Civilinė byla Nr. 2-204/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.1; 116.11; 121.19

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                               

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai nutartyje, priimtoje akcinės bendrovės „Oruva“ bankroto byloje Nr. B2-301-267/2006.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą, patvirtinti nepatenkintus ir patikslintus AB „Oruva“ kreditorinius reikalavimus pagal pridedamus priedus Nr. 1, 2, 3, taip pat išregistruoti AB „Oruva“ iš įmonių rejestro.

Trečiasis asmuo (kreditorius) AB Turto bankas 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje. Prašė ištaisyti rašymo apsirikimą nurodant, kad minėta nutartimi buvo patvirtintas Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt dydžio reikalavimas, taip pat ištaisyti rašymo apsirikimą nurodant, kad minėta nutartimi buvo patvirtintas AB Turto banko 49 824 324,68 Lt dydžio reikalavimas. AB Turto bankas pažymėjo, kad teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje netiksliai nurodyti Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimai. Priimant nutartį dėl AB „Oruva“ bankroto procedūros užbaigimo Finansų ministerijos reikalavimas bankroto byloje buvo 104 200 105,57 Lt, o AB Turto banko reikalavimas – 49 824 324,68 Lt. Šių aplinkybių neginčija ir buvęs bankroto administratorius UAB „Bankrotera“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi (skundžiama nutartis) ištaisė rašymo apsirikimus Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, nurodydamas, kad ja buvo patvirtinti antros eilės Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt kreditorinis reikalavimas bei AB Turto banko 49 824 324,68 Lt kreditorinis reikalavimas. Teismo įsitikinimu, prie 2005 m. kovo 30 d. teismo nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše nurodyti duomenys neatitinka bankroto bylos nagrinėjimo metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais atliktų korekcijų dėl kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko bei jų finansinių reikalavimų, neatsižvelgta į 2005 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ištaisyti apsirikimai dėl Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansinių reikalavimų. Teismo įsitikinimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog prie 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše dėl techninės klaidos liko neįrašytas kreditorius - Finansų ministerija, nenurodyti šio kreditoriaus, taip pat kreditoriaus AB Turto banko kreditoriniai reikalavimai, kurie bankroto bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinti ir teismo patvirtinti. Prie nutarties dėl bankrutavusios AB „Oruva“ bankroto proceso pabaigos buvo pridėti ne patikslinti ir teismo patvirtinti galutiniai kreditorių reikalavimai, bet pasenę duomenys, todėl tai vertintina kaip aiški techninė klaida, kuri turi būti ištaisyta. Klaidos ištaisymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo nutarties dėl įmonės pabaigos esmę, nes kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai buvo patikslinti bei patvirtinti bankroto bylą nagrinėjusio teismo tarpiniais procesiniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Trečiasis asmuo UAB „FF Lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.          Skundžiama nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes UAB „FF Lizingas“ nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Teismas nesudarė galimybės realizuoti įstatyme suteiktos teisės pateikti atsiliepimą į AB Turto banko prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

2.          Nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes ja netiesiogiai pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens AS „Parex banka“. AB „Oruva“ bankroto byloje Finansų ministerija teikė teismui prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo remdamasi tuo, kad ji valstybės vardu garantavo už AB „Oruva“ kitam šioje bankroto byloje patvirtintam kreditoriui – AS „Parex banka“. Jeigu teismas keičia Finansų ministerijos kreditorinius reikalavimus likviduotai ir iš Juridinių asmenų registro dar 2005 m. balandžio 1 d. išregistruotai AB „Oruva“, turi keistis ir AS „Parex banka“ kreditoriniai reikalavimai. Teismas nepasisakė dėl AS „Parex banka“ kreditorinių reikalavimų.

3.          Nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas. Teisėja R. A. G. šią bylą jau nagrinėjo kaip AB „Oruva“ bankroto bylos teisėja, todėl CPK 65, 66 straipsniuose numatytais pagrindais jai reikėjo nusišalinti. Antrą kartą ta pati teismo sudėtis tos pačios bylos nagrinėti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bet kokie ginčai AB „Oruva“ bankroto byloje, kylantys iš bankroto santykių, negalimi. Finansų ministerijos kreditoriniai reikalavimai atsirado ne iš paskolos sutarties, o iš jos garantavimo pagal atitinkamą valstybės garantijos sutartį už skolininko AB „Oruva“ įsipareigojimus kitam kreditoriui AS „Parex banka“. Teisėja, priėmusi 2005 m. kovo 30 d. nutartį, kilus ginčui, ar AB Turto banko prašymas yra tik dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, ar dėl bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujinus bylos nagrinėjimo, negalėjo būti nešališka ir privalėjo nusišalinti.  

4.          AB Turto banko prašymo tenkinimas yra ne rašymo apsirikimo ištaisymas, o bylos nagrinėjimas iš esmės, kurį draudžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis. Teismo sprendimas gali turėti įtakos kitiems AB „Oruva“ kreditoriams. AB Turto banko prašymo teikimas nėra dėl rašymo klaidos.

5.          Teismui nepateikti įrodymai, kad AB Turto banko ir Finansų ministerijos pateikti skaičiai yra tikri, t.y. pirminiai dokumentai. Jų reikalavimai ir reikalavimų dydžio klausimai negali būti svarstomi dar kartą jau išnagrinėtoje AB „Oruva“ bankroto byloje. Išregistravus bankrutavusią įmonę iš registro, tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami. Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis buvo priimta kaip bylos nagrinėjimo rezultatas, kurį peržiūrėti galima tik atnaujinus bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskiruoju skundu keliama teismo procesinių veiksmų vertinimo sprendžiant rašymo apsirikimų (techninio pobūdžio klaidų) teismo nutartyje dėl bankrutavusios įmonės pabaigos ištaisymą problema, taip pat keliamas teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindų buvimo klausimas.

 

Dėl atskirajame skunde išvardintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų

 

CPK 276 straipsnis įtvirtina rašymo apsirikimo ar aritmetinių klaidų ištaisymo klausimo sprendimą rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas ištaisymų klausimas, nėra informuojami (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Kadangi apie savo padarytus rašymo apsirikimus ir juos nulėmusias priežastis geriausiai žino bylą nagrinėjęs teismas (teisėjas), byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas taisant sprendimo ar nutarties klaidas nėra reikalingas. Iš bylos duomenų matyti, kad apie 2010 m. gegužės 21 d. posėdį, kuriame buvo svarstomas AB Turto banko prašymas dėl rašymo apsirikimų 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, pirmosios instancijos teismas pranešė prašymą pateikusiam AB Turto bankui ir jo atstovautam AB „Oruva“ bankroto byloje kreditoriui Finansų ministerijai (t. 18, b. l. 150-151). Ta aplinkybė, kad teismas apie posėdį, kuriame sprendė rašymo apsirikimų ištaisymo klausimą, pranešė klaidų ištaisymu tiesiogiai suinteresuotiems asmenims (prašymą dėl klaidų ištaisymo pateikusiam AB Turto bankui ir jo atstovaujamai Finansų ministerijai), procesinio sprendimo trūkumų ištaisymo teisiniam reglamentavimui reikšmės neturi ir yra pateisinamas tik teismo siekiu dalyvaujant asmenims, kurių atžvilgiu padarytos tos techninės klaidos, kuo geriau išsiaiškinti klaidų turinį bei pobūdį ir teisingai išspręsti klaidų ištaisymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 21 d. posėdyje techninių klaidų 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ištaisymo klausimas buvo išnagrinėtas jokiems AB „Oruva“ bankroto byloje dalyvavusiems asmenims nedalyvaujant (t. 18, b. l. 152), todėl 2010 m. gegužės 21 d. nutartis prilygintina teismo procesiniam dokumentui, priimtam rašytinio proceso tvarka, kaip tai ir numatyta CPK 276 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis išdėstytais argumentais atmetami kaip teisiškai nepagrįsti apelianto motyvai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pranešti suinteresuotam asmeniui UAB „FF Lizingas“ apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klaidų 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ištaisymo klausimas.

Procesiniai įstatymai nenumato, kad prieš sprendžiant rašymo apsirikimų ar aritmetinių klaidų ištaisymo klausimą, teismas privalėtų kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlyti pateikti atsiliepimus tuo klausimu. Dėl šios priežasties laikytinas teisiškai nepagrįstu apelianto teigimas, kad teismas nesudarė suinteresuotam asmeniui UAB „FF Lizingas“ galimybės realizuoti CPK numatytos atsiliepimo į prašymą dėl klaidų ištaisymo pateikimo teisės.    

Kadangi techninių klaidų ištaisymu negali būti keičiama 2005 m. kovo 30 d. teismo nutarties dėl įmonės pabaigos esmė, juo nekeičiami nutarties dėl AB „Oruva“ pabaigos priėmimo momentu ankstesnėmis tarpinėmis nutartimis nustatyti ir patvirtinti faktai dėl kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansinių reikalavimų ir jų dydžio, taip pat jų tenkinimo eiliškumo, apsprendžiančių šių kreditorių teisių ir pareigų turinį bei realizavimo sąlygas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nutartimi dėl klaidų ištaisymo yra nuspręsta (pasisakyta) dėl kito asmens (kitų asmenų) teisių ir pareigų arba jų apimties.   

Įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas (sprendimo ar nutarties techninius netikslumus) ištaiso procesinį sprendimą su tokio pobūdžio trūkumais priėmęs teismas. Toks teisinis reglamentavimas grindžiamas elementaria logine taisykle, kad apie savo padarytas technines klaidas procesiniame sprendime geriausiai žino bylą nagrinėjęs teismas. 2005 m. kovo 30 d. nutartis priimta bylą apygardos teisme nagrinėjant pirmąja instancija, todėl šio teismo vardu veikė nutartį vienasmeniškai priėmęs teisėjas, turintis visus proceso įstatymuose numatytus apygardos teismo įgaliojimus (Teismų įstatymo 36 str. 2 d.). Teismo procesiniai veiksmai ištaisant sprendime ar nutartyje padarytus rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas, vadovaujantis taisykle, kad techninių klaidų ištaisymu nėra keičiama ištaisomo procesinio sprendimo esmė, negali būti laikomas pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl atmetami kaip teisiškai nepagrįsti apelianto motyvai, kad klaidų ištaisymo klausimas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo atliktas neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, klaidų 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ištaisymo klausimą privalėjo spręsti tas pirmosios instancijos teismo vardu veikęs teisėjas, kuris ir padarė tas klaidas, o nusišalinti nuo klaidų ištaisymo klausimo nagrinėjimo šiam teisėjui nebuvo įstatyminio pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą nutartį dėl CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimų pagrindų, negalima, nes tokie pagrindai nenustatyti.   

 

Dėl 2005 m. kovo 30 d. nutarties klaidų ištaisymo nekeičiant nutarties esmės

 

CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Visais atvejais galimas tik toks klaidų sprendime (nutartyje) ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo (nutarties) esmės. Tai reiškia, kad ištaisant rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas negalima pakeisti sprendime (nutartyje) nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas.

            Šiaulių apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi nusprendė užbaigti AB „Oruva“ bankroto procedūrą ir išregistruoti AB „Oruva“ iš įmonių rejestro (t. 16, b. l. 83). Šia nutartimi taip pat buvo patvirtinti ir patikslinti likę nepatenkinti AB „Oruva“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai pagal pridedamus nutarties priedus Nr. 1-3 (t. 16, b. l. 84-138). Iš nutarties prieduose esančių duomenų matyti, kad AB Turto banko kreditoriniai reikalavimai sudarė: II eilės – 56 665 592,88 Lt, III eilės – 29 257 486,68 Lt. Finansų ministerija į kreditorių sąrašus nutarties prieduose neįrašyta. AB Turto bankas 2009 m. rugpjūčio 6 d. prašymu Nr. (7.3-41)-SK4-2701 savo vardu, taip pat veikdamas pagal pavedimo sutartį Finansų ministerijos vardu, prašė ištaisyti rašymo apsirikimus 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, kiek tai susiję su nepatenkintų kreditorinių reikalavimų patikslinimu ir patvirtinimu, nurodant, kad šia nutartimi buvo patvirtintas Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt kreditorinis reikalavimas, taip pat nurodant, kad šia nutartimi buvo patvirtintas AB Turto banko 49 824 324,68 Lt kreditorinis reikalavimas (t. 18, b. l. 1-2). Atskirajame skunde akcentuojama, kad AB Turto banko 2009 m. rugpjūčio 6 d. prašymas dėl klaidų ištaisymo reiškia prašymą išnagrinėti iš esmės AB „Oruva“ bankroto bylą, kiek tai susiję su įmonės pabaigos dėl bankroto paskelbimu ir likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų patvirtinimu. Su tokiu teigimu nėra pagrindo sutikti.

Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartyje (bylos kasacinėje instancijoje Nr. 3K-3-134/2010, t. 18, b. l. 135-142) konstatuota, kad prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše nurodyti duomenys neatitinka bankroto bylos nagrinėjimo metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais atliktų korekcijų dėl kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko bei jų finansinių reikalavimų, neatsižvelgta į 2005 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ištaisyti apsirikimai dėl Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimų (t. 16, b. l. 134-135). Kasacinis teismas sprendė, kad pagal šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią ypatingą situaciją yra pagrindas daryti išvadą, jog prie Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše dėl techninės klaidos liko neįrašytas kreditorius – Finansų ministerija, nenurodyti šio kreditoriaus, taip pat kreditoriaus AB Turto banko reikalavimai, kurie bankroto bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinti ir teismo patvirtinti. Prie įvardintos nutarties, kuria nuspręsta dėl bankrutavusios AB „Oruva“ pabaigos, pridėti ne patikslinti ir teismo patvirtinti galutiniai kreditorių reikalavimai, bet pasenę duomenys. Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta likus dviem mėnesiams iki 2005 m. kovo 30 d. nutarties, kurią prašoma ištaisyti, buvo, be kita ko, išspręstas ir rašymo apsirikimų ankstesnėse bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartyse ištaisymo klausimas, tačiau teismo atlikti ištaisymai, kreditorių reikalavimų patikslinimai neįrašyti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje tai vertintina kaip aiški techninė klaida, kuri turi būti neabejotinai ištaisyta. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo nutarties dėl įmonės pabaigos esmę, nes, minėta, kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai buvo patikslinti bei patvirtinti bankroto bylą nagrinėjusio teismo tarpiniais procesiniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami.

Pagal CPK 362 straipsnį kasacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento, o kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (šiuo konkrečiu atveju – iš naujo nagrinėjančiam klaidų nutartyje ištaisymo klausimą). Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) įgyja res iudicata galią. Procesiniu teisiniu aspektu tai reiškia draudimą ginčyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytus faktus. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, negalima ginčyti (kvestionuoti) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutartimi ar nutarimu nustatytų faktų ir teisinių santykių. Įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi nustatyta, kad 2005 m. kovo 30 d. nutartyje dėl AB „Oruva“ pabaigos yra padaryta techninio pobūdžio klaidų, pasireiškusių tuo, kad į kreditorių sąrašą neįrašytas kreditorius Finansų ministerija, taip pat įrašytas AB turto banko kreditorinis reikalavimas pagal pasenusius duomenis, neįvertinus vėlesnėmis teismo nutartimis atliktų šio kreditoriaus finansinių reikalavimų korekcijų. Tai įvertinta kaip aiški techninė klaida, kuri turi būti neabejotinai ištaisyta. Šie 2005 m. kovo 30 d. nutarties trūkumai įvardyti kaip aiškios techninės klaidos, kurios gali ir turi būti ištaisytos taikant CPK 276 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo nurodyta, kad tokių klaidų ištaisymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo nutarties dėl įmonės pabaigos esmę, nes Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai buvo patikslinti bei patvirtinti bankroto bylą nagrinėjusio teismo tarpiniais procesiniais sprendimais. Taigi apeliantas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti (ginčyti) kasacinio teismo išvadų apie tai, kad AB Turto banko 2009 m. rugpjūčio 6 d. prašymu apskritai siekiama techninių klaidų 2005 m. kovo 30 d. nutartyje ištaisymo, bet ne pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės ar 2005 m. kovo 30 d. nutarties esmės keitimo.  

Kaip minėta, prašydamas ištaisyti technines klaidas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, AB Turto bankas prašė nurodyti, kad šia nutartimi buvo patvirtintas Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt kreditorinis reikalavimas, taip pat nurodyti, kad šia nutartimi buvo patvirtintas AB Turto banko 49 824 324,68 Lt kreditorinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi visiškai tenkino AB Turto banko prašymą, nurodydamas, kad 2005 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtintas Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt kreditorinis reikalavimas ir AB Turto banko 49 824 324,68 Lt kreditorinis reikalavimas. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartyje pažymėta, kad prie 2005 m. kovo 30 d. nutarties pridėtame antrosios ir trečiosios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąraše esantys duomenys neatitinka bankroto bylos nagrinėjimo metu tarpiniais teismo procesiniais sprendimais atliktų korekcijų dėl kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko bei jų finansinių reikalavimų, neatsižvelgta į 2005 m. sausio 17 d. nutartį, kuria ištaisyti apsirikimai dėl Finansų ministerijos ir AB Turto banko. Kasacinio teismo atkreiptas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta likus dviem mėnesiams iki 2005 m. kovo 30 d. nutarties, be kita ko, išspręstas ir rašymo apsirikimų ankstesnėse bankroto bylą nagrinėjusio teismo nutartyse ištaisymo klausimas, tačiau teismo atlikti ištaisymai neįrašyti Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje. Kasacinis teismas akcentavo, jog klaidų ištaisymas negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo nutarties dėl įmonės pabaigos esmę todėl, kad kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai buvo patikslinti bei patvirtinti bankroto bylą nagrinėjusio teismo tarpiniais procesiniais sprendimais, kurie nebuvo ginčijami. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus būtina įvertinti, ar AB Turto banko prašyme dėl klaidų ištaisymo nurodyti Finansų ministerijos ir AB Turto banko kreditorinių reikalavimų dydžiai atitinka teismo tarpinėmis nutartimis įvertintas ir patvirtintas šių kreditorių finansines pretenzijas bei jų dydžius ir pagal tai spręsti, ar visiškas AB Turto banko prašymo patenkinimas nereikštų 2005 m. kovo 30 d. nutarties (jos dalies) esmės keitimo.

Paskutinės kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko reikalavimų ir jų dydžio korekcijos prieš priimant nutartį dėl AB „Oruva“ pabaigos buvo atliktos teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi (t. 16, b. l. 14-15). Iš bankroto bylos dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. kovo 30 d. AB „Oruva“ bankroto bylą nagrinėjęs teismas daugiau klausimų, susijusių su kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko kreditorinių reikalavimų ir jų dydžio korekcijomis, nesprendė. Šių kreditorių finansinių reikalavimų ir jų dydžio klausimas atskirai nebuvo svarstomas ir priimant 2005 m. kovo 30 d. nutartį. Vadinasi, 2005 m. kovo 30 d. nutarties prieduose turėjo būti fiksuojami tokie Finansų ministerijos ir AB Turto banko kreditoriniai reikalavimai, kurie buvo teismo patvirtinti (patikslinti) paskutine tarpine teismo nutartimi, kuri, kaip jau nurodyta, buvo priimta 2005 m. sausio 17 d.     

Šiaulių apygardos teismas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs likvidacinės komisijos pirmininko UAB „Bankrotera“ prašymą dėl 2003 m. balandžio 22 d. ir 2003 m. gegužės 28 d. nutartyse padarytų rašymo apsirikimų ištaisymo ir patikslintų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nutarė ištaisyti ankstesniuose procesiniuose sprendimuose esančias rašymo klaidas ir nurodyti, kad Finansų ministerijos finansinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, o AB Turto banko – 44 363 393,15 Lt. Šia nutartimi taip pat buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo Šiaulių teritorinė muitinė, kurios finansinį reikalavimą (2 127 826 Lt) perėmė AB Turto bankas (t. 16, b. l. 14-15). Įvertinus aplinkybes, kad vėlesniais tarpiniais teismo sprendimais šių kreditorių finansiniai reikalavimai nebebuvo koreguojami, taikant klaidų ištaisymo institutą turi būti nurodoma, kad 2005 m. kovo 30 d. nutartimi tvirtinamas Finansų ministerijos nepatenkintas kreditorinis reikalavimas, kurio bendras dydis yra 104 112 699,94 Lt, taip pat tvirtinamas AB Turto banko nepatenkintas kreditorinis reikalavimas, kurio bendras dydis yra 46 491 219,15 Lt, kaip buvo įrašyta teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartyje (AB Turto banko bendrą kreditorinį reikalavimą sudaro 2005 m. sausio 17 d. nutartyje nurodytas 44 363 393,15 Lt reikalavimas ir papildomai šiam kreditoriui patvirtintas 2 127 826 Lt reikalavimas anuliavus Šiaulių teritorinės muitinės reikalavimą). Taikant klaidų teismo procesiniame dokumente ištaisymo teisinį institutą negali būti tenkinama AB Turto banko prašymo dalis nurodyti Finansų ministerijos 104 200 105,57 Lt dydžio, t. y. 87 405,63 Lt suma didesnio kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, nei jis buvo patikslintas 2005 m. sausio 17 d. nutartimi. AB “Oruva“ bankroto byloje yra AB Turto banko 2003 m. gruodžio 24 d. prašymas likvidacinės komisijos pirmininkui padidinti Finansų ministerijos reikalavimą 87 405,63 Lt suma iki bendro 104 200 105,57 Lt dydžio (t. 14, b. l. 115-117), tačiau bankroto byloje nėra duomenų, kad šis prašymas būtų teiktas svarstyti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui iki nutarties dėl AB „Oruva“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro priėmimo. Taip pat nėra duomenų, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui AB „Oruva“ likvidacinės komisijos pirmininkas būtų teikęs nagrinėti prie AB „Turto banko“ 2009 m. rugpjūčio 6 d. prašymo dėl klaidų ištaisymo pridėtą 2004 m. gruodžio 7 d. raštą likvidacinės komisijos pirmininkui dėl Finansų ministerijos ir AB Turto banko kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (t. 18, b. l. 10-12). Bankroto byloje esančiu AB „Oruva“ likvidacinės komisijos pirmininko pareigas ėjusios UAB „Bankrotera“ paskutiniuoju - 2005 m. sausio 3 d. teikimu (t. 16, b. l. 1-2) buvo prašoma ištaisant rašymo apsirikimą nurodyti, kad Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas yra 104 112 699,94 Lt, kad AB Turto banko kreditorinis reikalavimas yra 44 363 393,15 Lt ir papildomai patvirtinti jo 2 127 826 Lt kreditorinį reikalavimą, kaip ir buvo padaryta teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi. Kartu su AB Turto banko 2009 m. rugpjūčio 6 d. prašymu dėl klaidų ištaisymo pateiktas 2005 m. sausio 12 d. skolų suderinimo aktas (t. 18, b. l. 13), kuriuo fiksuojami kreditorinių reikalavimų dydžiai 2004 m. gruodžio 31 d. būklei, teisinės reikšmės neturi, nes šiame akte nurodytų kreditorinių reikalavimų mastas (dydžiai) nebuvo teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir nebuvo jo patvirtinti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad taikant klaidų teismo sprendime (nutartyje) ištaisymo teisinį institutą, šiuo konkrečiu atveju taisant 2005 m. kovo 30 d. nutartyje padarytas technines klaidas, susijusias su kreditorių Finansų ministerijos ir AB Turto banko nepatenkintų finansinių reikalavimų ir jų dydžio nurodymu, negalėjo būti nurodomas kitoks tų reikalavimų dydis, nei patvirtintas paskutine tarpine 2005 m. sausio 17 d. nutartimi. Kitokio dydžio Finansų ministerijos ir AB Turto banko kreditorinių reikalavimų, nei patvirtinti teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartimi, nurodymas 2005 m. sausio 30 d. nutartyje taikant rašymo apsirikimų (techninių klaidų) ištaisymo teisinį institutą yra negalimas, nes tokiu atveju jis reikštų 2005 m. sausio 30 d. nutarties dalies, kuri susijusi su Finansų ministerijos ir AB Turto banko nepatenkintų kreditorinių reikalavimų patvirtinimu, esmės keitimą. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad Finansų ministerijos ir AB Turto banko finansiniai reikalavimai bei jų dydis 2005 m. kovo 30 d. nutartyje turi atitikti šių kreditorių reikalavimų dydžius, patvirtintus (patikslintus) paskutine prieš tai priimta tarpine teismo nutartimi. Vertintina, kad šia procesine teisine apimtimi yra iš dalies tenkinamas trečiojo asmens UAB „FF Lizingas“ atskirasis skundas.

Šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartyje nurodyta, kad būtina patikrinti Finansų ministerijos ir AB Turto banko patikslintų ir pakeistų finansinių reikalavimų eiles; aplinkybę, ar Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje įrašyti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai yra Finansų ministerijos finansiniai reikalavimai; kokio dydžio yra Finansų ministerijos finansinis reikalavimas pagal paskutiniuosius teismo procesiniu sprendimu patikslintus duomenis; ar  2005 m. kovo 30 d. nutartyje atsispindi  kai kurių AB „Oruva“ kreditorių finansinių reikalavimų perleidimas AB Turto bankui.

AB „Oruva“ bankroto bylos duomenys leidžia neabejotinai teigti, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutarties prieduose įrašyti AB Turto banko 56 665 592,88 Lt kaip antrosios eilės kreditoriaus ir 29 257 486,68 Lt kaip trečiosios eilės kreditoriaus finansiniai reikalavimai yra Finansų ministerijos kreditoriniai reikalavimai. Šią aplinkybę patvirtina AB „Oruva‘ bankroto byloje esantis AB Turto banko prašymas (t. 2, b. l. 14-15) patvirtinti Finansų ministerijos kreditorinį reikalavimą – 85 923 079,56 Lt (iš to skaičiaus antros eilės – 56 665 592,88 Lt, trečios eilės – 29 257 486,68), taip pat bankroto administratoriaus 2001 m. gruodžio 5 d. teikimas teismui tvirtinti patikslintus kreditorinius reikalavimus: Finansų ministerijos antros eilės reikalavimą – 56 665 592,88 Lt, trečios eilės reikalavimą – 29 257 486,68 Lt (t. 2, b. l. 74 ir 124). Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas vėliau buvo klaidingai fiksuotas kaip AB Turto banko reikalavimas (t. 13, b. l. 216). AB „Oruva“ bankroto bylos eigoje Finansų ministerijos antrąja eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas padidintas iki teismo patvirtinto 74 855 213,26 Lt dydžio, o trečiąja eile tenkintino reikalavimo dydis išliko nepakitęs – 29 257 486,68 Lt  (t. 2, b. l. 134-135, 147-148, t. 13, b. l. 40-42, 215-216, t. 16, b. l. 14-15). Tokiu būdu AB „Oruva“ bankroto byloje 2005 m. kovo 30 d. nutartimi fiksuojamo Finansų ministerijos nepatenkinto bendro kreditorinio reikalavimo (104 112 699,94 Lt) dalis - 74 855 213,26 Lt tenka kaip  antrosios eilės kreditoriui, kita dalis - 29 257 486,68 Lt tenka kaip trečiosios eilės kreditoriui.

AB „Oruva“ bankroto byloje teismo 2003 m. sausio 6 d. nutartimi kreditoriui AB Turto bankui buvo patvirtintas pirmąja eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas – 9 188 068,47 Lt, antrąja eile tenkintinas reikalavimas – 32 723 869,68 Lt (t. 13, b. l. 160). AB „Oruva“ bankroto byloje esančiais rašytiniais duomenimis, iki 2005 m. kovo 30 d. nutarties priėmimo AB Turto banko pirmąja eile tenkintino reikalavimo dydis nebuvo pakeistas, o buvo koreguojamas antrąja eile tenkintino reikalavimo dydis, kuris pagal vėliausiai priimtą tarpinę 2005 m. sausio 17 d. nutartį sudarė 37 303 150,68 Lt. Tokiu būdu AB „Oruva“ bankroto byloje 2005 m. kovo 30 d. nutartimi fiksuojamo AB Turto banko nepatenkinto bendro kreditorinio reikalavimo (46 491 219,15 Lt) dalis - 9 188 068,47 Lt tenka kaip pirmosios eilės kreditoriui, likusi dalis - 37 303 150,68 Lt tenka kaip antrosios eilės kreditoriui. Šias AB Turto banko kreditorinio reikalavimo dalis sudaro AB Turto bankui kitų subjektų perleisti kreditoriniai reikalavimai, kurių dydžio fiksavimo ištaisant technines klaidas 2005 m. kovo 30 d. nutartyje klausimą teisėjų kolegija jau aptarė aukščiau.       

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Ištaisyti rašymo apsirikimus Šiaulių apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje AB „Oruva“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-8-71/2007, tomas 16, b. l. 83-138), nurodant, kad 2005 m. kovo 30 d. nutartimi buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 104 112 699,94 Lt (vieno šimto keturių milijonų vieno šimto dvylikos tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt devynių litų ir 94 centų) kreditoriniai reikalavimai (iš to skaičiaus: 74 855 213,26 Lt – kaip antrosios eilės kreditoriaus, 29 257 486,68 Lt – kaip trečiosios eilės kreditoriaus), taip pat akcinės bendrovės Turto banko 46 491 219,15 Lt (keturiasdešimt šešių milijonų keturių šimtų devyniasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniolikos litų ir 15 centų) kreditoriniai reikalavimai (iš to skaičiaus: 9 188 068,47 Lt – kaip pirmosios eilės kreditoriaus, 37 303 150,68 Lt – kaip antrosios eilės kreditoriaus)“.   

     

 

 

Teisėjos                                                                                                                    Danutė Gasiūnienė

 

Danutė Milašienė

 

Nijolė Piškinaitė