Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-401-579/2013;
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00725-2012-5;
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo įmonės (duomenys neskelbtini) savininko P. D. C. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Skundžiamu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimu Lenkijos pilietis J. S. pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 210 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 10 000 Lt dydžio bauda su gabentų cigarečių, kurių bendra vertė 9 042,80 Lt ir krovininio automobilio „Skania“, pagaminto 2006 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto P. D. C. vardu, konfiskavimu.
Teismas įvertinęs sulaikytų prekių kiekį bei vertę, tai, kad prekės buvo paslėptos automobilio kabinoje ne vienoje vietoje ir tai, kad be automobilio tokio cigarečių kiekio per valstybė sieną, nepateikus jų muitinės tikrinimui, vairuotojui nebūtų įmanoma pergabent, sprendė, jog tikslinga skirti papildomą nuobaudą- transporto priemonės konfiskavimą.
Konfiskuotinos transporto priemonės savininkas P. D. C. skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nutarimą pakeisti ir skirti švelnesnę nuobaudą netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Skunde teigiama, jog pagal teismų praktiką tais atvejais, kai automobilis nėra tiesiogiai pritaikytas kontrabandos gabenimui, nėra daromi automobilio konstrukcijos pakeitimai, kontrabandos dalykas neslepiamas sunkiai prieinamose, įprastai daiktams laikyti neskirtose vietose, toks automobilis negali būti pripažįstamas kontrabandos gabenimo įrankiu. Kontrabandos dalyko kiekis savaime taip pat negali lemti transporto priemonės konfiskavimo, svarbu įvertinti, kokį kiekį asmuo gali panešti fiziškai, gabenti kitomis transporto priemonėmis. Tai pat teigiama, jog teismas neteisingai įvertino tai, kad tokio cigarečių kiekio per valstybės sieną, nepateikus jų muitinės tikrinimui, vairuotojui nebūtų įmanoma pergabenti, nes cigaretės tilpo į du kelioninius krepšius ir tokį kiekį galima pernešti ir be transporto priemonės.
Skunde taip pat akcentuojama, jog vairuotojas kaltę pripažino ir nurodė, jog cigaretes gabeno nežinant darbdaviui, nors buvo supažindintas su įmonės vidaus darbo taisyklėmis, kitais aktais, kad draudžiama vežti kontrabandines prekes, išaiškinta jo atsakomybė. Pareiškėjas teigia, jog apie pažeidimą sužinojo tik po protokolo surašymo. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti ir į pareiškėjo kompanijos poziciją – turima transporto priemonė įgyta kreditu, netekus jos, įmonė neteks pajamų dengti kredito išlaidas. Nurodoma, jog turi būti atsižvelgiama į trečio asmens kaltės ir nerūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp pažeidėjo elgesio, trečiojo asmens elgesio ir administracinio teisės pažeidimo. Pažymima, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose Nr. N-12-334/2005, N-62-421/2006, N-662-1547/2010 nekonfiskavo transporto priemonių, kadangi nenustatyta specialiųjų slėptuvių įrengimo fakto. Konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga nuobauda, vertinant, kad suinteresuoto asmens kaltė nepasireiškė, jis kaip rūpestingas darbdavys ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad toks pažeidimas neįvyktų. Be to, pažeidėjas kaltę pripažino, gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat ir į suinteresuoto asmens šeimos sudėtį bei padėtį, teigiama, jog byloje yra realus pagrindas neskirti papildomos nuobaudos - automobilio konfiskavimo.
Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės laikinai einantis viršininko pareigas A. B. prašo skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą. Pažymima, jog padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, darančių didžiausią žalą visuomenės interesams. Teigiama, jog daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau gali reikalauti iš tokį pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą, todėl galimi materialiniai nuostoliai negali būti pagrindas netaikyti papildomos nuobaudos - automobilio konfiskavimo. Ta aplinkybė, kad transporto priemonės vertė didesnė nei gabentų prekių vertė taip pat nėra besąlygiškas pagrindas nekonfiskuoti, o pareiškėjo skunde minimos nutartys neatspindi šiuo metu formuojamos teismų praktikos.
P. D. C. apeliacinis skundas atmetamas.
J. S. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimą padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
ATPK 210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, užtraukia baudą nuo 10 000 iki 20 000 Lt su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcija suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę, atsižvelgus į šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina ar nekonfiskuotina.
Byloje nustatyta, kad J. S., P. D. C. krovininiu automobiliu „Skania“, v/n (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Raigardo kelio postą nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno 1280 pakelių cigarečių, kurių bendra vertė 9042, 80 Lt tuo pažeidė Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 40 str. ir 41 str. reikalavimus ir padarė ATPK 210 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Jo kaltė padarius administracinį nusižengimą neginčytinai įrodyta ir dėl to nekyla abejonių.
Taip pat byloje nustatyta, kad nusižengimo priemonė – automobilis „Skania“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo ne pažeidėjo nuosavybė. Automobilis registruotas pareiškėjo vardu. Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaudamasis įstatymu, nutarė paskirti baudą ir turto konfiskavimą. Sprendimą dėl turto konfiskavimo teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjas automobilį panaudojo kaip pažeidimo padarymo įrankį (gabenimo priemonę), be kurio pažeidėjas nebūtų galėjęs gabenti tokio didelio cigarečių kiekio, nepateikdamas muitinės kontrolei.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, jog teismas ATPK 26 straipsnio ir 210 straipsnio 1 dalyje numatytų normų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose paprastai laikomasi pozicijos, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu: 1) ji buvo specialiai tam pritaikyta arba 2) jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitines kontrolei (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje, nors konfiskuotoje transporto priemonėje nebuvo įrengtos specialios slėptuvės, tačiau cigaretės buvo slepiamos dviejose vietose (po gultu bei čiužinyje miegamojoje dalyje). Taigi transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas ne tik tada, kai joje specialiai įrengta slėptuvė, bet ir tais atvejais, kai transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandai gabenti, jeigu gabenimas be šios priemonės neįmanomas.
Teismas taikydamas pareiškėjui priklausančio vilkiko konfiskavimą, konstatavo, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, neturi reikšmės faktas, jog vilkike nebuvo įrengtos specialios slėptuvės kontrabandos dalykui paslėpti, o reikšminga tai, kad jos vis dėl to buvo slepiamos, ir slepiamos ne vienoje kabinos vietoje (dėžėse po miegamąja dalimi, miegamajame čiužinyje), be to, nurodyto cigarečių kiekio (1 280 pakelių) asmuo nebūtų galėjęs gabenti be transporto priemonės, nepateikdamas jų kontrolei. Ši teismo išvada atitinka bylos aplinkybes, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo su ja nesutikti. Pareiškėjas teisus teigdamas, jog fiziškai pažeidėjas tikriausia būtų pajėgus pernešti tokį kiekį cigarečių ir be transporto priemonės, tačiau šiuo atveju transporto priemonė palengvino ne tik fiziškai perkeliant cigaretes iš vienos vietos į kitą, tačiau ir pasitarnavo kaip priedanga, taip apsunkinant jų suradimą. Šiuo atveju transporto priemonė buvo ne priemonė perkelti cigaretes iš vienos vietos į kitą, tačiau priemonė jas pergabenti ir išvengti muitinės kontrolės. Akivaizdu, jog eidamas pėsčias vienas asmuo neturėtų jokių galimybių paslėpti tokio kiekio cigarečių ir nepastebėtas kirsti sieną, tuo tarpu krovininis automobilis tam pasitarnauja ne tik dėl to, jog yra didelis, jame lengvai galima tokį kiekį padėti nepastebimoje vietoje (jei neatliekamas detalus patikrinimas), tačiau pasitarnauja kaip priedanga, nes paprastai krovininis transportas vyksta per sieną kitu tikslu ir gabena kitą pagrindinį krovinį. Taigi, darytina išvada, jog tokio kiekio kontrabandos krovinio gabenimas be krovininio automobilio nebūtų įmanomas.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog teismas taikydamas būtent vilkiko, o ne puspriekabės, konfiskavimą, esminio materialiosios teisės pažeidimo nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje panašūs gabentų cigarečių kiekiai, ne kartą pripažinti tokiais, kurių neįmanoma gabenti be transporto priemonės, ir taikytas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylos Nr. N575-3255/2011, N575-172/2012 ir kt.).
Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz., buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas.
Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas buvo įdarbintas pareiškėjo įmonėje vairuotoju, todėl jis turėjo teisinį pagrindą naudotis automobiliu. Byloje nėra kitokių duomenų, kurie leistų manyti, kad jis automobilį naudojo neteisėtu pagrindu.
Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Esant tokiai teismų praktikai, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad jo daiktas nebūtų panaudotas darant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, dėl to iš vairuotojo buvo paimtas rašytinis pasižadėjimas, aukštesniojo teismo nuomone nepaneigia konfiskavimo pagrįstumo ir būtinybės ir nesudaro išimtinės aplinkybės. Tais pačiais motyvais atmetami ir skundo argumentai dėl pareiškėjo šeimyninės padėties.
Byloje taip pat nėra pagrindo švelninti nuobaudą vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nes tai gali būti daroma tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamoje byloje pažeidėjo padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams darančių veikų, numatytų ATPK. Kaip matyti iš bylos medžiagos, veikos darymui pažeidėjas ruošėsi iš anksto, supakuodamas ir paslėpdamas vežamas cigaretes po čiužiniu bei pačiame čiužinyje, tokiu būdu apsunkindamas jų suradimą. Per valstybės sieną buvo gabentas pakankamai didelis kiekis cigarečių. Į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė paskirdamas nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių šioje byloje nėra.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog apylinkės teismas tinkamai taikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. ir 210 str. 1 d. nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
P. D. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Gražys