Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-239-2008].doc
Bylos nr.: 2-239/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-239/2008

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 110.2

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m.  balandžio 3 d.

Vilnius

             

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Real Estate Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties, kuria taikytas atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas civilinėje byloje Nr. 2-1000-38/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Real Estate Vilnius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adema“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Real Estate Vilnius“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Adema“ 5 776 000 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovo pinigus, o jų nepakankant areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir tik jo trūkstant nusprendė areštuoti  atsakovo pinigus.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas panaikino areštą taikytą atsakovo nekilnojamam turtui 1,76 ha žemės ūkio paskirties sklypui ir areštavo kitą atsakovo nekilnojamą ir kilnojamą turtą.

Atsakovas UAB „Adema“ pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos taikymo atlyginimo užtikrinimo, kuriame prašė įpareigoti ieškovą sumokėti 3 030 500 Lt į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodė, jog atsakovas užsiima nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Areštavus atsakovo nekilnojamąjį turtą atsakovas negali vykdyti savo įsipareigojimų klientams, todėl turi stabdyti savo veiklą, kol bus priimtas sprendimas byloje. Atsakovo 2006 metų grynasis pelnas 6 060 948 Lt. Atsakovas, negalėdamas vystyti veiklos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, netenka pajamų ir metų pabaigoje negaus pelno, t.y. patirs nuostolius, kurie šiuo metu sudaro 1 010 158 Lt. Kadangi bylos nagrinėjimas trunka apie metus, todėl per pusę metų atsakovas gali patirti apie 3 030 500 Lt nuostolių. Nuostolių atsiradimą patvirtina ir preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, kurių terminai pasibaigę arba baigiasi. Už šių sutarčių nevykdymą atsakovas privalės mokėti netesybas, todėl ieškovas turi užtikrinti šių nuostolių atlyginimą. Be to, padėjus į banką areštuoto dydžio indėlį atsakovas gautų 6,7 procento metines palūkanas, kurios taip pat laikytinos nuostoliais. Dėl minėtų aplinkybių ieškovas įpareigotinas įnešti 3 030 500 Lt į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

              Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovą UAB „Real Estate Vilnius“ per 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, 3 000 000 Lt sumoje. Teismas nutartį nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas nutartyje nustatė, kad atsakovas reikalauja užtikrinti nuostolius galinčius atsirasti dėl preliminarių sutarčių nevykdymo, dėl palūkanų už banko negavimo ir dėl negalėjimo vykdyti normalios ūkinės veiklos. Atsakovo argumentus dėl 354 835,14 Lt negautų palūkanų sumos, kurią atsakovas būtų gavęs sudaręs terminuoto indelio sutartį dėl areštuotos 5 296 047 Lt sumos, teismas atmetė nurodydamas, kad atsakovo pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto civilinė apyvarta, o ne finansinės operacijos. Teismas nustatė, kad antstolio yra areštuoti atsakovo UAB „Adema“ pinigai 5296047 Lt sumai. Areštuoti pinigai užkertą kelią juos panaudoti pagrindinėje atsakovo ūkinėje veikloje - nekilnojamojo turto pirkime ir pardavime, todėl atsakovas gali patirti nuostolių. Kadangi dėl pinigų arešto atsakovas gali patirti nuostolių, todėl netaikius atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nebus garantuota ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes nusprendė, jog ieškovas UAB „Real Estate Vilnius“ privalo sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 000 000 Lt sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.

Ieškovas UAB „Real Estate Vilnius“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta dėl šių motyvų:

  1. Teismas iš esmės rėmėsi vienu argumentu, kad areštavus atsakovo pinigus, atsakovas patirs nuostolių, nes apyvartinių lėšų nebuvimas atsakovui trukdytų verstis jo pagrindine veikla. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, o ne pinigus. Todėl vienintelis teismo argumentas, buvęs nuostolių atlyginimo taikymo pagrindu, yra nepagrįstas, t.y. teismas neturėjo pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl pinigų arešto, nes buvo areštuotas nekilnojamasis turtas, o ne pinigai.
  2. Teismas nutartyje neanalizavo teismui pateiktų preliminarių sutarčių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtakos sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Atsakovo pateiktos preliminarios sutartys negali būti laikomos tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo nuostolių atsiradimo galimybę bei jų paskaičiavimo pagrįstumą. Atsakovas yra pateikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodydamas, jog jos trukdo vykdyti sutartį su trečiuoju asmeniu, tačiau nebuvo nurodytos preliminarios sutartys minimos prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo. Be to, atsakovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo buvo prašoma panaikinti vieno iš atsakovui priklausančių žemės sklypų  areštą, tačiau atsakovas nenurodė, jog  kitas areštuotas turtas yra preliminariųjų sutarčių objektas ir dėl šio turto arešto atsakovas gali patirti nuostolių. Dėl pateiktos preliminarios sutartys negali būti laikomos patikimais atsakovo nuostolius patvirtinančiais įrodymais.
  3. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog egzistuoja atsakovo nuostolių atsiradimo galimybė ir nėra duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes ieškovas yra sėkmingai veikianti bendrovė turinti pakankamai turto atsakovo nuostoliams atlyginti.

 

              Atskirasis skundas tenkintinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

              Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovo nuostolių atlyginimo institutą motyvuodamas tuo, jog areštavus atsakovo banko sąskaitą atsakovas negali vykdyti veiklos – pirkti-parduoti nekilnojamojo turto objektus. Iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutarties (b.l. 11-12), kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, matyti, kad teismas nutarė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų ribose ir tik šio turto nesant arba esant nepakankamai, teismas leido areštuoti atsakovo pinigus. Iš antstolio 2008 m. sausio 30 d. patvarkymo ir turto arešto vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/13971-1 (b.l. 59-63) matyti, kad antstolis areštavo atsakovo nekilnojamojo turto už 5 296 047 Lt, t.y. areštuoto turto vertė artima ieškinio reikalavimų sumai. Iš AB SEB Vilniaus bankas 2008 m. vasario 5 d. pažymos Nr. 01094 (b.l. 34) matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/13971-1 antstolis areštavo atsakovo pinigus 5 296 047 Lt. Tačiau pinigų areštas pagal teismo nutartį buvo galimas tik nesant arba nepakankant kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovo areštuoto turto pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl pinigų areštas yra perteklinis ir pažeidžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartyje nustatytą tvarką. Be to, atsižvelgtina, kad iš minėtos AB SEB Vilniaus bankas 2008 m. vasario 5 d. pažymos Nr. 01094 matyti, jog 2008 m. vasario 2 d. duomenimis atsakovo sąskaitoje buvo 198,20 Lt. Atsakovo pinigai sąskaitoje yra areštuoti nuo 2004 m. birželio 22 d., be 5 296 047 Lt arešto, taikytino šioje byloje, pradedant nuo 2007 m. spalio 29 d. yra vykdomi Vilniaus apskrities VMI sprendimai išieškoti 1 394 771,90 Lt sumą iš atsakovo, kurie neįvykdyti. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog tik dėl ieškovo reikalavimams užtikrinti taikomo arešto atsakovas gali patirti nuostolių.

              Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo sąskaitoje pinigų nėra, t.y. pinigai realiai areštuoti nebuvo, o pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pagrįsta tik tikėtinais nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl pinigų arešto, todėl skundžiama nutartis naikintina (CPK 147 str.).

              Atsakovas prašydamas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo, be kitų motyvų rėmėsi tuo, jog negali vykdyti preliminarių sutarčių, todėl privalės mokėti netesybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog toks reikalavimas yra pateiktas, tačiau nepasisakė dėl šio reikalavimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, todėl klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nagrinėdamas klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti, jog atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas galimas esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, jog atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (CPK 147 str. 1 d.). Galimybė nuostoliams atsirasti ateityje remiasi pakankamai pagrįsta tikimybe tokiems nuostoliams atsirasti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo nuostolių atsiradimo galimybė remiasi galimais trečiojo asmens veiksmais, t.y. gali reikalauti arba gali nereikalauti netesybų, todėl pirmosios instancijos teismas turi įvertinti šią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ar atsakovo nuostolių atlyginimas nėra apsunkintas turi įvertinti ieškovo finansines galimybes atlyginti galimus atsakovo nuostolius, šios priemonės taikymo įtaką ieškovo normaliai komercinei veiklai, ieškovo veiksmus siekiant išvengti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo ir kitas aplinkybes. Tik įvertinęs minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas gali spręsti klausimą dėl atsakovo nuotolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

              Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartį dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisėtai nukreipė vykdyti skubiai. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį skubiai vykdoma tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įstatymai nenumato galimybės skubiai vykdyti nutartį dėl atsakovo galimų nuotolių atlyginimo užtikrinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės nukreipti skubiai vykdyti skundžiamą nutartį.

              Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Teisėjai                                                                                                                              Danutė Milašienė

 

                                                                                                                                            Vincas Verseckas

 

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis