Baudžiamoji byla Nr. 1-165-557/2013

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti ir pirmininkaujančio Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,

gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

nukentėjusiajam S. J. ir jo įgaliotajam atstovui adv. Sigitui Štaraičiui,

nukentėjusiajai R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. O., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

kaltinamasis P. O. 2013 m. balandžio 12 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), J. J. gyvenamajame vagonėlyje, buitinio konflikto metu kumščiais sudavė J. J. ne mažiau dviejų kartų į galvą ir keturis kartus į krūtinę bei vieną kartą batu apauta koja spyrė į krūtinę, pargriovė J. J. ant grindų ir kojomis trypė jo krūtinę, dėl ko nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo pasekoje padarytų abipusių daugybinių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio su abiejų plaučių sužalojimais, diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką, J. J. netrukus įvykio vietoje mirė, tyčia nužudė J. J..

Apklaustas teismo, kaltinamasis P. O. kaltu prisipažino ir parodė, kad su J. J. buvo pažįstami nuo vaikystės, užeidavo pas jį išgerti. J. J. gyveno vienas (duomenys neskelbtini), vagonėlyje. 2013-04-12, išgėręs taurę vyno ir nusipirkęs du butelius vyno, apie 17 val. nuėjo pas J. J. išgerti. J. J. namuose gėrė vyną su R. J., jam atėjus, toliau girtavo visi trys. Kuomet R. išėjo iki savo namų atnešti užkandos, J. J. paprašė jo nueiti nupirkti dar išgerti ir pavalgyti, davė apie 30 litų, nes buvo gavęs pensiją. Nuėjęs į parduotuvę, jis nupirko dar 2 butelius vyno, duonos ir dešros, R. atnešė marinuotų grybų. Išgėrus vyną, J. J. vėl davė jam pinigų, ir jis parnešė dar 2 butelius vyno. Po kiek laiko R. išėjo namo (ji gyveno už keliasdešimties metrų pas M.), ir jie liko girtauti dviese. Begeriant jis ėmė priekaištauti J. J., kad šis prieš keletą metų mušė dabar jau mirusią jo mamą. Kilus žodiniam konfliktui, J. J. sudavė jam buteliu į koją. Tada jis kumščiu smogė J. J. 2 kartus į smakrą ir 4 kartus į krūtinę. J. J. pagriebė ant stalo buvusį peilį, bet jis peilį išmušė J. J. iš rankos, peilis nukrito vagonėlio viduje, ir koja spyrė J. J. į krūtinę, po ko šis nugriuvo. Tada gulinčiam J. J. guminiu batu apauta koja smogė iš viršaus žemyn į krūtinę vieną kartą, lyg patryptų. Po to J. J. suėmęs už rūbų pakėlė, paguldė ant sofos ir ten paliko, J. J. dar kvėpavo, tačiau jokių aktyvių veiksmų jau nebeatliko. Pamatęs ant lovos gulinčią J. J. piniginę, iš piniginės paėmė 100 litų vienoje kupiūroje. J. J. šalia gulėdamas matė, kaip jis paėmė pinigus iš piniginės, bet jam nieko nesakė. Piniginėje liko dar pinigų, tačiau daugiau pinigų jis neėmė ir išėjo namo. Grįždamas niekur užsukęs nebuvo, grįžęs iš karto nuėjo miegoti, pagrobtus pinigus kitą dieną išleido savo reikmėms, apie pinigų pagrobimą niekam nepasakojo. Mintis pagrobti pinigus jam kilo jau po J. J. sumušimo, pamačius ant lovos piniginę. Fizinį smurtą pries J. J. jis naudojo ne apiplėšimo tikslu, o dėl kilusio asmeninio konflikto. Apie J. J. mirtį sužinojo tik po kelių dienų, nužudyti J. J. nenorėjo. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 124-133).

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad jo tėvas J. J. nuo 1986 m. gyveno vienas (duomenys neskelbtini). Keletą paskutinių metų tėvas gyveno jam pačiam priklausančiame vagonėlyje, kadangi namą pragėrė. Tėvas buvo alkoholikas, gyveno asocialiai ir bendravo su asocialiais žmonėmis. Su tėvu paskutinį kartą bendravo 2012 m. rudenį. Pas tėvą jis lankydavosi retkarčiais, kai reikėdavo padėti arba sudrausminti dėl girtavimo. 2013 m. balandžio 14 d. jo sesuo R. K. pranešė apie tėvo mirtį. Iš kaimynų sužinojo, kad tėvas prieš dvi dienas buvo gavęs pensiją, o kai tik gaudavo pensiją, pas jį ateidavo kaltinamasis ir R. J.. Kadangi tėvą palaidojo savo lėšomis, prašo priteisti iš kaltinamojo laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidas bei dėl tėvo mirties patirtą neturtinę žalą.

Nukentėjusioji R. K. parodė, 2013 m. balandžio 13 d. jai paskambino jos tėvo J. J. kaimynas L. ir pranešė apie tėvo mirtį. Tą pačią dieną ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos tėvas, sutvarkė vagonėlį, tėvo daiktus sudėjo į maišus. Tvarkant vagonėlį, ji nerado tėvo juodos piniginės. Žino, kad tėvas pinigus visuomet laikydavo piniginėje kartu su pasu, o piniginę – kelnių vidinėje kišenėje. Kaimynai L. pasakojo, kad pries tėvo mirtį jo vagonėlyje buvo girtaujama, dalyvavo kaltinamasis, R. J., P. B.. Kaimynai pasakojo, kad tą rytą rado išneštą dujų balioną, kad buvo stiprus dujų kvapas. Tėvo draugai ėjo pastoviai ir kažką nešėsi. Po to kaimynai ėjo žiūrėti ir rado gulintį tėvą, kelnės atsagstytos, drabužiai nudraskyti, išvartytos kišenės.

Liudytoja J. A. parodė, kad jos tėvas J. J. gyveno (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame vagonėlyje, girtaudavo. Tėvą buvo mačiusi prieš 3 metus laiko.

Liudytoja S. J. parodė, kad jos sutuoktinis J. J. išsikraustė gyventi atskirai prieš 25-30 metų. Su J. J. oficialiai nutraukusi santuokos nebuvo, šeima buvo iširusi faktiškai dėl vyro girtavimo.

              Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „Maisto prekės“. 2013-04-12 po pietų į parduotuvę du kartus buvo atėjęs P. O.. Jis pirko kelis butelius vyno „Monikutė“, batono, dešros. Tą dieną nei J. J., nei R. J. į parduotuvę nebuvo atėję. Nuo J. J. vagonėlio iki parduotuvės yra apie pusės kilometro atstumas.

Liudytojas R. L. parodė, kad šalia jo sodybos vagonėlyje gyveno J. J.. Su juo palaikė daugiškus santykius, J. J. nuolat girtavo. P. O. gyveno pas R. J., jie pas J. J. lankydavosi, ten dažnai girtaudavo. J. J. bijodavo P. O., bet niekuo neskųsdavo. Balandžio 12 d. nieko įtartino negirdėjo ir nematė, tik pastebėjo, kad pas J. J. lankėsi R. J., P. O. ir P. B.. Kitos dienos ryte pas jį atėjo S. R., kuri ten taip pat dažnai lankydavosi ir gerdavo, pasakė, kad J. J. negyvas ir pakvietė eiti pažiūrėti. Jis pranešė policijai. Kai nuėjo pažiūrėti, J. J. gulėjo aukštielninkas ant lovos, buvo kruvina viršutinė lūpa, atsegtos kelnės. Buvo nupjauta dujų baliono šlanga, balionas buvo pastatytas lauke. Vagonėlio durys buvo neužrakintos.

Liudytoja S. R. parodė, kad J. J. gyveno vagonėlyje, netoli V. M. namų. V. M. iki jį nuteisiant gyveno su R. J.. Kai V. M. nuteisė ir suėmė, R. J. nueidavo pas J. J. ir ten gerdavo alkoholinius gėrimus. J. J. gyveno asocialiai, pas jį ateidavo P. B. ir P. O., visi girtaudavo. 2013-04-13 apie 9 val., eidama į parduotuvę, nuėjo pas R. J., ją rado girtą miegančią. Tada nuėjusi prie J. J. vagonėlio, kurio durys buvo atviros, viduje rado aukštielninką gulintį mirusį J. J.. Apie įvykį pranešė L..

Liudytoja A. L. parodė, kad J. J. gyveno vienas vagonėlyje šalia jos namo. Pas jį ateidavo R. J., P. B. ir P. O.. 2013-04-12 vakare jie visi taip pat girtavo pas J. J.. 2013-04-13 ryte matė, kaip iš vagonėlio kažką užsikišęs po drabužiais ėjo P. B.. Po to pas ją atėjo S. R. ir pasakė, kad J. J. guli ir kažkas yra jam blogai. Nuėjo pažiūrėti ir matė, kad nebegyvas, jau sustingęs J. J. buvo nuvirtęs aukštielninkas, kelnės prasegtos, lova buvo kruvina, ant stalo buvo butelių, dešros. Už vagonėlio buvo pastatytas dujų balionas su nupjauta žarna. Po to R. J. sakė, kad P. O. ten kažką “pridirbo”, kad P. B. turėjo kruviną peilį ir 300 litų. Mano, jog R. J. matė, kaip buvo nužudytas J. J..

Liudytojas  P. B. parodė, kad buvo sutaręs su P. O. balandžio 13 d. ryte važiuoti uždarbiauti – pjauti malkų. Apie 8.30 val. jis atėjo pas R. J., kuri viena buvo M. namuose. R. dar gulėjo lovoje, abu išgėrė vyno. R. pasakė, kad O. yra pas J.. Jis nuėjo pas J., vagonėlio durys buvo uždarytos, užėjęs į vidų, rado J. gulintį. Pagalvojęs, kad šis miega, paėmė nuo stalo dešrą, pasikišo ją po drabužiais, ir grįžo pas R.. R. papasakojo, kad išvakarėse jie gėrė pas J., kuris buvo gavęs pensiją, po to O. paėmė iš J. 100 litų ir išėjo gerti kitur, taip pat paėmė ir dujų balioną, kurį ketino parduoti. R. taip pat pasakė, kad J. vidinėje kišenėje turi 200 litų, ir liepė eiti jam paimti pinigus. Nuėjęs dar kartą, rado J. gulintį tokioje pat padėtyje, padaužęs J. per veidą pamatė, kad jis jau sustingęs, suprato, kad J. miręs, ir išsigandęs pabėgo. Šalia vagonėlio matė pastatytą dujų balioną. Malkų pjauti išėjo vienas. Po to buvo sutikęs O.. Kiek pamena, O. neigė nužudęs J., sakėsi tik paėmęs pinigų, taip pat sake, kad nupjovęs žarną, norėjo išnešti ir parduoti dujų balioną, tačiau dėl girtumo nebepajėgė jo panešti.

Liudytojas T. A. parodė, kad dirba pašto viršininku. J. pažinojo kaip miestelio gyventoją. Balandžio 12 d. J. buvo atėjęs pasiimti pensijos ir pasiėmė apie 230-250 litų, jokių sužalojimų ant jo veido nepastebėjo.

Prokuroro 2013-04-17 nutarimu, kurio teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013-04-22 nutartimi, policijos pareigūnui A. U. buvo leista nuo 2013-04-17 iki 2013-05-17 įtariamojo P. O. laikymo vietose slapta naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones, fiksuojant/kontroliuojant P. O. pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus. Techninių priemonių panaudojimo atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuota, jog pokalbio su policijos pareigūnu A. U. metu P. O. pripažino nužudęs J. J., nurodė, kad ne mažiau 3 kartų smogė jam kumščiais į veidą, ne mažiau 3 kartų smogė jam kumščiu į krūtinę, o nugriuvusiam dar du kartus iš viršaus spyrė koja į krūtinę, po to iš vagonėlyje padėtos J. J. piniginės dar pasiėmė 100 litų (b. l. 79-84). Liudytojas policijos pareigūnas A. U. parodė, kad jis atliko ikiteisminio tyrimo teisėjos sankcionuotus slaptus tyrimo veiksmus P. O. atžvilgiu – kaltinamajam nežinant padarė policijos tarnybinėse patalpose vykusio jo pokalbio su kaltinamuoju garso įrašą. Pokalbio metu kaltinamasis žinojo, kad jis yra policijos pareigūnas, pokalbis vyko apklausos forma. Pokalbis vyko iš karto po kaltinamojo sulaikymo 2013-04-17, tik atgabenus sulaikytąjį į policijos komisariatą, dar prieš pateikiant jam įtarimą. Pokalbio metu kaltinamasis pats laisva valia išdėstė įvykio aplinkybes.

Liudytoja R. J. parodė, kad ji dažnai girtaudavo pas kaimynystėje gyvenantį J. J., ten ateidavo girtauti ir kaltinamasis. 2013-04-12 ryte ji taip pat užėjo pas J. J., šis davė jai 11 litų ir liepė nupirkti naminės degtinės. Negavusi naminės degtinės, ji nupirko vyno ir abu su J. J. jį gėrė. Geriant J. J. sakė, kad nuo sąskaitos pasiėmė pinigų, tačiau sumos neminėjo. Begeriant buvo užėjęs P. B., kuris atėmė iš J. J. cigarečių pakelį ir išėjo. Pavakary pas J. J. atėjo P. O., J. J. davė jam pinigų ir liepė parnešti dar vyno. J. J. gniužulą pinigų buvo išsitraukęs iš vidinės kišenės, likusius pinigus įsikišo atgal. Toliau pas J. J. jie gėrė P. nupirktą vyną. Begeriant J. J. užmigo, tada P. O. nupjovė dujų baliono žarną ir išnešė balioną į lauką pasakęs, kad jį parduos, nes reikia pinigų. Po to iš vidinės kišenės, kurioje J. J. laikė pinigus, P. O. miegančiam J. J. ištraukė ir pasiėmė 100 litų. Netrukus apgirtusi ji užmigo. Atsibudusi J. J. su P. O. rado begeriančius vyną. Pati išgėrusi dar stiklinę vyno, išėjo miegoti į V. M. namą, kur ji tuo metu gyveno. Iki jai išeinant, J. J. sumuštas nebuvo, jokių ginčų ar konfliktų vagonėlyje taip pat nebuvo. Kitą rytą pas ją atėjo P. B. ieškoti P.. Ji pasakė, kad P. vakarykščiai buvo pas J. J., galimai ten tebėra. P. B. tuoj pat išėjo ir netrukus sugrįžo, parsinešė dešros, sakė, kad P. neradęs. Netrukus P. B. išėjo. Ji P. B. nepasakojo, kad P. O. pavogė iš J. J. 100 litų, ir nesiuntė P. B. paimti likusių J. J. pinigų.

Specialisto išvadose Nr. M 278/13(03) bei Nr. pM 13/13(03) konstatuota, kad J. J. mirė maždaug prieš 3 paras iki mirusiojo kūno tyrimo atlikimo 2013-04-16 13.15 val., anksčiau kaip 2013-04-13 apie 11 val., nuo stipraus krūtinės ląstos sumušimo pasekoje padarytų abipusių daugybinių šonkaulių lūžių ir krūtinkaulio lūžio su abiejų plaučių sužalojimais, diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką.

Mirusiojo J. J. kūno tyrimo metu rasti šviežūs, padaryti neužilgo prieš mirtį sužalojimai:

• daugybinės netaisyklingos formos tarpusavyje susiliejančios poodinės kraujosruvos krūtinėje krūtinkaulio kūno projekcijoje su atitinkamai esančia kraujosruva krūtinės ląstos sienos minkštuosiuose audiniuose, skersiniu krūtinkaulio kūno lūžiu, daugybiniais fragmentiniais abipus visų šonkaulių lūžiais nuo II iki apačios imtinai, išsidėsčiusiais tarp abiejų vidurio raktikaulinių ir abiejų priekinių pažastinių linijų, pažeidusiais abipus priesieninę pleurą, abu plaučius, kiaurai dešinį diafragmos kupolą ir padarius dešinės kepenų skilties sužalojimą, kraujosruvos abipus diafragmoje iš krūtinės pusės. Krūtinės sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, paveikus kūną iš priekio į užpakalį krūtinės ląstos atžvilgiu, ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Iki kol vystantis trauminiam hemoraginiam šokui J. J. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus,
• masyvi poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, išsidėsčiusi kairio skruosto, kairio žando, smakro kairės pusės, žandikaulio kairės pusės projekcijos, kairio kramtomojo raumens projekcijos srityse, tiesiogiai kietu buku daiktu daugybę kartų paveikus kairio skruosto, kairio žando, smakro kairės pusės, apatinio žandikaulio kairės pusės projekcijos ir kairio kramtomojo raumens projekcijos sritis, 
• netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio antakio išorinėje srityje, tiesiogiai kietu buku daiktu paveikus šią sritį ne mažiau kaip vieną kartą,
• netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies viršutinio voko išorinėje srityje, tiesiogiai kietu buku daiktu paveikus šią sritį ne mažiau kaip vieną kartą,
• kraujosruva galvos minkštuose audiniuose viršugalvio kairėje pusėje momenkaulio gumburo projekcijoje, padaryta ne mažiau kaip vienu tiesioginiu trauminiu kontaktu su kietu buku daiktu,
• dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, padarytos tiesiogiai spaudžiamuoju būdu paveikus kietais bukais smulkiais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankos pirštais,
• linijinė muštinė-plėštinė žaizda dešinės rankos nykščio pamatinės falangos ir I delninio sąnario priekiniame paviršiuje, padaryta nykščio lenkimo-tempimo pasekoje.

Visi kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, neturintys tiesioginės įtakos mirčiai. Ištyrus mirusiojo J. J. kraują ir šlapimą, kraujyje rasta 2,28 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 2,61‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (b. l. 20-26). Šioms specialisto išvadoms paaiškinti ir patikslinti teisme apklaustas išvadas davęs teismo medicinos ekspertas G. P. paaiškino, kad krūtinės sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, labiausiai tikėtina, nužudytojo nugarai esant fiksuotoje padėtyje, t. y. galimai trypiant koja iš viršaus gulinčio nukentėjusiojo krūtinę. Suduodant vien smūgius kumščiu stovinčiam nukentėjusiajam, tokio sunkumo sužalojimai negalėjo būti padaryti. Veido kairės pusės sužalojimai taip pat padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis dar kelių valandų laikotarpyje buvo gyvas.

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) esančiame vagonėlyje ant lovos rastas gulintis J. J. lavonas su smurto žymėmis, lavono kelnės atsagstytos, vagonėlyje betvarkė. Vagonėlyje rasti 6 tušti plastikiniai buteliai nuo vyno, ant patalynės aptiktos dėmės, panašios į kraują (b. l. 6-16).

Ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamojo buvo paimti įvykio metu avėti batai, nustatyta, kad jie yra auliniai, guminiai (b. l. 74-75).

  Specialisto išvadoje Nr. G 872/13(03) konstatuota, kad 2013-04-18 P. O. apžiūrėjus Šilutės ligoninės gydytojui traumatologui, rastas smulkus odos nubrozdinimas apatinės lūpos dešinėje pusėje bei odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje tarp IV-V krumplių, kuris galėjo gautis pačiam P. O. suduodant smūgį dešinės rankos kumščiu, galimai į krūtinės ląstą ar galvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-12 (b. l. 90).

Įvertinus kaltinamojo parodymus apie jo pavartoto prieš J. J. smurto pobūdį ir apimtį, kuriuos atskirose detalėse patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų parodymai, nekyla abejonių, kad tiesioginė J. J. mirties priežastis buvo kaltinamojo P. O. veiksmai – daugybinių smūgių sudavimas kumščiu ir batu apauta koja į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno vietą (krūtinės sritį), ko pasekoje nukentėjusysis buvo sužalotas ir nuo patirtų sužalojimų mirė. Nustatyta, jog kaltinamasis, daugybiniais smūgiais kumščiais žalodamas nukentėjusįjį, nepasitenkinęs pasiektu rezultatu – nekeliančių pavojaus gyvybei kūno sužalojimų padarymu, toliau tęsė smurtavimą, trypdamas gulinčio nukentėjusiojo krūtinę batu apauta koja, tokiu būdu sulaužydamas krūtinės ląstos kaulus ir pažeisdamas gyvybiškai svarbius vidaus organus.

Kolegijos vertinimu, kaltinamasis duotoje situacijoje veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Esant netiesioginei tyčiai kaltinamasis abejingas padarinių kilimui, jam tas pats, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kils ar nekils. Tuo tarpu šioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kaltinamojo intensyvių smurtinių veiksmų, žalojant gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas, buvo neišvengiamas. Taigi nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils dėl kaltinamojo veikos: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybė. Nėra kalbos apie tokią alternatyvą: bus ar nebus padaryti baudžiamajame įstatyme numatyti sužalojimai. Problema yra tik dėl padarinių kiekybinės (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybinės išraiškos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybės atėmimas). O tai tiesioginės tyčios požymiai. Taigi šioje byloje kaltės klausimas gali būti keliamas tik taip: kaltinamasis norėjo gyvybės atėmimo kaip savo veikos tikslo (apibrėžta tyčia) ar gyvybės atėmimas buvo vienas iš jo nusikalstamos veikos tikslų greta sveikatos sutrikdymų (alternatyvi tyčia). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs būtent gyvybės atėmimo. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamojo agresija prieš nukentėjusįjį, su kuriuo jis iki įvykio palaikė normalius tarpusavio santykius ir nuolat kartu girtaudavo, buvo iššaukta mažareikšmio preteksto, kaltinamojo tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį susiformavo staiga, nusikaltimas nebuvo iš anksto planuojamas ir rengiamas, nusikaltimui nebuvo naudojami kokie nors žalojantys įnagiai, nepaneigtas kaltinamojo aiškinimas, jog smurtavimą pries nukentėjusįjį jis nutraukė, šiam dar esant gyvam. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija laiko, kad kaltinamasis nužudė J. J., veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veika vertintina kaip tyčinis nužudymas.

P. O. buvo kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. tuo, kad nužudė J. J. dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pagrobti J. J. turėtus pinigus. Taip pat P. O. buvo kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. tuo, jog jis plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą – aukščiau nurodytomis aplinkybėmis panaudojęs pries J. J. fizinį smurtą ir atėmęs galimybę J. J. priešintis, pagrobė iš jo 100 litų. Kolegija laiko, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia ikiteisminio tyrimo metu duota kaltinamojo veiksmų kvalifikacija.

Kaltinamasis visų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai neigė nužudęs J. J. dėl savanaudiškų paskatų, tvirtino pagrobęs iš J. J. piniginės 100 litų, jau po smurtavimo pamatęs vagonėlyje J. J. piniginę. Iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nužudytasis buvo seniai pažįstami, palaikė normalius tarpusavio santykius, kaltinamasis dažnai užeidavo pas nužudytąjį išgerti. Įvykio dieną pas J. J. taip pat ilgą laiką vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo kaltinamasis ir R. J.. Kaltinamojo teigimu, išgertuvių metu tarp jo ir J. J. kilo konfliktas: jam ėmus priekaištauti J. J. dėl jo motinos skriaudimo praeityje, J. J. trenkė jam buteliu į koją, po ko jis sudavė J. J. eilę smūgių kumščiais į veidą ir krūtinę, o J. J. griebusis peilio, išmušė peilį jam iš rankų, jį pargriovė ir toliau nugriuvusį trypė koja į krūtinę. Baigęs smurtauti, pamatė ant lovos gulinčią J. J. piniginę, iš piniginės paėmė 100 litų vienoje kupiūroje. Piniginėje liko dar pinigų, tačiau daugiau pinigų jis neėmė ir išėjo namo.

Kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, pagrindinis kaltinamojo lankymosi pas nužudytąjį tikslas buvo girtavimas, ypač nužudytajam gavus pensiją ir turint lėšų vaišinti sugėrovus. Apklaustų asmenų parodymai, įvykio vietoje rasti tušti alkoholinių gėrimų buteliai patvirtina, kad įvykio dieną J. J. vagonėlyje taip pat buvo gausiai girtaujama, alkoholinių gėrimų ir užkandos netrūko, J. J. dosniai vaišino sugėrovus, siųsdamas juos į parduotuvę už jo pinigus pirkti alkoholio ir užkandos. Taigi įvykio metu P. O., J. J. ir R. J. siejantis bendras alkoholinių gėrimų vartojimo poreikis buvo pilnai patenkintas ir kaltinamajam nebuvo jokio pamatuoto pagrindo mėginti smurtiniu būdu užvaldyti nužudytojo pinigus, kurie ir taip tą dieną nužudytojo gera valia buvo naudojami bendroms išgertuvėms finansuoti. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti kaltinamojo versiją, jog tyčia užvaldyti nužudytojo pinigus jam kilo jau po smurto panaudojimo, pamačius vagonėlyje J. J. piniginę. Kaltinamojo parodymus, jog piniginėje buvo ir daugiau pinigų, kurių kaltinamasis neėmė ir paliko juos piniginėje, iš esmės patvirtina ir liudytojų P. B., R. J. parodymai. Akivaizdu, jog naudojant smurtą plėšimo tikslu siekiant užvaldyti nužudytojo pinigus, kaltinamasis būtų pagrobęs visus piniginėje buvusius pinigus, galimai ir su pačia pinigine. Nors likę pinigai bei piniginė įvykio vietoje ir nebuvo rasti, negalima paneigti, jog juos galėjo pasisavinti neužrakintame nužudytojo J. J. namelyje lankęsi kiti asmenys, bet kuriuo atveju, P. O. piniginės ir didesnės pinigų sumos pagrobimu nėra kaltinamas. Pažymėtina, jog liudytojos R. J. teigimu, kaltinamasis 100 litų iš nukentėjusiojo slapta pagrobė, pastarajam išgertuvių metu užmigus, dar iki smurto panaudojimo, kurio R. J. teigia apskritai nemačiusi. Akivaizdu, kad R. J. įvykio metu buvo stipriai girta ir gali neprisiminti visų reikšmingų bylos aplinkybių, vienok ir jos dėstoma įvykių versija paneigia kaltinimo teiginius apie pinigų užvaldymą plėšimo būdu.

Tuo būdu byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad kaltinamasis, baigęs smurtauti prieš J. J., tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai prieš nukentėjusiojo valią užvaldė pastarojo pinigus 100 litų sumoje. Vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant turto savininkui, suvokiančiam neteisėto turto pagrobimo faktą, žino, kad savininkas supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Nors kaltinamasis teigia, kad pinigų užvaldymo metu J. J. dar buvo gyvas, byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog po pavartoto prieš jį fizinio smurto, o taip pat ir dėl didelio girtumo įvykio metu nukentėjusysis buvo pilnai sąmoningas, stebėjo ir suvokė neteisėto turto pagrobimo faktą (eksperto teigimu, nukentėjusysis turėjo springti krauju, kęsti skausmą, taigi jo pojūčiai ir aplinkos suvokimas buvo ženkliai apriboti patirtų sunkių kūno sužalojimų). Beje, kaltinamojo vertinimai dėl nukentėjusiojo gyvybės ir sąmoningumo požymių rodymo taip pat gali būti klaidingi dėl stipraus paties kaltinamojo girtumo įvykio metu. Tuo būdu byloje nepakanka duomenų, kad šią kaltinamojo veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip atvirąją vagystę. Formaliai kaltinamojo veika (tiek pagal paties kaltinamojo, tiek ir pagal liudytojos R. J. parodymus) dėl 100 litų pagrobimo atitinka BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – vagystės požymius. Vienok pagrobto turto vertė nesiekia 1 MGL dydžio, todėl veika negali būti kvalifikuojama nei pagal BK 178 str. 1 d., nei pagal BK 178 str. 4 d., ir vertintina tik kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50 str. Remiantis išdėstytu, nenustačius, jog kaltinamasis turėjo tikslą tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai prieš nukentėjusiojo valią užvaldyti nužudytojo turtą BK 180 str. numatytais veiksmais, ir nesant pagrindo veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 str., P. O. dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), Šilutės rajono policijos komisariatui pavedant spręsti klausimą dėl P. O. administracinės atsakomybės pagal ATPK 50 str.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 p. teismams išaiškinta, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą (dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų), kai nu­žu­do­ma sie­kiant tu­rė­ti iš to ko­kią nors tur­ti­nę nau­dą. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Nu­žu­dy­mas, pa­da­ry­tas plė­ši­mo me­tu, kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą ir ati­tin­ka­mas BK 180 straips­nio da­lis pri­klau­so­mai nuo kva­li­fi­kuo­ja­mų­jų po­žy­mių. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis P. O. įvykdė plėšimą, o tuo pačiu ir teigti, kad J. J. jis nužudė smurtaudamas plėšimo metu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltininko sumanymas užvaldyti nukentėjusiojo pinigus kilo iki nužudymo pradžios ar gyvybės atėmimo metu, nepaneigta, kad jau aptartą fizinį smurtą prieš nužudytąjį kaltinamasis naudojo išgertuvių metu kilusio buitinio konflikto, nesusijusio su savanaudiškomis paskatomis, metu, o sumanymas užvaldyti pinigus kilo jau po smurtinių veiksmų nutraukimo. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veika dėl tyčinio nužudymo kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. Kaltinamojo P. O. kaltė dėl šio nusikaltimo visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis  prisipažino nusikaltęs ir, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis dėl menkaverčio preteksto nužudė pažįstamą asmenį, su kuriuo eilę metų palaikė draugiškus tarpusavio santykius, nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, intensyviai smurtaudamas. Kaltinamasis nedirba, neturi šeimos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, nors jo ankstesni teistumai išnykę, yra eilę kartų baustas administracine tvarka (daugiausiai – už girtavimą viešoje vietoje, disponavimą namų gamybos alkoholiniais gėrimais), iš paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai kaip nuolat girtaujantis, triukšmaujantis ir vagiliaujantis asmuo. Akivaizdu, jog padarytas nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo pasirinkto asocialaus gyvenimo būdo - nuolatinio girtavimo, teisės pažeidimų darymo ir visuomenei naudingos veiklos vengimo – pasekmė. Atsižvelgiant į šias ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jam skirtina artima sankcijos vidurkiui sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog neišnykusių teistumų neturinčiam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Nukentėjusysis S. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti dėl tėvo mirties patirtą 80000 litų dydžio neturtinę žalą ir 6020 litų 67 ct turtinę žalą  (b. l. 202-210). Nurodo, kad neturtinę žalą sudaro dvasinis skausmas dėl tėvo netekimo, turtinę žalą sudaro turėtos tėvo laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi dėl 100 litų pagrobimo kaltinamasis išteisinamas, civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), žalos atlyginimo klausimas šioje dalyje gali būti sprendžiamas, nagrinėjant P. O. administracinio teisės pažeidimo bylą arba civilinio proceso tvarka. Kaip nurodė nukentėjusysis, turtinę žalą, minusavus gautą 1040 litų dydžio laidojimo pašalpą, sudaro laidojimo išlaidos 678 lt, kelionės išlaidos 342,67 lt, kapavietės įrengimo išlaidos 5000 lt., taip pat 100 litų, kaltinamojo pagrobti iš jo tėvo. Šiuo atveju ieškinyje pastebima skaičiavimo klaida: dokumentais patvirtintos laidojimo išlaidos sudaro 1589,40 lt, taigi, atėmus gautą 1040 litų dydžio laidojimo pašalpą, neatlyginta jų dalis yra 549,40 lt. Nukentėjusiojo nurodytos jo turėtos ir pateiktais dokumentais pagrįstos laidojimo, kelionių ir kapavietės sutvarkymo išlaidos 5892 litų 07 ct sumoje atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje tenkintinas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam S. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta jo tėvo gyvybė. Nužudytasis mirties metu buvo 69 metų amžiaus, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, jog J. J. jau ilgus metus gyveno asocialiai ir bendravo su asocialiais asmenimis, jo bendravimas su artimaisiais buvo minimalus. Liudytoja S. J. parodė, kad jos sutuoktinis J. J., palikęs šeimą, išsikraustė gyventi atskirai prieš 25-30 metų. Nukentėjusysis pripažįsta, kad su tėvu ilgą laiką gyveno atskirai ir bendravo tik epizodiškai, kai reikėdavo padėti arba sudrausminti dėl girtavimo, su tėvu paskutinį kartą bendravo 2012 m. rudenį. Nors S. J. pasirūpino tėvo laidotuvėmis, dalyvavo baudžiamosios bylos, kurioje P. O. kaltinamas jo tėvo nužudymu, nagrinėjime, akivaizdu, jog S. J. santykiai su tėvu nebuvo labai artimi, jų nesiejo itin glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Neginčytina, kad dėl tėvo tragiškos žūties S. J. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad jo dvasinis ryšys su nužudytuoju nebuvo itin glaudus ir artimas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant ir realias asocialiai gyvenančio, jokio turto neturinčio kaltinamojo, kuris nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, galimybes atlyginti žalą, S. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 40000 litų. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Priimdama sprendimą dėl priteistino žalos dydžio, kolegija taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju nukentėjusiojo atstovo nurodytas argumentas, jog nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį bendru visų nužudytojo artimųjų sutarimu, nėra juridiškai reikšmingas, kadangi visi dėl J. J. mirties patyrę neturtinės žalos asmenys, dėl kokių nors priežasčių nepareiškę civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje, nepraranda teisės tokį ieškinį pareikšti ir neturtinės žalos atlyginimo reikalauti civilinio proceso tvarka

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiojo turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti – 2800 litų.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos nukentėjusiojo ir liudytojos kelionės išlaidos 429 litai 41 ct.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 6 plastikiniai buteliai, medžiagos gabaliukas, vokai su kraujo, plaukų ir nagų pavyzdžiais, nužudytojo J. J. drabužiai – sunaikintini, guminiai batai, mobilaus ryšio telefonas, telefono ausinės ir peiliukas grąžintini kaltinamajam P. O..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

P. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013-04-17. Kardomąją priemonę nuteistajam P. O. palikti suėmimą.

P. O. dėl kaltinimo pagal BK 180 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo S. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo P. O. nukentėjusiajam S. J. 5892 litus 07 ct turtinės ir 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo. S. J. civilinį ieškinį dalyje dėl 100 litų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Likusioje dalyje nukentėjusiojo S. J. civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo P. O. nukentėjusiajam S. J. 2800 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš nuteistojo P. O. 429 litus 41 ct. proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

• 6 plastikinius butelius, medžiagos gabaliuką, vokus su kraujo, plaukų ir nagų pavyzdžiais, nužudytojo J. J. drabužius – sunaikinti,
• guminius batus, mobilaus ryšio telefoną, telefono ausines ir peiliuką grąžinti nuteistajam P. O..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam P. O. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                  Linas Pauliukėnas

Teisėjai                                                                                     Regina Bertašienė

                                                                                                              Remigijus Preikšaitis