Baudžiamoji  byla Nr. 1-2960-1034/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41210-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

   Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

R. B. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2017-08-13 apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2017-08-13 Vilniaus aps. VPK 04.36 val. nustatytas 1,84 prom. girtumo laipsnis) buitinio konflikto metu, vieną kartą ranka trenkė į veidą ir vieną kartą koja spyrė į galvą savo sugyventinei L. J., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, pažymi, kad pas gydytoją narkologą ar psichiatrą nesigydė, įskaitoje neregistruotas. Gyvena Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės L. J. bute kartu su ja ir jos motina J. G.. 2017-08-13 apie 04.00 val. buvo namuose ir jau miegojo, kai išgirdo triukšmą, riksmus, atsikėlė pažiūrėti kas atsitiko. Tai L. ginčijosi su savo motina, jos dažnai barasi, pamatė, kad L. mėto lėkštes į savo motiną, tačiau nepataikė, keikia ją necenzūriniais žodžiais, spardė kojomis motinai į kojas. Tuomet nuskubėjo padėti motinai, nes L. buvo neblaivi ir labai agresyvi. Taip ir išėjo, kad tam, kad ją nuraminti, vieną kartą kumščiu sudavė L. į veidą, jai iš lūpos pasipylė kraujas. Ji tapo dar agresyvesnė, pradėjo spardyti kojomis, o paskui pati ir iškvietė policiją. Pažymėjo, kad kojomis jos nespardė, tik sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Labai gailisi, kad sudavė savo sugyventinei L., nori su ja susitaikyti (b. l. 39). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. B. paaiškino, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta visiškai. Kaip ir sakė savo ankstesnėje apklausoje, siekdamas nuraminti savo sugyventinę L. J., vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, jai iš lūpos pasipylė kraujas. Ji tapo dar agresyvesnė, pradėjo jį spardyti kojomis. Gali būti, kad dėl girtumo neprisimena kai kurių tikslių įvykio detalių, todėl gali būti, kad kaip ir yra įtarime, L. koja spyrė į galvą, galimai tuo metu, kai ji jį pati spardė. Labai gailisi, kad sumušė sugyventinę L.. Jai pačiai jis pretenzijų neturi, pats nenukentėjo. Daugiau pasakyti neturi ką (b. 1. 42).

Nukentėjusioji L. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-08-13 pas ją į namus, Savanorių pr. 76-109, Vilnius, atvyko pažįstamas V.. Ji su V. ir R. B. vartojo alkoholį. Ji V. padarė valgyti ir nunešė jam į kambarį, kad pavalgytų. Ji nuėjo į virtuvę parūkyti ir tuomet galimai pavydėjęs R. rūkant suėmė jai už plaukų, patampė, tris kartus kumščiu sudavė į veidą. Labai išsigando, galvojo, kad užmuš, skaudėjo veidą. Tuomet tris kartus, neatsimena iš kurios kojos spyrė jai į pilvo sritį, buvo nukritusi ant žemės, vieną kartą spyrė jai į galvą. Į gydytojus nesikreipė, planuoja kreiptis. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad ji neatsimena jokio konflikto su mama 2017-08-13. Jos sugyventinis R. B., būdamas girtas, užpavyduliavęs virtuvėje pradėjo ją tempti už plaukų ir su ranka vieną kartą trenkė per lūpą, taip pat koja spyrė jai į galvą, pradėjo kraujuoti lūpa. Labai skaudėjo, todėl  griebė arbatinuką ir sudaviau juo jam per galvą. O po to dar griebė puodą, metė ant R., bet nepataikė, puodas nuskrido į kambarį mamai prie pat sofos, kur ji gulėjo. Mama tuo metu buvo savo kambaryje ir iš ten rėkė: „R. nusiramink.“ Su mama nekonfliktavo. Kada R. ją sumušė, ji verkė ir apie 3 val. nakties išėjusi iš namų ir nuėjo į  kazino, esantį Gerosios Vilties gatvėje bei iškvietė policiją (prašė nepažįstamo žmogaus telefono, kad paskambinti). Policija atvažiavo prie kazino ir su ja kartu nuvažiavo į namus, kur sulaikė R. ir išvežė. Dėl įvykusio į  medikus nesikreips (b. 1. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Indrė Liudžiūtė parodė, kad 2017-08-13 apie 04.00 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sumušė sugyventinis. Pranešėja lauks (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lošimų automatų salone. Kartu su porininku A. G. nuvyko minėtu adresu. Prie lošimo automatų salono, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje juos pasitiko pranešėja L. J., kuri paaiškino, kad ją namie sumušė sugyventinis R. B., kartą ranka trenkė į jos veidą ir kartą spyrė į galvą. Ant jos lūpų matėsi kraujas. Kartu su pranešėja buvo nuvykta į įvykio vietą, t.y. (duomenys neskelbtini), kur ji ir gyvena. Užėjus į butą ten rado L. J. motiną J. G., ji gulėjo lovoje, jiems atėjus ji atsisėdo, o iš kito kambario išėjo R. B.. Jis elgėsi adekvačiai. Paklaustas kas nutiko, jis paaiškino, kad trenkė L. J. gindamas jos motiną J. G., kadangi L. J. necenzūriniais žodžiais keikė ją ir mušė. L. J. elgėsi neadekvačiai, agresyviai, keikė savo motiną necenzūriniais žodžiais, lakstė po butą, bei priėjusi prie R. B. jam ranka trenkė į veidą. L. J. motina paaiškino, kad dukra ją nuolat skriaudžia. L. J. daugiau nieko apie įvykį neaiškino, kitų žmonių namie nebuvo (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2017-09-13 tarp jos ir dukros kilo konfliktas kaip ir kasdieną dėl jos alkoholio vartojimo. Pavartojusi alkoholio L. pradėjo varyti ją iš namų. L. ją pradėjo pulti, o R. pradėjo ją ginti ir ją raminti. Tuomet L. jam sudavė su arbatinuku į galvą. Namuose buvo tik trise: ji, R. ir dukra L.. Po smūgio į galvą arbatinuku R. gindamas ją ir save trenkė jai į galvą vieną kartą, pataikė į lūpas ir bėgo kraujas (b. l. 18).

Alkotesterio patikros duomenimis 2017-08-13, 04.36 val. R. B. nustatytas 1,84 prom. girtumas (b. l. 46).

R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariu, o būtent: jis, 2017-08-13 apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2017-08-13 Vilniaus aps. VPK 04.36 val. nustatytas 1,84 prom. girtumo laipsnis) buitinio konflikto metu, vieną kartą ranka trenkė į veidą ir vieną kartą koja spyrė į galvą savo sugyventinei L. J. tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo R. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. B. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 71-75). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 76). Nukentėjusioji dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos ieškinio nereiškė.

Dėl R. B. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. B. – neteistas (b. l. 62-63), našlys, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 54-61), dirba UAB „Pamatų ranga“ betonuotoju (b. l. 51-53). 

              Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi bei sveikatos priežiūra, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga.

Prokuroro siūloma taikyti baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

                     Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka 2017-08-13 04.36 val. (b. l. 32), o paleistas 2017-08-14 09.50 val. (b. l. 33). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

2017-08-14 R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 43).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, ir įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.  

Išaiškinti R. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.     

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Teisėjas                                                                                                                 Ramūnas Keidūnas