Civilinė byla Nr. e2A-120-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01668-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.8; 2.6.8.11.2; 2.6.10.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank (buvęs pavadinimas – DNB bankas) dėl sutarties pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. prašė priteisti iš atsakovės Luminor Bank AB (toliau – Bankas) 43 815,08 Eur nuostolių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad su Banku 2011 m. spalio 6 d. sudarė Sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitos tvarkymo, pavedimų vykdymo ir sandorių sudarymo DnB NORD Trade platformoje (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį Bankas už piniginį užstatą suteikė ieškovui (Klientui) kreditą investavimo veiklai vykdyti. Ieškovas už paskolintus pinigus įsipareigojo Bankui mokėti palūkanas, kurios kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, kaip mokestis už praėjusį mėnesį, buvo nurašomos nuo ieškovo sąskaitos. Ieškovas, vykdydamas investavimo veiklą, sudarinėjo S&P 500 indekso CFD (angl. „Contract For Difference“) „long“ ir „short“ sandorius (toliau – CFD sandoriai). Nuo 2015 m. sausio 1 d. Bankas vienašališkai padidino ieškovo mokamas palūkanas tiek, kad iš esmės pasikeitė CFD sandorių rizikos laipsnis. Kadangi padidintos palūkanos buvo skaičiuojamos už anksčiau sudarytus CFD sandorius, ieškovas buvo priverstas juos nutraukti ir dėl to patyrė nuostolių. Bankas pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktą, pagal kurį pakeista palūkanų (mokesčio) apskaičiavimo metodika gali būti taikoma tik po jos pakeitimo sudarytiems CFD sandoriams, taip pat Sutarties priedo Investicinių paslaugų teikimo DnB NORD Trade platformoje bendrųjų sąlygų (angl. „General business terms for investment services rendered via DNB Trade“, toliau – GBT) 25.1 punkto analogišką nuostatą. Be to, Bankas pažeidė ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas, pagal kurias prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Banko veiklai taikomi profesiniai reikalavimai įtvirtinti Finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRĮ). Bankas nesuteikė ieškovui aiškios informacijos apie mokesčio apskaičiavimo tvarką, kaip reikalaujama pagal FPRĮ 22 straipsnio nuostatas. Todėl Bankas privalo atlyginti ieškovo nuostolius. Dėl 2015 m. sausio 7 d. ir 12 d. užbaigtų CFD sandorių ir nuo 2015 m. sausio 1 d. už šiuos sandorius priskaičiuotų palūkanų pagal naująją tvarką ieškovas patyrė 40 117,75 Eur tiesioginių nuostolių. Negalėdamas disponuoti šia suma, ieškovas patyrė 3 081,26 Eur turtinės žalos, kuri apskaičiuota nuo 2015 m. vasario 6 d. (pirmosios pretenzijos Bankui pareiškimo) taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 proc. metinių palūkanų normą. Ieškovas CFD sandorių negalėjo įvykdyti pagal savo investavimo planą, todėl negautų pajamų forma patyrė 616,07 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Sutarties sudėtine dalimi laikomo Kainyno nuostatos, nustatančios Banko teisęs skaičiuoti palūkanas už visus atidarytus CFD sandorius, niekada nebuvo keičiamos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo atidarytiems CFD sandoriams galiojo taisyklės, nustatančios, kad už priešingus CFD sandorius palūkanos neskaičiuojamos. Bankas pateikė viešai skelbtą interneto puslapyje Kainyno 2011 m. spalio 11 d. redakciją, kurios data yra ankstesnė, nei ieškovo sudarytų CFD sandorių. Ieškovo iškeltos abejonės dėl to, kad Bankas neišsaugojo pirminės Kainyno redakcijos, pasak teismo, rodo, kad taisyklėmis ieškovas nesidomėjo, nors tą turėjo daryti pagal Sutartį.
5. Sutarties vykdymo praktikos pakeitimas nėra tapatus sutarties sąlygų pakeitimui, todėl ieškovo nurodomas Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktas šiuo atveju netaikytinas. Teismo vertinimu, Sutarties vykdymo praktikos pakeitimas nereiškia atsakovės piktnaudžiavimo, nes ieškovui buvo nustatytas pakankamai ilgas pereinamasis laikotarpis. Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovui palankesnes Sutarties vykdymo sąlygas Bankas galėjo taikyti pagal GBT 30.8 punktą, ir tai nereiškia, kad Bankas atsisakė teisės reikalauti vykdyti Sutartį pagal sutartas sąlygas.
6. Teismas taip pat sutiko su atsakovės pozicija, kad priešingų CFD sandorių sudarymas reiškia investavimo pozicijos uždarymą ir iš esmės yra tapatus sandorių pardavimui (pabaigai), kai yra fiksuojamas investavimo rezultatas. Priešingų CFD sandorių atidarymas neapibrėžtai ilgam laikotarpiui turėtų būti suprantamas kaip piktnaudžiavimas investavimo veikla, siekiant nefiksuoti nuostolio. CFD sandoriai yra maržinė investicinė priemonė, kuriai naudojamos piniginės lėšos bei taikoma apibrėžta kaina už jų naudojimą. Už „long“ sandorius palūkanas moka investuotojas, o už „short“ sandorius palūkanas taip pat gali tekti mokėti investuotojui. Todėl priešingų sandorių neuždarymas turi būti suprantamas kaip investuotojo sprendimas, įprastai sukeliantis jo finansinius įsipareigojimus, o ne kaip neutrali būsena, į kurią investuotojas galėtų turėti kokį nors teisėtą lūkestį.
7. Pasak teismo, nenustačius, kad atsakovė pažeidė Sutartį, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.) ir taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
8. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad atsakovė pažeidė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas finansų maklerio pareigas, susijusias su informacijos klientui teikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas kliento anketoje dėl prekybos per DnB Nord Trade platformą yra nurodęs, kad jis turėjo investavimo patirties prekiaudamas akcijomis ir CFD sandoriais. Nepaisant to, ieškovas buvo įspėtas apie šių sandorių riziką raštu. Taip pat ieškovui net kelis kartus per dieną elektroninėje erdvėje būdavo parodomas įspėjimas apie viršytą riziką dėl jo pasirinktų investavimo produktų. Ieškovui buvo žinoma, kad finansų makleris tam tikrais atvejais gali uždaryti visus investuotojo sandorius be atskiro įspėjimo. Įspėjime investuotojams nurodoma, kad CFD sandoriai netinkami ilgalaikiam investavimui.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp Banko veiklos ir ieškovo nuostolio. Abiejų šalių pateikti išaiškinimai dėl CFD sandorių esmės patvirtina, kad priešingų CFD sandorių sudarymas pašalina riziką dėl naujų nuostolių atsiradimo, bet neapsaugo investuotojo nuo jau esamų nuostolių.
10. Teismo vertinimu, ieškovo teiginys, kad jis per visą investavimo laikotarpį iš vieno sudaryto CFD sandorio „vidutiniškai“ gaudavo 5,99 Eur pelno, neįrodytas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovas A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priimti apelianto rašytinius paaiškinimus, papildančius apeliacinio skundo argumentaciją. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai kvalifikavo šalis siejusius sutartinius teisinius santykius, nesilaikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių. Šalių tarpusavio santykiai bei elgesys po Sutarties sudarymo rodo, kad šalys faktiškai buvo susitarusios, jog ieškovo galutinis mokamas mokestis (palūkanos) skaičiuojamas tik už skirtumą, gautą įskaičius priešingų sandorių nominalias sumas. Sutarties šalys, kol nebuvo pakeista palūkanų skaičiavimo tvarka, jokių pretenzijų viena kitai nereiškė. Ieškovas savo investicinę veiklą vykdė turėdamas pagrįstą ir teisėtą lūkestį (CK 1.2 str.), kad jam taikoma mokesčio (palūkanų) apskaičiavimo tvarka yra įprasta pagal sudarytą Sutartį. Atsakovė visus mokesčius ir palūkanas skaičiavo taip, kaip atsakovei juos skaičiavo Saxo Bank A/S, su kuriuo atsakovė sudaro „veidrodinius“ sandorius, tačiau apie tai ieškovas nebuvo informuotas. Byloje nėra įrodymų, kad kur nors būtų įtvirtina, jog priešingi CFD sandoriai nėra sudengiami apskaičiuojant palūkanas. Teismas nenustatė, kokia buvo įtvirtinta palūkanų skaičiavimo tvarka Kainyne. Akivaizdu, kad analogiški šalims protingi asmenys esant tokiomis pat aplinkybėmis, t. y. faktiškai taikant tam tikrą palūkanų apskaičiavimo tvarką, kuri palankesnė ieškovui kaip silpnesniajai šaliai (sutartį sudarė prisijungimo būdu) ir kuri taikoma neterminuotai, būtų vertinę kaip sutartyje įtvirtintą tvarką, o ne kaip nuolaidą ar laikinai taikomas palankesnes sąlygas. Teismas nepagrįstai abejones dėl Sutarties sąlygų aiškino tas sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovės) naudai.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepažeidė Sutarties. Teismas neatskleidė, ką reiškia Sutarties vykdymo praktikos pakeitimas. Atsakovė vienašališkai pakeitė mokesčio (palūkanų) apskaičiavimą už CFD sandorius. Atsakovė naują mokesčio (palūkanų) skaičiavimo metodiką taikė ne tik po 2015 m. sausio 1 d. sudarytiems CFD sandoriams, bet ir iki šių naujų pakeitimų įsigaliojimo sudarytiems, bet neužbaigtiems CFD sandoriams, o tai prieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkto nuostatai, kad pavedimai bei tarp Banko ir Kliento sudaryti Sandoriai, pateikti (sudaryti) iki Sutarties pakeitimų įsigaliojimo, įvykdomi pagal iki pakeitimų galiojusias Sutarties sąlygas, ir Investicinių paslaugų teikimo DnB Nord Trade platformoje bendrųjų sąlygų 25.1 punkto nuostatai, kad pakeistosios sąlygos taikomos finansinių priemonių operacijoms ir kitoms sutartims, kurios sudaromos po sąlygų pakeitimo įsigaliojimo.
3. Teismo motyvas, kad priešingų CFD sandorių atidarymas neapibrėžtai ilgam laikotarpiui turėtų būti suprantamas kaip piktnaudžiavimas investavimo veikla, siekiant nefiksuoti nuostolio, nepagrįstas nei Sutarties, nei teisės aktų nuostatomis. Atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo investavimo strategijos, kad ši yra netinkama, prieštarauja Sutarčiai ar ja yra piktnaudžiaujama. Palūkanų apskaičiavimo tvarka buvo keičiama dėl Saxo Bank A/S sprendimo, o ne dėl ieškovo kokių nors piktnaudžiavimų. CFD sandoriai yra rizikinga finansinė priemonė ne tik ieškovui, bet ir atsakovei, nes CFD sandorio šalys yra tiek atsakovė, tiek ieškovas. Todėl atsakovė savo rizikos negali perkelti vien ieškovui dėl jo pasirinktos investavimo strategijos.
4. Teismas ignoravo CFD sandorių esmę ir teisinę reikšmę. Nei Sutarties, nei teisės aktų nuostatos nesudaro pagrindo priešingų CFD sandorių („long“ ir „short“) sudarymą laikyti investavimo pozicijos uždarymu ir sandorių pardavimu (pabaiga), kai yra fiksuojamas investavimo rezultatas. Mokesčių administratorius savo išaiškinimuose taip pat laikosi pozicijos, kad tik tada, kai uždaromas CFD sandoris, o ne sudaromi priešingi CFD sandoriai, gali būti apskaičiuotas gautas pelnas ar nuostolis. Sudarant priešingus CFD sandorius šalių teisės ir pareigos nepasibaigia, o CFD sandorio uždarymas reiškia šalių teisių ir pareigų panaikinimą ir investavimo rezultato fiksavimą. Tuo metu yra įvykdomas CFD sandoris, t. y. sumokamas arba gaunamas sutartas kainų skirtumas ir CFD sandoris pasibaigia. Priešingų CFD sandorių sudarymą vertinant kaip investavimo pozicijos uždarymą, tokiu atveju nebūtų pagrindo mokėti palūkanas, nes pozicija jau būtų uždaryta (CFD sandoriai pasibaigę). Tačiau Bankas vis tiek reikalavo, kad ieškovas už sudarytus priešingus sandorius mokėtų palūkanas.
5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovės padarytų Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio pažeidimų. Ieškovas, prieš sudarydamas Sutartį ir pradėdamas investicinę veiklą, nebuvo informuotas, kad (1) už CFD sandorius mokamų palūkanų skaičiavimo metodika gali būti keičiama sudarytiems ir neužbaigtiems sandoriams; kad (2) sandorių sudarymo metu ieškovui laikinai taikomos kokios nors palankesnės sąlygos ir dėl jų ryšio su kokiomis nors aplinkybėmis, įskaitant tiesioginį ryšį su Saxo Bank A/S atsakovei taikomomis palūkanomis. Teismo išvada, kad ieškovui buvo žinoma, jog finansų makleris tam tikrais atvejais gali uždaryti visus investuotojo sandorius be atskiro įspėjimo, yra grindžiama ne Sutartimi ar teisės aktais, o atsakovės pateiktu informacinio pobūdžio dokumentu. Tačiau ir šiame dokumente nurodoma, kad sandoriai gali būti uždaryti ne bet kada, o kai investuotojas neatstato / neturi reikalingos užstato sumos (maržos). Ieškovas žinojo šias sąlygas ir vengė tokių situacijų. Atsakovė pažeidė reikalavimą saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas investicinių paslaugų teikimo sąlygas (FPRĮ 22 str. 11 d.). Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti šiuos pažeidimus kaip neteisėtus atsakovės veiksmus.
6. Jei ieškovas būtų žinojęs, kad nuo pat sutarties vykdymo pradžios taikomi mokesčiai bet kuriuo metu dėl keičiamos skaičiavimo tvarkos gali padidėti neuždarytiems sandoriams, ieškovas būtų pasirinkęs kitokią investavimo strategiją arba apskritai būtų neinvestavęs į CFD sandorius, jei finansavimo sąnaudos viršytų galimą pelną. Atsakovės intervencija į ieškovo investicinę veiklą sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą. Ieškovo pateikta išsami informacija yra pagrįsta realiais CFD sandoriais. Tai nėra hipotetinės prielaidos apie fiktyvų ieškovo pelningumą, kaip nurodoma teismo sprendime. Šiuo atveju investavimo rizika pasikeitė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (žymiai padidėjusių sandorių finansavimo kaštų), o ne dėl CFD sandorių finansų rinkos svyravimų. Nors pagal ieškovo pasirinktą investavimo strategiją dar nebuvo tinkamas laikas sandorius uždaryti, sandoriai buvo uždaryti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebūtų patirta dar daugiau nuostolių. Jei ieškovas 2015 m. sausio 7–12 dienomis nebūtų uždaręs likusių sandorių, tai palūkanų ieškovas būtų sumokėjęs žymiai daugiau negu patirta tiesioginė žala, kuri sudaro 47 107 USD. Vertės svyravimai negali būti vertinami kaip nuostoliai, nes reali vertė atsiranda tik uždarius CFD sandorį. Teismo išvada, kad ieškovo veikla nebuvo pelninga, padaryta neįvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pateiktų duomenų, kad ieškovas per 2011–2015 metus gavo pelno iš investicinės veiklos.
12. Atsakovė Luminor Bank AB atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, Sutartis ir šiame punkte įvardinti dokumentai sudaro vientisą Kliento (ieškovo) ir Banko susitarimą dėl investicinių ir (ar) papildomų paslaugų teikimo bei turi būti aiškinami atsižvelgiant į visumą, o esant prieštaravimų tarp šiame punkte išvadintų dokumentų (Sutarties ir kitų su Sutartimi susijusių dokumentų), turi būti vadovaujamasi GBT. Banko taikomų mokesčių ir rinkliavų (įkainių) keitimo tvarką reglamentuoja GBT 11.2, 11.3 punktai. Šios nuostatos yra specialiosios normos kitų, bendrą Sutarties sąlygų keitimo tvarką reglamentuojančių normų atžvilgiu. Specialiose nuostatose nėra išlygos, kad mokesčių ir rinkliavų (įkainių) pakeitimai yra taikomi tik po tokių pakeitimų sudaromiems sandoriams ar atliekamoms operacijoms. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktas nustato tik pačios Sutarties keitimo pagrindus ir tvarką, o ieškovo nurodomame GBT 25.1 punkte naudojama konkreti Sąlygų sąvoka taip pat taikoma tik GBT keitimo tvarkai ir pagrindams, tačiau netaikoma kitų susitarimo dokumentų keitimui.
2. Ginčui aktualus yra Kainynas, galiojęs nuo 2011 m. spalio 11 d. Jame nustatyta mokesčio apskaičiavimo tvarka nebuvo keičiama. Priešingai nei teigia ieškovas, iš jo nebuvo reikalaujama mokėti palūkanas už sudarytus „short“ sandorius. Bankas iki 2014 m. spalio 1 d. ieškovui tenkantį mokestį skaičiavo palankesniu būdu nei buvo numatyta Kainyne, t. y., kai buvo atidaryta priešingų CFD sandorių pozicijų, Bankas skaičiuodavo mokestį ne už visų sandorių nominalias sumas, o tik už skirtumą, gautą įskaičius priešingų sandorių nominalias sumas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. apskaičiuojant mokestį, atskirai buvo apskaičiuojamos mokėtinos palūkanos už visus CFD „long“ sandorius ir atskirai apskaičiuojamos gautinos palūkanos už visus CFD „short“ sandorius. Gautos sumos buvo sumuojamos ir skirtumas sudarydavo ieškovo prievolę mokėti arba teisę gauti palūkanas. Ieškovo prievolės mokėti palūkanas absoliutus dydis išaugo ne dėl pakeistų palūkanų dydžių, o dėl skirtumo tarp mokėtinų ir gautinų palūkanų dydžio. GBT 30.8 punktas nustato, kad Banko delsimas pasinaudoti ar nepasinaudojimas jam įstatymų suteiktomis ar GBT nurodytomis teisėmis, galiomis ir priemonėmis ar dalinis ar neteisingas pasinaudojimas tokiomis teisėmis, galiomis ar priemonėmis nepažeidžia ir neapriboja galimybės pasinaudoti tokiomis teisėmis, galiomis ar priemonėmis vėliau ar kitu tikslu, arba nereiškia, kad tokių teisių, galių ar priemonių yra atsisakoma.
3. Investuotojas įprastai investuoja arba į vienos, arba į kitos pozicijos CFD sandorius. Šiuo atveju ieškovas buvo sudaręs ir laikė neuždarytus didelės apimties priešingų pozicijų CFD sandorius, tokiu būdu fiksuodamas savo investavimo rezultatą. Ieškovas neturėjo galimybės iš tokios investicijos gauti pelno ateityje, nes vienos pozicijos vertės kilimas reikštų priešingos pozicijos nuostolį, ir atvirkščiai.
4. Nuostolį sukėlusius CFD sandorių uždarymo veiksmus ieškovas atliko savo valia, nesitaręs ir nesikonsultavęs su Banku. Tuo atveju, jei ieškovas buvo įsitikinęs savo pozicijos mokesčio apskaičiavimo ir taikymo apimtyje teisumu, jis turėjo galimybę reikšti reikalavimus dėl atitinkamų Kainyno sąlygų pakeitimo ar kitokio jų taikymo, tokiu būdu išsaugodamas tariamai pelningas finansinių priemonių pozicijas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuostoliai kilo ne dėl Banko pažeidimų, o dėl paties ieškovo veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nenustačius Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

14. Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo rašytinius paaiškinimus, kurie, apelianto teigimu, paneigia 2017 m. kovo 30 d. posėdžio, skirto baigiamosioms kalboms, metu atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją bei papildo apeliacinio skundo argumentaciją dėl ieškovo patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas priima šiuos apelianto rašytinius paaiškinimus, kurie nors ir pateikti kaip atskiras procesinis dokumentas, bet pateikti kartu su apeliaciniu skundu (apeliantas šiuos paaiškinimus galėjo išdėstyti ir pačiame apeliaciniame skunde), todėl priešinga šalis, t. y. atsakovė turėjo galimybę susipažinti su šiais apelianto paaiškinimais ir dėl jų pasisakyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą, o CPK 323 straipsnyje nustatytas draudimas papildyti apeliacinį skundą pasibaigus jo padavimo terminui šiuo atveju nėra pažeidžiamas.
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. vasario 12 d. gauti kiti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuos apeliantas prašo priimti, nes būtinybė pateikti šiuos paaiškinimus iškilo atsakovei pateikus atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš šių rašytinių paaiškinimų turinio matyti, kad apeliantas atsikerta į atsakovės argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nereikalavo apelianto pateikti tokių rašytinių paaiškinimų, o CPK nėra numatytas dubliko ir tripliko teikimas apeliaciniame procese, apelianto 2018 m. vasario 12 d. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
17. Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovas prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl turi įrodyti šias būtinas sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), ieškovui padarytą žalą (CK 6.249 str.) bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (CK 6.247 str.). Pagal bendrąją taisyklę, atsakovei kaip įmonei (verslininkui) sutartinė atsakomybė taikytina be kaltės, o įrodyti šios taisyklės išimtis turi atsakovė (CK 6.256 str. 4 d.).

Dėl Banko neteisėtų veiksmų

18. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.
19. Šioje byloje nustatyta, kad nuo Sutarties sudarymo 2011 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d. ieškovui pagal Sutartį už sudarytus ir neuždarytus CFD sandorius palūkanos buvo skaičiuojamos tik už skirtumą, gautą įskaičius priešingų CFD sandorių pozicijų nominalias sumas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. šios palūkanos pradėtos skaičiuoti už kiekvieno CFD sandorio nominalią sumą, t. y. atskirai už abi priešingas pozicijas (tiek „long“, tiek „short“). Ieškovas apie pasikeitusią palūkanų skaičiavimo tvarką iš Banko darbuotojų sužinojo 2014 m. lapkričio mėn. pradžioje.
20. Ieškovas teigia, kad atsakovė, nuo 2015 m. sausio 1 d. vienašališkai pakeisdama iki tol visą Sutarties galiojimo laikotarpį taikytą Kliento mokamų palūkanų Bankui už sudarytus ir neuždarytus CFD sandorius apskaičiavimo tvarką ir pradėdama skaičiuoti palūkanas už ieškovo dar iki 2014 m. lapkričio mėn. (t. y. iki sužinojimo momento) sudarytus ir neuždarytus priešingus CFD sandorius, pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkto sąlygą, pagal kurią pavedimai bei Banko ir Kliento sudaryti sandoriai, pateikti (sudaryti) iki Sutarties pakeitimų įsigaliojimo, įvykdomi pagal iki pakeitimų galiojusias Sutarties sąlygas (taip pat analogišką GBT 25.1 punkto sąlygą).
21. Atsakovė teigia, kad palūkanų už CFD sandorius dydžiai ir apskaičiavimo tvarka nustatyta Kainyne, kuris yra laikomas sudėtine Sutarties dalimi (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 p.). Šios Kainyno nuostatos ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo keičiamos, o ieškovas, sudarydamas Sutartį, patvirtino, kad susipažino su visais Sutarties dokumentais, įskaitant ir Kainyną (Sutarties specialiųjų sąlygų 5 p.).
22. Byloje yra pateiktas ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Kainynas, kuriame nėra konkrečiai nurodyta, kad už priešingų pozicijų CFD sandorius palūkanos neskaičiuojamos (ar kokia nors kita panašios formuluotės sąlyga). Nesant pakankamai aiškaus šalių susitarimo dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos už priešingų pozicijų CFD sandorius, reikia vadovautis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šiuo atveju Klientas Sutartį sudarė prisijungimo būdu, priimdamas Banko pasiūlytas sąlygas, todėl jos turi būti aiškinamos ieškovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (6.193 str. 5 d.). Banko faktiniai veiksmai vykdant Sutartį, t. y. palūkanų skaičiavimas tik už ieškovo sudarytų priešingų CFD sandorių pozicijų nominalių sumų skirtumą leido ieškovui pagrįstai manyti, kad šalys susitarė būtent dėl tokios palūkanų skaičiavimo tvarkos taikymo. Šitoks Sutarties sąlygos aiškinimas laikytinas sąžiningu ir atitinkančiu tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.), nes bylos duomenys patvirtina, kad Bankas palūkanas už priešingų pozicijų CFD sandorius ieškovui skaičiavo tokia tvarka, kokią taikė Saxo Bank A/S, su kuriuo atsakovė sudarydavo „veidrodinius“ CFD sandorius (t. y. Klientui sudarius CFD sandorį, Bankas automatiškai sudarydavo analogišką CFD sandorį, tokiu būdu valdydamas savo riziką Kliento atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Bankas pakeitė Sutarties vykdymo praktiką, o ne Sutarties sąlygą.
23. Konstatavus, kad palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarkos pakeitimas reiškia Sutarties sąlygos pakeitimą, sutiktina su apelianto argumentu, kad tiek pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktą, tiek pagal GBT 25.1 punktą, naujoji palūkanų skaičiavimo tvarka gali būti taikoma tik po pakeitimo įsigaliojimo sudarytiems CFD sandoriams, o palūkanos už iki to momento Kliento turimus neužbaigtus CFD sandorius skaičiuotinos pagal ankstesniąją tvarką. Kadangi byloje nustatyta, jog Bankas, nuo 2015 m. sausio 1 d. pakeitęs palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarką, ją taikė ir anksčiau ieškovo sudarytiems bei neužbaigtiems CFD sandoriams, apeliantas pagrįstai teigia, kad Bankas pažeidė minėtas Sutarties nuostatas.
24. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktą, esant prieštaravimų tarp Sutarties dokumentų, pirmenybė teikiama GBT. Vadovaudamasi šia nuostata, atsakovė akcentuoja, kad Banko taikomų mokesčių ir rinkliavų (įkainių) keitimo tvarką reglamentuoja GBT 11.2, 11.3 punktuose  (1 t., e. b. l. 49) įtvirtintos specialiosios nuostatos, kuriose nėra išlygos, kad tokie pakeitimai yra taikomi tik po jų įsigaliojimo sudaromiems CFD sandoriams. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Visos Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). GBT 11.2, 11.3 punktų nuostatos detalizuoja GBT 25.1 punkte (1 t., e. b. l. 48) nustatytą Banko teisę keisti Sutarties sąlygas Kliento (ne)įspėjimo aspektais, kiek tai susiję su Banko taikomų mokesčių keitimu. Tačiau GBT 25.1 punkto nuostata, kad pakeistosios sąlygos taikomos finansinių priemonių operacijoms ir kitoms sutartims, kurios sudaromos po sąlygų pakeitimo įsigaliojimo, kaip ir analogiška Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkto nuostata, taikytina sistemiškai kartu su GBT 11.2, 11.3 punktų nuostatomis. Atsakovės argumentas, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktas ir GBT 25.1 punktas taikytini tik atitinkamai pačios Sutarties ir GBT pakeitimui, o ne kitų susitarimo dokumentų pakeitimui, visų pirma, prieštarauja prieš tai minėtam atsakovės argumentui; antra, toks pažodinis Sutarties teksto aiškinimas neatitinka minėto reikalavimo atsižvelgti į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį.
25. Atsakovė taip pat remiasi GBT 30.8 punkto nuostata, pagal kurią Banko delsimas pasinaudoti ar nepasinaudojimas jam įstatymų suteiktomis arba Sąlygose nurodytomis teisėmis, galiomis ar priemonėmis arba dalinis ar neteisingas pasinaudojimas tokiomis teisėmis, galiomis ar priemonėmis nepažeidžia ir neapriboja galimybės pasinaudoti tokiomis teisėmis, galiomis ar priemonėmis vėliau ar kitu tikslu; arba nereiškia, kad tokių teisių, galių ar priemonių yra atsisakoma (1 t., e. b. l. 47). Dėl šio argumento pažymėtina, kad apeliantas neginčija Banko teisės vienašališkai pakeisti Sutarties sąlygas, įskaitant ir teisę nustatyti Klientui kitą palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarką. Tačiau apeliantas pagrįstai teigia, kad Bankas, pasinaudodamas tokia savo teise, turi laikyti Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkto ir GBT 25.1 punkto reikalavimų – CFD sandorius, Kliento sudarytus iki Sutarties pakeitimų įsigaliojimo, įvykdomi pagal iki pakeitimų galiojusias Sutarties sąlygas, o naująsias sąlygas taikyti tik po pakeitimo sudarytiems CFD sandoriams.
26. Atsižvelgiant į šalis siejančių sutartinių santykių pobūdį, Sutarties esmę, darytina išvada, kad Bankas šiuo atveju veikė kaip finansų maklerio įmonė, teikianti tam tikras papildomas paslaugas, nurodytas FPRĮ 3 straipsnio 24 punkte (pvz., suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį). Todėl apeliantas teisus, kad Bankas privalėjo vykdyti Sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, t. y. vykdyti FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas finansų maklerio įmonės pareigas (CK 6.38 str. 2 d.).
27. Akivaizdu, kad palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarka turi esminės reikšmės investuotojui priimant sprendimus dėl tokių CFD sandorių sudarymo ir planuojamo jų uždarymo momento, pasirenkant investavimo į šias išvestines finansines priemones strategiją. Priklausomai nuo to, kokia tvarka iš minėtųjų (žr. nutarties 19 p.) yra taikoma, gali labai skirtis bendras mokėtinų palūkanų už visus turimus neužbaigtus CFD sandorius dydis, todėl tai turi įtakos vertinant investicinio sprendimo riziką. Jeigu už CFD sandorius mokamų palūkanų suma viršija investuotojo gaunamus mokėjimus už šiuos sandorius, tokia investicija negali būti pelninga.
28. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bankas, sudarydamas Sutartį ir daugiau nei tris metus skaičiuodamas ieškovui palūkanas už priešingų pozicijų CFD sandorius vienokia tvarka, ieškovo neinformavo, kad jam tik laikinai (t. y. priklausomai nuo Banko kontrahento valios) taikomos palankesnės sąlygos, nei yra numatyta Sutartyje (kaip nuolaida ar pan.), ir kad palūkanų skaičiavimo tvarka gali būti keičiama ir jau sudarytiems bei neužbaigtiems priešingų pozicijų CFD sandoriams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Bankas netinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas pateikti Klientui teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją (FPRĮ 22 str. 2 d.); aiškiai ir suprantamai suteikti Klientui visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.). Atsakovės padarytų pažeidimų nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas turėjo patirties prekiaudamas akcijomis ir CFD sandoriais, kad jis buvo raštu įspėtas apie šių sandorių riziką ir netinkamumą ilgalaikiam investavimui, kad DnB Nord Trade platformoje jam buvo rodomi įspėjimai apie viršytą riziką dėl jo pasirinktų investavimo produktų. Atsakovė akcentuoja, kad Bankas pagal Sutartį Klientui suteikė tik prekybos priemones, o visus sprendimus dėl CFD sandorių sudarymo Klientas priima savarankiškai, be Banko rekomendacijų. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovės padarytus pažeidimus grindžia Klientui neatskleista reikšminga informacija, susijusia su paties Banko taikoma palūkanų už CFD sandorius skaičiavimo tvarka, o ne su CFD sandorių kaip finansinės priemonės rizikingumu.
29. Nustatyti Banko padaryti Sutarties pažeidimai ir profesinei veiklai taikomų reikalavimų netinkamas vykdymas sudaro pagrindą konstatuoti, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl ieškovui padarytos žalos ir priežastinio ryšio su Banko neteisėtais veiksmais

30. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
31. Ieškovo teigimu, dėl Banko vienašališkai pakeistos palūkanų už priešingų pozicijų CFD sandorius skaičiavimo tvarkos taikymo Kliento jau sudarytiems ir neužbaigtiems CFD sandoriams ieškovas buvo priverstas užbaigti šiuos CFD sandorius. Pagal Banko pateiktus duomenis apskaičiavus kiekvieno užbaigto CFD sandorio vertę jo užbaigimo metu ir sudėjus visas šias vertes bei konvertavus valiutas pagal tuo metu galiojusį kursą, gaunama bendra 39 773,79 Eur suma, kuri yra neigiamos vertės (t. y. ši pinigų suma atiteko Bankui), todėl, pasak ieškovo, laikytina tiesioginiais jo nuostoliais. Taip pat kaip tiesioginius savo nuostolius ieškovas nurodo Banko pagal pakeistą tvarką apskaičiuotas palūkanas už visus CFD sandorius nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šių sandorių užbaigimo atitinkamai 2015 m. sausio 7 d. ir 2015 m. sausio 12 d., kurių suma – 343,96 Eur. Taigi, iš viso ieškovas nurodo patyręs 40 117,75 Eur tiesioginių nuostolių.
32. Atsakovė neginčija ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių iš investicinės veiklos fakto, neįrodinėja, kad šių nuostolių dydis apskaičiuotas neteisingai. Tačiau atsakovė neigia, kad ieškovo patirtus nuostolius nulėmė Banko neteisėti veiksmai (ar neveikimas).
33. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-686/2017, 30 p.).
34. Investuotojas, sudarydamas CFD sandorius, pasirenka „long“ arba „short“ poziciją bei sprendžia, kada atitinkamą CFD sandorį sudaryti ir kada jį užbaigti. Nuo šių investuotojo veiksmų priklauso gaunamas rezultatas – pelnas (arba nuostolis).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovas per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo 2011 m. spalio 6 d. iki 2014 m. lapkričio mėn., kai sužinojo apie Banko sprendimą pakeisti palūkanų skaičiavimo tvarką, sudarinėjo įvairios trukmės abiejų pozicijų („long“ ir „short“) CFD sandorius. Iš bylos duomenų matyti, kad visą šį laikotarpį ieškovo sudaromų CFD sandorių skaičius nuosekliai didėjo. Ieškovas iki 2015 m. sausio 1 d. iš viso buvo sudaręs ir užbaigęs 3 154 CFD sandorius. Po 2015 m. sausio 1 d. ieškovas nutraukė 121 CFD sandorį. Byloje pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys patvirtina, kad 2011–2014 m. ieškovas iš investicinės veiklos iš viso gavo 18 892,25 Eur pelno (1 t., e. b. l. 163). Atsakovė neginčija, kad šie duomenys atitinka Banko turimus duomenis apie ieškovui išmokėtas sumas pagal Sutartį. Tačiau iš byloje pateiktų Banko ataskaitų matyti, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį didėjo ieškovo sudarytų ir neužbaigtų CFD sandorių nerealizuotas nuostolis, kuris buvo apskaičiuojamas konkrečiu momentu, t. y. atitinkamų kalendorinių metų pirmąją dieną (2 t., e. b. l. 11–14, 64–68, 72–76, 81–87) , taip pat pateikti 2014 m. gruodžio 8 d. duomenys (2 t., e. b. l. 51–53). Ieškovo teigimu, jeigu Bankas nebūtų padaręs minėtų pažeidimų, privertusių ieškovą jam nepalankiu momentu užbaigti anksčiau sudarytus CFD sandorius, ieškovas būtų išvengęs nuostolių, nes šiuos CFD sandorius būtų užbaigęs jam palankiu momentu. Kaip pavyzdį, ieškovas 2017 m. kovo 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė konkrečią priešingų pozicijų CFD sandorių porą, kuri jam būtų pelninga tuo atveju, jeigu šie „long“ ir „short“ pozicijų CFD sandoriai būtų buvę užbaigti atitinkamai 2015 m. rugpjūčio 21 d. ir 2015 m. rugpjūčio 26 d., atsižvelgiant į Banko skelbiamus duomenis (3 t., e. b. l. 16–24, žr. paskutinį pavyzdį).
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vien tik Banko padaryti pažeidimai nulėmė ieškovo tiesioginių nuostolių atsiradimą. Pirma, vienos konkrečios priešingų pozicijų CFD sandorių poros pavyzdys dar nereiškia, kad apeliantas visus kitus CFD sandorius, kurių, kaip pats nurodė, buvo daugiau nei šimtas, taip pat būtų galėjęs užbaigti pelningai tam tikrais momentais ateityje. Ieškovas teisme patvirtino, kad ne kiekvienas jo sudarytas CFD sandoris buvo užbaigiamas pelningai. Antra, nors ieškovas gavo pelno iš šios investicinės veiklos, tuo pačiu metu nuosekliai didėjo ir jo nerealizuotas nuostolis. Iš minėtų Banko ataskaitų matyti, kad ieškovo nerealizuotas nuostolis kiekvienais metais vis daugiau viršijo jo gautą pelną iš užbaigtų CFD sandorių. Apeliantas nebūtų galėjęs panaikinti šio nuostolio sudarydamas naujus CFD sandorius, nes, kaip pats pripažino, nuo 2015 m. sausio 1 d. Banko taikoma palūkanų skaičiavimo tvarka netinka ieškovo pasirinktai investavimo strategijai. Apeliantas nepaneigė, kad iki Sutarties pakeitimo sudarytų CFD sandorių nerealizuotas nuostolis ateityje būtų galėjęs dar labiau padidėti. Trečia, Bankas, viena vertus, dėl padarytų pažeidimų nepagrįstai skaičiavo palūkanas pagal pakeistą tvarką už priešingų pozicijų CDF sandorius, kuriuos ieškovas buvo sudaręs iki Sutarties pakeitimo. Kita vertus, apeliantas jau nuo 2014 m. lapkričio mėn. žinojo apie Banko ketinimus nuo 2015 m. sausio 1 d. kitokia tvarka skaičiuoti palūkanas už ieškovo sudarytus priešingų pozicijų CFD sandorius. Taigi, apeliantas, matydamas, kad jis yra priverstas užbaigti visus CFD sandorius tam, kad išvengtų dar didesnių nuostolių, galėjo tai padaryti iki 2015 m. sausio 1 d., nelaukdamas iki 2015 m. sausio 12 d., kol Bankas priskaičiuos 343,96 Eur papildomų palūkanų. Dėl šių priežasčių neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek ieškovo tiesioginiams nuostoliams atsirasti turėjo įtakos Banko padaryti pažeidimai, ir kiek šių nuostolių susidarymą lėmė paties ieškovo priimti investiciniai sprendimai sudaryti konkrečius CFD sandorius, kurių rizika jam pačiam ir tenka. Ieškovui neįrodžius pakankamo teisinio priežastinio ryšio, kuris neabejotinai leistų susieti visus ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius su atsakovės neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu, lieka neįrodytas tikslus nuostolių dydis, todėl teisėjų kolegija sprendžia (CK 6.249 str. 1 d.), kad šiuo atveju teisinga, protinga ir sąžininga paskirstyti šiuos nuostolius abiem šalims po lygiai, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovės pusę prašomos atlyginti 40 117,75 Eur tiesioginių nuostolių sumos – 20 058,87 Eur (CK 1.5 str.).
37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014). Nagrinėjamoje byloje apeliantas taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu jam Bankas būtų tinkamai atskleidęs riziką dėl galimo palūkanų skaičiavimo tvarkos pakeitimo jau sudarytiems priešingų pozicijų CFD sandoriams, jis būtų pasirinkęs kitą investavimo strategiją (įskaitant neinvestavimą). Tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju, jeigu apeliantas apskritai nebūtų pasirinkęs investavimo į CFD sandorius, jis nebūtų gavęs ir nurodyto pelno, kurį, kaip pats teigia, panaudojo sudarydamas kitus CFD sandorius, kuriuos galiausiai užbaigė nuostolingai. Taigi, šioje byloje minėta kasacinio teismo praktika negalima vadovautis ir šiuo aspektu priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodytų tiesioginių nuostolių bei atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodytas.
38. Apelianto ieškinyje nurodyti kiti nuostoliai, t. y. negautos pajamos (palūkanos, pelnas), yra išvestinio pobūdžio reikalavimai. Konstatavus atsakovės prievolę atlyginti ieškovui 20 058,87 Eur tiesioginių nuostolių, pripažintina, kad ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.). Šiuo pagrindu iš atsakovės priteistina ½ dalis ieškovo apskaičiuotos 3 081,26 Eur palūkanų sumos, t. y. 1 540,63 Eur. Dėl tų pačių priežasčių iš atsakovės priteistina ir ½ dalis ieškovo negauto pelno (t. y. 308,03 Eur iš 616,07 Eur), kurį ieškovas, jo teigimu, būtų gavęs, jeigu CFD sandorius būtų užbaigęs vėliau, t. y. po 2015 m. sausio 12 d., atsižvelgiant į jo visų prieš tai užbaigtų CFD sandorių vidutinį pelningumą.
39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles nustatančias materialinės teisės normas ir netinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas visiškai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų sąlygų, kurios būtinos sutartinei civilinei atsakomybei taikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį yra neteisingas, todėl naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 21 907,53 Eur (20 058,87 Eur + 1 540,63 Eur + 308,03 Eur) nuostolių atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeistinas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
41. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 874 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 1 760,50 Eur už advokato teisines paslaugas (227,50 Eur už ieškinio parengimą, 833 Eur už dubliko parengimą, 365 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, 100 Eur už teisines konsultacijas, 235 Eur už atstovavimą teisme). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 057 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, t. y. 900 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 500 Eur už tripliko parengimą, 300 Eur už atstovavimą teisme ir 357 Eur PVM. Šių išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą ir advokatų darbo bei laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama ½ dalis ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 317,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ((874 Eur + 1 760,50 Eur) ÷ 2), o atsakovei iš ieškovo – 1028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 057 Eur ÷ 2) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Atlikus šių priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 288,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 874 Eur žyminį mokestį, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 165 Eur išlaidų už advokato paslaugas parengiant šį procesinį dokumentą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal Rekomendacijas, atsakovei maksimalus priteistinas tokių išlaidų dydis – 1 062,88 Eur (CPK 98 str. 2 d.). Atlikus šių priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 102,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės Luminor Bank (juridinio asmens kodas 112029270) priteisti 21 907,53 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį devynis šimtus septynis eurus 53 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 907,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 288,75 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ieškovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės Luminor Bank (juridinio asmens kodas 112029270) priteisti 102,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                              Kazys Kailiūnas

                                                                                                                Gintaras Pečiulis

                                                                                                                Egidijus Žironas