Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-07-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1588-656-2022].docx
Bylos nr.: e2A-1588-656/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras 304768872 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su darbo sutarties sudarymu ir asmens priėmimu į darbą
dėl priėmimo į darbą konkurso būdu
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Bylos dėl individualių darbo santykių
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Kitos bylos dėl individualių darbo santykių

?

 

                                                                                                                                Civilinė byla Nr. e2A-1588-656/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03216-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2.; 3.1.2.6.

(S)

 

                                                                       img1

                                                VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                                   N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2022 m. liepos 8 d.

                                                                               Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininko ir pranešėjo)  ir Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl konkurso rezultatų, rašto panaikinimo bei susitarimo ginčijimo, trečiasis asmuo byloje M. J..

          n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

 

1.       Ieškovas J. K. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui prašo panaikinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro konkurso Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas eiti 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. AT-52 priimtą sprendimą dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo konkurse į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento 2-osios Personalo administravimo grupės vadovo pareigas. Taip pat panaikinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir M. J. 2021 m. spalio 1 d. susitarimą Nr. 2 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. darbo sutarties Nr. DS-477 pakeitimo“.

2.       Ieškovas nurodė, kad dalyvavo viešame konkurse į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau - ir NBFC) Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas, kuris vyko 2020 m. rugsėjo 2 d. pretendentų vertinimo komisijos posėdyje (nustatyta pradžia 11 val.), o apie rezultatus ieškovas buvo informuotas kitą dieną 8..01 val. elektroniniu paštu. Teigė, kad įgyvendinus Konkursų aprašo 26 punkto nuostatas, NBFC 2020 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. AT-52 priimto sprendimo dėl konkurso 2 pretendento laimėtojo (toliau - ir Protokolinis sprendimas) pagrindu buvo sudarytas susitarimas Nr. 3 su konkurso laimėtoju G.P.. Pastarasis iš pareigų atleistas 2021 m. rugpjūčio 31 d., o vietoje jo į konkurso pareigas 2021 m. spalio 1 d. susitarimo Nr. 2 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. darbo sutarties Nr. DS-477 pakeitimo“ pagrindu yra priimta M. J..

3.       Ieškovas nurodė, kad, kilus rimtų abejonių dėl viešo konkurso bei jo rezultatų, 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Centrą ir prašė – pateikti Pretendentų į Centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso įrašą jo nurodytu elektroniniu paštu ir registruotu paštu nurodytu adresu. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 9 d. gavo NBFC direktoriaus elektroniniu paštu pateiktą ginčijamą 2020 m. rugsėjo 9 d. raštą (toliau vadinamas Raštu).

4.       Ieškovas mano, kad NBFC Rašte į pateiktus klausimus ne tik neatsakė, bet nurodė žinomai melagingus teiginius, nes per 1,5 val. išklausyti 3 valandų garso įrašą yra neįmanoma. Raštas nepasirašytas įgalioto asmens, nepatvirtintas antspaudu, taip pat nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, nėra nurodyta jo apskundimo terminai bei tvarka, todėl ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikintas. Rašte nėra pasisakyta dėl į Komisijos protokolą įrašytų žinomai neteisingų duomenų, raštas nėra pagrįstas teisės aktų normomis. Raštas suvaržė ieškovo galimybes tinkamai apginti savo teises.

5.       Ieškovas nurodė, kad NBFC direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. V-435, kuriuo buvo sudaryta konkurso komisija viešai nepaskelbtas. Komisijos nariai pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės pretendentų vertinti ir įgaliojimų priimti skundžiamo protokolinio sprendimo, kas, ieškovo manymu, taip pat patvirtina nebuvus teisėtos komisijos.

6.       Konkurso laimėtojui G. P. nutraukus darbo sutartį, NBFC perkelė M. J. iš NBFC Personalo administravimo departamento 4-osios personalo administravimo grupės personalo administratoriaus-eksperto (A2 lygis) pareigų į NBFC Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovės pareigas.

7.       Ieškovas teigė, kad jis nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus. Jeigu kiti pretendentai (-as) neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems (-am) buvo leista dalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, tai ginčijamas Protokolu priimtas sprendimas, ieškovo manymu, naikintinas ir vien šiais pagrindais.

8.       Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau vadinamas Aprašu arba Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496) reglamentuoja konkursų organizavimą ir vykdymą valstybės ir savivaldybių įmonėse (toliau – įmonė), iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė (toliau – įstaiga), kai konkursą laimėję fiziniai asmenys priimami į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas įmonėse ir įstaigose, sąraše (toliau – konkursinių pareigybių sąrašas) nurodytas pareigybes (Aprašo 1 punktas). Pagal 2 punktą – konkurso organizavimas ir vykdymas apima: konkurso paskelbimą (2.1. papunktis); dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse (toliau – dokumentai), pateikimą ir priėmimą (2.2. papunktis); pretendentų užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje atrankos komisijos (toliau – komisija) sudarymą ir asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse (toliau – pretendentai), atranką (2.3. papunktis).

9.       Ieškovo teigimu, priimtas sprendimas dėl konkurso laimėtojo naikintinas kaip nepagrįstas ir neaiškus (Aprašo 3.2. papunktis) bei neatitinkantis ir VAĮ 10 straipsnio (ankstesnės redakcijos 8 bei 34 straipsnių) imperatyvių reikalavimų. Pažymi, kad NBFC Protokolu priimto sprendimo nemotyvavo visiškai, nenurodė jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų, o taip pat nenurodė ir jo apskundimo tvarkos. Iš esmės buvo pažeisti Aprašo 3.2 papunkčio ir 48, 51 bei 52 punktų imperatyvūs reikalavimai, nes laimėtoju pripažino tik vieną pretendentą, o ieškovo neinformavo kokie pretendentai dalyvavo konkurso posėdyje.

10.       Ieškovo nuomone, konkurso metu pretendentams buvo sudarytos nelygios konkurencinės sąlygos, Protokolu priimtas sprendimas yra neobjektyvus, neskaidrus, šališkas ir nepagrįstas. Konkurso sąlygose buvo nurodytas pretendentų atrankos būdas - testas žodžiu ir raštu, beje kaip nustatyta ir Aprašo 4 punkte. Tačiau konkurso 2020 m. rugsėjo 4 d. protokole Nr. AT-52 jau nurodomi testas žodžiu (pokalbis) ir testas raštu (praktinė užduotis). Pažymi, kad testas raštu ir praktinė užduotis yra du atskiri ir visiškai skirtingi vertinimo metodai (Aprašo 46.2. ir 46.4. papunkčiai). Teigia, kad konkurso metu pakeitus konkurso sąlygas ir neteisėtai taikius praktinės užduoties metodą (testą) be vienareikšmio atsakymo, konkurso sąlygos ieškovui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu pasikeitė ir vertinimo kriterijai (esminiai Darbo kodekso 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Konkursų aprašo 4 ir 17 punktų bei Aprašo 3.2. papunkčio, 5 ir 32 punktų reikalavimų pažeidimai), komisijos nariai patys sau susiteikė neribotą diskreciją dėl ieškovo tinkamumo iš viso be jokių kriterijų spręsti išimtinai pagal savo ambicijas ir savo nuožiūra, tokiais klausimais objektyviai, nešališkai ir skaidriai apskritai nieko patikrinti ar įvertinti buvo neįmanoma, kuo iš esmės buvo pažeisti ir konkursų aprašo 4 bei 17 punktų ir Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, ir skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principai.

11.       Ieškovas taip pat pažymi, jog konkursas buvo į grupės vadovo pareigybę. Ieškovas turi 13 metų vadovavimo patirtį, yra baigęs 4 metų doktorantūrą ir turi 5 metų universitetinį mokslinio pedagoginio darbo patirtį būtent administracinės teisės srityje, taip pat virš 9 metų patirtį valstybės tarnyboje, kokių kompetencijų neturėjo kiti konkurse dalyvavę pretendentai, tačiau komisija į nurodytas tik ieškovo turimas daug aukštesnes kompetencijas neatsižvelgė bei jų nevertino visiškai, kuo komisija ir čia iš esmės pažeidė vertinimo kriterijus nustatytus konkursų Aprašo 15 punkte ir Aprašo 38 punkte, parodė nevienodą požiūrį į konkurso dalyvius bei akivaizdų šališkumą ieškovo atžvilgiu, bei tuo pačiu jie iš esmės pažeidė imperatyvų reikalavimą vertinti pagal teisingų atsakymų dalį 10 balų skalėje bei neatmestina taip ieškovą diskriminavo ir dėl jo amžiaus. Į Konkurso sąlygose nenumatytas žodines praktines užduotis pagal kompetencijas ir gebėjimus, ieškovas pateikė visiškai teisingus atsakymus prilygstančius 10 balų. 

12.       Ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti NBFC ir trečiojo asmens M. J. 2021 m. spalio 1 d. susitarimą Nr. 2 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. darbo sutarties Nr. DS-477 pakeitimo“ ir nurodo, kad NBFC žinojo, kad šio konkurso rezultatai yra ginčijami teisme, kas reiškia, jog pareigos nebuvo laisvos (Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 26 straipsnio 1 dalis). Kadangi NBFC tai ignoravo, iš dalies netgi pakeitė Pareigybės aprašymą, bet M.J. ir pakeistų specialiųjų reikalavimų neatitiko, konkurso neberengė bei į ne laisvas pareigas vis tiek perkėlė (paskyrė) kitą darbuotoją ir ginčijamas pareigas neteisėtai užėmė, todėl susitarimas Nr. 2 naikintinas ir nurodytais pagrindais. M.J. buvusių pareigų koeficientas ir konkurso pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos bei nustatyti reikalavimai, įskaitant specialiuosius, skiriasi, todėl ji buvo perkelta (paskirta) iš esmės pažeidus ir VTĮ 26 straipsnio 3 dalies bei Perkėlimo aprašo reikalavimus (7, 11 ir kiti punktai).

13.       Ieškovas nesutikdamas su trečiojo asmens parkėlimu nurodo, kad pareigos nebuvo laisvos, nes vyksta ginčas, be to, pareigybės aprašymas buvo pakeistas pagal pretendentę, o ji neatitiko keliamų reikalavimų.

14.       Atsakovas NBFC prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad konkursas pravestas laikantis teisės aktų reikalavimų.

 

II.                      Teismo sprendimo esmė

 

15.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu nusprendė civilinę bylą dalyje dėl Rašto panaikinimo nutraukti. Kitoje dalyje ieškinį atme.

16.       Teismas padarė išvadą, kad įstaigos atsakymas raštu yra tik procedūrinis veiksmas, ieškovui nesukeliantis jokių materialiųjų teisinių padarinių ir toks veiksmas negali būti ginčijamas civilinio proceso tvarka, todėl civilinė byla dalyje dėl Rašto panaikinimo nutraukiama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

17.       Teismo vertinimu NBFC direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-435 sudaryta komisija atitiko Aprašo 12 punkto reikalavimus. Reikalavimo viešai paskelbti įsakymą dėl komisijos sudarymo teisės aktai nenumato, įsakymas registruotas įstaigoje, jam suteiktas numeris, pasirašytas įgaliotų asmenų. Duomenų, kad komisijos nariai neatitiko tokiai komisijai keliamų reikalavimų nėra.

18.       Pareigos informuoti kitus konkurso dalyvius apie kitų konkurse dalyvaujančių asmenų atitikimą konkurso reikalavimams įstatymas nenumato. Apraše aptartas procedūrinis veiksmas atliekamas iki konkurso, tokio procedūrinio veiksmo vertinimas sprendžiant dėl konkurso rezultatų, teismo vertinimu būtų perteklinis, o į bylą pateikti duomenys, patvirtina, kad konkurso laimėtojas G.P., atitiko konkurso dalyviams keliamus reikalavimus.

19.       Teismo vertinimu, komisijos pasirašytas protokolas dėl konkurso laimėtojo išsamus, aiškus tiek turiniu, tiek forma, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad konkurso protokolas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

20.       Konkurso metu buvo vertinamos pareigybei užimti reikalingos pretendentų tiek dalykinės, tiek asmeninės savybės. Išklausius konkurso garso įrašą (toliau - Įrašas) nenustatyta, kad kuris nors iš komisijos narių būtų uždavęs iš esmės netinkamus klausimus Klausimų formuluotės buvo suprantamos, suteikta galimybė pretendentams laisvai reikšti mintis, parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas pretenduojant į vadovo pareigybę, pretendentams į pareigas konkurso metu skirtas vienodas laiko tarpas. Visiems kandidatams užduoti iš esmės vienodi klausimai (klausimai iš tos pačios srities), o atsižvelgiant į atsakymus, kai kuriems buvo užduoti papildomi, patikslinantys klausimai, kas konkurso metu nėra draudžiama. Konkurso metu buvo vertinamos žinios, motyvacija ir dalykinės savybės. Komisijos narių užduoti klausimai buvo susiję su pareigybės aprašyme galiojusiame konkurso metu, aptartomis funkcijomis, teisės aktai apie kuriuos buvo klausiama buvo esminiai, kurie turėtų būti žinomi šių pareigų siekiančiam asmeniui. Pažymėjo, kad be ieškovo konkurse dalyvavo pretendentė, kuri nedirbo NBFC, tačiau jai klausimai buvo suprantami, aiškūs (tokią išvadą teismas daro įvertinęs, kad ji konkurso rezultatų neskundė, atsižvelgdamas į aukštus pretendentės surinktus balus), ir ji užėmė antrą vietą. Teismas sutiko, kad klausantis Įrašų, komisijos nariai kai kuriais atvejais elgėsi nesantūriai (tinkamai atsakius vienam iš pretendentų gyrė jo atsakymus, kitaip juos komentavo), tačiau tokios replikos, nors ir nelaikytinos tinkamomis vykstant konkursui, konkurso rezultatui įtakos neturėjo.

21.       Teismas nenustatė, kad klausimai buvo nesuprantami ar skirtingi ir komisijos nariai buvo šališki ar konkurso dalyviams taikė nevienodas sąlygas. Teismas nesutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad buvo pakeistos konkurso sąlygos, įtraukiant užduotį raštu, kadangi išklausius Įrašą nustatyta, kad komisijos narė L. G. užduodama klausimą žodžiu paaiškino, kad pretendentui pasiruošiant atsakyti šį klausimą gali skirti 7-8 minutes jam pasiruošti raštu, t. y. buvo leista pasiruošti klausimui, kurio atsakymas vėliau visų pretendentų buvo išdėstytas žodžiu, taigi tiek klausimas, tiek atsakymai buvo pateikiami žodžiu, ir teismas nelaiko tokios užduoties kaip atliktos raštu ir konkurso sąlygų pakeitimu. Teismas pažymėjo, kad komisijos nariams suteikta diskrecijos teisė vertinti dalyvių tinkamumą vadovo pareigoms, balais nuo 1 iki 10. Nenustatyta, kad su kuriuo nors iš pretendentų buvo elgiamasi nevienodai, sudarant išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors kitų pretendentų teises, visiems pretendentams buvo iš esmės vienodas laiko tarpas pateikti atsakymus, nei vienas jų nebuvo nuraukiamas ar stabdomas kai teikė atsakymus.

22.       Teismas padarė išvadą, kad nenustačius jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti visos komisijos ar kurio nors jos nario objektyvumu ar nešališkumu, ir daryti išvadą, kad komisija būtų piktnaudžiavusi diskrecijos teise ar nesilaikiusi vadovų konkursų organizavimo nuostatų reikalavimų pretendentų į personalo administravimo grupės vadovo pareigas vertinime.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

        Apeliacinio skundo argumentai

23.       Ieškovas (apeliantas) J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti arba panaikinti sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.       Apeliantas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau - VAAT) 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e2-5090-331/2020 konstatuota, kad Raštas nėra motyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo teiktus klausimus, nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai, ginčijamas raštas nepasirašytas įstaigos vadovo, nepatvirtintas antspaudu, taip pat nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, todėl raštas yra naikintinas. Teismas turėjo pareigą įvertinti Raštą jo teisėtumo aspektu, tačiau teismas to neišnagrinėjo ir sprendime jokių motyvų nenurodė.

25.       Apeliantas nurodė, kad Aprašas (Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos detaliai nereglamentuoja ir, siekiant užpildyti teisines spragas, turi būti taikomi panašius santykius reglamentuojantys teisės aktai - DK, VAĮ, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau - VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau - Metodika), Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VTD) direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtinti Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas (toliau - Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas) ir Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas (toliau - Reglamentas), Konkursų ir atrankų į valstybės tarnautojo pareigas komisijų nariams rekomendacijos, patvirtintos VTD direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. Nr. 27L-1472 įsakymu (toliau - Rekomendacijos) ir kiti teisės aktai.

26.       Vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 32 punktu Konkurso Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas eiti komisija (toliau - Komisija) turėjo parengti pretendentų vertinimo organizavimo planą, o vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 47 punktu kiekvienas Komisijos narys pretendentų tinkamumą pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us) valstybės tarnautoją vertina individuliai - nuo 1 iki 10 balų, užpildydami individualaus vertinimo lentelę, kurios forma nurodyta VATIS, o taip pat, kad vadovaujantis Reglamento 7.4.2 papunkčiu turėjo būti parengtos pretendentų atsakymų vertinimo gairės. Komisija neparengusi pretendentų vertinimo organizavimo plano ir neužpildžiusi pretendentų individualaus vertinimo lentelės pažeidė Priėmimo į valstybės tarnautoj o pareigas organizavimo tvarkos aprašo, o taip pat ir Reglamento, Rekomendacijų ir kitų, Apeliaciniame skunde nenurodytų, teisės aktų nuostatas, o neparengusi pretendentų atsakymų vertinimo gairių pažeidė Reglamento 7.4.2 papunktį.

27.       Ieškovas remiasi administracinių teismų praktika ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nuostatomis. Administracinių teismų praktikoje suformuota, kai valstybės tarnautojo veiklą (jo teises ir pareigas) reglamentuoja institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktai (pareigybės aprašymai ir pan.), tokie dokumentai turi būti pateikti į bylą, o nepateikus ir teismui jų neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, toks procesinių teisės normų pažeidimas yra esminis ir pagrindas teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.), kadangi dėl šios pažaidos byla neteisingai išsprendžiama (LVAT 2021 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2021).

28.       Ieškovas nurodė, kad Komisijos nariai pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės vertinti pretendentų ir įgaliojimų priimti skundžiamo protokolinio sprendimo (Lietuvos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalis). Tai patvirtina, kad komisija buvo neteisėta, todėl turi būti panaikintas ir šios komisijos protokolu priimtas sprendimas, o tuo pačiu ir 2021 m. spalio 1 d. susitarimas Nr. 2 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. darbo sutarties Nr. DS-477 pakeitimo“, sudarytas tarp NBFC ir M. J. (toliau - Susitarimas Nr. 2). NBFC Konkurso komisijos narių pareigybių aprašymų į bylą nepateikė, todėl teismas Komisijos narių pareigybės aprašymų neįvertino, nes jų byloje nėra. Komisijos narės, apklaustos teisme kaip liudytojos, pačios pripažino ir patvirtino, kad pretendentų vertinimas jų pareigybių aprašymuose nenumatytas ir į jų funkcijas neįeina (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas nevertino komisijos narių pripažintų faktų, o teismui nevertinus visų teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių (pateikiama nuoroda į ABTĮ 10 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis), neatsakius į visus esminius šalių keliamus klausimus ir nepateikus motyvų, o atsakovui byloje neįrodžius teisėtos komisijos, t. y. neįrodžius, kad Komisijos narės galėjo būti paskirtos Komisijos narėmis ir turėjo teisę (įgaliojimus) pretendentus vertinti ir priimti protokolinį sprendimą, vien šiais pagrindais turi būti panaikintas Sprendimas, protokolinis sprendimas bei Susitarimas Nr. 2. Turi būti taikomas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29.       Apeliantas teigė, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas. Komisijos protokolu priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nenurodyta jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų bei apskundimo tvarkos, dėl to toks sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis VAĮ 8, 10 ir 34 straipsnių imperatyvių reikalavimų.

30.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad civilinių bylų Nr. e2-22142-1125/2021 (pakeista į Nr. e2-1087-1125/2021) ir Nr. e2-39327-1125/2021 sujungimo klausimą išsprendė teisėja S.C., kai tokia teisė suteikta išimtinai teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba civilinių bylų skyriaus pirmininkui, dėl ko sprendimas turi būti panaikintas.

31.       Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo atstovas advokatas T.Urbaitis į teismo posėdžius neatvyko, tačiau teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdžius ir byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui. Ieškovo teigimu, iš esmės buvo pažeistos proceso normos, neužtikrinta ieškovo teisė į teisingą procesą bei pažeista ieškovo teisė į gynybą (atstovavimą) bei paneigta ir suvaržyta ieškovo teisė turėti advokatą, kuri negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl sprendimas turi būti naikintais vien nurodytais pagrindais.

32.       Teismas pagal įgaliojimus turi veikti taip, kad ieškinio dalykas būtų patikslintas, pakeistas, atitiktų faktinį pagrindą, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos ir tai turi padaryti laikantis CPK nuostatų, o kai pirmosios instancijos teismas pažeidžia proceso teisės normas netaikydamas ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir netinkamai veikia pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui stadijoje (CPK 138 straipsnis) bei netinkamai taiko ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimą reglamentuojančias normas (CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalys), toks teismo sprendimas naikinamas. Ieškovas dėl NBFC rašto patyrė ir labai didelę neturtinę žalą, o teismas nepasiūlė ieškovui susieti ieškinio reikalavimų su materialinių teisių gynimu, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinti ieškinio reikalavimus ir nurodyti kokias materialines pasekmes jam sukeltų jo ieškinio reikalavimų tenkinimas.

Atsakovo argumentai

33.       Atsakovas NBFC prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad apelianto minimas VAAT 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e2-5090-331/2020 buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2571-261/2021, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą pagal atsakovo NBFC apeliacinį skundą dėl VAAT 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, negalima juo ir remtis nagrinėjant apeliacinį skundą dalyje dėl NBFC 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto.

34.       Ginčijamas Raštas ieškovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl Rašto panaikinimo nutraukė. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovas dėl Rašto patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau nei ieškinyje, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose bei taip pat ir teismo posėdžių metu ieškovas neužsiminė, kad jis dėl Rašto patyrė labai didelę neturtinę žalą.

35.       Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Sprendžiant ginčą negali būti vadovaujamasi VTĮ, Metodika, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Reglamentu, Rekomendacijomis. Ginčas kilęs dėl konkurso į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas organizavimo ir vykdymo, t. y. ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, todėl VTĮ negali būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo tvarką nustato Valstybės ir savivaldybių darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177 „Dėl Valstybės ir savivaldybių darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“, o ne Metodika. Dėl minėto teisinio reglamentavimo Komisija, organizuodama ir vykdydama Konkursą neturėjo vadovautis VAĮ, VTĮ, Metodika, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Reglamentu, Rekomendacijomis, neturėjo pareigos rengti Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše nurodyto pretendentų vertinimo organizavimo plano, pildyti pretendentų individualaus vertinimo lentelę ir rengti pretendentų atsakymų vertinimo gairių ar vykdyti kitų minėtuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų.

36.       Nagrinėjant ginčą negali būti taikomas ir VAĮ, nes NBFC nėra viešojo administravimo subjektas, o ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje. Negali būti taikomas ABTĮ, nes šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, o ne ginčų, iš esmės kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Taip pat negali būti remiamasi teismų formuojama praktika administracinėse bylose.

37.       Teisės aktuose nėra nustatyta, kad Komisijos narys turi atitikti tam tikrus specialius reikalavimus. Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos 13 punkte buvo tik nustatyti keli apribojimai, kokie asmenys negali būti skiriami komisijos nariais, susiję su giminystės, santuokos (partnerystės) ryšiais. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės ir kuriems mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Nėra duomenų, kad Komisijos nariu paskirtas NBFC darbuotojas negalėjo būti paskirtas Komisijos nariu, t. y., kad būtų egzistavusios Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše 13 punkte nurodytos aplinkybės, kada asmenys negali būti skiriami komisijos nariais.

38.       NBFC direktoriaus įsakymu Nr. V-435 „Dėl pretendentų į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas konkurso komisijos sudarymo ir konkurso datos nustatymo“ buvo sudaryta Komisija. Šis teisės aktas yra pakankamas teisinis pagrindas, suteikiantis Komisijos nariams teisę ir kartu ir pareigą vykdyti Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nurodytas komisijos nario teisės ir pareigas. Visų Komisijos narių pareigybės aprašymuose buvo nustatyta, kad darbuotojai, be pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, taip pat atlieka kitas vidaus teisės aktuose nustatytas funkcijas, NBFC direktoriaus pavestas užduotis, kas apima ir dalyvavimą konkurso komisijų veikloje.

39.       Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, kad konkurso rezultatai ir komisijos sprendimas įforminami protokolu. Taip pat nurodyta, kad protokole turi būti nurodyti Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimo rezultatai ir Komisijos sprendimas. Protokolas savo esme nėra individualus teisės aktas, nes juo ieškovui nebuvo nustatomos, keičiamos ar naikinamos Ieškovo teisės ir pareigos. Protokolas taip pat nėra administracinės procedūros sprendimas, nes jis neatitiko VAĮ pateiktos administracinės procedūros sprendimo sąvokos. Administracinės procedūros sprendimas, vadovaujantis VAĮ, buvo priimamas tik išnagrinėjus asmens skundą. Komisijos protokolas, kuriame buvo nurodyti Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimo rezultatai ir Komisijos sprendimas, nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinės procedūros sprendimas. Protokolui neturi būti keliami reikalavimai, kuriuos turi atitikti individualus teisės aktas ar administracinės procedūros sprendimas (VAĮ 8 ir 34 straipsnių imperatyvūs reikalavimai dėl motyvų, faktinių duomenų ir teisės aktų normų bei apskundimo tvarkos nurodymo).

40.       Teismo sprendimas dalyje dėl Susitarimo Nr. 2 perkelti M.J. galiojimo yra išsamiai argumentuotas. Atsižvelgiant į tai, kad M.J. į NBFC Personalo administravimo departamento 2- osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas iš NBFC Personalo administravimo departamento 4-osios personalo administravimo grupės personalo administratoriaus-eksperto (A2 lygis) pareigų buvo perkelta teisėtai, pagrindo panaikinti Susitarimą Nr. 2, nėra.

41.       Ieškovo atstovas advokatas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, bet nedalyvavo. Pats ieškovas yra buvęs advokatas, todėl galėjo savarankiškai atstovauti savo interesus.

42.       Sutinkant su ieškovu, sprendimą dėl civilinių bylų Nr. e2-22142-1125/2021 ir Nr. e2- 39327-1125/2021 sujungimo turėjo priimti teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas. Tačiau dėl to turėtų panaikintas visas sprendimas. Civilinė byla Nr. e2-22142-1125/2021 teisėtai buvo priskirta teisėjai S. C., todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti visą Sprendimą.

43.       Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu supažindino ieškovą su jo teisėmis, informavo ieškovą, kad jis gali pakeisti ieškinio pagrindą, dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat suteikė ieškovui galimybę patikslinti ieškinį. Ieškovas šia teise pasinaudojo ir teismui pateikė patikslintą ieškinį. Teismas tinkamai veikė tiek pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui stadijoje, tiek ir nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškovas nei Ieškinyje, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu neužsiminė, kad jis dėl NBFC rašto patyrė labai didelę neturtinę žalą, todėl teismas negalėjo jam siūlyti susieti ieškinio reikalavimų su materialinių teisių gynimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

44.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

45.       Pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos specialūs įstatymai nenustato, Konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, nes pareigybė, dėl kurios buvo organizuojamas Konkursas pateko į Nutarimu patvirtintą Pareigybių, dėl kurių organizuojamas konkursas, sąrašą.

46.       Kasacinio teismo praktika dėl konkursų rengiamų pagal DK 41 straipsnio 3 dalį darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, teisinio reglamentavimo yra aiški – taikomos specialios darbo santykius reglamentuojančios teisės normos, bet ne valstybės tarnybą reglamentuojančios teisės normos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiosjo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-1075/2021).

47.       Nepagrįsta apelianto nuomonė, kad NBFC organizuojant ir vykdant Konkursą turėjo būti taikomas Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, Reglamentas ir Rekomendacijos, nes šie teisės aktai nereglamentuoja darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių įmonėse,  valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei  kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos. Taikyti įstatymo analogiją galima tik tuomet, kai nėra teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykį. Kaip minėta, nagrinėjant ginčą taikomas specialios teisės normos - Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Tuo tarpu Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, Reglamentas, Rekomendacijos gali būti taikomai tik organizuojant ir vykdant konkursus valstybės tarnautojo pareigoms užimti.

48.       Atsižvelgiant, kad ginčas kilęs dėl konkurso į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas organizavimo ir vykdymo, t. y. ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, todėl VTĮ negali būti taikomas sprendžiant ginčą šioje byloje.

49.       Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo tvarką nustato Valstybės ir savivaldybių darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177 „Dėl Valstybės ir savivaldybių darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodikos patvirtinimo“.

50.       Nagrinėjant ginčą negali būti taikomas ir Viešojo administravimo įstatymas, nes NBFC nėra viešojo administravimo subjektas, o ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje, nes nebuvo įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

51.       Kaip nurodė atsakovas, NBFC nuostatų 8 punkte nustatyta, kad NBFC veiklos tikslas - centralizuotai tvarkyti įstaigų buhalterinę apskaitą ir administruoti personalą. NBFC funkcijos buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo srityje yra nustatytos NBFC nuostatų 9 punkte. NBFC funkcijas personalo administravimo srityje atlieka Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507, nustatyta tvarka ir apimtimi, o funkcijas buhalterinės apskaitos srityje atlieka Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488, nustatyta tvarka ir apimtimi. NBFC yra biudžetinė įstaiga, tačiau tai tik patvirtina, kad NBFC yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, bet šis teisinis statusas savaime nepatvirtina, kad NBFC vykdo viešojo administravimo veiklą ir yra viešojo administravimo subjektas. NBFC dirbo tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. NBFC nedirba ir nedirbo nė vienas valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato, kad darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali atlikti viešojo administravimo funkcijas, kitaip nei valstybės tarnautojai (VTĮ 2 straipsnio 10 ir 11 dalyse pateiktas valstybės tarnautojo ir valstybės tarnybos sąvokas) ar pareigūnai.

52.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Komisija, organizuodama ir vykdydama Konkursą neturėjo vadovautis VAĮ, VTĮ, Metodika, Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Reglamentu, Rekomendacijomis, todėl neturėjo pareigos rengti Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše nurodyto pretendentų vertinimo organizavimo plano, pildyti pretendentų individualaus vertinimo lentelę ir rengti pretendentų atsakymų vertinimo gairių ar vykdyti kitų minėtuose teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad buvo pažeisti šių teisės aktų reikalavimai, nereikšmingi.

53.       Nagrinėjant ginčą šioje byloje taip pat negali būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ), nes šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, o ne ginčų, iš esmės kylančių iš darbo teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodytiems reikalavimams pagrįsti remiasi ABTĮ ir kitais teisės aktais, kurie nagrinėjant ginčą šioje byloje negali būti taikomi, o taip pat administracinių bylų formuojama praktika, kuri vėlgi nagrinėjant ginčą šioje byloje negali būti taikoma.

54.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Komisijos nariai pagal jų pareigybės aprašymus neturėjo teisės vertinti pretendentų ir įgaliojimų priimti skundžiamo protokolinio sprendimo. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad Komisijos narys turi atitikti tam tikrus specialius reikalavimus. Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 13 punkte buvo tik nustatyti keli apribojimai, kokie asmenys negali būti skiriami komisijos nariais. Nustatyta, kad „komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės ir kuriems mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka.“. Nėra duomenų, kad Komisijos nariu paskirtas NBFC darbuotojas negalėjo būti paskirtas Komisijos nariu, t. y., kad būtų egzistavusios Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše 13 punkte nurodytos aplinkybės, kada asmenys negali būti skiriami komisijos nariais. Komisijos nariai įgijo teisę ir kartu ir pareigą vykdyti Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše komisijos nariui nustatytas teisės ir pareigas, kai 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-435 įtraukti į komisijos sudėtį. NBFC direktoriaus įsakymu Nr. V-435 „Dėl pretendentų į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento 2-osios personalo administravimo grupės vadovo (A1 lygio) pareigas konkurso komisijos sudarymo ir konkurso datos nustatymo buvo sudaryta Komisija. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija buvo sudaryta teisėtai, pagrindo naikinti Komisijos protokolu primą sprendimą, o tuo pačiu ir Susitarimą Nr. 2, kaip nurodo Ieškovas Apeliaciniame skunde, nėra. Visuose Komisijos narių pareigybės aprašymuose buvo nustatyta, kad darbuotojai, be pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, taip pat atlieka kitas vidaus teisės aktuose nustatytas funkcijas, NBFC direktoriaus pavestas užduotis, kas apima ir dalyvavimą konkurso komisijų veikloje.

55.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Komisijos protokolu priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame nenurodyta jokių faktinių duomenų ir teisės aktų normų bei apskundimo tvarkos, dėl to toks sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neaiškus bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies imperatyvių reikalavimų Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, kad konkurso rezultatai ir komisijos sprendimas įforminami protokolu. Taip pat nurodyta, kad protokole turi būti nurodyti Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimo rezultatai ir Komisijos sprendimas. Protokolas savo esme nėra individualus teisės aktas, nes juo Ieškovui nebuvo nustatomos, keičiamos ar naikinamos Ieškovo teisės ir pareigos. Protokolas taip pat nėra administracinės procedūros sprendimas, nes jis neatitiko VAĮ pateiktos administracinės procedūros sprendimo sąvokos. Administracinės procedūros sprendimas, vadovaujantis VAĮ, buvo priimamas tik išnagrinėjus asmens skundą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos protokolas, kuriame buvo nurodyti Konkurse dalyvavusių pretendentų vertinimo rezultatai ir Komisijos sprendimas, nėra nei individualus teisės aktas, nei administracinės procedūros sprendimas, jam neturi būti keliami reikalavimai, kuriuos turi atitikti individualus teisės aktas ar administracinės procedūros sprendimas.

56.       Atsižvelgiant į tai, kad M. J. į NBFC Personalo administravimo departamento 2- osios personalo administravimo grupės vadovo pareigas iš NBFC Personalo administravimo departamento 4-osios personalo administravimo grupės personalo administratoriaus-eksperto (A2 lygis) pareigų buvo perkelta teisėtai, pagrindo panaikinti Susitarimą Nr. 2, nėra. 

57.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad su trečiuoju asmeniu sudaryta darbo sutartis pati savaime ieškovo teisių nepažeidžia ir netrukdo jam ginčyti konkurso rezultatų, nes konkurso rezultatus pripažinus neteisėtais, konkurso pagrindu sudaryta darbo sutartis taps prieštaraujančia įstatymo reikalavimams ir nutrauktina (DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kylančių neigiamų pasekmių riziką šiuo atveju prisiima pats atsakovas, sudaręs darbo sutartį nelaukdamas ginčo pabaigos. Panašioje situacijoje analogiškai dėl įstaigos sudarytos darbo sutarties su trečiuoju asmeniu esant tuo pačiu metu ginčui dėl konkurso rezultatų yra pasisakęs kasacinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009.

58.       Pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl visų esminių aplinkybių lėmusių teisingą ginčo sprendimą, Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7- 38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

 

Dėl galimų procesinių pažeidimų

 

59.       Ieškovas nurodė, kad nutartį dėl civilinių bylų Nr. e2-22142-1125/2021 ir Nr. e2- 39327-1125/2021 sujungimo turėjo priimti Teismo pirmininkas arba Teismo pirmininko pavaduotojas. Byloje nėra įrodymų, kad teisėja S. C. tuo metu, kai buvo priimta nutartis sujungti civilines bylas Nr. e2-22142-1125/2021 ir Nr. e2-39327-1125/2021 ėjo Teismo pirmininko ar Teismo pirmininko pavaduotojo pareigas.

60.       CPK 136 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu - aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, cituota CPK norma neturi būti aiškinama paraidžiui, nes nagrinėjamu atveju abi sujungtos bylos buvo to paties teisėjo žinioje.  Teisėjai vykdydami teisingumą yra nepriklausomi (CPK 21 straipsnis). Pavyzdžiui, CPK 136 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas ieškinį, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Taigi, jei tas pats bylą nagrinėjantis teisėjas turi diskreciją spręsti dėl jo žinioje esančios bylos reikalavimų išskyrimo į atskiras bylas, kurias ir toliau nagrinėtų tas pats teisėjas, tai jis turi teisę ir sujungti bylas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuostata, kad dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, taikoma, kai sujungiamas bylas nagrinėja skirtingi teisėjai ir yra būtina išvengti skirtingų teisėjų savarankiškumo ir nepriklausomumo pažeidimo. Pažymėtina, kad vienarūšių bylų sujungimas yra teismo diskrecinė teisė, t. y. teismas turi teisę kelti ir spręsti šį klausimą savo iniciatyva.

62.       Be to, abi vėliau sujungtos bylos buvo teisėtai paskirtos nagrinėti tai pačiai teisėjai, todėl ji turėjo kompetenciją spręsti dėl abiejose bylose iškeltų ieškinio reikalavimų. Apeliantas nenurodo, kokias civilines procesinės teises pažeidė bylų sujungimas. Be to, priimtas procesinis sprendimas galėtų būti naikintinas, jei būtų padarytas esminis proceso teisės normos pažeidimas dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

63.        Apeliantas kaip savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą nurodo aplinkybę, kad teismo posėdyje nedalyvavo jį atstovaujantis advokatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju jei ieškovo atstovui apie posėdį pranešta tinkamai CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teismui teisę nagrinėti bylą ir nedalyvaujant ieškovo atstovui, jei nepranešta apie neatvykimo priežastis, ir dalyvauja pats ieškovas. Teismas turi tik įsitikinti, kad šaukimas dalyvauti teismo posėdyje Ieškovo atstovui buvo pateiktas. O tai, kad šaukimai dalyvauti teismo posėdžiuose ieškovo atstovui advokatui buvo pateikti, patvirtina EPP esanti informacija. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje ieškovas 2021 m. rugsėjo 23 d. jau buvo pateikęs 2021 m. rugsėjo 22 d. prašymą atidėti teismo posėdį ir jo prašymas buvo tenkintas, numatytas teismo posėdis buvo atidėtas. Pats ieškovas, turintis teisinį išsilavinimą ir anksčiau vykdęs advokato veiklą, nuolat dalyvaujantis teismo posėdžiuose ir puikiai žinantis savo procesines teises, taip pat neprašė teismo atidėti teismo posėdžių, kuriuose byla buvo nagrinėjama iš esmės, dėl to, kad Ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdžius.

64.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau - VAAT) 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e2-5090-331/2020 konstatuota, kad viešojo administravimo subjekto NBFC raštas nėra motyvuotas, neatsakyta į pareiškėjo teiktus klausimus, nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai, ginčijamas raštas nepasirašytas įstaigos vadovo, nepatvirtintas antspaudu, taip pat nėra autorizuotas valstybės informacinėje sistemoje, todėl raštas yra naikinamas. Tačiau VAAT 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e2- 5090-331/2020 buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2571-261/2021, priimtoje išnagrinėjus administracinę bylą pagal atsakovo NBFC apeliacinį skundą dėl VAAT 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad VAAT 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e2-5090-331/2020 yra panaikintas, negalima juo ir remtis nagrinėjant Apeliacinį skundą. LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje nepasisakė dėl VAAT 2020 m. gruodžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. e2-5090-331/2020 nurodytų argumentų, pagrindžiančių priimtą VAAT sprendimą. LVAT 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA- 2571-261/2021 buvo konstatuota, kad ginčas iš esmės yra kilęs darbo teisinių santykių srityje ir tokio pobūdžio ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka ir, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Teismui.

65.       Sprendime yra nurodyti išsamūs motyvai, kodėl Teismas civilinę bylą dalyje dėl NBFC 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto panaikinimo nutraukė. Šis NBFC atsakymas Ieškovui nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl Teismas pagrįstai civilinę bylą dalyje dėl NBFC 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto panaikinimo nutraukė. Pažymėtina, kad nors Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Ieškovas dėl NBFC 2020 m. rugsėjo 9 d. rašto patyrė didelę neturtinę žalą, tačiau nei Ieškinyje, nei kituose Teismui pateiktuose dokumentuose bei taip pat ir teismo posėdžių metu Ieškovas neužsiminė, kad jis dėl NBFC rašto patyrė labai didelę neturtinę žalą.

66.       Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu supažindino ieškovą su jo teisėmis, informavo Ieškovą, kad jis gali pakeisti ieškinio pagrindą, dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat suteikė Ieškovui galimybę patikslinti ieškinį. Ieškovas šia teise pasinaudojo ir teismui pateikė patikslintą ieškinį. Ieškovas nei Ieškinyje, nei kituose Teismui pateiktuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu neužsiminė, kad jis dėl NBFC rašto patyrė labai didelę neturtinę žalą, todėl Teismas negalėjo jam siūlyti susieti ieškinio reikalavimų su materialinių teisių gynimu.

67.       Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti        priimti        tokį        reikalavimą kaip        nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

68.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

                                                   n u t a r i a :

 

Ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                Loreta Bujokaitė

 

                                                                                Andrius Ignotas

 

                                                                                Rūta Petkuvienė

 

                                                                        

                                        

                                                                        


Paminėta tekste:
  • CPK
  • DK
  • A-1634-756/2021
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 141 str. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas
  • eA-2571-261/2021
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • DK 41 str. Socialinės partnerystės šalys
  • 3K-3-179-1075/2021
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 136 str. Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
  • CPK 21 str. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas
  • CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • CPK 137 str. Ieškinio priėmimas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • 3K-3-453/2013