Administracinė byla Nr. eI-6291-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03663-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui P. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, delspinigių priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) 2022 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo iš atsakovo P. J. priteisti 33 Eur nesumokėtos rinkliavos ir 1,78 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Prašyme nurodo, kad VASA, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taip pat vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdytą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui pateikti mokėjimo pranešimai, skolos pranešimai. Pranešimas su įsiskolinimo suma buvo pateiktas adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau, neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro už 2019 metus - 33 EUR. Taip pat atsakovui paskaičiuoti 1,78 Eur delspinigiai.
Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo P. J. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl ko susidarė 33 Eur įsiskolinimas ir 1,78 Eur delspinigių, priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).
Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Rinkliavos nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Rinkliavos nuostatų 59 punkte nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016)
Remiantis byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – ir NT Registras) 2022 m. rugsėjo 2 d. išrašo duomenimis, nustatyta, kad atsakovui P. J. iki 2019-08-08 priklausė nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 88,70 kv. m. Taigi, atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už minėtą butą.
Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuotas ir siųstas mokėjimo pranešimas: 2019-02-08 Mokėjimo pranešimas Nr.: 10782798 bei priminimas sumokėti įsiskolinimą: 2021-08-12 Skolos pranešimas Nr.: 296103. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir NT Registro duomenimis apie atsakovo turimo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį jis būtų sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo 33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1,78 Eur delspinigių, susidariusių atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku.
Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 p. delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.
Rinkliavų nuostatų 60 p. numatyta, kad Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena Rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. 2 d. nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 p. taip pat MAĮ 99 str. bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc.
Pareiškėja pateikė delspinigių apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad delspinigių suma yra 1,78 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti už: 2019 m. – 1,78 Eur (33 EUR*0.03%*180 d.).
Todėl įvertinus nurodytus argumentus, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 1,78 Eur delspinigių yra laikomas taip pat pagrįstu ir tenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius”, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovo P. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) 33 Eur (trisdešimt tris eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 1,78 Eur (vieną eurą 78 ct) delspinigių.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė