Civilinė byla Nr. e2YT-5794-1042/2019

                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02400-2019-0

    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5;

 (S)

           3.4.5.2;

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., valstybinė įmonė (toliau VĮ) Turto bankas.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėja A. C. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., miręs (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po sutuoktinės A. C., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė visą A. C., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motina A. C.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas, A. C. sutuoktinis, A. C.. Po A. C. mirties liko turtas, įgytas santuokos metu su velioniu A. C.: (duomenys neskelbtini); įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai ir pan. Po sutuoktinės mirties A. C. priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti (LR CK 5.51 str.). Tiek iki sutuoktinės mirties, tiek ir po to, iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), A. C. gyveno, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinosi ir kitu turtu. Beveik visas turtas buvo registruotas būtent jo vardu. A. C. bute gyveno, juo naudojosi, neišskirdamas sutuoktinės dalies, mokėjo mokesčius. Mirusysis A. C. naudojosi taip pat ir likusiais sutuoktinės daiktais, pavyzdžiui, buities prietaisais, baldais, įrankiais, kuriuos priėmė, kaip sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti.

3.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Suinteresuotas asmuo V. K. pateiktame sutikime nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

5.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamas turtas – 0,2000 ha dalis žemės sklypo ir pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini); 14,6800 ha dalis žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); 7,8700 ha dalis žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); 12,9500 ha dalis žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, adresu: (duomenys neskelbtini); dalis garažo Nr. 8, adresu: (duomenys neskelbtini); dalis garažo Nr. 7, adresu: (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas A. C., vardu. Pareiškėjos tėvo A. C. ir mamos A. C. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Medicininio mirties liudijimų duomenimis, pareiškėjos tėvas A. C. mirė (duomenys neskelbtini), o mama A. C. – (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės A. C. mirties A. C. liko gyventi tame pačiame bute, prižiūrėjo jį, priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai jį valdydamas. Iš Šiaulių miesto 5-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. C. palikimą. Iš Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro liudijimo, matyti, kad po A. C. mirties, pareiškėja A. C., V. K. priėmė A. C. palikimą.  

      Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

6.       Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7.       Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

8.       Teismas, atsižvelgdamas į prieš, tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos A. C. tėvas A. C. priėmė po sutuoktinės A. C. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

9.       Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad A. C. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., po sutuoktinės A. C. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti, pareiškėja turės galimybę priimti visą pusbrolio palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.?

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Tenkinti pareiškėjos A. C. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas A. C., miręs ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. C. mirties ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                          Aleksandras Rusakas