreditoriai, nes skolą perėmė A. J., o antstolė R. G. nebeatlieka vykdymo veiksmų jos atžvilgiu. UAB „CCS-customers care service“ yra skolų išieškojimo bendrovė, kuri skolą išieško kreditoriui UAB „Konekesko“, dėl ko UAB „CCS-customers care service“ nebuvo įtrauktas į Pareiškimą, tačiau buvo įtrauktas tikrasis kreditorius UAB „Konekesko“. Pareiškėja ir sutuoktinis M. U. yra sudarę vedybinę sutartį, kurioje numatyta, kad Pareiškėjos skolos ir turtas yra tik jos, o sutuoktinio turtas bei pajamos priklauso tik sutuoktiniui, kuris neatsako už jos prievoles.
Suinteresuotas asmuo UAB „AGROCHEMA“ atsiliepime prašė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. 2018 m. balandžio 18 d. Pareiškėja su juo sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Kr. MP/LD/18/54, pagal kurią ji įsigijo prekių, tačiau net iš dalies neatsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras. Kauno apylinkes teismo Jonavos rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu, kurį Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą, priteisė jam iš Pareiškėjos: 19 976,60 Eur skolą, 389,54 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 366,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo ir 661 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d., o 2019 m. spalio 22 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei S. V.. 2018 m. balandžio 18 d. UAB „AGROCHEMA“ ir Pareiškėja sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. BKBYADAGL-180418-2, pagal kurią Pareiškėja laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. įsipareigojo pristatyti ir parduoti, o UAB „AGROCHEMA“ įsipareigojo nupirkti iš jos per nurodytą laikotarpį pristatytus 150 tonų kviečių, tačiau Pareiškėja nepristatė viso sutarto kiekio. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2019 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu jam iš Pareiškėjo priteisė: 7 065 Eur baudą už nepristatytą produkciją, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 156 Eur žyminį mokestį, Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. 2019 m. gegužės 20 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas vykdymui antstolei S. V..
Pareiškime pateikta informacija apie įsipareigojimus kreditoriams yra netiksli ir neaiški. Pareiškėja nurodo, kad nemokumas atsirado dėl vykdytos ūkininko veiklos, reikalaujančios daug piniginių lėšų, didžioji dalis technikos buvo perkama per paskolas. Pareiškėja nepateikė informacijos, kokio dydžio, kokiu laikotarpiu ir kokiems tikslams buvo imtos paskolos iš kredito įstaigų. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjos nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėja pasiskolintas lėšas naudojo būtiniesiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ji ėmėsi siekdama išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjos nemokumo dinamikai (LAT 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Šioms aplinkybėms paneigti ar patvirtinti Pareiškėja nepateikė jokio paaiškinimo. Pareiškėja, elgdamasi sąžiningai, protingai ir rūpestingai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), galėjo bei turėjo suprasti, kad, imdama vis naujus kreditus, didina savo įsipareigojimus.
Pareiškėja nurodo, kad turi nekilnojamojo turto, kuris susideda iš 6 žemes sklypų ir Toyota RAV, 2008 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kito registruoto turto, brangių vertybių Pareiškėja neturi, neaišku, kur buvo panaudoti paimti kreditai arba kur yra žemės ūkio technika, kuri buvo įsigyta. Iš Pareiškimo neaišku, kaip susidarė 803 071,72 Eur, kur dingo įsigytos prekės arba kur buvo panaudoti gauti pinigai už išaugintus ir parduotus grūdus, gauti kreditai ir t. t.
Pareiškėja yra gana jauno amžiaus ir gali susirasti geriau apmokamą darbą ar baigti papildomus mokslus ir dėti visas pastangas, siekiant skolų kreditoriams sumažinimo, o ne bankroto išsikėlimo, turint tikslą – kreditorinių reikalavimų nurašymą. Pareiškėja nurodo, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) prieš mokesčius, po mokesčių – apie (duomenys neskelbtini), tačiau pridėtoje darbo sutartyje darbo užmokestis nurodytas (duomenys neskelbtini), todėl visiškai neaišku, kokį tiksliai darbo užmokestį ji gauna. Pareiškėja nepateikė pažymos apie išmokėtą / gautą darbo užmokestį. Gaunamos pajamos yra viena iš esminių aplinkybių teismui sprendžiant klausimą, ar asmuo faktiškai (objektyviai) neturi galimybės padengti susidariusias skolas, taip pat ir dėl fizinio asmens mokumo/nemokumo nustatymo. Tik turėdamas įrodymus apie fizinio asmens gaunamas pajamas, teismas gali objektyviai nustatyti, ar asmuo turi galimybių susidariusias skolas padengti šiuo metu ar per protingą terminą ateityje, ar tokių galimybių nėra, ir asmens finansinė padėtis yra kritinė. Įrodymais pagrįstas fizinio asmens pajamų dydis bylą nagrinėjančiam Teismui turėtų būti žinomas bent už pastaruosius trejus metus. Asmens gaunamų pajamų dydį gali pagrįsti įvairūs dokumentai, pvz. Sodros pažyma apie asmens gaunamas pajamas, asmens teikiamos pajamų deklaracijos, duomenys iš VMI apie fizinio asmens (ūkininko) išrašytas bei gautas PVM sąskaitas faktūras bei kiti dokumentai, tačiau Pareiškėja to nepateikė. Neturint įrodymų apie jos gaunamas pajamas bent už trejus metus, negalima daryti jokių išvadų apie jos mokumą ar nemokumą, o, nenustačius asmens nemokumo, fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama.
Pareiškėja nepateikė įrodymų apie banko, kredito įstaigų sąskaitų išrašus už ilgesnį laikotarpį (bent už pastaruosius trejus metus), iš kurių matytųsi piniginių lėšų judėjimai ir galima būtų spręsti apie realią asmens turtinę padėtį. Taip pat iš banko sąskaitos išrašo galima spręsti ir apie tai, ar asmuo elgėsi sąžiningai su savo finansais bei kreditorių atžvilgiu, tai yra svarbu sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškėja privalo nurodyti ne kreditorių naudai priteistų skolų dydžius, tačiau šių skolų likučius pareiškimo pateikimo teismui dienai (realią šios dienos skolą), taip pat nurodyti kiekvienos susidariusios skolos grąžinimo ir išieškojimo dinamiką (kokios sumos buvo išieškotos bent per paskutinius trejus metus). Atsižvelgiant į vykdomą išieškojimą ir daromus išskaitymus iš skolininko pajamų ar turto taip pat galima daryti išvadą, ar skolos išmokėjimas (prievolės įvykdymas) yra realiai galimas. Pareiškėja nenurodo bei nepateikta jokių įrodymų, kad stengėsi ir mažino skolinius įsipareigojimus savo pastangomis.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokius žemės plotus pareiškėja valdė tuo metu, kai ji aktyviai vykdė ūkininkavimo veiklą. Pareiškėja nurodo tik dabar turimus žemės sklypus, tačiau nepaaiškina, ar ji dirbo tik juos, ar jų turėjo daugiau. Ji nurodo, kad ūkio pajamos labai priklauso nuo oro sąlygų, o būtent dėl blogų oro sąlygų paveikto derliaus (2017 metais siautusios liūtys – derlius supuvo arba buvo prastas; 2018 metais siautė sausra – šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija, todėl derlius buvo labai menkas) lėmė atsiskaitymų su bankais, kreditoriais, tiekėjais atsiskaitymo vėlavimą. Pareiškėja nepateikė jokio rašytinio pranešimo apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą jos ūkyje. Pabrėžtina, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės lygiu savaime nereiškia, kad egzistuoja nenugalimos jėgos (foras majeure) aplinkybės, jas turi įrodyti ūkininkas, pateikdamas šias aplinkybes įrodančius dokumentus, pvz. Pramonės ir amatų rūmų pažymą.
Šioje bylojo turi būti nustatyta ir tai, ar Pareiškėja įsigytas prekes naudojo protingai, ar įsigytas prekes panaudojo savo ūkyje, o ne trečiųjų asmenų pajamoms gauti ir kt. Tai padaryti būtina dėl to, kad spręsti apie fizinio asmens sąžiningumą galima tik nustačius priežastis, dėl kurių asmuo tapo nemokus.
Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu jos atžvilgiu nėra iškeltų bylų, tačiau Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-16228-962/2020 dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Šis fakto nuslėpimas suponuoja išvadą, kad Pareiškėja yra nesąžininga, kadangi kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo nesąžiningai pateikė informaciją. Pareiškėjos santuokos nutraukimo byloje bus nagrinėjamas ir pareiškėjos bei jos sutuoktinio turimo turto ir turimų įsipareigojimų kreditoriams pasidalijimas.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pateikiant Pareiškimą siekiama ne sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsiskolinimų, o norint, jog butų nurašytos labai didelės jos skolos, todėl bankroto bylos iškėlimas būtų nenaudingas kreditoriams, priešingai – pažeistų kreditorių interesus, nes jų reikalavimai būtų nepatenkinti ir praėjus 3 metų laikotarpiui būtų nurašyti, o naudą duotų tik Pareiškėjai, nes jos skolos minimaliomis pastangomis būtų nurašytos, kas neatitinka FABĮ tikslo.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad Pareiškimo patenkinimui neprieštaraus, jeigu teismas nustatytas, kad pateikta pakankamai įrodymų fizinio asmens bankroto bylai iškelti. 2021 m. liepos 19 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Pareiškėja valstybei skolinga 22 887,38 Eur (21 614,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 1 252,80 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 17,81 Eur žemės mokesčio ir 1,88 Eur žemės mokesčio delspinigių).
Suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime prašė netenkinti Pareiškimo. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėja NMA 2015 m. birželio 30 d. pateikė paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška). 2016 m. kovo 24 d. su ja buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis), kuria Pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Paramos sutartį Pareiškėjos projektui įgyvendinti skirta 193 298 Eur dydžio parama. Pagal mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėta 87 359 Eur parama, pagal mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) – 60 698 Eur parama, pagal mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) – 45 210 Eur parama. Iš viso Pareiškėjai išmokėta 193 267,00 Eur parama. Šiuo atveju svarbu tai, kad Pareiškėja pagal Paramos sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir projekte numatytą veiklą privalo vykdyti iki pat įsipareigojimų pabaigos – 2021 m. gruodžio 16 d. Nustačius pažeidimų, susijusių su Pareiškėjos vykdomu projektu, Pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos. Šiuo metu Pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, nėra pradėti teisminiai procesai dėl skolų išieškojimo NMA naudai, tačiau yra atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas, todėl jį užbaigus gali būti priimtas sprendimas dėl išmokėtos paramos/ dalies paramos susigrąžinimo. Tokiu atveju NMA taptų vienu iš Pareiškėjos kreditorių ir jos įsiskolinimus sieks susigrąžinti teisminiu keliu.
Pareiškimas nėra pagrįstas. Pareiškėjos nesąžiningumą įrodo tai, kad pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus Pareiškėja turėjo (duomenys neskelbtini) grynojo pelno, todėl turėjo realias galimybes bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais, tačiau to sąmoningai nepadarė. Pareiškėja turėjo įsivertinti savo galimybes ir, suprasdama, kad negalės įvykdyti savo pačios prisiimtų įsipareigojimų, siekti mažinti turimas skolas, tačiau elgėsi priešingai, t. y. ir toliau ėmė kreditus (2018 m. birželio 1 d. sudaryta paskolos sutartis dėl 60 000 Eur), be to, sudarinėjo sandorius, kuriais buvo perimami jos tėvo turimi skoliniai įsipareigojimai. Sąmoningas elgesys, kuomet Pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti savo nemokią padėtį, bet vis tiek sudarinėjo sandorius, skolinosi lėšas, laidavo už trečiuosius asmenis, aiškiai parodo, kad ji nebuvo sąžininga, todėl negali būti tenkinamas jos prašymas, kadangi FABĮ reglamentuoja sąžiningo asmens bankroto procesą. Šiuo atveju Pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip rūpestingas ir atidus, nes suprasdama savo būklę neturėjo dar labiau didinti įsiskolinimų. Pareiškėja yra išsilavinusi, turinti darbo patirties, aktyviai dalyvavusi visuomeniname gyvenime, t. y. baigusi tiek (duomenys neskelbtini) studijas, tiek (duomenys neskelbtini) studijas. Neabejotina, kad Pareiškėjai, turinčiai išsilavinimą prekybos srityje, buvo puikiai suprantama piniginių lėšų panaudojimo specifika ir piniginiai įsipareigojimai. Be to, Pareiškėja turi pakankamai darbinės patirties, kuri įrodo jos suvokimą apie atliekamus veiksmus priimant piniginius įsipareigojimus, t. y. ji ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini), dabar dirba (duomenys neskelbtini), priklausė tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), o 2015 m. kėlė kandidatūrą (duomenys neskelbtini) rinkimuose. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gavo beveik (duomenys neskelbtini) atlyginimą į rankas, t. y. beveik tris kartus didesnį atlygį nei MMA. Įvertinus tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus, pareiškimas negali būti tenkinamas.
Pareiškėja teigia tapusi nemokia dėl prastų ūkininkavimo sąlygų, o būtent 2017 metų liūčių bei 2018 metų sausros, tačiau NMA tai vertina kritiškai. Visų pirma, Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtent liūtys ar sausra paveikė ūkininkavimo sąlygas. Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2020 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 jau yra suformavęs aiškią praktiką, kad LRV nutarimai dėl sausrų ar liūčių paskelbimo savaime neįrodo force majeure aplinkybių, o ūkio savininkas, siekdamas remtis force majeure aplinkybėmis, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius klimato sąlygų žalingą poveikį ūkininkavimo plotuose ir kultūrų/ gyvulių augimui. Be to, LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-115-438/2020 yra išaiškinęs, kad reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos teisinis režimas aiškintinas kaip apimantis visas ir bet kurias protingas ir proporcingas priemones bei būdus, užtikrinančius projekto rezultatų ir pasiekimų išsaugojimą projektą įgyvendinančiam asmeniui taikant ne vidutinius, o aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Atitinkamai, visi pareiškėjai prisiimdami įsipareigojimus turi elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą (LVAT 2010 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-990-10).
Nors Pareiškėja ir siekia įrodyti, kad nemokumas atsirado dėl nepalankių ūkininkavimui oro sąlygų, tačiau galimai sąmoningai nenurodo, kad: pagal 2017–2019 metais pateiktas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas tiesioginių išmokų gavo iš NMA atitinkamai 13 846,56 Eur, 8 587,36 Eur ir 17 806,80 Eur. Nei vienos paraiškos atveju Pareiškėjai nebuvo taikytos sankcijos. Taigi, net esant galimai sudėtingoms ūkininkavimo sąlygoms Pareiškėja gebėjo tinkamai ūkininkauti, kad galėtų gauti tiesiogines išmokas (kurias ir gavo).
Pareiškėjos
nesąžiningumą įrodo ir tai, kad, neva, jos būsto nuomai reikalinga 310 Eur, nors sąmoningai nutyli, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. tėvų namuose. Be to, nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys nuomos sandorio sudarymą. Be to, Pareiškėja, turėdama didelius skolinius įsiskolinimus kreditoriams, turėtų siekti maksimaliai grąžinti įsiskolinimus, todėl teigti, kad būsto nuoma kainuoja 310 Eur, yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu. Tokia nuomos suma net ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose vienam asmeniui yra didelė. Pareiškėja turėtų dėti maksimalias pastangas, kad nuomos kaina būtų kuo įmanoma žemesnė, jog gebėtų atidėti lėšų skoliniams įsipareigojimams padengti. Toliau Pareiškėja nurodo, kad jai reikalinga dar 70 Eur būsto išlaikymui, nors nepateikti jokie dokumentai, kad būtent Pareiškėja moka komunalinius mokesčius ir kiek jie sudaro. Bendroje sumoje Pareiškėjos būsto poreikis vertinamas 380 Eur, kas yra ženkliai per didelė suma. Pažymėtina, kad dėl Pareiškėjos nesąžiningo, nerūpestingo ir neatidaus elgesio kreditoriai patiria finansinių sunkumų, NMA atveju – jeigu bus priimtas sprendimas susigrąžinti paramą (Pareiškėjai išmokėta 193 267 Eur suma, šiuo metu atliekamas galimo pažeidimo tyrimas), neabejotinai nukentės tiek Europos Sąjungos finansiniai interesai, tiek Lietuvos valstybės biudžetas, nes dalis Pareiškėjos projekto buvo finansuota Lietuvos biudžeto lėšomis. Europos Sąjungos fondai gali prisidėti prie šalies ekonominio augimo ir išsivystymo skirtumų sumažėjimo nebent tada, kai jų panaudojimas papildo protingą, į augimą orientuotą ekonominę politiką. Europos Sąjungos lėšų panaudojimo nauda šaliai labai priklauso nuo to, kaip tikslingai ir efektyviai paramos gavėjai naudoja lėšas, o, atsižvelgiant į tai, NMA turi pagrįsti tikslingą paramos lėšų naudojimą. Šiuo atveju kyla klausimas, kokią atsakomybę už įgyvendinamą Projektą neša Pareiškėja, jeigu dabar teigia, kad dėl esamos situacijos yra kalti nepalankūs orai, nors ji pati nedėjo jokių pastangų išvengti didelių įsipareigojimų. Be to, Pareiškėja nurodytos net (duomenys neskelbtini) Eur išlaidos transportui, t. y. kuras, draudimas, ir t. t., yra perteklinės, nepateikti dokumentai, įrodantys tokio dydžio išlaidų transportui poreikį. Įvertinus Pareiškimo turinį yra matoma, kad Pareiškėja siekia bankroto procedūros, tačiau ir toliau ketina vesti komfortišką gyvenimo būdą, t. y. bendrai nusimato (duomenys neskelbtini) Eur sumą išlaidoms, turi 2008 metų visureigį automobilį Toyota RAV4, nusimato išlaidas kirpyklos paslaugoms. Pastebėtina, kad nemokūs asmenys, inicijuodami bankroto bylas, maksimaliai sumažina savo išlaidas, o Pareiškėja priešingai – praktiškai visą gaunamą atlygį, kuris yra gerokai didesnis nei vidutinis atlyginimas, išleidžia savo poreikiams, visiškai neatsižvelgdama į kreditorius, kuriems negali arba nenori grąžinti įsiskolinimų. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-825-924/2021 jokia forma nekonstatavo Pareiškėjos sąžiningumo, o tik nurodė, kad teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nebuvo išnagrinėti visi aktualūs ginčui aspektai, todėl byla grąžinta pakartotiniam nagrinėjimui „...teismas aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, dėl kurių fizinis asmuo tapo nemokus, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjos nesąžiningumo“. Tai įrodo, kad Pareiškėja nebuvo sąžininga, sąmoningais veiksmais leido kilti esamai situacijai, iki šiol labiau siekia savo komfortiškų poreikių patenkinimo nei atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja nenurodė planų gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais bei nenurodė priežasčių, kodėl negali susirasti geriau apmokamų darbų. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, turinti darbo patirties bei išsilavinusi, aktyvi ir dalyvauja visuomeniniame gyvenime, tačiau nededa jokių pastangų atkurti savo mokumą, geriau apmokamų darbų ar papildomų darbų neieško. Apibendrintai pažymėtina, kad Pareiškėja pateikė Pareiškimą ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti įsiskolinimų, bet dėl to, kad nori, jog būtų nurašytos labai didelės jos skolos ir toliau siekia tenkinti savo komfortiškus poreikius. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas būtų nenaudingas kreditoriams, pažeistų jų teises, o šiuo atveju naudą duotų tik pačiai Pareiškėjai, nes jos skolos minimaliomis pastangomis būtų nurašytos, kas neatitinka FABĮ tikslo. Susidaro įspūdis, jog Pareiškėja sąmoningai pasirinko lengviausią būdą, norėdama išvengti finansinės atsakomybės. Bankroto bylos iškėlimas Pareiškėjai neatitiktų FABĮ 1 straipsnyje įtvirtinto bankroto procedūros tikslo sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. FABĮ tikslas nėra vien fizinio asmens skolų panaikinimas, bet ir realus bent dalies kreditorių reikalavimų patenkinimas. Bankroto procedūros tikslas, kad nauda būtų ne tik fiziniam asmeniui, bet ir kreditoriams, kurie turi turėti realią galimybę patenkinti bent dalį reikalavimų.
ŽŪB „Šušvė“ 2020 m. balandžio 29 d. informavo Pareiškėją, kad Kreditavimo sutartyje nurodyti Pareiškėjos mokėjimo įsipareigojimai vykdomi netinkamai, t. y. nuo 2020 m. kovo 20 d. negrąžinamas kreditas ir nuo 2020 m. sausio 9 d. nemokamos palūkanos už naudojimąsi kreditu, todėl skaičiuojamos Kreditavimo sutartyje ir vėlesniuose pakeitimuose nurodyti delspinigiai. Dėl įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį nevykdymą Pareiškėja buvo įspėta ir 2020 m. balandžio 13 d. pranešimu, tačiau įsipareigojimų vis tiek nevykdė. Vadovaujantis Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 9.7. punktu, ŽŪB „Šušvė“ 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį, nes Pareiškėja laiku nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. 2020 m. gegužės 20 d. ŽŪB „Šušvė“ pateikė prašymą Alytaus miesto 4-tojo notarų biuro notarei N. L. dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal Užtikrinimo sutartis. Šio prašymo pagrindu 2020 birželio 22 d. notarės atstovė patvirtino vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bendra Pareiškėjos skola (be administravimo ir vykdymo išlaidų), susidariusi iki 2020 m. gegužės 20 d., yra 198 326,84 Eur, iš kurių 191 656,44 Eur sudaro negrąžintas Kreditas, 6 066,40 Eur nesumokėtos palūkanos ir 604,57 Eur delspinigiai.
Pareiškėjos
nesąžiningumą per paskutinių 3 metų laikotarpį (2017–2020 metai) iki Pareiškimo teismui pateikimo dienos grindė kiti suinteresuoti asmenys byloje. Pateikti duomenys parodo tęstinį jos nesąžiningą veikimą kreditorių atžvilgiu, savo įsipareigojimų didinimą, visišką reikalavimų kreditoriams nevykdymą (kai kuriems, beje, kaip ir ŽŪB „Šušvė“, nesumokėjimą nei vienos įmokos pagal kredito sutartį), kai kuriais atvejais, turint lėšų, įsipareigojimų dengimą selektyviai pasirenkant kreditorius bei kitokį visiškai aplaidų elgesį. Pareiškėja, nors ir gaudavo pajamas, neatliko nei vieno mokėjimo nuo skolos atsiradimo momento arba lėšas tam tikroje apimtyje šie kreditoriai gavo tik jas priverstinai išieškant: (neatliktas nei vienas mokėjimas 198 326,84 Eur įsipareigojimui, neįskaitant palūkanų bei delspinigių), UAB „AGROCHEMA“, UAB EDS GUARANTEE (taip pat reikalavimo teisės perleidėjui UAB „SME Finance“), VMI, K. S., Imlitex grūdai, UAB, AB „L. A.“, UAB „Agrokoncernas“, IĮ „Ž.Ū. A., R. M., UAB Precision Farming, NMA, UAB „Konekesko Lietuva“, Lietuvos sėklininkystės asociacijai. Taigi Pareiškėja, nepaisant to, kad pilnoje apimtyje nevykdė sutartinių įsipareigojimų kreditoriams, tai yra visiškai neatliko mokėjimų, tačiau didino savo įsipareigojimų apimtis ir kreditorių skaičių. Pareiškėja pagal prisiimtus įsipareigojimus savo valia neatliko nei vieno mokėjimo 14 kreditorių ir vertinant tai, akivaizdu, kad turint bent vieną kreditorių, kuriam pilnoje apimtyje nesugebi vykdyti įsipareigojimų, dar daugiau nei 10 naujų įsipareigojimų prisiėmimas naujiems kreditoriams negali būti laikomas kaip sąžiningas Pareiškėjos elgesys. Pareiškėja ne tik, kad nedėjo maksimalių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau ji 2017–2020 metų laikotarpiu jiems savo valia neatliko nei vieno atsiskaitymo. Pareiškėja teigė, kad nemokumas atsirado dėl 2017 ir 2018 metais buvusių sausrų ir stichinių nelaimių, dėl ko derliaus iš vis nebuvo. ji tik negavo pajamų, bet ir patyrė nuostolius. Vis tik Pareiškėja minimais metais nesikreipė į NMA dėl kompensacinės išmokos už žuvusius žemės ūkio augalus, todėl jos nuostoliai nebuvo atlyginti ir priežastiniame ryšyje nebuvo gautos lėšos, kuriomis būtų padengti įsipareigojimai kreditoriams. Neatmetama, kad deklaruojamas visiškas derliaus nebuvimas yra tik pačios Pareiškėjos versija, o nesikreipta į NMA dėl to, kad derlius buvo ir užaugintas, ir realizuotas bei gautos pajamos. Pareiškėja minimu laikotarpiu gautas lėšas į mokėjimo sąskaitas iškart išgrynindavo tūkstantinėmis sumomis arba atlikdavo nepagrįstus mokėjimo pavedimus, o būtent laikotarpiu, kai jos įsipareigojimų įvykdymo terminai didelei daliai kreditorių buvo pradelsti bei ši jiems nebuvo atlikusi nei vieno apmokėjimo pagal prisiimtus įsipareigojimus; Pareiškėja Pareiškimo padavimo metu nuslėpė savo debitorių (Pareiškėjos tėvas A. J., kurio įsipareigojimo dydis Pareiškėjai sudaro 53 721,10 Eur). Tai taip pat galėtų būti vertinama kaip Pareiškėjos su tėvu sudarytas neatlygintinas sandoris, kurio metu ji perdavė prekes už tai negaudama atlyginimo, o jei ir tikisi jį gauti ateityje, tai bandė nuslėpti nuo kreditorių.
Pareiškėjos
nesąžiningumas pasireiškė tiek jos pačios veiksmais bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek paduodant Pareiškimą, kai ji akivaizdžiai stengėsi nuslėpti duomenis, reikšmingus sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pareiškėja teikdama Pareiškimą teismui nepateikė sąskaitos, į kurią jai pervedamas darbo užmokestis. Pareiškėja pateikė darbo sutartį, kurioje nurodytas jos sulygtas darbo užmokestis, tačiau teisme parodė, kad darbo užmokestis pervedamas į jos senelės sąskaitą, jog antstoliai negalėtų jos gaunamų pajamų nurašyti pagal išduotus vykdomuosius raštus. Taigi pati Pareiškėja nurodo, kad elgėsi nesąžiningai savo kreditorių atžvilgiu, stengėsi nuslėpti pajamas ir taip nemažinti savo įsipareigojimų. Pareiškėjos nurodyta versija, kad darbo užmokestis yra pervedamas į jos senelės sąskaitą bei nepateikti visų jos valdomų ir (ar) kontroliuojamų mokėjimo sąskaitų išrašai, nepanaikina abejonių, kad ji gauna ir daugiau pajamų, tuo pačiu nuslėpdama pilną gautinų pajamų mastą. Kad darbo užmokestis nėra vienintelės galimai gautinos Pareiškėjos pajamos, nepaneigta ir pačios Pareiškėjos, kadangi yra žinoma, jog ši verčiasi individualia veikla (sodybos, suknelių nuoma ir kita). Byloje pateikti dokumentai leidžia spręsti Pareiškėją slepiant nuo kreditorių gaunamas pajamas, nepateikiant informacijos apie gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos (deklaruojant pajamų negavus), taip pat nepateikiant visų turimų banko sąskaitų išrašų. Pareiškėja nuslėpė 2019 m. gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos Pareiškėja, deklaruodama 2019 m. pajamas, deklaracijoje nurodė gavusi 0,00 Eur pajamų iš žemės ūkio veiklos (Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. pateiktų dokumentų Priedas Nr. 1, 49 psl.). Tačiau 2019 m. taip pat deklaravo už pasėlius gavusi 17 682,28 Eur paramos, t. y. daugiausiai per visus trejus metus (2017–2019 metais). Kaip matyti iš pateiktų duomenų apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, Pareiškėja 2019 m. deklaravo 40,16 ha žieminių rapsų, 50,81 ha vasarinių miežių, 37,99 ha žieminių kviečių (žr. Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. pateiktų dokumentų Priedas Nr. 2, 17–18 psl.). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja deklaravo tikrai nemažą pasėlių plotą ir už juos gavo išmokas, manytina, kad Pareiškėja neabejotinai gavo ir pajamų pardavusi šias kultūras, todėl pajamų nuslėpimas tiek nuo VMI, tiek nuo kreditorių negali būti laikomas sąžiningu Pareiškėjos elgesiu.
Pareiškėja nepagrįstai nurodo žemesnes turto vertes, neatitinkančias rinkos kainos. Pareiškėja kartu su 2020 m. spalio 19 d. dokumentais pateikė „Ilgalaikio turto vertės 2020 metams, Įkeitimų suvestinė“, kurioje nurodė turimą turtą ir jo vertę (Priedas Nr. 2, 40–41 psl.). Tačiau Pareiškėjos nurodomų žemės sklypų vertė yra žymiai mažesnė net už vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą masinio vertinimo būdu (Priedas Nr. 1), nors įprastai žemės sklypų reali vertė būna dar didesnė: žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodyta vertė – 10 658,02 Eur, nors RC vertė – 14 500 Eur; žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodyta vertė – 10 571,13 Eur, nors RC vertė – 31 800 Eur; žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodyta vertė – 3 475,36 Eur, nors RC vertė – 5 330 Eur; žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodyta vertė – 391,56 Eur, nors RC vertė – 1 910 Eur; žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodyta vertė – 999,19 Eur, nors RC vertė – 1 430 Eur; žemės sklypo u. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nurodyta vertė – 1 184,54 Eur, nors RC vertė – 2 130 Eur. Pareiškėja, turėdama galimybę pati pasitikrinti turto rinkos vertę, tyčia kreditoriams ir teismui nurodo net kelis kartus žemesnę turto vertę, tokiu būdu, manytina, siekdama sudaryti sąlygas iškėlus bankroto bylą turtą pusvelčiui įsigyti su ja susijusiems pirkėjams. Tai yra, Pareiškėja siekia pažeisti kreditorių interesus ir išvengti turimų prievolių vykdymo ir/arba įvykdyti kaip įmanoma mažiau prievolių.
Pareiškėja nepateikė visų naudojamų banko sąskaitų išrašų arba juos pateikė ne už visą laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. Pareiškėja 2020 m. spalio 19 d. pateikė dalies savo turimų banko sąskaitų išrašus, tačiau ne už visą aktualų laikotarpį, nors nurodė teikianti visų jos vardu valdomų banko sąskaitų išrašus už 2017–2019 metus. Pagal Pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 21 d. sudarytą darbo sutartį darbo užmokestis Pareiškėjai yra išmokamas pavedimu į jos banko sąskaitą. Iki 2018 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį Pareiškėjai mokėjo į AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nei viename iš pateiktų banko sąskaitų išrašų neatsispindi jos gaunamas darbo užmokestis. Tikėtina, kad Pareiškėja darbo užmokestį gauna į banko sąskaitą, apie kurią kreditorių ir teismo nėra informavusi bei nėra pateikusi tokios sąskaitos išrašo. Pareiškėja jau kelis kartus buvo įpareigota pateikti visus aktualius dokumentus bei banko išrašus, todėl tokio įpareigojimo netinkamas vykdymas leidžia daryti prielaidą, kad ji slepia savo pajamas ar tikrąją finansinę padėtį.
Pareiškėja galimai slepia pajamas iš vykdomos individualios veiklos – suknelių nuomos. Susipažinus su Pareiškėjos pateiktais dokumentais nustatyta, kad Pareiškėja 2018 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 160 Eur grafikos dizainerei J. D., mokėjimo paskirtimi nurodydama „už (duomenys neskelbtini) logotipo sukūrimą. Viešoje paieškoje patikrinus (duomenys neskelbtini) pavadinimą nustatyta, kad tai yra suknelių nuomos paslaugas teikianti įvaizdžio studija Kaune (Priedas Nr. 2). Kaip kontaktinis suknelių nuomos paslaugas galintis suteikti asmuo nurodyta „A.“.
Atsižvelgiant į tai, taip pat kyla įtarimų dėl Pareiškėjos pateiktos informacijos apie gaunamas pajamas išsamumo. Egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyti pagrindai atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą. Kreditoriaus, remdamasis visa tuo, kas jau aptarta, daro išvadą, jog egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios Pareiškėjos nesąžiningumą.
Pirma, pagal pačios Pareiškėjos pateiktą informaciją, Pareiškėja jau 2017–2018 metais susidūrusi su mokumo problemomis ne bandė padengti susikaupusias skolas ar kreipėsi dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau toliau sudarinėjo jos mokumą mažinančius sandorius. Kaip nurodė Pareiškėja, 2020 m. kovo 13 d., t. y. prieš pat kreipiantis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, Pareiškėja pasirašė Skolos suderinimo aktą ir trišalę Skolos perkėlimo sutartį su UAB „Nova rent“ ir perėmė savo tėvo 102 024,70 Eur įsipareigojimus UAB „Nova rent“. Taigi, Pareiškėja, jau būdama nemoki, prisiėmė kito asmens prievoles, neatsižvelgdama, kad kitiems kreditoriams įsipareigojimai jau yra ženkliai pradelsti ir nevykdomi (pvz., Pareiškėjos įsipareigojimai pirminiam kreditoriui, iš kurio reikalavimus perėmė UAB EDS GUARANTEE, turėjo būti įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 31 d.), tik dar labiau padidino savo įsipareigojimus, neturėdama tam jokios prievolės ir iš to negaudama jokios naudos, bet sumažindama kitų savo kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Tokiu būdu Pareiškėja pažeidė savo kreditorių interesus.
Antra, Pareiškėja teismui ir kreditoriams nepateikė informacijos apie visas gaunamas pajamas. Ji nurodė 2019 metais gavusi 0 Eur pajamų iš žemės ūkio veiklos, nors 2019 meais buvo deklaravusi didelio ploto pasėlius, kuriuos pardavusi turėjo gauti pajamų. Be to, Pareiškėja galimai slepia pajamas iš individualios veiklos – suknelių nuomos.
Trečia, Pareiškėja, nepateikusi banko sąskaitų išrašų, turimo turto vertę nurodžiusi esant žymiai mažesnę nei reali rinkos vertė, tokiu būdu teismui ir kreditoriams nepateikė visos informacijos apie savo tikrą turtinę padėtį, o vertinant kartu šias aplinkybes su Pareiškėjos sudarytu nauju sandoriu perimant tėvo skolas prieš pat kreipimąsi dėl bankrotą ir turint įsiskolinimų, leidžia pagrįstai abejoti jos sąžiningumu. Pareiškėja nebuvo sąžininga su savo kreditoriais, kadangi sudarė sandorį, kuriuo pažeidė jų interesus, sąmoningai sumažino savo kreditorių galimybes atgauti savo reikalavimų patenkinimą, ilgą laiką nesiėmė efektyvių priemonių turimiems įsiskolinimams mažinti, priešingai – nepagrįstai juos didino.
Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncernas“ 2021 m. sausio 5 d. rašytiniais paaiškinimais prašė atmesti Pareiškimą dėl Pareiškėjos nesąžiningumo.
Pareiškėja, nurodžiusi, jog 2017 metais patyrė finansinius sunkumus, kurie 2018 metais tapo nebepakeliamais, o 2017–2018 metais turėdama ir taip didelius finansinius įsipareigojimus, tame tarpe negrąžinus ir 224 000 Eur kredito AB „Šiaulių bankui“, kurio kreditorinį reikalavimą 2019 m. gruodžio 19 d. pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perėmė ŽŪB „Šušvė“, bei, kaip ji pati pripažįsta, – būdama jau nemoki, toliau sąmoningai prisiiminėjo papildomas dideles ir net nebūtinas finansines prievoles: 2018 m. balandžio 19 d. Pareiškėja, kaip laiduotoja, su UAB „Agrokoncernas“, kaip vekselio turėtoju, pasirašė išduotą vekselio davėjo ūkininko A. J. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 250 000 Eur sumai, kuriuo laidavo už A. J. tinkamą prievolių įvykdymą; 2018 m. birželio 1 d. pasirašė Paskolos sutartį su UAB „SME Finance“ dėl 60 000 Eur paskolos 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., įsipareigodama mokėti net 36 procentų dydžio metines palūkanas; 2020 m. kovo 13 d. sudarė Trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią Pareiškėja, kaip naujoji skolininkė, perėmė net 102 024,70 Eur dydžio A. J. finansinius įsipareigojimus prieš kreditorių UAB „Nova rent“. Toks Pareiškėjos elgesys, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumą, toliau sąmoningai ir reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus bei, jau žinodama apie planuojamą kelti bankroto bylą (Pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. gegužės 8 d.), netgi tikslingai prisiėmė trečiojo asmens finansinius įsipareigojimus mainais negaudama jokios finansinės naudos, laikytinas Pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu.
Nurodytu laikotarpiu Pareiškėja savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdama naujas prievoles, bet ir nevykdydama senųjų, dėl kurių kreditoriai vėliau kreipėsi į teismus ar į antstolių kontoras dėl skolų išieškojimo, o tuo metu buvo skaičiuojamos palūkanos bei vykdymo išlaidos:
1) kreditoriui UAB „AGROCHEMA“ Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11366-752/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 1 d., buvo priteista 7 065 Eur bauda, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156 Eur žyminis mokestis; civilinėje byloje Nr. 2-4443-490/2019 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 10 d., tam pačiam kreditoriui UAB „AGROCHEMA” priteisė iš Pareiškėjos 19 976,60 Eur skolą, 389,54 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 661 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 19 d. prie Pareiškėjos teismui pateikto prašymo 1 priede pateiktos lentelės 1 eilutėje pati Pareiškėja nurodo, kad nors kreditorius UAB „AGROCHEMA“ jos atžvilgiu turi 30 966,78 Eur reikalavimo teisę, tačiau Pareiškėja asmeniškai nuo pat skolos atsiradimo pradžios nėra nei kiek mokėjusi kreditoriui;
2) kreditoriaus UAB EDS GUARANTEE naudai Pareiškėjos solidari 67 665,81 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos pagal Vilniaus r. 6-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 9245/2018 buvo išieškoma per antstolę R. G., kuriai, be kita ko, iš Pareiškėjos buvo išieškotos 399,97 Eur administravimo išlaidos, o vykdomoji byla buvo užbaigta tik dėl paties išieškotojo antstolei pateikto prašymo, t. y. ne dėl to, jog Pareiškėja būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad, kaip ir aukščiau nurodytu atveju, 2020 m. spalio 19 d. prie Pareiškėjos teismui pateikto prašymo 1 priede pateiktos lentelės 2 eilutėje pati Pareiškėja nurodo, kad Pareiškėja asmeniškai nuo pat skolos atsiradimo pradžios nėra nei kiek mokėjusi kreditoriui UAB EDS GUARANTEE ar kreditoriui UAB „SME Finance“, iš kurio UAB EDS GUARANTEE perėmė reikalavimo teisę;
2020 m. spalio 19 d. prie Pareiškėjos teismui pateikto prašymo 1 priede pateiktoje lentelėje yra pateikta visa eilė kitų kreditorių, kuriems pati Pareiškėja nurodo, jog savanoriškai nėra atsiskaičiusi ir/ar šios skolos yra išieškomos antstolių, tame tarpe: VMI 23 964,52 Eur (lentelės 3 eilutė), K. S. 70 277,83 Eur (lentelės 4 eilutė), UAB „Imlitex grūdai“ 4 646,78 Eur (lentelės 5 eilutė), AB „L. A.“ 32 797,99 Eur (lentelės 6 eilutė), UAB „Agrokoncernas“ 180 000 Eur (lentelės 7 eilutė), IĮ „Ž.Ū. apskaita, R. M.“ 500 Eur (lentelės 8 eilutė), UAB Precision Farming 141,57 Eur (lentelės 9 eilutė), (duomenys neskelbtini) 298 Eur (lentelės 10 eilutė), UAB „Konekesko Lietuva“ 1 044,05 Eur (lentelės eilutė), Lietuvos sėklininkystės asociacijai 110,01 Eur (lentelės eilutė), UAB „Nova rent“ 102 024,70 Eur (lentelės 13 eilutė), ŽŪB „Šušvė“ 89 631,74 Eur (lentelės 14 eilutė); dėl ilgai nevykdytų įsipareigojimų Pareiškėjai atsirado įsiskolinimai ir prieš pačius antstolius: net 12 800 Eur S. V., 1 800 Eur S. U., 3 000 Eur R. S., 605,70 Eur R. P., 1 704,37 Eur A. A. bei 3 117,97 Eur M. P..
Taigi, atsižvelgiant ne tik į Pareiškėjos laiku tinkamai nevykdomas prievoles, bet ir į tai, kad Pareiškėja išvis nevykdė prievolių kreditoriams, kreditoriai ne tik buvo priversti kreiptis į teismus ir buvo skaičiuojamos palūkanos, bet ir atsirado papildomi įsipareigojimai patiems antstoliams. Pareiškėjos veiksmai, kuomet ji tinkamai nevykdė savo jau turimų įsipareigojimų, tačiau, suvokdama savo nemokumą, toliau nepagrįstai reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus, net prisiimdama finansinius įsipareigojimus ir trečiųjų asmenų naudai, laikytini visiškai nepagrįstais bei nesąžiningais, užkertančiais kelią Pareiškėjai išsikelti fizinio asmens bankrotą.
Iš Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. ir 2020 m. spalio 27 d. pateiktų dokumentų matyti, kad ji nevykdė mokėjimų byloje dalyvaujantiems kreditoriams, nors tiek iš Pareiškėjos pateiktų pajamų deklaracijų, tiek ir iš banko sąskaitų matyti, kad pajamas gavo (2020 m. spalio 19 d. priedas Nr. 1).
Pareiškėja nurodė, jog jos nemokumas buvo nulemtas būtent vykdytos ūkininkavimo veiklos, tačiau čia pat nurodo, jog jau nuo 2010 metų dirbo nesusijusiose įmonėse (nevykdė ūkininkavimo veiklos) papildomai, o nuo 2016 metų dirba (duomenys neskelbtini), kur dirba ir iki šiol pilnu etatu. Taigi, vertinant, ar jos nemokumas tikrai atsirado dėl nesėkmingai vykdytos ūkininkavimo veiklos, o ne dėl jos nesąžiningų ar neatsargių veiksmų, taip pat, ar ji dėjo maksimalias pastangas, jog jos vykdoma ūkininkavimo veikla atneštų finansinę naudą, turėtų būti įvertinta, ar ji tikrai pati vykdė ūkininko veiklą, t. y., ar ji tikrai dirbo ūkio darbus ir dėjo maksimalias pastangas ar, visgi, tik šiuo pagrindu prisiėmė finansinius įsipareigojimus trečiųjų asmenų naudai, o pati iš tiesų dirbo įmonėse, nesusijusiose su nurodyta jos asmenine ūkininkavimo veikla.
Nors Pareiškėja pateikė duomenis, kad iš veiklos gavo pajamas, iš teismui pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog ji nevykdė mokėjimų byloje dalyvaujantiems kreditoriams.
Pareiškėja Pareiškime labai lakoniškai apibūdino turimą turtą, nenurodydama jo vertės. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą Pareiškėja turėjo turto už sumą, viršijančią 535 000 Eur, tame tarpe 53 721 Eur gautinų sumų iš pirkėjų, tuo tarpu Pareiškime nurodo, kad skolininkų neturi. Pareiškėja 2020 spalio 19 d. priede Nr. 6 nurodo, jog pagal 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą A. J. (savo tėvui) pardavė prekių už 53 721,10 Eur sumą, t. y. už tą pačią sumą, kuri nurodoma, kaip pirkėjų įsiskolinimas 2018 metų balanse. Iš Pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų nematyti, kad A. J. su Pareiškėja būtų atsiskaitęs, nors, kaip minėta, Pareiškėja nurodo, jog skolininkų neturi,
Iš Pareiškėjos spalio 19 d. pateikto priedo Nr. 4 matyti, kad Pareiškėja, vos tik gavusi lėšas į sąskaitą, jas tūkstantinėmis sumomis išgrynindavo vietoje to, kad dengtų įsipareigojimus kreditoriams. Pareiškėja nepateikė savo, kaip ūkininkės veiklos rezultatų už 2019 metus, argumentuodama tuo, kad neturi lėšų apskaitai sutvarkyti. Pastebėtina, kad pirma, be 2019 metų apskaitos duomenų apie Pareiškėjos turimą turtą ir įsipareigojimus apkritai negalima padaryti išvados, ar yra pagrindas pripažinti Pareiškėją nemokia, nes negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų balanso; antra, Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji, gaudama atlyginimą pagal darbo santykius, būtų negalėjusi sumokėti už apskaitos paslaugas.
Taigi, toks Pareiškėjos elgesys, laikant save nemokia, bet vis tiek prisiimant ypač didelius įsipareigojimus, laiduojant už trečiuosius asmenis bei nei kiek savanoriškai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat, nuo teismo ir kreditorių slepiant dalį informacijos apie tikrąsias savo pajamas bei turtą, laikytinas akivaizdžiu Pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu, kuo remiantis teismas turėtų atsisakyti kelti Pareiškėjai bankroto bylą ir Pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,AGROCHEMA“ 2021 m. sausio 21 d. rašytiniais paaiškinimais prašė atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
2018 m. paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (žr. Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. pateiktų dokumentų 2 priedas) 9 lentelėje nėra pažymėtos varnelės ties Prašymu skirti kompensacinę išmoką už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius (kvietrugius, kviečius, miežius, rugius ir rapsus) žemės ūkio augalus. Tai, kad, Pareiškėjos teigimu, 2017 m. derlius supuvo, 2018 m. siautė sausra, o Pareiškėja paraiškoje nenurodė ir neprašė NMA, kad jai būtų išmokėta / skirta kompensacinė išmoka už žuvusius žemės ūkio augalus, tik įrodo Pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi ji, kaip pati teigia, jog patyrė nuostolius dėl prasto derliaus, tačiau kompensacinės išmokos už žuvusius pasėlius neprašė dėl neaiškių priežasčių (ar dėl to, kad nebuvo teisėto pagrindo išmokos prašyti (pvz. derlius buvo geras), ar dėl to, kad neturėjo reikiamų dokumentų, įrodančių nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes). Pareiškėja pasielgė neatsakingai kreditorių atžvilgiu, negaudama kompensacijos už žuvusius pasėlius, iš kurios galėjo būti dengiami kreditoriniai reikalavimai. Be to, Pareiškėja nėra pateikusi jokio teisinio įrodymo, kad Pareiškėjos derlius 2017 metais supuvo ar 2018 metais derlius buvo paveiktas sausros. Pabrėžtina, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės lygiu savaime nereiškia, kad egzistuoja nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, jas turi įrodyti ūkininkė, pateikdama šias aplinkybes įrodančius dokumentus, pvz. Pramonės ir amatų rūmų pažymą.
NMA informacijoje apie apskaičiuotą paramos sumą už 2019 m. (žr. Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. pateiktų dokumentų 2 priedas) nurodyta, kad apskaičiuota ir mokėtina išmokos suma yra 17 806,80 Eur. Ši suma pervesta į Revolut Limited banko sąskaitą. Palyginus 2017–2019 m. duomenis dėl gautos paramos išmokos, 2019 m. gauta parama buvo didžiausia, tai reiškia, kad 2018 m. derlius nebuvo blogas, o Pareiškėja savo pareiškime teigia priešingai. Šis faktas taip pat liudija Pareiškėjos nesąžiningumą.
Pareiškėja 2020 m. spalio 19 d. prašyme dėl dokumentų prijungimo (žr. lentelės Eil. Nr. 5) nurodo, kad „Draudimo poliso ar sutarties neturiu. Man teisiškai nepriklausančio būsto savo lėšomis nedraudžiu“, tačiau Pareiškime būsto draudimą priskiria prie būsto išlaikymo lėšų, kurios yra būtinos Pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kas rodo, jog Pareiškėja nebuvo sąžininga Teismui teikiant pirminę informaciją dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Kategoriškai nesutinktina su 2020 m. spalio 12 d. prievolių pasibaigimo terminų suvestinėje (Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. pateiktų dokumentų 2 priedas) nurodytu Pareiškėjos prievolės pasibaigimo terminu – „2019 m. spalio 10 d.“ 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. birželio 11 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog jų apmokėjimo terminas yra: iki 2018 m. rugsėjo 30 d., o ne 2019 m. spalio 10 d., kaip nurodo Pareiškėja. Jokių susitarimų su Pareiškėja dėl skolos mokėjimo atidėjimų nėra sudaryta. Pareiškėja siekia suklaidinti Teismą savo nesąžiningais veiksmais.
Pareiškėjos
nesąžiningumą patvirtina ir: (i) prisiėmimas didelių įsiskolinimų; (ii) laidavimas už trečiuosius asmenis, kai Pareiškėja jau būdama nemoki, prisiėmė savo tėvo įsipareigojimus, neatsižvelgiant, kad pačios įsipareigojimai kreditoriams yra nevykdomi ir taip didino savo įsipareigojimus Pareiškėja pažeidė savo kreditorių interesus; (iii) Pareiškėja nuslėpė pajamas iš individualios veiklos – sodybos nuomos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsiskolinimų, bet dėl to, kad nori jog būtų nurašytos labai didelės jo skolos, akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas būtų nenaudingas kreditoriams, priešingai – pažeistų kreditorių interesus, nes jų reikalavimai būtų nepatenkinti ir praėjus 3 metų laikotarpiui būtų nurašyti, o naudą duotų tik pačiai Pareiškėjai, nes jos skolos minimaliomis pastangomis būtų nurašytos, kas neatitinka FABĮ tikslo.
Pareiškėja pateikė 2021 m. rugsėjo 3 d. rašytinius paaiškinimus (VII t., b. l. 1–14), prašydama iškelti jai bankroto bylą ir sukritikuodama suinteresuotų asmenų argumentus.
Suinteresuotas asmuo UAB „AGROCHEMA“ 2021 m. rugsėjo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (VII t., b. l. 69–72) prašo atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, kadangi iš Pareiškėjos byloje pateiktų dokumentų galima spręsti, kad ji yra nesąžininga.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja ir jos atstovė Pareiškimą prašė tenkinti, o kreditorių atstovai prašė Pareiškimą atmesti.
ŽŪB ,,Šušvė“ atstovas prašė priteisti iš Pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
konstatuoja:
Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;
Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
Ūkininko ūkio veikla – viena iš verslo formų. Remiantis LRV 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtinto Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) aktualios redakcijos 2 punktu, ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės paramą, privalo vesti ūkio buhalterinę apskaitą. Pareiškėja vykdo ūkininko veiklą, yra gavusi valstybės ir/ar Europos Sąjungos fondų paramą (kurią administruoja kreditorė NMA), todėl ji privalo vesti buhalterinę apskaitą. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir VMI teikiama informacija, gyventojai, vykdę individualią veiklą arba gavę kitokių pajamų (įskaitant ūkininkus, gavusius daugiau nei 3 000 Eur žemės ūkio veiklos pajamų), privalėjo teikti metines pajamų deklaracijas, todėl Pareiškėja turi pareigą kasmet deklaruoti pajamas. Tačiau su Pareiškimu nepateikta dalis buhalterinės apskaitos dokumentų (2019–2020 metų), iš kurių būtų galima spręsti apie jos nemokumo atsiradimo priežastis, gautų pajamų, patirtų išlaidų apimtį, gautą pelną ir jo panaudojimą, t. y. nustatyti tiek FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, tiek ir vertinti, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis)..
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja turi skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, 824 106,38 Eur sumai: UAB AGROCHEMA (30 966,78 Eur), UAB ES GUARANTEE (pradinis kreditorius UAB SME Finance 72 182,45 Eur), VMI (23 964,52 Eur), K. S. (70 277,83 Eur), UAB Imlitex grūdai (4 646,78 Eur), AB ,,L. A.“ (32 797,99 Eur), UAB ,,Agrokoncernas“ (180 000 Eur), IĮ ,,Ž.Ū. apskaita“, R. M. (500 Eur), UAB Precision Farming (141,57 Eur), NMA (193 298 Eur), UAB Konekesko Lietuva, atstovaujama išieškojimo bendrovės UAB ,,CCS–customer care service“ (1 044,05 Eur), Lietuvos sėklininkystės asociacija (110,01 Eur), ŽŪB ,,Šušvė“ (89 631,74 Eur skola, perimta iš Šiaulių banko, ir 102 024,7 Eur skola, perimta iš UAB ,,Nova rent“), antstolė S. V. (12 800 Eur), antstolis S. U. (1 800 Eur), antstolis R. S. (3 000 Eur), antstolis M. P. (3117,97 Eur), antstolė R. P. (605,7 Eur) ir antstolė A. A. (1196,29 Eur).
Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); automobilis Toyota RAV 4; ratinis traktorius Belarus-82.1; ratinis traktorius Class Arion; traktorius puspriekabė; prikabinamas purkštuvas Hardi Commander Delta 45001; frontalinis krautuvas; mechaninė universalioji kombinuotoji sėjamoji Rapid 400C su lokaliniu trąšų įterpimu; trąšų barstytuvas Bogballe M2W base; apverčiamas plūgas L. V. 8x1L100; kultivatorius NZ Aggressive 800; kompiuterizuotas procesų valdymo jutiklis, veikiantis GPS pagrindu (Yara N-Sensor ALS), viso pareiškėjos nurodomo turto vertė pareiškėjai patikslinus duomenis 325 972,74 Eur.
Pareiškėja nuo 2016 m. liepos 7 d. dirba (duomenys neskelbtini), fiksuotas mėnesinis atlyginimas nuo 2019 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. - (duomenys neskelbtini) Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016 yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant bankroto bylą iškelti atsisakoma.
Dėl pareiškėjos nemokumo
Vadovaujantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, iš pareiškime ir kreditorių sąraše nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, Pareiškėja yra skolinga kreditoriams 325 972,74 Eur sumą, t. y. didesnę sumą, nei 25 MMA. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pareiškėjo nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su pradelstų skolinių įsipareigojimų suma, nes privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti minėtus įsipareigojimus.
Byloje nustatyta, jog tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2018 m. gegužės 18 d. yra sudaryta Vedybų (ikivedybinė) sutartis, kuria šalys nusistatė viso turto teisinį režimą. Minėtoje sutartyje numatyta, kad visas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai), taip pat kitas turtas ir turtinės teisės bei skoliniai įsipareigojimai, įgyti kiekvienos šalies iki santuokos įregistravimo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė ir atsakomybė. Sutartimi šalys taip pat nusistatė visišką atskirumo turtinį režimą ir susitarė, kad įskaitant, bet neapsiribojant, sutartyje išvardintas turtas, kurį įsigaliojus santuokai įgys ir/ar registruos savo vardu sutuoktinis, priklausys turtą įgijusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise (bylos 1 t., b. l. 188–191). Taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta byla Nr. e2YT-978-921/2021 dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu.
Pareiškėja nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas yra areštuotas, Pareiškėjos patikslintais duomenimis jai priklausančio turto vertė sudaro 325 972,74 Eur. Pareiškėjos gaunamos pajamos 2016–2018 metais buvo (duomenys neskelbtini) Eur, 2019 metais (duomenys neskelbtini) Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo, o 2020 metais (duomenys neskelbtini) Eur fiksuoto mėnesinio atlyginimo (popierinės bylos 1 t., b. l. 38-41), Pareiškėjos skolos sudaro 803 071,72 Eur. Atsižvelgiant į Pareiškėjos gaunamas mėnesines pajamas, turimą turtą darytina išvada, jog Pareiškėja šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Pareiškėja negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, ir tai reiškia, jog jos būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo būklę.
Byloje nekyla ginčo dėl Pareiškėjos nemokumo, tačiau suinteresuoti asmenys kelia ginčą dėl Pareiškėjos sąžiningumo, todėl plačiau pasisakytina tik dėl jo.
Dėl Pareiškėjos nesąžiningumo
Teismo nuomone, įvertinus šioje pačios Pareiškėjos ir kreditorių pateiktus bei teismo išreikalautus rašytinius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus, yra pagrindas konstatuoti Pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi, kaip bus argumentuojama toliau, Pareiškėja per paskutinius 3 metus iki Pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokia dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti ji neprivalėjo, ir kitokių Pareiškėjos tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir Pareiškėjos sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, dėl ko Pareiškėjos Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas.
Nagrinėjamu atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys į pačios Pareiškėjos Pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, o būtent, jog jau 2017 metais Pareiškėja nurodo dėl liūčių patyrusi finansinius sunkumus, nes ,,derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į jo užauginimą ir nuėmimą investicijų. Pradėjo kauptis skolos, tiek ji, tiek jos tėvas vėlavo mokėti bankams, tiekėjams, VMI, kitiems kreditoriams. Pareiškėja bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasi, kad 2018 metai bus geresni, tačiau 2018 metais siautė sausra (šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius vėl buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su tiekėjais, bankais net už ankstesnių metų skolas, jau nekalbant apie 2018 metų įsipareigojimus. 2018 metais visų skolų grąžinimo pareikalavo UAB ,,Agrokoncernas“, prisidėjo bankai, VMI ir atsirado išieškojimai pas antstolius, kurie areštavo visas sąskaitas. Tiek jos, tiek tėvo ūkiai buvo paralyžiuoti – nei kuro, nei trąšų, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti, todėl ūkio veikla visiškai sustojo, o skolos niekur nedingo – susikaupė nemokėtos palūkanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat auga.“ T. y., pati Pareiškėja Pareiškime įvardijo pakankamai tikslų laikotarpį, kada jos ūkis buvo paralyžuotas, t. y. laiką, kai ji jau nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, t. y. laiką, nuo kurio ji pati save laiko nemokia.
Kaip matyti iš Pareiškėjos į bylą su 2020 m. spalio 19 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo pateiktos 2020 m. spalio 12 d. Prievolių pasibaigimo terminų suvestinės (3 t., b. l. 12–15), seniausiai atsiradusi Pareiškėjos prievolė yra 70 277,83 Eur jos, kaip laiduotojos, įsiskolinimas kreditoriui K. S. pagal paskolos sutartį, galiojusią iki 2015 m. spalio 23 d. Nors teismo posėdžio metu Pareiškėja teigė, kad iš jos skolos grąžinimo nebuvo reikalaujama, tačiau pažymėtina, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad šios skolos mokėjimo terminas Pareiškėjai buvo atidėtas. Tai, kad skola buvo pradelsta jau 2015 metų pabaigoje, patvirtina iš LITEKO duomenų matomas faktas, kad K. S. dėl skolos priteisimo 2018 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, kuris 2018 m. gruodžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2494-254/2018 iš Pareiškėjos, kaip solidarios skolininkės, laidavusios už tėvams 2014 m. lapkričio 23 d. suteiktos paskolos grąžinimą iki 2015 m. gruodžio 23 d., solidariai su tėvais J. priteisė 57 937 Eur skolą ir 8 178,20 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2018 m. spalio 18 d. imtinai (už 1 030 dienų, kai vienos dienos palūkanos yra 7,94 Eur, o metinės palūkanos sudaro 2 896,85 Eur) bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Darytina išvada, jog 2015 m. gruodžio 24 d. Pareiškėja kreditoriui K. S. jau buvo skolinga 57 937 Eur negrąžintą paskolą, o nuo 2015 m. gruodžio 24 d. jos įsiskolinimas šiam kreditoriui nuolat augo po 7,94 Eur per dieną dėl skaičiuojamų 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 2018 m. spalio 18 d. sudarė 66 115,2 Eur (57 937 + 8 178,20) Eur. Be to, kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 10 d. preliminaraus sprendimo, iš Pareiškėjos K. S. taip pat buvo priteistos ir 369,33 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo nuomone, itin svarbi aplinkybė yra ta, kad Pareiškėja neskundė 2018 m. gruodžio 10 d. preliminaraus sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs, o tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje jis turi prejudicinę galią, o aplinkybės, kad 57 937 Eur prievolė kreditoriui K. S. buvo pradelsta jau nuo 2015 m. gruodžio 24 d., šioje byloje net nebeturi būti įrodinėjama, o Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog kreditorius nereikalavo iš jos prievolės atlyginimo, laikytinos kaip neįrodytos. Be to, Pareiškėjos elgesys, kai ji tuo pačiu metu ir laikėsi ir pozicijos, kad K. S. prievolės atlyginimo iš jos nereikalavo, ir neskundė 2018 m. gruodžio 10 d. teismo sprendimo dalies, kuria pakankamai didelės palūkanos iš jos buvo priteistos nuo 2015 m. gruodžio 24 d., teismo nuomone, laikytinas Pareiškėjos sąmoningu neveikimu, pažeidusiu kitų kreditorių teises. Be to, kaip matyti iš antstolio R. S. 2020 m. spalio 6 d. informacijos, vykdant 2018 m. sausio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.e2–2494–254/2018 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pareiškėjos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti iki vykdomosios bylos sustabdymo dienos priskaičiuotų palūkanų dengimui buvo išieškota 4 290,2 Eur suma nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2020 m. liepos 10 d.. Iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog Pareiškėja jau nuo 2015 m. gruodžio 24 d. kreditoriui K. S. nevykdė 57 937 Eur įsipareigojimo, kurio terminas buvo suėjęs, tačiau ir toliau, šiai skolai nuolat augant dėl skaičiuojamų palūkanų ir šiuo metu sudarant 70 277,83 Eur, vietoj to, kad šią skolą savalaikiai būtų sumokėjusi (pavyzdžiui, parduodama tam tikrą valdytą turtą, kuris nebuvo būtinas ūkio veikloje ir negeneravo papildomų pajamų), prisiėminėjo papildomus įsipareigojimus prieš naujus kreditorius.
Šioje vietoje kaip itin svarbi aplinkybė pažymėtina tai, jog, kaip patvirtina pačios Pareiškėjos į bylą pateikti dokumentai, šios kreditoriui K. S. nuo 2015 m. gruodžio 24 d. egzistavusios skolos (viršijusios 25 MMA ir kurios iš ūkio generuojamo pelno, pagal į bylą pateiktus duomenis 2016 m. sudariusio tik 16 289 Eur, Pareiškėja tuo metu jau nebūtų galėjusi įvykdyti) Pareiškėja neatspindėdavo jokiuose savo buhalteriniuose apskaitos dokumentuose (pvz., 2017 ir 2018 metų balansuose), kurie bankroto bylos iškėlimui aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 13 d.) Pareiškėjai prisiimant naujus skolinius būdavo pateikiami kreditoriams kaip informacija apie Pareiškėjos finansinę būklę, kas, teismo nuomone, vertintina kaip Pareiškėjos tyčinis veiksmas pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, kas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą yra pagrindu atsisakyti teismui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Pareiškėja teismui 2021 m. sausio 20 d. teiktuose rašytinių paaiškinimų 6 pastraipoje nurodo, jog už skolas buvo atsiskaitoma/skolos dengiamos derliumi. 2021 m. sausio 22 d. (nuo 01:05:02) teismo posėdžio metu Pareiškėja patvirtino, kad geras derlius yra 4–6 tonos produkcijos iš vieno hektaro. Iš 2017 m. pasėlių deklaracijos matyti, kad Pareiškėja dirbo 101,98 ha. Pareiškėja patvirtino, kad jos ūkio geras derlius per metus iš viso yra apie 400–600 tonų produkcijos, o skaičiuojant vidutiniškai po 200 Eur už toną produkcijos – geros jos ūkio pajamos yra nuo 80 000 iki 120 000 eurų. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad galėjo iš savo ūkio tikėtis 40 000–50 000 Eur grynųjų metinių pajamų. Kadangi Pareiškėja savo 2017 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje (3 t., b. l. 121) nurodė gavusi per 2016 metus 69 643 Eur pardavimo pajamų ir 16 289 Eur grynojo pelno, o per 2017 metus – 85 685 Eur pardavimo pajamų ir 46 337 Eur grynojo pelno, pažymėtina, kad jos 2017 metais gautas pelnas buvo ženkliai didesnis ir, lyginant su 2016 metais, išaugo beveik tris kartus (nes 46 337 / 16 289 = 2,8), o gautos pajamos buvo net didesnės už minimalias planuotas gauti geras pajamas. Vien šie duomenys, teismo nuomone, yra pagrindu kaip neįrodytas vertinti Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad 2017 m. derlius supuvo dėl siautusių liūčių arba buvo toks prastas, kad jo pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų įdėtų į derliaus užauginimą, nuėmimą investicijų, tuo labiau, kad Pareiškėja į bylą net nepateikė jokių įrodymų apie 2017 metais ūkyje siautusias liūtis ir apie tų liūčių jos ūkiui padarytą žalą. Kadangi iš paminėtų duomenų galima spręsti, jog 2017 metais Pareiškėjos ūkiui metai buvo net pelningesni už praėjusius metus, todėl, teismo nuomone, nebeturi jokios reikšmės vertinimas Pareiškėjos elgesio nesikreipus dėl kompensacijos (paramos) už žuvusį 2017 metų derlių, nesant pateiktų jokių duomenų, kad tas derlius būtų iš tiesų žuvęs. Šioje vietoje taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad būtent 2017 metų liūtys ar 2018 metų sausra paveikė jos ūkį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) jau yra suformavęs aiškią praktiką, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai dėl sausrų ar liūčių paskelbimo savaime neįrodo force majeure aplinkybių (LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 32.3 punktas: „Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija <...>“; 32.4 punktas: „Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai būtų reikšminga, jei pareiškėjas pateiktų konkrečius įrodymus, patvirtinančius klimato sąlygų žalingą poveikį <...>“). Taigi, LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020 konstatavo, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais yra paskelbiama ekstremali situacija, tačiau ūkio savininkas (pareiškėja), siekdamas remtis force majeure aplinkybėmis, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius klimato sąlygų žalingą poveikį ūkininkavimo plotuose ir kultūrų/ gyvulių augimui.
Taigi iš pačios Pareiškėjos į bylą pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų (nors, juose, kaip minėta, be pagrindo ir neatspindėta skola K. S., kurią įtraukus ūkio veikla jau 2016–2017 metais būtų buvusi nuostolinga) galima spręsti, kad Pareiškėjos ūkis 2017 metais dar dirbo pelningai (nevertinant nesumokėtos prievolės K. S.), iš ko galima daryti išvadą, jog Pareiškėja ir toliau dar galėjo vykdyti ūkininkės veiklą (ką beje, ji ir darė), tačiau su sąlyga – jeigu nebūtų pradėjusi nesąžiningai didinti savo įsipareigojimų ir sudarinėti sandorių, kurie nebuvo būtini jos veiklai.
Toliau pasisakytina apie į trijų metų laikotarpį iki Pareiškimo priėmimo 2020 m. birželio 18 d. (t. y. nuo 2017 m. birželio 18 d.) patenkančius kreditorių interesus pažeidžiančius Pareiškėjos 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. birželio 11 d., 2018 m. birželio 1 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2020 m. kovo 13 d. sudarytus sandorius, kurių, teismo nuomone, sudaryti ji neprivalėjo ir kuriuos sudariusi, įvertinus jų visumą su iki tol turėtais neįvykdytais įsipareigojimais, tapo nemoki.
1. Pirmiausia būtina paminėti Pareiškėjos 2016 m. kovo 24 d. Šiaulių banke sutartimi prisiimtus naujus 224 000 Eur įsipareigojimus, kuriuos pagal 2016 m. rugpjūčio 16 d. grafiką Pareiškėja turėjo grąžinti 33 360 Eur 2016 m. rugsėjo 25 d., 45 200 Eur 2016 m. lapkričio 25 d., 40 440 Eur 2017 m. kovo 25 d. ir toliau po 21 000 Eur kasmet lapkričio 25 d. nuo 2017 iki 2020 metų bei 21 000 Eur 2021 m. kovo 23 d. Vadinasi, per 2016 metus Pareiškėja bankui turėjo sumokėti 78 560 Eur, per 2017 metus – 61 440 Eur, o per 2018–2021 metus – 84 000 Eur. Pažymėtina, jog Pareiškėja nuo 2015 m. gruodžio 24 d. jau buvo skolinga, kaip laiduotoja, kreditoriui K. S. dėl 57 937 Eur jos tėvų negrąžintos paskolos, o Pareiškėjos ūkio grynasis pelnas iš ūkininkavimo veiklos, kaip matyti iš 2017 m. pelno (nuostolio) ataskaitos, 2016 metais sudarė tik 16 289 Eur. Be to, kaip matyti iš Pareiškėjos banko sąskaitos išrašų, 2017 m. kovo 27 d. buvo atliktas mokėjimas 29 896 Eur sumai, 2017 m. gegužės 31 d. buvo atliktas mokėjimas 10 945 Eur sumai, 2018 m. vasario 21 d. buvo atliktas mokėjimas 9 548 Eur sumai, 2018 m. birželio 1 d. buvo atliktas mokėjimas 11 495 Eur sumai. Minėti mokėjimai buvo atlikti kredito dengimui pagal 2016 m. kovo 24 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog Pareiškėja, šia sutartimi jau būdama prisiėmusi tokius didelius jai įsipareigojimus (kurių suma per metus viršijo 50 000 Eur, t. y. pačios Pareiškėjos nurodytą maksimalų jos planuotą veiklos pelningumą (40 000–50 000 Eur grynųjų metinių pajamų)) ir žinodama, kad pagal grafiką atsiskaityti su Šiaulių banku jau yra vėluojama (nes nebuvo laiku sumokėta 2017 m. lapkričio 25 d. įmoka) bei privalėdama suvokti nuo 2015 m. gruodžio 24 d. esant pradelstą savo prievolę K. S., prisiimdama naujus įsipareigojimus privalėjo elgtis itin atsakingai ir apdairiai, kad nebūtų pažeidžiami kreditorių interesai ir kad dar labiau nebūtų didinamos Pareiškėjos skolos bei kad jos turimo turto vertė nemažėtų dėl nebūtinų sandorių.
Tačiau Pareiškėja, vietoje to, kad atsiskaitytų su savo kreditoriais (K. S., Šiaulių banku), 2017 metais savo nuimto derliaus dalį, jos pačios įvertintą 53 721,10 Eur suma, pagal 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą (IV t., b. l. 123) pardavė savo tėvui A. J., kuris su ja nėra atsiskaitęs iki šiol. Kadangi A. J. pagal iki 2015 m. spalio 23 d. galiojusią paskolos sutartį, pagal kurią Pareiškėja buvo laidavusi, buvo negrąžinęs kreditoriui K. S. 57 937 Eur sumos, akivaizdu, jog Pareiškėja negalėjo nežinoti, jog 53 721,10 Eur vertės savo užaugintos produkcijos (kurią pardavus mokiems asmenims gauti pinigai, teismo nuomone, galėjo būti panaudoti jos pačios skoloms sumokėti) 2017 m. gruodžio 4 d. perleido tuo metu jau finansinių problemų turėjusiam tėvui, tuo labiau, kad teismo posėdžio metu Pareiškėja pripažino, jog pats tėvas, kuriam ji norėjo padėti, tos jam reikalingos produkcijos tuo metu negalėjo įsigyti iš kitų asmenų dėl turėtų skolų ir jam pritaikytų areštų. Nors Pareiškėja teismo posėdžių metu nurodė, kad tėvas žadėjo su ja atsiskaityti tai per 2 savaites, tai iš užauginto derliaus, tačiau pažymėtina, jog byloje nepateikti jokie įrodymai, kad Pareiškėja būtų reikalavusi iš tėvo šią skolą sugrąžinti, tuo labiau, kad minėtoje 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitoje faktūroje net nenurodytas joks terminas, iki kurio sąskaita turi būti apmokėta. Teismo posėdžių metu Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai nebuvo žinoma tėvo ūkio finansinė padėtis bei veikla, tačiau tokie Pareiškėjos paaiškinimai, teismo nuomone, prieštarauja pačios Pareiškime nurodytoms aplinkybėms apie tai, kad visus ūkininkavimo reikalus ji derino su tėvu – kartu pirkdavo sėklą, trąšas, techniką, nuomodavo žemę. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors iš 2017 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog Pareiškėjos ūkis 2017 metais dar turėjo 46 337 Eur pelno, kurio pagal teismo posėdžio metu duotą Pareiškėjos paaiškinimą pakanka užsėti turimus laukus, todėl ūkio metinėms sąnaudoms 2017 metais sudarius apie 31 600 Eur (pastoviosios ūkio sąnaudos 19 114 Eur ir kintamosios ūkio sąnaudos 12 509 Eur), ūkiui gavus apie 46 000 Eur pelną, akivaizdu, kad tokių lėšų Pareiškėjai pagal jos pačios teismui pateiktus duomenis dar turėjo užtekti ir kitų metų sąnaudoms padengti, bet, aišku, tik tokiu atveju, jeigu Pareiškėja ir toliau nebūtų prisiėminėjusi papildomų jos ūkiui nebūtinų įsipareigojimų.
Teismas pažymi, jog šiuo atveju Pareiškėjos noras padėti tėvui (kuris, anot Pareiškėjos, pats buvo jai labai daug padėjęs, tačiau kuris tuo metu jau buvo susidūręs su didesnėmis finansinėmis problemomis) negali pateisinti Pareiškėjos (tuo metu jau jai pačiai turint neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams K. S. ir Šiaulių bankui) veiksmų tiek šį sandorį sudarant, tiek nesiimant jokių priemonių dėl už perleistą produkciją negautų pinigų savalaikio išsiieškojimo iš tėvo, kadangi tokiu būdu, teismo nuomone, vienareikšmiškai buvo pažeisti ir iki pat šiol yra pažeidžiami pačios Pareiškėjos kreditorių teisėti interesai. Teismo nuomone, būtent šiuo 2017 m. gruodžio 4 d. su tėvu A. J. (šeimos nariu) sudarytu, 25 MMA viršijančiu, sandoriu, kuris faktiškai laikytinas neatlygintinu sandoriu (bent iki tol, kai Pareiškėja po teismui pateikto Pareiškimo ir kreditorių išsakytų argumentų vis tik ėmė reikalauti iš tėvo sugrąžinti skolą), kurio sudaryti Pareiškėja neprivalėjo ir dėl kurio sudarymo Pareiškėjai galioja nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą, dėl kurio Pareiškėja tapo nemokia, kompleksiškai įvertinus šio sandorio sudarymo metu buvusias Pareiškėjos skolas K. S. (57 937 Eur) ir tuo metu neįvykdytą reikalavimą Šiaulių bankui (ne mažiau nei 105 000 Eur, nes 224 000– 33 360 – 45 200 – 40 440 = 105 000) bei nesąžiningai prisiimtą nebūtiną 215 380 Eur įsipareigojimą iš Citadelės banko lizingo ir kitus naujus įsipareigojimus, apie kuriuos bus pasisakoma toliau, nors iš pinigų, kurie galėjo būti gauti, galėjo būti sumokėta bet jau didesnė dalis skolos K. S. arba savalaikiai sumokėta Šiaulių bankui (kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos), jei produkcija būtų buvusi perleista mokiems asmenims ir net galimai didesnėmis kainomis, ko pareiškėja, galiojant jos nesąžiningumo prezumpcijai, nenuginčijo. Šioje vietoje būtina pažymėti ir tai, jog kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo Pareiškėja A. J. savo Pareiškime net nenurodė kaip savo debitoriaus su 53 721,10 Eur skola, kas, teismo nuomone, vertintina arba kaip sąmoningas to nuslėpimas, patvirtinantis Pareiškėjos nesąžiningumą, arba kaip įrodymas, patvirtinantis kreditorių išsakytus argumentus, jog Pareiškėja savo tėvui reikalingą žemės ūkio produkciją perleido neatlygintinai arba nepateisinamai ilgą laiką jį kredituodama.
2. Tolesnis Pareiškėjos elgesys ir veiksmai, kai ji 2017 m. gruodžio 12 d. sudaro su Citadelės banku lizingo sandorį dėl 2 traktorių ir 1 kombaino įsigijimo, viso prisiimant papildomus 215 380 Eur finansinius įsipareigojimus, kai tuometiniai jos finansiniai įsipareigojimai jau viršijo Pareiškėjos galimybes iš gaunamo pelno atsiskaityti tiek su K. S., tiek ir su Šiaulių banku, teismo nuomone, taip pat negali būti laikoma sąžiningu, rūpestingu ir atidžiu elgesiu, o vertintina kaip sandoris, kuris taip pat nebuvo būtinas Pareiškėjos ūkio veiklai (kurio sudaryti Pareiškėja neprivalėjo) ir dėl kurio, vertinant kompleksiškai su visais aptariamais sandoriais, Pareiškėja tapo nemoki. Nors Pareiškėja teismo posėdžio metu paklausta, kaip ji planavo atsiskaityti su kreditoriais, atsakė, jog ,,iš veiklos pelno“, tačiau teismas šiuos Pareiškėjos teiginius vertina kaip visiškai neįrodytus net tokiu atveju, jei ekonominės prognozės būtų buvę optimistiškiausios, tuo labiau, kad pati Pareiškėja šioje byloje teigia dėl 2017 metų liūčių patyrusi didelius nuostolius, kuriuos (jeigu tie nuostoliai iš tiesų ir buvo, nors byloje ir neįrodyta) prieš nuspręsdama dėl 2017 m. gruodžio 12 d.. sandorio sudarydama privalėjo įvertinti. Pažymėtina, jog tokioje situacijoje, kai Pareiškėjos ūkis pagal jos pačios pateiktus duomenis 2017 metais generavo 85 685 Eur pardavimo pajamų ir 46 337 Eur grynojo pelno, Pareiškėja ryžtasi imti kreditą, vien tik pradinei įmokai sumokant 43 071 Eur. Kadangi Pareiškėja jau buvo įsigijus lizingu kitą techniką su Šiaulių banko paskola, privalėdama kasmet mokėti po 21 000 Eur įmoką, o paaiškinimuose nurodė, kad pagal Citadelės lizingo sutartį įsipareigojo kasmet mokėti 50 000 Eur, akivaizdu, jog vien tik bankams už lizingu įsigyjamą techniką Pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus kasmet mokėti apie 71 000 Eur, t. y. daugiau nei planuotas gauti grynasis pelnas, neskaitant to, jog pagal 2017 m. gruodžio 12 d. sutartį Pareiškėja dar sumokėjo 43 071 Eur pradinę įmoką, o eilinė įmoka Šiaulių bankui 2017 m. lapkričio 25 d. nebuvo sumokėta, o, be to, kaip jau minėta, turėjo nuo 2015 m. gruodžio 24 d. pradelstą įsipareigojimą K. S.. Be to, konstatuotina labai svarbi aplinkybė, jog Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad šios technikos pagal 2017 m. gruodžio 12 d. sutartį įsigijimas jos ūkiui buvo būtinas. Vien tai, jog šios technikos įsigijimas už 215 380 Eur viršijo Pareiškėjos finansines galimybes, teismo nuomone, paneigia tokio sandorio sudarymo būtinybę. Be to, teismo nuomone, būtinybę paneigia ir tai, kad Pareiškėja jau turėjo su NMA parama įsigijusi naują traktorių ir visą kitą reikalingą techniką ūkininkavimui, o teismo posėdžio metu Pareiškėja patvirtino, kad iki technikos įsigijimo lizingo būdu turimos technikos jai pakako apdirbti laukus. Teismo posėdžių metu Pareiškėja negalėjo logiškai paaiškinti, kam jai buvo reikalinga iš viso turėti 4 traktorius ir 1 kombainą, kurie skirti apdirbti ne 100 ha, bet kelių tūkstančių ha ploto ūkį. Kadangi būtent Pareiškėjos tėvas valdė kelių tūkstančių ha ploto ūkį, darytina labiau tikėtina išvada, kad su parama įsigyta technika buvo reikalinga Pareiškėjos tėvo ūkiui, kuris pats tokios paramos gauti negalėjo, o tai, kad Pareiškėja, turėdama pradelstų įsipareigojimų, apsisprendė tokią jos finansinių pajėgumą visiškai neatitinkančią sutartį sudaryti savo vardu, tik patvirtina jos nesąžiningumą savo kreditorių atžvilgiu.
3. 2021 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu (nuo 01:17:55 iki 01:21:15) Pareiškėja nurodė, jog jai trūko pinigų veiklai, pinigų iš A. J. negavo, todėl turėjo skolintis prekes ūkio veiklai iš AB ,,L. A.“, žadėdama atsiskaityti iš 2018 metais užauginto derliaus. Bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėja iš AB ,,L. A.“ 2017 m. gruodžio 29 d. paėmė prekinį kreditą ir įsigijo prekių žemės ūkio veiklai su atidėtu apmokėjimo terminu iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pagal 2017 m. gruodžio 29 d. sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (24 vnt. amonio salietros (500 kg)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (72 vnt. trąšų NPK (duomenys neskelbtini) (500), viso už 29 940,24 Eur. Posėdžio metu Pareiškėja patvirtino, kad toks prekių kiekis, kurių vertė apie 30 000 Eur, yra pakankamas per metus jos ūkiui vykdyti veiklą ir užauginti derlių. Tačiau, net nemėgindama atgauti 53 721,10 Eur lėšas iš tėvo ir jas skirti veiklai bei būdama iš AB ,,L. A.“ jau įsigijusi reikalingas ūkininkavimui priemones, Pareiškėja, nepateikusi į bylą jokių įrodymų apie tai, jog tai buvo būtina jos ūkiui, ir toliau skolinosi iš kitų tiekėjų, o būtent, iš UAB ,,AGROCHEMA“ už prekinį kreditą iki 2018 m. rugsėjo 30 d. įsigijo pagal 2018 m. balandžio 20 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 17 772,47 Eur (48 vnt. amonio salietros 500 kg ACH ir 24 vnt. amonio sulfato makro 500 kg), pagal 2018 m. birželio 11 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 2 204,13 Eur (8 vnt. karbamido 500 kg ACH), viso už 19 976,60 Eur. Iš to matyti, kad Pareiškėja iš dviejų kreditorių – analogiškų žemės ūkio prekių tiekėjų – pasiskolino trąšų užauginti 2018 m. derliui iš viso už 49 916,84 Eur. Tuo tarpu iš 2017 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad visos metinės sąnaudos, įskaitant išlaidas žemės ūkio prekėms (trąšoms, sėklai), skirtoms derliaus užauginimui, taip pat bankų paskolų įmokos (tame tarpe 21 000 Eur Šiaulių banko įmoka), atlyginimai, kuras, iš viso sudarė tik 31 623 Eur. Pritartina kreditorių argumentams, jog tai patvirtina, kad Pareiškėja iš agrotiekėjų skolinosi prekių derliui užauginti dvigubai daugiau, nei pagal jos ūkio generuojamą pelną buvo pajėgi už jas sumokėti, kas, Pareiškėjai neparteikus jokių įrodymų apie visų šių įsigytų trąšų sunaudojimą tik jos ūkyje, duoda pagrindą išvadai, jog bent jau pusė šių sandorių nebuvo būtini Pareiškėjos ūkiui ir labiau tikėtina nei netikėtina – pagal juos trąšos buvo įgytos su tikslu panaudoti jas tėvo ūkyje, kuriam pačiam tiekėjai tų trąšų į kreditą nebepardavė, privalant Pareiškėjai suvokti, kad jai pačiai sutartais terminais iš ūkio gaunamų pajamų nebepavyks atsiskaityti su kreditoriais. O tai jau yra pagrindu šiuos sandorius, vertinant juos kompleksiškai su visais aptariamais sandoriais, vertinti kaip sukėlusius Pareiškėjos nemokumą ir kaip kreditorių interesus pažeidusius sandorius. Šioje vietoje primintina ir tai, jog jeigu Pareiškėja šiems kreditoriams prieš prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus būtų atskleidusi teisingą informaciją apie savo finansinę būklę, t. y. tai, jog ji kreditoriui K. S. nuo 2015 m. gruodžio 24 d. yra skolinga 57 937 Eur, bei tai, jog ji buhalteriškai atspindėto savo tėvui 57 937 Eur įsiskolinimo net nesiruošia iš jo reikalauti (bent jau tris metus), teismo nuomone, labiau tikėtina nei netikėtina, kad prekės į kreditą jai nebūtų buvę parduotos, o neteisingos informacijos kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus pateikimas pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą taip pat yra pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
4. Be to, nustatyta, jog Pareiškėja 2018 m. balandžio 19 d. laidavo kreditoriui UAB ,,Agrokoncernui“ už 250 000 Eur tėvo A. J. skolą pagal 2018 m. balandžio 19 d. vekselį, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (IV t., b. l. 122) ir kurio pagrindu tų pačių metų rugsėjo mėnesį antstolė S. V. Pareiškėjos atžvilgiu pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus.
Kaip Pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu, ūkininkauti ji pradėjo 2010 metais padedama tėvo, kuris taip pat buvo ūkininkas, kuris jai padovanojo 2 žemės sklypus – apie 7 ha žemės, bei padovanojo 400 000 Lt, taip pat kuris padėjo ne tik patarimais, bet ir fiziniu darbu, už kurį jis atlygio neimdavo. Kadangi ūkininkaujant kreditorius UAB „Agrokoncernas“ reikalavo arba įkeisti turimą turtą, arba pateikti kito asmens laidavimą nurodant, kad tai tik formalumas, vykdant veiklą tėvas laiduodavo už jos sandorius, o ji laiduodavau už jo. Per visą ūkininkavimą, jeigu kartais Pareiškėja arba jos tėvas vėluodavo atsiskaityti, kreditorius niekuomet nesiėmė priverstinių išieškojimų iš laiduotojo. Todėl eilinį kartą laiduodama už tėvą UAB „Agrokoncernas“ naudai Pareiškėja iš tiesų nesuvokė, kad laiduodama už tėvą gali pakenkti savo mokumui, nes ir tuomet UAB „Agrokoncernas“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių išieškojimų nei prieš tėvą, nei prieš ją ir tai yra tik formalumas. Jeigu Pareiškėja būtų suvokusi, kad tėvo finansinė padėtis yra labai bloga ir jis neturės galimybės grąžinti prisiimtų įsiskolinimų, ir tuos įsipareigojimus reikės grąžinti Pareiškėjai, ji jokiu būdu nebūtų laidavusi. Deja, kaip paaiškėjo vėliau, tėvas nebuvo pajėgus atsiskaityti su kreditoriumi ir laidavimas nebuvo formalumas. Nors Pareiškėja laidavimą bandė ginčyti ieškinine tvarka, tačiau jos ieškinys net nebuvo priimtas nagrinėti (Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28285-1085/2019). Be to, laidavimas buvo atliktas dar tuomet, kai pareiškėja nesuvokė, jog yra nemoki ir kad netolimoje ateityje taps nemoki. Jeigu ji būtų suvokusi laidavimo pasekmes, kurias patirs šiai dienai, tai tikrai nebūtų laidavusi. Teismas šiuos Pareiškėjos argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Konstatuotina, jog Pareiškėja, pati turėdama didelius neįvykdytus finansinius įsipareigojimus, kurių terminai buvo suėję, 2018 m. balandžio 19 d. neatlygintinai laidavusi kreditoriui UAB ,,Agrokoncernui“ už 250 000 Eur tėvo A. J. skolą, tokiu būdu prisiėmė kreditorių interesus pažeidžiančius itin didelius Pareiškėjos ūkiui įsipareigojimus, kurių sudaryti Pareiškėja neprivalėjo ir dėl kurio, vertinant kompleksiškai su visais aptariamais sandoriais, Pareiškėja tapo nemoki (arba kurios nemokumas buvo dar labiau padidintas), nors Pareiškėja žinojo (negalėjo nežinoti), kad tėvas jau nuo 2015 m. gruodžio 24 d. buvo nesumokėjęs 57 937 Eur kreditoriui K. S., už kurį Pareiškėja buvo laidavusi, o, be to, tėvas buvo pačiai Pareiškėjai nesumokėjęs 53 721,10 Eur sumos už jam perleistą derlių pagal 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą, tuo labiau, kaip matyti iš Pareiškėjos 2018 metų balanso (3 t., b. l. 123), ši tėvo skola buvo buhalteriškai apskaityta kaip pirkėjų skolos, gautinos per vienerius metus.
Kadangi Pareiškėja, jau privalėdama suvokti, jog prieš tai sudarytų sandorių įvykdymas viršijo jos finansines galimybes, kaip laiduotoja prisiėmusi savo tėvo itin didelius finansinius įsipareigojimus, mainais už tai negaudama tokios finansinės naudos, kuri būtų galėjusi būti panaudota kreditorių reikalavimams patenkinti, tokiu būdu sąmoningai ir reikšmingai padidino savo finansinius įsipareigojimus, tai vertintina kaip CK 6.67 straipsnio 1 punkte nurodytas kreditorių interesus pažeidžiantis sandoris, kurio Pareiškėja sudaryti neprivalėjo ir dėl kurio ji, vertinant kompleksiškai visus aptariamus sandorius, tapo nemokia. Pareiškėja, jau pati turėdama pradelstų ir nevykdomų įsipareigojimų, prisiėmė tėvo prievoles, žinodama, kad jų nesugebės įvykdyti, be to, privalėdama suvokti, jog, priverstinio vykdymo atveju visų kreditorių reikalavimus tenkinant proporcingai, Pareiškėjos turto esant mažiau nei įsipareigojimų, kitų kreditorių reikalavimų patenkinimas dėl prisiimtų naujų įsipareigojimų neišvengiamai nukentės.
5. Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėja su UAB SME Finance itin trumpam laikotarpiui (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarė 60 000 Eur paskolos sutartį Nr. PS/18–06–01/01 su 36 proc. metinių palūkanų, 1 000 Eur paskolos administravimo mokesčiu bei su 0,05 proc. delspinigiais (per dieną) nuo laiku nesumokėtos sumos (4 t., b.l.105–115), tokiu būdu savanoriškai prisiimdama dar mažiausiai 71 800 Eur (60 000 x 0,36/2 + 60 000 + 1 000) įsipareigojimus (tuo atveju, jeigu visą šią sumą būtų sugebėjusi grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.) arba net didesnius. Pareiškėja nurodė, kad ši paskola buvo reikalinga padengti skolą Šiaulių bankui ir sumokėti už lizingą Citadelės bankui. Iš Šiaulių banko sutarties matyti, kad eilinė įmoka Šiaulių bankui turėjo būti sumokėta 2017 m. lapkričio 25 d.. Tai patvirtina, kad Pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. sudarydama lizingo sutartį su Citadele banku turėjo nesumokėtą eilinę įmoką Šiaulių bankui, tačiau vis tiek prisėmė naujus įsipareigojimus. Bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėja sutartį su SME Finance dėl 60 000 Eur paskolos 2018 m. birželio 1 d. sudarė jau turėdama įsipareigojimus per 2018 metus iš ūkio gautų pajamų užauginto derliaus sumokėti: kreditoriui K. S. 57 937 Eur (nuo 2015 m. gruodžio 24 d.), AB ,,L. A.“ 29 940,24 Eur (iki 2018 m. rugsėjo 30 d.), AB ,,AGROCHEMA“ 19 976,60 Eur (iki 2018 m. rugsėjo 30 d.) bei ne mažesnes nei 60 000 Eur įmokas Šiaulių ir Citadele bankams (kurioms sumokėti būtent ir buvo panaudota Pareiškėjos paimtas kreditas), be to, turėjo dengti einamąsias ūkio sąnaudas, mokėti už kurą, atlyginimus, technikos remontą. Konstatuotina, jog Pareiškėja imti 60 000 Eur kreditą nusprendė, vien per 2018 metus privalėdama savo pačios įsipareigojimų sumokėti ne mažiau nei 115 709,84 Eur sumą (57 937 + 29 940,24 + 19 976,60 + 60 000), kuri po 60 000 Eur kredito paėmimo tik išaugo dar 11 800 Eur suma (60 000 x 0,36/2 palūkanos + 1 000 Eur administravimo mokestis) – iki ne mažesnės nei 127 509,84 Eur sumos. Be šios sumos, kaip minėta prieš tai, Pareiškėja pagal 2018 m. balandžio 19 d. laidavimo sutartį taip pat buvo įsipareigojusi sumokėti iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB ,,Agrokoncernui“ už 250 000 Eur tėvo A. J. skolą. Tokiu būdu visos Pareiškėjos skolos po 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė ne mažiau nei 355 709,84 Eur (115 709,84 + 250 000). Kai jos ūkis, anot Pareiškėjos, priklausomai nuo produkcijos kiekio ir kainų gali sugeneruoti tik 80 000 iki 120 000 Eur metinę apyvartą, o ūkio pelnas 2017 m. sudaro 46 337 Eur, akivaizdu, jog, esant tokiai situacijai, teismo nuomone, Pareiškėja privalėjo suvokti, jog ji, prisiimdama naujus įsipareigojimus pagal 2018 m. birželio 1 d. sutartį, neturės jokių galimybių tą sutartį įvykdyti ir tik dar labiau padidins savo įsipareigojimus. Posėdžio metu paklausta, kaip ji ketino sumokėti per vienerius metus tokias neadekvačias skolas, Pareiškėja nurodė, kad jokių realių planų ir galimybių neturėjo, manė, jog kreditoriai skolų nereikalaus, skolas atidės. Tokie Pareiškėjos argumentai, teismo nuomone, niekaip negali pateisinti Pareiškėjos atliktų ypač neapdairių, neprotingų ir kreditorių interesus pažeidžiančių veiksmų. Teismo nuomone, Pareiškėja, 2018 m. birželio 1 d. sudarydama su UAB SME Finance itin trumpam laikotarpiui (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 60 000 Eur paskolos sutartį, tokiu būdu prisiėmė kreditorių interesus pažeidžiančius per didelius Pareiškėjos ūkiui įsipareigojimus, kurių sudaryti Pareiškėja neprivalėjo ir dėl kurios, vertinant kompleksiškai su visais kitais aptariamais sandoriais, Pareiškėja tapo nemoki.
6. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėja 2019 m. kovo 29 d. pasirašė garantiją laiduodama už savo tėvo 2019 m. kovo 28 d. sudarytas nuomos sutartis dėl Kombaino Class Lexion 540, traktoriaus J. D. 8530 ir traktoriaus J. D. 7930 nuomos (VIII t., b. l. 79–72), o 2020 m. kovo 13 d. Trišale skolos perkėlimo sutartimi (IV t., b. l. 124–127) perėmė savo tėvo A. J. 102 024,70 Eur skolą iš UAB ,,Nova rent“, įsipareigodama grąžinti kreditorei visą įsiskolinimą ne vėliau kaip 10 dienų nuo kreditorės pareikalavimo momento bei visą laikotarpį mokėti 0,05 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos už kiekvieną dieną.
Teismo posėdžių metu Pareiškėja nurodė, kad dar 2019 m. kovo 29 d. ji buvo pasirašiusi garantiją (VIII t., b. l. 79–72), dar nesitikėdama, jog neišbris iš skolų. Pareiškėja laidavusi dėl to, kad, išieškant iš jos skolas, UAB „Nova rent“ buvo nupirkusi iš jos turėtą galingą ūkio techniką (traktorius, kombainą ir kt.), kurią jos tėvas buvo išsinuomavęs iš UAB „Nova rent“ ir kurią tėvas leido jai neatlygintinai naudoti jos ūkio reikmėms, kurios, akivaizdu, kad pardavus priverstine tvarka ji neturėjo, o tinkamai prižiūrėti pasėlius bei nuimti derlių Pareiškėjai jos reikėjo ir kurios ji neturėjo (dalis Pareiškėjos turėtos technikos nebuvo pajėgi ar nebuvo tam skirta). Todėl kreditorių argumentai, kad UAB „Nova rent“ skola buvo prisiimta „manais negaunant jokios finansinės naudos“, Pareiškėjos nuomone, yra nepagrįsti, nes buvo tikėtasi gauti naudos. Tuo tarpu naudos negauta dėl to, kad 2019 metais neteko nuimti derliaus ir iš rudens liko neapdirbtos žemės. Be to, Pareiškėjai laiduojant tėvas ją patikino, kad jis pats atsiskaitys su UAB „Nova rent“, todėl ji ir laidavo. Deja, A. J. nepadengus įsiskolinimo, kreditorius pareikalavo Pareiškėją perimti skolą, nes priešingu atveju būtų kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo, kas tik būtų padidinę įsiskolinimą. Todėl siekiant kuo mažesnių nuostolių Pareiškėja sutikusi perimti tėvo skolą ir tik vėliau suprato, kad sandoris buvo jai nenaudingas.
Teismas šiuos Pareiškėjos argumentus taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi, kaip nustatyta pačios Pareiškėjos paaiškinimais teisme, jau 2018 metais jos ūkis buvo paralyžiuotas, o 2019 metais ji jau nebeūkininkavo, o, be to, kaip prieš tai konstatavo teismas, pačios Pareiškėjos pradelstos skolos pagal prieš tai aptartus sandorius po 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė ne mažiau nei 355 709,84 Eur, apie kurias Pareiškėja negalėjo nežinoti.
Nors Pareiškėja teigia, kad 2020 m. kovo 13 d. Trišalės skolos perkėlimo sutarties būtinumą sąlygojo teisminio proceso išvengimas pagal suteiktą garantiją, tačiau tai, jog Pareiškėja vietoje solidarios/subsidiarios prievolės prisiėmė asmeninę prievolę, taip dar labiau pablogindama savo finansinę padėtį, teismo nuomone, negali būti laikoma sąžiningu veiksmu kreditorių atžvilgiu. Teismo nuomone, Pareiškėja, jau itin didelius pradelstus įsipareigojimus kreditoriams ir negalėdama to nežinoti, teigdama, jog su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2017 metais (nes derlius supuvo arba buvo labai mažas), o 2018 metais dėl sausros derlių buvus labai prastą (dėl ko net nebuvo ko nuimti), be jokio teisėto pagrindo 2019 m. kovo 29 d. pasirašė garantiją laiduodama už savo tėvo 2019 m. kovo 28 d. sudarytas nuomos sutartis dėl Kombaino Class Lexion 540, traktoriaus J. D. 8530 ir traktoriaus J. D. 7930 nuomos (VIII t., b. l. 79–72), be to, nesant jokio teisėto pagrindo, įpareigojusio ją šią prievolę prisiimti kaip asmeninę, 2020 m. kovo 13 d. Trišale skolos perkėlimo sutartimi perėmusi savo tėvo A. J. 102 024,70 Eur skolą iš UAB ,,Nova rent“, tokiu būdu sudarė savo kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, dėl kurių ji tik dar labiau padidino savo nemokumą.
Teismas nepritaria Pareiškėjos argumentams, jog padėjimas šeimos nariui, t. y. už jį laiduojant, kai jis ne vieną kartą laidavo už pareiškėją (UAB EDS Guarantee (pradinis kreditorius – UAB SME Finance), ŽŪB „Šušvė“ (pradinis kreditorius – AB Šiaulių bankas), ankstesni laidavimai nebuvo nuostolingi, grūdų pardavimas, kuomet šeimos narys yra padovanojęs labai didelės vertės turtą, ir kuris neatlygintinai dirbo jos ūkyje beveik 10 metų, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu ir jog priešingas aiškinimas neatitiktų jokių protingumo ir teisingumo kriterijų, tuo labiau, kad pareiškėjos tėvo dovanotos žemės bei investuotos į ūkį piniginės lėšos yra ir bus panaudotos jos kreditoriniams įsiskolinimams dengti.
Teismas pasikartodamas pažymi, jog padėjimas šeimos nariui sąžiningu galėtų būti laikomas tik tokiu atveju, jeigu dėl tokio padėjimo nebūtų nukentėję kreditorių interesai. Nustatyta, jog Pareiškėja kreditoriams pranešimus apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntė 2020 m. kovo 20 d. Darytina išvada, kad žinodama tikrąją finansinę padėti, turint ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, likus 7 dienoms iki pranešimų kreditoriams išsiuntimo, Pareiškėja prisiėmė naujus didelius kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui UAB ,,Nova rent”. Toks pareiškėjos elgesys, kuomet ji, suvokdama savo jau egzistuojantį nemokumą, toliau sąmoningai ir reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus bei, jau žinodama apie planuojamą kelti bankroto bylą, tikslingai prisiėmė trečiojo asmens (artimo giminaičio – tėvo) finansinius įsipareigojimus mainais negaudama tokios finansinės naudos, kurią būtų buvę galima panaudoti kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, laikytinas Pareiškėjos nesąžiningumu kreditorių atžvilgiu CK 6.67 straipsnio prasme. Pareiškėja, jau būdama nemoki, prisiėmė tėvo prievoles, žinodama, kad jų nesugebės įvykdyti ir neatsižvelgdama į tai, kad kitiems kreditoriams įsipareigojimai jau yra ženkliai pradelsti ir nevykdomi, o priverstinio vykdymo atveju visų kreditorių reikalavimus tenkinant proporcingai, Pareiškėjos turto esant mažiau nei įsipareigojimų, kitų kreditorių reikalavimų patenkinimas dėl prisiimtų naujų įsipareigojimų neišvengiamai nukentėtų.
Tokie Pareiškėjos veiksmai vertintini kaip nesąžiningas kreditorių atžvilgiu sąmoningas prievolių ir įsipareigojimų prisiėmimas, iš anksto žinant, kad ji jų nesugebės įvykdyti. Pareiškėjos teiginiai, kad ji siekė išvengti bylinėjimosi, niekaip nepateisina jos veiksmų sudarant sutartis/sutarčių pakeitimus su kreditoriais, aiškiai žinant ir suprantant, jog ji jų nevykdys, be to, jau ruošiantis inicijuoti sau bankroto bylos iškėlimą: pvz.: Pareiškėja su kreditoriumi ŽŪB „Šušvė“ 2020 m. kovo 19 d. sudaro Kreditavimo sutarties pakeitimą, kuriuo įsipareigoja 2020 m. kovo 20 d., t. y. po 1 dienos, sumokėti beveik 64 000 Eur, kai tuo tarpu 2020 m. kovo 20 d. kreipiasi į VMI su pranešimu, jog ketina pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos sau iškėlimo.
Iš to, kas prieš tai aptarta, konstatuotina, jog Pareiškėja per paskutinius 3 metus iki Pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudariusi sandorius, kurių bendra suma yra 694 103,36 Eur (nes 57 937 + 215 380 + 29 940,24 + 19 976,60 + 250 000 + 71 800 + 102 024,70 = 752 040,36), tapo nemoki (dar labiau padidino savo nemokumą) dėl CK 6.67 nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti ji neprivalėjo, ir kitokių Pareiškėjos tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nors šiuo metu Pareiškėja jau ir yra pareiškusi finansinį 57 937 Eur reikalavimą savo tėvui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tas reikalavimas iki šiol nėra patenkintas, o A. J. taip pat siekia, kad jam, kaip nemokiam fiziniam asmeniui, būtų iškelta bankroto byla, teismas 57 937 Eur sumą, būtent kuria Pareiškėjos turto vertė faktiškai sumažėjo (bent jau iki tol, kol ji nereiškė savo tėvui reikalavimo šią skolą atlyginti), taip pat priskiria prie bendros sumos sandorių, dėl kurių Pareiškėja tapo nemoki. Nors netgi tuo atveju, jeigu šios sumos nebūtų pagrindo priskirti prie sumų, sąlygojusių Pareiškėjos nemokumą, kiti aptarti sandoriai, teismo nuomone, yra pakankami vertinti kaip sukėlę Pareiškėjos nemokumą, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog Pareiškėjos turimo turto vertė (Pareiškėjos preliminariai įvertinta 325 972,74 Eur), kurį galima priverstinai realizuoti, daugiau kaip du kartus yra mažesnė už pradelstus Pareiškėjos finansinius įsipareigojimus, kurie pagal pačios Pareiškėjos pateiktus paskutinius duomenis sudaro 824 106,38 Eur sumą.
Pažymėtina ir tai, jog aptariamu 3 metų laikotarpiu Pareiškėja savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdama naujas prievoles, bet ir nevykdydama senųjų. Pareiškėjos veiksmai, kuomet ji tinkamai nevykdė savo jau turimų įsipareigojimų, tačiau, suvokdama (privalėdama suvokti), jog, turėdama pradelstų įsipareigojimų ir prisiimdama naujus įsipareigojimus, viršijančius jos finansinius pajėgumus, gali tapti nemokia arba, jau būdama nemoki, dar labiau padidins savo įsipareigojimus, toliau nepagrįstai reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus, net prisiimdama finansinius įsipareigojimus savo tėvo naudai, laikytini itin nerūpestingu elgesiu, o kartu ir nesąžiningu, užkertančiu kelią Pareiškėjai išsikelti fizinio asmens bankrotą.
Teismo nuomone, šioje byloje surinkti duomenys parodo tęstinį Pareiškėjos nesąžiningą veikimą byloje dalyvaujančių kreditorių, su kuriais liko neatsiskaityta, atžvilgiu, savo įsipareigojimų didinimą, visišką reikalavimų kai kuriems kreditoriams nevykdymą, o kai kuriais atvejais, gavus lėšų, pvz. iš NMA, dengiant tik pasirinktų kreditorių įsipareigojimus. Iš banko sąskaitų, esančių Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje matyti, kad jose nuolat vyko pinigų judėjimas, o Pareiškėjos taip ir liko iki galo neatskleista, kokiu pagrindu pinigai tam tikrais atvejais (jei tai ne iš NMA) į sąskaitą įplaukdavo ir kam atliekami mokėjimai. Pažymėtina ir tai, kad įplaukus didesnei sumai pinigų, tą pačią dieną būdavo atliekami keli (netgi iki 10 kartų po 1 000 Eur ar mažesni) pinigų paėmimai/pervedimai (pavyzdžiui, 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. – po 7 400 Eur per dieną, 2018 m. liepos 27 d. – 11 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 3 d. – 8 150 Eur, 2018 m. rugpjūčio 5 d. 6 450 Eur ir pan., (IV t., b. l. 46–60), tačiau, nors Pareiškėja teismo posėdžio metu ir nurodė, kad gryni pinigai buvo panaudoti asmeninėms reikmėms ir atsiskaitymui su tiekėjais (už kurą, detales ir kt.), tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta. Taigi Pareiškėja, nors ir disponavo tam tikromis gana nemažomis lėšomis, tačiau, kaip nustatyta, ji pati geranoriškai toliau išvardinamiems kreditoriams neatliko nei vieno mokėjimo, o lėšas tam tikroje apimtyje šie kreditoriai gavo tik jas priverstinai išieškant. 2020 m. spalio 19 d. prie Pareiškėjos teismui pateikto prašymo 1 priede pateiktoje lentelėje yra pateikta visa eilė kitų kreditorių, kuriems pati Pareiškėja nurodo, jog savanoriškai nėra atsiskaičiusi ir/ar šios skolos yra išieškomos antstolių, tame tarpe: VMI 23 964,52 Eur (lentelės 3 eilutė), K. S. 70 277,83 Eur (lentelės 4 eilutė), UAB „Imlitex grūdai“ 4 646,78 Eur (lentelės 5 eilutė), AB „L. A.“ 32 797,99 Eur (lentelės 6 eilutė), UAB „Agrokoncernas“ 180 000 Eur (lentelės 7 eilutė), IĮ „Ž.Ū. apskaita, R. M.“ 500 Eur (lentelės 8 eilutė), UAB Precision Farming 141,57 Eur (lentelės 9 eilutė), (duomenys neskelbtini) 298 Eur (lentelės 10 eilutė), UAB „Konekesko Lietuva“ 1 044,05 Eur (lentelės eilutė), Lietuvos sėklininkystės asociacijai 110,01 Eur (lentelės eilutė), UAB „Nova rent“ 102 024,70 Eur (lentelės 13 eilutė), ŽŪB „Šušvė“ 89 631,74 Eur (lentelės 14 eilutė); dėl ilgai nevykdytų įsipareigojimų Pareiškėjai atsirado įsiskolinimai ir prieš pačius antstolius: net 12 800 Eur S. V., 1 800 Eur S. U., 3 000 Eur R. S., 605,70 Eur R. P., 1 704,37 Eur A. A. bei 3 117,97 Eur M. P.. Kadangi Pareiškėja pagal prisiimtus įsipareigojimus savo valia neatliko nei vieno mokėjimo šiems kreditorių reikalavimams atlyginti, nors kaip nustatyta, disponavo grynais pinigais, akivaizdu, kad turint bent vieną kreditorių, kuriam pilnoje apimtyje nesugebi vykdyti įsipareigojimų, dar daugiau nei 10 naujų įsipareigojimų prisiėmimas naujiems kreditoriams negali būti laikomas kaip sąžiningas Pareiškėjos elgesys. Pačios Pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai ,,Asmeniškai nesu atsiskaičiusi nuo mokėjimo prievolės-skolos pradžios“ arba „Neatsiskaityta visa suma“ ir pan. patvirtina, kad Pareiškėja pirko prekes ar paslaugas turint tikslą neatsiskaityti su kreditoriais (žr. Pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. pateiktų dokumentų 1 priedas). Pareiškėjos teiginiai, kad iki sąskaitų arešto mokėjimus tiekėjams, kreditoriams Pareiškėja vykdė pati, tuo tarpu sakydama, kad asmeniškai skolų nepadengė, turėjo galvoje, kad skolų dabartiniams kreditoriams nepadengė po sąskaitų arešto, o iki sąskaitų arešto mokėjimus kreditoriams vykdė pati, teismo nuomone, yra neįrodyti. Iš Pareiškėjos spalio 19 d. pateikto priedo Nr. 4 matyti, kad Pareiškėja, vos tik gavusi lėšas į sąskaitą, jas tūkstantinėmis sumomis išgrynindavo vietoje to, kad dengtų įsipareigojimus kreditoriams.
Taigi, atsižvelgiant ne tik į Pareiškėjos laiku tinkamai nevykdomas prievoles, bet ir į tai, kad Pareiškėja išvis nevykdė prievolių tam tikriems pasirinktiems kreditoriams, kreditoriai ne tik buvo priversti kreiptis į teismus ir buvo skaičiuojamos palūkanos, bet ir atsirado papildomi įsipareigojimai patiems antstoliams. Pareiškėjos veiksmai, kuomet ji tinkamai nevykdė savo jau turimų įsipareigojimų, tačiau, suvokdama savo negebėjimą atsiskaityti su jos ūkio kreditoriais iš generuojamo pelno, toliau nepagrįstai reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus, net prisiimdama finansinius įsipareigojimus ir trečiųjų asmenų naudai, laikytini visiškai nepagrįstais bei nesąžiningais, užkertančiais kelią Pareiškėjai išsikelti fizinio asmens bankrotą.
Pareiškėja nepateikė savo, kaip ūkininkės veiklos rezultatų už 2019 metus, argumentuodama tuo, kad neturi lėšų apskaitai sutvarkyti. Pastebėtina, kad pirma, be 2019 metų apskaitos duomenų apie Pareiškėjos turimą turtą ir įsipareigojimus apkritai negalima padaryti išvados, ar yra pagrindas pripažinti Pareiškėją nemokia, nes negalima nustatyti turto ir įsipareigojimų balanso; antra, Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad ji, gaudama atlyginimą pagal darbo santykius, būtų negalėjusi sumokėti už apskaitos paslaugas, tuo labiau, kad paskutinio teismo posėdžio metu Pareiškėja nurodė vis tik galinti surasti būdų tokį balansą pateikti, jeigu teismas dar kartą įpareigotų ją tai padaryti. Tačiau teismas, tokį Pareiškėjos elgesį vertina kaip nesąžiningą ir kaip siekį dar labiau užvilkinti bylos nagrinėjimą, kad kuo ilgiau būtų sustabdytas priverstinis vykdymas, o Pareiškėja kuo ilgiau galėtų naudotis tiek turimu automobiliu RAV4, tiek turima žemės ūkio technika, tiek pirtimi, apie kurios egzistavimą teismui neteikė jokių duomenų kol patys kreditoriai neišsiaiškino Pareiškėjos veiksmų bandžius šią pirtį nuomoti ir gauti už tai pajamas.
Dėl pareiškėjos sąmoningo (ne)veikimo siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais
Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (LAT 2015 m. spalio 7 d. nutartis c. byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis c. byloje Nr. e3K-3-434-421/2017, 27 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėja nuo 2017 metų, kai jos ūkis, anot pačios Pareiškėjos, dėl liūčių susidūrė su finansiniais sunkumais, iki antstolių pritaikytų areštų nesiėmė jokių veiksmų tiek išsiaiškinant, ar jai nepriklauso kompensacija už žuvusius pasėlius, o jei priklausė – kreipiantis dėl jų gavimo, tiek bent jau bandant realizuoti dalį turimo turto (pavyzdžiui, turimus statinius–pirtį ar automobilį RAV4, kurį buvo galima pasikeisti į pigesnį), kad gautas iš to pajamas galėtų panaudoti savo kreditoriniams įsipareigojimams padengti, vietoj to, kad pirmiausia prisiėmė naujus ir tuo labiau visiškai nebūtinus jos ūkiui įsipareigojimus įsigydama jos ūkiui nebūtinos technikos už sumą, kurios finansiškai buvo nepajėgi sumokėti, ir tik vėliau, siekdama refinansuoti visiškai nebepakeliamus įsipareigojimus, kreipėsi dėl paskolos itin nepalankiomis sąlygomis, suprasdama (privalėdama suprasti), kad jos nesugebės laiku grąžinti. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėja per gana ilgą laiką (tiek nuo 2018 metų, kai jos ūkio veikla dėl sausros, pačios Pareiškėjos teigimu, buvo paralyžuota, tiek kol buvo sprendžiamas per kelias instancijas jos bankroto bylos iškėlimo klausimas) nesiėmė pakankamai aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar jai nepriklauso kompensacija už žuvusius pasėlius, ir kad ji savo turimą turtą (žemę, statinius (pirtį) ir žemės ūkio techniką, galėtų panaudoti racionaliai, gaunant iš jo materialinės naudos (pavyzdžiui, jį išnuomodama), kad gautas iš to pajamas galėtų panaudoti savo kreditoriniams įsipareigojimams mažinti.
Pareiškėja teigia, kad tik proceso metu ji suprato, jai paaiškėjo, jog ji kažką su savo turtu galėjo daryti ar nedaryti, taip pat teigia, kad tik bankroto procesas užtikrins sąžiningą lėšų paskirstymą tarp kreditorių. Tokie Pareiškėjos teiginiai, teismo nuomone, prieštarauja Pareiškėjos veiksmams, kai ji savo įsipareigojimus geranoriškai (ne išieškojimo proceso metu) vykdė tik kredito įstaigoms – Šiaulių bankui ir Citadele bankui. Pastebėtina ir tai, kad tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek antstolių veiklą reglamentuojančios normos įpareigoja antstolius lėšas skirstyti proporcingai išieškomų reikalavimų dydžiui, tad Pareiškėjos teiginiai, jog tik bankroto procesas ar turto pardavimas per bankroto administratorių užtikrins „sąžiningą“ lėšų paskirstymą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, juo labiau pati Pareiškėja teikė prioritetą atsiskaityti su kredito įstaigomis, o ne proporcingai visiems kreditoriams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išieškojimo proceso metu Pareiškėja pakankamai aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis skųsti antstolių veiksmus, susijusius su jos turto pardavimu varžytynėse. Pavyzdžiui, 1) Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-4715-947/2020, kurioje 2020 m. kovo 2 d. nutartimi (kurią Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Nr.2S-832-254/2020 paliko nepakeistą) atmetė Pareiškėjos 2020 m. sausio 15 d. skundą atšaukti pareiškėjos transporto priemonės Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); atšaukti pareiškėjos žemės sklypo, u. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti pareiškėjos žemės sklypo, u. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštus; 2) Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-15114-454/2020, kurioje 2020 m. birželio 4 d. nutartimi (kurią Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Nr.2S-12-91-601/2020 paliko nepakeistą) atmetė Pareiškėjos 2020 m. gegužės 20 d. skundą atšaukti jos automobilio TOYOTA RAV4 varžytynes ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), varžytynes; panaikinti antstolės S. V. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą. Teismo nuomone, tai nerodo Pareiškėjos intereso efektyviai ir ūkiškai naudoti savo turimą turtą, kad jis duotų pajamų ar kad jis būtų buvęs realizuotas, taip kuo greičiau padengiant kreditorių reikalavimus ir išvengiant didėjančių palūkanų ir išlaidų antstoliams.
Bylos duomenys patvirtina, jog Pareiškėja taip pat nuosavybės teise valdo žemės ūkio techniką, kurią, kaip teisingai nurodė kreditoriai, Pareiškėja galėjo arba dirbti žemę ir gauti naudą, arba nutraukus žemės ūkio veiklą – šią techniką nuomoti ir tokiu būdu gauti pajamas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ŽŪB ,,Šušvė“ prašymu, netoli adreso (duomenys neskelbtini) antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą (toliau – Faktinių aplinkybių konstatavimas), kurio metu buvo rasti įkeitimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos ŽŪB ,,Šušvė“ įkeisti daiktai: traktorius (unikalus identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) (toliau – Traktorius), frontalinis krautuvas Ouicke 056 (serijinis numeris (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių konstatavimo metu Traktoriuje buvęs darbininkas nurodė, kad laukia išpilamų grūdų, kuriuos kombainu šiuo metu kulia A. J.. Teismo posėdyje Pareiškėja pateikė 2021 m. rugpjūčio 23 d. technikos nuomos sutartį, kuria Faktinių aplinkybių konstatavimo metu rasta darbams naudojama žemės ūkio technika buvo išnuomota, o Pareiškėja iš vienadienės nuomos gavo 350 Eur pajamų (tomas III, b. l. 121). Be kita ko, Pareiškėja atsiliepdama į ŽŪB ,,Šušvė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria ŽŪB ,,Šušvė“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių Pareiškėjai taikymo buvo tenkintas iš dalies, nurodė: ,,Dėl žemės ūkio technikos išnuomavimo paaiškinu, kad į mane kreipėsi UAB „Agroleta“ direktorius, kurį aš pažįstu iš ankstesnių darbinių santykių su kita įmone, kuris, žinodamas, kad aš turiu žemės ūkio technikos, pasiteiravo, galbūt aš galėčiau išnuomoti trumpam laikui traktorių ir sėjamąją. Aš pasiaiškinusi, už kokią kainą tokia technika išnuomojama bei įvertinusi tai, kad tai būtų mano pajamos iš be naudos stovinčios technikos, kurios galėtų būti nukreiptos kreditorių reikalavimams tenkinti, sutikau išnuomoti vienai dienai traktorių už 50 Eur ir mechaninę sėjamąją (be traktoriaus) 20 ha apsėjimui už 15 Eur įkainį vienam hektarui. Tokia technikos nuomos kaina yra reali rinkos kaina, už kurią galima išsinuomoti tokią techniką, o gautos lėšos nors ir nedidele apimtimi, tačiau padidina mano galimybę atsiskaityti su kreditoriais (tomas III, b. l. 142). Atsižvelgiant į tokį Pareiškėjos paaiškinimą konstatuotina, jog tokiu būdu pati Pareiškėja patvirtino, jog jos turima žemės ūkio technika yra paklausi rinkoje ir galėjo būti išnuomota ne vienai dienai, tačiau Pareiškėja jokiai duomenimis nepagrindė, kad bent jau būtų pamėginusi tą techniką išnuomoti ir gauti už nuomą pajamų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams bent iš dalies patenkinti. ŽŪB ,,Šušvė“ atstovui byloje Pareiškėjos paklausus, kodėl rinkoje esant galimybėms žemės ūkio technika nuomoti, ji per ketverius metus daugiau nei karto nebuvo išnuomota ir dėl to nebuvo gautos pajamos, Pareiškėja nurodė, tik tiek, kad: „nebuvo tokių minčių“ (2021 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:23:00). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybė, jog vienintelis ,,vienadienis“ nuomos faktas išaiškėjo tik po to, kai ŽŪB ,,Šušvė“ prašymu antstolis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu Traktoriuje buvęs darbininkas nurodė, kad laukia išpilamų grūdų, kuriuos kombainu šiuo metu kulia A. J.. Esant tokiai situacijai, teismas kritiškai vertina Pareiškėjos teiginius, kad jos turima technika nebuvo naudojama jos tėvo ūkyje. Nors kreditoriai ir nepateikė daugiau įrodymų, kurie patvirtintų kitus technikos naudojimo faktus J. ūkyje, teismo nuomone, darytina labiau tikėtina išvada, kad Pareiškėjai priklausančia žemės ūkio technika neatlygintinai savo ūkyje naudojosi jos tėvas, tuo labiau, kad pati Pareiškėja teigė, jog abu ūkiai buvo labai susijęs, o jos tėvas jos ūkyje nudirbdavo visus darbus.
Pareiškėja teigė, kad technika nuo 2019 metų nebuvo daugiau niekada naudojama, nes naudojama technika dažnai genda, dėl ko jos vertė mažėja, todėl anksčiau ji technikos nenuomojusi, nes nežinojusi, ar dėl to jai nepareikš pretenzijų kreditoriai ir antstoliai, o išnuomojusi tik tuomet, kai kreditoriai teismo posėdžio metu jai išsakė argumentus dėl pajamų už stovinčią ir nenaudojamą techniką negavimo. Tačiau pažymėtina, jog Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtų stengusis išsiaiškinti pas antstolius ar kreditorius dėl galimybės nuomoti stovinčią ir vien dėl to nuvertėjančią žemės ūkio techniką kitiems asmenims. Be to, Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl neracionalaus turto „nenaudojimo“ vertintinos kaip prieštaringos, nes Pareiškėja nurodė, jog iki šiol kasdieniams poreikiams tenkinti naudoja automobilį Toyota RAV4, kuris taip pat yra technika ir kuris dėl naudojimo taip pat nuvertėja. Įvertinus esamą situaciją galima daryti prielaidą, kad arba Pareiškėja sąmoningai neveikė, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tuo atveju, jeigu ta technika realiai buvo neatlygintinai naudojama Pareiškėjos tėvo ūkininko A. J. naudai bei interesams, ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tuomet laikytina, jog tai yra pareiškėjos tyčinis veiksmas, sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas abiem atvejais, vertinant juos sistemiškai su kitomis patartomis aplinkybėmis, patenka prie pagrindų, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, kuomet teismas atsiako iškelti bankroto bylą.
Tai, kad Pareiškėja savo pasyviu elgesiu nesiekė atsiskaityti su kreditoriais, patvirtina ir Pareiškėjos nuosavybėje turimo nekilnojamojo turto – pirties/pobūvių salės – (ne)panaudojimas už užmokestį (pavyzdžiui, išnuomojant). Pareiškėja teigė, kad šio turto nuoma susidomėjimą reiškė tik jauni, nepatikimi asmenys, galintys tą turtą pabloginti, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o taip pat įrodymų, kad dėjo pakankamai pastangų šį turtą išnuomoti ir gauti iš nuomos pajamas. Jei jau Pareiškėjai iš tiesų paaiškėjo, kad negalima surasti „patikimų“ nuomininkų, kyla pagrįstas klausimas, kodėl ji, susidūrusi su finansiniais sunkumais, nesiekė šio nenaudojamo veikloje turto savalaikiai realizuoti (pirmiausia bent jau susitvarkant iki galo nuosavybės teisės dokumentus ir įteisinant bei įkainojant šį objektą) ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Taigi ir dėl šios priežasties, visiškai pritariant kreditorių argumentams, darytina išvada, jog Pareiškėja, turėdama vertingo turto, nepateikė į bylą įrodymų, kad būtų dėjusi bent jau kažkokios pastangas ir atlikusi aktyvius veiksmus, kad tą turtą išnaudotų greitesniam atsiskaitymui su kreditoriais, kad skolos dėl skaičiuojamų palūkanų ir išlaidų antstoliams neaugtų ir kad nereiktų prisiimti naujų ir nebūtinų ūkio veiklai įsipareigojimų prieš kreditorius.
Pareiškėja proceso metu dėsto poziciją, kad patys kreditoriai pasitikėjo jos galimybėmis vystyti veiklą, ir kad ji kreditoriams pateikė visus dokumentus, kuriais remiantis kreditoriai galėjo priimti sprendimus sudaryti su ja sandorius, t. y. įvertino jos mokumą. Pažymėtina, kad Pareiškėjos teikti finansinės apskaitos dokumentai, tame tarpe teikti teismui, neatspindėjo/neatspindi Pareiškėjos tikrosios finansinės padėties. Pavyzdžiui, kaip jau minėta prieš tai, nei 2017 metų balanse/pelno (nuostolio) ataskaitoje, nei 2018 metų balanse/pelno (nuostolio) ataskaitoje neatsispindi pradelsti įsipareigojimai kreditoriui K. S.. Labai tikėtina, jog kreditoriai, iš finansinės atskaitomybės matydami, kad Pareiškėja nuo 2015 metų pabaigos turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriui K. S., būtų nesuteikę jai prekinių kreditų. Pastebėtina ir tai, kad 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Pareiškėja išvis nepateikė, be to, Pareiškėja teigia, vykdė sandorius su privačiais asmenimis, 2018 metais mokėjo jiems be sąskaitų grynais pinigais, vadinasi, šie duomenys, kurie neatsispindi pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, neatsispindi 2018 metų Pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentuose, kas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriams buvo teikiama neteisinga informacija apie finansinę būklę. Pareiškėjai teigiant, kad dalis ūkinių operacijų neatspindėta jos apskaitos dokumentuose, galima teigti, jog dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Taigi kreditoriai, sudarydami sandorius, negalėjo įvertinti Pareiškėjos tikrosios finansinės būklės. Tas pasakytina tiek apie 2018 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, o tikėtina – ir apie 2017 metus. O visa tai, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, kadangi, kaip nustatyta prieš tai aptartais argumentais, Pareiškėja, kompleksiškai vertinant paminėtus jos sudarytus sandorius, nemoki tapo taip pat ir dėl savo tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Pareiškėjos
nesąžiningumą, teismo nuomone, patvirtina ir tai, kad Pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė išrašo banko sąskaitos, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis ir kuri, kaip nurodė pati Pareiškėja, priklauso jos senelei, formaliai argumentuojant asmens duomenų apsauga ir net nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors būtent pati Pareiškėja laisva valia pasirinko kito asmens sąskaitą jos darbo užmokesčiui pervesti. Pareiškėjos argumentai, kad lėšos yra pervedamos į svetimą sąskaitą dėl to, kad kitaip antstoliai nurašytų lėšas pagal vykdomus teismų sprendimus ir nepaliktų lėšų Pareiškėjos pragyvenimui, taip pat patvirtina Pareiškėjos nesąžiningumą, nes vietoje to, kad ji skųstų antstolių galimai neteisėtus veiksmus reikalaujant, kad būtų nustatytas pragyvenimui reikalinga suma įstatymo nustatyta tvarka, Pareiškėja tokiu būdu, kai darbo užmokesčio pajamos yra pervedamos į svetimą sąskaitą, kurios išrašas nepateikiamas, nevykdo įstatymo ir teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie visas gaunamas pajamas ir neįrodo, kad ji negauna kitų pajamų. Pareiškėjos nenoras parodyti banko sąskaitos, per kurią vyksta Pareiškėjos atsiskaitymai, išrašą/apyvartas, teismo nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad Pareiškėjos elgesys yra akivaizdžiai nesąžiningas kreditorių atžvilgiu ir trukdo nustatyti tikrąsias Pareiškėjos pajamas tiek praeityje, tiek šiuo metu. Pareiškėjos
nurodomos aplinkybės, kad ji nežinojo turimą turtą galinti išnuomoti ir gauti iš to pajamų (dėl ko, kaip jau minėta, Pareiškėja galėjo pasiklausti tiek antstolių, tiek kreditorių ar teismo), teiginiai, kad jokių kitų pajamų, išskyrus darbo užmokestį, pervedamą į senelės sąskaitą (kurią atsisakyta teismui pateikti dėl asmens duomenų), bei pajamas už technikos nuomą vieną dieną, būtent tuo metu, kai tos technikos naudojimą užfiksavo kreditoriaus ŽŪB ,,Šušvė“ pasamdytas antstolis, savalaikiai neatskleidimas nei kreditoriams, nei teismui fakto tiek, kad jai kartu su žemės sklypu priklauso ir statinys – pirtis/pobūvių salė, dėl kurios nuomos viešoje erdvėje kreditoriai užfiksavo įdėtą skelbimą, tiek, kad ji mėgino verstis suknelių nuoma, apie ką taip pat išsiaiškino patys kreditoriai jau bylos nagrinėjimo metu, tačiau jokios iš to gautos pajamos niekur nedeklaruotos, be to, nesant į bylą pateiktų 2019–2020 metų balansų, o pateiktuose balansuose neatsispindint visiems reikšmingiems buhalterinės apskaitos faktams, kurie privalėjo būti atspindėti, taip pat esant neįrodytam grynų pinigų, nuimtų nuo Luminor banko sąskaitos, panaudojimui, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, tai vertinant kompleksiškai su visomis kitomis prieš tai aptartomis aplinkybėmis, jog Pareiškėja nemokia tapo ir dėl savo tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, taip pat dėl sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėja savo Pareiškime nurodė, jog jos, kaip fizinio asmens, nemokumas buvo nulemtas būtent vykdytos ūkininkavimo veiklos, tačiau nurodo, jog dirba darbą pagal darbo sutartį pilnu etatu. Taigi, vertinant, ar Pareiškėjos nemokumas tikrai atsirado dėl nesėkmingai vykdytos ūkininkavimo veiklos, o ne dėl Pareiškėjos neatsakingų ir nesąžiningų ar neatsargių veiksmų, taip pat, ar Pareiškėja dėjo maksimalias pastangas, jog jos vykdoma ūkininkavimo veikla atneštų finansinę naudą, turėtų būti įvertinta, ar Pareiškėja tikrai pati vykdė ūkininko veiklą, t. y. ar Pareiškėja tikrai dirbo ūkio darbus ir dėjo maksimalias pastangas ar, visgi, tik prisiėmė finansinius įsipareigojimus žinodama, kad jų nevykdys. Pareiškėjai visu etatu dirbant pagal darbo sutartį, o realiai ūkininkavimo veikla užsiėmus jos tėvui ūkininkui A. J., teismas negali padaryti išvados apie Pareiškėjos dėtas maksimalias pastangas jos ūkiui, tik už kurio išsaugojimą ji ir galėjo prisiimti įsipareigojimus, išsaugoti. Teismo nuomone, tai patvirtina ir prieš tai jau aptartos aplinkybės dėl pagal 2017 m. gruodžio 4 d. sąskaitą faktūrą tėvui tuo metu neatlygintinai perleisto produkcijos už 53 721,10 Eur, tai, jog Pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. iš Citadelės banko pagal lizingo sandorį įsigijo 2 traktorius ir 1 kombainą už 215 380 Eur, kurie viršijo Pareiškėjos finansines galimybes ir nebuvo būtini Pareiškėjos ūkiui, taip pat faktas, jog 2018 m. balandžio 19 d. Pareiškėja prisiėmė nebūtiną laidavimą kreditoriui UAB ,,Agrokoncernui“ už 250 000 Eur tėvo A. J. skolą pagal 2018 m. balandžio 19 d. vekselį, be to, tai, jog 2018 metams Pareiškėja įsigijo dvigubai daugiau trąšų, nei būtų buvę reikalinga jos turimam pasėlių plotui, o dar nenuėmus derliaus 2019 metais ir neturint žinių dėl jo nuėmimo/nenuėmimo galimybių Pareiškėja 2019 metų liepos mėnesį pradeda naują veiklą – suknelių nuomą, iš kurios, kaip teigia, negauna jokių pajamų. Nors, kaip teigia Pareiškėja, jos ūkyje dirbo tik ji ir jos tėvas, o darbo ūkyje buvo labai daug, vietoje to, kad 2019 metais rūpintis savo ūkiu, ji nusprendžia pradėti naują veiklą. Ši aplinkybė gali paaiškinti tik tiek, kad arba ji savo ūkyje buvo tik formali ūkininkė, arba, kad 2019 metais jokia ūkininkavimo veikla jau nebuvo vykdoma, nes tam Pareiškėja neturėjo finansinių galimybių (nors Pareiškėja, prieštaraudama pati savo Pareiškimo argumentams, jog ūkis 2018 metais buvo paralyžuotas, proceso metu teigė, jog 2019 metais kultūros buvo sėtos, tam patiriant išlaidas, bet derlius liko nenuimtos).
Vienu ar kitu atveju darytina išvada, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad finansinius sunkumus būtų sukėlę blogos oro sąlygos ir dėl to nuimtas prastas derlius arba visai nenuimtas derlius, ko Pareiškėja nepagrindė rašytiniais įrodymais, o neatsakingas ir nesąžiningas Pareiškėjos elgesys, kai, kaip ji teigia pati, 2017 metais susidūrus su finansiniais sunkumais ir nebegalint vykdyti esamų finansinių įsipareigojimų, Pareiškėja ir toliau prisiėmė naujus didelius įsipareigojimus, laidavo už tėvą, taip dar labiau padidinant savo įsipareigojimus ir tikintis, jog tėvui, kaip ūkininkui, turėjusiam daugiau žemių ir technikos bei patirties, galimai su jos pagalba pavyks išvengti jo ūkio bankroto, bei sudarinėjo naujus susitarimus su kreditoriais iš anksto žinant, kad jų įvykdyti negalės dėl ekonominių pajėgumų trūkumo ir net neketinant jų įvykdyti, kas laikytina akivaizdžiu Pareiškėjos nesąžiningumo įrodymu, kuo remiantis teismas negali iškelti Pareiškėjai bankroto bylos ir Pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmeta.
Nustačius aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą Pareiškėjos elgesį, iš esmės lėmusį Pareiškėjos nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp Pareiškėjos veiksmų ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, darytina išvada, kad Pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.
Teismas konstatuoja, jog bankroto bylos iškėlimas Pareiškėjai prieštarautų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Esant aptartoms aplinkybėms, Pareiškėjos pareiškimas iškelti jai bankroto bylą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Kadangi pareiškimas atmetamas, iš Pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo skelbtina teismo tinklapyje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).
Dėl ŽŪB ,,Šušvė“ bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį yra taikomas 2,5 koeficientas (8.2 papunktis), už prašymą atnaujinti procesą yra taikomas 2,5 koeficientas (8.8 papunktis) už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 papunktis), už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.17 papunktis), už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.18 papunktis), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.19 papunktis) ir už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.20 papunktis) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 3 punkte numatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.
Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 metų IV ketvirtį buvo – 1 524,20 Eur, 2021 metų I ketvirtį – 1 517,40 Eur, 2021 metų II ketvirtį – 1 566,40 Eur ir 2021 metų III ketvirtį – 1 598,10 Eur.
Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už advokato susipažinimą su byla ir teisines konsultacijas maksimali priteistina suma už valandą yra 152,42 (1 524,20 x 0,1). Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.20 punktais, už kitas teisines paslaugas (susipažinimą su šalių dokumentais) maksimali priteistina suma už valandą yra 151,74 (1 517,40 x 0,1). Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.2 punktais, už atsiliepimo surašymą maksimali priteistina suma už valandą yra 3 916 Eur (1 566,40 x 2,5). Vadovaujantis Rekomendacijų 5 ir 8.19 punktais, už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui maksimali priteistina suma už valandą yra 151,74 (1 517,40 x 0,1)
Iš byloje pateikti 2021 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 08271633 nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė „Šušvė“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Iš byloje pateiktos 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JP Nr. 00919 nustatyta, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinė bendrija žemės ūkio bendrovei „Šušvė“ išrašė 2 070,66 Eur sąskaitą už teisines paslaugas (2 070,66 Eur už teisines paslaugas ir 434,84 Eur 21 proc. PVM). Sąskaitos priede advokatų profesinė bendrija išrašytą sąskaitą detalizavo: 1) 26,66 Eur už procesinio dokumento (prašymo prijungti prie EPP) rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,3333), 2) 80 Eur už teisines paslaugas susipažįstant bei analizuojant Kliento pateiktą medžiagą, teisinės atstovavimo strategijos kūrimas (įkainis – 80, darbo valandos – 1), 3) 160 Eur už teisines paslaugas susipažįstant su Kliento pateikta medžiaga/dokumentais ir jų teisinė analizė (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 2), 4) 80 Eur už teisines paslaugas analizuojant naujausią teismų praktiką, kitą aktualią informaciją (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 1), 5) 140 Eur už procesinio dokumento atsiliepimo į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 1,75), 6) 160 Eur už teisines paslaugas susipažįstant bei analizuojant fizinio asmens bankroto bylos Nr. 2FB-13134-527/2021 medžiagą (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 2), 7) 320 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 4), 8) 200 Eur už procesinio dokumento atsiliepimo į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 2,5), 9) 80 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 1), 10) 192 Eur už teisines konsultacijas nemokumo byloje, veiksmų plano sudarymas, įrodymų rinkimas (įkainis – 120 Eur, darbo valandos – 1,6), 11) 132 Eur už teisines konsultacijas klientui dėl fizinio asmens bankroto bylos susitikimo metu (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 1,65), 12) 8 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,1), 13) 40 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 14) 60 Eur už teisines paslaugas rengiant prašymą antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,75), 15) 40 Eur už teisinių dokumentų ir prašymo antstoliui pateikimą, nuvykimas į antstolio kontorą dėl faktinių aplinkybių protokolo (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 16) 160 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 2), 17) 80 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, procesinio dokumento ir priedų pateikimas teismui (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 1), 18) 40 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 60 Eur už teisinių konsultacijų teikimą Klientui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais (įkainis – 120 Eur, darbo valandos – 0,5) ir 20) 12 Eur už teisines paslaugas susipažįstant bei analizuojant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kliento informavimas (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,15). Sąskaitos priede nurodytos sumos Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija.
Iš byloje pateikto 2021 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymo Nr. 09030856 nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė „Šušvė“ Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2 505,50 Eur.
Teismas pažymi, kad iš sąskaitos priedo matyti, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinė bendrija išrašė bendrą 800 Eur (320 + 80 + 8 + 40 + 160 + 80 + 40 + 60 + 12) sumą už procesinio dokumento - prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, pateikimą teismui ir su teismo priimtos nutarties susipažinimu. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo tik vieną kartą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi į teismą ir vieną kartą atskiruoju skundu apskundė Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateiktas tik vienas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vienas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo nutarties, kartu atsižvelgdamas į faktines suinteresuoto asmens atstovo laiko sąnaudas, mažina bendrą 800 Eur sumą už procesinių dokumentų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikymą iki 460 Eur, kurią sudaro 80 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas, 320 Eur už atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 60 Eur už susipažinimą su Kauno apylinkės teismo nutartimi ir kliento konsultavimą.
Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JP Nr. 009214 nustatyta, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinė bendrija žemės ūkio bendrovei „Šušvė“ išrašė 39,68 Eur sąskaitą su PVM. Sąskaitoje nurodoma, kad išrašytą sumą sudaro: 1) 10,39 Eur už kuro kompensaciją (2 kelionės Kaunas – Jonava – Kaunas 140 km; Volkswagen Sharan 7l/100km) (kiekis – 9,8, kaina – 1,0600), 2) 22,40 Eur už automobilių eksploatacinių išlaidų kompensaciją (kiekis – 140, kaina – 0,1600) ir 3) 6,89 Eur 21 proc. PVM. Pažymėtina ir tai, jog pagal Rekomendacijų 3 punktą išlaidos, turėtos už advokato vykimą į teismą, esantį kitoje vietovėje nei registruota advokato darbo vieta (Kaune), šiuo atveju negalėtų būti priteisiamos iš pareiškėjos ne tik dėl to, kad jų dydis net nepagrįstas jokiais įrodymais (nepateikti variklio galingumo rašytiniai įrodymai ir faktinės išnaudoto kuro sąskaitos), bet ir dėl to, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas, advokatas į teismo posėdį vyko ne teismo iniciatyva (o pačio suinteresuoto asmens pasirinkimu), ne dėl teismingumo ypatumų ir ne dėl to, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo.
Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros Serija JP Nr. 009295 nustatyta, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinė bendrija žemės ūkio bendrovei „Šušvė“ išrašė 1 331 Eur sąskaitą už teisines paslaugas (1 100 Eur už teisines paslaugas ir 231 Eur 21 proc. PVM). Sąskaitos priede advokatų profesinė bendrija išrašytą sąskaitą detalizavo: 1) 40 Eur už procesinio dokumento prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, c. b. Nr. 2FB-13134-527/2021 (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 2) 200 Eur už pasirengimą c. b. Nr. 2FB-13134-527/2021 bylos nagrinėjimui (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 2,5), 3) 40 Eur už kliento interesų atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų posėdyje civilinėje byloje Nr. 2FB-13134-527/2021 (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 4) 40 Eur už teisines paslaugas susipažįstant bei analizuojant pareiškėjos pateiktus paaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2FB-13134-527/2021 (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 5) 40 Eur už teisinių konsultacijų teikimą Klientui/Kliento konsultavimas dėl fizinio asmens bankroto eigos susitikimo metu, tolimesnių veiksmų suderinimas dėl skundo dėl pritaikytų LAP rūšies (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 0,5), 6) 200 Eur už pasirengimą c. b. Nr. 2FB-13134-527/2021 bylos nagrinėjimui (įkainis – 80 Eur, darbo valandos – 2,5) ir 7) 40 Eur už kliento interesų atstovavimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų posėdyje civilinėje byloje Nr. 2FB-13134-527/2021. Sąskaitos priede nurodytos sumos Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija.
Iš 2021 m. spalio 25 d. AB SEB bankas patvirtinimo apie lėšų įskaitymą matyti, kad žemės ūkio bendrovė „Šušvė“ Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 1 370,68 Eur sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas suinteresuotam asmeniui ŽŪB „Šušvė“ iš pareiškėjos priteisia 41 Eur žyminį mokestį ir 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290?291 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis,
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. J.
pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti. Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. J. ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra A. J. sąskaitos.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus atnaujinti turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-13134-527/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Suinteresuotam asmeniui ŽŪB „Šušvė“ (įmonės kodas 171309562) iš pareiškėjos A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 41 Eur žyminį mokestį ir 3 496,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolita Cirulienė