Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-01-28][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-29-337-2016].docx
Bylos nr.: ATP-29-337/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Panevėžio valstybinė darbo inspekcija institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje (ATPK 41-44(5) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinė byla Nr

                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP 29-337/2016

                                                                              Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00430-2015-0

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.

(S)

          

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. sausio 25 d.

    Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. M. J. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose šio nusižengimo įvykio ir sudėties,

 

n u s t a t ė :

 

Skundžiamu 2015-11-20 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 413 str. 1 d. M. J. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. J. buvo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,K“ direktorius ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido N. P. dirbti įmonėje vairuotoju, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie N. P. darbo sutarties nutraukimą bei draudiminio laikotarpio pabaigą, o būtent N. P. UAB ,,K“ naudai dirbo 2014 m. gruodžio 1 d. nepasirašius su juo darbo sutarties, neįteikus jam darbo sutarties antrojo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie N. P. darbą 2014 m. gruodžio 1 d., tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 1 d., 2 d. reikalavimus.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Mano, kad ši byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, netinkamai ir neobjektyviai įvertinti visi byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės. Institucija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir, vardindama byloje esančius duomenis, pateikia savo. Mano, kad UAB „K“ darbuotojų parodymai yra tendencingi ir iš esmės prieštaraujantys N. P. parodymams. Pažymi, kad teismas, nustatęs byloje patikimų įrodymų trūkumą ir nutraukęs bylą, turėjo įvertinti N. P. pateiktus pirminius parodymus kaip melagingus pagal ATPK 1872 str., o to nepadarymas sudaro pagrindą taikyti M. J. atsakomybę pagal ATPK 413 str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti M. J. kaltę padarius ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia pagrindo tenkinti Institucijos skundą ir pažymi, kad byloje esančių įrodymų vertinimas ir jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Todėl vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad ištyrus visus įrodymus nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad N. P. vieną dieną – 2014-12-01 dirbo nelegaliai UAB ,,K“, nepakanka. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio ATPK 413 str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėties M. J. veiksmuose tyrimui, išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes ir visų surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo M. J. veiksmuose. Priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas ATPK 248 str. nuostatų nepažeidė.

Iš administracinio kaltinimo matyti, kad M. J., kaip darbdavio atstovas, buvo kaltinamas leidęs N. P. 2014-12-01 dirbti įmonėje vairuotoju nelegaliai – nepasirašius su juo darbo sutarties, neįteikus jam darbo sutarties antrojo egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie pastarojo darbą. Tačiau tokios išvados nepagrindžia byloje esantys duomenys. Byloje esančios Sodros pažymos (10, 13 b.l.), M. J. parodymai, taip pat netiesiogiai – N. P. prašymo Darbo ginčų komisijai turinys (56-57 b.l.), ieškinio Panevėžio miesto apylinkės teismui turinys (58-61 b.l.), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutartis (105-106 b.l.) patvirtina, kad N. P. UAB ,,K“ dirbo vairuotoju nuo 2014-10-20 iki 2014-11-28. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose dokumentuose N. P. pats konkrečiai nurodė darbo santykių UAB ,,K“ pabaigą – 2014-11-28, o įsigaliojusi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-25 nutartis (105-106 b.l.) tą konstatavo.

Tuo tarpu dėl N. P. teiginių apie tai, kad jis UAB ,,K“ dar dirbo ir 2014-12-01, kyla abejonių. Neginčytina ir bylos duomenimis patvirtinta, kad 2014-12-01 N. P. buvo atvykęs į darbą UAB ,,K“, tačiau patikimų ir pakankamų duomenų, rodančių jo darbinių funkcijų tą dieną atlikimą, byloje nėra. Sutinkamai su M. J., liudytojų J. M., N. F. parodymais, N. P. 2014-12-01 nedirbo – jam nebuvo suteiktos darbo priemonės, nebuvo reikalaujama atlikti vairuotojo pareigų ir pan. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, vien N. P. atvykimas į darbą bei pateikimas su ankstesnių darbo funkcijų atlikimu susijusių dokumentų vėlesne, po jo atleidimo sekusia data, šiuos duomenis vertinant visos bylos kontekste, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti nelegalaus darbo fakto. Be to, liudytojai J. M. ir N. F. paaiškino N. P. pateiktų byloje esančių su ankstesnių darbo funkcijų atlikimu susijusių dokumentų vėlesne, po jo atleidimo sekusia data, galimybę, kas byloje nėra paneigta.

Be kita ko pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad N. P. atleidimas iš darbo susijęs su kuro trūkumo nustatymu ir jo atsisakymu duoti paaiškinimą tuo klausimu, dėl to nelogiška būtų manyti, kad darbdavys dėl šios situacijos, suabejojęs darbuotojo sąžiningumu atleidęs N. P. iš darbo, jam dar patikėtų darbo priemones be teisinio pagrindo bei garanto – nebegaliojant darbo, materialinės atsakomybės sutartims ir kt. Ši bei kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat tarp N. P. ir M. J. kilęs konfliktas sudaro pakankamą pagrindą abejoti N. P. nurodytomis aplinkybėmis dėl jo atliktų darbinių funkcijų 2014-12-01 UAB ,,K“.

Todėl atsižvelgęs į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad M. J. veikoje nėra ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad M. J. inkriminuotas ATPK 413 str. 1 d. numatytas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, todėl konstatuotina, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Be kita ko pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, jie įstatymo nustatyta tvarka nebegali būti pratęsti, o tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje galimas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Skunde Institucijos keliami klausimai dėl N. P. atsakomybės pagal ATPK 1872 str. nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-20 nutarimą palikti nepakeistą ir LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                      Evaldas Vanagas

 

 


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • DK
  • ATPK 248 str. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai