Civilinė byla Nr. e2-548-902/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06300-2020-6
Procesinio sprendimokategorija:2.6.10.2.4.1.;
2.6.10.5.2.8;3.2.3.8.;3.2.6.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,
sekretoriaujant E. Š.,
dalyvaujant: ieškovams S. D. ir L. D., jų atstovei advokato padėjėjai V. S. – G.,
atsakovei D. T. ir jos atstovui advokatui A. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo pagal ieškovų S. D. ir L. D. ieškinį atsakovei D. T.,
n u s t a t ė :
1.Ieškovai S. D. ir L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 2250,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur už ataskaitos parengimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.Ieškinyje nurodė, jog 2020 m. liepos 29 d. buvo aplietas ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sulietos svetainės, virtuvės lubos, koridoriaus, svetainės ir virtuvės sienos, koridoriaus, svetainės, virtuvės ir miegamojo grindys, koridoriaus ir vonios patalpos durys, sulieti virtuvės baldai, virtuvės lango kasetiniai roletai. Įvykio metu šis butas nebuvo draustas.
3.Nurodė, jog T. M., turtinis teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir techninės priežiūros vadovo pareigas, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 200801, kurioje nustatė žalos atstatymo darbus ir medžiagas su kiekiais, taipogi nustatė, jog šis butas buvo sulietas iš virš šio buto esančio (duomenys neskelbtini), esančio buto. Pažeidimų (žalos) remonto kaštų skaičiavimas atliktas remiantis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais, išdėstytais Aplinkos ministerijos 2006 m. vasario 7 d. rekomendacijose, STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, naudojant UAB ,,Sistela“ programą. Atsižvelgiant į ataskaitoje nustatytus žalos atstatymo darbus, sudaryta atstatymo darbų sąmata. Ataskaitoje pateikta išvada, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimų apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2020 m. rugpjūčio 1 d., atsiradusių dėl vandens užpylimo atstatymo kaštai sudaro 4054,71 Eur su PVM.
4.Ieškovai siūlė atsakovei šią žalą padengi savanoriškai, tačiau visa padaryta žala iki šiol jiems neatlyginta. Atsakovė ieškovams yra pervedusi 1803,72 Eur (2020-10-01 1000 Eur, 2020-10-02 500 Eur, 2020-11-03 303,72 Eur), todėl neatlyginta žala sudaro 2250,99 Eur.
5.Teisme ieškovai ir ieškovų atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti. Atstovė paaiškino, jog prašoma priteisti žala nėra visa patirta žala, o tik jos dalis. Apliejimo metu buvo sugadinti ir neseniai įgyti virtuvės baldai. Prašė remtis ieškovų pateikta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, nes ekspertas buvo nuvykęs į vietą ir taip nustatė žalos padarymo mastą, išmatavo patalpų drėgmę. Nerodė, jog atsakovė nepadėjo valyti patalpų ir nesiūlė savo pagalbos. Nesutinka, kad ieškovams priklausančios patalpos buvo apleistos, nes butas iki apliejimo buvo tvarkingas, nors ten šeima gyveno su vaikais. Remonto atlikti ieškovai taipogi neplanavo. Kosmetinis buto remontas buvo atliekamas pastoviai. Atstovė taip pat nesutinka su atsakovės nurodytu galimu patalpų nusidėvėjimo koeficientu, mano, jog nusidėvėjimas gali būti nustatytas labai mažas, nes remontas neseniai buvo atliktas. Vonios, tualeto patalpos nebuvo užlietos, nors buvo tvarkomos, į sąmatą šios susijusios išlaidos nebuvo įtrauktos. Kapitalinis remontas bute po užliejimo nebuvo atliekamas, kadangi laikančios sienų konstrukcijos nebuvo liečiamos. Nebuvo tvarkomas miegamasis, kitos patalpos. Žino, jog drėgmės surinkėjas buvo nuomojamas ir naudojamas. Ieškovai samdė žmones remontui atlikti, nes gyvena užsienyje. Ieškovai pirkdami medžiagas moka PVM, todėl ši suma yra įskaičiuotina į priteistiną žalą. Tikėtina, jog ir asmenys, kurie atliko remontą, už paslaugas mokėjo mokesčius, todėl į darbus PVM buvo įskaičiuotas.
6.Ieškovai teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jiems priklausančiame bute po užliejimo padaryta didelė žala, dabar yra atliekami remonto darbai, tačiau šiai dienai jie pilnai dar neatlikti. Yra remontuojamos ir patalpos, kurios nėra susijusios su padaryta žala. Bute pakeistos grindys, koridoriuje išdažytos sienos, išdažytos lubos, nėra pakeistas virtuvinis ir sieninė spinta koridoriuje. Atsakovė per mažai sumokėjo ieškovams buto remontui. Žino, jog drėgmės surinktuvu pasirūpino buto gyventojas, kuris jį išsinuomojo. 2016 m. buvo pakeistas virtuvinis komplektas, keistas laminatas, išklijuoti tapetai, išdažytos lubos, kosmetinį remontą darydavo periodiškai. Prieš kelis metus buvo remontuotas svetainės kambarys (buvo tapetuotas), kaip parodė liudytoja D., o kiti kambariai galimai buvo remontuojami 2016 m. Šiuo remontu rūpinosi prieš tai gyvenę bute žmonės. Patys ieškovai bute nebegyvena nuo 2006 m. Buto durims bus jau 10 metų, 2010-2012 m. buvo įsigyti roletai. Žala buvo įvertinta 3 dienos po užliejimo. Patalpoms, kurios nebuvo užlietos, tačiau yra remontuojamos, kaštai iš atsakovės neprašomi atlyginti. Sąmatoje nurodyti atstatymo kaštai yra panašūs faktinėms išlaidoms dabar atliekant buto remontą. Ateityje ieškovai planuoja keisti aplietus roletus, nes yra papilkėję, planuoja keisti ir virtuvės baldus, kurie buvo užlieti, taip pat blogai besidarinėjančias 1 duris.
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko, jį prašė atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog padarytą žalą ieškovams yra atlyginusi geranoriškai, iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovams yra sumokėjusi 1803,72 Eur sumą. Ieškovai, kurie pareiškė ieškinį teismui didesnei sumai, siekia ieškovės sąskaita nepagrįstai praturtėti.
8.Nurodė, jog remontas bute sąmatos paskaičiavimo dienai nebuvo atliktas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu ketinama atlikti remontą: ūkio ar rangos, samdant bendrovę, kuri organizuotų darbų atlikimą. Todėl būsimos išlaidos PVM negali būti priskiriamos prie pagrįstų ieškovų būsimų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atlygintinos žalos suma mažintina iki tiesioginių būsimo remonto išlaidų. Taip pat negali būti prie išlaidų priskirtos įmokos nuo darbo užmokesčio (VSDFV, VSD) bei pelno mokestis, kitos pridėtinės išlaidos, kurių reali atsiradimo tikimybė nėra pakankamai pagrįsta. Panašaus pobūdžio bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos dydžio nustatymas reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki užliejant vandeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016.
9.Nagrinėjamu atveju, buto nusidėvėjimui turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0.8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintomis Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų vertėmis. Ieškovai nepateikė paskaičiavimų dėl ieškovų buto nusidėvėjimo. Nusidėvėjimas skaičiuotinas nuo gyvenamojo namo pastatymo.
10.Atsakovė nesutinka su ieškovų pateiktoje žalos atlyginimo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodyta remonto darbų kaina 4054,71 Eur. Atsakovė pateikė teismui M. L. paruoštą buto remonto po vandens užpylimo Lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2020 m. balandžio mėn. kainas, kurioje nurodyta, jog darbo užmokesčio, medžiagų ir mechanizmų kaina yra 1337,60 Eur. Papildomai su socialinio draudimo, PVM išlaidomis, pelno dydžiu remonto darbų kaina yra 2182,50 Eur. Už sąmatos sudarymą atsakovė sumokėjo 121 Eur sumą.
11.Atsakovė pažymėjo, jog iš fotonuotraukų matyti, jog ieškovų butas iki apliejimo nebuvo remontuotas, sienos klijuotos skirtingais tapetais.
12.Atsakovė siūlė ieškovams jos samdytų asmenų jėgomis atlikti buto remontą. Pasiūlymus teikė el. paštu, tačiau ieškovai jos siūlymo atsisakė. Atsakovė taipogi buvo suradusi kvalifikuotus darbuotojus, kurie būtų atlikę statybos remonto darbus, kurių kaina kartu su medžiagomis būtų 1500 Eur. Pridėjo MB ,,Tamameda“ pasiūlymą. Ieškovai su atsakove nesikooperavo, kad padaryta žala būtų atlyginta kuo ekonomiškiausiu būdu.
13.Pažymėjo, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2020-10-09 rašte informavo atsakovę, kad ieškovai atlieka buto remontą, griauna sienas, pertvaras, keičia vamzdynus, plyteles, todėl padarytas buvo užliejimas atsakovės vertinimu, remonto darbų kainai, kurią atlieka ieškovai renovuodami butą, iš esmės jokios įtakos neturi.
14.Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Atsakovė nurodė, jog dar iki eksperto išvados pateikimo su ieškovais tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau vėliau derybos nutrūko, jie atsisakė atsakovės pasiūlytų remontui atlikti darbininkų paslaugų. Atsakovės įsitikinimu, už sąmatoje nurodytą 4054 Eur sumą galima padaryti europinį remontą. Ieškovų buto remontas buvo darytas prieš 10 metų, tai matė pati atsakovė. Buvo klijuoti skirtingi tapetai nei kambaryje. Kiek atsakovė galėjo, tiek ieškovams atlygino padarytą žalą. Dar sutiktų sumokėti papildomai 200 Eur sumą. Mano, jog jos atlygintina ieškovams suma būtų pakankama padarytai žalai atlyginti, atsižvelgiant į ieškovų buto būklę, buvusią iki apliejimo.
15. Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai nurodė, jog mano, jog nereikėjo valyti sienų paviršių, virtuvės sienų plytelių, nereikėjo atlikti sienų 2 pozicijoje nurodytų, kiek tai susiję su sienų medinių dailylenčių valymo darbais, nes sienų medinės dailylentės nebuvo liestos, žala joms nepadaryta, taip pat nereikėjo keisti svetainėje apmušalų, nes buvo užlietas koridorius ir dalis virtuvės, nereikėjo laminato ardyti ir pakeisti, galimai laminatas dabar yra pakeistas kita danga ir tai susiję su euroremontu, kurį atliko ieškovai. Atsakovės pusės liudytojas M. L. nurodė, jog nereikėjo įtraukti visų darbų, kurie susiję su baldais, jiems (baldamas) žala nebuvo padaryta. Roletai yra išlikę tie patys. Nebuvo naudojamas drėgmės surinktuvas. Patalpos buvo savaime vėdinamos, tuo metu buvo vasara, buvo liepos mėnuo, buvo šilta ir drėgmės surinkti nereikėjo. Taip pat nesutinka, jog reikia mokėti papildomus mokesčius, nes remonto darbus atliko fiziniai asmenys, tokių mokesčių jie nemokėjo. Visi remonto darbai atlikti ne dėl to, jog atsakovė apliejo ieškovų butą. Sąmata sudaryta maksimaliai remonto sumai. Faktiškai buvo atliktas visai kitas remontas, šių darbų kokybė yra visai kita. Ieškovų pateikta sąmata nėra tiesioginis įrodymas, kuris pagrindžia, kad tokia žala realiai buvo padaryta, kad ieškovai tokią žalą patyrė, jog pinigus jie panaudojo buto atstatymui. Kadangi remontas ieškovų bute buvo atliktas prieš 10 metų ir tai buvo susiję su tapetų klijavimu, o visi kiti darbai galimai buvo daryti prieš 20 metų, todėl žala turi būti paskaičiuota tokio dydžio, kuri būtų artima maksimaliam nusidėvėjimui, 50 proc. nuo naujai paskaičiuotų darbų, 40 proc. mažinamas nusidėvėjimas nuo realių darbų, kurie turėjo būti atlikti. Reali darbai yra nurodyti atsakovės sąmatoje, kad butas būtų atstatytas iki būklės, buvusios iki buto užliejimo. Tačiau ieškovai neatliko būtų remonto darbų po buto užliejimo.
16.Teisme liudytoju apklaustas M. L. parodė, jog atsakovės dukros prašymu parengė sąmatą dėl buto užliejimo. Jis yra tos srities atestuotas ekspertas, todėl sutiko atlikti tokias paslaugas. Jam buvo atsiųsta ieškovų iniciatyva parengta T. M. lokalinė sąmata, apžiūros aktas su foto-nuotraukomis, jis pats į įvykio vietą nevyko. Į vietą jam vykti nebuvo būtina, nes matavimai jau buvo atlikti kito nepriklausomo eksperto, matavimų duomenys/kiekiai nurodyti akte. Mano, jog šie kiekiai buvo nurodyti teisingai. Jo paties (liudytojo) tikslas buvo nustatyti, ar tie skaičiuoti įkainiai pagal pateiktus kiekius atitinka skaičiuojamosios kainos nustatymo metodiką Lietuvos Respublikoje, ar nėra nurodyti pertekliniai darbai. Ieškovų sąmatoje yra paslėpta procentuotė, dėl ko nesimato netiesioginių išlaidų – rangovų pelno, statybvietės išlaidų, pridėtinių išlaidų, nėra užfiksuoto nusidėvėjimo mažinimo koeficiento, nors fotonuotraukose matosi, jog buto būklė sena, buto atnaujinimas nebuvo darytas gan seniai, ankstesnis remontas padarytas nekokybiškai. Iš foto-nuotraukų matyti, jog durys tipinės, lubų apvadai yra patys paprasčiausi, nematyti vandens poveikio dailylentėms, kurios buvo senos. Ieškovų sąmatoje yra suskaičiuotas atkuriamasis kaštas, kas būtų viską išardžius ir viską pakeitus naujomis medžiagomis, nors turi būtų atstatoma tokiu lygiu, koks buvo iki buto užliejimo. Sistela neturi įkainių, kaip įvertinti buto baldus, nors tokie duomenys yra pateikti ieškovų sąmatoje. Liudytojas negali įvertinti drėgmės surinktuvo nuomos kainos, kadangi nežino, kiek laiko toks prietaisas buvo naudojamas pagal jo paskirtį. Mano, jog pilna apimtimi negalima atstatyti buto būklės iki užliejimo, jeigu po užliejimo butas buvo rekonstruotas, atliekant sienos demontavimą, vamzdyno keitimą ir panašiai. Teigia, jog ne visada dėl didelio vandens kiekio pažeistas (sudrėkusias) vidaus duris reikalinga keisti, kartais duris tiesiog galima paobliuoti. Žalos durims liudytojas šiuo atveju nevertino. Linoleumo danga yra atspari vandeniui ir neturi vandens poveikio. Nėra aiški situacija, kiek šiuo atveju linoleumo danga buvo paveikta vandens. Ieškovų pateiktos ataskaitos 16 psl. nurodyta tik, kad siena šlapia, tačiau nėra pateiktos drėgnomačio informacijos apie ilgalaikį drėgnumą, išmatuotos dažytos sienos, bet apie sienų dailylentes (vandens poveikį joms) nepasisakyta. Parodė, jog spalio 23 d. liudytojo parengta sąmata yra detalesnė ankstesnės (spalio 22 d.) versija. Nusidėvėjimas sąmatoje nebuvo skaičiuojamas.
17.Teisme liudytoju apklaustas T. M. parodė, jog užsakovo prašymu įvertino buto užliejimo žalą. 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo atvykęs į vietą, kur apžiūrėjo užlietą butą, fotografavo žalą, matavo kiekius, sudarė sąmatą ir apiformino ataskaitą, kur atsispindi padaryti nuostoliai po užpylimo. Matė lubų apliejimo požymius, sienų, grindų, virtuvės baldų, kambariai/ nuo vandens buvo nukentėjusi virtuvė, svetainė, koridorius, matė dėmes po vandens užpylimo, buvo atšokę tapetai, buvo dėmes lubose, sienose, sugadintas laminatas, kuris buvo išbrinkęs. Žalą skaičiavo vadovaujantis Sistelos programos normatyvais. Jeigu buvo nustatyti pažeidimai ant 2-3 sienų, tai žala paskaičiavo 4-ių sienų. Koridoriuje sienų lentelės buvo pabrinkusios, grindys koridoriuje buvo išbrinkusios, matėsi vandens užpylimo požymiai. Tokiu būdu, įvertino lentelių demontavimą ir sumontavimą, lenteles paliekant tas pačias. Lenteles buvo reikalinga demontuoti, kad išdžiovinti apačioje esančius paviršius, sienoms išdžiovinti, kad nesikauptų pelėsis. Grindys svetainėje, koridoriuje, miegamajame buvo vienodos, vieno laminato rašto, todėl nors miegamajame nebuvo pažeidimų, bet paskaičiavo ir jų grindų laminatą. Medžiagos buvo paskaičiuotos vidutinėmis rinkos kainomis. Dėl užpylimo virtuvėje pasibangavo linoleumas, greičiausiai deformavosi ir apačioje esantis sluoksnis, linoleumas reagavo į vandens kiekį, todėl jį įvertino ir nurodė virtuvės grindų dangos keitimą. Po užpylimo prieš remonto atlikimą reikia pašalinti patalpų drėgmę, reikalinga nuomotis drėgmės surinktuvą, nes naujas brangiai kainuoja. Medžiagų nusidėvėjimo nevertino, tokios užduoties negavo. Paskaičiavo žalą ir virtuvės įrangai, nes buvo užpiltos ir virtuvės spintelės, mano, jog nustatyti tokią žalą jis (liudytojas) galėjo, nes programa tai leido daryti. Skaičiavo, kiek kainuoja pakeisti baldines plokštes, išmontuoti stalviršį. Baldų dalinis demontavimas yra reikalingas, nes jie sumontuoti ant užpiltų grindų, uždengia užpiltas sienas, lubas, norint išvengti drėgmės užsilaikymo, pelėsio už sumontuotų daiktų, reikia juos demontuoti, o atlikus darbus – atgal sumontuoti. Roletai buvo užpilti vandeniu, ant jų matėsi dėmės, todėl juos vertino. Virtuvės sienų valymas nurodytas, nes ant plytelių buvo nubėgimo požymių, vanduo buvo persisunkęs per perdangos įvairius sluoksnius, tapo nešvarūs, ką parodė rudos dėmės ant sienos. Todėl paviršių valymas po užpylimo yra būtinas darbas. Darinėjant duris, jos neužsidarė, buvo išbrinkusios, todėl įvertino jų remontą, o vienų durų paviršius buvo jau sueižėjęs, buvo įvertintas durų keitimas. Taipogi buvo įvertintas lubjuosčių keitimas. Sąmatoje įvertino rozečių, jungiklių permontavimą, nes jos uždengia keičiant tapetų paviršių. Skalbimo mašinos (sumontuota ant pažeistų grindų) permontavimas – demontavimas ir sumontavimas, apima kanalizacijos, vandentiekio atjungimą, jos išnešimą ir atlikus darbus, atnešimą, pakartojant veiksmus iš naujo. PVM skaičiavo nuo visko – tiek nuo medžiagų, darbo užmokesčio, tiek nuo mechanizmų. Buvo 2 rūšių tapetai ir abiejų rūšių buvo pažeisti. Visos sienos svetainėje buvo išklijuotos tapetais, o virtuvėj – buvo dažytos. Savaiminis patalpų išdžiūvimas (buvo vasara) gali daryti tiesioginę įtaką pelėsio ar kitokios žalos atsiradimui, mano, jog papildomas patalpų džiovinimas prieš remontą, naudojant džiovyklę (drėgmės surinktuvą) buvo būtinas. Atliekant remonto darbus, gali būti nustatoma didesnė nei paskaičiuota žala, tačiau šiuo atveju, ieškovai apie naujai nustatytus pažeidimus dėl apliejimo, vėliau jam (liudytojui) nepranešė.
18.Teisme liudytoja apklausta V. S. (kaimynė) parodė, jog liepos mėn. įvyko buto užliejimas, iš atsakovei priklausančio buto, skalbimo mašinos trūkus vamzdžiams, tuo metu kaimynės nebuvo namuose. Tuo tarpu kaimynė iš 62-o buto D. Š. (ne buto savininkė, nuomininkė) dėl apliejimo vaikščiojo su skėčiu, kalbėjo telefonu, jai liudytoja sakė, jog reikia išvalyti vandenį. Iškvietė avarinę. Bet kaimynė su ja nieko nekalbėjo ir jai nesakė nieko, išvažiavo palikusi (nesurinktą) vandenį, grįžo tik ryte. Jai pačiai (liudytojai) surinkti vandens taipogi neleido. Pro duris liudytoja matė, jog pagrinde apliejimas buvo koridoriuje, šiek tiek vandens nutekėjo į virtuvę ir į kambarį, bet visos patalpos nebuvo užlietos. Atsakovė greitai surinko vandenį, kad tas vanduo daugiau nebėgtų. Po užliejimo ieškovai pasidarė ,,europinių standartų“ remontą, iki buto užliejimo galimai buvo padarytas kosmetinis remontas, tačiau ji pati tame bute nebuvo apsilankiusi. Po užliejimo ieškovai pasikeitė vonią, klozetą, veidrodžius, išvertė sieną, keitė vamzdynus. Koridoriaus grindys buvo ne laminatas, o linoleumas, koridoriaus sienos buvo aplietos, todėl reikėjo daryti kosmetinį, o ne viso buto remontą.
19.Teisme liudytoja apklausta D. Š. (gyvena užlietame bute) parodė, jog buto užliejimas įvyko praeitą vasarą, galimai liepos 29 d., po pietų (tada ji buvo išvykusi), kai jai paskambino kaimynė ir pranešė apie tai, jog jos bute, kuriame ji gyveno, bėgo vanduo, prašė nedelsiant sugrįžti. Maždaug per 10 minučių ji sugrįžo į namus. Atrakinusi buto duris, pamatė, jog visur bėgo vanduo, suprato, jog iš viršuje esančio buto. Ji supanikavo. Kaimynė nurodė, jog kranai visur jau užsukti, todėl sugrįžo atgal į butą. Išsikvietė avarinę tarnybą, apie buto apliejimą pranešė namo pirmininkei, kuri iškart atvyko. Atvykus avarinei tarnybai, sužinojo, jog viskas jau buvo užsukta, todėl ji (liudytoja) pradėjo tvarkytis, valyti, padėjo pirmininkė, kaimynai nešė rankšluosčius, siūlė pagalbą. Kita kaimynė nurodė, jog pas ją skęsta rūsys. Buvo didelis buto apliejimas, į patalpą ji turėjo įeiti su skėčiu. Išjungė elektrą. Pritiesusi rankšluosčių, ji sugrįžo pas tėvus. Bute nenakvojo ir nakvoti negalėjo, nes varvėjo ir bute buvo atjungta elektra. Kitą rytą, sugrįžo į butą ir toliau jame tvarkėsi. Buvo sulieta virtuvė, svetainės zona, koridorius, vandens taipogi nutekėjo į miegamąjį, vaikų kambarį, buvo aplietas didelis buto plotas. Daugiausiai vandens pateko į virtuvę, svetainę, apgadintas virtuvinis, grindys, sienos, lubos, roletai, taipogi buvo apgadinti jos pačios asmeniniai daiktai, maisto produktai. Kai ką pavyko išdžiovinti, kai ką turėjo išmesti. Koridoriuje buvo sieninė spinta, kurioje laikė avalynę, sulieti rūbai, šalikai, kepurės. Batus bandė džiovinti, tačiau nepavyko. Vaikų kambaryje grindys beveik neapgadintos, ties įėjimu išsikėlė laminatas. Grindų laminatas gavęs daug drėgmės, išsikėlė, pradėjęs džiūti, susiraitė. Sienos buvo nubėgusios, per jas į grindis sunkėsi vanduo, buvo purvinos, nes vanduo buvo murzinas. Tapetai buvo nubėgę, susitraukę. Lubose liko rudos dėmės. Plyteles valė, nes jos buvo apibėgusios. Roletai nuo vandens parudavo, ant jų liko vandens žymės. Svetainės, miegamojo, vonios patalpoje esančios durys buvo apgadintos. Po buto užliejimo teko keisti grindis, perdažyti sienas, grindis. Lentelės dėl sienų dažymo nėra išlikusios, grindų laminatas išliko. Vietoje linoleumo dabar yra laminatas. Laminatas išklotas vienodas visur. Butas priklauso ne jai (liudytojai), ji su šeima ten jau treji metai kaip gyvena ir moka mokesčius. Iki užliejo butas buvo tvarkingos būklės ir remonto nereikalavo. Prieš 3-jus metus buvo darytas remontas bute, keitė tapetus, butas buvo kapitališkai patvarkytas. Liudytojai apsigyvenant bute, viename kambaryje – svetainėje pakeitė tapetus, daugiau nieko netvarkė. Grindų netvarkė. Buto savininkai remontuoti buto neplanavo. Po užliejimo buto remontu rūpinosi savininkai, keitė vamzdynus vonios kambaryje, nebeliko pertvaros tarp vonios ir tualeto kambario. Buto baldai išliko tie patys po užliejimo, tačiau jų būklė yra pasikeitusi - pasiputusios plokštės, vietomis atsiraitę, 2-ų spintelių durelės blogai užsidaro. Durys po užliejimo nekeistos. Po užliejimo buvo surenkamas patalpose vanduo, buvo naudojamas drėgmės surinktuvas, kurį parūpino (išnuomojo) jos (liudytojos) vyras. Patalpos taip pat buvo vėdinamos, atidarius langus, nes buvo vasara. Atsakovė bute apsilankė tik atvykus ekspertui, pagalbos ji nesiūlė. Užliejimo dieną pilnai nebuvo įmanoma pašalinti visą užliejimo vandenį, nes per lubas varvėjo vanduo. Liudytoja po užliejimo pati valė plyteles. Drėgmės surinktuvas bute buvo kelias dienas, galimai savaitę. Kiek kainavo šio prietaiso nuoma, ji nežino, taip pat nežino, iš ko buvo jis nuomojamas, nes tuo rūpinosi liudytojos vyras. Ar ieškovai kompensavo išlaidas, patirtas už drėgmės surinktuvo nuomą, liudytoja nežino.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
20.Byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga rodo, kad 2020 m. liepos 29 d. buvo aplietas ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), šis butas buvo sulietas iš virš šio buto esančio (duomenys neskelbtini), esančio buto. Įvykio metu buvo sulietos svetainės, virtuvės lubos, koridoriaus, svetainės ir virtuvės sienos, koridoriaus, svetainės, virtuvės ir miegamojo grindys, koridoriaus ir vonios patalpos durys, sulieti virtuvės baldai, virtuvės lango kasetiniai roletai. Įvykio metu šis butas nebuvo draustas.
21.Ieškovai, vadovaudamiesi T. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengta Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 200801, paskaičiavo apliejimo metu jiems padarytą turtinę žalą 4054,71 Eur su PVM. Byloje atsakovė neginčija, jog būtent ji yra atsakinga už ieškovams dėl buto apliejimo padarytą žalą, tik nesutinka su atlygintinos žalos dydžiu. Geranoriškai atsakovė ieškovams atlygino 1803,72 Eur sumą, todėl ieškovai prašo atlyginti likusią turtinės žalos dalį – 2250,99 Eur. Kad atsakovė ieškovams būtų atlyginusi daugiau žalos, į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų.
22.Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2020 m. liepos 29 d. įvykio – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo metu ieškovų patirtų nuostolių (žalos) fakto, jų dydžio ir atlyginimo.
23.Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
24.Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
25.Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.
26.Ieškovai buto užliejimo faktą įrodinėjo kartu su ieškiniu pateikdami rašytinius įrodymus: AB ,,Panevėžio butų ūkis“ avarinės tarnybos vadovo A. R. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog atvykusi avarinė tarnyba, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) vonios patalpose rasta trūkusi skalbimo mašinos padavimo žarna, dėl ko užlietos (duomenys neskelbtini) buto patalpos; fotonuotraukomis apie užliejimo metu (duomenys neskelbtini) butui padarytą žalą; T. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengtą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 200801, kurioje užfiksuotas žalos padarymo mastas. Tokiu būdu, yra konstatuotinas faktas, kad užliejimas įvyko, ieškovų butui buvo padaryta žala; šio įvykio priežastis – atsakovei priklausančiame bute trūkusi skalbimo mašinos padavimo žarna (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, darytina išvada, kad ji yra atsakinga už įvykusį įvykį, taigi – ji privalo atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.
27.Taigi nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Nagrinėjamo ginčo atveju, ieškovų patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) privalėjo įrodyti ieškovai (CPK 199 straipsnis). Kadangi skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalėjo atsakovė. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai), kurias, nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovai įrodė.
28.Vertinant žalos dydį, pažymėtina, kad ieškovų nuostoliai vertintini pagal buto remontui realiai reikalingas išlaidas, be kita ko, nustatytas tiek T. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengtą Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 200801, kurią teismas vertintina kaip rašytinį įrodymą, tiek pagal byloje esančius ir aukščiau paminėtus kitus įrodymus, šalių paaiškinimus, be kita ko, įvertinus ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus/ M. L. paruoštą (duomenys neskelbtini), buto remonto Lokalinę sąmatą.
29.Teismas pažymi, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.
30.Šioje situacijoje teismas nesutinka ir kritiškai vertina T. M. 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengtoje Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 200801 nurodytą/įtrauktą Pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris negali būti skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio iki kol nėra realiai atliktas remontas. Byloje nustatyta, jog butą po apliejimo ieškovai suremontavo iš dalies, tačiau ieškovai teismui nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų nei apie patirtas faktines remonto išlaidas už medžiagas, nei darbuotojų darbo užmokestį bei susijusius privalomus mokėjimus valstybei/mokesčius, todėl teismas negali padaryti išvados apie ieškovų pareigą padengti valstybei mokėtinus mokesčius, įskaitant PVM. Ieškovai taip pat nenurodė, jog tokias išlaidas patyrė arba bet kuriuo atveju patirs ateityje, objektyviais įrodymais to nepagrindė, todėl šioje dalyje ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.
31.Lokalinėje sąmatoje, kurioje T. M. detalizavo remonto darbus, yra nurodyta, jog drėgmės surinktuvo nuomos kaina 2 savaitėms sudaro 145,99 Eur. Teismo vertinimu, ieškovams šios išlaidos negali būti atlyginamos atsakovės, kadangi į bylą nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovai tokias išlaidas ir tokio dydžio patyrė. Teisme liudytoja apklausta D. Š. parodė, jog toks prietaisas surinkti drėgmei aplietame bute buvo naudojamas, tačiau juo pasirūpino jos sutuoktinis, kokias išlaidas dėl šio prietaiso nuomos patyrė liudytojos sutuoktinis, liudytoja negalėjo nurodyti, taip pat jai nebuvo žinoma, iš kokio asmens (fizinio ar juridinio) drėgmės surinktuvas buvo nuomojamas, be to, ji nurodė, jog prietaisą naudojo iki savaitės, o ne 2 savaites, kaip nurodyta ginčo ataskaitoje. Taip pat iš šios liudytojos parodymų nematyti, jog netgi tuo atveju, jeigu faktiškai ginčo prietaisas ir buvo nuomojamas ir dėl nuomos patirtos išlaidos, dėl tokių išlaidų atlyginimo/kompensavimo ieškovai (žodinio ar rašytinio) susitarimo su liudytojos sutuoktiniu nebuvo sudarę. Taigi, dėl pasakyto, teismas daro išvadą, jog ieškovai neįrodė, jog nuomojo drėgmės surinktuvą ir dėl to patyrė išlaidas. Todėl 145,99 Eur suma ieškovams negali būti atlyginama.
32.Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 200801 yra nurodyta, jog stalviršio permontavimas sudaro 21,49 Eur sumą, virtuvės spintelių sienučių keitimas/permontavimas sudaro 325,75 Eur sumą, o virtuvės spintelių durelių permontavimas – 41,94 Eur. Šioje ataskaitoje T. M. nurodė jog šie apžiūros metu užfiksavo, jog virtuvės baldų komplekto baldinės medžio drožlių plokštės dėl vandens užpylimo vietomis deformavosi, išbrinko. Žalos atstatymui reikalingas virtuvės baldų komplekto permontavimas, keičiant pažeistas dalis. Ieškovai nurodė, jog šiai dienai šie darbai nėra atlikti, todėl teismas negali įvertinti faktiškai patirtų išlaidų. Šiuo atveju, teismas neturi abejonių, jog dėl apliejimo aukščiau nurodytus darbus yra būtina atlikti, nes baldus vanduo apgadino, kad būtų atstatyta iki apliejimo buvusi situacija, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, jog iš atsakovės turi būti priteistos visos aukščiau nurodytos sumos (21,49 Eur, 325,75 Eur, 41,94 Eur), nes kaip teisme paaiškino ieškovai, virtuvės baldus įsigijo 2016 m., todėl atsižvelgiant į tai, jog šie baldai nuo įsigijimo iki apliejimo (jų apgadinimo) buvo naudojami žmonių, kurie gyveno ieškovams priklausančiame bute, ir tokiu būdu, baldai buvo nebe nauji, o padėvėti (skaičiuotinas nusidėvėjimas), į tai, jog iš liudytojos D. Š. parodymų teisme matyti, jog įvykus buto apliejimui, ji tiesė rankšluosčius ir bute atjungė elektrą, tačiau teismo vertinimu, iš to negalima padaryti išvados, jog ji dėjo visas pastangas, bute, kuriame ji gyveno, brangesnių daiktų žalai sumažinti, t. y. nematyti, jog stengėsi apsaugoti virtuvės baldus (minėta, jog buvo įsigyti palyginti neseniai, maždaug prieš 4 metus iki apliejimo), šiuo atveju, rankšluosčiai nebuvo pakankami. Ji priėmė ne visą kaimynų pagalbą, ką teisme parodė liudytoja apklausta V. S., be to, naktį bute ji nenakvojo, buvo išvykusi ir bute vandens nesurinkinėjo. Visa tai rodo, jog ji nebuvo pakankamai rūpestinga ir savo veiksmais (neveikimu) tiesiogiai prisidėjo prie žalos kilimo, todėl iš atsakovės priteistina žala yra mažintina per puse, iki 194,59 Eur (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau nurodytų motyvų, atsižvelgiant į ieškovų paaiškinimus apie daiktų būklę iki apliejimo (apie 10 metų naudoti), liudytojos D. Š. parodymus, atsakovės atsikirtimus, iki 50 procentų yra mažintini su durų remontu susiję darbai, durų montavimas, t.y. iki 95,50 Eur ir roletų keitimas, iki 47,15 Eur. Nagrinėjamu atveju, dėl kitų remonto darbų, būtinų atstatyti butui į padėti, buvusią iki apliejimo, teismas vadovaujasi abiejų bylos šalių (ieškovų ir atsakovės) teismui pateiktais žalos atstatymo dokumentais/Lokalinėmis sąmatomis, kadangi leistinomis kitomis CPK numatytomis priemonėmis specialistų žalos paskaičiavimai nebuvo nuginčyti, teismo ekspertizė šioje byloje taipogi nebuvo paskirta, nes šalys dėl to prašymų teismui nebuvo pateikusios. Reikėtų pastebėti, jog dėl nustatytų darbų kiekio tarp pačių specialistų, kurie atliko padarytos žalos skaičiavimus, M. L. ir T. M., ginčo nebuvo, jais M. L., kuris į vietą nevyko, ir vadovavosi. Tokiu būdu, teismas mano, jog protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais vadovaujantis turi būti išvedamas šių abiejų specialistų žalos paskaičiavimo vidurkis, išskyrus žalą baldams, roletams, kurių M. L. savo sąmatoje nevertino ir į ją netraukė, ši padaryta žala skaičiuotina atskirai aukščiau teismo nurodytais argumentais, neįtraukus drėgmės surinktuvo nuomą, kurios ieškovai neįrodė, jog patyrė, išskaičiavus PVM už darbus, bei išskaičiavus nusidėjimą, taipogi įvertinus pačios D. Š. nepakankamus veiksmus padarytai žalai sumažinti. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo netikėti T. M. paskaičiavimais atskirose darbų, medžiagų pozicijose (luboms, sienoms, grindims) ir teigti, jog kainos užaukštintos, nurodytos padidintos, nes kaip matyti, jo sąmatoje žala luboms yra paskaičiuota netgi mažesnė (443 Eur) nei M. L. sąmatoje, kur yra nurodyta 541,76 Eur suma. Kita vertus, ieškovai neįrodė, jog M. L. sąmatoje žalos atstatymo įkainius nurodė neteisingai, t.y. per mažus, tokiu būdu, kad teismas neturėtų jais vadovautis. Dėl pasakyto, nėra abejonių, jog turi būti išvedamas abiejų specialistų padaryto žalos paskaičiavimo vidurkis, kad žalos dydis būtų nurodytas kuo realesnis faktinei situacijai, išskyrus aukščiau nurodytus momentus. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. M. patvirtino jo sąmatoje nurodytus būtinus atlikti remonto darbus po užliejimo padėčiai atstatyti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netikėti, jog yra būtina atlikti ir sąmatoje papildomai įtrauktus darbus kaip gartraukio, viryklės permontavimą, virtuvinių plautuvių permontavimą, skalbimo mašinos permontavimą, sienų valymą ir panašiai, nes šis specialistas lankėsi ieškovams priklausančiame bute ir padarytą žalą įvertino vietoje, tiksliau matydamas pažeidimus, apgadinimus ir geriau galėdamas įvertinti būtinus atlikti darbus. Šis specialistas atliko drėgmės matavimus, naudojo spec. prietaisą - drėgmės matuoklį, juo užfiksavo sienos paviršiaus drėgmės būklę, todėl teismas neturi pagrindo abejoti specialisto dėl to padarytomis išvadomis. Juo labiau, kai nebuvo pateikti priešingi objektyvūs duomenys. Šiuo atveju, teismas nesutinka su atsakovės pozicija dėl maksimalaus nusidėvėjimo koeficiento taikymo bei ieškovų atstovės priešinga pozicija, jog galėtų būti skaičiuojamas palyginti nedidelis nusidėvėjimas, nes remontas bute neseniai buvo atliktas. Išklausius šalių paaiškinimus, liudytojos D. Š. parodymus, matyti, jog iki apliejimo bute remonto darbai buvo atliekami skirtingu laiku, maždaug prieš 2 metus iki apliejimo vieną kambarį remontavosi Š. šeima/jį tapetavosi, kiti buto gyventojai pasiremontuodavo prieš atsikeldami į butą gyventi/ką teisme nurodė ieškovas, iš jo paaiškinimo matyti ir tai, jog bute 2016 m. buvo tvarkomos grindys, atliekami kiti remonto darbai, pagal durų, roletų būklę (apie 10 m senumo) galima daryti išvadą, jog galimai tuo metu buvo atliekamas tam tikras remontas, patys ieškovai bute nebegyvena dar daugiau metų, nuo 2006 m. Visa tai rodo, jog aplietos buto patalpos buvo suremontuotos skirtingu metu, kai kurios patalpos remontuotos gana seniai, rodo ir bute išlikęs linoleumas, senos koridoriaus lakuotos medinės dailylentės, kiti atsakovės atstovo nurodyti nuo laiko atsiradę pažeidimai. Todėl vieningas nusidėvėjimo koeficientas šiuo atveju negali būti taikomas. Dėl visų teismo aukščiau išsakytų argumentų, atsižvelgiant į tai, jog iki ginčo buto apliejimo, bute naujo remonto atlikta nebuvo, kad ieškovams turėtų būti kompensuota naujų medžiagų ir darbų kaina, į patalpų ir medžiagų nusidėvėjimą, į tai, jog ieškovams priklausančio buto gyventojos veiksmai nebuvo nukreipti maksimaliai sumažinti žalos dydį (ji nakčiai paliko butą be priežiūros ir nešalino žalos), taip pat nepriėmė pagalbos iš atsakovės tiek dėl žalos sumažinimo, tiek jos pasiūlymų dėl buto remonto atlikimo mažesne kaina, ieškovai atsisakė su atsakove bendradarbiauti, todėl prašoma priteisti iš atsakovės turtinė žala mažintina iki 2003,72 Eur. Tiek atsakovė ieškovams sutiko atlyginti žalos. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė ieškovams yra pervedusi iš viso 1803,72 Eur sumą, ginčo dėl to nėra, todėl atsakovės likusi neatlyginta ieškovams žalos dalis sudaro 200 Eur. Į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, jog šią sumą atsakovė ieškovams sumokėjo, todėl 200 Eur žala iš atsakovės priteistina. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
33.Ieškovai iš atsakovės prašė priteisti 300 Eur sumą patirtų nuostolių už ataskaitos parengimą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nes kreipėsi į specialistus dėl padarytos civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo. Atsakovė taip pat nurodė, jog patyrė 121 Eur išlaidų už sąmatos parengimą, šias išlaidas prašė priteisti. Šiuo atveju, yra svarbu pažymėti, jog teismas nagrinėjo ir vertino abiejų šalių, tiek ieškovų, tiek atsakovės pateiktas specialistų sudarytas lokalines sąmatas, todėl teismas laiko, jog prašymus dėl aukščiau nurodytų išlaidų atlyginimo šalys pateikė pagrįstai. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismas visa apimtimi vadovavosi M. L. sąmata, o T. M. sudaryta sąmata teismas vadovavosi iš dalies, todėl tokiu būdu yra atlygintinos šalių patirtos susijusios išlaidos: ieškovus įpareigojant atlyginti atsakovei 121 Eur sumą, o atsakovę įpareigojant ieškovams sumokėti 75 Eur išlaidų dalį.
34.CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovams iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
35.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju, ieškovų reikalavimai buvo patenkinti iš dalies (10,78 proc.), todėl ieškovams yra atlygintina 10,78 proc. bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovei – 89,22 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai iš viso patyrė 1207 Eur (57 Eur žyminio mokesčio, už teisines paslaugas/ieškinio surašymą pasirengimą, atstovavimą teisme/250Eur+300Eur+300Eur+300Eur) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė turėjo 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų (200 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą+100 Eur+100 Eur už atstovavimą teisme). Ieškovams atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 130,11 Eur, o atsakovei – 356,88 Eur.
36.Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ieškinį patenkinus iš dalies, iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų už ataskaitos parengimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,11 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovės D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovų S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 121 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) išlaidų už ataskaitos parengimą ir iš kiekvieno ieškovo po 178,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Ingrida Kirsnytė