Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. J. (I. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria I. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato (toliau – ir Institucija) nutarimo  Nr. 17-ANR_N-586-2019 Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną atsisakyta priimti,

n u s t a t ė:

I.       Priimtų sprendimų esmė

1.       A. B. 2019-05-08 pareiškimais kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą dėl sistemingai poilsio metu keliamo triukšmo, kuriuose nurodė, jog nuo 2019 m. kovo mėn. pabaigos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vakaro ir nakties metu kaimynas skleidžia triukšmą savo bute daužydamas metaliniais daiktais, tuo savo veiksmais trukdo kaimynams ilsėtis bei trikdo viešąją rimtį. Paskutinis triukšmas buvo 2019-05-07 20.32 val.

2.       Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato nutarimu Nr. 17-ANR_N-586-2019 (toliau – ir Nutarimas) nutarta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. J. atžvilgiu, vadovaujantis  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 3 punktu, t.y. dėl to, kad padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas. Institucija įvertinusi aplinkybes, jog I. J. turi neįgalumą, kaip jis pats paaiškino dėl psichikos ligos, darė išvadą, jog jis (I. J.) trikdydamas viešąją rimtų, už ką atsakomybė numatyta ANK 488 straipsnyje, negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų.

3.       Nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas priėmimo klausimą ANK 626 str. nustatyta tvarka dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, skundžiama 2019-06-14 nutartimi I. J. skundą dėl Institucijos 2019-05-17 Nutarimo atsisakė priimti. Žemesnės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo vadovaudamasis ANK 566 straipsnyje įtvirtintais administracinių nusižengimų teisenos principais ir konstatavo, jog pareiškėjas skundžia pirmiau nurodytą Nutarimą, kuriuo jam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, todėl yra pagrindas laikyti, kad pareiškėjas savo skundu blogina savo padėtį, o tai prieštarauja asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principui.

II.       Atskirojo skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.        Iš atskirojo skundo (įvardijamo – skundu) turinio seka, kad pareiškėjas I. J. prašo panaikinti 2019-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nesutikdamas su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindu, t.y. dėl to, jog jis padarė priešingą teisei veiką būdamas nepakaltinamas (ANK 591 straipsnio 3 punktas) bei įrodymų vertinimu Institucijoje. Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamo įvykio metu jis (I. J.), gyvendamas nuomojamame bute, esant iškritusiam sniegui, ant stogų pamatė kažką vaikščiojantį „su aparatūra“ ir skleidžiantį „elektromagnetinius spindulius ar kitus spindulius“, kurie švietė į „galvą, koją ir tol.“. Dėl to jis (I. J.) prie atidaryto lango padaužė į metalinį puodą, kad atkreiptų žmonių dėmesį lauke ir, kad šie pažiūrėtų kas vaikšto ant stogų. Tai buvo kelis kartus. Nurodo, jog iš A. B. buto taip pat “eina spindulys” nuo 2018 m. spalio 10 d. Prašo “sustabdyti šitus spindulius”, kuriuos jis pavaizdavo savo skunde, nes juos galima užfiksuoti “žibintuvėliu TIROS TS1151”. Pasak pareiškėjo, A. B. pareiškimuose nurodytos aplinkybės „prigalvotos“, o „Vilniaus m. 6 policijos komisariatas nori nustatyti, kad jis negalėjo valdyti savo veiksmų“.

5.       Institucija pateiktu atsiliepimu į I. J. atskirąjį skundą mano, jog pareiškėjo skundas dėl nutarties panaikinimo nėra pagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei vadovaujantis ANK 566 straipsniu, pagrįstai atsisakė priimti I. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2019-05-17 nutarimo, kadangi savo paties skundu blogina savo padėtį, o tai prieštarauja asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principui.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo I. J. atskirasis skundas tenkintinas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu I. J. skundą atsisakyti priimti tuo pagrindu, jog pareiškėjas skundžia Nutarimą, kuriuo jam nutraukta administracinio nusižengimo teisena, ir dėl to yra pagrindas laikyti, kad pareiškėjas savo skundu blogina savo padėtį, o tai prieštarauja asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principui. Apylinkės teismas klaidingai įvertino šią aplinkybę.

7.        Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, jame keliamas I. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnyje pagrįstumo klausimas, taip pat nesutinkama su Institucijos konstatuotu administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindu, t.y. dėl to, jog I. J. padarė priešingą teisei veiką būdamas nepakaltinamas (ANK 591 str. 3 p.). Todėl nepagrįsta žemesnės instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas savo skundu blogina savo padėtį. Pažymėtina, kad asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių įstatymo garantuojamų teisių ir apriboti ją galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas atsisakyti priimti skundą yra neteisėtas ir nepagrįstas – I. J. skundas turi būti priimtas, o administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo aptariama situacija nebuvo įvertinta tinkamai. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, nenustatęs ir neįvertinęs Institucijos Nutarime esančių trūkumų, padarytų procesinių pažeidimų nesiėmė jų taisyti bei neįpareigojo to padaryti Instituciją, priėmusią Nutarimą.

9.       Pagal ANK 10 straipsnį, administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas toks asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas (ANK 591 str. 3 p.). Pažymėtina, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nepakaltinamumas negali būti įrodinėjamas tik šio asmens žodiniais paaiškinimais, kadangi nurodytai aplinkybei nustatyti reikalingos specialios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios.

10.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2019-05-17 išdėstytos nutarimo esmės matyti, jog Institucija, priimdama sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ANK 591 straipsnio 3 punktu dėl nagrinėjamo įvykio rėmėsi tik I. J. pateiktu neįgaliojo pažymėjimo duomenimis, kuriuose jam nustatytas 35 procentų nedarbingumas (b.l. 8) bei jo paties paaiškinimu, jog šis turi psichinės sveikatos sutrikimų (b.l. 1).Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų diagnozuota psichinė liga, dėl kurios būtų galima kelti klausimą apie ligos įtaką I. J. atsakomybei, taip pat nėra duomenų apie tai, jog jis teismo būtų pripažintas nepakaltinamu. Todėl, nėra aišku, kuo vadovaudamasi Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, darė išvadą, jog I. J. trikdydamas viešąją rimtį negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų.

11.       Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 str. 4 d.).

12.        Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byla ir I. J. skundas, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo priimtas, yra išnagrinėti neišsamiai. Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, jog byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos paskirtį bei esmines procesines taisykles (ANK 563 ir 564 straipsniai).

13.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad atitinkamiems trūkumams pašalinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti visus būtinus proceso veiksmus (tarp jų galimo protokolo surašymą, įvertinus specialistų ar ekspertų išvadas, ir kitus ANK numatytus tyrimo veiksmus, teisių į visų pakopų apeliacinį procesą užtikrinimą), kas nėra apylinkės bei apygardos teismo kompetencija, apylinkės teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo I. J. skundas tenkinamas ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Julijos Dambravienės 2019-05-17 nutarimas Nr. 17-ANR_N-586-2019 naikinamas ir byla, esant esminių trūkumų, grąžinama Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 642 str. 1 d. 4 p.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

        Pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą tenkinti.

        Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

        Priimti pareiškėjo I. J. 2019 m. birželio 3 d. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Julijos Dambravienės 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 17-ANR_N-586-2019.

        Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Julijos Dambravienės 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. 17-ANR_N-586-2019 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato veiklos skyriui papildomam administracinio nusižengimo bylos aplinkybių tyrimui.

        Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                               Gintaras Dzedulionis