Civilinė byla Nr. 2-761-752/2012

                                                                         (Proceso numeris 2-05-3-15224-2011-8)                                                                           

                                                                             Proc. sprendimo kategorijos:  11.9.10.8; 11.6.1., 11.9.7; 116.1

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Andriuškienei, atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės atstovei L. K., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei ir VšĮ Kauno klinikinei ligoninei dėl neteisėto atleidimo ir gąžinimo į darbą, darbo sutarties pripažinimo neterminuota, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

ieškovas K. M., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė:

pripažinti 2011-01-19 Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytą tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, ir ieškovo K. M., neterminuota;

panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21d. įsakymą Nr. AP-1235 bei pripažinti 2011-01-19 Darbo sutarties Nr. P3-2413 nutraukimą nuo 2011-10-21 neteisėtu;

grąžinti ieškovą K. M. į darbą, į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas;

priteisti ieškovui iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto Savivaldybės bei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės solidariai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį;

priteisti ieškovui iš atsakovų 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (3 t. b.l. 95). 

Pradiniame ieškinyje, pareikštame atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei bei trečiajam asmeniui VšĮ Kauno klinikinei ligoninei ieškovas nurodė tokias faktines aplinkybės ir argumentus:

kad 2009 m. birželio 10 d. laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuotą konkursą į viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 21d. įsakymą Nr. AP-1100, 2009 m. liepos 21 d. su ieškovu buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. P3-2285.

2011 m. sausio 14 d. ieškovas buvo įspėtas, kad darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. AP-160 „D. K. M. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties Nr. P3-2285 sąlygų pakeitimo" pagrindu buvo pakeistos ieškovo darbo sutarties sąlygos, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 „D. K. M. atleidimo", ieškovas atleistas iš viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui" 3 punktu buvo nuspręsta pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės  ligoninės  direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754(2) buvo nuspręsta reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir viešąją įstaigą Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę sujungimo būdu į viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę, patvirtintos reorganizavimo sąlygos, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatai, bei ieškovas buvo įpareigotas atlikti visus su reorganizacijos įgyvendinimu susijusius veiksmus.

2011m. sausio 18 d. buvo įregistruota viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė, kurios direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 3 p. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 įsakymą Nr. AP-161 „D. K. M. skyrimo VšĮ Kauno klinikinės  ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju)" bei 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 ėjo ieškovas. Ši darbo sutartis buvo pakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 2 įsakymo Nr. AP-552 „D. K. M. 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygų pakeitimo" bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr.AP-609 „D. K. M. 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygų pakeitimo" pagrindu.

2011  m. Kauno miesto savivaldybės administracija 3 kartus skelbė ir 4 kartus organizavo konkursus dėl viešosios įstaigos Kauno klinikinės  ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų. Paskutinis konkursas įvyko 2011 m. spalio 5 d., kurio rezultatus ieškovas ir kita konkurso dalyvė R. B. apskundė pagal nustatytą tvarką Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2011 m. spalio 10 d. pateikiant skundą, kuris 2011 m. spalio 14 d. sprendimu buvo atmestas, bei Kauno miesto apylinkės teismui 2011 m. spalio 17 d. pateikiant ieškinį. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d.  nutartimi  civilinėje byloje Nr. 2-19575-364/2011 taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė Kauno miesto savivaldybei ir Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti sprendimus, susijusius su 2011  m. spalio 5 d. įvykusio konkurso į VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas įgyvendinimu ir sustabdė priimtų susijusių sprendimų galiojimą.

2011 m. vasario 27 d. įvykus Kauno miesto savivaldybės tarybos narių rinkimams tiek ieškovo, tiek ieškovo vadovaujamos įstaigos atžvilgiu prasidėjo persekiojimas. Įstaigą tikrino Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyrius, kuris parengė 2011 m. rugpjūčio 28 d. Vidaus audito ataskaitą Nr. 21-6-22 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-05-13 rašte Nr.12-2-179 išdėstytų faktų įvertinimo". Įstaigą 2011 m. liepos mėnesį tikrino Kauno teritorinė ligonių kasa, Valstybinė  ligonių kasa, išvadas dėl įstaigos vykdytų viešųjų pirkimų teikė Viešųjų pirkimų tarnyba. Dėl to ieškovas turėjo teikti paaiškinimus bei dokumentus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytoms įvairiausioms komisijoms dėl tariamų pažeidimų VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje.

2011 m. liepos 5 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. birželio 30 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. 2R-2170(2.13), remiantis asmens pateiktu skundu.

2011 m. liepos 22 d. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė raštu Nr. 3V-l 129(1.10) pateikė informaciją valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl Laisvės al. 17, Kaune, esančiose viešosios įstaigos patalpose įrengtų vaizdo kamerų. Rašte buvo nurodyta, kad dar 2005 metais Traumatologijos punkte po daugkartinių neblaivių, agresyvių pacientų sukeltų incidentų (užpulti ir sumušti gydytojai, išdaužyti įstaigos langai), buvo įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, kurių matymo zonos - koridoriai, laukiamasis; 2010 m. vasario mėnesį buvo įrengtos vaizdo kameros administracijos patalpose.

2011 m. rugpjūčio 5 d. Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų saugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 2R-2499(2.13) „Dėl protokolo surašymo", kuriame inspekcija nurodė, kad išnagrinėjo D. G. (buvusios viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos) skundą ir planuoja surašyti administracinių pažeidimų protokolą ieškovui, kaip viešosios įstaigos direktoriui. Tačiau iki šiol ieškovo atžvilgiu nėra surašytas joks administracinių pažeidimų protokolas, taip pat ieškovas nėra teikęs ir jokių paaiškinimų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai.

2011 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais viešojoje įstaigoje buvo imtasi visų reikiamų priemonių, tikslu pašalinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 2R-2499 (2.13) nurodytus formalius pažeidimus. Taigi priimant ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos  direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo" nebuvo jokių pažeidimų, susijusių su tinkamu Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo įgyvendinimu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. R15-809-(R26-20) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo", kuris buvo pateiktas VšĮ Kauno klinikinei ligoninei, buvo nurodyta, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A-2794 sudaryta darbo grupė viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti, 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstė D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą ir nutarė siūlyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Šio rašto pagrindu  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius paprašė iki 2011 m. spalio 20 d. (įskaitytinai) pateikti paaiškinimą dėl tariamai Valstybinės duomenų inspekcijos nustatytų pažeidimų VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, susijusių su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimais.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės personalo skyriaus darbuotoja J. V., atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. spalio 14 d. raštas Nr. R15-809-(R26-20) įstaigoje buvo gautas 2011 m. spalio 14 d. darbo dienos pabaigoje, bei į tai, kad nuo 2011m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 18 d. ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, 2011 m. spalio 20 d. žodžiu suderino su Kauno miesto savivaldybės administracijos Personalo poskyrio vyriausiąja specialiste A. V. bei su administracijos direktoriaus referente V. K. (kuri nurodė, kad esant galimybei, informuos administracijos direktorių A. N.), kad terminas pasiaiškinimui ir visiems dokumentams pateikti atsižvelgiant į ieškovo nedarbingumą nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 18 d. bus pratęstas iki 2011 m. spalio 24 d., t.y. iki pirmadienio. Kauno miesto savivaldybės administracijai taip pat buvo pateiktas VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės 2011 m. spalio 20 d. raštas Nr. 3V-l901 (1.17), kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą, nurodant žodžiu suderintą paaiškinimo pateikimo datą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 20 d. VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje nebuvo gautas oficialus termino pratęsimą patvirtinantis dokumentas (nors pagal įprastą praktiką, dėl skubių pavedimų paprastai teikiama informacija elektroniniu paštu), ir į tai, kad po darbo dienos ieškovas pasijautė  blogai dėl nuolatinio streso ir įtampos, pablogėjus sveikatos būklei, nusprendė 2011 m. spalio 21 d. ryte kreiptis į gydytojus, 2011 m. spalio 20 d. ieškovas parašė paaiškinimą Kauno miesto savivaldybės administracijai, kurį 2011 m. spalio 21 d. registruotu laišku, dar prieš darbo laiką išsiuntė Kauno  miesto savivaldybės administracijai.

Kauno miesto savivaldybės administraciją ieškovas taip pat informavo, kad ketina kreiptis į gydytojus, ir tuo atveju, jei bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, informuos įstaigos steigėją ir savininką pagal nustatytą tvarką. Taip pat ieškovas informavo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nesurašė administracinių teisių pažeidimo protokolo jokiam VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojui, bei nenustatė jokio asmens kaltės ir pačio pažeidimo fakto.

2011 m. spalio 21 d. anksti ryte ieškovas informavo savo pavaduotoją R. B., kad ketina kreiptis pas gydytojus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nedarbingumo atveju, ji turi vadovauti įstaigai, po sveikatos patikrinimo ir jau turėdamas nedarbingumo pažymėjimą ieškovas užsuko į įstaigą, pasiimti asmeninių daiktų ir aptarti einamuosius darbus.

Ieškovui  esant  savo  kabinete  2011 m.  spalio  21   d.  apie pietus,  atvyko  Kauno  miesto savivaldybės administracijos 4 darbuotojos, kurios ieškovui pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 21 d. raštą Nr. (A27V128)-R-4232 „Dėl paaiškinimo". Atvykusias Kauno miesto savivaldybės  administracijos darbuotojas ieškovas informavo, kad turi nedarbingumo pažymėjimą, bei tai, kad įstaigoje gauti dokumentai yra registruojami administracijos darbuotojos. Ieškovo žiniomis prieš pietų pertrauką įstaigoje buvo registruotas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 21 d. raštas Nr. (A27V128)-R-4232 „Dėl paaiškinimo", kuriame nurodyta, kad nepratęsiamas terminas paaiškinimui pateikti. Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojos buvo informuotos, kad paaiškinimas išsiųstas registruotu laišku. Jokie kiti raštai ieškovo žiniomis viešojoje įstaigoje tuo pačiu metu nebuvo registruoti.

Ieškovui esant namuose, 2011 m. spalio 21 d. įstaigos darbo dienos pabaigoje paskambino pavaduotoja R. B. ir informavo, kad viešajai įstaigai pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės gydytojo tarnybos 2011 m. spalio 21 d. raštas Nr. 67-2-31 „Dėl akto", su kuriuo buvo pateiktas 2011 m. spalio 21 d. aktas Nr. 1 „D. K. M.", bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo" bei 2011 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos aiškinamasis raštas „D. K. M. atleidimo iš darbo".

Kreipiantis į Kauno miesto apylinkės teismą su 2011 m. spalio 24 d. ieškiniu, ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo" buvo neįgyvendintas (t.y. viešoji įstaiga neatsiskaitė su ieškovu ir neįformino darbo sutarties nutraukimo), nes ieškovas buvo laikinai nedarbingas.

Tik 2011 m. spalio 28 d. ieškovas patikrinęs savo banko sąskaitą, esančią AB SEB banke į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis, sužinojo, kad nedarbingumo laikotarpiu buvo atleistas iš viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų. 

Ginčydamas jam paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo - teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo" yra priimtas vadovaujantis LR darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

2011 m. spalio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte „D. K. M. atleidimo iš darbo" nurodyta, kad ieškovo netinkamą darbo pareigų atlikimą nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri apie tai 2011 m. rugpjūčio 20 d. raštu informavo D. G., o ši 2011  m.  rugsėjo 12  d. raštu  informavo  Kauno   miesto  savivaldybės administraciją. Tačiau Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nepriėmė jokio sprendimo, nesurašė administracinių teisių pažeidimo protokolo jokiam VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojui, bei nenustatė jokio asmens kaltės ir paties pažeidimo fakto teisės aktų nustatyta tvarka. Juo labiau, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nekonstatavo jokio neleistino elgesio su lankytojais ar interesantais, bei nenustatė jokių kitų ieškovo veiksmų, tiesiogiai pažeidžiančių žmonių konstitucines teises. Taigi, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad yra nustatytas netinkamas darbo pareigų atlikimas pati neatlikdama jokio tyrimo. Neaišku kokiu pagrindu buvo konstatuota, kad buvo pažeista asmenų - VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės pacientų ir darbuotojų konstitucinė teisė - teisė į privatų gyvenimą. Ieškovo žiniomis, nei vienas komisijos narys nebuvo atvykęs į ligoninę, nesusipažino nei su faktine padėtimi, kur ir kada bei kokiu tikslu įrengtos vaizdo kameros, nei buvo gautas konkretaus asmens skundas dėl tariamai pažeistų teisių. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats sau apribojo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti, tačiau tai nepaneigia darbdavio pareigos įsitikinti, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos.

Kaip pavyko išsiaiškinti ieškovui, dar 2005 metais (t.y. jam neesant įstaigos vadovu) diegiant vaizdo kameras VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje buvo siekiama apsaugoti tiek darbuotojus, tiek viešosios įstaigos turtą nuo galimų neigiamų pasekmių. Pastebėtina, kad Traumatologiniame skyriuje ypač didelis žmonių srautas, šiame skyriuje lankosi ir asocialių bei agresyvių žmonių, kurie gali padaryti žalos ne tik viešosios įstaigos turtui, bet ir viešosios įstaigos darbuotojams bei pacientams, todėl siekiant užtikrinti efektyvią apsaugą, viešojoje įstaigoje buvo nuspręsta įdiegti vaizdo kameras. Ieškovo žiniomis už vaizdo kamerų diegimą buvo atsakinga D. G., viešosios įstaigos direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoja organizaciniams reikalams, kurios pateikto skundo pagrindu buvo skirta drausminė nuobauda ieškovui. Būtent ši buvusi įstaigos darbuotoja netinkamai įgyvendino LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, nes įstaigoje duomenys buvo pradėti tvarkyti neesant patvirtintai tvarkai, neinformavus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagal nustatytą tvarką.  Tik ieškovo iniciatyvos dėka visi šie formalūs teisės aktų pažeidimai buvo pašalinti. Jokių skundų, susijusių su konkrečių asmenų teisių pažeidimu įstaiga nėra gavusi, nes visi asmenys, patenkantys į įstaigos patalpas ar teritoriją yra informuojami apie įrengtas vaizdo kameras ir vykdomą stebėjimą.

Atsakovas, prieš skiriant ieškovui drausminę nuobaudą, tik 2011 m. spalio 14 d. raštu pareikalavo ieškovą pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tačiau gavęs ieškovo prašymą pratęsti terminą pateikti paaiškinimą, neinformavo ieškovo apie priimtą sprendimą nepratęsti nustatyto termino, taigi pažeidė LR DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatą, užtikrinančią, kad darbdavys, prieš  skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybes ir galėtų parinkti tinkamą drausminę nuobaudą.

Net jei Kauno miesto savivaldybės administracija ir būtų atlikusi tyrimą, ir nustačiusi, kad darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, tai paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai neatinka pažeidimo sunkumo.

Ieškovas jokios neteisėtos veikos neatliko, savo pareigas vykdė tinkamai. Atsakovas turi pareigą konkretizuoti kokią ieškovo veiką laiko šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, aiškiai tai įvardijant, o ne pateikiant nuorodas į teisės aktus, kuriuose yra pateikiami  apibrėžimai  (pvz. Konstitucijos 22 straipsnis numato: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą").

Visiškai neaišku ir kokiu pagrindu buvo konstatuota ieškovo kaltė - tariamo drausmės pažeidimo padarymas tyčia. Darbuotojo kaltė negali būti preziumuojama ir darbuotojo atsakomybė yra tik individuali, tačiau ieškovui nežinoma kokiu pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracija sprendė dėl jo kaltės.

Ieškovas taip pat nurodė, kad buvo praleistas LR DK 241 straipsnyje nustatytas drausminės nuobaudos skyrimo terminas. Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai darbo grupė svarstė D. G. skundą ir nutarė siūlyti administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Tačiau kaip matyti, su minimu D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundu dar 2011 m. rugsėjo 15 d. susipažino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius A. N., kurio rezoliucija - „pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo" leidžia teigti, kad tariamas darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 15 d., todėl įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra priimtas pažeidžiant LR DK 241 straipsnį.

Ieškovas taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio mėnesio Kauno miesto savivaldybės administracija buvo sudariusi ne vieną komisiją (ieškovo žiniomis bent 4), skirtas tirti tariamus ieškovo darbo drausmės pažeidimus. Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovo nei karto nesupažindino su priimtais sprendimais dėl tokių komisijų sudarymo, tik gavęs reikalavimus pateikti paaiškinimus, ieškovas sužinodavo, kad tiriami kažkokie tai tariami nusižengimai. Pažymėtina ir tai, kad nei komisijos, nei atsakovai nepateikdavo ir jokios informacijos apie priimtus sprendimus ieškovui tiesiogiai.

Ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas buvo priimtas irgi ne dėl ieškovo kokio tai darbo drausmės pažeidimo, o vykdant politinę valią. Kaip žinia 2011 m. spalio 20 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl Kauno miesto mero atstatydinimo, o į 2011 m. spalio 27 d. vykstančio Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. N. atleidimo iš pareigų. Tai, kad ieškovas yra neparankus vadovas, su kuriuo siekiama tik susidoroti, patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai dėl ieškovo pavadavimo atostogų ir nedarbingumo metu, pradėti ikiteisminiai tyrimai, užvesta Kauno miesto savivaldybės byla ieškovo atžvilgiu dėl žalos atlyginimo įstaigai priteisimo.

Pažymėtina ir tai, kad dar prieš 2011 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdį buvo parengtas sprendimo projektas, kuriuo buvo siūloma pritarti ieškovo atleidimui iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų, kaip pagrindą atleidimui nurodant „prarastą pasitikėjimą". Šio  projekto  rengėjas buvo Tarybos  narys A. O., kuris kaip ir Administracijos direktorius priklauso vienai partijai, ir kurios pavedimus matomai buvo stengiamasi skubiai įvykdyti.

Ieškovas taip pat nurodė, kad apie savo atleidimą iš viešosios įstaigos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų sužinojo tik 2011 m. spalio 28 d. patikrinęs savo banko sąskaitą, į kurią buvo pervedamas atlyginimas.  LR darbo kodekso  131  straipsnis draudžia įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, o tai yra dar vienas pagrindas pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtu.

Ieškovas taip pat nurodė, kad LR darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį (pagal VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pateiktus duomenis ieškovo vidutinis darbo užmokestis - 8651,00 Lt) už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, kad realiai ieškovo pažeistos teisės gali būti apgintos grąžinus į darbą viešojoje įstaigoje. Jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių teismas negalėtų ieškovo grąžinti į darbą nėra. (1t. b.l. 69-78),

Atsiliepimuose į pateiktą ieškinį atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracija (1t. b.l. 121-132, 3 t. b.l. 119-132), Kauno miesto savivaldybė (1t. b.l. 109-120, 3 t. 105-118) bei VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (1 t. b.l. 97-108; 138-151) su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė tokias faktines aplinkybes ir argumentus dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymo Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo" priėmimo: kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2011-09-14 buvo užregistruotas D. G. 2011-09-12 skundas „Dėl VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-09-15 ant šio skundo užrašė rezoliuciją „p. E. Š., pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. A-2794 sudaryta darbo grupė viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti (toliau - darbo grupė) 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstė D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą „Dėl VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo“ ir, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M. ir už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus jam bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui K. M. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalimi, 2011-10-14 raštu Nr. R15-809-(R26-20) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo" paprašė K. M. iki 2011 m. spalio 20 d. (įskaitytinai) pateikti paaiškinimą dėl D. G. 2011-09-12 skunde nurodytų aplinkybių ir teiginių bei paprašė pateikti visus turimus dokumentus ir kitą medžiagą, susijusią su nagrinėjamomis aplinkybėmis ir teiginiais. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. 2011-10-20 raštu Nr. 3V-1901(1.17.) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo“ paprašė pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą iki 2011 m. spalio 24 d. (įskaitytinai), motyvuodamas tuo, kad nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 18 d. nebuvo darbe, nes buvo laikinai nedarbingas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-10-21 raštu Nr.(A27V128)-R-4232 informavo K. M., kad paaiškinimo pateikimo termino nepratęsė.

Nurodė, kad K. M. netinkamą darbo pareigų atlikimo faktą nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri apie šį faktą 2011-08-20 raštu informavo D. G., o ji - 2011-09-12 skundu informavo K. M. darbdavį - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių. K. M. darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011-09-28, kai darbo grupė svarstė D. G. skundą ir nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Darbo drausmės pažeidimas tęstinio pobūdžio, kadangi nėra aišku, kada ligoninėje buvo įrengtos vaizdo kameros. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes dėl netinkamo K. M. pareigų atlikimo buvo pažeista VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės pacientų ir darbuotojų konstitucinė teisė - teisė į privatų gyvenimą. K. M., organizuodamas ir vykdydamas vaizdo stebėjimą ligoninėje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį, 20 straipsnį. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. darbo drausmės pažeidimą padarė tyčia dėt neaiškių tikslų. Nurodyta darbo grupė nustatė, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas tyčia, kas sukėlė atitinkamas pasekmes - ligoninėje sumontuotos vaizdo kameros be tinkamo išankstinio informavimo fiksavo ne tik ligoninės darbuotojų, bet ir į ligoninę atvykstančių suinteresuotų asmenų, bet svarbiausia ypač pažeidžiamos visuomenės kategorijos - pacientų, kurie ligoninėse tikisi ypatingo privatumo, vaizdo duomenis. Tokiu būdu buvo pažeista konstitucinė žmogaus teisė - teisė į privatų gyvenimą. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pagrįstai skyrė VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriui (vyriausiajam gydytojui) K. M. drausminę nuobaudą - atleidimą iš pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neleistiną ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis.

Atsakovių teigimu, ieškovas K. M. ieškinyje nepagrįstai teigia, kad „nebuvo jokių pažeidimų, susijusių su tinkamu Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo įgyvendinimu", nes ieškovui K. M. drausminė nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus, kuriuos nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 36 straipsniu, vykdo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priežiūrą ir kontrolę bei kurios svarbiausi tikslai yra prižiūrėti duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, užkirsti kelią duomenų tvarkymo pažeidimams, užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą. 2011-05 rašte Nr. 2R-3572(2.13) Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodė, kad VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė, adresu Laisvės al. 17, Kaunas, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka traumatologinio punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, pažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį. Taip pat Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nustatė, kad į VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės teritoriją iš kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimą yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, bei, kad įėjimo į Traumatologijos punkto durų (iš lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą stebėjimą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Be to, lipdukuose, įspėjančiuose apie vaizdo stebėjimą, nėra pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Taip pat VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai apie vykdomą stebėjimą nėra informuoti raštu, todėl yra pažeista Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis. Todėl teigė, kad yra akivaizdu, kad ieškovui K. M. pagrįstai nustatytas darbo drausmės pažeidimas, nes, kaip ir nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdant vaizdo stebėjimą VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsniai.

Dėl K. M. argumento, kad „Valstybinė duomenų inspekcija nepriėmė jokio sprendimo, nesurašė administracinių teisių pažeidimo protokolo jokiam VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojui, bei nenustatė jokio asmens kaltės ir pačio pažeidimo fakto teisės aktų nustatyta tvarka", nurodė, kad kaip matyti iš aukščiau minimo 2011-11-05 Valstybinės duomenų inspekcijos rašto Nr. 2R-3572(2.13), ieškovas K. M. pateikė teismui neteisingą informaciją, nes Valstybinė duomenų inspekcija nustatė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus bei VŠĮ Kauno klinikinei ligoninei pateikė tam tikrus nurodymus, siekiant užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

Taip pat nurodė, kad pats ieškovas K. M. prie savo patikslinto ieškinio pridėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011-08-02 raštą Nr. 2R-2499(2.13), kuriame yra nurodyta, kad VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas. Taip pat tame pačiame rašte yra nurodyta, kad ieškovas K. M., kaip VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str., 17 str., 18 str. 1 d., 20 str. 1 d., 31 str. ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse 214(14) I dalyje ir 214(16) str. 1 dalyje, todėl nurodė, kad ieškovui K. M. bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl iš naujo vertinti jau kompetentingos institucijos nustatytus pažeidimus K. M. darbdavys neturėjo pagrindo.

Papildomus argumentus dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo atsakovės išdėstė atsliepimuose į patikslintą ieškinį (Kauno miesto savivaldybės administracija -3 t. b.l. 119-132, Kauno miesto savivaldybė  3 t. 105-118, VšĮ Kauno klinikinė ligoninė 3 t. b.l.  138-151). Atsakovės nurodė, kad ieškovo argumentai, kad Kauno miesto savivaldybė neatliko jokio tyrimo prieš pripažindama jį padarius darbo drausmės pažeidimą ir kad visi pažeidimai buvo pašalinti dar iki drausminės nuobaudos skyrimo bei kad ne jis buvo atsakingas už vaizdo kamerų įrengimą ir priežiūrą laikytini nepagrįstais. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius sudarė komisiją įtariamam darbo drausmės pažeidimui ištirti, tyrimas buvo atliekamas pagal asmens skundą bei prie skundo pridėtą D. G. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos pateiktą informaciją, o ieškovo argumentus, kad pažeidimai jau buvo ištaisyti, paneigia paties ieškovo į civilinę bylą Nr. 2-761-752/2012 pateiktas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011-10-27 sprendimas Nr. R3-244 „Dėl D. G. 2011 m. birželio 20 d. skundo“, kuriuo nuspręsta pripažinti pareiškėjos skundą pagrįstu dalyje dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninės traumatologijos punkto registratūros ir Ligoninės sekretoriato darbuotojų darbo vietoje ir dėl duomenų subjekto teisių neįgyvendinimo, pateikti ligoninei nurodymą užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas nepažeidžiant ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų; užtikrinti ADTAĮ 20 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą; atsisakyti vaizdo stebėjimo sekretoriato ir registratūros darbuotojų darbo vietoje. Pažymėjo, kad pažeidimų ištaisymą patvirtina tik 2012-01-09 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas Nr. 2R-69 (2.6.1) ir 2012-01-13 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas Nr. 2R-153 (9.1.1.). Todėl laikė neginčytinai įrodytu, kad pažeidimai ieškovo atleidimo momentu buvo, ir jie buvo pašalinti iš dalies tik 2012 m. sausio mėn., t.y. ieškovų atleidus iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų.

Dėl kitų ieškovo nurodytų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų atsakovės atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnis numato, kad "Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo“.  Vadovaujantis šia Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostata, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-10-14 raštu Nr. R15-809-(R26-20) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo" paprašė K. M. iki 2011 m. spalio 20 d. (įskaitytinai) pateikti paaiškinimą dėl D. G. 2011-09-12 skunde nurodytų aplinkybių ir teiginių bei paprašė pateikti visus turimus dokumentus ir kitą medžiagą, susijusią su nagrinėjamomis aplinkybėmis ir teiginiais. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas 2011-10-14 15.40 valandą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius K. M. paaiškinimą paprašė pateikti per 6 dienas, t.y. per pakankamai ilgą terminą.

Atsakovės laikė neįrodytu ieškovo K. M. patikslintame ieškinyje išdėstytą aplinkybę, kad „VšĮ Kauno klinikinės ligoninės personalo skyriaus darbuotoja J. V. 2011 m. spalio 20 d. žodžiu suderino su Kauno miesto savivaldybės administracijos Personalo poskyrio vyriausiąja specialiste A. V. bei su administracijos direktoriaus referente V. K., kad terminas pasiaiškinimui ir visiems dokumentams pateikti bus pratęstas iki 2011 m. spalio 24 d.". Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, darbdavys prieš skirdamas drausminę nuobaudą turi pareikalauti pateikti pasiaiškinimą, todėl šis pasiaiškinimas ir turi būti pateikiamas darbdaviui, o ne kokiam kitam asmeniui taip pat ir kiti klausimai, susiję su tokio paaiškinimo pateikimu turi būti sprendžiami išimtinai tik su darbdaviu. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės Personalo skyriaus darbuotoja J. V., kaip ieškinyje nurodo ieškovas, skambino ir derino su Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiomis specialistėmis A. V. bei V. K. pasiaiškinimo pratęsimo terminą, kodėl šį klausimą derino su Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojomis, kurios Administracijos direktoriaus, t.y. ieškovo darbdavio, nėra įgaliotos spręsti šiuos klausimus, o ne su pačiu darbdaviu. Kai tuo tarpu 2011-10-20 raštu Nr. 3V-1901(1.17.) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo“ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. Administracijos direktoriaus, o ne A. V. ar V. K., paprašė pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą iki 2011 m. spalio 24 d. (skaitytinai), atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 18 d. K. M. nebuvo darbe, nes buvo laikinai nedarbingas. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-10-21 raštu Nr.(A27V128)-R-4232 informavo K. M., kad paaiškinimo pateikimo termino nepratęsė, nes terminas pasiaiškinimui ir dokumentams pateikti buvo pakankamas. Šis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštas VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas 2011-10-21 11.55 val., taip pat prie gavimo žymos yra toks prierašas: „K. M. paaiškinimas išsiųstas registruotu laišku 2011-10-21".

Ieškovo K. M. paaiškinimas gautas Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2011-10-24. Šią aplinkybę patvirtina šio dokumento registracija Kauno miesto savivaldybės administracijos Priimamajame, t.y. 2011-10-24 Nr. R13-2172-M2067/6, bei vokas, su kuriuo buvo gautas pasiaiškinimas. Kadangi terminas paaiškinimui ir dokumentams pateikti buvo 2011-10-20, todėl ieškovas K. M. išsiuntęs paaiškinimą 2011-10-21, praleido darbdavio nustatytą terminą jį pateikti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 str. 5 d.), todėl pagrįstai laikytina, kad ieškovas, darbdavio paprašytas išsamiai paaiškinti D. G. 2011-09-12 skunde nurodytas aplinkybes, paaiškinimo nepateikė ir nepasinaudojo jam LR DK 240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise. Todėl akivaizdu, kad ieškovas K. M. laiku Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, t.y. darbdaviui, nepateikė pasiaiškinimo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, teisėtai galėjo spręsti dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui K. M. 2011-10-21, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnis numato, kad jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausmine nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. 

Dėl atleidimo tariamo laikino nedarbingumo laikotarpiu nurodė, kad ieškovas K. M. pareiškime teigia, kad „Kauno miesto savivaldybės administraciją ieškovas taip pat informavo, kad ketina kreiptis į gydytojus, ir tuo atveju, jei bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, informuos įstaigos steigėją ir savininką pagal nustatytą tvarką". Tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų pagrįsti aplinkybei, jog jis informavo atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją nei apie ketinimą kreiptis į gydytojus, nei apie jau išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2011-10-21. Tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijai 2011-10-21 nebuvo žinoma, kad ieškovas turi nedarbingumą, patvirtina aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-10-21 įsakymu Nr. AP-1238 pavedė Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojai J. B., Savivaldybės gydytojo tarnybos vedėjai (savivaldybės gydytojai) L. S. ir Viešosios vadybos ir personalo poskyrio vyriausiajai specialistei A. V. nuvykti į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę ir supažindinti K. M. su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymu Nr. AP-1235. 2011-10-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams, nuvykus į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę supažindinti K. M. su Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymu Nr. AP-1235, ieškovas 11.50 val. buvo rastas savo darbo vietoje, t.y. direktoriaus kabinete, esančiame pastate Laisvės al. 17, Kaune. Apie jokius sveikatos sutrikimus bei galimai turimą nedarbingumo pažymėjimą ieškovas K. M. atvykusių darbdavio atstovų neinformavo. Jam buvo pateikti pasirašytinai susipažinti dokumentai, ieškovas K. M. juos perskaitė, pasirašė ant rašto, kuriuo informuojamas, kad terminas pasiaiškinimui nėra pratęsiamas ir informavo, jog eina pateiktus dokumentus užregistruoti. Tačiau, 12.05 val. grįžęs į kabinetą, atvykusius Kauno miesto savivaldybės atstovus informavo, jog turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl su pateiktais dokumentais negali susipažinti. Pažymėtina, kad iš karto atvykusiems Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams tokios informacijos nebuvo pateikęs, taip pat, šios informacijos nebuvo pranešęs ir darbdaviui, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijai. Šias aplinkybes patvirtina 2011-10-21 Aktas dėl K. M. Nr. 1.  Taigi, šių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visuma, patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija apie ieškovo nedarbingumą, priešingai nei jis nurodo patikslintame ieškinyje, nebuvo informuota ir šią aplinkybę sužinojo tik po to, kai ieškovas Administracijos atstovus informavo, jog su pateiktais dokumentais pasirašytinai susipažinti negali, kadangi turi nedarbingumo pažymėjimą.

Kauno miesto savivaldybės nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymas Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo" buvo pateiktas susipažinti ieškovui K. M. darbo metu, neturint tuo metu nedarbingumo pažymėjimo, o ieškovo K. M. teiginys, kad jis tuo metu jau turėjo nedarbingumo pažymėjimą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir klaidinantis teismą.

Dėl ieškovo teiginio, kad apie atleidimą sužinojo tik 2011-10-28 patikrinęs savo banko sąskaitą, laikino nedarbingumo metu, nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymas Nr. AP-1235 K. M. buvo pateiktas 2011-10-21 nuvykus Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę. Su šiuo įsakymu jis susipažino prieš pranešant apie savo susirgimą atvykusių Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovų akivaizdoje, jį perskaitė ir nepranešęs, kad serga, informavo, kad eina gautus dokumentus užregistruoti. Tik grįžęs informavo apie nedarbingumą. Šių ieškovo veiksmų visuma patvirtina, kad ieškovas nei darbdavio, nei jo atstovų neinformavęs apie nedarbingumą, elgėsi nesąžiningai ir tuo prisiėmė LR DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto netaikymo jo atžvilgiu riziką, todėl jo argumentai dėl neteisėto atleidimo nedarbingumo laikotarpiu, laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais Lietuvos teismų formuojamai praktikai, todėl atmestini.

Nesutikdamos su ieškovo teiginiu, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant LR DK 241 straipsnį, atsakovės nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2011-09-14 užregistruotas D. G. 2011-09-12 skundas „Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo" 2011-09-15 buvo nukreiptas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris 2011-09-15 ant šio skundo užrašė rezoliuciją „p. E. Š., pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo". Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. A-2794 buvo sudaryta darbo grupė viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti, tai ši darbo grupė 2011-09-28 posėdyje svarstė šį D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą ir nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Todėl laiko, kad K. M. darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011-09-28, nes, tik išanalizavus D. G. 2011-09-12 skunde išdėstytas aplinkybes ir nustačius, kad ieškovas K. M. pažeidė darbo drausmę, darbo drausmės tyrimo komisija nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M. ir Administracijos direktoriui pateikė motyvuotą išvadą.

Nurodė, kad net ir laikant, kad darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2011-09-15, vieno mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudą nebūtų praleistas, nes ieškovas K. M. laikotarpiu nuo 2011-10-14 iki 2011-10-17 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, o 2011-10-03 ieškovas K. M. darbe nebuvo dėl suteiktos papildomos poilsio dienos, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-08 įsakymu Nr. AA-1088 jam buvo suteiktos dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį, o ieškovas K. M. 2011-09-27 prašymas „Dėl papildomos poilsio dienos" suteikti papildomą poilsio dieną 2011-10-03 buvo suderintas. Taigi, drausminę nuobaudą paskyrus Administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymu Nr. AP-1235, laikytina, kad LR DK 241 straipsnio I dalyje nustatytas drausminės nuobaudos paskyrimo terminas praleistas nebuvo.

Atsakovės taip pat nurodė, kad ieškovas K. M. teigia, kad tiek jo, tiek jo vadovaujamos įstaigos atžvilgiu buvo prasidėjęs persekiojimas. Tačiau nenurodo nei vieno teisinio pagrindo, kad atliekami tyrimai, patikrinimai neatitiko teisės aktų nuostatų. Būtent dėl ieškovo K. M. netinkamo pareigų atlikimo ir nuolat Kauno miesto savivaldybės administracijoje gaunamų įvairių skundų dėl ieškovo veiksmų, Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo sudarytos komisijos:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-04 įsakymu Nr. A-2428
(sudėtis   keista:   Kauno   miesto   savivaldybės   administracijos   direktoriaus   2011-07-25   įsakymuNr. A-2660 ir 2011-08-11 įsakymu Nr. A-2831) buvo sudaryta komisija, kuri ištyrusi visas aplinkybes, 2011-08-16  išvadoje   Nr. 12-5-119 nustatė, kad VŠĮ Kauno klinikinės   ligoninės direktorius K. M., laikinai eidamas VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas ir pats būdamas pretendentu į VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas, priiminėdamas sprendimus dėl dokumentų/informacijos teikimo/neteikimo, nenusišalindamas nuo jų priėmimo ir neinformuodamas savo tiesioginio vadovo apie esamą (galimą) interesų konfliktą, todėl pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 punktų, 11straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

2. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-08-05 įsakymu Nr. A-2794 buvo sudaryta darbo grupė VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti. Ši darbo grupė tyrė: VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės 2011-08-17 raštą Nr. 3V-1303(1.17.)  „Dėl   VŠĮ   Kauno   klinikinės   ligoninės   direktoriaus   (vyr. gydytojo) K. M. veiklos“, kuriame informuojama apie ieškovo K. M. neteisėtai sudarytas sutartis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nevykdymą: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2011-07-28 ataskaitą Nr.21-6-22, kurioje taip pat nurodoma eilė ieškovo K. M. pažeidimų. Atsižvelgiant į šios komisijos rekomendacijas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-08-18 raštu Nr.(A27-V124)-R-3472 „Dėl VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr.gydytojo) veiklos“ kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą,   prašydamas  ištirti ar ieškovo K. M. veiksmuose sudarant sutartis ir prisiimant finansinius įsipareigojimus VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vardu nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų LR baudžiamajame kodekse. Kauno apygardos prokuratūra 2011-08-23 pranešimu Nr. (P-1736)22-7744 informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.20-9-00088-11.

Beje, ši darbo grupė, kaip jau buvo minėta, svarstė 2011-09-12 D. G. skundą ,,Dėl VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo" ir pasiūlė 2011-09-28 komisijos posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui K. M. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-09-20 raštu Nr. (A27V124)-R-3839 taip pat paprašė 2011-09-12 D. G. skundą „Dėl VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo" prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00088-11 medžiagos.

3. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-04 įsakymu Nr. A-1753
buvo sudaryta komisija ieškovo K. M. veiksmams ir galimiems pažeidimams ištirti. Ši komisija buvo sudaryta, gavus įvairių piliečių skundus, t.y. T. R. 2011 m. balandžio 15 d. pranešimą, D. P. 2011 m. gegužės 17d .ir 20 d. prašymus, D. G. 2011 m. gegužės 19 d. skundą ir kt. Komisija 2011-08-26 išvadoje Nr. 12-5-128 pasiūlė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui perduoti Kauno miesto apylinkės prokuratūrai komisijos medžiagos ir išvados kopijas ir spręsti klausimą dėl komisijos sudarymo VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus K. M. darbo drausmės pažeidimui ištirti ir drausminės nuobaudos skyrimo, kai bus gautos Kauno miesto apylinkės prokuratūros išvados. Atsižvelgiant į šios komisijos išvadas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-08-29 raštu Nr. (A27V124)-R-3591 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo" kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, prašydamas šios komisijos medžiagą prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00088-11 medžiagos.

Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis nebuvo supažindintas su Kauno miesto savivaldybės administracijos atliktais tyrimais. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėti tyrimai buvo atliekami, siekiant nustatyti pareiškėjų skunduose, adresuotuose Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, išdėstytų aplinkybių pagrįstumą, o ne tiriant ieškovo darbo drausmę, su šių tyrimų medžiaga ir (ar) išvadomis, kaip su vidaus dokumentais, darbdavys neturėjo pareigos ieškovą supažindinti. Tik nustačius, kad pareiškėjų skunduose išdėstytos aplinkybės yra pagrįstos, buvo sudaryta komisija įtariamam ieškovo darbo drausmės pažeidimui ištirti ir šios komisijos išvada ieškovui buvo pateikta susipažinimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad ieškovo argumentai dėl atliktų tyrimų procedūrų ir dėl to, kad jis su tyrimų išvadomis buvo nesupažindintas, laikytini nepagrįstais, todėl atmestinais. Be to, pažymėtina, kad ieškovas nei karto nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl informacijos apie atliekamus aplinkybių tyrimus pagal pareiškėjų skundus, pateikimo.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau pateiktos informacijos ieškovas K. M., atlikdamas savo pareigas, neužtikrino teisės aktų, susijusių su ligoninės funkcijų atlikimų, tinkamo vykdymo. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, atsižvelgė ir į šias aplinkybes, susijusias su tuo, kaip ieškovas K. M. dirbo anksčiau.

Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo atlikti veiksmai, susiję su Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu, grubiai pažeidė konstitucines žmonių teises į privatų gyvenimą. Vaizdo stebėjimu buvo tvarkomi ypatingi asmens duomenys, t.y. duomenys susiję su fizinio asmens sveikata, todėl šiuo atveju duomenų subjekto interesai yra svarbesni. Be to, K. M. nurodomi vaizdo stebėjimo tikslai (turto ir gydytojų saugumas) gali būti pasiekiami ir kitais būdais ir priemonėmis. Todėl laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirinkta nuobauda tinkama, o ieškovo argumentai, jog jam buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda yra nepagrįsti.

Dėl K. M. skyrimo VšĮ Klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju) ir grąžinimo į darbą VšĮ Kauno klinikinę atsakovės  nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. AP-1100 K. M. nuo 2009 m. liepos 23 d. paskirtas į VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas. Šio įsakymo pagrindu, su ieškovu 2009-07-21 sudaryta darbo sutartis Nr. P3-2285. 2011-01-18 Sutartis Nr. P3-2285 pakeista 2011-01-18 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-160. Darbo sutartis Nr. P3-2285 nutraukta 2011-03-01, sutarties Nr. P3-2285 nutraukimo pagrindas - LR DK 127 straipsnio 1 dalis (Administracijos direktoriaus 2011-02-28 įsakymas Nr. AP-539).

Nurodė, kad ieškovo argumentas, kad VŠĮ Kauno klinikinei ligoninei perėmus visas VŠĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės teises ir pareigas, jis negalėjo būti atleistas iš darbo iš VšĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo) gydytojo pareigų, laikytinas nepagrįstu, kadangi, nors ieškovui 2011 m. sausio 14 d. buvo įteiktas informacinis lapelis Nr. (A27V128)-R-214 „Dėl darbo sutarties nutraukimo", tačiau iš pareigų jis buvo atleistas ne įspėjime įvardytu pagrindu, t.y. ne pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį, o pagal LR DK 127 str. 1 dalį, t.y. pačiam ieškovui prašant, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Teigė, kad ieškovas, prašydamas jį atleisti iš VŠĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, prisiėmė visas iš darbo sutarties nutraukimo, pačiam darbuotojui prašant, kylančias, pasekmes, todėl darbdavys, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priešingai nei nurodo ieškovas, neturėjo pareigos, darbuotoją atleisdamas iš darbo pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį, įspėti jį apie darbo sutarties nutraukimą ar, vadovaudamasis LR DK nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo, auginančio vaiką iki 3 metų, garantiją būti paliktam darbe, netenkinti ieškovo prašymo atleisti iš Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, kadangi jis augina vaiką (-us) iki 3 metų. Šios LR DK įtvirtintos garantijos yra taikomos darbuotoją atleidžiant iš darbo pagal LR DK 129 straipsnio 2 dalį (kai nėra darbuotojo kaltės), o ne pagal LR DK (127 straipsnio 1 dalį).

Nurodė, kad LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad „valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu“. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad „Konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai. Konkursinių pareigų sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, tvarką nustato Vyriausybė“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-21 nutarimo Nr. 301 Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo 1 punkte numatyta, kad konkursinėmis pareigomis „viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė yra įmonės, įstaigos vadovo pareigos".

Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigos yra priskiriamos konkursinėms pareigoms, todėl jas užimti gali tik konkursą šioms pareigoms užimti laimėjęs asmuo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad konkurso organizavimo procedūros ir terminai yra detaliai reglamentuoti Tvarkos apraše, siekiant užtikrinti tinkamą VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbų organizavimą, jų tęstinumą ir kontrolę, vadovaujantis LR DK 101 straipsnio 3 dalimi, apibrėžiančia, kad „į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkursų nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikui", Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-18 įsakymu Nr. AP-161 „D. K. M. skyrimo VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju)" ieškovas K. M. buvo paskirtas nuo 2011-01-19 VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas). Taip pat šiuo įsakymu buvo įpareigotas Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorius G. J. teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti su ieškovu darbo sutartį. Šio įsakymo pagrindu su ieškovu K. M. buvo sudaryta 2011-01-19 terminuota darbo sutartis Nr. P3-2413, nurodant terminą - kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas). Sutartį Nr. P3-2413 pasirašė abi darbo sutarties šalys, nei viena iš šalių dėl sutarties sąlygų pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, kad K. M. žinojo ir suprato, jog į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas jis buvo priimtas iki kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas), bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, t.y. iki 2012-01-19 ir nei Administracijos direktoriaus 2011-01-18 įsakymo Nr. AP-161, nei 2011-01-19 darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygų neskundė, vadinasi su jomis sutiko. Todėl nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai dėl darbo sutarties Nr. P3-2285 pripažinimo neterminuota ir dėl darbo sutarties Nr. P3-2413 sudarymo pagrindų.

Be to, ieškovas ginčydamas 2011-01-19 darbo sutarties Nr. P3-2413 terminą, neginčija šios darbo sutarties sudarymo ir sąlygų nustatymo pagrindo, t.y. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 3 punkto ir Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-161, kuriuose buvo nustatytas ieškovo skyrimo eiti VŠĮ Kauno klinikinės ligonines direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas terminas ir kitos esminės darbo sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad, pripažinus 2011-01-19 darbo sutartį Nr. P3-2413 neterminuota, bet nepanaikinus jos sudarymo pagrindų, t.y. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 3 punkto ir Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-161, šis panaikinimas ieškovui nesukels teisinių pasekmių, dėl to, jo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-02 įsakymu Nr. AP-552 buvo pakeistos VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) K. M. 2011-01-19 darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygos, nustatant 40 valandų trukmės darbo savaitę.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-03-22 įsakymu Nr. AP-609 buvo pakeistos VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) K. M. 2011-01-19 darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygos, nustatant, kad nuo 2011-03-22 pagrindinė ieškovo K. M. darbovietė yra VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė.

LR darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad „jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per viena mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovas ginčija darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygas, t.y. kelia reikalavimą pripažinti šią darbo sutartį neterminuota. Tačiau ieškovas darbo sutartį Nr. P3-2413 pasirašė 2011-01-19, t.y. susipažino su darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis, o reikalavimą šią sutartį pripažinti neterminuota kelia tik 2012 m. balandžio mėn., t.y. praėjus daugiau nei metams po šios sutarties sudarymo ir susipažinimo su ja, todėl laikytina, kad ieškovas praleido LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio darbo sutarties sąlygų apskundimo teismui terminą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl 2011-01-19 darbo sutarties Nr. P3-2413 pripažinimo neterminuota atmestinas kaip pateiktas praleidus LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Savo atsiliepimuose į ieškinį bei į patikslintą ieškinį atsakovės taip pat išdėstė argumentus dėl tinkamo atsakovo šioje byloje, nurodydamos, kad VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė yra viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Kauno miesto savivaldybė. Tačiau Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo viešosiose įstaigose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1025, 15 punktu ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. T-301 1 punktu, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.2 punktu, 2010-04-28 sprendimu Nr. T-147 (2012-04-26 sprendimu Nr. T-226), pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos, t.y. VŠĮ Klinikinės ligoninės, savininko teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės institucijos yra savivaldybės atstovaujamoji institucija - savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) - savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Taigi, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija yra skirtingus įgaliojimus, teises ir pareigas turinčios institucijos, kurių veiklos ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Ieškovą K. M. į pareigas paskyrė ir iš jų atleido Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl tik Kauno miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, laikytina tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje.

Nurodė, kad šiuo atveju ieškovui teisines pasekmes sukėlė tik vykdomosios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti sprendiniai, be to, ieškovas Kauno miesto apylinkės teismo reikalauja panaikinti ne Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus, bet Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Darbo sutartis, kurią ieškovas prašo pripažinti neterminuota, taip pat buvo sudaryta tarp ieškovo ir VŠĮ Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės atstovo Kauno miesto savivaldybės administracijos įgalioto asmens, todėl Kauno miesto savivaldybę šioje byloje laikyti atsakovu, kai jai patikslintu ieškiniu nėra keliami jokie reikalavimai, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas atsakovės nurodė, kad ieškovas šio savo prašymo visiškai nemotyvuoja, nenurodo, kuriai iš atsakovių reiškiamas šis reikalavimas.  Taip pat nurodė, kad  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuomet kai „pareiškėjo pagrindinis reikalavimas kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, jo išvestinis reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, negali būti tenkinamas," (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A736-859/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7S6-60/2010, 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-136/2012 ir kt.). Todėl vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, laiko, kad šis ieškovo reikalavimas taip pat yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

Dėl išdėstytų aplinkybių, atsakovės prašė ieškovo K. M. patikslintame ieškinyje keliamą reikalavimą dėl 2011-01-19 darbo sutarties Nr. P3-2413 pripažinimo neterminuota atmesti kaip pateiktą praleidus LR DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą; taip pat atmesti kaip nepagrįstus kitus ieškinio reikalavimus, atsakovu šioje byloje laikyti ne Kauno miesto savivaldybę ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, o  tik  Kauno   miesto   savivaldybės administraciją.

Atsakovėms atsiliepime išdėsčius argumentus, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, K. M. negalėtų būti grąžintas į darbą, nes jis nuo 2011-01-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-18 įsakymu Nr. AP-161 buvo paskirtas VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju) terminuotai, kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas) ir todėl  pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad į pareigas, įtrauktas į konkursinių pareigų sąrašą, konkurso nuostatuose nustatytais atvejais iki konkurso asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį, bet ne ilgesniam negu vienerių metų laikotarpiui, todėl ieškovas į darbą galėjo būti grąžintas tik laikotarpiui iki 2012-01-19, nes tuo metu suėjo vienerių metų terminas, ieškovas, nesutikdamas su tokia pozicija, savo argumentus šiuo klausimu išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat 2012-04-16 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame padidino ieškinio reikalavimus ir pareiškė reikalavimą dėl 2011-01-19 Darbo sutarties Nr. P3-2413, sudarytos tarp ieškovo ir VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos,  pripažinimo neterminuota (2 t. b.l. 171-175; 3 t. b.l. 85-95).

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 10 d. ieškovas laimėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos organizuotą konkursą į viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas. Atsižvelgiant į tai ir į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 21d. įsakymą Nr. AP-1100 (1t. b.1.13), 2009 m. liepos 21 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota Darbo sutartis Nr. P3-2285 (l t. b.1.14-17).

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybė nusprendė sujungti dvi viešąsias įstaigas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui" 3 punktu buvo nuspręsta pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754 buvo patvirtintos Reorganizavimo sąlygos ir nuspręsta reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę ir viešąją įstaigą Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę sujungimo būdu į viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę, patvirtintos reorganizavimo sąlygos, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatai bei ieškovas buvo įpareigotas atlikti visus su reorganizacijos įgyvendinimu susijusius veiksmus.

2011 m. sausio 14 d. ieškovas buvo įspėtas, kad ši darbo sutartis bus nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (1 t, b.1.18). Tačiau, nors šis įspėjimas nebuvo atšauktas, ieškovas nebuvo atleistas šiuo pagrindu, o buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymas Nr.AP-160 „D. K. M. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties Nr. P3-2285 sąlygų pakeitimo" (I t. b.1.19) ir jo pagrindu buvo pakeistos ieškovo darbo sutarties sąlygos - nustatyta 20 valandų trukmės darbo savaitė.  Šis pakeitimas buvo priimtas tuo pagrindu, kad 2011 m. sausio 18 d. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo - VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, kuri perėmė visas VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės teises ir pareigas, kurios direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr.T-147 3 p. (1 t. b.1.133) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. AP-161 „D. K. M. skyrimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju)" (I t. b.1.135) bei 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 (b.1.136) ėjo ieškovas. Ši darbo sutartis buvo pakeista Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 2 d. įsakymo Nr.AP-552 „D. K. M. 2011 m. sausio 19 d. darbo  sutarties Nr. P3-2413 sąlygų pakeitimo" (I t. b.1.140) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. AP-609 „D. K. M. 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygų pakeitimo" (1t. b.1.141) pagrindu, numatant, 40 valandų darbo savaitę bei tai, kad VšĮ Kauno klinikinė ligoninė yra pagrindinė K. M. darbovietė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011  m. vasario 28 d. įsakymu Nr. AP-539 „D. K. M. atleidimo" (I t. b.1.20), ieškovas atleistas iš viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, nurodant atleidimo pagrindą LR DK 127 straipsnį, t.y. ieškovo prašymu, nes VĮ Registrų centras buvo pateiktas prašymas išregistruoti  VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę, baigus reorganizavimą.

Visi faktai rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas, susijusias su darbuotojų teisėmis reorganizuojant įstaigas.

Ieškovas pažymėjo, kad CK 2.95 str. 2 d. numato, jog juridinio asmens reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Šiuo atveju buvo įvykdyta dviejų įstaigų reorganizacija sujungimo būdu. Sutinkamai su LR CK 2.97 str. 4 d. sujungimas - tai dviejų ar daugiau juridinio asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 301 „Dėl konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, sąrašo nustatymo ir Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 3 punktas numato, kad šis nutarimas netaikomas iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kuriose konkursines pareigas ir konkursų organizavimo tvarką nustato specialūs įstatymai. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, kurio pagrindu ieškovas dirbo, numato, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu (Įstatymo 15 straipsnis), tačiau nenumato, kad asmenys gali būti priimti į įstaigos vadovus iki konkurso.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr.T-66 patvirtinti Viešo konkurso Kauno miesto savivaldybės viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų pareigoms užimti nuostatai taip pat nenumato, kad asmenys gali būti priimti į įstaigos vadovus iki konkurso.

Taigi ieškovas, priešingai nei teigia atsakovai, negalėjo ir nebuvo priimtas į darbą VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio pagrindu, o buvo perkeltas įvykusios reorganizacijos pagrindu.

Pažymėjo, kad darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra. Tai, kad neterminuota darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta, patvirtina ir imperatyvios LR DK nuostatos. LR DK 138 straipsnis imperatyviai numato, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Taigi akivaizdu, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo teises ir pareigas, ir neteisingai įformino darbo santykių tęstinumą nutraukiant su ieškovu 2009 m. liepos 21 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. P3-2285 (I t. b.l. 14-17) bei sudarant naują 2011 m. sausio 19 d. Darbo sutartį Nr. P3-2413 nurodant, kad tai terminuota darbo sutartis, kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas). Ieškovas, kaip numatė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. T-754 patvirtintos Reorganizavimo sąlygos buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą (I t. b.l.18), o ne apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą. Nors ieškovas ir buvo įspėtas, kad 2009 m. liepos 21 d. su ieškovu sudaryta Darbo sutartis Nr. P3-2285 bus nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau atsakovas jo šiuo pagrindu neatleido bei neišmokėjo priklausančių išmokų.

Ginčo atveju, ieškovas nebuvo atleistas iš reorganizuojamos VŠĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų LR DK 129 straipsnio pagrindu, o darbdavio nurodymu parengė 2011 m. vasario 22 d. prašymą „Dėl darbo sutarties nutraukimo" nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro dienos, ir su juo buvo sudaryta darbo sutartis dėl po reorganizavimo veikiančios viešosios įstaigos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, t.y. ieškovas buvo perkeltas į naujai reorganizacijos pagrindu įsteigtą juridinį asmenį.

Tuo atveju, jei su ieškovu būtų nutraukta neterminuota darbo sutartis vadovaujantis LR DK 129 straipsnio nuostatomis, jam turėjo būti įteiktas įspėjimas (LR DK 130 str.), išmokėta išeitinė išmoka (LR DK 140 str.). Pažymėtina, ir tai, kad LR DK 129 straipsnis numato, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, o LR DK 132 straipsnio 2 d. numato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta,  jei nėra darbuotojo kaltės (Kodekso 129 straipsnis). Ieškovui 2011 m. sausio 3 d. gimė sūnus, todėl su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis negalėjo būti nutraukta.

Todėl nurodė, kad yra visos teisinės sąlygos  pripažinti 2011- 01- 19 Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytą tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovo K. M., neterminuota.

Teismo posėdyje ieškovas K. M. ir jo atstovės advokatės Aiva Dumčaitienė bei Rasa Gradauskienė patikslintus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti ir  priteisti ieškovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be argumentų, išdėstytų procesiniuose dokumentuose ieškovas K. M. paaiškino, kad iš darbo jis yra atleistas neteisėtai, jo atžvilgiu buvo vykdomas susidorojimas. Prieš pusę metų iki atleidimo buvo rengiami Tarybos posėdžiai, jo atžvilgiu priimami sprendimai, bet jis nei su protokolais, nei su priimtais sprendimais nebuvo supažindintas, apie juos sužinojo tik iš bylos medžiagos. Valstybinės Duomenų apsaugos inspekcijos išvadas gavo tik lapkričio mėnesį ir jos nebuvo tokios blogos, kad jį reikėtų atleisti. Prieš tai jokių drausminių nuobaudų neturėjo. Už tokį pažeidimą, už kurį atleistas jis, reiktų atleisti visų įstaigų direktorius.

Kai jo vadovaujama įstaiga gavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos raštą, viskas buvo ištaisyta. Dvi kameras reikėjo nuimti, pagal reikalavimus sutvarkyti lipdukus Jis pats kamerų nenuėmė, už tai buvo atsakingi kiti darbuotojai. Kada tai įvyko negali pasakyti. Su Inspekcija buvo ilgas susirašinėjimas. Jis sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Tai užtruko dėl asakingų žmonių paskyrimo, darbuotojų informavimo. Galutinai viskas sutvarkyta tik 2012 m. sausio 9 d. Tačiau nustatyti pažeidimai nėra tokie reikšmingi. Kaip matyti iš Valstybinės duomenų inspekcijos pateiktos informacijos, nepasitvirtino, kad buvo pažeistos pacientų teisės. Filmuojama buvo tuo tikslu, kad apsaugoti turtą, užtikrinti  darbuotojų ir pacientų saugumą.

Nurodė, kad didžioji dalis kamerų buvo pastatyta dar prieš jam pradedant dirbti, dirbant skundo autorei, kuri pati organizavo viešuosius pirkimus dėl kamerų. Sutinka, kad buvo nesukontroliuota, tačiau ta firma, kuri montavo kameras, irgi neatsakingai pasielgė, turėjo pakonsultuoti užsakovus. Gaila, kad nuo seniai dirbantys ligoninės darbuotojai vadovui nepatarė. Buvo ūkio dalis, pati skundo autorė buvo atsakinga už tokius dalykus, turėjo sužiūrėti. Už tokius dalykus ne direktorius atsakingas, nes kam tada reikalingas pavaduotojas ūkiui, medicinai. Buvo deleguotos funkcijos konkretiems asmenims, kas už ką atsakingas.

Iki D. G. skundo kameros niekam neužkliuvo. Iš darbuotojų nė karto nebuvo jokių nusiskundimų dėl kamerų, tik pagyrimai, kad gal bus saugiau, nes vakare likdavo vienetai darbuotojų, o ligoniai lankomi. Buvo prašymų iš policijos dėl vaizdo kameromis užfiksuotų įvykių, nes buvo vagysčių, traumatologiniame ne kartą buvo įvykių, buvo  užpulti darbuotojai. Jeigu įrašai buvo išsaugoti, ligoninė juos pateikdavo policijai. Niekas dėl neteisėto vaizdo stebėjimo jokių pastabų nereiškė.

Jam pradėjus dirbti buvo netvarka, nebuvo signalizacijos finansų skyriuje, buhalterijoje, kur laikomi grynieji pinigai, nesilaikyta priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Kadangi nebuvo signalizacijų, buvo galima laisvai prieiti prie asmens duomenų. Tai taip pat darbuotojų teisių pažeidimas. Žmonės prašė užtikrinti jų ir duomenų saugumą. Gal dėl didelės darbo apimties viskas taip ir įvyko. Negali vienas žmogus viską žinoti. Atsiradus vaizdo kameroms, baigėsi benamių miegojimai ligoninėje, buvo tik viena vagystė, baigėsi kabinetinės vagystės. Natūralu, kad kameros ir signalizacija buvo reikalingi.

Kiek jam žinoma, vaizdo duomenys dėl didelės apimties buvo saugomi iki savaitės, paskui  ištrinami, jie nebuvo archyvuojami. Jeigu teisėsaugos institucijos užklausdavo po termino, tai negalėdavo pateikti. Atsakingo už vaizdo kameras asmens nepaskyrė manydamas, kad atsakingas pavaduotojas, kad tai jo kompetencijoje. Pastaba personalo skyriui, kad nesutvarkė pareigų instrukcijos. Mano, kad ne direktoriaus kompetencijoje sužiūrėti visus šiuos dalykus. Kadangi kameros buvo jau 2005 metais, manė, kad yra nustatyta tokia tvarka, kad pavaduotoja organizuoja šį darbą. Ūkinės veiklos sritis priskirta tiems, kurie kuruoja ūkinę organizacinę veiklą.  Atsakingu už ją vėliau įsakymu buvo paskirtas inžinierius. Kitose įstaigose ši sritis priskiriama. informacinių technologijų specialistams. Yra kompleksas apsaugos priemonių  - vaizdo stebėjimas, garso signalizacija ir priešgaisrinė signalizacija. Tai yra inžinieriaus atsakomybė. Tinkamą apsaugos priemonių įdiegimą turėjo užtikrinti inžinierius ir pavaduotojas organizaciniam darbui, nes inžinierius pavaldus pavaduotojui.

2005 m. G. dirbo ligoninėje, ji buvo pavaduotoja organizaciniam darbui ir buvo atsakinga už viešųjų pirkimų organizavimą, taip pat organizavo kamerų įrengimą.

Spalio 14 d. ligoninė gavo raštą dėl pasiaiškinimo pateikimo. Spalio 14 d. jis turėjo  nedarbingumą. Apie tai sužinojo spalio 18 dieną. Spalio 18 dieną dirbo tik nuo pietų, nes  vidurdienį uždarė biuletenį. Pasiaiškinti turėjo iki spalio 20 dienos. Raštą dėl pasiaiškinimo jam atnešė kartu su kitais dokumentais. Tokioje įstaigoje daug reikalų. Paaiškinimui buvo reikalingi duomenys, dėl laiko stokos iki 20 dienos nespėjo pasiaiškinti. 20 dieną paprašė pratęsti terminą ir išsiuntė registruotu laišku 20 dieną. Prašymas dėl termino pratęsimo buvo siųstas ir faksu, ir telefonu informuota. Spalio 21 dienos raštas, kad atsisako pratęsti nustatytą terminą rodo, kad gavo prašymą. Jis gavo žodinį sutikimą iš K., kuri  suderino su V.. Administracijos direktorius, pasirašydamas, kad nepratęsia termino, žinojo apie išvakarėse gautą prašymą. Turėdamas abejonių, prašymą taip pat išsiuntė ir elektroniniu paštu, žinodamas paskutinių pusės metų tendencingą norą atleisti. Jeigu terminas būtų pratęstas, atsižvelgiant į tai, kad trumpą laiką buvo kuruota ta sritis, būtų buvęs motyvuotas atsakymas, nes buvo užklausta Valstybinė duomenų inspekcija, vyko procesas. Mano, kad jei būtų išsiaiškintos visos aplinkybės atleidimo reikalai būtų kitokie.

Spalio 20 dieną informavo registruotu laišku administracijos direktorių N., kad kreipsis į gydytoją. Tuo metu nežinojo, kad turės nedarbingumo lapelį. Gyvena Kauno rajone, todėl iš pat ryto užvažiavo pas gydytoją ir jam buvo nustatytas nedarbingumas. Jo susirgimas nebuvo staigus, gydymas vyko nuo rugsėjo mėnesio.

Akcentuojami ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie nutraukti, vadinasi informacija nepasitvirtino.   Su juo buvo tendencingai susidorota. Jo atostogų metu buvo laužiamos kabineto durys, jo priimtas įsakymas dėl vadavimo buvo panaikintas. Matosi, kad buvo siekiama kaip galima greičiau atsikratyti nepalankaus žmogaus.

Ligoninė buvo audituota per jo 2 metų ir 3 mėn. darbą tris kartus, ir audito skyriaus ir kontrolieriaus tarnybos. Pažeidimai nebuvo tokie, kad jų nebūtų galima ištaisyti. Jo vertinimu,  įstaiga buvo puikiai administruojama.

Į gydytojus kreipėsi dar mėnesį prieš atleidimą, nenorėjo imti nedarbingumo, tačiau buvo didžiulis krūvis, be to, tai, kad gydėsi iki gruodžio 14 dienos rodo, kad tikrai sirgo. Jau turėdamas nedarbingumą, spalio 21 d. apie 10 val. jis užsuko į ligoninę pasiimti savo asmeninius daiktus, pavaduotojai perduoti darbus bei palikti raktus. Jam  būnant kabinete su pavaduotoja R. B. ir jai perdavinėjant darbus, atvyko žmonės, kaip suprato iš savivaldybės. Neprisistatę  įėjo į kabinetą, neaišku su kokia misija. Viena iš komisijos narių parodė atsisakymą dėl termino pratęsimo. Jokio įsakymo nepateikė. Suprato, kad kažkas paskambino, jog jis yra  atvykęs į darbą. Komisijai iš karto buvo pasakyta, kad jis turi nedarbingumą. Tuo pokalbis ir baigėsi. Jo akivaizdoje komisija jokio rašto nespausdino. 

Jo nedarbingumas buvo nutrauktas 2011 m. lapkričio 03 d., gavus informaciją, kad jis atleistas spalio 28 d. Ikiteisminis tyrimas dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo neteisėtumo buvo nutrauktas, savivaldybės skundas atmestas.

Iki šiol kito darbo nesusirado, nori grįžti į pareigas. Naujas direktorius neišrinktas, ir greitu metu nebus išrinktas, konkursas apskųstas. 

Nesutinka su atsakovų argumentais, kad su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, nes tai neatitinka realybės. Dirbo nuo 2009-07-21, pradėjo dirbti liepos 23 d. Yra rašęs prašymą atleisti, tam, kad būtų išregistruota įstaiga. Darbo sutartį ruošė darbdavys. Jis perėjo dirbti į Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas pusei etato, paskui dar pusei etato. Jo šeimoje gimė trečias vaikas, naivu tikėti, kad jis būtų sutikęs dirbti pagal terminuotą darbo sutartį, nes tuomet nėra išeitinių kompensacijų. Pasirašant 2011 m. sausio 19 d. darbo sutartį Nr.  P3-2413, jokios kalbos apie vienerių metų terminą nebuvo. Darbo sutartis buvo  sudaroma dėl reorganizacijos sąlygų. 2012 m sausio 18 d. įsakyme AP-161 nenurodyta, kad darbo sutartis sudaroma vienerių metų terminui. Su tokiu terminu jis nebuvo supažindintas. Jis laikė, kad darbo santykiai tęsiasi. Prašymą atleisti iš darbo rašė tik tam, kad vyktų reorganizacija, būtų galima išregistruoti įstaigą. 2011-02-22 rašė pareiškimą  dėl atleidimo iš darbo, nes buvo pakviestas į Savivaldybę, buvo paruošta būsima darbo sutartis. Toks prašymas trafaretinis, pasirinkimo teisės neturėjo, nors buvo gavę raštą iš Darbo Inspekcijos dėl darbuotojų perkėlimo, kai kreipėsi II ligoninės direktorius, tačiau jis viską derino su steigėju, nes jam buvo pavesta vykdyti reorganizavimą. Buvo paprašyta parašyti tokį prašymą, kad netrukdytų reorganizacijai. Forma buvo parengta. Su savivaldybe viskas buvo derinama. Įsakymas dėl atleidimo buvo po to. Matė, kad atleidimo pagrindas 127 str., suprato, kad  atleistas, bet buvo kalbama apie perkėlimą. Manė, kad  jo darbo sutartis bus traktuojama kaip neterminuota, kaip ir kitų darbuotojų. Prašyme nėra kalbos apie darbo sutarties terminuotumą ar apibrėžtą laikotarpį. Visi rašė tokius prašymus, ir dabar tie darbuotojai dirba. Už darbo sutarties paruošimą atsakingas darbdavys.

Ieškovo atstovė advokatė R. Gradauskienė papildomai paaiškino, kad visi bylos faktai rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija netinkamai įgyvendino teisės aktų nuostatas,  susijusias su darbuotojų teisėmis reorganizuojant įstaigą. LAT nutartyse įtvirtinta, kad pagal DK 129 str. neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties jeigu darbas nuolatinio pobūdžio, neturi reikšmės darbuotojo išreikšta valia, neatsižvelgiama į šalių subjektyvius vertinimus. 

Ieškovas 2010 m.  jau yra  laimėjęs konkursą į pastovias, nuolatines pareigas – eiti Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytojo pareigas. Atsakovo pozicija būtų pagrįsta tik tuo atveju, jei ieškovas būtų buvęs į darbą  priimtas naujai, t.y. būtų priimtas į veiksiančią  ligoninę. Šiuo atveju toks aiškinimas netinkamas, nes ieškovas ne naujai priimtas, o faktiškai perkeltas, esant prieš tai buvusiam nuolatiniam darbo laikotarpiui iki įstaigos reorganizacijos.

Kauno miesto savivaldybė, spręsdama atleidimo klausimą, yra kreipusi į Darbo inspekciją ir yra pateiktas šiai bylai reikšmingas atsakymas. Kalbama apie DK 101 str. – objektyvios aplinkybės pagrindžiančios  terminuotos sutarties sudarymą turi būti žinomos darbo sutarties sudarymo metu. Spręstinas klausimas koks momentas yra atskaitos taškas – ar ieškovo darbo pradžia Raudonojo Kryžiaus  ligoninėje, ar kai įforminta darbo sutartis Kauno klinikinėje ligoninėje, kuri veikė po reorganizacijos. Į šį klausimą atsako kitas Darbo inspekcijos raštas – visi įstaigų darbuotojai šiuo atveju turi būti perkeliami į po reorganizacijos veiksiančią Kauno klinikinę ligoninę. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas buvo priimtas nuolatinai 2009 metais ir vėlesnis darbo sutarties transformavimasis yra susijęs su tiesioginiu darbo santykių tęstinumo principu. Naujai priėmimo ar atleidimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Atsakovai neįvertina, kad ieškovas jau dirbo nuolatinai vyr. gydytoju ir darbo santykių įforminimas vyko reorganizavo pagrindu. CK 2.95 str. 2.94 str. nurodo kas yra reorganizavimas, LAT nutartyje Nr. 3K-3-83 yra pasisakęs kad reorganizavimas yra  tos pačios veiklos tęsimas be likvidavimo, naujas asmuo perima visas teises ir pareigas, taip pat ir vadovo priėmimo į darbą sąlygas. Analogiškai tai taikytina ir šiai bylai.

Ieškovo prašymas nutraukti darbo sutartį nesiejamas su  DK 127 str., nes jame nebuvo nurodyta, kad nutraukti darbo sutartį paties prašymu. Nurodyta, kad nutraukti sutartį tarp ieškovo ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės nuo ligoninės išregistravimo dienos. Matyti darbinių santykių transformacija, sumažintas krūvis vienoje darbovietėje, leista dirbti kitoje 20 val. Nutraukus vieną darbo sutartį, padidintas krūvis kitoje įstaigoje. Įvertintinas faktas, kad vyko reorganizacija. Prašymas vertintinas visų aplinkybių kontekste ir nevertintinas kaip prašymas nutraukti darbo santykius. 

Pagal DK 109 str. 2 d., darbdaviui draudžiama pasiūlyti sudaryti terminuotą sutartį dėl nuolatinio darbo, o jei darbuotojas vis dėlto sutinka -  tokia darbo sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Dėl ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, nurodė, kad ieškovui  paskirta drausminė nuobauda turi būti pripažinta neteisėta visų pirma dėl to, kad ieškovą atleido ne tas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka buvo įgaliotas spręsti atleidimo iš darbo klausimą.

Kaip matyti iš 2011-10-21 įsakymo Nr. A9-1235, ieškovą atleisti iš darbo nusprendė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Tokius savo įgaliojimus jis grindė Kauno miesto savivaldybes tarybos 2008- 01- 17 sprendimu Nr. T-26 1.1. p. ir 2010- 04- 08 sprendimo Nr. T-142 2 p. Vertinant, ar Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę atleisti, reikšmingi šie faktai: 2010-04- 08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-147 buvo nuspręsta pritarti, kad dvi viešosios įstaigos būtų reorganizuotos sujungimo būdu, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas. Šis sprendimas priimtas, kaip jame žymima Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26 pagrindu, atsižvelgiant į sprendimo 1.2. p. kuris sako, jog viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Tik Savivaldybės tarybai pritarus Administracijos direktorius leidžia įsakymus dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo bei kolegialaus valdymo organo sudarymo arba suteikia įgaliojimus balsuoti už viešosios įstaigos vadovo skyrimą ir atleidimą bei kolegialaus valdymo organo sudarymą.

Taigi, ankstesniame įsakyme buvo įtvirtinta išlyga veikti administracijos direktoriui tik savivaldybės tarybos pritarimu tada, kai sprendžiami klausimai, susiję su įstaigos vadovo paskyrimu ir atleidimu. 2010-04-08 tarybos sprendime ši išimtis nebuvo panaikinta, ar pakeista, taigi, reiškia liko galioti.

Svarbus juridinis faktas vertinti 2010-04-08 tarybos sprendimui yra tas, kad minimas sprendimas buvo panaikintas 2011-09-15 Kauno apygardos administracinio teismo dėl procedūrų pažeidimo jį priimant ir minimas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. LR ABTĮ 92 str. numato, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis.

2010-12-16 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-754 buvo nuspręsta reorganizuoti viešąją įstaigą sujungimo būdu į Kauno klinikinę ligoninę, patvirtintos reorganizavimo sąlygos, įstatai, suteikti įgaliojimai ieškovui ir kitiems asmenims atlikti eilę veiksmų, susijusių su įstaigų reorganizavimu. Šiame sprendime savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pavesta įgyvendinti reorganizuojamos viešosios įstaigos savininko teises, nors būtent pastarasis teisės aktas nustatė konkrečius reorganizavimo kriterijus. Kad toks sprendimas nėra atsitiktinis, patvirtina 2012-04- 26 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-226, kuriuo minėtas sprendimas buvo papildytas 4 punktu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesta įgyvendinti veiksiančios VŠĮ teises ir pareigas.

Svarbu ir tai, kad realizuojant aukščiau paminėtus Tarybos sprendimus ir jų teisinę prasmę, 2011-01-19 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigybės aprašymas (T.2, b.l. 142). Pareigybių 2 p. nustato, jog ligoninės direktorių konkurso būdu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Kauno  m. savivaldybės taryba.

2009-07-16 būtent Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pritarta, kad K. M. būtų paskirtas Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vyr. gydytoju. Taip pat ne administracijos direktoriaus, o Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T-147 „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui" 3 punktu buvo nuspręsta pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas. Byloje nėra duomenų, kad Savivaldybės taryba būtų pritarusi ieškovo atleidimui iš darbo.

Todėl akivaizdu, kad ieškovą iš darbo atleido neįgaliotas Tarybos asmuo - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuriam buvo pavesta įgyvendinti viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau nebuvo pavesta įgyvendinti tų teisių, kurios susijusios su viešosios įstaigos vadovo skyrimu į darbą ir atleidimu iš darbo. Todėl toks atleidimas iš darbo besąlygiškai turi būti pripažintas neteisėtu.

Teismo posėdyje atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad nesutinka su ieškovo ir jo atstovės pozicija, kad darbo santykiai negalėjo būti nutraukti ir kad ieškovo pateiktas prašymas nelaikytinas jo išreikšta valia būti atleistam iš vyr. gydytojo  pareigų. Skirtingai nei nurodo advokatė, ieškovas 2011-01-18 E. G. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodydamas pirmoje pastraipoje - atleisti iš 0,5 etato krūvio iš Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus pareigų nuo 2011-01-18, antroje pastraipoje – prašau  priimti 0,5 krūviu į Kauno Klinikinės ligoninės direktoriaus pareigas nuo 2011-01-19, trečioje pastraipoje – viso dirbs 0,5 krūviu Kauno Raudojo Kryžiaus ligoninėje ir 0,5 krūviu Kauno Klinikinėje ligoninėje. Ieškovas išreiškė poziciją būti atleistu iš Raudonojo Kryžiaus Klinikinės ligoninės nuo 2011-01-18 ir būti priimtu į VŠĮ Kauno klinikinę ligoninę nuo 2011-01-19, ieškovas išreiškė konkrečią valią būti atleistam iš vienų pareigų ir būti priimtam į kitas.

Dėl nuolatinių pareigų ėjimo ir DK 101 str. 3 d. taikymo –  nesutinka, kad Kauno miesto savivaldybės Taryba nebuvo įgaliojusi Administracijos direktoriaus, nepritarusi VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus laikinam paskyrimui. Administracijos direktoriui buvo pavesta įgyvendinti visas po reorganizacijos teises ir pareigas. 2010-04-08 sprendimas Nr. T- 147, iki panaikinimo, buvo teisėtas pagrįsta ir galiojantis, todėl administracijos direktorius turėjo teisę priimti sprendimus, tiek dėl drausminės atsakomybės taikymo direktoriui, tiek dėl direktoriaus atleidimo. Administracijos direktorius kompetencijos ribų neperžengė, priėmė pagrįstą sprendimą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovas net ir patikslintu ieškiniu neprašo pripažinti netekusiais galios nei Tarybos sprendimo, nei Direktoriaus įsakymo, kurio pagrindu sudaryta darbo sutartis. Prašo negaliojančiu pripažinti tik tą įsakymą kuriuo ieškovas atleistas. Net ir pripažinusi darbo sutarties neterminuotumą, jos sudarymo pagrindai nekistų, todėl atsakovai neturėtų teisės keisti darbo sutarties sąlygų.

Dėl DK 101 str. 3 d. taikymo. Savivaldybė ir Savivaldybės  administracija  neginčija, kad ieškovas nuo 2009-07-23 įsakymu Nr. AP-1100 paskirtas į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės  vyr. gydytojo pareigas, su juo sudaryta darbo sutartis P3-2285, tačiau ji buvo nutraukta atsižvelgiant į ieškovo 2011-02-22 prašymą. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas 2011 - 02-28 direktoriaus įsakymas AP - 539, nurodant, kad nutraukimo pagrindas 127 str. 1 d. Tiek ieškovas tiek atsakovo įgaliotas asmuo su darbo sutarties sąlygomis susipažino, jas pasirašė, teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindu negalėjo būti reorganizacija, kadangi visos reorganizuojamo asmens teisės ir pareigos perėjo naujam juridiniam asmeniui, turi būti taikomos DK 138 str. nuostatos. Su ieškovu darbo santykiai nutraukti vadovaujantis DK 127 str. 1 d. nuostatomis. Laikytina, kad ieškovas, prašydamas nutraukti darbo sutartį, prisiėmė visas pasekmes. Darbdavys priešingai nei nurodė ieškovas, neturėjo pareigos atleisdamas pagal 127 str. 1 d. įspėti apie darbo sutarties nutraukimą, ar taikyti garantiją kaip auginančiam vaiką iki trejų metų. Atsakovai  laikosi pozicijos,  kad ieškovas priimtas į darbą pagal antrąją darbo sutartį. Nors advokatė nurodė, kad darbo santykiai tęsėsi, su tuo nesutinka. Kaip matyti, su ieškovu buvo sudarytos dvi darbo sutartys, pirmoji nutraukta 2011-03-01, o antroji 2011-10-21. Buvo skirtingi darbo santykiai, ieškovas ėjo skirtingas pareigas, buvo atleistas pačiam prašant. Darbo santykių tęstinumas negali būti taikomas.

Sveikatos priežiūros įstatymo  15 str. numato, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. DK 101 str. numato, kad konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami kiti reikalavimai. 2007-03-21 Vyriausybės nutarime Nr. 301 yra įvardintos konkursinės pareigos valstybės ir savivaldybės viešosiose įstaigose, numatyta ir įmonės įstaigos vadovo pareigos. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Klinikinės ligoninės direktoriaus pareigos priskiriamos konkursinėm pareigoms, jas užimti gali tik konkursą laimėjęs asmuo. Siekiant užtikrinti darbų organizavimą, tęstinumą ir kontrolę, DK 101 str. 3 suteikta teisė priimti iki konkurso  į konkursinę vietą terminuotai. Administracijos direktorius nusprendė ieškovą paskirti  vyr. gydytoju terminuotai nuo 2011-01-19. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas susipažino su darbo sutartis sąlygomis, ją  pasirašė, pretenzijų nereiškė, jam buvo žinoma, kad sudaryta nauja darbo sutartis, žinoma ir suprantama, kad prasidėjo nauji darbo santykiai, su sąlyga, kad santykiai terminuoto pobūdžio, iki konkurso būdu į pareigas bus išrinktas kitas vadovas ir direktorius. Ieškovui buvo žinoma, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius netrukus po to, kai ieškovas buvo paskirtas,  pradėjo konkursų organizavimą į vyr. gydytojo pareigas. Buvo sudaryta komisija, jos reglamentas, ieškovas įpareigotas teikti pretendentams dokumentus, susijusius su vidaus veikla. Laikytina, kad ieškovui buvo suprantama, kad pareigas užėmė laikinai. Argumentai, kad ieškovui nebuvo suprantama, ar nebuvo jo valios pareigas užimti terminuotai, yra laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais tikrovės.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į Darbo inspekciją, siekdamas tinkamai įforminti darbo santykių nutraukimą, Darbo inspekcijos išaiškinime nurodyta, kad jei darbuotojas priimtas terminuotai ir sutarties terminą apibrėžia tam tikros aplinkybės – iki bus išrinktas asmuo – tai tokiai sutarčiai gali būti taikytina  DK 101 str. 3 dalies nuostata, numatanti 1 metų terminą, nepriklausomai ar terminas buvo nurodytas ar ne. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudarant terminuotą 2011-01-19 darbo sutartį su ieškovu,  net ir nurodžius, kad į pareigas ieškovas bus priimamas iki bus išrinktas vyr. gydytojas, tačiau nenurodant sutarties termino – 1 metų, vis tiek taikytinas DK 101 str. 3d.  Vadinasi, ieškovas tik  iki 2012-01-19 galėjo užimti šias pareigas. Todėl net ir tenkinus prašymą grąžinti į pareigas, turi būti taikoma DK 101 str. 3 d. nuostata.

Kauno klinikinės ligoninės atstovė paaiškino, kad ieškovas buvo  priimtas į darbą kaip Raudonojo Kryžiaus direktorius, atliko funkcijas pagal pareiginius nuostatus. Ieškovas buvo vienasmenis valdymo organas ir tuo pačiu sudarė, nutraukė darbo sutartis su kitais darbuotojais, atliko darbdavio funkciją, turėjo patirtį ir galėjo naudotis patirtimi savo darbo santykiuose. Pateikdamas prašymą atleisti, jis pilnai suprato pasekmes ir tai, kad darbo sutarties nutraukimas baigtinis faktas. Ieškovas nebuvo susijęs neterminuota sutartimi, turėjo suprasti, kad turės dalyvauti konkurse, to fakto neginčija. Dėl ieškovo atleidimo ligoninė sprendžiamojo balso neturėjo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas – darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtina griežčiausia drausminė nuobauda už darbo drausmės pažeidimą – atleidimas iš darbo – pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tais atvejais, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (1 punktas), arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. AP - 1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo“ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų vienkartinį darbo drausmės pažeidimą. DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Ieškovas atleistas iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, reglamentuojančiu, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo nurodyta, kad jis atleidžiamas už Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus (2 t. b.l. 133).

Minėtame įsakyme nėra nurodyta, kada ir kokiais veiksmais ieškovas realizavo Darbo kodekso (toliau – DK) 235 str. 2 d. 1 p. sudėtį  - pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, bei kuo pasiraiškė Civilinio kodekso 2.23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimai.

Apie tai, kokius ieškovo veiksmus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, galima spręsti iš byloje pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-10-21 aiškinamojo rašto Nr. 12-5-159 „D. K. M. atleidimo iš darbo“, kuriuo buvo siūloma Administracijos direktoriui skirti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriui (vyriausiajam gydytojui) K. M. drausminę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neleistiną ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis ( 1 t. b.l. 48-49, 2 t. b.l. 134-135). Minėtame rašte išdėstytos tokios aplinkybės: kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų departamento Priimamajame 2011 m. rugsėjo 14 d. užregistruotas D. G. 2011-09-12 skundas „Dėl VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo“. Administracijos direktorius 2011-09-15 ant šio skundo užrašė rezoliuciją „p. E. Š., pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. A-2794 sudaryta darbo grupė viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti (toliau - darbo grupė) 2011 m. rugsėjo 28 d. posėdyje svarstė D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skundą „Dėl VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo“ ir, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M. ir už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus jam bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui K. M. Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad K. M. netinkamą darbo pareigų atlikimo faktą nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri apie šį faktą 2011-08-20 raštu informavo D. G., o ji - 2011-09-12 skundu informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, kuris skundą nukreipė nagrinėti darbo grupei.

K. M. darbo drausmės pažeidimas paaiškėjo 2011-09-28, kai darbo grupė svarstė D. G. skundą ir nutarė siūlyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M.. Darbo drausmės pažeidimas tęstinio pobūdžio, kadangi nėra aišku, kada ligoninėje buvo įrengtos vaizdo kameros. VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes dėl netinkamo K. M. pareigų atlikimo buvo pažeista VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės pacientų ir darbuotojų konstitucinė teisė - teisė į privatų gyvenimą. K. M., organizuodamas ir vykdydamas vaizdo stebėjimą ligoninėje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį, 20 straipsnį. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. darbo drausmės pažeidimą padarė tyčia dėt neaiškių tikslų. Pažeidimo pasekmės – tai, kad ligoninėje sumontuotos vaizdo kameros fiksavo ne tik ligoninės darbuotojų, bet ir į ligoninę atvykstančių suinteresuotų asmenų, bet svarbiausia ypač pažeidžiamos visuomenės kategorijos - pacientų, kurie ligoninėse tikisi ypatingo privatumo, vaizdo duomenis. Tokiu būdu buvo pažeista konstitucinė žmogaus teisė - teisė į privatų gyvenimą.

Vadovaujantis atitinkamoms Lietuvos Respublikos darbo kodekso normomis, taip pat Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-04-08 sprendimo Nr. T-147 2 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracija aiškinamajame rašte siūlė Administracijos direktoriui skirti ieškovui griežčiausią drausminės nuobaudos rūšį – atleidimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neleistiną ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalimi, 2011-10-14 raštu Nr. R15-809-(R26-20) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo" paprašė K. M. iki 2011 m. spalio 20 d. (įskaitytinai) pateikti paaiškinimą dėl D. G. skunde nurodytų aplinkybių ir teiginių bei paprašė pateikti visus turimus dokumentus ir kitą medžiagą, susijusią su nagrinėjamomis aplinkybėmis ir teiginiais.

VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) K. M. 2011-10-20 raštu Nr. 3V-1901(1.17.) „Dėl paaiškinimo ir dokumentų kopijų pateikimo“ paprašė pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą iki 2011 m. spalio 24 d. (įskaitytinai), motyvuodamas tuo, kad nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. spalio 18 d. nebuvo darbe, nes buvo laikinai nedarbingas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011-10-21 raštu Nr.(A27V128)-R-4232 informavo K. M., kad paaiškinimo pateikimo termino nepratęsė ir priėmė įsakymą dėl ieškovo atleidimo, kuriame, kaip minėta, konkretus ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nesuformuluotas.

Iš šių aplinkybių spręstina, kad Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius visiškai pritarė Kauno miesto savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte išdėstytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, nes jokio tyrimo daugiau neatliko.

Ieškovui ginčijant teisme Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą  įsakymą 2011-10-21 Nr. AP -1235 dėl atleidimo iš darbo, atsakovės – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepimuose į ieškinį atleidimo pagrįstumą iš esmės grindė tomis pačiomis minėtame aiškinamajame rašte išdėstytomis aplinkybėmis (1t. b.l. 109-120, 121-132).

Ieškovui patikslinus ieškinį, atsakovės – Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepimuose nurodė analogiškai, kad ieškovui K. M. drausminė nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus, kuriuos nustatė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, vykdanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo priežiūrą ir kontrolę. Taip pat rėmėsi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos jau po ieškovo atleidimo 2011-11-05 pateiktu raštu Nr. 2R-3572(2.13), kuriame nurodyta, kad VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė, adresu Laisvės al. 17, Kaunas, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka traumatologinio punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, pažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnį. Taip pat kad į VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės teritoriją iš kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimą yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, bei, kad ant įėjimo į Traumatologijos punkto durų (iš lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą stebėjimą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį. Be to, lipdukuose, įspėjančiuose apie vaizdo stebėjimą, nėra pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį. Taip pat VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojai apie vykdomą stebėjimą nėra informuoti raštu, todėl yra pažeista Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis. Todėl laikė visiškai akivaizdžiu faktu, kad K. M. yra pagrįstai nustatytas darbo drausmės pažeidimas. (3 t. b.l. 105-118, 119-132)

Į ieškovo ieškinio argumentą, kad Valstybinė duomenų inspekcija nepriėmė jokio sprendimo, nesurašė administracinių teisių pažeidimo protokolo jokiam VšĮ Kauno klinikinės ligoninės darbuotojui, bei nenustatė jokio asmens kaltės ir pačio pažeidimo fakto teisės aktų nustatyta tvarka, nurodė, kad kaip matyti iš paminėto 2011-11-05 Valstybinės duomenų inspekcijos rašto Nr. 2R-3572(2.13), ieškovas pateikia teismui neteisingą informaciją, nes Valstybinė duomenų inspekcija nustatė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pažeidimus bei VŠĮ Kauno klinikinei ligoninei pateikė tam tikrus nurodymus, siekiant užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas K. M. prie savo ieškinio pridėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011-08-02 raštą Nr. 2R-2499(2.13), kuriame yra nurodyta, kad VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kad ieškovas K. M., kaip VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 str., 17 str., 18 str. 1 d., 20 str. 1 d., 31 str. ir tuo padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse 214(14) I dalyje ir 214(16) str. 1 dalyje, kad ieškovui K. M. bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl teigė, kad iš naujo vertinti kompetentingos institucijos jau nustatytus pažeidimus darbdavys neturėjo pagrindo.

Į ieškovo argumentus, kad Kauno miesto savivaldybė neatlikusi jokio tyrimo pripažino jį padarius darbo drausmės pažeidimą, kad visi pažeidimai buvo pašalinti dar iki drausminės nuobaudos skyrimo ir kad ne jis buvo atsakingas už vaizdo kamerų įrengimą ir priežiūrą, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepimuose (3 t. b.l. 105-118, 119-132), nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo sudaręs komisiją įtariamam darbo drausmės pažeidimui ištirti, tyrimas buvo atliekamas pagal asmens skundą bei prie skundo pridėtą D. G. pateiktą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos informaciją.

Atsakovės taip pat teigė, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011-10-27 sprendimas Nr. R3-244 „Dėl D. G. 2011 m. birželio 20 d. skundo“, kuriuo nuspręsta pripažinti pareiškėjos skundą pagrįstu dalyje dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninės traumatologijos punkto registratūros ir Ligoninės sekretoriato darbuotojų darbo vietoje ir dėl duomenų subjekto teisių neįgyvendinimo, taip pat ligoninei pateikti nurodymai - užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas nepažeidžiant ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų;  užtikrinti ADTAĮ 20 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą; atsisakyti vaizdo stebėjimo sekretoriato ir registratūros darbuotojų darbo vietoje, -  paneigia ieškovo argumentus, kad skiriant drausminę nuobaudą pažeidimai jau buvo ištaisyti. Pažymėjo, kad pažeidimų ištaisymą patvirtina tik 2012-01-09 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas Nr. 2R-69 (2.6.1) ir 2012-01-13 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas Nr. 2R-153 (9.1.1.). Todėl laikė neginčytinai įrodytu, kad pažeidimai ieškovo atleidimo momentu buvo, ir jie buvo pašalinti iš dalies tik 2012 m. sausio mėn., t.y. ieškovų atleidus iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų.

Sprendžiant ar ieškovas padarė nurodytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, teismas vertina paminėtus bei kitus ieškovo ir atsakovių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus, taip pat rašytinius bylos duomenis, iš kurių nustatyta, kad remiantis asmens pateiktu skundu 2011 m. liepos 5 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. birželio 30 d. pavedimas Nr. 2R-2170(2.13) VšĮ Kauno klinikinės ligoninės patalpose atlikti asmens duomenų teisėtumo patikrinimą (1 t. b.l. 27).

2011 m. liepos 22 d. VšĮ Kauno klinikinė ligoninė raštu Nr. 3V-l 129(1.10) pateikė informaciją Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl Laisvės al. 17, Kaune, esančiose viešosios įstaigos patalpose įrengtų vaizdo kamerų, kuriame nurodė, kad siekiant apsaugoti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės personalą bei materialinį turtą, po daugkartinių neblaivių, agresyvių pacientų sukeltų incidentų (užpulti ir sumušti gydytojai, išdaužyti įstaigos langai), dar 2005 metais Traumatologijos punkte iš viso įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros, kurių matymo laukas – registratūra, įėjimo durys, koridorius, gipsinės zona ir patekimas į operacinę, laukiamasis. Filmuojamos zonos, kuriose įvyksta daugiausia incidentų. 2010 m. vasario mėnesį vaizdo kameros buvo įrengtos administracijos patalpose. Jų matymo laukas – administracijos koridorius, sekretoriatas (įėjimas į jį ir į direktoriaus (vyr. gydytojo) kabinetą), laiptai iš/į 4a., pagrindinis  įėjimas į Administraciją (1 t.b.l. 28-29).

2011 m. rugpjūčio 5 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje gautas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. 2R-2499(2.13) „Dėl protokolo surašymo", kuriame nurodyta, kad Inspekcija išnagrinėjo D. G. skundą, kad VšĮ Kaunoi klinikinėje ligoninėje vaizdo stebėjimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatas. Atlikusi patikrinimą, Inspekcija nustatė,  kad vaizdo stebėjimas vykdomas Ligoninės administracijos patalpose ir traumatologiniame skyriuje, kuriame 4 vaizdo stebėjimo kameros įrengtos dar 2005 metais. Administracinėse patalpose įrengtos 7 vaizdo kameros 2010 m. vasario mėnesį, nurodyta jų įrengimo vieta ir apimamas matymo laukas. Tikrinimo metu taip pat nustatyta, kad ligoninėje vaizdo kameros įrengtos siekiant užtikrinti traumatologijos skyriaus darbuotojų saugumą, taip pat tikslu apsaugoti ligoninės turtą. Kaip nustatyta, Ligoninė nenurodė, kokius kitus būdus ar priemones naudojo prieš pradėdama vykdyti vaizdo stebėjimą ir kodėl kitos priemonės, nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, buvo nepakankamos ir netinkamos siekiant nurodytų tikslų, bei kodėl duomenų subjektų interesai šiuo atveju nėra svarbesni nei Ligoninės siekiami tikslai. Todėl padarė išvadą, kad Ligoninė nesilaikė proporcingumo ir adekvatumo principo, kad vaizdo stebėjimo tikslai (turto ir gydytojų saugumas) gali būti pasiekiami ir kitais būdais ir priemonėmis, taip pat kad šiuo atveju, kai tvarkomi asmens duomenys susiję su fizinio asmens sveikata, duomenų subjekto interesai yra svarbesni. Todėl nustatė, kad Ligoninė, vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologijos skyriaus koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, prie procedūrų kabineto, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų pažeidė ADTAĮ 16 str., o vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio skyriaus koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose pažeidė ADTAĮ 17 straipsnį.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija taip pat nustatė ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t.y. kad Ligoninė vaizdo stebėjimą vykdo nepatvirtinusi rašytinio dokumento, kuriame būtų nustačiusi vaizdo stebėjimo tikslą ir apimtį, vaizdo duomenų saugojimo terminą, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygas, šių  duomenų naikinimo sąlygas ir tvarką. Taip pat pažeidė ADTAĮ 20 str. 1 d., reikalaujančią, kad duomenų valdytojas užtikrintų, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą, taip pat duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija. Nurodė, kad tikrinimo metu nustatyta, kad apie vykdomą vaizdo stebėjimą rasti 8 įspėjamieji ženklai, tačiau juose nenurodyti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, taip pat nustatyta, kad ant įėjimo į traumatologinį skyrių durų nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą vaizdo stebėjimą, kaip to reikalauja ADTAĮ 20 str. 1 dalis. Taip pat nustatyta, kad pažeista ADTAĮ 20 str. 3 d., numatanti, kad vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ar patalpose ar teritorijoje, kurioje dirba duomenų valdytojo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų tvarkymą turi būti informuojami raštu, suteikdamas ADTAĮ 24 str. 1 d. nurodytą informaciją. Taip pat pažeistas ir ADTAĮ 31 str., nes asmens duomenys automatiniu būdu gali būti tvarkomi tik tuo atveju, kai duomenų valdytojas praneša apie tai Inspekcijai, o  skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokio pranešimo Ligoninė nėra pateikusi. Todėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija padarė išvadą, kad Ligoninė vykdo vaizdo stebėjimą pažeidžiant ADTAĮ 16 str., 17 str., 18 str. 1 d., 20 str. 1 d., 20 str. 3 d. ir 31 str. Taip pat vadovaudamasi LR Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 dalimi, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą, padarė išvadą, kad K. M., kaip Ligoninės direktorius, kuris yra atsakingas už Ligoninės veiklą, pažeidė minėtas ADTAĮ nuostatas ir tuo padarė pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-(14) str. 1 dalyje, o dėl ADTAĮ 20 str. 3 d. pažeidimo padarė administracinį pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-(16) str. 1 dalyje (1 t. b.l. 30-32). 

Atlikusi patikrinimą, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija 2011-08-22 raštu Nr. 2R - 2673 (2.13) informavo D. G., kad nustatė, jog dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M., kuis yra informuotas 2011-08-02 raštu, jog dėl nustatytų ADTAĮ pažeidimus jam bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taip pat informavo, jog kadangi K. M. atostogauja, Inspekcija neturi galimybės išnagrinėti jos skundo per nustatytą dviejų mėnesių terminą (1 t. b.l. 33).

Pastebėtina, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija D. G. nepateikė atlikto tyrimo duomenų, nes, kaip matyti, dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl visų jos skunde išvardintų aplinkybių. 

Gavusi šį atsakymą, D. G. 2011-09-12 skundu informavo Kauno miesto savivaldybės merą, administraciją, kitus atsakingus asmenis, jog Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija yra konstatavusi, kad VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, adresu Laisvės al. 17, Kaunas, šios ligoninės direktoriaus K. M. nurodymu buvo vykdomas teisės aktus pažeidžiantis vaizdo stebėjimas. Taip pat nurodė, kad ligoninėje yra sumontuotos vaizdo kameros, kurios neaiškiais tikslais fiksuoja ne tik ligoninės darbuotojų, bet ir į ligoninę atvykstančių suinteresuotų asmenų, bet svarbiausia ypač pažeidžiamos visuomenės kategorijos - pacientų, vaizdo duomenis. Nurodė, jog visiškai neaišku, kur direktorius naudoja filmuotą medžiagą, bei kokiu tikslu renka šiuos asmens duomenis. Nurodė, kad tokia K. M. savivalė, dėl kurios yra paminama esminė žmogaus teisė – teisė į privatų gyvenimą, yra neleistina, kad VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius, organizuodamas ir vykdydamas vaizdo stebėjimą ligoninėje, pažeidžia Civilinio kodekso 2.23 str., Asmens duomenų apsaugos įstatymo 1 str., bei pagrindinės šalies įstatymo – LR Konstitucijos 22 str. nuostatas, įtvirtinančias asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nurodė, kad tokie K. M. veiksmai laikytini šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 str. 2 d. 1 p. prasme, kuriame apibrėžta, jog šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu yra pareigų pažeidimu yra laikoma neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais, arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 t. b.l. 35-36).

2011-09-14 šis D. G. skundas ir jo priedai –2011-06-09 jos skundas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir 2011-08-22 Inspekcijos D. G. atsiųstas raštas „dėl skundo nagrinėjimo termino“ gautas Kauno miesto savivaldybės administracijoje bei nukreiptas tirti Ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti komisijai bei prokuratūrai. (1 t. 35-38).

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-05 įsakymu Nr. A-2794 sudarytos darbo grupės „VšĮ Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti“ 2011-09-28 protokolo Nr. 12-5-147 nustatyta, kad minėtas D. G. skundas buvo įtrauktas į dienotvarkę ir buvo svarstomas, tačiau darbo grupės nariai turėjo ir analizavo tik D. G. skundą ir paminėtus jo priedus, tačiau neturėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atlikto tyrimo medžiagos, tame tarpe VšĮ Kauno klinikinei ligoninei 2011-08-05 atsiųsto rašto Nr. 2R-2499(2.13) „dėl protokolo surašymo“, kuriame ne tik nurodyti konkretūs negalutiniu sprendimu nustatyti ADTAĮ pažeidimai, taip pat išdėstytos ir  kitos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, pvz. kur konkrečiai ir kada įrengtos vaizdo kameros, kokiu tikslu, kur ir kiek rasta įspėjamųjų ženklų, ir kt. Darbo grupė taip pat neturėjo ir 2011-07-22 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai siųsto paaiškinimo Nr. 3V -1129(1.10) (1 t. b.l. 28-29), bei duomenų, kad po Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atlikto patikrinimo, ieškovas 2011-08-12 priėmė įsakymą Nr. IV-196-1 „Dėl asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie vaizdo duomenų rinkimą“, kuriuo patvirtino asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisykles, informavo apie įrengtas vaizdo kameras ne tik VšĮ Kauno klinikinės ligoninės patalpose Laisvės al. 17, Kaune, bet ir Josvainių g. 2, Kaune (iki reorganizacijos – Kauno 2-a klinikinė ligoninė) ir jų buvimo vietas, paskyrė už duomenų apsaugą atsakingą asmenį, kuriam pavedė per nustatytą terminą pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai teisės aktų numatytą pranešimą, taip pat paskyrė atsakingus asmenis ir nurodė terminus, per kuriuos jie privalo nustatyta tvarka informuoti darbuotojus apie vaizdo duomenų tvarkymą ir supažindinti su patvirtintomis asmens duomenų tvarkymo automatiniu būdu taisyklėmis, kuriuose, kaip matyti, yra nurodyta duomenų valdytojo rekvizitai, duomenų tvarkymo tikslas, numatytos vaizdo duomenų rinkimo organizacinės ir saugumo priemonės (1 t. b.l. 39-42).

Spręstina, kad tik turėdama paminėtus duomenis, darbo grupė būtų galėjusi atlikti išsamų tyrimą. Šiuo atveju „VšĮ Kauno klinikinės ligoninės tinkamo veiklos organizavimo klausimams spręsti ir pasiūlymams teikti“ darbo grupė apsiribojo D. G. skundo pagarsinimu ir VDAI pateikta informacija, kad už nustatytus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus K. M. bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaip matyti, darbo grupė net neturėjo konkrečių duomenų apie ADTAĮ nustatytus pažeidimus. Todėl neturėjo jokios galimybės įvertinti, ar nustatyti pažeidimai atitinka skunde išdėstytas aplinkybes ir ar dėl šių pažeidimų iš tiesų pažeista asmenų teisė į privatų gyvenimą. Darbo grupė taip pat netyrė ir nevertino kuo pasireiškia ieškovo kaltė, kokie jo padaryti darbo drausmės pažeidimai sąlygojo (ar tiesiogiai pažeidė) Konstitucijos 22 str. nuostatos, CK 2.33 str. ir kt, tačiau vis tik nutarė siūlyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo  (1 t. b.l. 160-164).

Šio darbo grupės tyrimo išdavoje, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė ieškovui reikalavimą iki 2011-10-20 pateikti pasiaiškinimą dėl D. G. 2011 m. rugsėjo 12 d. skunde nurodytų aplinkybių ir teiginių, taip pat  pateikti turimus dokumentus ir kitą medžiagą, susijusią su nagrinėjamomis aplinkybėmis ir teiginiais. Prie reikalavimo buvo pridėtas D. G. 2011-09-12 skundo „dėl VšĮ Kauno klininkinės ligoninės direktoriaus (vyr. Gydytojo) neteisėto vaizdo stebėjimo ir 2011-06-09 skundo Valstybinei duomenų inspekcijai,  kopijos (1 t. b.l. 34-38).

Teismas pilnai sutinka su ieškovo argumentais, kad reikalavimas pasiaiškinti buvo  nekonkretus ir sunkiai suprantamas. Iš tokio reikalavimo turinio ir jo priedų jam buvo sunku nuspėti, dėl kokių konkrečių darbo pareigų netinkamo atlikimo jis yra įtariamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo nurodyta pasiaiškinti dėl D. G. 2011-09-12 skunde išdėstytų aplinkybių ir teiginių, vertintina, jog tai sudarė pagrindą ieškovui spręsti, jog jis turi pateikti pasiaiškinimą dėl Ligoninėje sumontuotų vaizdo kamerų, vaizdo stebėjimo tikslo, pasiaiškinti dėl galimo duomenų subjektų teisių pažeidimo.

Pastebėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ne tik reikalavime pasiaiškinti nesuformulavo konkretaus ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo. Jis nebuvo nurodytas ir 2011-10-21 įsakyme Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo iš darbo“. Minėtame įsakyme tik nurodytas juridinis atleidimo pagrindas ir nurodyti įstatymų straipsniai, kuriuos  atsakovo vertinimu, ieškovas pažeidė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos aiškinamajame rašte (1 t. b.l. 48-49) taip pat iš esmės apsiribota teiginiais, jog dėl netinkamo pareigų atlikimo buvo pažeista VšĮ klinikinės ligoninės pacientų ir darbuotojų konstitucinė teisė – teisė į privatų gyvenimą, kad K. M., organizuodamas ir vykdydamas vaizdo stebėjimą ligoninėje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Civilinio Kodekso 2.23 str. ir ADTAĮ 17 ir 20 straipsnį. Minėtame aiškinamajame rašte tik nurodyta, kad konstitucinė žmogaus teisė į privatumą pažeista tuo, kad ligoninėje sumontuotos vaizdo kameros fiksavo ne tik ligoninės darbuotojų, bet ir į ligoninę atvykstančių suinteresuotų asmenų, bet svarbiausia ypač pažeidžiamos visuomenės kategorijos – pacientų, kurie ligoninėse tikisi ypatingo privatumo, vaizdo duomenis. Taip pat nurodyta, kad drausminė  nuobauda – atleidimas iš pareigų - skiriama už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - neleistiną ligoninės pacientų ir darbuotojų stebėjimą vaizdo kameromis.

Tačiau asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 skirsnyje „Vaizdo stebėjimas" numatyta, jog vaizdo stebėjimas yra galimas, tačiau jis turi būti vykdomas esant tam tikroms sąlygoms. ADTAĮ 16 str. numatyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešają tvarką, apginti asmenų gyvybę, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. ADTAĮ 17 str. numatytas ir vaizdo stebėjimas darbo vietoje, tačiau nurodyta, kad jis gali būti vykdomas tik tuomet, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankami ir (arba) netinkamos siekiant išvardintų tikslų. ADTAĮ 18-20 p. nustatyti reikalavimai vaizdo duomenų tvarkymui, vaizdo kamerų įrengimui, duomenų subjektų informavimo vykdant vaizdo stebėjimą tvarka.

Todėl vien tas faktas, kad VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos konstitucinės žmonių teisės ir kad vaizdo stebėjimu padarytas pažeidimas atitinka  DK 235 str. 2 d. 1 p. numatyto pažeidimo sudėtį.

Kaip jau nustatyta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, reikalaudamas pasiaiškinimo ir skirdamas drausminę nuobaudą ieškovui, turėjo tik D. G. pateiktą informaciją apie ligoninėje vykdomą neleistiną vaizdo stebėjimą, tačiau neturėjo nei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos  2011-08-02 rašto Nr. 2R-2499 (2. 13) „dėl protokolo surašymo“, nei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Inspekcijai pateikto paaiškinimo 2011-07-22 Nr. 3V-1129 (1.10), nei ieškovo pasiaiškinimo ir duomenų, kada, kur ir kokiu tikslu buvo įrengtos vaizdo kameros, kas buvo atsakingas už jų įrengimą ADTAĮ nustatyta tvarka, kuo pasireiškia ieškovo kaltė dėl nustatytų ADTAĮ pažeidimų ir kokių veiksmų jis ėmėsi šalindamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nustatytus pažeidimus.

Todėl teismas vertina, kad neturėdama šių duomenų Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad ieškovas yra pažeidęs įstatymuose įtvirtintas asmenų teisę į privatų gyvenimą ir padaręs darbo drausmės pažeidimą. 

Be to, nors Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija  2011-08-02 raštu Nr. 2R-2499 (2. 13) „dėl protokolo surašymo“ pranešė Ligoninei apie nustatytus ADTAĮ 16 str., 17 str., 18 str. 1 d., 20 str. 1 d., 20 str. 3 d. ir 31 str. pažeidimus ir apie tai informavo skundo autorę D. G., kuri tai pranešė Kauno miesto savivaldybės administracijai, tačiau reikia pastebėti, kad minėtame rašte išvardinti nustatyti pažeidimai nebuvo galutinė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvada. Apie tai, kad tyrimas nebaigtas, Inspekcija raštu informavo ir D. G. (1 t. b.l. 33), kuri tą raštą 2011-09-14 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai. (1 t. b.l. 142).

Tai reiškia, jog skiriant ieškovui drausminę nuobaudą, Kauno miesto savivaldybės administracijai taip pat buvo žinoma, jog galutinės išvados nėra.

VDAĮ  sprendimas priimtas tik 2011-10-27, t.y. jau po ieškovo atleidimo, atsižvelgiant į papildomai (2011-10-04) Ligoninės pateiktus paaiškinimus dėl vaizdo kamerų diegimo tikslo - siekiant apsaugoti ligoninės personalą bei materialinį turtą, kad ligoninėje fiksuojamos tik tos zonos, kuriuose  įvyksta daugiausia incidentų. Priimant sprendimą taip pat atsižvelgta į tai, kad Ligoninė nurodė, jog saugos tarnybos duomenimis iškvietimai dėl agresyviai nusiteikusių asmenų būna bent kartą per savaitę, taip pat kad Ligoninė neturi kitų būdų ir priemonių užtikrinti darbuotojų saugumą, nes į pastatą yra 3 įėjimai, didelė koridorių sistema, todėl dėl lėšų stygiaus samdyti apsaugą yra per brangu. Atsižvelgdama į šias  aplinkybes ir į tai, kad į vaizdo stebėjimo kamerų lauką nepatenka kabinetai, kuriuose pacientams atliekamos tam tikros procedūros ir kuriuose turi būti užtikrinamas pacientų privatumas, padarė išvadą, kad Ligoninė vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedūrų kabineto ADTAĮ 16 str. nepažeidžia.

Dėl 2010 m. vasario mėnesį įrengtų vaizdo kamerų Inspekcija nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant apsaugoti Ligoninės turtą bei į tai, kad šios patalpos neskirtos pacientų apžiūrai ir slaugai, padarė išvadą, kad Ligoninė vykdydama vaizdo stebėjimą prie pagrindinio įėjimo į administracines patalpas, administracinių patalpų koridoriuose prie administracijos ir vadovybės kabinetų, bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją ADTAĮ 16 str. nuostatų nepažeidė.

Dėl vaizdo stebėjimo kamerų, esančių traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpoje, į kurių stebėjimo lauką patenka traumatologijos punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietos, Inspekcija nurodė, kad atsižvelgdama į Ligoninės siekiamus tikslus, taip pat į tai, kad  Direktyvos 95/46/EB 29 str. duomenų apsaugos darbo grupės nuomone Nr. 11750/02 „Dėl asmenų duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis“, vaizdo duomenys turi būti adekvatūs ir proporcingi siekiamiems tikslams,  į tai, kad proporcingumo principas reikalauja, kad vaizdo sistemos būtų diegiamos, jei kitos fizinės ar loginės prevencijos, saugumo, ar apsaugos priemonės nereikalaujančios vaizdo atkūrimo, pasirodė nepakankamos ar netinkamos siekiant teisėtų tikslų, o Ligoninė kitų apsaugos priemonių netaikė, padarė išvadą, kad Ligoninės vykdydama vaizdo stebėjimą traumatologinio punkto koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose, kur į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka Ligoninės sekretoriato ir traumatologinio punkto darbuotojų darbo vietos, pažeidžia  ADTAĮ 17 str.

Inspekcija taip pat sprendė, kad pažeista ir ADTAĮ 20 str. 1 d., nes įvažiuojant į ligoninės teritoriją iš kiemo pusės asmenys apie vaizdo stebėjimą yra įspėjami jau patekus į vaizdo kamerų stebėjimo lauką, t.y. įspėjamasis užrašas /lipdukas yra užklijuotas ant budinčiojo posto lango prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją (vartų), taip pat nustatyta, kad ant įėjimo į traumatologijos punkto durų (iš lauko pusės) nėra įspėjančio ženklo apie patalpose vykdomą vaizdo stebėjimą. Taip pat lipdukuose nėra nurodyti duomenų valdytojo rekvizitai ikr kontaktinė informacija, tuo pažeidžiant ADTAĮ 20 str. 2 d., taip pat pažeista ADTAĮ 20 str. 3 d., nes vykdant vaizdo stebėjimą darbo vietoje ir duomenų valdytojo patalpose ar teritorijoje, kuriose dirba jo darbuotojai, šie darbuotojai apie tokį jų vaizdo duomenų stebėjimą turi būti informuojami raštu, ADTAĮ 24 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Inspekcija nusprendė pripažinti pareiškėjos D. G. skundą pagrįstu dalyje dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Ligoninės traumatologijos punkto registratūros ir sekretoriato darbuotojų darbo vietoje ir dėl duomenų subjekto teisių neįgyvendinimo. Likusioje dalyje (dėl neteisėto vaizdo stebėjimo traumatologijos punkto koridoriuje prie operacinės ir gipsinės, koridoriuje prie rentgeno kabineto, koridoriuje prie procedūrų kabineto, prie pagrindinio įėjimo į administracinėse patalpose bei prie įvažiavimo į ligoninės teritoriją) nusprendė skundą atmesti.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija  taip pat pateikė Ligoninei nurodymą užtikrinti, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas nepažeidžiant ADTAĮ 20 str. 1 d. reikalavimų (1 t. b. 58-60).

Iš aptarto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Sprendimo galima daryti išvadą, kad VšĮ Kauno klinikinė ligoninė vykdė vaizdo stebėjimą ADTAĮ 16 str. nustatytais leistinais tikslais, nepažeisdama ligoninės lankytojų ar pacientų teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Dėl nustatyto ADTAĮ 17 straipsnio pažeidimo  - dėl vaizdo kamerų, į kurių stebėjimo lauką pateko sekretoriato ir traumatologijos punkto registratūros darbuotojų darbo vietos, įrengimo. Kaip nustatyta, šios vaizdo kameros buvo  įrengtos koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpose, siekiant užtikrinti darbuotojų ir turto saugumą. Kadangi Ligoninė savo paaiškinime nurodė, kad kitų būdų ir priemonių siekiant nurodytų tikslų nesiėmė, nes dėl lėšų stygiaus samdyti apsaugą buvo per brangu, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad turi būti išlaikytas adekvatumo principas, sprendė, kad yra padarytas  ADTAĮ 17 straipsnio pažeidimas.

Tačiau tik dėl to, kad VDAĮ nustatė, jog buvo pažeistas ADTAĮ 17 straipsnis, nesudaro pagrindo išvadai, kad sekretoriato ir traumatologijos punkto darbuotojų darbo vietų patekimas į vaizdo kamerų stebėjimo lauką pažeidė tų darbuotojų teisę į privatų gyvenimą.

Vaizdo kameras VšĮ Kauno klinikinė ligoninė įrengė viešoje vietoje – ligoninės koridoriuje prie registratūros ir sekretoriato patalpoje, leistinais tikslais, atsižvelgdama į tose darbo vietose dirbančių asmenų darbo specifiką - su įvairiais, neretai agresyviai nusiteikusiais asmenimis, į dažnus incidentus su neprognozuojamais asmenimis, taip pat kad tose patalpose saugomi pacientų sveikatos duomenys,  kurių praradimas būtų nepateisinamas.

Darbas viešosios įstaigos registratūroje ar sekretoriate iš esmės yra viešas, jis neprivalo būti atliekamas tik nuo visuomenės izoliuotoje aplinkoje. Tuo tarpu pagal CK 2.23 straipsnyje įtvirtintą teisės į privatų gyvenimą sampratą privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje; tai sritis, kur asmuo turi teisę būti paliktas vienas ir kur visuomenė neturi teisės kištis (pvz. vidiniai šeimos santykiai). Teritorijos požiūriu privataus gyvenimo sritį sudaro asmens gyvenamoji patalpa, taip pat patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei komercinei ar profesinei veiklai ir pan. Vieša darbo vieta nėra privati asmens sfera. Registratūros ar sekretoriato darbuotojai negali reikalauti, kad jiems būtų užtikrintas privatumas jų darbo vietoje.

Taip pat nenustatyta, kad būtų gautas sekretoriato ar registratūros darbuotojų skundas dėl jų teisių privatumą pažeidimo. Todėl teismas vertina, kad registratūros ar sekretoriato patalpų kartu ir darbuotojų darbo vietomis stebėjimas nėra slaptas asmens privataus gyvenimo stebėjimas. 

Kiti VDAĮ nustatyti ADTAĮ nuostatų pažeidimai (20 str. 1d., 2 d., 3 d). – iš esmės formalaus pobūdžio, lengvai pašalinami ir nėra susiję su galimu Konstitucijos 22 str. ar  CK 2.23 str. pažeidimu. 

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertintina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija neturėdama Valstybinės darbo inspekcijos sprendimo ir pati neatlikusi jokio tyrimo dėl vaizdo stebėjimo VšĮ Kauno klinkinės ligoninės patalpose Laisvės al. 17, vadovaudamasi tik D. G. skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir tik jos skunde nurodytų aplinkybių pagrindu paskyrusi griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleidusi ieškovą iš užimamų direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, pasielgė labai neapdairiai, nes šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo jis nepadarė. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas dėl ieškovo atleidimo panaikintinas ir atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu. 

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino

LR DK 241 straipsnis numato, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. DK 241 str. 2 d. numato, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos teigimu ieškovo padarytas pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d., kai darbo grupė svarstė D. G. skundą ir nutarė siūlyti administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo K. M..

Ieškovo atstovė A. Dumčaitienė teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui tariamas pažeidimas paaiškėjo 2011 m. rugsėjo 14 d., kai buvo gautas, nepriklausomai nuo to, kad tik rugsėjo 15 dieną Administracijos direktorius uždėjo rezoliuciją. Advokatės R. Gradauskienės nuomone, pažeidimas paaiškėjo tuomet, kai su juo 2011 m. rugsėjo 15 d. susipažino Administracijos direktorius, uždėdamas rezoliuciją - „pridėti prie tyrimo medžiagos ir perduoti prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo“. Ieškovas ir jo atstovės vertino, kad bet kuriuo atveju įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra priimtas pažeidžiant LR DK 241 straipsnyje nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo terminą. 

Kaip nustatyta, D. G. skundas Kauno miesto savivaldybės administracijos priimamajame gautas 2011-09-14 (1 t. b.l. 142). Todėl teismas vertina, kad būtent tą dieną jo turinys ir skundo prieduose pateikta informacija tapo žinomas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nors susipažinęs su skundu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nurodė jo sudarytai darbo grupei atlikti tyrimą, tačiau kaip jau nustatyta, darbo grupė jokios papildomos medžiagos nei iš skundo tyrimą atlikusios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, nei iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ar iš ieškovo nepareikalavo, nors pagal patvirtintą Darbo reglamentą tokią teisę turėjo (1 t. b.l. 148-150). Be to, kaip matyti iš darbo grupės protokolo, joks papildomas tyrimas ir nebuvo atliktas. Tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija informavo D. G., kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius ir jai pranešė, jog K. M. už nustatytus ADTAĮ pažeidimus bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, buvo aišku vien iš D. G. skundo ir jo priedų. Todėl darbo grupės padaryta išvada „atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlikusi patikrinimą nustatė, kad dėl neteisėto vaizdo stebėjimo Kauno klinikinėje ligoninėje yra atsakingas jos direktorius K. M., kuriam už  ADTAĮ pažeidimus bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, siūlyti Administracijos direktoriui spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo LR darbo kodekso nustatyta tvarka“, tik įrodo, kad ši aplinkybė paaiškėjo ne darbo grupės tyrimo išdavoje, o iš D. G. skunde nurodytų aplinkybių. Todėl teismas vertina, jog sprendžiant ieškovo drausminės atsakomybės klausimą papildomas D. G. skundo tyrimas darbo grupėje nebuvo nei privalomas, nei tikslingas.

Vieno mėnesio termino eiga drausminei nuobaudai skirti prasideda kitą dieną po darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo ir baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. (DK 26 str. 1d.,  2 d.).  Todėl šiuo atveju terminas drausminės nuobaudos skyrimui turėjo baigtis 2011 m. spalio 15 d. Tačiau pagal DK 241 str. į drausminės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos. Pagal atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės pateiktus 2011 m. rugsėjo - spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius matyti, kad 2011 m. rugsėjo mėn. nuo 15 d. ieškovas dirbo visas darbo dienas, spalio mėn. 14 d. buvo darbe 6,5 val., o 15 d., t.y. paskutinę drausminės nuobaudos skyrimo dieną, sirgo ir nebuvo darbe dėl ligos, taip pat sirgo ir nebuvo darbe 2011 m. rugsėjo 16 d., 17 d. ir pusę darbo dienos 18 d. Todėl jam grįžus į darbą po ligos, vėliausiai drausminė nuobauda galėjo būti paskirta 2011 m. spalio 20 d.

Kad ieškovas nebuvo darbe ir spalio 3 d. nenustatyta, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tą dieną užfiksuotas pilnas darbo laikas.  

Todėl darytina išvada, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta ne tik neesant padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, bet ir pažeidžiant DK 241 str. imperatyviai nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo terminą.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms,  ieškovo ieškinys dalyje dėl sprendimo jį atleisti iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu tenkintinas pilnai, jo atleidimas iš darbo pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu,  taip pat pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. AP-1235„D. K. M. atleidimo iš darbo“.

Nustačius, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta nepadarius šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir praleidus drausminės nuobaudos skyrimo terminą, teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų galimų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų – nepagrįstai nepratęsto termino pasiaiškinimui pateikti, atleidimo nedarbingumo laikotarpiu, nes tai nėra reikšminga bylos išsprendimui. 

            Dėl darbo santykių tęstinumo ir darbo pobūdžio nustatymo

Nustatyta, jog 2009-07-21 ieškovas K. M. ir VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. G., pasirašė darbo sutartį Nr. P3-2285, pagal kurią ieškovas nuo 2009-07-21 pradėjo dirbti Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiais klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigose, pilną darbo laiką - 40 val. darbo trukmės savaitę. Darbo sutartis neterminuota.  2011-01-18 ši darbo sutartis pakeista, pakeičiant 5 punktą ir nustatant 20 val. trukmės darbo savaitę.  Darbo sutartis nutraukta 2011-03-01, pagal LR DK 127 str. 1 dalį, pagrindu nurodant Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-28 įsakymą Nr. AP-539 (1 t. b.l. 17).

Į minėtas pareigas K. M. priimtas konkurso būdu. Su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Dėl jo skyrimo į šias pareigas 2009 m. liepos 21 d. taip pat buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP-1100 (1 t. b.l. 13).

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, ieškovui padirbus mažiau nei metus laiko konkurso tvarka užimtose pareigose, Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiais klinikinės ligoninės steigėja Kauno miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T-147 (pakeistu 2010-05-27 sprendimu T-254 (1 t. b.l. 134) „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui" pritarė, kad  viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė būtų reorganizuotos sujungimo būdu į vieną juridinį asmenį - viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę.  Šio sprendimo 2 punktu nuspręsta pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, o 3 punktu nuspręsta pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės  direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas (1 t. b.l. 56).

Nustatyta, kad šis 2010-04-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-147 buvo apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui ir 2011-09-15 sprendimu buvo panaikintas (Liteko informacinė sistema, adm. byla Nr. 1-45-423/11). Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau 2012-03-07 apeliacinis procesas buvo nutrauktas ir teismo sprendimas liko galioti (adm. byla Nr. A(525)-1264/2012). LR ABTĮ 92 str. numato, jog skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis.

Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-13 nutarties adm. byloje  Nr. AS 146-488/2010 nustatyta, kad skundžiant 2010-04-08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, Kauno apygardos administracinis teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo T-147 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bei uždraudė Kauno miesto savivaldybei vykdyti tolimesnius su reorganizavimu susijusius veiksmus ir procedūras. Tačiau 2010-08-13 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-28 nutartį panaikino ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (4 t. b. l. 81-85).

Tai reiškia, kad su reorganizavimu susiję veiksmai ir procedūros iš viso negalėjo būti vykdomos laikotarpiu nuo 2010-05-28 Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo iki minėtos nutarties panaikinimo 2010-08-13, o laikotarpiu nuo minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo iki Kauno apygardos administracinio teismo 2011-09-15 sprendimo įsiteisėjimo (2012-03-07, kai apeliacinis procesas buvo nutrauktas ir liko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2011-09-15 sprendimas), panaikinto sprendimo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ieškovo atžvilgiu atlikti veiksmai, įgyvendinant po reorganizavimo veikiančios viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas, neesant naujo nepanaikinto pavedimo, yra neteisėti. 

Kaip minėta, 2010-12-16 Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T-754, kuriuo buvo nuspręsta reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę sujungimo būdu į viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę,  taip pat patvirtintos reorganizavimo sąlygos, įstatai, suteikti įgaliojimai ieškovui ir viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriui (vyriausiajam gydytojui) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su 2 punkte nurodytų reorganizavimo sąlygų aprašo įgyvendinimu. Ieškovas šiuo sprendimu taip pat buvo įgaliotas pasirašyti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatus ir įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juos Juridinių asmenų registre. Sprendimo 7 ir 8 punktais savivaldybės taryba pritarė K. M. ir antrosios reorganizuojamos viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus atleidimui iš pareigų nuo šių minėtų viešųjų  įstaigų išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos (1 t. b.l. b.l.28-46; 58-59, 4 t.), o pagal  patvirtintų reorganizavimo sąlygų 13 p., reorganizuojamų viešųjų įstaigų dalininkas per tris darbo dienas nuo reorganizavimo sąlygų patvirtinimo turėjo įspėti reorganizuojamų įstaigų vadovus apie numatomus darbo santykių pasikeitimus ar galimą darbo sutarties nutraukimą Darbo kodekso nustatyta tvarka. Nurodyta kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, įstaigų vadovai bus atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.  (reorganizavimo sąlygų III d., 4 t. b.l. 28-33).

Kaip matyti iš tolimesnės įvykių sekos, šio 2010-12-16 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-754 pagrindu, 2011 m. sausio 14 d. ieškovui buvo įteiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įspėjimas, kuriame buvo nurodyta, jog pagal patvirtintas reorganizavimo sąlygas, reorganizuojamos ligoninės baigia veiklą nuo jų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Todėl nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos su juo bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalies pagrindu  (1 t. b.l. 18).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto išrašo matyti, kad VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2011-02-24 (2 t. b.l. 196).

Iš šalių paaiškinimų ir byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad darbo sutartis su ieškovu įspėjime nurodytu pagrindu nebuvo nutraukta.

Nustatyta, kad prasidėjus reorganizacijai ir 2011-01-18 įregistravus VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, ieškovas tą pačią dieną parašė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorei „Dėl darbo“ (4 t. b.l. 72), kuriuo prašė atleisti jį iš 0,5 etato darbo krūvio VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir priimti dirbti 0,5 etato darbo krūviu VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi nuo 2011-01-19, nurodydamas, kad iš viso dirbs 0,5 etato VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriumi ir 0,5 etato darbo krūviu VšĮ  Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi  (vyr. gydytoju), (4 t. b.l. 72)

Tą pačią 2011-01-18 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė E. G. priėmė du įsakymus:

Nr. AP-160 „D. K. M. 2009 m. liepos 21 d. darbo sutarties Nr. P3-2285 sąlygų pakeitimo", kuriuo nuo 2011-01-18 pakeitė ieškovo darbo sutarties sąlygos ir nustatė 20 valandų trukmės darbo savaitę. Įsakyme nurodyta, kad jis vadovaujantis vietos savivaldos įstatymo 16 str. 3 d. 3 p. (reglamentuojančiu savivaldybės tarybos kompetenciją), DK 120 str. pagrindu  (dalis nenurodyta), taip pat Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.2 punktu, atsižvelgiant į K. M. 2011-01-18 prašymą (1 t b.l. 19, 4 t. b.l. 74); Taip pat priėmė įsakymą Nr. AP-161 „D. K. M. skyrimo VŠĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kuriuo nuo 2011-01-19 ieškovą paskyrė viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi (vyriausiuoju gydytoju), kol konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas), nustatyta 20 valandų trukmės darbo savaitė ne pagrindinėje darbovietėje – VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (4 t. b.l. 75).

Įsakyme nurodyta, jog ieškovas priimtas vadovaujantis DK 108 str. 1 d. 3 p. (numatančiu darbo sutarties rūšį  -  papildomą darbą, antraeiles pareigas) bei DK 110 str. 1 d.  (numatančiu darbo sutarties terminą), taip pat vadovaujantis Kauno m. savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. T-26 1.1 punktu ir 2010-04-08 sprendimo T-147 2 ir 3 punktais ir, kaip nurodyta, atsižvelgiant į K. M. 2011-01-18 prašymą.

Kitą dieną (2011-01-19) Viešoji įstaiga – Kauno klinikinė ligoninė (darbdavys), atstovaujama darbdavio atstovo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės įgalioto asmens, su ieškovu pasirašė naują darbo sutartį – Nr. P3-2413, pagal kurią ieškovas nuo tos pačios dienos pradėjo dirbti po reorganizacijos įteigtoje viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigose. Pastebėtina, kad šios darbo sutarties 2 p. yra nurodyta, kad sudaroma terminuota darbo sutartis, kol konkurso būdu bus išrinktas ligoninės direktorius (vyriausiasis gydytojas) ir nustatyta 20 val. trukmės darbo savaitė (1 t. b.l. 21-22).

2011-02-22  K. M. pateikė prašymą Kauno m. savivaldybės administracijos direktorei, nutraukti 2009 m. liepos 21 d. Nr. P3-2285 darbo sutartį, sudarytą su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine, nuo šios ligoninės išregistravimo VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro dienos (2 t. b.l. 194).

VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2011-02-24 (2 t. b.l. 196).

           2011-02-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. AP-539 ieškovas atleistas iš darbo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriau (vyr. gydytojo) pareigų, jo atleidimo pagrindu nurodant Darbo kodekso 127 straipsnį. Įsakyme taip pat nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-12-16 sprendimo Nr. T-754 7 punktu.

          2011-03-02  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP -552 pagrindu, atsižvelgiant į K. M. 2011-03-02 prašymą, ši darbo sutartis pakeista, nustatant 40 val. trukmės darbo savaitę,  o nuo 2011-03-22 pakeistas 10 p. ir pagrindine darboviete nustatyta VšĮ Kauno klinikinė ligoninė (4 t. b.l. 77 ).    

         Kaip matyti iš nurodytos įvykių sekos,  2009 m. liepos 21 d. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudarytos darbo sutarties Nr. P3-2285 sąlygų pakeitimai ir jos nutraukimas vyko lygiagrečiai su darbo sutarties 2011-01-19 Nr. P3-2413 sudarymu ir jos sąlygų keitimu po reorganizacijos įteigtoje viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigose ir buvo susijęs su vykstančiu reorganizacijos procesu.

Pagal Reorganizavimo sąlygų 15 p., buvo numatyta, kad po reorganizavimo vykdysiančios kuriamos naujos viešosios įstaigos vardu turi teisę veikti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus laikinai eiti pareigas paskirtas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas). Taip pat numatyta, kad kuriamos naujos viešosios įstaigos vardu gali būti atliekami tik su viešosios įstaigos registravimu susiję veiksmai. (4 t. b.l. 33)

Iš aptartų rašytinių įrodymų ir byloje apklaustos liudytojos E. G. parodymų matyti, kad reorganizacijos metu ji ėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės pareigas ir jai buvo pavesta paskirti laikinai eiti pareigas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vadovą (vyr. gydytoją). Kaip nurodė liudytoja, jai teko įgyvendinti su reorganizacija susijusius Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Kadangi buvo tarybos sprendimai pritarti, kad K. M. laikinai eitų viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės  direktoriaus pareigas, taip pat pritarimas jo atleidimui iš VŠĮ Kauno Raudonojo Kruyžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų, jai 2011-01-18 ieškovo patektas prašymas dėl darbo nebuvo staigmena. Ieškovui pateikus šį prašymą, ji priėmė įsakymą dėl K. M. skyrimo laikinai eiti VšĮ KKL direktoriaus pareigas. Kadangi dar veikė abi įstaigos, o savivaldybės tarybos sprendime buvo numatyta kas ką turi daryti, ieškovas buvo paskirtas 0,5 etato krūviu VŠĮ Kauno klinikinėje ir atleistas iš 0,5 etato krūvio Raudonojo kryžiaus ligoninėje. O kadangi tarybos sprendime buvo aiškiai numatyta, kad turi būti sudaryta terminuota darbo sutartis, tam, kad įvykdyti tarybos sprendimą, ji ir priėmė įsakymą dėl ieškovo skyrimo klinikinės ligoninės direktoriumi, kol direktorius bus išrinktas konkurso būdu. Ji nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovo pareiškime nebuvo nurodyta, kad jis prašo priimti dirbti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi terminuotai, nes suprato, kad K. M. prašė atleisti iš RKKL ir priimti į KKL dėl vykstančios reorganizacijos. Jie abu vykdė tarybos sprendimą reorganizuojant įstaigas. Liudytoja taip pat teigė, kad visų darbuotojų darbo santykiai turėjo nutrūkti, kadangi reorganizacija vyko sujungimo būdu. (4 t. b.l.   ).

Iš tokių liudytojos parodymų, ieškovo paaiškinimų bei aptartų rašytinių įrodymų ir įvykių sekos akivaizdu, kad ieškovo antroji darbo sutartis (2011-01-19 Nr. P3-2413) buvo sudaryta, o pirmoji (2009-07-21 Nr. P3-2285) nutraukta ne jo iniciatyva, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus. Tačiau teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorė E. G. neteisingai suprato  minėtų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir Reorganizavimo sąlygų esmę, kiek tai liečia reorganizuojamų įstaigų darbuotojų darbo santykius.

Kaip minėta, dar 2010 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-147  „Dėl pritarimo viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės jungimui" 3 punktu nusprendė pritarti, kad K. M. laikinai eitų po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės  direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigas (1 t. b.l. 56), o 2010-12-16 priėmė sprendimą Nr. T-754, kuriuo buvo nuspręsta ne tik reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę sujungimo būdu į viešąją įstaigą Kauno klinikinę ligoninę, bet ir suteikti įgaliojimai ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, susijusius su reorganizavimo sąlygų aprašo įgyvendinimu, taip pat jis buvo įgaliotas pasirašyti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatus ir įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juos Juridinių asmenų registre. Nors šio sprendimo 7 punktu savivaldybės taryba pritarė K. M. atleidimui iš KRKKL direktoriaus (vyr. gydytojo)  pareigų nuo minėtos viešosios įstaigos išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, tačiau tai turėjo būti vykdoma Reorganizavimo sąlygų 13 p. nustatyta tvarka, tik Darbo kodekso nustatytais pagrindais ir prieš tai per nustatytą terminą tinkamai įspėjus. 

Kaip nustatyta, nors ieškovas buvo įspėtas dėl galimo jo atleidimo DK 129 str. 2 d. pagrindu, tačiau  su juo nebuvo nutraukta darbo sutartis DK nustatytais pagrindais darbdavio iniciatyva, kaip buvo numatyta Reorganizavimo sąlygų 13 punkte. Tai rodo, kad DK numatytų pagrindų nutraukti darbo sutartį su ieškovu nebuvo.   

Tai, kad pagal Reorganizavimo sąlygų 15 p. Kauno miesto savivaldybė administracijos direktoriui buvo pavesta paskirti laikinai pareigas eisiantį po reorganizacijos įkurtos VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktorių (vyr. gydytoją), kuris turėjo atlikti tik su viešosios įstaigos registravimu susijusius veiksmus, pasirašyti jos įstatus, neturėjo būti suprantama kaip nurodymas atleisti ieškovą iš reorganizuojamos VšĮ KRKL ir tik tuomet paskirti jį laikinai eiti po reorganizacijos įkurtos VšĮ KKL direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigas. 

LR Viešųjų įstaigų įstatymo 15 p. numatyta, kad Viešosios įstaigos gali būti reorganizuojamos Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais. Visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų vadovai arba kiti valdymo organai privalo parengti viešosios įstaigos reorganizavimo sąlygas, kuriose, be kitų reikalavimų, turi būti numatyta asmenys, kurie turi teisę pasirašyti po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus; taip pat asmenys, kurie turi teisę veikti kuriamų naujų viešųjų įstaigų vardu. Kuriamų naujų įstaigų vardu gali būti atliekami tik su viešosios įstaigos registravimu susiję veiksmai. (LR Viešųjų įstaigų įstatymo 15 str. 2 d. 5, 6 p. ).

Šios įstatymo nuostatos buvo perkeltos į reorganizuojamų įstaigų vadovų parengtas reorganizavimo sąlygas, jose išdėstant konkrečias pareigas laikinai paskirtam ligoninės vadovui, tuo pačiu nurodant ir tai, kad jam taikomi reorganizavimo sąlygose numatyti apribojimai, t.y. kad jis gali atlikti tik su viešosios įstaigos registravimu susijusius veiksmus, pasirašyti jos įstatus, pasirašyti turto teisių bei pareigų ir dokumentų perdavimo aktus (Reorganizavimo sąl. 10,15, 16, 18 p.).

Todėl darytina išvada, kad vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir patvirtintomis reorganizavimo sąlygomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisėtą pagrindą ir buvo įgaliotas priimti įsakymą dėl ieškovo skyrimo laikinai eiti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vadovo pareigas ir pavesti atstovui pasirašyti su ieškovu terminuotą darbo sutartį, tačiau tik tam laikotarpiui, kol bus atlikti nurodyti veiksmai. Administracijos direktorius neturėjo jokio teisėto pagrindo laikino pobūdžio pareigoms atlikti nustatyti terminą -  iki konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius (vyriausiasis gydytojas), taip pat neturėjo teisėto pagrindo 2011-02-28 priimti įsakymą Nr.AP-539 dėl ieškovo atleidimo iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir nutraukti su ieškovu sudarytą neterminuotą darbo sutartį.

Su ieškovu sudaryta 2011-01-19 terminuota darbo sutartis Nr. P3-2413 turėjo būti nutraukta  jam atlikus 2010-12-16 Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr. T-754 5 ir 6 punktais bei Reorganizavimo sąlygų 10,15,18 p. priskirtas funkcijas. Tačiau administracijos direktoriaus įsakymu ir darbo sutartyje nurodžius neteisingą darbo sutarties terminą, atlikus jam pavestus darbus, su  ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis nebuvo nutraukta, o 2011-02-24 išregistravus iš registro VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninę, 2011-02-28 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AP -539, kuriuo jis nuo 2011-03-01 buvo atleistas iš VšĮ KRKLL direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o 2011-03-02 d. priimtu įsakymu AP-552  jo darbo krūvis VšĮ KKL buvo padidintas, pakeičiant 2011 m. sausio 19 d. darbo sutarties Nr. P3-2413 sąlygą ir nustatant 40 valandų trukmės darbo savaitę.

Tai reiškia, kad nuo 2011-03-02 d. ieškovas vykdė visas funkcijas, kurios pagal VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatus priskirtos viešo konkurso būdu išrinktam direktoriui (vyriausiajam gydytojui). (4 t. b.l. 34-46). 

Šios aplinkybės rodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neteisingai suprato 2010-12-06 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-754 patvirtintų Reorganizavimo sąlygų nuostatas, netinkamai įgyvendino jam duotą pavedimą – paskirti ieškovą laikinai eiti VšĮ KKL direktoriaus pareigas, nes šiam pavedimu įgyvendinti turėjo būti su ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis tam tikrų darbų atlikimui, o ne iki konkurso būdu bus išrinktas ir paskirtas direktorius.

Terminuota darbo sutartis yra tokia sutartis, kuri sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. DK 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas: iki tam tikros kalendorinės datos, arba iki tam tiktų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (pvz., iki tol, kol bus atliktas tam tikras darbas; kol kitas darbuotojas grįš iš tikslinių atostogų ir pan.). Darbo sutartis reglamentuojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad terminuotos darbo sutarties sudarymas, palyginus su neterminuota darbo sutartimi, tam tikra prasme sumažina darbuotojo subjektinių teisių apimtį (pavyzdžiui, suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį ir atleisti darbuotoją, neįspėjęs apie atleidimą iš darbo ir nemokėdamas jam išeitinės išmokos (DK 126 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, terminuota darbo sutartis tam tikrais atvejais apriboja ir darbdavio teises (pavyzdžiui, nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos darbdavys gali tik ypatingais atvejais (DK 129 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad viešąjį interesą labiau atitinka darbuotojo ir darbdavio interesų pusiausvyrą užtikrinančios neterminuotos darbo sutartys, todėl terminuotoms darbo sutartims sudaryti įstatymo nustatyti tam tikri imperatyvūs reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo terminuotos darbo sutarties šalių ginčas dėl to, ar nebuvo pažeistas DK 109 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas sudaryti terminuotą darbo sutartį dėl nuolatinio pobūdžio darbo. Ieškovo atstovės teigimu, ieškovo darbas viešosios įstaigos vadovu VšĮ KKL buvo nuolatinio pobūdžio, todėl su juo negalėjo būti sudaryta terminuota darbo sutartis, ji buvo sudaryta  neteisėtai ir prieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Su tokiais ieškovo atstovės argumentais teismas sutinka iš dalies. Kaip jau nustatyta, vykstant reorganizacijai, turėjo būti taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo 15 str. nuostatos, parengtos reorganizavimo sąlygos, numatyti asmenys atlikti su viešosios įstaigos registravimu susijusius veiksmus. Todėl vertintina, kad šių darbų atlikimui Kauno miesto savivaldybei pasirinkus ieškovą, su juo galėjo būti sudaryta terminuota darbo sutartis. Tačiau įgyvendinus Reorganizavimo sąlygose jam pavestas funkcijas, terminuota darbo sutartis negalėjo tęstis ir turėjo būti nutraukta, nes pagal nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes, ieškovo laikino darbo trukmė buvo sąlygota jam pavestų darbų atlikimu. Įgyvendinus jam duotus pavedimus, objektyviai neliko jokios būtinybės tęsti terminuotus darbo santykius ir 2011-01-19 sudaryta terminuota darbo sutartis turėjo būti nutraukta. Kadangi ieškovo darbo santykiai tęsėsi, toliau jis vykdė visas viešosios įstaigos direktoriui priskirtas funkcijas, vertintina, kad ieškovo darbo santykiai buvo nuolatinio pobūdžio. Atsakovės neįrodė ir neįrodinėjo, kad nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš įmonių registro ir nuo turto bei pareigų perdavimo akto pasirašymo ieškovas dirbo laikino pobūdžio darbą, nors tokia pareiga tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A., G. N. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-568/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai kyla ginčas dėl to, ar darbas laikytinas nuolatiniu ar laikinu, šis ginčas turi būti sprendžiamas ne pagal subjektyvius šalių vertinimus ar šalių susitarimą laikyti darbo sutartį terminuota, o pagal atliekamo darbo pobūdį – nuolatinis jis ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje J. B. v. Panevėžio moksleivių namai, bylos Nr. 3K-3-74/2006).   

Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovas nuo 2011-03-02  toliau dirbo laikino pobūdžio darbą, teismas vertina, kad nuo šios dienos ieškovo darbas buvo nuolatinio pobūdžio, o terminuota darbo sutartis turėjo būti nutraukta.

         Sprendžiant, kokiais pagrindais ieškovas nuo šios dienos toliau dirbo nuolatinio pobūdžio (direktoriaus)  darbą,  teismas atsižvelgia į nustatytas faktines aplinkybes, kad iki terminuoto darbo sutarties sudarymo ieškovas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį vienos iš reorganizuojamų viešųjų įstaigų vadovu. Dėl vykdomos reorganizacijos (struktūrinių pertvarkymų ar kitais DK 129 str. nustatytais pagrindais) ši darbo sutartis nebuvo nutraukta. Kaip nustatyta,  2011-01-18 ieškovas parašė pareiškimą (t. 3, b.l 166), kuriuo prašė atleisti iš 0,5 etato darbo krūvio VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus pareigų ir priimti dirbti 0,5 etato darbo krūviu VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriumi, tokiu būdu išreikšdamas sutikimą vykdyti Reorganizavimo sąlygų 15 punktą ir laikinai eiti VšĮ KKL direktoriaus pareigas. 2011-02-22 ieškovas parašė prašymą nutraukti 2009-07-21 darbo sutartį nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos (2 t. b.l. 194), o Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius 2011-02-28 įsakymu Nr. AP-539  atleido ieškovą nuo 2011 m. kovo 1 d. iš VšĮ KRKL direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų, paskyrė asmenį pasirašyti darbo sutarties nutraukimą ir įpareigojo VšĮ KRKL išmokėti K. M. visas jam priklausančias sumas ir kompensacijas už nepanaudotas atostogas, jeigu tokių yra (4 t. b.l. 76), o šio įsakymo pagrindu 2011-03-01 darbo sutartyje buvo įformintas jos nutraukimas DK 127 str. 1 d. pagrindu, t.y. darbuotojo pareiškimu. (1 t. b.l. 17).

            Šios darbo sutarties nutraukimo ieškovas neginčijo, nurodydamas, kad dėl jo parašyto pareiškimo darbo santykiai nenutrūko ir negalėjo nutrūkti, nes po įstaigos išregistravimo iš juridinių asmenų registro, jis buvo perkeltas dirbti į po reorganizacijos įkurtą VšĮ Kauno klinikinę ligoninę. Todėl laikė, kad vieno mėnesio ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, nes jo teisės buvo pažeistos tik neteisėtu atleidimu drausmine tvarka, kurį ginčijant ir iškilo klausimas dėl jo darbo pobūdžio nustatymo.

            Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamas darbo ginčas vertintinas ne kaip kilęs dėl neteisėto atleidimo, o kaip dėl darbo pobūdžio nustatymo, nes šis klausimas iškilo tik atleidus ieškovą drausmine tvarka, sprendžiant dėl galimo neteisėto atleidimo pasekmių taikymo. Todėl sutinka su ieškovo ir jo atstovės argumentais, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties  terminas šiam ginčui netaikytinas ir ieškinio senatis nėra praleista.

          Kaip nustatyta, įsteigus naują juridinį asmenį jo vykdytos darbo funkcijos VšĮ KRKKL nenutrūko, o tik dėl laikinai pavestų naujų pareigų buvo sumažintas darbo krūvis, kuris nuo  Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš juridinių asmenų registro buvo atstatytas,  t.y. jo darbo santykiai pilnu darbo krūviu tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje. Todėl teismas pilnai sutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad šio ginčo atveju atsakovės nepagrįstai sureikšmino ieškovo rašytus prašymus, prilygindami juos prašymui nutraukti darbo sutartį savo noru.

           Be to, pats  prašymo turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas prašė būti atleidžiamas iš darbo savo iniciatyva. Jame nėra nurodyta, kad ieškovas prašo būti atleidžiamas savo noru, DK 127 str. pagrindu. Tokio prašymo atsiradimas yra tik neteisingai suprasto reorganizacijos proceso išdava, nes kaip matyti iš liudytojos E. G. paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų, nors ir buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimas į VšĮ 2 KKL ligoninės direktoriaus paklausimą dėl darbuotojų perkėlimo (2 t. b.l. 182183), tiek ji, tiek savivaldybės taryba, o taip pat ir ieškovas gerai nesuprato, kaip turi būti įformintas darbuotojų darbo sutarčių perdavimas VšĮ Kauno klinikinei ligoninei (2 t. b.l. 185).  

           Vertindamas ieškovo rašytų pareiškimų esmę, jų svarbą sprendžiant šalių ginčą dėl ieškovo darbo santykių pobūdžio, jo tęstinumo, teismas atsižvelgia ir į DK 138 straipsnyje įtvirtintą  apribojimą nutraukti darbo santykius, į DK  138 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktiką. DK 138 straipsnyje nurodyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

           Ši nurodyto straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2005 m. gegužės 28 d., priėmus 2005 m. gegužės 12 d. įstatymą Nr. X-188.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012, nurodyta, kad minėtos redakcijos priežastis – poreikis perkelti į nacionalinę teisę 2001 m. kovo 12 d. ES Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju suderinimo (toliau – Direktyva 2001/23/EB) nuostatas. 2005 m. gegužės 28 d. įsigaliojusios DK 138 straipsnio redakcijos esmė – iki tol galiojusių apribojimų nutraukti darbo santykius sąrašo išplėtimas, nurodant, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti ne tik įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas bei įmonės reorganizavimas, bet ir verslo ar jo dalies perdavimas. Šioje nutartyje, kasacinis teismas, plačiau nagrinėdamas ką reiškia sąvoka „verslo ar jo dalies perdavimas“ ir kaip ji turėtų būti suprantama DK 138 straipsnyje nustatytų apribojimų nutraukti darbo sutartis kontekste, palietė ir Direktyvos 2001/23/EB nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT) praktiką, kuri yra reikšminga ir šioje byloje.

         Kasacinio teismo teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad aiškinant DK 138 straipsnį Direktyvos 2001/23/EB nuostatų kontekste, aktualūs tokie Direktyvos straipsniai. Pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį perdavėjo teisės ir pareigos, kylančios iš darbo sutarties arba darbo santykių, galiojančių perdavimo dieną, ryšium su perdavimu yra perduodami perėmėjui; 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas arba perėmėjas gali atleisti iš darbo. Taigi aiškinant DK 138 straipsnyje įtvirtintus apribojimus nutraukti darbo santykius aktuali pirmiau nurodytų Direktyvos 2001/23/EB nuostatų aiškinimo praktika, nuosekliai plėtojama Teisingumo Teismo. ESTT praktikoje akcentuojama, kad Direktyvoje nustatytomis darbo santykių tęstinumo garantijomis gali remtis tik tie darbuotojai, kurių darbo sutartis ar darbo santykiai egzistavo įmonės perleidimo metu. Tai, ar darbo sutartis ar darbo santykiai egzistavo tuo metu, turi būti nuspręsta remiantis nacionalinės teisės taisyklėmis, tačiau šios turi nepažeisti privalomų direktyvos nuostatų, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus nuo atleidimo, kaip įmonės perleidimo padarinio (1988 m. birželio 15 d. sprendimo Bork International, 101/87, 17 punktas). Darbuotojai, kurių darbo sutartis ar darbo santykiai buvo nutraukti iki perdavimo dienos pažeidžiant Direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, turi būti laikomi toliau dirbančiais įmonėje jos perdavimo dieną, o vienas iš padarinių yra tai, kad darbdavio pareigos jų atžvilgiu savaime pereina iš perdavėjo perėmėjui pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį (1988 m. birželio 15 d. sprendimo Bork International, 101/87, 18 punktas; 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Jhonny Briot, C-386/09, 30 punktas). Kitame sprendime ESTT šią mintį išplėtojo, nurodydamas, kad darbo sutartys, kurios Direktyvos 2001/23/EB prasme buvo neteisėtai nutrauktos prieš pat įmonės perdavimą, turi būti vertinamos kaip vis dar galiojančios tarp darbuotojų ir įmonę perėmusio asmens, net jeigu tas darbuotojas nebuvo perimtas dirbti įmonėje po įmonės perdavimo (1998 m. kovo 12 d. sprendimo Dethier, C-319/94, 41 punktas).

            Kauno miesto savivaldybė administracijos direktorius 2011-02-28 įsakymu Nr. AP-539  atleido ieškovą nuo 2011 m. kovo 1 d. iš VšĮ KRKL direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, kai jau buvo pasirašytas 2011-02-28  turto, teisių ir pareigų perdavimo - priėmimo aktas (2 t. b.l. 186-187), kurio 5 p. buvo susitarta perkelti darbuotojus į KKL nuo 2011-03-01, o VšĮ KKL perėmė visas KRKKL galiojančių darbo sutarčių pagrindu kylančias teises ir pareigas. Tai reiškia, kad ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta tą pačią dieną, kai jis jau faktiškai buvo  perkeltas į VšĮ KKL, nes jo darbo santykiai iki 2011-03-01 nebuvo nutraukti. Atsižvelgiant  į šias aplinkybes, į šiai bylai aktualių paminėtų Direktyvos nuostatų aiškinimą kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, darytina išvada, kad ieškovas iš darbo atleistas ne tik neesant faktinio tokio atleidimo pagrindo (darbuotojo pareiškimo, kuriame būtų aiškiai išreikšta valia nutraukti darbo santykius savo noru, o ne dėl vykdomos reorganizacijos), bet ir pažeidžiant imperatyvias DK 138 str. nuostatas.

            Toks atleidimas faktiškai jau įvykus reorganizuojamos įstaigos darbuotojų perkėlimui, pažeidžia DK 138 straipsnį ir lemia Direktyvoje nustatyto savaiminio darbo santykių tęstinumo principo taikymą, kuris reiškia, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2012, kad visos darbo sutartys ar darbo santykiai, kurie egzistavo įmonės perdavimo laiku tarp įmonę perleidžiančio asmens ir perleidžiamoje įmonėje įdarbintų darbuotojų, yra savaime perleidžiami įmonės perėmėjui remiantis įmonės perleidimo faktu (Teisingumo Teismo 1991 m. liepos 25 d. sprendimas d‘Urso, C-362/89). Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad ESTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad direktyvos teikiama apsauga yra viešosios teisės dalykas ir taikoma nepriklausomai nuo šalių valios, t. y. darbuotojų darbo sutartys pereina darbdavio teisių perėmėjui nepriklausomai nuo šalių valios (Teisingumo Teismo sprendimas Daddy‘s Dance Hall, C-324/86, Rink. p. 739; 1988 m. gegužės 5 d. sprendimas Berg, 145/87, Rink. p. 2559).

            Todėl teismas sprendžia, kad nebuvo jokio pagrindo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, veikiančiam pagal Kauno miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus įgyvendinant viešosios įstaigos savininkės turtines ir neturtines teises, atstovaujant darbdavį (VšĮ Kauno Raudonojo Kyžiaus klinikinę ligoninę), 2011-02-28  priimti įsakymą Nr. AP-539 „dėl K. M. atleidimo“, kuriuo buvo nuspręsta jį atleisti nuo 2011-03-01 iš VšĮ KRKKL direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigų, o taip pat įforminti 2009-07-21 sudarytos darbo sutarties nutraukimą DK 127 str. 1 d. pagrindu.

Dėl savivaldybės administracijos direktorius kompetencijos

               Kaip matyti iš 2011-10- 21 įsakymo Nr. AP-1235 dėl ieškovo atleidimo iš darbo, (2 t. b.l. 133),  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius jį priėmė vadovaujantis Kauno miesto savivaldybes tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26 1.1. p. ir 2010- 04- 08 sprendimo Nr. T-147 2 p.  pagrindu. 

         2008 -01-17 sprendimu Nr. T-26 “Dėl savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės) turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo“, Kauno miesto savivaldybės taryba 1.1 punktu nustatė, kad savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės) turtines ir  neturtines teises įgyvendina Savivaldybės institucija, kuriai Savivaldybės tarybos sprendimuose dėl viešųjų įstaigų steigimo ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo pavedama įgyvendinti viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės) teises ir pareigas, o 1.2 punktu nustatė, kad viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Tik Savivaldybės tarybai pritarus Administracijos direktorius leidžia įsakymus dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo bei kolegialaus valdymo organo sudarymo arba suteikia įgaliojimus balsuoti už viešosios įstaigos vadovo skyrimą ir atleidimą bei kolegialaus valdymo organo sudarymą. (3 t. b.l. 168-169)

          2010-04 -08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l47 „Dėl viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės ir viešosios įstaigos Kauno 2-osios klinikinės ligoninės reorganizavimo“, buvo nuspręsta pritarti, kad šios viešosios įstaigos būtų reorganizuotos sujungimo būdu, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį, o sprendimo 2 punktu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas. (1 t. b.l. 56).

             Kaip minėta, šis sprendimas buvo panaikintas. Tačiau jis aktualus tik sprendžiant apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus įgyvendinti po reorganizavimo įkurtos  įstaigos – VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininko teises ir pareigas, tačiau sprendžiant apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus vykdyti tam tiktas savininko teises ir pareigas iki 2007 m. vasario 8 d. įsteigtos VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės atžvilgiu, reikia vadovautis 2008 -01- 17 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo  Nr. T-26 “Dėl savivaldybės, kaip viešųjų įstaigų dalininkės (arba savininkės) turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo“ 1.2 punktu, kuriuo  viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007 m. vasario 8 d., dalininkės (arba savininkės) turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimas pavestas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, su išlyga, kad dėl viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo jis sprendžia tik pritarus Savivaldybės tarybai. (3 t. b.l. 168-169). Be to, iki VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įkūrimo buvo priimtas ir galiojo 2007-06-04 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-301 “Dėl kai kurių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų funkcijų perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui“, kuriuo savivaldybės administracijos direktoriui buvo perduotos sveikatos priežiūros įstaigų steigėjų funkcijos organizuoti konkursus įstaigų vadovų pareigoms eiti, taip pat suteikti kasmetines ir tikslines atostogas, komandiruoti įstaigų vadovus Lietuvoje ir į užsienį (žr. Kauno miesto savivaldybės tinklapyje).  

          Todėl dėl ieškovo skyrimo VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės vadovu ir dėl jo atleidimo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius galėjo spręsti tik turėdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimą, o 2011-01-18 įregistravus VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. T-26 1.1 punktu, turėjo būti priimtas atskiras Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės, kaip šios viešosios įstaigos savininkės, turtinių ir neturtinių teisių perdavimo administracijos direktoriui.

             Kaip minėta, dar iki VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įsteigimo, 2010-04-08 Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-l47 pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui įgyvendinti po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininko teises ir pareigas, tačiau šis sprendimas buvo panaikintas, o priėmus 2010-12-16 sprendimą Nr. T-754 (3 t/ b.l. 174), kuriuo buvo nuspręsta reorganizuoti viešąją įstaigą Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligoninę į Kauno klinikinę ligoninę ir patvirtintos reorganizavimo sąlygos, įstatai, suteikti įgaliojimai ieškovui ir kitiems asmenims atlikti su įstaigų reorganizavimu susijusius veiksmus, o pagal Reorganizavimo sąlygų 15 p. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta paskirti laikinai eiti pareigas VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vadovą (vyr. gydytoją), tačiau nebuvo suteikti įgaliojimai spręsti dėl ieškovo atleidimo (4 t. b.l. 28-33).

             2010-12-16 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-754 patvirtintuose VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatuose taip pat nėra numatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teisė nutraukti darbo sutartį su jos direktoriumi, o priešingai, 48 p. aiškiai nurodyta, kad darbo sutartį su direktoriumi sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Ta pati nuostata išreikšta ir įstatų 40.3 p., nurodant visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją (4 t. b.l. 40-41).

              Todėl darytina išvada, kad Kauno miesto  savivaldybės administracijos direktoriui nebuvo pavesta įgyvendinti visas reorganizuojamos viešosios įstaigos savininko teises, tame tarpe ir nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Taip pat be Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimo Kauno miesto  savivaldybės administracijos direktorius negalėjo spręsti ir dėl ieškovo atleidimo iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų.

Vertintina, kad toks pritarimas buvo, kadangi Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama 2010-12-16 sprendimą Nr. T-754, 7 punktu pritarė K. M. atleidimui iš VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareigų nuo šios įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.

Tačiau atleisti ieškovą iš darbo, kai jo darbo santykiai persikėlė į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, galėjo tik pati steigėja – Kauno miesto savivaldybė, nes negali būti laikoma, jog ji savo, kaip savininkės, teises ir pareigas turtines perdavė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui panaikintu 2010-04 -08 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-l47.

            Todėl darytina išvada, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo neįgaliotas spręsti dėl ieškovo atleidimo, tame tarpe ir drausmine tvarka bei priimti atitinkamus įsakymus.   

          Dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus reorganizavimo padarinių nagrinėjamoje byloje

           Vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra reikalavimas pripažinti  2011-01-19 Darbo sutartį Nr. P3-2413, sudarytą tarp VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ir ieškovo K. M., neterminuota.

Tačiau teismui nustačius, kad nuo 2011-03-01 ieškovas dirbo nuolatinio pobūdžio darbą pagal  2009 m. liepos 21 d. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudarytą darbo sutartį Nr. P 3-2285, o su juo 2011-01-19 sudaryta terminuota darbo sutartis tą dieną turėjo būti nutraukta,  teismas turi pagrindą išeiti už pareikšto ieškinio ribų (CPK 417 str.) ir pripažinti, kad  2009 m. liepos 21 d. su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 2011-02-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011-03-01 buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatyti, kad nuo šios dienos darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, pagal 2011-01-19 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2413.  Taip pat pripažinti, kad 2011-01-19 terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrūko 2011-03-01, ieškovui atlikus jam pavestus darbus. 

Pažymėtina, kad su ieškovu sudaryta neterminuota darbo sutartis buvo sudaryta kai nei LR Sveikatos priežiūros įstatymas, nei VšĮ Kauno klinikinės ligoninės įstatai nenumatė, jog viešųjų įstaigų vadovai į darbą turi būti priimti terminuotai, 5 metams. Tai, kad jau po ieškovo atleidimo  2011 m. gruodžio 1 d. įstatymu Nr. XI-1770 buvo priimtas Sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. pakeitimas, teismo vertinimo ir sprendimo nepakeičia, tačiau tai nereiškia, kad grąžinimo į darbą atveju jo nepalietų šiuo metu  galiojanti Sveikatos priežiūros įstatymo 15 str. redakcija.

Byloje taip pat kilęs ginčas dėl tinkamo atsakovo byloje.  

Lietuvos Akščiausiasis teismas civilinėje byloje 3K-7-161-2009, spręsdamas dėl viešosios įstaigos savininko (visuotinio dalininkų susirinkimo) procesinės padėties byloje, kurioje šios įstaigos buvęs vadovas ginčija atleidimą iš darbo, yra išaiškinęs, kad „Darbo sutarties šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija arba kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 straipsnio 1 dalis). Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo momento (DK 14 straipsnio 1 dalis). Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją; šie organai formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus (DK 14 straipsnio 2 dalis). Taigi darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio. Šio materialinio teisinio santykio šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad byloje, kurioje darbuotojas (ieškovas) ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą ir reiškia būtent su neteisėtu jo atleidimu iš darbo susijusius reikalavimus, tinkamas atsakovas yra darbo materialinių teisinių santykių antroji šalis – darbdavys, o ne pastarojo organai, nepriklausomai nuo jų rūšies, teisinės formos ir pan. Ši taisyklė taikytina nepriklausomai nuo to, kokias pareigas pagal darbo sutartį ėjo darbuotojas (ieškovas), ginčijantis atleidimo iš darbo teisėtumą. Jeigu darbdavio organas, priėmęs sprendimą dėl darbuotojo (ieškovo) ginčijamo atleidimo iš darbo, turi civilinį procesinį subjektiškumą, tai pagal tokio asmens teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi yra pakankamas jo dalyvavimas byloje kaip trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Kita vertus, tokio organo teisinis suinteresuotumas gali būti pilnai realizuojamas vien tik per darbdavio, kaip atsakovo, dalyvavimą byloje‘.

Šioje byloje ieškovas ginčija atleidimo iš darbo VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ teisėtumą ir prašo taikyti DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeistų teisių gynimo būdą. Ginčas kilęs iš materialinių teisinių darbo santykių. Tačiau visi pareikšti ieškovo reikalavimai nukreipti ir atsakovėms Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Kauno  miesto savivaldybė nagrinėjamo ginčo aspektu yra tik atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninė (o taip pat ir iki reorganizacijos veikusios VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės) steigėja, t.y. valdymo organas, kuris pagal savo kompetenciją turi teisę priimti  sprendimus dėl ieškovo priėmimo ir atleidimo iš darbo. Tačiau kaip nustatyta, įgyvendinti VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės savininkės teises ji buvo pavedusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, dėl kurio priimtų įsakymų teisėtumo byloje yra kilęs ginčas. Taip pat byloje sprendžiamas ginčas ir dėl tų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, priimtų įsakymų, kai jis veikė Kauno  miesto savivaldybės, kaip VšĮ Kauno klinikinės ligoninės savininkės vardu, nors kaip nustatyta, tokių įgaliojimų neturėjo. Todėl spręstina, jog tinkamu atsakovas dėl ieškovo pareikštų neturtinių reikalavimų yra ne tik darbdavys – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracija, kurios direktorius priėmė neteisėtus įsakymus dėl ieškovo darbo santykių, o taip pat ir Kauno miesto savivaldybė, kurios vienos  kompetencijoje buvo spręsti dėl ieškovo atleidimo, tačiau ji savo teises neteisėtai, panaikintu sprendimu, buvo perdavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

Todėl šioje byloje tinkamomis atsakovėmis dėl darbo santykių pobūdžio nustatymo bei dėl  reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-21 įsakymą Nr. AP-1323 bei pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu tinkamomis atsakovėmis yra  darbdavys – VŠĮ KKL, Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija, o dėl reikalavimo dėl neteisėto atleidimo pasekmių taikymo -  grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką, bei su tuo susijusio turtinio reikalavimo dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tinkamas atsakovas yra   darbdavys – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė.

  Dėl grąžinimo į darbą

Teismui konstatavus, jog ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, jis turėtų būti grąžintas į darbą (DK 297 str. 3 d.). Tačiau įvertinus ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, tai, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija organizavo konkursą laisvoms VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) pareigoms užimti, kai tos pareigos bebuvo laisvos, nes ieškovas jas ėjo pagal neterminuotą darbo sutartį ir siekdamas išsaugoti darbo vietą, buvo priverstas iš naujo dalyvauti konkurse, taip pat į Kauno miesto savivaldybės  administracijos pateiktą medžiagą apie ieškovo atžvilgiu pradėtus vidaus ir ikiteisminius tyrimus, vykusius komisijų ir darbo grupių posėdžius, vidaus audito ataskaitą ir kt., nors ir neesant duomenų apie tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagrįstai, o pagal vidaus tyrimų išvadas ieškovui drausminės nuobaudos nebuvo paskirtos (išskyrus atleidimo atveju), sprendžia, jog tai rodo, kad VšĮ KKL savininko nepasitikėjimą juo ir sprendžia, jog grąžinus ieškovą į darbą jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

Esant šioms aplinkybėms, taikytinas alternatyvus ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas ir DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu jam priteisiama šioje normoje ir DK 140 str. 1 d. 3 p. numatyta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 25 953 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt trys litai), atsižvelgiant, kad ieškovas dirbo daugiau kaip trisdešimt šešis mėnesius (įskaitant ir priverstinės pravaikštos laiką), darbo sutartį laikant nutraukta  teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovui taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis  yra 8651 Lt., o vienos darbo dienos vidutinis užmokestis 410 Lt (3 t. b.l. 44), jam priteistina 98 851 Lt (devyniasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt vienas litas) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-10-21 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos,  skaičiuojant už 11 mėnesių ir 9 darbo dienas, ir  po 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos. (DK 297 str. 4 d.).

Išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteistinas iš atsakovės VšĮ Kauno miesto klinikinės ligoninės.

Ieškovui priteistinos išeitinės išmoko ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą  dydis nemažintinas.

  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad „aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lūkestis“ gauti su darbo santykiais susijusias išmokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymą skiriama sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Šioje byloje sprendžiant dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, teismas vertina byloje nustatytas faktines neteisėto atleidimo aplinkybes, tai, kad į darbą buvo priimtas viešo konkurso būdu, pagal neterminuotą darbo sutartį, dėl ko teko keisti šeimos gyvenamąją vietą, į ieškovo darbo laikotarpį. Teismas taip pat vertina, kad priteisiamų išmokų dydis yra adekvatus padarytiems ieškovo teisių pažeidimams, o duomenų, kad tai sukels pernelyg sunkių turtinių padarinių atsakovėms, byloje nėra. 

5 procentų metinės palūkanos nepriteistinos, nes ieškovo patirtus nuostolius pilnai kompensuoja priteistina išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma.

Iš esmės patenkinus ieškovo ieškinį (tik pritaikius alternatyvų jo pažeistų teisių gynimo būdą ir netenkinus reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo), iš atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: Iš Kauno  miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 286 Lt patenkintų neturtinių reikalavimų dalyje, po 143 Lt iš kiekvienos, o iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės 3496,08 Lt ( 3000 už patenkintą turtinį reikalavimą iki vieno šimto tūkstančių litų sumos ir 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios vieno šimto tūkstančių litų sumą) už patenkintus turtinius reikalavimus.

Iš atsakovių VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos taip pat priteistina valstybei 56,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Iš atsakovių VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos taip pat priteistinos ieškovui jo turėtos  teisinės pagalbos išlaidos  - 4815 Lt, t.y. po 1605 Lt iš kiekvienos. (CPK 93 str. 1 d.). Vertintina, jog ieškovo ieškinys iš esmės yra patenkintas, o pagal bylos pobūdį ir sudėtingumą tokio dydžio išlaidos advokatams yra pagrįstos ir neperžengia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 8651 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

                        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

            n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti dalinai. 

Pripažinti, kad 2009 m. liepos 21 d. ieškovo su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikine ligonine sudaryta darbo sutartis Nr. P 3-2285 2011-02-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AP-539 nuo 2011-03-01 buvo nutraukta nepagrįstai ir nustatyti, kad nuo šios dienos darbo santykiai tęsėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, pagal 2009 m. liepos 21 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. P3-2285.

Pripažinti, kad 2011-01-19 ieškovo su VšĮ Kauno klinikine ligonine sudaryta terminuota darbo Nr. P3-2413 nutrūko 2011-03-01, ieškovui atlikus jam pavestus darbus. 

Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. AP-1235 „D. K. M. atleidimo. Į darbą ieškovo negrąžinti. Nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti  ieškovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės  ligoninės  (į.k. 302583800) 25 953 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris litus, priskaityta suma) išeitinės išmokos, 98 851 Lt (devyniasdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą, priskaityta suma) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-10-21 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2012-10-04) ir po 410 Lt (keturis šimtus dešimt litų, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos;  1605 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkis litus)   teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti ieškovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 1605 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkis litus)   teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės  ligoninės  (į.k. 302583800) 18,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 3496,08 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės (į.k.111106319) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (į.k.188764867) po 18,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 286 Lt žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 8651 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną litą, priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės VšĮ Kauno klinikinės ligoninės, (į.k. 302583800), vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.       

Teisėja                                                                   Vida Agurkienė