Civilinė byla Nr. e2A-503-553/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00805-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“ ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos nepagrįsto sprendimo ir neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų (jų aiškinimo), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Vigatas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rolana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Ukmergės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir perkančioji organizacija) nutraukti viešąjį pirkimą „Sporto inžinerinio statinio – bėgimo tako Ukmergėje, Gruodžio 17-osios g. 52, rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir (ar) panaikinti perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatyta tiekėjų pasiūlymų eilė, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Rolana“ paaiškino, kad dalyvavo atsakovės vykdytame Pirkime, kuriuo atsakovė siekė įsigyti sporto inžinerinio statinio rekonstravimo darbus. 2025 m. birželio 12 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo. Pirmąją vietą pasiūlymų eilėje užėmė ūkio subjektų UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“ 394 695,70 Eur pasiūlymas, surinkęs 101,8035 balų. Ieškovės 400 022,13 Eur kainos pasiūlymui buvo skirta antroji vieta, surinkus 99,9925 balus. Būdama įsitikinusi, kad Pirkimo sąlygose buvo apibrėžtos pasiūlymo kainos viršutinė ir žemutinė ribos, kurių tiekėjai negalėjo peržengti, o pirmąją vietą užėmęs pasiūlymas nesiekė žemutinės kainos ribos (400 000 Eur su PVM), ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje taip pat teigė, jog Pirkimo sąlygų nuostata dėl galimybės siūlyti mažesnę kainą yra neaiški. Atsakovė, nurodydama, kad ieškovė praleido terminą ginčyti Pirkimo sąlygas, be to, Pirkimo sąlygose nebuvo nuostatos, jog tiekėjai negali siūlyti mažesnės nei 400 000 Eur kainos, dalį pretenzijos paliko nenagrinėtą, kitus reikalavimus dėl susipažinimo su visais laimėjusio pasiūlymo dokumentais – atmetė.
3. Nesutikdama su perkančiąja organizacija ieškovė teigia, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, jog tiekėjai gali siūlyti mažesnę, nei iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba, kainą. Iš ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulės aprašymo aišku, kad Pirkime nustatyta iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba (PSetMin), kuri yra 400 000 Eur. Pirkimo sąlygose pateiktame pasiūlymo balų apskaičiavimo formulės aprašyme taip pat nurodoma, kad pasiūlius kainą, lygią iš anksto apibrėžtai viršutinei kainos ribai (650 000 Eur su PVM), bus gauta 0 balų, o einant nuo viršutinės ribos link apatinės ribos, t. y. prie jos artėjant – atitinkamai suteikiamas vis didesnis balų skaičius. Taigi, galima artėti prie iš anksto apibrėžtos apatinės kainos ribos, tačiau nėra numatyta, kad galima ją peržengti, ar kaip skaičiuojami balai ją peržengus. Pirkimo sąlygas aiškinant kitaip, gaunama priešinga jų reikšmė, nei lingvistinė jų išraiška. Pirkimo sąlygos neaiškios, dviprasmiškos ir dėl tos priežasties neteisėtos.
4. Perkančioji organizacija nepagrįstai teigia, kad papildoma informacija, Pirkimo sąlygose pateikta nuorodomis į mokomąją skaičiuoklę ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) dokumentus, kuriuose pateiktos bendro pobūdžio metodinės rekomendacijos, skirtos padėti perkančiosioms organizacijoms rengti viešojo pirkimo dokumentus, o ne tiekėjams savarankiškai aiškintis Pirkimo sąlygų turinį. Ši informacija negali pakeisti konkrečiam viešajam pirkimui taikomų aiškių ir tiesiogiai numatytų sąlygų. Pirkimo sąlygos turi būti aiškios iš pačių sąlygų turinio, o ne reikalauti papildomų teisinių žinių ir (ar) papildomos daugybės puslapių analizės, kurie pateikiami nuorodose.
5. Nustatydama iš anksto apibrėžtą apatinę kainos ribą ir teikdama formulės paaiškinimą, nenurodant, kad ją galima peržengti, perkančioji organizacija pati apribojo galimybę gauti naudingiausią pasiūlymą. Dėl šios priežasties ieškovė nepasiūlė mažesnės kainos, nors objektyviai galėjo ir norėjo tą padaryti. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija patikslino Pirkimo sąlygas – sumažino perkamo asfalto dangos storį apie 21,42 proc. nuo pradinio žiniaraščio, tačiau net ir po tokio sumažinimo atlikimo, nesumažino pradinės 400 000 Eur kainos (PSetMin). Jeigu būtų buvusi numatyta ir mažesnė, nei iš anksto apibrėžta apatinė kaina – ieškovė būtų pasiūliusi 16 141,85 Eur mažesnę kainą. Be to, patikslinimai buvo padaryti likus mažiau nei 6 dienoms iki kada tiekėjai gali teikti paklausimus – dėl to nebuvo galimybės prašyti papildomų paaiškinimų (patikslinimų). Susidariusi situacija akivaizdžiai pažeidžia racionalumo principą ir sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą. Susidariusi padėtis negali būti ištaisyta kitomis priemonėmis.
6. Pretenzijos pateikimo terminas dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo nebuvo praleistas, kadangi Pirkimo sąlygų dviprasmiškumas paaiškėjo tik ieškovei susipažinus su sprendimu dėl pasiūlymų eilės sudarymo, dalimi laimėjusio pasiūlymo ir perkančiosios organizacijos atsakymu į pretenziją. Jeigu teismas nuspręstų, kad Pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos taip, kaip tiesiogiai jose nurodyta, yra aiškios ir nėra pagrindo nutraukti Pirkimą, tokiu atveju egzistuoja pagrindas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl neteisingo laimėtojo pasiūlymo vertinimo. Laimėjęs pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų, nes pasiūlyta kaina buvo mažesnė nei nustatyta minimalioji riba. Be to, perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo ir paskyrė ekonominio naudingumo balus laimėtojui. Pagal Pirkimo sąlygų nuostatas, už pasiūlytą kainą galima skirti iki 85 balų, o už darbų atlikimą – iki 15 balų, sudarant iš viso 100 balų. Laimėtojas surinko 101,80 balo, o tai viršija maksimalią balų ribą.
7. Perkančioji organizacija nepagrįstai atsisakė pateikti visus laimėjusio pasiūlymo dokumentus, įskaitant dokumentus, susijusius su subtiekėja UAB „Helanas“, kuri yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Perkančioji organizacija netikrina subtiekėjo pašalinimo pagrindų, kurie akivaizdūs ir sudaro galimybę jam vykdyti neapibrėžtą dalį viešojo pirkimo sutarties be apsivalymo reikalavimų patikrinimo ar jokio įsitikinimo jo patikimumu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 14 punkto pabaigoje perkančioji organizacija pateikė dvi aktyvias nuorodas į VPT internetinėje svetainėje patalpintus dokumentus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse (toliau – ir Gairės) pateiktas išaiškinimas, kad Pirkimo sąlygose negalima nustatyti draudimo tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą, negu PSetMin reikšmė. Teismo vertinimu, jei ieškovė būtų susipažinusi su minėtais dokumentais, tikėtina ieškovei jos nurodyti neaiškumai nebūtų kilę. Tokiu atveju, jei visi tiekėjai Pirkimo sąlygas suprastų vienodai ir jas vertintų skirtingai, nei supranta ir vertina perkančioji organizacija ir jei jos būtų akivaizdžiai neaiškios, tikėtina būtų pagrindo manyti, kad Pirkimo sąlygos gali būti neaiškios ir pan.
10. Perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose nurodžiusi mokomojo, aiškinamojo turinio nuorodas, kurios tiekėjams galėtų suteikti daugiau informacijos apie jos pasirinktą formulę ekonominiam naudingumui skaičiuoti, teismo vertinimu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi tokio draudimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nenumato. Nėra pagrindo Pirkimo sąlygų 14 punkto, įskaitant Pirkimo sąlygų 14.3 papunktyje aprašytus vertinimo kriterijus ir jų vertinimo tvarką, vertinti neteisėtais ar vertinti taip, kaip tikisi ieškovė. Teismas pripažino pagrįsta VPT išvadą, kad Pirkimo sąlygose nesant nuostatos, jog tiekėjų pasiūlymai bus atmetami, jei pasiūlymo kaina bus žemesnė nei PSetMin parametras, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo atmesti pirmą vietą užėmusio pasiūlymo, kurio kaina buvo žemesnė nei PSetMin parametras.
11. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjų paklausimus, šalinant prieštaravimus tarp Pirkimo dokumentuose nustatyto skirtingo asfalto storio (projekte numatytas asfalto storis – 7 cm, žiniaraštyje – 8,5 cm), patikslino, kad asfalto storis turi būti 7 cm ir tiekėjams pateikė pakoreguotą darbų kiekių žiniaraštį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl to papildomų klausimų nekilo, teismo įsitikinimu, yra pagrįsta nuspręsti, jog patikslinimas yra aiškus, kad į pasiūlymo kainą turėjo būti įtraukti darbai, įrengiant 7 cm storio asfaltą. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad perkančioji organizacija turėjo sumažinti PSetMin reikšmę, yra nepagrįsti objektyviais į bylą pateiktais įrodymais. Aplinkybė, kad buvo patikslintos Pirkimo sąlygos dėl asfalto dangos storio, pati savaime nelėmė PSetMin reikšmės sumažinimo.
12. Perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimas nustatyti pasiūlymų eilę, teismo nuomone, pagrįstas ir teisėtas, teisingai buvo pritaikyta Pirkimo sąlygų 14.3 papunktyje pateikta vertinimo formulė, teisingai buvo suskaičiuoti tiekėjų pasiūlymų balai. Pirkimo sąlygų 14.3 papunktyje pateiktoje formulėje kriterijaus lyginamasis svoris „Wkaina=85“ reiškia, kad tiekėjas tokį balų skaičių gali gauti pasiūlęs kainą, kuri lygi PSetMin=400 000 Eur (iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba). Tačiau tai nereiškia, kad maksimalus balų skaičius už kainą yra tik 85. Tai yra tik kriterijaus lyginamasis svoris, nes tiekėjas, pasiūlęs mažesnę kainą nei PSetMin, gali gauti didesnį balų skaičių už kriterijaus lyginamąjį svorį. Tai nurodoma ir VPT internetinėje svetainėje patalpintame dokumente – Ekonominio naudingumo skaičiuoklėje pateiktų formulių aprašyme (į kurį nuoroda buvo pateikta Pirkimo sąlygose), kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „<...>pasiūlymams, kurių kaina žemesnė už PSetMin, suteikiamų balų skaičius bus didesnis už lyginamąjį svorį“.
13. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 13.1 papunktyje nenustatyti tiekėjo pašalinimo pagrindai dėl to, jog tiekėjas pasitelkė subtiekėjus, kurių pajėgumais nesiremia, įtrauktus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Šiuo atveju trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nesirėmė subrangovės UAB „Helanas“ kvalifikacijos dokumentais. Todėl ieškovės nurodytais aspektais, taip pat įvertinus šiuos aspektus dėl komercinės paslapties, prašymas susipažinti su subrangovės UAB „Helanas“ kvalifikacijos dokumentais nelėmė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl laimėtojos nustatymo.
14. Teismo vertinimu, nesavalaikiai ginčydama Pirkimo sąlygas (praleidusi įstatyme nustatytą terminą viešojo pirkimo sąlygų ginčijimui) ir šiuo pagrindu reikšdama reikalavimus tiek dėl 2025 m. birželio 12 d. sprendimo panaikinimo, tiek dėl Pirkimo nutraukimo, iš esmės pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi, nevykdė tiekėjams keliamos pareigos išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais išviešintais viešojo pirkimo dokumentais ir juose keliamais reikalavimais. Ieškovė turi patirties, jai žinomos VPĮ nuostatos, vykdomų pirkimų procedūros ir kt. Pirkimo sąlygos yra pakankamai aiškios, tikslios ir teisėtos, parengtos ne tik pagal VPĮ reikalavimus, bet remiantis ir aktualiais, VPT parengtais, rekomendacinio pobūdžio teisės aktais. Perkančioji organizacija, viešojo pirkimo procedūrų metu vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus, laikėsi VPĮ ir Pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų. Teismas nurodė nesant teisinio pagrindo išvadoms, kad buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnyje nustatyti principai, todėl visuma nustatytų faktinių aplinkybių, nesudaro teisėto pagrindo nutraukti Pirkimą.
15. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie naujai perkančiosios organizacijos paskelbtą viešąjį pirkimą ir pati savaime ta aplinkybė, kad buvo papildytos, patikslintos naujai paskelbto kito viešojo pirkimo sąlygos, nesuteikia pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, netikslios ir neteisėtos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Rolana“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Faktas, kad VPT Gairėse yra pateiktas išaiškinimas, jog Pirkimo sąlygose negalima nustatyti draudimo tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą, negu PSetMin reikšmė, nereiškia, kad šiame konkrečiame Pirkime tai nebuvo padaryta. Tiekėja vadovavosi Pirkimo sąlygomis, o ne papildomais teisės aktais. Tiesiogiai Pirkimo sąlygose nenurodžius esminės informacijos, kad net ir nustačius apatinę kainos ribą, tiekėjai gali siūlyti mažesnę kainą, nei nustatyta apatinė riba – perkančioji organizacija pažeidė savo pareigą Pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie viešojo pirkimo sąlygas ir procedūras.
16.2. Nesutiktina, kad jei ieškovė būtų susipažinusi su nuorodose pateikiamais dokumentais, tikėtina, neaiškumai nebūtų kilę, kadangi dalyvaujant šiame Pirkime ji susipažino su nurodytose nuorodose esančiu dokumentu. Tai bendro pobūdžio papildoma informacija – rekomendacinio pobūdžio metodinė priemonė „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“, jo apimtis – 70 puslapių. Pirkimo sąlygose nėra jokių nuorodų į konkretų nurodyto dokumento puslapį ar informaciją, kurią papildomai turėtų išanalizuoti Pirkime dalyvaujantis tiekėjas, nėra nurodyta, kuri Gairių dalis laikoma Pirkimo sąlygų dalimi ir (ar) pan. Ieškovė nerado ir nesuprato konkrečios informacijos, kuri turi būti vertinama, kaip šio konkretaus Pirkimo sąlygų dalis. Vien Pirkimo sąlygose paminėtos nuorodos nepakeičia pareigos išviešinti visus esminius vertinimo aspektus pačiose Pirkimo sąlygose.
16.3. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad trys tiekėjai (du iš jų teikė pretenzijas perkančiajai organizacijai dėl neaiškių Pirkimo sąlygų tuo pačiu pagrindu, kitas tiekėjas raštu patvirtino, jog suprato Pirkimo sąlygas taip pat, kaip apeliantė) Pirkimo sąlygas suprato taip, kaip jose tiesiogiai parašyta – nustatyta apatinė kainos riba, kurios negalima peržengti. Tai patvirtina, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, jų aiškinimas prieštarauja lingvistinei jų išraiškai. Sprendime pateikta išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytam vertinimui, nes nebūtina nustatyti, kad visi tiekėjai turėjo suprasti Pirkimo sąlygas klaidingai.
16.4. Tai, kad Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, jog pasiūlymai, kurių kaina bus žemesnė, nei PSetMin parametras, bus atmetami, nereiškia, kad tiekėjai turėjo suprasti, jog gali siūlyti mažesnę, nei Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta apatinė kainos riba, kainą. Tai, kad kažko nėra numatyta, nereiškia, jog yra aiškiai numatyta priešingai. Todėl negalima sutikti, kad Pirkimo sąlygos buvo aiškios, nes tokia išvada grindžiama teisinio reguliavimo neatitinkančiais argumentais.
16.5. Apeliantė niekada neteigė, kad nuorodų pateikimas Pirkimo sąlygose daro jas negaliojančias. Perkančioji organizacija, Pirkimo sąlygose nurodžiusi mokomojo, aiškinamojo turinio nuorodas, kurios tiekėjams galėtų suteikti daugiau informacijos apie jos pasirinktą formulę ekonominiam naudingumui skaičiuoti, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi tokio draudimo VPĮ nenumato. Tačiau bylos esmė yra ne ta. Bylos esminis klausimas yra, ar perkančioji organizacija gali esmines Pirkimo sąlygas pateikti ne tiesiogiai Pirkimo sąlygose, o nuorodose į bendro pobūdžio mokomąją medžiagą, iš kurios tiekėjas pats turėtų atsirinkti tai, kas yra taikoma šiame Pirkime. Kitaip tariant, ar perkančioji organizacija laikoma tinkamai įvykdžiusi savo pareigą – viešojo pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie jo sąlygas ir procedūras, kai dalį esminės informacijos (Pirkimo sąlygų) pateikia nuorodose į rekomendacinio pobūdžio mokomąją medžiagą ir (ar) VPT Gaires.
16.6. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija vėlesniame viešajame pirkime pati iš esmės patikslino ginčo objektu tapusią sąlygą, akivaizdu, jog ne tiekėjai neteisingai suprato Pirkimo sąlygas, o pati perkančioji organizacija jų iš pradžių nesuformulavo pakankamai aiškiai, kaip jas aiškina dabar. Viena vertus, perkančioji organizacija teigia, kad viskas buvo aišku, kita vertus – kitame viešajame pirkime jau tikslina tokias sąlygas būtent taip, kaip šioje byloje nurodo apeliantė.
17. Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Perkančiajai organizacijai nėra draudžiama Pirkimo sąlygose pateikti nuorodas į tam tikrus vykdomam viešajam pirkimui aktualius dokumentus, kurie plačiau paaiškina tam tikras nustatytas sąlygas, todėl nuorodų naudojimas viešojo pirkimo dokumentuose nepažeidžia viešųjų pirkimų principų bei VPĮ nustatyto teisinio reguliavimo, nes tokios nuorodos galimos ir rekomenduojamos. Pirkimo sąlygose pateiktos aktyvios nuorodos buvo skirtos tam, kad tiekėjai galėtų išsamiai susipažinti su perkančiosios organizacijos pateiktomis formulėmis, skirtomis išrinkti ir apskaičiuoti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją.
17.2. Pirkimo sąlygų 14.4 papunktyje buvo aiškiai, nedviprasmiškai ir konkrečiai nurodyta, kad ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti bus taikoma absoliutinė Telgen formulė, pagal kurią laimėtoju pripažįstamas pasiūlymas, surinkęs didžiausią balų skaičių. Be to, iš aktyvioje nuorodoje pateikto Telgen formulės aprašymo matyti, kad šis apima tik šiek tiek daugiau negu pusė puslapio, bet ne 70 puslapių, kaip apeliaciniame skunde klaidingai teigia apeliantė.
17.3. Apeliantė klaidina teismą ir Pirkimo sąlygose pateiktus balų apskaičiavimo parametrus interpretuoja, kaip galimus pasiūlymo kainos intervalus. Vadovaujantis terminų žodynu „parametras“ apibrėžiamas kaip raidinis koeficientas kiekvienu konkrečiu atveju turintis pastovią reikšmę. Taigi, „parametras“ ir „pasiūlymo kaina“ nėra tapatūs turinio prasme vertinant juos lingvistiškai.
17.4. Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bus atmesti tik tų tiekėjų pasiūlymai, kurių pasiūlymų kaina bus didesnė nei nurodyta Pirkimo sąlygų 2.3 papunktyje, bet ne pasiūlymai, kurie neatitiks PSetMin parametro, t. y. į absoliutinę Telgen formulę įrašomos iš anksto apibrėžtos apatinės kainos ribos. PSetMin parametro nustatymas taip pat neapribojo galimybės tiekėjams teikti mažesnės kainos pasiūlymų, kadangi Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai ir išsamiai aprašytas šio parametro taikymas. Pirkime taikomoje formulėje naudojami parametrai buvo išviešinti, todėl kiekvienas Pirkime dalyvaujantis tiekėjas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis ir atidžiai susipažinęs su Pirkimo dokumentais, galėjo suprasti jų turinį būtent taip, kaip jis pateiktas Pirkimo dokumentuose.
17.5. Apeliantės argumentai, kad Pirkimo sąlygos taip pat buvo neaiškios ir kitiems Pirkimo dalyviams bei apie patikslintas viešojo pirkimo sąlygas vėlesniame perkančiosios organizacijos vykdytame viešajame pirkime, šios bylos nagrinėjimui yra neaktualūs ir negali būti vertinami, nes nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas. Perkančiosios organizacijos nėra įpareigotos visuose vykdomuose viešuosiuose pirkimuose taikyti vienodą viešojo pirkimo sąlygų turinį. Vykdant viešuosius pirkimus svarbiausias perkančiosios organizacijos uždavinys – laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų.
18. Trečiasis asmuo UAB „Vigatas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Gairėse pateiktas išaiškinimas, kad Pirkimo sąlygose negalima nustatyti draudimo tiekėjui pasiūlyti mažesnę kainą, negu PSetMin reikšmė, todėl Pirkimo sąlygose, kaip pasiūlymo atmetimo pagrindas, negali būti nustatytas toks atvejis, kai tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažesnė už PSetMin reikšmę. Todėl Pirkimo sąlygų 14 punktas, įskaitant Pirkimo sąlygų 14.3 papunktyje aprašytus vertinimo kriterijus ir jų vertinimo tvarką, yra teisėtas, o ieškovei neaiškumai išimtinai kilo tik todėl, kad ji tinkamai nesusipažino su Pirkimo sąlygomis bei Pirkimo sąlygose pateiktose aktyviose nuorodose esančiais dokumentais.
18.2. Šios bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšminga, kaip Pirkimo sąlygas galimai suprato ar galėjo suprasti kiti Pirkime dalyvavę tiekėjai, kurie nepareiškė ieškinio ir nėra šios bylos dalyviai. Iš Pirkime sudarytos pasiūlymo eilės matyti, kad tiek tiekėjos UAB „Medinita“, tiek tiekėjos UAB „Sūduvos statyba“ pasiūlytos kainos yra ženkliai didesnės už PSetMin reikšmę. Todėl nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, kad šie tiekėjai ketino teikti pasiūlymus, kuriuose kaina būtų artima PSetMin reikšmei ar mažesnė už šią reikšmę.
18.3. Nei ieškovė, nei kiti tiekėjai neginčijo Pirkimo sąlygų. Pirkimo sąlygų 14 punktas yra neužginčytas, teisėtas ir galiojantis. Todėl tiek tiekėjai, tiek perkančioji organizacija, tiek teismas turi vadovautis Pirkimo sąlygų 14 punktu. Šioje byloje turi būti sprendžiamas tik Pirkimo sąlygų 14 punkto aiškinimo klausimas, tačiau ne teisėtumo klausimas, nes tai peržengtų šios bylos nagrinėjimo ribas.
18.4. Tai, kad Pirkimų sąlygose pateiktose nuorodose esančiuose dokumentuose buvo didelis kiekis informacijos, yra teisiškai nereikšminga, nes jokie teisės aktai neapibrėžia ir nenustato reikalavimų, koks informacijos kiekis gali būti pateiktas nuorodose. Ekonominio naudingumo skaičiuoklėje pateiktas absoliutinės Telgen formulės aprašymas užima mažiau nei vieną puslapį. Pateikta informacija trumpa ir aiški. Nereikia jokių specialių teisinių ar kokių kitų žinių informacijos suvokimui.
18.5. Ieškovė savo apeliacinio skundo negrindžia tuo, kad, (1) vertinant trečiojo asmens pasiūlymą, buvo pažeista absoliutinė Telgen formulė, (2) padaryti Pirkimo sąlygų pakeitimai pažeidė viešųjų pirkimų principus, (3) perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė pretenzijos dalį, kuria buvo prašoma pateikti susipažinimui laimėtojo pasitelktos subtiekėjos UAB „Helanas“ dokumentus. Todėl laikytina, kad šioje dalyje ginčo nebėra ir apeliacinės instancijos teisme nebeturi būti vertinama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
21. Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2025 m. birželio 12 d. sprendimu supaprastintame viešajame pirkime „Sporto inžinerinio statinio – bėgimo tako Ukmergėje, Gruodžio 17-osios g. 52, rekonstravimo darbų pirkimas“ nustatė pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoju pripažino ūkio subjektų – UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“ – grupės pasiūlymą, surinkusį 101,8035 balo.
22. Antrąją vietą Pirkime užėmusio pasiūlymo tiekėja UAB „Rolana“, susipažinusi su dalimi laimėjusio pasiūlymo dokumentų, 2025 m. birželio 23 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Tiekėja reikalavo panaikinti 2025 m. birželio 12 d. sprendimą ir atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą, ir (ar) nutraukti Pirkimą dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo bei pateikti jai visus laimėjusio pasiūlymo dokumentus susipažinimui.
23. UAB „Rolana“ pretenzijoje nurodė, kad pagal Pirkimo sąlygas tiekėjai turėjo siūlyti kainą tik nuo 400 000 Eur iki 650 000 Eur su PVM. Pasiūlymas, kurio kaina mažesnė nei 400 000 Eur su PVM arba didesnė nei 650 000 Eur su PVM, nepatenka į nustatytą vertinimo intervalą ir laikytinas neatitinkančiu Pirkimo sąlygų. Laimėjusiu Pirkimą pripažintas pasiūlymas, kurio kaina – 394 695,70 Eur, neatitiko nustatyto vertinamojo kainos intervalo, todėl neturėjo būti nei vertinamas, nei įtrauktas į pasiūlymų eilę. Be to, perkančioji organizacija klaidingai Pirkimo laimėtojai už pasiūlytą kainą paskyrė 86,80 balus, t. y. daugiau, nei nustatyti 85 balai. Perkančioji organizacija patikslino Pirkimo sąlygas – sumažino perkamo asfalto dangos storį apie 21,42 proc. nuo pradinio žiniaraščio, tačiau net ir po to nesumažino pradinės 400 000 Eur kainos. Jeigu būtų numatyta mažesnė, nei iš anksto apibrėžta apatinė kaina, UAB „Rolana“ būtų pasiūliusi mažesnę kainą. Tiekėjos įsitikinimu, Pirkimo sąlygose trūko esminės informacijos – tiek dėl minimalios galimos siūlyti kainos, tiek dėl balų skaičiaus skyrimo. Jeigu perkančioji organizacija laikytų, kad laimėtoja galėjo pateikti mažesnę nei 400 000 Eur su PVM kainą ir (ar), jog už tokią kainą galėjo būti skiriama daugiau kaip 85 balai, tai patvirtintų, kad Pirkimo sąlygos buvo dviprasmiškos, nepakankamai aiškios ir neleidžiančios tiekėjams suprasti, kokią kainą galima siūlyti ir kokiu balu ji bus vertinama. Tokios sąlygos prieštarauja VPĮ principams, taigi, yra neteisėtos ir privalo būti panaikintos. Todėl, tiekėjos vertinimu, esminės Pirkimo sąlygos privalo būti ištaisytos nutraukiant Pirkimą ir, ištaisius nurodytus pažeidimus, paskelbti jį iš naujo.
24. Perkančioji organizacija 2025 m. liepos 1 d. atsakyme nurodė, kad pretenzijoje keliamą reikalavimą dėl 2025 m. birželio 12 d. sprendimo panaikinimo, dėl laimėjusio pasiūlymo atmetimo ir (ar) Pirkimo nutraukimo dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo palieka iš dalies nenagrinėtą, o reikalavimą dėl likusių laimėjusio pasiūlymo dokumentų pateikimo atmeta. Perkančioji organizacija konstatavo, kad tiekėja praleido pretenzijos pateikimo terminą ginčyti paskelbtas Pirkimo sąlygas (nauja Pirkimo sąlygų redakcija paskelbta 2025 m. gegužės 23 d., o pretenzija pateikta tik 2025 m. birželio 23 d.), tačiau atsižvelgdama į tai, jog tiekėjos keliamas reikalavimas koreliuoja su Pirkimo laimėtojo nustatymo procedūra, paaiškino, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nuostatos, jog tiekėjai negali pateikti mažesnės nei 400 000 Eur su PVM kainos pasiūlymo. Pirkimo sąlygų XIV skyriuje buvo pateiktos formulių, pagal kurias bus nustatomas Pirkimo laimėtojas, mokomosios skaičiuoklės bei jų aprašymų nuorodos. Pirkimo laimėtojas buvo nustatomas taikant absoliutinę (nepriklausomą) formulę, kurios aprašymas pateiktas VPT parengtose Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse. Gairėse aiškiai nurodyta, kad PSetMin nustatymas nereiškia, kad tiekėjas negali siūlyti mažesnės kainos.
25. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, tiekėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame teigė, kad Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, jog tiekėjai gali siūlyti mažesnę, nei iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba, kainą, t. y. mažesnę nei 400 000 Eur su PVM kainą PSetMin. Todėl laimėtojos pasiūlymas pripažintinas neatitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimų dėl per mažos pasiūlymo kainos ir dėl to neteisingai paskaičiuotų bei paskirtų ekonominio naudingumo balų. Toks Pirkimo sąlygų pateikimas, tiekėjos teigimu, kai tiesiogiai (lingvistiškai) jos suprantamos vienaip, tačiau papildomai išstudijavus ne Pirkimo sąlygose tiesiogiai, o nuorodose pateiktus reikalavimus, įgauna visiškai kitokią reikšmę, yra ydingas. Tokios Pirkimo sąlygos, ieškovės vertinimu, yra dviprasmiškos, neaiškios ir dėl to neteisėtos, todėl Pirkimas nutrauktinas. Pirkimo sąlygų dviprasmiškumas paaiškėjo tik po atsakymo į tiekėjos pretenziją pateikimo.
26. Pirmosios instancijos teismui UAB „Rolana“ ieškinį atmetus, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame, nebepalaikydama pozicijos dėl absoliutinės Telgen formulės pažeidimo, skaičiuojant laimėjusios tiekėjos pasiūlymo balus, dėl Pirkimo sąlygų patikslinimo asfalto dangai reikalavimų, dėl susipažinimo su visais laimėjusio pasiūlymo dokumentais, teigia, kad vien Pirkimo sąlygose paminėtos nuorodos nepakeičia perkančiosios organizacijos pareigos išviešinti visus esminius pasiūlymų vertinimo aspektus pačiose Pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygose nenurodžius esminės informacijos, kad, net ir nustačius apatinę kainos ribą, tiekėjai gali siūlyti mažesnę kainą, nei nustatyta apatinė riba – nereiškia, jog tiekėjai turėjo suprasti, kad gali siūlyti mažesnę pasiūlymo kainą. Tokios sąlygos, apeliantės įsitikinimu, yra neteisėtos.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
27. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, o supaprastintų pirkimų atveju – ir (arba tik) atsižvelgiant į atitinkamas supaprastintų pirkimų taisykles, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos įtvirtintos ir VPĮ. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktika).
29. Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo. Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023 30 punktas).
30. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, kad perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingo pobūdžio dokumentus, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą; teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 39 punktas).
31. Taigi, perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. jog tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, be kita ko, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 56 punktas).
32. Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 55 punktas; 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024 36 punktas), juolab kad gali skirtis ne tik skirtingų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, bet <...> ir to paties pirkėjo pakartotinai atliekamo pirkimo sąlygų turinys. Kita vertus, tiekėjų pareiga veikti apdairiai neeliminuoja perkančiųjų organizacijų pareigos kiek įmanoma aiškiau ir tiksliau apibrėžti reikalavimus jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 29 punktas).
33. Tiekėjos ir perkančiosios organizacijos nesutarimo objektas – ginčo Pirkimo XIV skyriaus „Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas“ sąlygų turinys. Pirkimo sąlygų 14.1 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas tas pasiūlymas, kuris surenka didesnį balų skaičių. Pirkimo sutartis sudaroma su tiekėju, pateikusiu perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus: kainą – kriterijaus lyginamasis svoris 85 (Wkaina=85) ir darbų atlikimo terminą – kriterijaus lyginamasis svoris 15 (Wkokybė=15) (Pirkimo sąlygų 14.3 papunktis).
34. Pirkimo sąlygų 14.4 papunktyje nurodyta, kad ekonominis naudingumas skaičiuojamas pagal absoliutinę Telgen formulę, kurios parametras PSetMax=650 000 Eur įvardintas iš anksto apibrėžta viršutine kainos riba, o parametras PSetMin=400 000 Eur – iš anksto apibrėžta apatine kainos riba. Pagal šią formulę laimėtoju pripažįstamas pasiūlymas, surinkęs didžiausią balų skaičių, kartu paaiškinta, kad pasiūlymai, kuriuose nurodytos kainos viršys PSetMax, bus atmetami; jeigu pasiūlyta kaina lygi PSetMax, tuomet pasiūlymui už kainą suteikiama 0 balų, o pasiūlymams, kurių kaina artėja link PSetMin, atitinkamai suteikiamas vis didesnis balų skaičius.
35. Aptariamo Pirkimo sąlygų XIV skyriaus „Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas“ pabaigoje nurodyta, kad kainos ir kokybės santykio vertinimo formulių, taikomų išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, mokomąją skaičiuoklę pasiūlymus ketinantys teikti / teikiantys tiekėjai gali rasti adresu: http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/env_skaiciuokle.xlsm, o su formulių aprašymais gali susipažinti jas aprašančiame dokumente: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/env_aprasymai.pdf.
36. Ieškovės įsitikinimu, pirmiau nurodytos Pirkimo sąlygų nuostatos neleidžia teigti, kad tiekėjai galėjo siūlyti mažesnę, nei iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba, kainą, t. y. mažesnę, nei 400 000 Eur su PVM kainą PSetMin. Šiuos savo teiginius apeliantė iš esmės grindžia tuo, kad absoliutinės Telgen formulės taikymo paaiškinimas pateiktas ne Pirkimo sąlygose, o VPT internetinėje svetainėje patalpintuose dokumentuose, aktyvios nuorodos į kuriuos buvo pateiktos Pirkimo sąlygose.
37. Pirmiau minėta (žr. šios nutarties 29 punktą), kad tiek teismai, tiek viešųjų pirkimų santykių dalyviai pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti turi sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, t. y. atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią ir į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., VPT teisės aktus). Sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad, pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtinus vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinio (ir būtent dėl to tarp šalių kilus ginčui), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 35 punktas).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė yra susitelkusi tik į lingvistinį pirmiau aptartų ginčo Pirkimo sąlygų aiškinimą. Tokiu būdu apeliantė siekia įrodyti, kad tik tiesioginis nurodymas Pirkimo sąlygose, jog tiekėjai gali siūlyti mažesnę, nei apatinė kainos riba kainą ir (ar), kad toks pasiūlymas nebus atmestas, patvirtintų leidimą pateikti tokį kainos pasiūlymą. Tačiau vien tai, kad Pirkimo sąlygų 14.4 papunktyje buvo nurodyta, jog pasiūlymai, kuriuose nurodytos kainos viršys PSetMax parametrą, bus atmetami, o pasiūlymams, kurių kaina artėja link PSetMin parametro suteikiamas vis didesnis balų skaičius, nereiškia, nei to, kad nebuvo galima siūlyti mažesnę nei apatinė kainos riba parametro kainą, nei to, jog tokie pasiūlymai bus atmetami. Tokių teiginių Pirkimo sąlygose nėra nei Pirkimo sąlygų XIV skyriaus „Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas“ nuostatose, nei Pirkimo sąlygų 13.1 papunktyje, kuriame nustatyti pasiūlymų atmetimo ir tiekėjų pašalinimo iš Pirkimo procedūros pagrindai. Todėl priešingas aiškinimas prieštarauja Pirkimo sąlygų turiniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neturėjo objektyvaus pagrindo vadovautis neegzistuojančia, pačios aiškinimu pagrįsta, Pirkimo sąlyga.
39. Absoliutinės Telgen formulės taikymo paaiškinimas buvo pateiktas VPT internetinėje svetainėje patalpintame dokumente. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose buvo pateikta aktyvi nuoroda į VPT sukurtą mokomąją skaičiuoklę, kurioje, pasirinkus Telgen formulę, buvo galima apskaičiuoti pasiūlymo balus. Kita aktyvi nuoroda nukreipė tiekėjus į VPT metodinę medžiagą „Ekonominio naudingumo skaičiuoklėje pateiktų formulių aprašymai“, kurioje inter alia (be kita ko) pateiktas Telgen formulės aprašymas. Šiame aprašyme paaiškinta, kad pasiūlymams, kurių kaina žemesnė už PSetMin, suteikiamų balų skaičius bus didesnis už lyginamąjį svorį. Susipažinus su nuorodose esančia informacija, pasinaudojus mokomąja skaičiuokle, buvo galima suprasti, kad, pirma, tiekėjas galėjo pasiūlyti mažesnę kainą nei PSetMin, antra, tokią pasiūlęs, tiekėjas gautų didesnį balų skaičių už kriterijaus lyginamąjį svorį. Tokią išvadą patvirtina ir Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodyta, kad PSetMin nustatymas nereiškia, jog tiekėjas negali siūlyti mažesnės kainos (tokios sąlygos viešojo pirkimo dokumentuose būti negali).
40. Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų XIV skyriaus „Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas“ nuostatos nesuponuoja draudimo pateikti pasiūlymą, kurio kaina būtų mažesnė už PSetMin. Šią išvadą patvirtina tiek lingvistinis, tiek sisteminis ginčijamų Pirkimo sąlygų nuostatų aiškinimas.
41. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingą ieškovės poziciją nulėmė jos veiksmai (neveikimas), t. y. nepakankamas ir (ar) neišsamus susipažinimas su Pirkimo sąlygomis. Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje UAB „Rolana“ aiškiai nurodė, kad informacija, jog tiekėjai šiame Pirkime gali pasiūlyti mažesnę kainą jai paaiškėjo, tik gavus atsakymą į pretenziją bei advokatui susiradus ir išstudijavus nurodytą metodinę medžiagą, kuri pasiekiama per Pirkimo sąlygose esančią nuorodą (žr. ieškinio 41, 49 punktus). Pirmiau minėta, kad tiekėjams kyla pareiga išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. Priešingas elgesys negali būti pripažįstamas pagrindu teigti apie viešojo pirkimo sąlygų nesupratimą ir (ar) neaiškumą. Tokiu būdu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jei tiekėja būtų susipažinusi su nuorodose pateikiamais dokumentais (iki pateikiant pasiūlymą Pirkime), tikėtina neaiškumų jai nebūtų kilę.
42. Kita vertus, apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina priešingai – Pirkime susipažinusi su nuorodose pateikiamais dokumentais (žr. apeliacinio skundo 28, 48 punktus), tačiau jų nesupratusi dėl didelės apimties, nuorodų į konkretų nurodyto dokumento puslapį ar informaciją, kurią papildomai turėtų išanalizuoti, nebuvimą, nuorodos, kad ši informacija yra Pirkimo sąlygų dalis, nebuvimo. Tokiu atveju ieškovė, kuriai nebuvo aiškus perkančiosios organizacijos tikslas, Pirkimo sąlygose pateikiant atitinkamas nuorodas ar (ir) nebuvo aiški šiose nuorodose pateikta informacija, galėjo (turėjo) pasinaudoti teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl nuorodose esančios informacijos paaiškinimo. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokia savo teise tiekėja būtų pasinaudojusi.
43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, akcentuoja, kad tiekėjų pareiga susipažinti su viešojo pirkimo dokumentais negali būti aiškinama siaurai, t. y. tiekėjai turi pareigą susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais, o ne su dalimi jų ar dalimi šiuose dokumentuose esančios informacijos. Pažymėtina, nors perkančioji organizacija turi pareigą suformuoti aiškias viešojo pirkimo sąlygas, bet neturi pareigos skatinti (motyvuoti) tiekėjus tinkamai su jomis susipažinti. Šiuo atveju ieškovė, nesusipažinusi su Pirkimo sąlygose pateiktose aktyviose nuorodose esančia informacija ir (ar) neįsigilinusi į nuorodose esančią informaciją, nesilaikė bonus pater familias (racionalaus, protingo asmens) standarto, nulėmusio neteisingą (ne visiškai teisingą) Pirkimo sąlygų suvokimą.
44. Pirmiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų kontekste, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus dėl ūkio subjektų grupės pasiūlymo neatitikties Pirkimo sąlygoms ir perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymu eilė ir laimėjusiu pripažintas ūkio subjektų – UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“ – grupės pasiūlymas, panaikinimo. Ūkio subjektų grupė, būdama susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, teisėtai pateikė 394 695,70 Eur su PVM pasiūlymą, kuris, surinkęs didžiausią balų skaičių, pagrįstai buvo pripažintas laimėjusiu.
45. Remdamasi savo pateiktu Pirkimo sąlygų aiškinimu, ieškovė inter alia reikalavo pirmiau aptartas Pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir Pirkimą nutraukti. Šios nutarties 24 punkte išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad konstatavusi termino Pirkimo sąlygų ginčijimui praleidimą, perkančioji organizacija reikalavimus dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Pirkimo nutraukimo paliko nenagrinėtus. Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavęs, kad ieškovė VPĮ numatytais terminais Pirkimo sąlygų neginčijo ir dėl to perkančioji organizacija pretenzijos dalį dėl Pirkimo sąlygų 14 punkto teisėtumo paliko nenagrinėtą pagrįstai, tačiau, atsižvelgdamas į teikiamų argumentų turinį, pasisakė ir šiuo aspektu (žr. skundžiamo sprendimo 56-57 punktus). Apeliaciniame skunde ieškovė savo reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis taip pat palaiko.
46. Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti itin trumpi atskirų procedūrų (be kita ko, ir pretenzijų pateikimo, jų išnagrinėjimo) terminai, kurie įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku inicijuoti savo galbūt pažeistų teisių gynimą. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
47. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nauja ginčo Pirkimo sąlygų redakcija buvo paskelbta 2025 m. gegužės 23 d., o pretenzija, kurioje ieškovė kėlė klausimą dėl Pirkimo sąlygų nuostatų, kuriose nenustatytas draudimas, t. y. leidžiama siūlyti mažesnę, nei iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba (mažesnę nei 400 000 Eur su PVM kainą PSetMin), kainą, buvo pateikta tik 2025 m. birželio 23 d. Apeliaciniame skunde ieškovė neginčija aplinkybės dėl termino ginčyti Pirkimo sąlygas praleidimo.
48. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 4232 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą pretenzijos pateikimo termino praleidimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015), yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias ir išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio.
49. Ieškovė, nei pateikdama pretenziją atsakovei, nei nagrinėjant bylą teisme, nenurodė objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai laiku pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, taip pat nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad po Pirkimo sąlygų paskelbimo byloje ginčijamos sąlygų nuostatos nebuvo koreguojamos ir ieškovė nesikreipė į perkančiąją organizaciją su prašymu pastarąsias paaiškinti.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo Pirkimo sąlygų nuostatos, kuriose nenustatytas draudimas, t. y. leidžiama siūlyti mažesnę nei iš anksto apibrėžta apatinė kainos riba, kainą, yra pakankamai aiškios ir tikslios, o apeliantė šių sąlygų nesuprato, nes nesusipažino su visa Pirkimo sąlygų informacija ir nesikreipė į perkančiąją organizaciją su prašymu pastarąsias paaiškinti, atskirai jų teisėtumo nevertina.
51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Vigatas“ pateikė dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, 2025 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą), kad jos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 420 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto priteistino užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 3 103,10 Eur (apskaičiuojant maksimalų dydį taikomas 2025 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 3387 Eur) ir jis dauginamas iš Rekomendacijų 8.11 papunktyje numatyto koeficiento 1,3), todėl teisėjų kolegija trečiojo asmens prašymą tenkina ir priteisia trečiajam asmeniui iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovei nepateikus prašymo ir bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vigatas“, juridinio asmens kodas 180225992, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“, juridinio asmens kodas 300765537, 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė