Administracinė byla Nr. eA-3997-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04114-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. I. (S. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas S. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-1079 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė Ambasadai dokumentus, patvirtinančius jo buvimo Lietuvoje laikotarpį, teisėtų lėšų gavimą ir tikslą (darbas UAB „Hegelmann Transporte“; toliau – ir įmonė) ir kt., todėl jo prašymas išduoti nacionalinę vizą buvo atmestas be pagrindo. Įmonėje šiuo metu dirba 1 792 darbuotojai, iš jų 1 209 vairuotojai; įmonei trūksta 800 krovinių vilkikų vairuotojų, todėl įmonė priima naujus vairuotojus, atitinkančius keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nori šioje įmonėje įsidarbinti, turi vairuotojo pažymėjimą, atitinka kitus reikalavimus.

3.       Įmonė 2019 m. spalio 16 d. tarpininkavimo rašte prašė išduoti pareiškėjui nacionalinę (daugkartinę) D vizą nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. Įmonė įsipareigojo įdarbinti pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, mokėti jam darbo užmokestį (725 Eur per mėnesį), taip pat dienpinigius pagal nustatytą buvimo užsienio valstybėje dienpinigių normą, apgyvendinti, prireikus – padengti pragyvenimo išlaidas, apdrausti sveikatos draudimu. Įmonė turi ilgametę patirtį, neturi įsiskolinimų, turi ilgalaikio turto.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas ir jei jis atitinka tam tikras sąlygas, tokias kaip pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ar galimybę dirbti tokio pobūdžio darbą, ir pan. Tokie dokumentai buvo pateikti, bet Ambasada juos netinkamai įvertino, taip pat nemotyvavo, kodėl pareiškėjas neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų.

5.       Pareiškėjo atstovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius jo tikslus, motyvus ir siekius gauti nacionalinę vizą. Taip pat pareiškėjas su skundu pateikė daug kitų dokumentų (pavyzdžiui, susijusių su įmonės veikla), todėl laikytina, jog pareiškėjas įrodė savo teisėtus lūkesčius ir teisę gauti nacionalinę vizą tam, kad galėtų pradėti dirbti įmonėje vairuotoju. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 18 d. įgijo CE vairuotojo kategoriją, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas pateikė įmonės raštą dėl vairuotojų atrankos, kuris patvirtina vairuotojų įgūdžių tikrinimą ir testavimą, jų sugebėjimus. Testuojant būsimų darbuotojų gebėjimus ir įgūdžius taikoma adaptuota VĮ „Regitra“ metodika.

6.       Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo kviečiamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau pagal pateiktus dokumentus buvo nustatyta, jog reikalaujama CE kategorija įgyta tik 2019 m. gegužės 18 d., todėl kilo abejonių dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos. Pareiškėjas pateikė konsului OOO „Regional Equipment Engineering“ 2019 m. rugpjūčio 24 d. pažymą apie tai, kad pareiškėjas dirbo šioje įmonėje nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. vairuotoju, tačiau pareiškėjo dokumentai (tuo pačiu ir dėl turimos kvalifikacijos) nebuvo patvirtinti privaloma žyma APOSTILLE, todėl konsului kilo įtarimų dėl šios pažymos tikrumo. Patikrinus minėtos įmonės rekvizitus Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetiniame puslapyje, buvo nustatyta, kad šios įmonės veikla – pramoninės technikos ir įrenginių montavimas. Jokių kitų dokumentų dėl darbo patirties pareiškėjas konsului nepateikė. Be to, UAB „Hegelmann Transporte“ 2019 m. spalio 16 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, jog įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas apie tai informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), tai reiškia, kad užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėtam buvimo Lietuvoje pagrindui (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Įvertinęs šią informaciją, konsulas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktų pagrindu.

8.       Papildomuose paaiškinimuose atsakovas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų Kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c punktu ir teigė, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, taip pat kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.

9.       Tuo pačiu vadovavosi 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, nuostatomis, kad Direktyva taikoma ir transporto priemonių vairavimui, kurį atlieka trečiųjų valstybių piliečiai, kuriuos samdo arba naudoja valstybėje narėje įsisteigusi įmonė. Pagal Direktyvos 10 straipsnį valstybių narių kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pradinę kvalifikaciją patvirtinantį PKP ir kvalifikacijos kėlimą patvirtinantį PKP, Direktyvos 2006/126/EB I priede numatytą suderintą Sąjungos kodą „95“ įrašo šalia atitinkamų pažymėjimų kategorijų: vairuotojo pažymėjime arba pagal šios direktyvos II priede pateiktą pavyzdį parengtoje vairuotojo kvalifikacinėje kortelėje; jeigu valstybės narės, kurioje įgytas PKP, kompetentingos institucijos negali vairuotojo pažymėjime nurodyti Sąjungos kodo, jos išduoda vairuotojui vairuotojo kvalifikacijos kortelę. Sąjungos kodas „95“ – tai vairuotojų, vežančių krovinius ir/ar keleivius, pradinė profesinė kvalifikacija ir periodinis profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Vairuotojui, įgijusiam pradinę profesinę kvalifikaciją ar išklausiusiam periodinio kvalifikacijos tobulinimo kursą, VĮ „Regitra“ nustatyta tvarka vairuotojo pažymėjime įrašomas Europos Bendrijos kodas „95“ ir data, iki kurios profesinė kvalifikacija galioja. Tokie pat reikalavimai dėl „95“ kodo taikomi ir ne Europos Sąjungos piliečiams, kurie įdarbinti Lietuvos įmonėse.

10.       Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtino C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šis Aprašas patvirtintas vadovaujantis 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB ir taikomas ir vairuotojams – kitų valstybių piliečiams, įdarbintiems Lietuvos Respublikos vežėjų, ir vežantiems krovinius Europos Sąjungos teritorijos keliais. Pagal Aprašo 18 punktą vairuotojų, ne ES valstybių piliečių, kuriuos įdarbina Lietuvos vežėjai vežti krovinius ES teritorijos keliais, pradinę kvalifikaciją arba periodinį profesinį mokymą patvirtina vairuotojo liudijimai, išduodami pagal Vairuotojo liudijimų išdavimo taisykles, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2004 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 2B-292. Pagal Aprašo 27 punktą kvalifikacijos pažymėjimus, patvirtinančius pradinę profesinę kvalifikaciją, vairuotojai privalo turėti nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. įgiję teisę vežti krovinius ir CE kategorijų transporto priemonėmis. Pareiškėjo vairuotojo kategorija vairuoti CE kategorijos transporto priemones įgyta 2019 m. gegužės 18 d.

11.       Pareiškėjas pateikė konsului VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 19 d. išrašą, kuriame nurodyta, jog pastatas, esantis Užnerio g. 8, Kaune, nuosavybės teise priklauso UAB „Hegelmann Transporte“, šio pastato gyvenamasis plotas yra 181,02 kv. m. Konsulas, svarstydamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, įvertino, kad šis pastatas jau buvo nurodytas kaip apgyvendinimo patalpa dešimtims Uzbekistano piliečių, o pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu įmonės sutikimus apsigyvendinti tame pačiame pastate Ambasadai pateikė dar virš 20 Uzbekistano piliečių. Be to, pareiškėjo prie 2020 m. sausio 24 d. rašytinių paaiškinimų pridėtame įmonės rašte (be datos) pažymėta, kad įmonė nuo 2019 m. sausio 1 d. vairuotojais priėmė dirbti 299 uzbekus ir tadžikus. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas, pateikdamas konsului įmonės sutikimą apgyvendinti jį pastate, siekė tik formaliai įvykdyti reikalavimą užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą Lietuvoje, nes 181 kv. m gyvenamajame plote neįmanoma apgyvendinti pareiškėją kartu su kitais 20 ginčo laikotarpiu prašymus išduoti vizas pateikusiais asmenimis, kurių skundai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, bei anksčiau priimtais dirbti įmonėje 299 uzbekais ir tadžikais. Tai reiškia, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo turėti gyvenamąją patalpą, todėl vien ši aplinkybė buvo ir yra pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), galiojančią nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo – UAB „Hegelmann Transporte“. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė kelionės draudimo liudijimą, banko pažymą, darbovietės pažymą, vairuotojo pažymėjimą, autoinspekcijos raštą, darbo sutartį, įmonės tarpininkavimo raštą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registravimo pažymėjimą, sutikimą, lėktuvo bilietų rezervaciją, pasų kopijas.

15.       Ambasada, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remdamasi trimis pagrindais: kad jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

16.       Sprendimas neišduoti vizos buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Tokia išvada buvo padaryta internetiniame puslapyje https://stat.uz/ru/uslugi-l/svedeniva-iz-egrpo (Uzbekistano valstybinis statistikos komitetas) patikrinus informaciją apie įmonę „Regional Equipment Engineering“, kuri išdavė pažymą apie pareiškėjo darbą, ir nustačius, kad jos veikla yra pramonės technikos ir įrenginių montavimas. Be to, pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas vairuotoju dirbo nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d., tačiau sunkiasvorius automobilius su priekaba leidžiančią vairuoti kategoriją CE įgijo tik 2019 m. gegužės 18 d. Kitų dokumentų, susijusių su darbo patirtimi, pareiškėjas nepateikė.

17.       Teismas įvertino ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas – Vizų kodekso, Šengeno sienų kodekso, Įstatymo, Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ (toliau – ir Europos Sąjungos 2010 m. kovo 19 d. sprendimas), Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto kolegialių institucijų 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – ir Vizų tvarkos išdavimo aprašas), taip pat Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Tvarka) ir nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame pažymėjo, kad jo pagrindinis kelionės tikslas yra darbas UAB „Hegelmann Transporte“. Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje bus įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; pareiškėjas turi vairuotojo kvalifikaciją – C, CE kategorijas; įmonė įsipareigoja vizos galiojimo laikotarpiu pareiškėją tinkamai apgyvendinti, prireikus, padengti pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje bei grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę išlaidas, įdarbinti pagal veiklos sritį, užtikrinti, kad jis bus apdraustas socialiniu draudimu. Pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad įmonei priklauso pastatas – 181,02 kv. m gyvenamojo ploto gyvenamasis namas, esantis Užnerio g. 8, Kaune. Teismas pažymėjo, kad minėtas išrašas yra daugiau nei penkerių metų senumo, todėl jis nepatvirtina aplinkybės, jog jame nurodytas nekilnojamasis turtas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu priklausė įmonei. Be to, teismas atsižvelgė į atsakovo rašytinius paaiškinimus, jog ši patalpa kaip gyvenamoji vieta buvo nurodyta daugiau nei dvidešimties prašymus Ambasadai pateikusių Uzbekistano piliečių dokumentuose. Iš to teismas padarė išvadą, jog Ambasadai pagrįstai galėjo kilti abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, pateiktų dokumentų turinio, o tai suteikia rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

18.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Ambasada pagrįstai atsisakė išduoti vizą pareiškėjui Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais, todėl ginčijamas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

III.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20.        Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog jis neturi reikiamos profesijos įgūdžių, yra nepagrįsta. Įmonėje „Regional Equipment Engineering“ jis dirbo vairuotoju, pervežinėjo atitinkamą pramonės ir kitą techniką pagal gautus pavedimus ir nurodymus, valdydamas transporto priemonę, kuriai vairuoti reikia C kategorijos. Be to, Migracijos departamentas buvo pateikęs informaciją apie tai, kad gauti nacionalinę D vizą nereikia turėti 1 metų atitinkamos kategorijos vairavimo stažo. Tuo tarpu abejonės dėl vairuotojo kvalifikacijos yra paneigtos vairuotojo pažymėjimu, kuris patvirtina pareiškėjo teisę vairuoti C (nuo 2009 m. kovo 28 d.) ir CE (nuo 2019 m. gegužės 18 d.) kategorijų transporto priemones. 

21.       Pažymi, kad 2020 m. sausio 28 d. nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašas patvirtina, jog 181,02 kv. m gyvenamojo ploto gyvenamasis namas, esantis adresu Užnerio g. 8, Kaune, priklauso UAB ,,Hegelmann Transporte“. Tai reiškia, kad įmonė užtikrintų reikiamą ir tinkamą apgyvendinimą pareiškėjui, atsižvelgiant į darbo pobūdį – transporto priemonės vairavimas, komandiruotės ir pan.

22.       Pareiškėjas remiasi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir nurodo, kad jame nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys įdarbina užsienietį pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu. Taip pat ir MIGRIS (elektroninės migracijos paslaugų tinklapyje) yra pateikta informacija, jog tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, darbo joje laikotarpiu. Tai reiškia, kad pareiškėjas neprivalo įrodyti aplinkybių, susijusių su gyvenamąja vieta, nes jis dirbtų pagal darbo sutartį UAB ,,Hegelmann transporte“ vairuotoju.

23.       Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame teismo sprendime yra pateiktas žymiai platesnis teisinis reguliavimas nei ginčijamame sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.), t. y. ginčijamame sprendime nebuvo konstatuota kitų atsisakymo išduoti vizą pagrindų (pvz., nelegalios migracijos pavojaus, Įstatymo 19 str. 1 d. 10 p., nepakankamos pragyvenimo lėšos, Įstatymo 19 str. 1 d. 13 p.). Be to, teismas neįvertino ginčo situacijos iš esmės, neišanalizavo pareiškėjo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo motyvus ir priežastis gauti nacionalinę vizą

24.       Pareiškėjas pateikė papildomus įrodymus -  UAB ,,Hegelmann transporte“ 2020 m. kovo 4 d. raštą bei UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centro 2020 m. kovo 26 d. raštą, prašė juos pridėti prie bylos medžiagos ir pažymėjo, kad įmonės vairuotojai yra papildomai apmokomi ir testuojami, po to egzaminuojami, ir tik tuomet po šių mokymų kreipiamasi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl vairuotojų liudijimų išdavimo.

25.       Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apmokant už teisines paslaugas rengiant apeliacinį skundą.

26.       Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

27.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę (daugkartinę) D vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei  įpareigojimo Ambasadai iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

28.       Ginčijamas sprendimas (b. l. 48–49) buvo priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu: <...> 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo <...> 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; <...>).

29.       Ginčijamame sprendime jo priėmimo faktinis pagrindas nenurodytas, tačiau Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 46–47) pažymėta, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Uzbekistano valstybinio statistikos komiteto internetiniame puslapyje buvo patikrinta įmonė „Regional Equipment Engineering“, išdavusi pažymą apie pareiškėjo darbą; įmonės veikla – pramoninės technikos ir įrenginių montavimas; pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas dirbo vairuotoju nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d.; pareiškėjas kategoriją CE, leidžiančią vairuoti sunkiasvorius automobilius su priekaba, įgijo tik 2019 m. gegužės 18 d.; kitų dokumentų dėl darbo patirties pareiškėjas nepateikė; darytina išvada, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių.

30.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, vienu iš atmetimo pagrindu nurodęs, jog pritaria Ambasados pozicijai, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Teismas taip pat nurodė, jog UAB „Hegelmann Transporte“ pateikti dokumentai apie užsieniečių apgyvendinimą kelia abejonių dėl pareiškėjo pareiškimų patikimumo, pateiktų dokumentų turinio, kas suteikia rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo profesinę kvalifikaciją patvirtina vairuotojo pažymėjimas (pareiškėjas turi teisę vairuoti C (nuo 2009 m. kovo 28 d.) ir CE (nuo 2019 m. gegužės 18 d.) kategorijos transporto priemones), vairuotojo įgūdžius - bendrovės „Regional Equipment Engineering“ pažyma, be to, norint gauti nacionalinę vizą nereikia turėti 1 metų atitinkamos kategorijos vairavimo stažo; UAB „Hegelmann Transporte“ užtikrintų reikiamą apgyvendinimą pareiškėjui atsižvelgiant į darbo pobūdį – transporto priemonės vairavimas, komandiruotės ir pan.

32.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33.       Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžta, kad viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką; šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje; o 7 dalyje – jog nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą <...>.

34.       Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

35.       Į Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui yra įtraukta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija, kuriai keliamas reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Ši profesija yra įtraukta ir į Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui.

36.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.) 70.13 punkte nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.

37.       Nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga patvirtina ir dėl to ginčas tarp šalių nekyla, kad pareiškėjas pateikė Ambasadai prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą siekdamas įsidarbinti UAB „Hegelmann Transporte“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė jokių abejonių dėl minėtos įmonės patikimumo ar jos vykdomos veiklos) bei reikiamus dokumentus, be kita ko, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2009 m. kovo 28 d., o CE kategorijos – nuo 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 30, 50).

38.       Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą dėl to, kad pareiškėjas neturi reikiamos profesijos įgūdžių. Tokią išvadą atsakovas padarė įvertinęs pareiškėjo buvusios darbovietės – bendrovės „Regional Equipment Engineering“ – išduotą pažymą (b. l. 88–89) bei nustatęs, jog šios bendrovės veikla yra pramoninės technikos ir įrenginių montavimas. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą papildomai nurodė, kad šios pažymos tikrumas nepatvirtintas žyma Apostille.

39.       Teisėjų kolegija, vertindama paminėtus atsakovo argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas ir kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš minėtos pažymos turinio nustatė, jog pareiškėjas buvo priimtas dirbti šioje bendrovėje 2014 m. vasario 5 d. II kategorijos vairuotoju ir atleistas savo noru 2019 m. rugpjūčio 6 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors minėtos bendrovės  pagrindinė veikla yra pramoninės technikos ir įrenginių montavimas, tačiau tai nepaneigia, jog tokios veiklos vykdymui gali būti reikalingi vairuotojai, atvežantys montuojamą techniką ar įrenginius, reikalingas medžiagas ir darbuotojus į technikos montavimo vietą.  Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones nuo 2009 m. kovo 28 d., o CE kategorijos – nuo 2019 m. birželio 18 d., t. y. darbo minėtoje bendrovėje metu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo  realiai atlikti bendrovės „Regional Equipment Engineering“ pažymoje nurodytas vairuotojo darbo funkcijas ir, atitinkamai, įgyti reikalingų profesinių įgūdžių. Duomenų, paneigiančių šias išvadas, byloje nėra, priešingai, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų pirmosios instancijos teismui, pareiškėjo profesiniai įgūdžiai buvo testuojami UAB „Karmada“ prieš pasiūlant jam darbą, be to, prieš gaudamas vairuotojo liudijimą, leidžianti dirbti ES šalyse, jis bus dar papildomai apmokomas.

40.       Pažymėtina, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.14 punktą vizų tarnyba turi teisę pareikalauti pateikti dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio pažymos pateikimas nėra privalomas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šią pažymą Ambasadai pateikė savanoriškai, siekdamas pagrįsti įgytą darbo patirtį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Ambasada būtų reikalavusi pareiškėjo pateikti atitinkamai patvirtintą pažymą, o šis atsisakė tai padaryti.

41.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis. Taigi, remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, Ambasadai iškilus klausimų dėl pareiškėjo turimų profesinių įgūdžių ir/ar jo pateiktų dokumentų, yra galimybė iškilusius neaiškumus išsiaiškinti ir priimti pagrįstą galutinį individualų administracinį aktą. To nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

42.       Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neturi reikalingų profesinių įgūdžių ir  dėl to Ambasados priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos yra teisėtas bei pagrįstas. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijai keliamas tik reikalavimas turėti C, CE kategorijas. Šiame sąraše jokie kiti reikalavimai (stažo, vairuotojo liudijimo turėjimo ar pan.) nenustatyti. Pareiškėjo profesinius  kvalifikaciją ir įgūdžius patvirtina jam išduotas vairuotojo pažymėjimas bei buvusio darbdavio išduota pažyma. Ambasados abejonės dėl pareiškėjo profesinių įgūdžių stokos yra teisiškai nepagrįstos. 

43.       Pažymėtina ir tai, kad Ambasada neteisingai aiškina bei taiko 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2003/59/EB ir 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/645, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos kėlimo ir Direktyva 2006/126/ EB dėl vairuotojų pažymėjimų nuostatas bei jas Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinantį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtintą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti ir vairuotojų periodinio profesinio mokymo tvarkos aprašą. Šiuose teisės aktuose nėra reikalavimo visiems vairuotojams būti įgijus teisę vežti krovinius CE kategorijos transporto priemonėmis nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. Ši data nurodyta tik kaip atskaitos taškas, nuo kurio vairuotojas, norintis vežti krovinius ir keleivius Europos sąjungos teritorijoje, privalėjo turėti kvalifikacijos pažymėjimą (vairuotojo liudijimą) ir nuo šios datos skaičiuojami periodinio profesinio mokymo terminai. Vėliau įgiję teisę valdyti C ar CE kategorijos transporto priemones asmenys, prieš gaudami vairuotojo liudijimą, privalo išklausyti tam tikrus mokymus, tačiau šis reikalavimas nėra susijęs su  konkrečia teisės valdyti tam tikros kategorijos transporto priemones įgijimo data.

44.       Be to, kaip jau buvo nurodyta, Įstatymo 58 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tai reiškia, kad pareiškėjui nėra taikomi Įstatyme įtvirtinti reikalavimai, keliami užsieniečiui, kuris turi pareigą įsigyti leidimą dirbti, tame tarpe ir turėti atitinkamo laikotarpio darbo patirtį (Įstatymo 57 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

45.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors tuo nebuvo grindžiamas ginčijamas sprendimas, aptarė UAB „Hegelmann transporte“ galimybes apgyvendinti pareiškėją Lietuvoje ir padarė išvadą, jog nustatytos aplinkybės sudaro rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teisėjų kolegija su minėtomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkamas gyvenamasis namas iš tiesų priklauso minėtai įmonei; pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti nacionalinę vizą, yra keliamas reikalavimas turėti sveikatos draudimą, tačiau nekeliamas reikalavimas nurodyti gyvenamąją vietą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės apie UAB „Hegelmann transporte“ galimybes apgyvendinti pareiškėją Lietuvoje nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Ambasados sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

46.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat pažymėjo, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus ir tai, jog UAB „Hegelmann Transporte“ 2019 m. spalio 16 d. tarpininkavimo rašte nurodė, jog įmonė įsipareigoja nutraukus darbo sutartį per 7 dienas apie tai informuoti Migracijos departamentą, tai reiškia, kad užsienietis po darbo sutarties nutraukimo, t. y. išnykus teisėtam buvimo Lietuvoje pagrindui (jei viza būtų išduota), dar 7 dienas neišvyktų iš Šengeno erdvės. Šiuo aspektu pažymėtina, jog prieš tai paminėtas įmonės įsipareigojimas informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį per 7 dienas visiškai atitinka Įstatymo 211 straipsnio 1 punkte nustatytą reikalavimą, todėl negali lemti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą.

47.       Konstatavus, jog Ambasados sprendimas negalėjo būti grindžiamas Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pripažintinas ir tos pačios teisės normos 10 punkto taikymo nepagrįstumas, nes atsakovas užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę tiesiogiai siejo su prieš tai  nutartyje aptartų dokumentų nepatikimumu.

48.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3864-575/2020  ( joje užsienietis, įsidarbinęs UAB „ Hegelmann Transporte“, taip pat ginčijo Ambasados sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ) buvo konstatuota, kad Ambasados sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija pažymi, kad šioje byloje priimamą skirtingą sprendimą apsprendžia ne skirtingas procesinės ar materialinės teisės normų aiškinimas ar taikymas, o bylose pateiktų įrodymų visumos, kuri nėra visiškai tapati, vertinimas. Tokios išvados buvo padarytos ir  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3733-624/2020 , kurios faktinės aplinkybės ir joje surinkti įrodymai buvo itin panašūs.

49.       Atsakovo atsiliepimo į skundą teiginiai, kad pareiškėjo reikalavimas „iš naujo išnagrinėti prašymą“ nėra įvykdomas dėl to, kad į bylą nėra įtraukta Ambasada, kad sprendimą priėmė ne Ambasada, o konsulinis pareigūnas ir pan., nėra pagrįsti, nes diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę (Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 12 str. 2 d.). Pareiškėjas prašymą teikė Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje, ši institucija priėmė ir ginčijamą sprendimą  , atsakovas neteigia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas byloje nėra tinkamas ir / ar ginčijamą sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad tai nėra pirmas teismo sprendimas, kuriuo diplomatinė atstovybė, kuri paprastai ir nėra įtraukiama į bylą šalimi (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1/2014), įpareigojama iš naujo išnagrinėti prašymą dėl vizos išdavimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3654-520/2018), duomenų, kad tokie sprendimai negalėjo ar negali būti įvykdyti, nėra.

50.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, panaikinant ginčijamą Ambasados sprendimą ir įpareigojant Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.

51.       Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

52.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

53.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

54.       Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 273 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 7) ir 250 Eur apmokant už teisines paslaugas rengiant teismui skundą (b. l. 67), ką patvirtina 2019 m. gruodžio 17 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 41 ir 2019 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimas.

55.       Pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat patyrė 273 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 23 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 105) ir 250 Eur apmokant už teisines paslaugas rengiant teismui apeliacinį skundą (b. l. 110), ką patvirtina 2020 m. balandžio 14 d. sąskaita faktūra RB Nr. 01475 ir 2020 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimas.

56.        Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatytus, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

57.       Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2019 m. I ketvirtį (skundas teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 12 d.) sudarė 1 262,7 Eur, o 2019 m. III ketvirtį (apeliacinis skundas teismui pateiktas 2020 m. kovo 12 d.) – 1317,6 Eur.

58.       Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundą (ieškinį) rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 3 156,75 Eur), o pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 2 239,92 Eur). Pareiškėjo prašomos priteisti sumos už teisines paslaugas skundui ir apeliaciniam skundui parengti (po 250 Eur) nesiekia maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių vidurkių, todėl yra pilnai priteisiamos jam iš atsakovo (500 Eur). 

59.       Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir teikdamas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti 11,25 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 23 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 34,25 Eur žyminio mokesčio suma (23 + 11,25), o 11,75 Eur permokėtą žyminį mokestį turėtų grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. I. (S. I.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-107-9 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Uzbekistano Respublikos piliečiui S. I.“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. I. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Priteisti pareiškėjui S. I. iš atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 534,25 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjui S. I. 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centus) sumokėto žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas neskundžiamas.