Civilinė byla Nr. e2A-53-340/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10806-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ieškovės UAB ,,Polingė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Polingė“ ieškinį atsakovui D. R., atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        D. R. (toliau – ir Vartotojas) 2020 m. sausio 17 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu (reg. Nr. 7-244) bei vėlesniu 2020 m. kovo 4 d. jo patikslinimu (reg. Nr. 5-3670) dėl galimai netinkamai UAB ,,Polingė“ (toliau – ir Rangovas) suteiktų automobilio Audi A4, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) remonto paslaugų (variklio pagrindinio diržo komplekto keitimo) ir prašė atlyginti tuo pagrindu Vartotojo patirtas išlaidas galimai nekokybiškai atliktų Automobilio remonto darbų trūkumams pašalinti bei variklio keitimo išlaidas (iš viso 880 Eur). Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama Vartotojo iškeltą ginčą, įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-816 „Dėl D. R. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, iš dalies patenkino Vartotojo reikalavimą - pripažino iš dalies pagrįstu Vartotojo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas galimai nekokybiškai atliktų Automobilio remonto darbų trūkumams pašalinti bei variklio keitimo išlaidas (iš viso 762,40 Eur), likusioje dalyje reikalavimą atmetė, konstatuodama, kad generatoriaus keitimas (117,60 Eur vertės) nėra susijęs su Rangovo netinkamai atliktų Automobilio remonto darbų šalinimų, o yra Vartotojų pageidavimu atlikti papildomi remonto darbai, kurių išlaidos tenka pačiam Vartotojui.

2.         UAB ,,Polingė“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. R., atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, neturtinės žalos atlyginimo, kurį sutikslinusi 2021 m. gruodžio 21 d. (dokumento Nr. 236205) prašė: išspręsti ginčą iš esmės ir Vartotojo skundą palikti nenagrinėtu; įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą įteikti UAB ,,Polingė“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai skundžiamo 2021 m. kovo 18 d. nutarimo originalą, pasirašytą ir užregistruotą su nurodyta data; pripažinti niekiniu ir panaikinti nepasirašytą ir be datos bei neregistruotą 2021 m. kovo 18 d. nutarimą; priteisti iš atsakovo D. R. ieškovės naudai 3000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovės naudai 2000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. pagrindu, kuri kildinama iš atsakovių neveikimo, kurio pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai buvo surašytas Nutarimas, sukeliantis teisines pasekmes ieškovei.

3.         Ieškovė nurodė ir teismui paaiškino, kad atsakovas D. R., kuris ginče laikomas Vartotoju, 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į ieškovę, kuri ginče laikoma Rangove, prašydamas atlikti ne jam priklausančio Automobilio remontą. Automobilio savininku yra kitas asmuo, šio asmens įgaliojimo, kuriame būtų numatytas leidimas atsakovui D. R. kreiptis į trečiąsias šalis dėl Automobilio remonto, nebuvo pateiktas. Tą pačią dieną Automobilis buvo suremontuotas, atliktas jo variklio pagrindinio diržo komplekto pakeitimas. Atsakovas už darbus ieškovei sumokėjo 315 Eur. Šalių ginčo dėl remonto ir atsiskaitymo nėra. Dėl Automobilio remonto garantijos šalys nesitarė. Raštiška sutartis dėl paslaugos teikimo-gavimo nebuvo sudaryta.

4.         Vartotojas po Automobilio remonto iki 2019 m. lapkričio 27 d. nuvažiavo 1230 km. Sugedus Automobiliui, atsakovas jį pristatė pakartotiniam remontui į kitą servisą – UAB ,,Autorokis“, ne ieškovei, pastarajai apie tai nepranešė, dėl ko ieškovei net nebuvo leista Automobilį apžiūrėti ir sudalyvauti jo taisyme. 2021 m. birželio mėn. Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyrius, atlikęs tyrimą pagal Tarnybos prašymą, nenustatė, kad ieškovė Automobilio techninį aptarnavimą būtų atlikusi netinkamai. Šis sprendimas nebuvo skundžiamas. Šalinant 2019 m. lapkričio 27 d. atsiradusį gedimą, UAB ,,Autorokis“ 2019 m. gruodžio 4 d. Vartotojo prašymu surašė gedimo defektinį aktą, apie tai, kad atliekamas gedimo šalinimas ir surašomas defektinis aktas, UAB „Polingė“ nežinojo ir nebuvo informuota. UAB „Autorokis“ surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė 500 Eur išlaidų sumą, tačiau neišrašė sąskaitos-faktūros, tuo pažeisdama imperatyvius reikalavimus, numatytus Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintame Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d., D. R. el. paštu UAB „Polingė“ vadovui pranešė apie automobilio remontą įmonėje UAB „Autorokis“ ir išreiškė nepasitenkinimą ieškovės anksčiau atliktų šio Automobilio remonto darbų kokybe. Ieškovė pasiūlė vartotojui surašyti raštišką pretenziją, tačiau D. R. siūlymą ignoravo, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, vėl gi neturėdamas tam Automobilio savininko įgaliojimo. Dėl to, ieškovės manymu, jis negali būti laikomas Vartotoju, negalėjo kreiptis tokios gynybos, o Tarnyba negalėjo jam ją teikti, t. y. negalėjo priimti neįgalioto asmens prašymo ir negalėjo jį nagrinėti bei priimti skundžiamą Nutarimą, prašymas turėjo būti paliktas nenagrinėtu.

5.        Atsakovas D. R. nurodė, kad remontavo sutuoktinės vardu registruotą, bet jo paties vairuojamą (valdomą) Automobilį, už remontą sumokėjo (mokėjo taip pat jis), tačiau nuvažiavus kiek daugiau nei tūkstantį kilometrų, automobilis sustojo ir neužsivedė. Kadangi tai įvyko netoli Klaipėdos, Automobilį pristatė įmonei ,,Autorokis“. Ši įmonė surašė defektinį aktą, o ieškovei atsisakius komunikuoti, ji ir sutaisė Automobilį. Ieškovė atsisakė padengti Automobilio remonto kaštus, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Mano, jog reikšti tokį prašymą, jis, kaip teisėtas valdytojas, turėjo teisę. Nagrinėjant ginčą Tarnyboje, dalyvavo ir ieškovė, buvo aktyvi, buvo renkami įrodymai, atliktas specialistų vertinimas. Tarnybos priimtas Nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, jokia neturtinė žala ieškovui nepadaryta. Todėl prašo ieškinį atmesti. Taip pat akcentavo tai, kad ieškinys pareikštas teismui suėjus nustatytam 30 dienų terminui tokiam ieškiniui paduoti.

6.         Atsakovė Lietuvos valstybė per atstovą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti, nurodydama, kad nerengė skundžiamo Nutarimo, nesprendė Vartotojo iškelto ginčo, todėl neturi pareigos atsakyti, kitus ieškovės išsakytus argumentus taip pat laikė nepagrįstais ir vertino kaip išskirtinai subjektyvią ieškovės nuomonę dėl faktiškai iš vartojimo santykių kilusio ginčo.

7.         Atsakovė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (ji ir atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis asmuo) su ieškiniu taip pat nesutiko, prašė jį atmesti, apeliuodama į ieškinio nepagrįstumą bei nurodydama, kad skundo tyrimo eigoje buvo nustatytos objektyvios aplinkybės, nepalankios Rangovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB ,,Polingė“ ieškinį atmesti ir vartojimo ginčą išspręsti iš esmės; pripažinti iš dalies pagrįstu vartotojo D. R. prašymą dėl patirtų išlaidų nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų trūkumams pašalinti bei variklio keitimo išlaidų išieškojimo; priteisti atsakovui D. R. iš ieškovės UAB ,,Polingė“ 762,40 nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų išlaidoms padengti ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje reikalavimo sumos dalyje vartotojo prašymą atmesti.

6.       Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovas D. R., 2015 m. liepos 7 d. priėmimo-perdavimo aktu naudojantis sutuoktinės D. R. vardu registruotą transporto priemonę Audi A4, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsiradusio gedimo 2019 m. rugsėjo 21 d. perdavė ją remontuoti ieškovei – reikėjo atlikti variklio pagrindinio diržo komplekto pakeitimo darbus. Ieškovė Automobilį priėmė remontui, surašė Automobilio remonto darbų paraišką / priėmimo-perdavimo aktą (užsakymo Nr. 0627/090, kas akivaizdžiai paneigia ieškovės nurodomą argumentą, kad jokia rašytinė sutartis dėl paslaugos teikimo-gavimo nebuvo sudaryta. Tą pačią dieną Automobilis buvo suremontuotas, buvo atliktas jo variklio pagrindinio diržo komplekto pakeitimas. Ieškovė surašė atliktų darbų kalkuliaciją 315 Eur vertės, atsakovas D. R. 2021 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu šią pinigų sumą ieškovei sumokėjo. Taigi šalių ginčo dėl remonto, jo apimties ir atsiskaitymo nėra. Dėl automobilio remonto garantijos šalys, ieškovo teigimu, nebuvo susitarusios.

7.       Teismas nurodė, kad suteiktų Automobilio remonto darbų garantija ir paslaugų kokybė besąlygiškai numatyta galiojančiose norminiuose aktuose. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėjo, kad verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą arba užsakančiais atlikti tam tikrą darbą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką daiktą ar darbo rezultatą, yra nustatyta ir informavimo pareiga, kuri rangos sutartinių teisinių santykių atveju reglamentuota CK 6.674 str. 1 d. Pagrindinis įrodymas dėl aukščiau išdėstytus reikalavimus atitinkančios informacijos pateikimo vartotojui, prieš su juo sudarant sutartį dėl automobilio remonto paslaugų teikimo, yra užsakymų paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai, įtvirtinti Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, (toliau – Aprašas), 11 punkte, kuris numato, kad užsakymo paraiškoje turi būti nurodyta: užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos; techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas ir kita. Nors užsakymo paraiška gali būti papildoma įrašais apie nustatytus naujus transporto priemonės gedimus, techninio aptarnavimo ir remonto darbus ir kainas visą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo laikotarpį, tačiau techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo metu turi transporto priemonės valdytojui suteikti Aprašo 9.1 papunktyje nurodytą informaciją ir tai suderinti su transporto priemonės valdytoju. Aprašo 9.1 punkte yra nurodyta, kad prieš įforminant užsakymo paraišką privalu suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslauga pradedama teikti tik suderinus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, preliminarią kainą, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo terminus, garantines sąlygas ir pasirašius abu užsakymo paraiškos egzempliorius. Taigi suteiktų darbų / paslaugos garantija turi būti aptarta arba nurodyta, kad dėl jos nėra tariamasi. Ginčo atveju besąlygiškai nustatyta (tą rodo įrašas Automobilio remonto darbų paraiškoje), jog ieškovė remontavo Vartotojo valdomą automobilį naujomis detalėmis ir remonto darbams suteikė 3 mėn. garantiją. Priešingai nei nurodo ieškovė, garantija buvo taikoma ir dėl jos buvo susitarta.

8.       Teismas sprendė, kad ginčo nagrinėjime svarbu tai, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog Automobilis priklausė kitam asmeniui, nebuvo kliūtimi ieškovei priimti Automobilį remontui, jį suremontuoti ir gauti iš Automobilį remontui pridavusio asmens atlygį už paslaugos suteikimą. Tokiu būdu nėra jokio teisinio pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad atsakovas D. R. negali būti laikomas vartotoju, ir kad dėl to buvo pažeidimas sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka. D. R. automobilį valdė teisėtu pagrindu – turėdamas savo sutuoktinės, kaip automobilio savininkės, pavedimą, todėl jis, kaip teisėtas valdytojas, gali būti laikomas ir pagrįstai laikytas šiame ginče vartotoju, o ieškovė rangove. Vartotojui šiuo atveju nebuvo būtinas atskiras automobilio savininko leidimas kreiptis į trečiąsias šalis dėl automobilio remonto. Pati ieškovė šiuo atveju yra trečioji šalis, ir ši aplinkybė, minėta, nebuvo jai kliūtimi priimti ir atlikti Automobilio remontą, gauti atlygį už suteiktą paslaugą. Todėl ir pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl Vartotojo skundo palikimo nenagrinėtu, nėra.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nepraėjus nė dviem mėnesiams po ieškovės atlikto Automobilio remonto, galiojant ieškovės suteiktai darbų garantijai, Automobilis jam nuvažiavus 1230 km. 2021 m. lapkričio 27 d. kelyje užgeso. Nėra ginčo dėl to, kad sugedus Automobiliui, atsakovas D. R. pristatė jį remontui į kitą servisą – UAB ,,Autorokis“ (2021 m. spalio 27 d. šio atsakovo ir UAB ,,Autorokis“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis (Tarnybos atlikto tyrimo eigoje buvo patikslinta, kad su UAB ,,Autorokis“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartis faktiškai buvo pasirašyta ne spalio 27 d., o lapkričio 27 d.)), kuris buvo arčiau įvykio vietos. UAB ,,Autorokis“ nustatė galimą variklio gedimo priežastį – trūkus variklio pagrindinio diržo įtempiklio varžtui, pagrindinis diržas nukrito nuo skirstomojo veleno, sutrikdė variklio darbą, buvo apgadintos variklio detalės, stūmoklis. Po šios išvados atsakovas D. R. 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzija, į kurią pastaroji atsakė, jog ji nėra automobilių detalių gamintoja, todėl už gedimą neatsako, kad reikia laukti atsakymo iš detalės, kuri galėjo sąlygoti viso variklio gedimą, gamintojo UAB „SKF Lietuva“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė teiktų atsakymus atsakovui D. R. į vėlesnius jo paklausimus. Nepavykus susitarti su ieškove, atsakovas davė sutikimą remontuoti Automobilį pakartotinai bendrovėje ,,Autorokis“, 2021 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis. UAB „Autorokis“ 2020 m. sausio 15 d. suremontavo Automobilį, kaip rodo byloje esantis atliktų darbų aktas, bendrovė pakeitė aušinimo skysčio jungtį, kuro siurblio tarpinę, generatorių, variklį, pagrindinį diržą. Remonto darbų kaina – 500 Eur, kuriuos atsakovas D. R. sumokėjo bendrovei grynais pinigas (2020 m. sausio 16 d. kasos pajamų čekis), o už naudotą Automobiliui tinkantį variklį šis atsakovas sumokėjo 380 Eur L. M. individualiai įmonei.

10.       Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 17 d. atsakovas D. R. kreipėsi į Tarnybą su prašymu dėl ieškovės galimai netinkamai suteiktų Automobilio remonto paslaugų (variklio pagrindinio diržo komplekto keitimo), nurodydamas, kad dėl galimai netinkamai atliktų šių darbų trūkumų (pakartotinių darbų atlikimo) patyrė išlaidas ir prašė jas (880 Eur) atlyginti išieškant iš UAB ,,Polingė“. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama Vartotojo iškeltą ginčą, įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir 2021 m. kovo 18 d. priėmė Nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, iš dalies patenkino Vartotojo reikalavimą – pripažino iš dalies pagrįstu Vartotojo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas galimai nekokybiškai atliktų Automobilio remonto darbų trūkumams pašalinti bei variklio keitimo išlaidas (iš viso 762,40 Eur), likusioje dalyje reikalavimą atmetė, konstatuodama, kad generatoriaus keitimas (117,60 Eur vertės) nėra susijęs su Rangovo netinkamai atliktų Automobilio remonto darbų šalinimų, o yra Vartotojų pageidavimu atlikti papildomi remonto darbai, kurių išlaidos tenka pačiam Vartotojui.

11.       Teismas sprendė, kad ginčą teisme 2021 m. balandžio 19 d., nežymiai praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų terminą nuo nutarimo priėmimo, inicijavo Rangovas, Vartotojas atmestų reikalavimų dalyje nutarimo neskundė. Nors ieškovė nesiremia praleisto termino atnaujinimo galimybe, o pats Vartotojas, nors ir apeliuoja į termino praleidimą, nesiremia ieškinio senaties taikymu, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijų bei iš vartojimo kylančių santykių pobūdį, savo iniciatyva atnaujina labai nežymiai praleistą terminą ieškiniui paduoti.

12.       Teismas, susipažinęs su Tarnybos pateikta tyrimo medžiaga, nagrinėdamas iš vartojimo santykių kilusį ginčą iš esmės, daro išvadą, kad Tarnybos priimtas sprendimas pagal faktines šio ginčo aplinkybes yra teisingas ir pagrįstas. Tarnyba ginčą tyrė objektyviai, rinko reikiamus įrodymus, pats Rangovas jame dalyvavo ir buvo labai aktyvus, todėl nėra jokio pagrindo nesutikti su Tarnybos pateiktu vertinimu ir padarytomis išvadomis.

13.       Teismas sprendė, kad Tarnybos atlikto tyrimo eigoje Rangovas buvo aktyvus, teikė pats ir jo vardu paaiškinimus ir vertinimus teikė Lietuvos autoservisų asociacija. Juose buvo nurodomas nesutikimas su tyrimo metu atliekamais veiksmais ir abejojama tyrimo šališkumu, kaltinamas SKF gamintojas dėl nekokybiškos detalės pardavimo, apeliuojama į tai, kad Vartotojas nepateikė Automobilio ar variklio ekspertizei, SKF komplekto CT1051K1, reikalingo žalos kompensavimo regresijai iš jų gamintojų gauti. Teismui nagrinėjant iš vartojimo santykių kilusį ginčą iš esmės, jo šalys taip pat nesirėmė ekspertizės atlikimu. Tokiu būdu teismas nurodė, kad neturi pagrindo manyti, kad Tarnybos atliktas tyrimas yra šališkas ir neobjektyvus, o jo metu padarytos išvados neteisingos. Rangovas savo poziciją grindžia iš esmės labiau deklaratyviomis ir hipotetinėmis nesutikimo prielaidomis nei esminiais teisiniais argumentais.

14.       Teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, pakankamai akivaizdu, jog Automobilį po remonto Vartotojas naudojo pagal paskirtį ir po Rangovo atlikto remonto labai trumpą laiką ir nuvažiavo juo labai nedidelį atstumą, t. y. Rangovo atliktų darbų rezultatų trūkumai paaiškėjo per labai trumpą ir protingą terminą. Rangovas apie tai buvo informuotas (patvirtina el. šalių susirašinėjimas) ir šią aplinkybę pripažįsta, todėl Rangovo teiginys, kad Vartotojas jį netinkamai informavo apie Automobilio gedimą, yra nepagrįstas. Automobiliui sugedus staiga ir negalint juo naudotis, pripažintina, jog Vartotojas neturėjo kitos galimybės, kaip tik kreiptis į artimiausią servisą gedimų nustatymui ir apie tai informavo Rangovą. Pateikti apžiūrai nevažiuojantį Automobilį Rangovui kitame mieste Vartotojas negalėjo, o pats Rangovas, kaip stipresnė ginčo šalis, turinti didesnį suinteresuotumą, atstovo atvykimo į Automobilio remonto vietą klausimo nekėlė, nesielgė budriai ir atsakingai, nesiūlė kitų galimų variantų iškilusios problemos sprendimui.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė kad Rangovas, kaip verslininkas, jam tenkančios prezumpcijos nepaneigė. Teismas  sutiko su Tarnybos padaryta išvada, jog UAB „Autorokis“ pakeitė būtent Rangovo remonto metu keistą variklio pagrindinio diržo komplektą, nes nesant jo trūkumų, Vartotojas nebūtų kreipęsis dėl jo remonto, ypač, praėjus tokiam trumpam laikui nuo Rangovo atlikto remonto, o Rangovas, atlikdamas Automobilio remonto darbus, netinkamai įgyvendino savo pareigą tinkamai informuoti Vartotoją apie Automobilio gedimų apimtį ir reikalingus papildomus remonto darbus, dėl kurių atlikto remonto rezultatas nebus tinkamas, t. y. apie galimą gedimų riziką dėl ne visų reikalingų darbų atlikimo ir dėl to Vartotojas patyrė nuostolių dėl Automobilio gedimo po atliktų remonto darbų. Taip pat sutiko su Tarnybos padaryta išvada ir pateiktais argumentais, kad generatoriaus keitimas nėra susijęs su Rangovo netinkamai atliktų Automobilio remonto darbų šalinimu, o yra Vartotojo pageidavimu atlikti papildomi Automobilio remonto darbai, kurių išlaidas prisiėmė Vartotojas (pagal pateiktus UAB „Autorokis“ dokumentus, generatoriaus keitimas kainavo 150 Eur, su pritaikyta nuolaida – 117,60 Eur), todėl ši suma pagrįstai minusuota (ir pagrįstai minusuojama) iš Vartotojo patirtų ir prašytų priteisti išlaidų sumos.

16.       Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais dėl nutarimo formos trūkumų, kurie, anot jos, sąlygoja jo negaliojimą. Valstybinė institucija, vykdydama savo funkcijas privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei veikti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tarnybos funkcijos ir teisės įtvirtintos VTAĮ 12 str. Tarnyba ginčus nagrinėja ir sprendimus priima vadovaujantis VTAĮ 19 – 294 straipsnių nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 „Dėl Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintu darbo reglamentu (toliau – Darbo reglamentas) bei CK normatyvu. Byloje nenustatyta, kad Tarnyba, kaip valstybinė institucija, jai tenkančius procesinius veiksmus atliko pažeisdama nustatytą tvarką.

17.       Teismas konstatavo, kad nutarimas atitinka ir kitus jam keliamus reikalavimus, t. y. turi surašymo datą, yra pasirašytas, nėra pagrindo išvadai, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar pažeidžia dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus. Nenustačius jokių Tarnybos neteisėtų veiksmų ginčo nagrinėjime ikiteismine tvarka ar biurokratizmo požymių, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.271 str. pagrindu. Kitų ieškovės nurodytų valstybinių institucijų ar ministerijų dalyvavimas ginčo sprendime nenustatytas, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie Lietuvos valstybės atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad analogiškai vertintinas ir ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos išieškojimo iš Vartotojo CK 6.250 str. pagrindu. Nėra nustatyti jokie vartotojo neteisėti veiksmai ar piktnaudžiavimas jam ginant savo, kaip vartotojo, teises šalinant nekokybiškai suteiktos paslaugos padarinius, taip pat nėra nustatyta aplinkybė, kad tuo D. R. siekė naudos sau ar mėgino pasipelnyti. Šiuo išreikšti ieškovės teiginiai pernelyg hipotetiniai ir deklaratyvus, stokojantys teisinio ir loginio pagrindimo. Todėl plačiau neanalizuotini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Apeliantė (ieškovė) UAB ,,Polingė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-09-27 sprendimą. Vartotojo D. R. ir paslaugų teikėjo UAB „Polingė“ ginčą išspręsti iš esmės ir vartotojo D. R. skundą palikti nenagrinėtu; ieškovės teisių užtikrinimui įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) įteikti ieškovei, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, skundžiamą komisijos 2021-03-18 nutarimo originalą pasirašytą užregistruotą su nurodyta data; pripažinti niekiniu ir panaikinti nepasirašytą ir be datos ir neregistruotą 2021-03-18 komisijos VVTA nutarimą, kuriame buvo sprendžiamos UAB „Polingė“ statybos darbo rangovės ir D. R. ginčo klausimas; iš atsakovo D. R. priteisti ieškovei 3000 eurų piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 2000 eurų piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti, kuri kildinama iš atsakovių neveikimo, kurio pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai surašytas 2021-03-18 nutarimas, sukeliantis teisines pasekmes ieškovei; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudyti ekspertą teikusį išvadą šioje byloje bei ieškovės UAB „Polingė“ vadovą Rimantą Šiaučiulį. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Teismas išnagrinėjo bylą neišsprendęs ieškovės procesinių reikalavimų ir dėl jų nepasisakė apskritai, dėl ko neatskleista bylos nagrinėjimo esmė. Nepagrįstai buvo nagrinėjamas ginčas dėl statybos darbų.

18.2. Atsakovė VVTAT neįvykdė reikalavimų Lietuvos Transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus, t. y. nevertino byloje esminių rašytinių įrodymų esančių byloje, dėl kurių atsakovai nesirungė, kas nulėmė neteisingą ir neobjektyvų skundžiamo sprendimo surašymą ir jo paskelbimą. VVTAT kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyrių iš kur gavo atsakymą: „Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyrius nenustatė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. UAB „Polinge“ (toliau - Paslaugos teikėjas) Automobilio techninį aptarnavimą atliko netinkamai. Po Paslaugos teikėjo atlikto techninio aptarnavimo Automobilis iki 2019 m. lapkričio 27 d. be gedimų nuvažiavo 1230 km. Įvertinus nuvažiuotą atstumą tikėtina, kad paslaugos teikėjo atlikti techninio aptarnavimo darbai negalėjo lemti 2019 m. lapkričio 27 d. įvykusio variklio gedimo, tačiau neatlikus techninės ekspertizės, įvertinti variklio gedimo kilmės, nėra galimybių. Lietuvos transporto saugos administracija negali atlikti motorinės transporto priemonių techninės ekspertizės ir pažymi, kad Paslaugos teikėjas ginčo laikotarpiu geranoriškai kreipėsi į Vartotoją, kad šis techninio aptarnavimo kokybės įvertinimui pristatytų sugedusį variklio pagrindinio diržo komplektą bei siūlė Vartotojui apmokėti pristatymo išlaidas. Taip pat Panevėžio skyrius pažymi, kad nesutarus Paslaugos teikėjui ir Vartotojui dėl variklio pagrindinio diržo komplekto techninio aptarnavimo kokybės įvertinimo atlikimo, techninės ekspertizės organizavimo pareiga kyla Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „AutoRokis“ defektiniu aktu (toliau - Aktas), kaip faktinių aplinkybių patvirtinimu (konstatavimu), vadovautis negalime, kadangi iš Akto turinio neaišku kas ir dėl kokio automobilio kreipėsi į UAB „AutoRokis“, kokie asmenys, kokiu būdu ir kokioje vietoje atliko automobilio variklio apžiūrą.“ Todėl vien jau dėl šių aplinkybių, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

18.3. Byloje buvo teismo išgalvota atsakovo D. R. sutuoktinė, nes byloje tokių įrodymų nėra ir niekas jų neteikė ir dėl jų nepasisakė. Byloje yra pateiktas D. R. raštas 2015-07-07 (priedas Nr. 3), iš kurio matosi, kad automobilis priklauso jo mamai, o mama sūnaus prašo pristatyti automobilį remontui. Daugiau jokių įgaliojimų D. R. iš savo mamos negavo ir teismui nepateikė. Teismas atsisakė byloje traukti trečiuoju asmeniu automobilio savininką. Todėl iš teismo sprendimo visiškai neaišku, kas yra automobilio savininkas ir kokius reikalavimus teikia ieškovei, atsilepimo dėl ieškinio nėra, turtinių reikalavimų nepareikšta.

18.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepasisakė ir dėl atsakovams ieškovės teiktų pretenzijų, dėl kurių atsakovai teisminio nagrinėjimo metu visiškai nesirungė ir neginčijo faktinių bylos aplinkybių, o būtent pretenzijose buvo keliami reikalavimai.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovo D. R. naudai iš ieškovės UAB „Polingė“, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia argumentais:

19.1.  Apeliacinis skundas iš esmės turi beveik visus neformaliuosius trūkumus, t.y. nėra aiškus nei apeliacinio skundo dalykas, nei argumentai, nei įrodymai, nėra suprantama ką konkrečiai skundžia apeliantė, tačiau atsižvelgiant į formaliuosius reikalavimus, teismas darė išvadą, kad toks skundas atitinka formos reikalavimus. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi apeliaciniame skunde neįmanoma suprasti ką konkrečiai skundžia apeliantė, taip pat padrikos mintys ir teisės aktų (negaliojančių) kopijavimas neleidžia tinkamai identifikuoti teisinio apeliacinio skundo dalyko, tačiau atsakovas pateikia argumentus, kurių pagrindu mano, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas.

19.2. Apeliantė, teikdama naujus dokumentus, neprašo jų nei priimti, nei jais vadovautis, todėl akivaizdu, kad nauji įrodymai (priedai) neturi teisinės reikšmės, tačiau atsakovas mato pagrindą pasisakyti dėl jų nepriimtinumo. Atsakovo vertinimu, apeliantė savo procesiniame dokumente nepagrindė teikiamų naujų įrodymų prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to, šie įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turėtų jų nevertinti.

19.3. Teismas atsakė į visus apeliantės klausimus ir pateikė visus teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimas, todėl apeliantei iš esmės sutinkant su visomis išvadomis, nėra pagrindo naikinti priimto sprendimo.

19.4. Byloje pirmojo posėdžio metu D. R. pateikė 2015-07-07 perdavimo-priėmimo aktą (DOK-181717), kuris pagrindžia, kad transporto priemonės savininkė perleido naudotis ir valdyti D. R. transporto priemonę, tačiau apeliantė šį dokumentą ignoruoja. Tiek užsakymas, tiek susirašinėjimas, tiek transporto priemonės pateikimas, tiek apmokėjimas vyko atsakovo pusės, todėl nėra teisinės ar faktinės prielaidos manyti, kad atsakovas D. R. nėra paslaugos gavėjas.

19.5. Ginčo atveju besąlygiškai nustatyta (tą rodo įrašas Automobilio remonto darbų paraiškoje), jog ieškovė remontavo Vartotojo valdomą automobilį naujomis detalėmis ir remonto darbams suteikė 3 mėn. garantiją. Tokiu būdu akivaizdu, jog, priešingai nei nurodo ieškovė, garantija buvo taikoma ir dėl jos buvo susitarta. Taigi, nagrinėjamu atveju apelianto keliamos abejonės dėl teisinių santykių kvalifikavimo yra šalintinos rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis bei kasacinio teismo išaiškinimais.

19.6. Nors ieškovė iš esmės neginčija faktinių aplinkybių ir gedimo, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovė nėra atsakinga už automobilio gedimus. Vienintelis dokumentas, kuriuo remiasi ieškovas yra 2021 m. birželio mėn. Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus raštas, tačiau būtina pažymėti, kad šiame rašte aiškiai nurodoma, kad neatlikus techninės ekspertizės, įvertinti variklio gedimo kilmės, nėra galimybių, taip pat rašte nurodoma, kad Paslaugos teike?jas uz?pilde? 2019 m. rugse?jo 21 d. uz?sakymo parais?ką Nr. 0627/09, kurioje nurode? garantijos terminą, tac?iau nenurodė garantinių sąlygų. Panevėžio skyrius nevertina transporto priemonių atsarginių dalių atitikties gamintojo nustatytiems reikalavimams.

19.7. Akivaizdu, kad ieškovė nepateikė jokių teiginių dėl deliktinės atsakomybės atsiradimo, manytina, kad net pati nesupranta, kodėl reikalauja turtinės ir neturinės žalos ir kokios sąlygomis. Vien apeliantės pateiktas tekstas nesudaro jokių pagrindų įžvelgti deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl tokie teiginiai yra neįrodyti.

19.8. Apeliantės teikiami teisės aktai yra senos redakcijos ir negaliojantys, todėl dėl jų nepasisakoma. Apeliantė nurodė teisės aktus, tačiau nepateikė nei vieno teiginio apie tai, ką jie pagrindžia, todėl tokie citavimai yra niekiniai. Kiti teiginiai yra nesuprantami ir nesudarantys pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi apeliantė nei vienu teiginiu neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-27 sprendimą, palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

20.1. Tarnyba nesutinka su UAB „Polingė“ apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad apeliantės procesiniai reikalavimai nebuvo išspręsti. Visa vartotojo D. R. 2020-01-17 prašymo nagrinėjimo medžiaga buvo pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su Tarnybos 2021-06-01 atsiliepimu į UAB „Polingė“ ieškinį (reg. Nr. 4E-14219) civilinėje byloje Nr. e2-15859-566/2021. Dokumentai, kuriais vartotojas grindė savo reikalavimą, UAB „Polingė“ buvo pateikti Tarnybos 2020-04-21 raštu Nr. 4E-9836, o Tarnybos nutarimas UAB „Polingė“ buvo išsiųstas 2021-03-18 raštu Nr. 4E-7133 elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nutarimas buvo išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nes minimas el. pašto adresas buvo nurodytas vartotojo prašyme ir kaip kontaktinis bendrovės adresas skelbiamas viešoje erdvėje, t. y., UAB „Polingė“ interneto svetainėje. Be to, šis elektroninio pašto adresas yra skelbiamas UAB „Polingė“ interneto svetainėje, skiltyje „Kontaktai“ net ir nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą apeliacine tvarka. Tarnyba siunčia raštus tuo el. pašto adresu, kuris Tarnybai žinomas kaip vėliausias (paskutinis žinomas) ir skelbiamas viešai. Teisės aktai neįpareigoja Tarnybos visus raštus ginčo šalims siųsti registruotu laišku ar įteikti pasirašytinai.

20.2. Dėl apeliantės keliamo reikalavimo pateikti informaciją, kodėl nutarimas buvo siųstas su UAB „Polingė“ administracija nieko bendro neturinčiam asmeniui el. paštu (duomenys neskelbtini), atkreipia dėmesį, kad Tarnyba, ne teismo tvarka nagrinėdama tarp vartotojo D. R. ir UAB „Polingė“ kilusį vartojimo ginčą, 2020-12-04 gavo UAB „Polingė“ raštą (reg. Nr. 5-20008), kuriuo bendrovė informavo, kad yra Lietuvos autoservisų asociacijos narė, todėl kreipėsi į minėtą asociaciją. 2020-12-04 Tarnyba taip pat gavo ir Lietuvos autoservisų asociacijos direktoriaus A. P. pranešimą (reg. Nr. 5-20063), kuriuo Tarnyba buvo informuota apie asociacijos kreipimąsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją dėl informacijos ir kompetencijos variklio gedimo nustatyme. Pažymėtina, kad minimas Lietuvos autoservisų asociacijos pranešimas buvo atsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į tai, Nutarimas taip pat buvo siunčiamas minėtu el. pašto adresu.

20.3. Kaip pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-128 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2021-08-10, t. y., nutarimo priėmimo metu) patvirtintu Tarnybos darbo reglamento 58 punktu, Tarnyboje rengiami pasirašomų ir siunčiamų dokumentų elektroniniai arba popieriniai variantai. Rengiami elektroniniai dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu. Elektroniniai dokumentai turi būti parengti pagal specifikaciją, atitinkančią Elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos reikalavimų aprašą, registruojami, tvarkomi ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Tarnybos nutarimas pasirašytas komisijos pirmininko kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl duomenys apie elektroninio dokumento registravimą, t. y. elektroninio dokumento data bei registracijos numeris, nurodomi ne elektroninio dokumento turinyje, o elektroninio dokumento metaduomenyse.

20.4. Apeliantės nuomone, Tarnyba, priėmusi nutarimą, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, nesivadovavo Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šie apeliantės teiginiai nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, yra deklaratyvūs, apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečiai minėtų teisės aktų nuostatas Tarnyba pažeidė, o tik apsiribojo minėtų dokumentų citavimu, Tarnyba plačiau dėl šių apeliantės deklaratyvių argumentų nepasisako.

20.5. Dėl apeliaciniame skunde reiškiamo reikalavimo atlyginti 2000 EUR patirtą neturtinę žalą, pažymėtina, kad įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, matyti, jog UAB „Polingė“ patirtą žalą kildina iš gauto Tarnybos nutarimo, t. y. Tarnybai vykdant jai įstatymu priskirtą funkciją ne teismo tvarka spręsti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos veiksmai vartojimo ginčo, kilusio tarp vartotojo ir UAB „Polingė“, nagrinėjimo metu bei priimtas nutarimas yra teisėti, todėl iš esmės negalėjo ieškovei sukelti turtinės ar neturtinės žalos, darytina išvada, jog nėra nei vienos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti bei valstybės pareigai atlyginti žalą. Be to, UAB „Polingė“ apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais faktiniais įrodymais, patvirtinančiais patirtą neturtinę žalą bei jos dydį.

20.6. Tarnyba, atsižvelgdama į Administracijos išvadoje nurodytą aplinkybę, kad UAB „Polingė“ ir vartotojui nesutarus dėl variklio pagrindinio diržo komplekto techninio aptarnavimo kokybės įvertinimo atlikimo, techninės ekspertizės organizavimo pareiga kyla Tarnybai, atliko D. R. pateikto variklio pagrindinio diržo komplekto apžiūrą, prieš tai siūliusi ginčo šalims pateikti papildomus įrodymus, ir 2020-12-30 surašė paslaugos vertinimo išvadą Nr. 1AAU-87 (toliau – Vertinimo išvada). Tarnybos atlikto tyrimo eigoje UAB „Polingė“ buvo aktyvi, teikė paaiškinimus ir vertinimus pati, paaiškinimus ir vertinimus jos vardu teikė ir Lietuvos autoservisų asociacija. Juose buvo nurodomas nesutikimas su tyrimo metu atliekamais veiksmais ir abejojama tyrimo šališkumu, kaltinamas SKF gamintojas dėl nekokybiškos detalės pardavimo, apeliuojama į tai, kad vartotojas nepateikė Automobilio ar variklio ekspertizei, SKF komplekto CT1051K1, reikalingo žalos kompensavimo regresijai iš jų gamintojų gauti.

20.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-870-727/2022 nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog Tarnyba, nagrinėdama tarp vartotojo D. R. ir UAB „Polingė“ kilusį ginčą ne teismo tvarka, buvo šališka ir neobjektyvi. Tarnyba sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad UAB „Polingė“ savo poziciją grindžia iš esmės labiau deklaratyviomis ir hipotetinėmis nesutikimo prielaidomis nei esminiais teisiniais argumentais, todėl apeliantės teiginys dėl Administracijos reikalavimų nevykdymo nėra pagrįstas, todėl atmestinas dėl aukščiau išdėstytų motyvų.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo nagrinėti apeliacinį skundą, atsižvelgiant į tinkamo valstybės atstovo – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus motyvus. Atsiliepimą grindžia argumentais:

21.1. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas nėra kildinamas iš teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministerija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau –Nutarimas) 3.22.2 papunktį valstybę atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Todėl Teisingumo ministerija, pagal jai suteiktus įgalinimus, negali atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš galimai neteisėtų VVTAT veiksmų, ir teikti argumentus dėl jos priimtų sprendimų.

21.2. Teisingumo ministerija yra asignavimų valdytoja, atlyginant žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) bei vykdo teismo sprendimus, jeigu tokia žala yra priteista (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2002 konstatavo, kad Teisingumo ministerija yra tik asignavimų valdytoja, kuri vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra sprendžiamas jos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme. Todėl ir įvertinus, kad galimai Teisingumo ministerijai bus pateiktas vykdymui procesinis sprendimas šioje byloje, šį aplinkybė nėra pagrindu laikyti, jog byloje bus sprendžiamas jos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

24.       CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).

25.       Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: reikalavimus dėl procesinių veiksmų atlikimo ir atsakovų įpareigojimo; Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus atsakymą ir įpareigojimą VVTAT; D. R. mamos 2015-07-07 raštą, dėl automobilio pristatymo remontui ir jo remonto; pretenzijas atsakovams. Dokumentai buvo surašyti ir pateikti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo 2022 m. rugsėjo 29 d., dalis jų teikiama prijungimui prie civilinės bylos pakartotinai. Apeliantė prašo prijungti prie bylos medžiagos 2022 m. spalio 25 d. UAB „Impulsana“ ekspertizės aktą. Ekspertizė buvo atlikta ieškovės (apeliantės) užsakymu po teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė nenurodė, kodėl teikia rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, kodėl įrodymų prijungimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantė taip pat nenurodė, kad būtinybė užsakyti ir atlikti ekspertizę iškilo po teismo sprendimo priėmimo, nenurodė motyvų kodėl neprašė skirti ekspertizę civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme  metu. Dėl šių įrodymų įrodomosios reikšmės, sąsajos su byloje nagrinėjamais klausimais apeliantė taip pat nepasisakė, tiesiog pridėjo dokumentus prie apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

26.        Apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

27.        Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir kviesti liudyti ekspertą, teikusi išvadą nagrinėjamoje byloje (UAB „Impulsana“ darbuotoją V. M.) bei ieškovės vadovą R. Š..  

28.        Nagrinėjamoje byloje šalys savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, apeliantės prašymai dėl  rašytinių įrodymų, ekspertizės akto prijungimo prie bylos  netenkinti. Liudytojo parodymai – vienas iš įrodymų civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliantė prašymo ištirti naują įrodymą ir apklausti liudytoju ieškovės vadovą R. Š. apeliacinės instancijos teismui nepateikė, liudytojo apklausos būtinybės nemotyvavo ir niekaip nepagrindė. Apeliantės nurodytas žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo pagrindas – (būtinumas apklausti ekspertą ir liudytoją) nepasitvirtino, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

29.        Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovas D. R. 2020 m. sausio 17 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu (reg. Nr. 7-244) bei vėlesniu 2020 m. kovo 4 d. jo patikslinimu (reg. Nr. 5-3670) dėl galimai netinkamai UAB ,,Polingė“ suteiktų automobilio Audi A4, valstyb. Nr. HRZ 651 (toliau – ir Automobilis) remonto paslaugų (variklio pagrindinio diržo komplekto keitimo) ir prašė atlyginti tuo pagrindu Vartotojo patirtas išlaidas galimai nekokybiškai atliktų Automobilio remonto darbų trūkumams pašalinti bei variklio keitimo išlaidas (iš viso 880 Eur).

30.       VVTAT, ne teismo tvarka spręsdama Vartotojo iškeltą ginčą, įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-816 „Dėl D. R. prašymo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 28 straipsnio nuostatomis, iš dalies patenkino Vartotojo reikalavimą – pripažino iš dalies pagrįstu Vartotojo reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas galimai nekokybiškai atliktų Automobilio remonto darbų trūkumams pašalinti bei variklio keitimo išlaidas (iš viso 762,40 Eur), likusioje dalyje reikalavimą atmetė, konstatuodama, kad generatoriaus keitimas (117,60 Eur vertės) nėra susijęs su Rangovo netinkamai atliktų Automobilio remonto darbų šalinimų, o yra Vartotojų pageidavimu atlikti papildomi remonto darbai, kurių išlaidos tenka pačiam Vartotojui.

31.       Rangovė UAB ,,Polingė“ 2021 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. R., atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės, neturtinės žalos atlyginimo, kurį sutikslinusi 2021 m. gruodžio 21 d. (dokumento Nr. 236205) prašė: išspręsti ginčą iš esmės ir Vartotojo skundą palikti nenagrinėtu; įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą įteikti UAB ,,Polingė“ adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai skundžiamo 2021 m. kovo 18 d. nutarimo originalą, pasirašytą ir užregistruotą su nurodyta data; pripažinti niekiniu ir panaikinti nepasirašytą ir be datos bei neregistruotą 2021 m. kovo 18 d. nutarimą; priteisti iš atsakovo D. R. ieškovės naudai 3000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovės naudai 2000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti CK 6.271 str. pagrindu, kuri kildinama iš atsakovių neveikimo, kurio pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai buvo surašytas Nutarimas, sukeliantis teisines pasekmes ieškovei.

32.       Nagrinėjamo ginčo dalykas – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 10E-816 „Dėl D. R. prašymo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

33.       Dėl ieškovės procesinių prašymų. Ieškovė nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą neišsprendęs ieškovės procesinių reikalavimų; teismas nagrinėjo nebūtą ginčą dėl statybos rangos darbų. Bylos duomenimis 2022-07-12 ieškovės atstovas A. B. pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo ligos, kartu pateikė prašymus įpareigoti pateikti Tarnybos nustatytą formą (pretenziją), kurią D. R. pateikė Tarnybai reikalaudamas pradėti neteisminį tyrimą dėl ne jam priklausančio automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimo sugadinimo; įpareigoti Tarnybą pateikti UAB „Polingė“ Tarnybos nustatytą formą, kurioje nurodyta, kokie D. R. reikalavimai (pretenzija) buvo teikiama UAB „Polingė“ dėl automobilio gedimo; Kokiu adresu buvo teikiami, pateikti registruoto pašto įrodymus; Tarnybą įpareigoti patiekti informaciją ar Tarnybai atliekant neteisminį tyrimą buvo pranešta automobilio savininkei; jeigu nebuvo pranešta, nurodyti priežastis; įpareigoti Tarnybą atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tinkamai pasirašytą, registruotą ir su data komisijos nutarimą; įpareigoti Tarnybą pateikti įrodymus, kuriais grindžia nutarime 762,40 Eur (D. R. sąskaitą faktūra); įpareigoti Tarnybą pateikti įgaliojimą, jeigu R. R. buvo įgaliotas atstovauti Tarnybą atliekant neteisminį tyrimą ir įgaliojimą atstovauti UAB „Polingė“ teikiant pretenziją dėl automobilio gedimo (DOK120079). Apeliantės manymu, neišreikalavus nurodytos informacijos nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista.

34.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės vertinimu. Apeliantė be pagrindo teigia, kad teismas nagrinėjo nebūtą ginčą dėl statybos rangos darbų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės neginčijo, kad atsakovas D. R. 2019 m. rugsėjo 21 d. perdavė ieškovei  D. R. vardu registruotą transporto priemonę Audi A4, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti ieškovei – reikėjo atlikti variklio pagrindinio diržo komplekto pakeitimo darbus; ieškovė automobilį priėmė ir darbus atliko. Ieškovė parengė 315 Eur vertės atliktų darbų sąrašą. Atsakovas D. R. 2021 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu šią pinigų sumą ieškovei sumokėjo. Bylos nagrinėjimo metu šalių ginčo dėl remonto, jo apimties ir atsiskaitymo nebuvo. Šalių teisiniai santykiai dėl automobilio remonto buvo teismo pagrįstai kvalifikuoti kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672- 6.680 straipsniai), teismas nenagrinėjo ginčo dėl statybos rangos teisinių santykių (CK 6.681-6.699 straipsniai).

35.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovės procesiniai prašymai nėra tinkamai suformuluoti: vieni suformuluoti kaip reikalavimai dėl dokumentų išreikalavimo, kiti – kaip klausimai; dalis prašymų yra sąlyginio pobūdžio, prašymai pateikti be jokių motyvų. Pareikštų procesinių prašymų turinys neatitinka CPK 199 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Reikalavimas įpareigoti  Tarnybą atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, tinkamai pasirašytą, registruotą ir su data komisijos nutarimą yra tapatus ieškinio reikalavimui, todėl negalėjo būti vertinamas kaip procesinis prašymas ir išspręstas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad procesiniai prašymai buvo pateikti po pasirengimo nagrinėti bylą teisme pabaigos, t. y. šių procesinių prašymų trūkumų šalinimas CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka neatitiktų civilinio proceso esminių operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis). Apeliantė nepagrindė ir neįrodė, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir kad jos procesiniai prašymai galėjo turėti įtakos bylos esmės atskleidimui.

37.       Dėl Lietuvos Transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus išvados vertinimo. Apeliantė nurodo, kad atsakovė neįvykdė reikalavimų, nurodytų Lietuvos Transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus, 2020 m. birželio 22 d. išvadoje Nr. 15B-5396 (reg. Nr. 5E-1380), t. y. nevertino byloje esminių rašytinių įrodymų esančių byloje, dėl kurių atsakovai nesirungė, kas nulėmė neteisingą ir neobjektyvų skundžiamo sprendimo surašymą ir jo paskelbimą; vien jau dėl šių aplinkybių, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. 

38.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

39.       Vertinant dokumento turinį pažymėtina, kad 2020 m. birželio 22 d. Administracija pateikė išvadą Nr. 15B-5396 (reg. Nr. 5E-1380), kurioje pateikta tikėtina išvada, kad paslaugos teikėjo atlikti techninio aptarnavimo darbai negalėjo lemti 2019 m. lapkričio 27 d. įvykusio variklio gedimo, tačiau neatlikus techninės ekspertizės įvertinti variklio gedimo kilmės, nėra galimybių, taip pat pažymėjo, jog techninės ekspertizės organizavimo pareiga kyla Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

40.       Administracijos išvada neturi didesnės įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje, ji vertintina kaip paprastas rašytinis ir turėjo būti vertinamas visų byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų bendrajame kontekste; taip pat nepateikta duomenų, kad rekomendacijos dėl ekspertizės atlikimo buvo privalomos.

41.        VVTAT atliko Vartotojo automobilio gedimo priežasčių tyrimą buvo po 2020 m. birželio 22 d. Administracijos išvados Nr. 15B-5396 (reg. Nr. 5E-1380) pateikimo ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas dėl techninės ekspertizės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tyrimo eigoje Tarnyba 2020 m. lapkričio 23 d. gavo UAB „SKF Lietuva“ raštą (reg. Nr. 5-19225), kuriame nurodyta, kad siekiant nustatyti detalių gedimo priežastis, jos siunčiamos į „SKF“ laboratoriją Prancūzijoje, kur technologai daro tyrimus ir pateikia išvadas, kuriomis UAB „SKF Lietuva“ ir vadovaujasi. UAB „SKF Lietuva“ pateikė informaciją apie detalę, kurią Rangovas keitė nauja.

42.       Atsižvelgdama į administracijos rekomendacijas, Tarnyba atliko vartotojo pateikto variklio pagrindinio diržo komplekto apžiūrą, prieš tai siūliusi ginčo šalims pateikti papildomus įrodymus, ir 2020 m. gruodžio 30 d. surašė paslaugos vertinimo išvadą Nr. 1AAU-87. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad „Paskirstymo komplektas VKMC 01255-1 susideda iš paskirstymo diržo, aušinimo skysčio siurblio, įtempiklio, 2 kreipiamųjų skriemulių, 2 smeigių, varžto, 2 veržlių. Tarnyba vertino UAB ,,Autorokis“ surašytą defektinį aktą, prašė UAB „SKF Lietuva“, kaip komplekto gamintojo atstovo Lietuvoje, pateikti reikiamą papildomą informaciją, tokią pateikti prašė ir ginčo šalių: iš rangovo pateikti komplekto įsigijimą patvirtinančio dokumento kopiją, automobilį gaminusios gamyklos paskirstymo diržo keitimo techninius reikalavimus; automobilį gaminusios gamyklos paskirstymo diržo įtempiklio sureguliavimo techninius reikalavimus; paskirstymo diržo; keitimui naudotų įrankių ir prietaisų sąrašą – varžtų ir veržlių užveržimui naudotų dinamometrinių raktų metrologinių patikrų kopijas. UAB ,,SKF Lietuva“ pateikė prašytus dokumentus, rangovas 2020 m. lapkričio 30 d. raštu pateikė atsakymą (reg. Nr. 5-19718), nurodydamas, kad rangovui nėra pasiekiama informacija apie automobilio gamintojo paskirstymo diržo keitimo ir diržo įtempiklio sureguliavimo techninius reikalavimus, rangovas pateikė komplekto įsigijimo dokumento kopiją, o kitų prašytų dokumentų nepateikė. Tarnyba tyrimo metu atliko pateiktų išardyto variklio dalių ir kitų mechanizmų apžiūrą ir vertinimo išvadoje nurodė, kad apžiūrėtos išardyto variklio 2 atskiros dalys, pateikta dalis rangovo sumontuoto komplekto detalių (paskirstymo diržas). Pateiktas atskirai diržo įtempiklis, paženklintas VW, Audi ir Litens prekių ženklais. pateikta su užsukta veržle smeigės m8 (skirtos tvirtinti diržo įtempiklį) dalis, nulaužta ties sriegiu, sukamu į variklio galvutės korpusą. pateiktas atskirai paskirstymo diržas yra paženklintas SKF prekės ženklu (iš komplekto), diržo vienas krumplys yra pažeistas, variklio galvutėje, smeigės m8 įsukimo vietoje nulaužta smeigės dalis, ant variklio pritvirtintas vienas iš kreipiamųjų skriemulių nevisiškai (du varžtai neprisukti iki galo) pritvirtintas aušinimo skysčio siurblys, kurio korpusas tepaluotas, ant jo krumpliaračio yra VW, Audi prekių ženklai. Ant variklio esančio vieno paskirstymo velenėlio nėra trijų slydimo guolių (intarpų). to pasėkoje darė išvadą, kad rangovas nepateikė įrodymų, jog suteikė tinkamos kokybės automobilio remonto (variklio pagrindinio diržo komplekto keitimo) paslaugą, nes tarnybai nepateikė įrodymų, kad remonto darbams atlikti naudojo metrologiškai patikrintus dinamometrinius raktus bei vadovavosi automobilio gamintojo techniniais reikalavimais.

43.        Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos atlikto tyrimo eigoje UAB „Polingė“ buvo aktyvi, teikė paaiškinimus ir vertinimus pati, paaiškinimus ir vertinimus jos vardu teikė ir Lietuvos autoservisų asociacija. Buvo reiškiamas su tyrimo metu atliekamais veiksmais ir abejojama tyrimo šališkumu, kaltinamas SKF gamintojas dėl nekokybiškos detalės pardavimo, apeliuojama į tai, kad vartotojas nepateikė Automobilio ar variklio ekspertizei, SKF komplekto CT1051K1, reikalingo žalos kompensavimo regresijai iš jų gamintojų gauti ir pan.

44.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su Tarnybos pateikta tyrimo medžiaga, padarė pagrįstą išvadą, kad Tarnybos priimtas sprendimas pagal faktines šio ginčo aplinkybes yra teisingas ir pagrįstas; įvykio tyrimas buvo atliktas objektyviai, Rangovas (ieškovė) jame dalyvavo ir buvo aktyvus. Teismas atmetė rangovo argumentus ir prieštaravimus, sprendė, kad Rangovas, kaip verslininkas, jam tenkančios atsakomybės prezumpcijos nepaneigė. Teismas  įvertino Administracijos išvadą ir pabrėžė, kad ji nėra kategoriškai palanki ieškovei, yra suformuota su išlyga dėl būtino ekspertizės atlikimo, todėl laikytina viso labo tikėtina išvada, o ekspertizės atlikimu, šalys nesirėmė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Administracijos išvada nėra vienintelis dokumentas, ji vertintina šalia kitų surinktų rašytinių duomenų.

45.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės nurodyto dokumento įrodomąją reikšmę visų byloje surinktų įrodymų kontekste; sprendžiama, kad 2020 m. birželio 22 d. Lietuvos Transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Panevėžio skyriaus tikėtina  išvada Nr. 15B-5396 (reg. Nr. 5E-1380), 2020 m. lapkričio - gruodžio mėn. Tarnybos atlikto tyrimo išvadų nepaneigia.

46.       Dėl automobilio savininkės. Apeliantė nurodė, kad byloje buvo išgalvota atsakovo D. R. sutuoktinė, kai byloje tokių įrodymų nėra ir niekas jų neaptarinėjo. Šis apeliantės argumentas vertintinas kaip subjektyvus ir nepagrįstas. Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2021-10-01 atsakovas D. R. pateikė teismui 2015-07-07 perdavimo - priėmimo aktą (DOK-181717), kuris įrodo, kad transporto priemonės savininkė perleido naudotis ir valdyti D. R. transporto priemonę. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino ir motyvuotai atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas D. R., nebūdamas automobilio savininku, negali būti laikomas vartotoju, dėl ko jo skundas Tarnybai turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas veikė kaip automobilio teisėtas valdytojas; aplinkybė, jog transporto priemonė priklausė kitam asmeniui, nesudarė apeliantui kliūčių priimti ir remontuoti transporto priemonės, todėl atsakovui apmokėjus už atliktus darbus ir juos užsakius, jis yra paslaugos gavėjas ir vartotojas apeliantės atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių teisiniu vertinimu, todėl atmeta apeliantės argumentą bei pažymi, kad šalių ginčas kilęs iš sutartinių santykių, todėl pagrindo įtraukti automobilio savininkę trečiuoju asmeniu nagrinėjamu atveju nebuvo.

47.        Dėl pretenzijų ir neturtinės žalos.  Apeliantė nurodė, kad teismas nepasisakė dėl atsakovams  pateiktų pretenzijų, dėl kurių atsakovai nesirungė ir neginčijo faktinių bylos aplinkybių. Apeliantė nurodo, kad pretenzijos buvo pareikštos VVTAT; pretenzijose buvo keliami reikalavimai priimti sprendimą dėl bylos stabdymo ir klaidų ištaisymo, įgaliojimo pateikimo, reikalavimas pateikti informaciją, kokiu pagrindu raštas, pavadintas nutarimu, buvo siunčiamas su bendrovės valdymu nieko neturintiems asmenims, reikalaujama pateikti tinkamai surašytą ir pasirašytą nutarimą ir pan. ir pan. Apeliantė savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildino iš šių galimai neteisėtų VVTAT veiksmų – susirašinėjimo su ieškove dėl faktinių aplinkybių.

48.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

49.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita.

50.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga, įrodyti, kad jo atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai, kad dėl šių neteisėtų veiksmų atsirado ieškovui neturtinė žala, bei pagrįsti jos dydį. Pažymėtina, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose reikalavimo dėl neturinės žalos priteisimo pagrindas suformuluotas kaip nesusistemintų, logiškai nesusijusių citatų iš įvairių norminių aktų santrauka.

51.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VVTAT atlikto pagal D. R. pareiškimą tyrimo eigą ir rezultatą, nenustatė, kad VVTAT, kaip valstybinė institucija, jai tenkančius procesinius veiksmus atliko pažeisdama nustatytą tvarką, t. y. nenustatė VVTAT veiksmų neteisėtumo.

52.       Teismas nustatė, jog Nutarime yra nurodyti visi būtini vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo elementai ir nėra jokio pagrindo išvadai, kad Nutarimas neatitinka vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo formai keliamų reikalavimų, bei prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Nutarimas atitinka ir kitus jam keliamus reikalavimus, t. y. turi surašymo datą, yra pasirašytas, nėra pagrindo išvadai, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar pažeidžia Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus. Nutarimas pateiktas elektronine forma, visi jo rekvizitai nurodyti elektroninio dokumento metaduomenyse (atskirame lape).

53.       Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl ieškovės ir Tarnybos susirašinėjimo (pretenzijų) teisino vertinimo, nes ieškovės ir VVTAT susirašinėjimas (pretenzijos) dėl tinkamai nepasirašyto Nutarimo pateikimo ir kitų veiksmų nesukėlė šalims jokių teisinių pasekmių.

54.       Nenustačius jokių Tarnybos neteisėtų veiksmų nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka ar biurokratizmo požymių, teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo CK 6.271 str. pagrindu. Sutinkinta ir su atsakovės Lietuvos valstybės atsiliepimo argumentu, kad Teisingumo ministerija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 papunktį valstybę atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Todėl Teisingumo ministerija, pagal jai suteiktus įgalinimus, negali atstovauti valstybę bylose dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš galimai neteisėtų VVTAT veiksmų.

55.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 3000 Eur neturtinę žalą iš atsakovo D. R., nors nei viename iš procesinių dokumentų net nenurodė savo reikalavimo faktinio pagrindo. Teismas pagristai įvertino ieškovės teiginius dėl neturinės žalos priteisimo iš vartotojo kaip pernelyg hipotetinius ir deklaratyvius, stokojančius teisinio ir loginio pagrindimo. Pripažinus VVTAT  veiksmus, atliktus pagal vartotojo D. R. pareiškimą teisėtais, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš vartotojo.

Dėl procesinės bylos baigties

56.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

57.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

58.       Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktą apeliacinį skundą ir atsiliepimų į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

60.       Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinis skundas atmestas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl atsakovas D. R. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas nurodė, kad patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jos jai atlygintinos, priteisiant iš apeliantės minėtą sumą. Kiti atsakovai duomenų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Polingė“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės UAB „Polingė“ (juridinio asmens kodas 145250575) 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                 Loreta Braždienė

Virginijus Kairevičius

Tatjana Žukauskienė