Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01635-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.3.5; 3.1.7.6; 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4;
3.3.2.5
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo – Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės AB „Lytagra“ 14 000 Eur licencinį mokestį, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui pranešimą dėl turto administravimo pabaigos, kuriuo informavo, kad antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 pagal išieškotojo Suraleb, Inc. vykdomąjį dokumentą skolininkui Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. AN180110 „Dėl arešto turtui panaikinimo“ panaikino areštus: prekių ženklui, kurio registracijos numeris 42868; prekių ženklui, kurio registracijos Nr. 42867; prekių ženklui, kurio registracijos Nr. 900071; turtinėms teisėms: autoriaus turtinė teisė į susistemintą ir metodiškai sutvarkytą traktorių ir/ar kitų mechanizmų detalių ir surinkimo mazgų, ir/ar surinkimo vienetų, ir/ar surinkimo blokų, duomenų bazę (visą ir/ar dalimis) su visais papildymais ir/ar pakeitimais, padarytais iki arešto uždėjimo arba vėliau nepriklausomai nuo duomenų bazės teksto kalbos, priklausanti skolininkui Minskii traktornyi zavod. Turtinėms teisėms: autoriaus turtinė teisė į techninę dokumentaciją (visą ir/ar dalimis), su visais papildymais ir/ar pakeitimais, padarytais iki arešto uždėjimo arba vėliau, nepriklausomai nuo techninės dokumentacijos teksto kalbos (įskaitant vertimus), priklausanti skolininkui Minskii traktornyi zavod. Ieškinys atsakovei AB „Lytagra“ pareikštas administratoriui G. Ž. vykdant areštuotų prekių ženklų ir turtinių teisių administravimą. Ieškinys pareikštas ne G. Ž. asmeniniais interesais, tačiau vykdant ieškinyje nurodytus antstolio patvarkymus, kuriais G. Ž. paskirtas nurodytų prekių ženklų ir turtinių teisių administratoriumi. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė spręsti klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, manydamas, kad procesiniu teisių perėmėju turėtų būti Minskii traktornyi zavod.
3. Atsakovė AB „Lytagra“ atsiliepime į pranešimą nurodė, kad ieškovo prašymas teismui spręsti klausimą dėl procesinių teisių perėmimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo materialinės subjektinės teisės buvo perleistos tretiesiems asmenims. Antstoliui A. L. 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmus patvarkymą „Dėl arešto turtui panaikinimo“ buvo panaikinti tik ieškovo, kaip turto administratoriaus, įgaliojimai vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637, tačiau ieškovo materialinės teisės, susijusios su nagrinėjama civiline byla nesibaigė ir perleistos niekam nebuvo. Todėl akivaizdu, kad panaikinus ieškovo, kaip turto administratoriaus, įgaliojimus vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637, ieškovas paprasčiausiai prarado teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovas nebėra saistomas pasekmių, susijusių su civilinės bylos iniciavimu. Nei CPK, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad pasibaigus antstolio nustatytam turto administravimui, automatiškai taptų privalomas turto administratoriaus procesinių teisių perėmimas. Ieškovas į teismą kreipėsi veikdamas savo asmeniniais, bet ne areštuotų prekių ženklų bei autoriaus turtinių teisių turėtojo Otkrytoe akcionernoe obshcestvo „Minskii traktornyi zavod“ interesais. Atsižvelgiant į tai, ieškovui praradus teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo.
4. Trečiasis asmuo OAO „Minskii traktornyi zavod“ atsiliepime į pranešimą nurodė, kad jokio privalomo ar automatinio procesinių teisių perėmimo pagal CPK 48 straipsnį nagrinėjamu atveju byloje neįvyko, kadangi OAO „Minskii traktornyi zavod“ jokių ieškovo (buvusio OAO „Minskii traktornyi zavod“ turto administratoriaus) teisių neperėmė – OAO „Minskii traktornyi zavod“ niekada neįrodinėjo, kad yra perėmusi ar perims kokias nors ieškovo teises šioje civilinėje byloje ir nesiruošia to daryti. Be to, OAO „Minskii traktornyi zavod“ niekada nedavė nurodymų ar įpareigojimų ieškovui (buvusiam OAO „Minskii traktornyi zavod“ turto administratoriui) teikti ieškinius OAO „Minskii traktornyi zavod“ vardu. Jokia CPK ar kito teisės akto norma nenumato, kad pasibaigus antstolio nustatytam turto administravimui (kurio OAO „Minskii traktornyi zavod“ niekada neprašė ir su kuriuo niekada nesutiko – OAO „Minskii traktornyi zavod“ ginčijo turto administratoriaus paskyrimą, administratorius buvo paskirtas antstolio kreditoriaus Suraleb, Inc. prašymu) turto savininkas privalėtų įstoti į bylą ieškovo statusu vietoje turto administratoriaus, kuris nebepageidauja tęsti bylos kaip ieškovas. OAO „Minskii traktornyi zavod“ nepageidauja įstoti į šią civilinę bylą ieškovu, o jokia CPK norma nenumato, jog ieškovu byloje galėtų būti traukiamas asmuo, kuris tam prieštarauja (priešingu atveju būtų pažeidžiamas pamatinis civiliniame procese dispozityvumo principas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei AB „Lytagra“ dėl licencinio mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo – Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“, nutraukė, priteisė iš ieškovo (turto administratoriaus) G. Ž. atsakovei AB „Lytagra“ 3 291,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas turto administratorius G. Ž. pareiškė prašymą spręsti klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, o procesiniu teisių perėmėju turėtų būti AAO „Minskii traktornyi zavod“, kuris byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose prieštarauja ieškovo prašymui pakeisti ieškovą turto administratorių G. Ž. jo procesinių teisių perėmėju AAO „Minskii traktornyi zavod“, nurodydamas, kad niekada neprašė ir niekada nesutiko su ieškovo, kaip turto administratoriaus, paskyrimu, jokių ieškovo teisių neperėmė, todėl nepageidauja įstoti į šią civilinę bylą ieškovu. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius, kad AAO „Minskii traktornyi zavod“ būtų perėmusi procesines teises iš ieškovo, ieškovo, kaip turto administratorius, prašymas dėl procesinių teisių perėmimo atmetamas. Kadangi nagrinėjamoje byloje neįvyko procesinių teisių ir pareigų perėmimas bei joks proceso dalyvis nesiekė įstoti į procesą ir būti ieškovu, teismas sprendė, kad ši byla toliau nebegali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, dėl ko yra pagrindas bylą nutraukti.
7. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 pasiekus taikų susitarimą tarp išieškotojo Suraleb, Inc. ir skolininko OAO „Minskii traktornyi zavod“, kuris buvo patvirtintas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi, ginčas byloje iš esmės neteko prasmės, tačiau ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų užbaigtas šioje byloje prasidėjęs civilinis procesas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovo veiksmai, todėl spręstinas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės 3 291,20 Eur išlaidos už susipažinimą su civiline byla, konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme yra pagrįstos ir protingos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (neįvykus procesinių teisių perėmimui ir įvertinus tai, kad byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, o ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų užbaigti pradėtą civilinį procesą), ieškovui nėra pagrindo grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas G. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl ieškovo pakeitimo (buvusio turto administratoriaus G. Ž. jo teisių ir pareigų perėmėju OAO „Minskii traktornyi zavod“) ir žyminio mokesčio grąžinimo arba išspręsti klausimus iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria iš G. Ž. priteistos 3 291,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolis A. L. 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė patvarkymą, kuriuo panaikintas areštas prekės ženklams ir autorių teisių objektams, kuriuos administratorius administravo, t. y. šiuo patvarkymu pasibaigė ne tik šio turto areštas, bet ir šio turto administravimas. Būtent šio patvarkymo pagrindu administratorius neteko savo įgaliojimų. Taigi administratorius neturėjo įgaliojimų veikti nagrinėjamoje byloje, bet koks jo veikimas galėjo būti traktuojamas kaip neteisėtų veiksmų atlikimas (veikimas ultra vires), kadangi jis jau neadministravo OAO „Minskii traktornyi zavod“ prekės ženklų ir autorių teisių objektų. Be to, pasyvi administratoriaus pozicija atitiko ir OAO „Minskii traktornyi zavod“ poziciją, kadangi pastarasis subjektas nepasinaudojo galimybe perimti administratoriaus teises ir pareigas.
1.2. Administratorius nėra OAO „Minskii traktornyi zavod“ atstovas, todėl taikos sutarties sudarymas vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 administratoriui net nebuvo žinomas, administratorius šioje vykdomojoje byloje nedalyvavo (nei kaip išieškotojas, nei kaip skolininkas, todėl neturėjo atitinkamų teisių).
1.3. Administratorius nesutinka su tuo, kad ieškinyje nurodžius, jog ieškovas yra turto administratorius (veikiantis tik kaip turto administratorius, t. y. išimtinai administruojamo turto savininko interesais), o ne administruojamo turto savininkas, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos asmeniškai iš turto administratoriaus. Pagrindas tokiai pozicijai yra CK 4.244 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu.
1.4. Iš sisteminio CK 4.236-4.252 straipsnio nuostatų aiškinimo išplaukia, kad turto administratorius yra teisinių santykių subjektas, kuris klausimais dėl turto administravimo turi specialią teisę, nebūdingą atstovavimo teisiniams santykiams – be papildomų administruojamo turto savininko įgaliojimų, savo iniciatyva, savo nuožiūra, veikdamas pats, o ne per administruojamo turto savininką, sudaryti turto administravimui reikalingus sandorius ir pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taigi – tiesiogiai dalyvauti tiek procesiniuose, tiek materialiniuose santykiuose. Dėl to, vien tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė administratorius, o ne OAO „Minskii traktornyi zavod“, atstovaujamas administratoriaus, nereiškia, kad administratorius veikia savo vardu.
1.5. Teismas nepagrįstai suabsoliutino lingvistinį teisės aiškinimo metodą ir juo įvertintą aplinkybę, kad ieškinį pareiškė pats administratorius, o ne OAO „Minskii traktornyi zavod“ per administratorių. Spręsti apie turto administratoriaus veikimą reiškiant ieškinį savo ar administruojamo turto savininko vardu reikia iš to, ar administratorius nurodė, kad veikia tik kaip turto administratorius. Šios bylos atveju tokia aplinkybė buvo nurodyta, ieškiniu pateikti antstolio A. L. patvarkymai, kuriais ieškovas paskirtas turto administratoriumi. Taigi aplinkybė, kad ieškovas veikė tik kaip turto administratorius, buvo akcentuota, dėl ko teismas turėjo spręsti, kad administratorius byloje veikė ne savo asmeniniais, o administruojamo turto savininko interesais.
1.6. Įgyvendinant turto administratoriaus funkcijas, turto administratorius neturi painioti savo asmeninio turto su administruojamu turto. Dėl to taip, kaip ir administruojamo turto pagausinimo atveju turto administratorius neturi teisės prisiimti asmeniškai turto prieauglio, taip ir administruojamo turto išlaidų ir sąnaudų atveju jos neturi būti išskaičiuojamos iš administratoriaus asmeninio turto. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš asmeninio administratoriaus turto, o ne iš lėšų, gautų jam administruojant OAO „Minskii traktornyi zavod“ turtą, buvo netinkamai aiškinamas turto administratoriaus administruojamo turto ir jo asmeninio turto santykis. Skundžiama nutartimi administratoriui be jokio teisinio pagrindo perkelta rizika dengti turto administravimo atveju susidariusias išlaidas iš savo asmeninio turto.
1.7. OAO „Minskii traktornyi zavod“ nebuvo ginčo šalimi, todėl natūralu, kad licencinį mokestį prašoma priteisti tam subjektui, kuris yra ieškovas. Vien tai, kad administratorius prašo priteisti licencinį mokestį iš atsakovo tiesiogiai administratoriui, dar nereiškia, kad administratorius pareiškė ieškinį savo asmeniais interesais, neveikdamas kaip turto administratorius.
1.8. Ieškovui antstolio A. L. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 tapus OAO „Minskii traktornyi zavod“ areštuoto turto (prekių ženklų ir autorių teisių) administratoriumi, taip pat iškėlus nagrinėjamą bylą, ieškovas turėjo į administruojamą turtą tokias pat teises kaip ir skolininkas (vykdomojoje byloje) OAO „Minskii traktornyi zavod“. Antstolio A. L. 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo administratoriui praradus turto administratoriaus įgaliojimus, iš administratoriaus iniciatyva modifikuotų materialiųjų teisinių santykių atsiradusios teisės ir pareigos perėjo OAO „Minskii traktornyi zavod“ įstatymo pagrindu, t. y. įvykus universaliam kreditoriaus pasikeitimui (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
1.9. Teismas pripažino, kad administratorius nebėra ieškovas. Dėl to nelogiška toliau skundžiamoje nutartyje dėstyti motyvus, kad administratorius vis tik turėjo imtis tam tikrų veiksmų civilinio proceso užbaigimui, kurie būdingi iš esmės tik tam subjektui, kuris turi ieškovo statusą. Administratorius ieškovo statuso nagrinėjamoje byloje neteko, todėl ir nesiėmė jokių veiksmų – nei civilinio proceso užbaigimui, nei kokių nors kitų.
1.10. Teismas nepagrįstai negrąžino ieškovui žyminio mokesčio už ieškinį.
10. Atsakovė AB „Lytagra“ atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas, įvertinęs galimo teismo sprendimo riziką, pats pasirinko veiklos formą ir bylos šalimi nurodė save. Aplinkybes, kad ieškovas į teismą kreipėsi savo vardu, papildomai patvirtina ir tai, jog jau atsakovei pateiktoje ofertoje kaip licencinio mokesčio gavėją ieškovas buvo nurodęs save, bet ne OAO „Minskii traktornyi zavod“. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas į teismą kreipėsi savo vardu, todėl ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo asmeniškai.
2.2. Antstoliui A. L. 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmus patvarkymą, buvo panaikinti tik ieškovo, kaip turto administratoriaus, įgaliojimai vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637. Tačiau ieškovo materialinės teisės, susijusios su nagrinėjama civiline byla, nesibaigė ir perleistos niekam nebuvo. Nei CPK, nei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, kad pasibaigus antstolio nustatytam turto administravimui automatiškai taptų privalomas turto administratoriaus procesinių teisių perėmimas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 kreditoriaus „Suraleb“ Inc. naudai vykdė išieškojimą iš skolininko OAO „Minskii traktornyi zavod“. Antstolio patvarkymu buvo taikyti valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių apribojimai OAO „Minskii traktornyi zavod“ registruotiems prekių ženklams ir autorių teisių objektams. Antstolio A. L. 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. patvarkymais G. Ž. buvo paskirtas OAO „Minskii traktornyi zavod“ priklausančių prekės ženklų turto administratoriumi. Antstolio 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu G. Ž. paskirtas OAO „Minskii traktornyi zavod“ priklausančių autorių turtinių teisių objektų administratoriumi. Nagrinėjant civilinę bylą teisme, antstolis A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 pagal išieškotojo „Suraleb“ Inc. vykdomąjį dokumentą skolininkui OAO „Minskii traktornyi zavod“ 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu panaikino areštus prekių ženklams ir autorių turtinių teisių objektams, dėl kurių buvo paduotas ieškinys nagrinėjamoje byloje. Po minėtų areštų panaikinimo, apeliantas G. Ž. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl procesinių teisių perėmimo.
Dėl procesinių teisių perėmimo (CPK 48 straipsnis) ir bylos nutraukimo
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas G. Ž. 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui pranešimą, jog panaikinus turto arešto aktą, kuriuo nustatytas administravimas, jis neteko administratoriaus pareigų, ieškinys yra pareikštas ne jo asmeniniais interesais, o vykdant administratoriaus funkcijas, todėl, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl procesinių teisių perėmimo CPK 48 straipsnio pagrindu. Apelianto nuomone, procesiniu teisių perėmėju turėtų būti trečiasis asmuo OAO „Minskii traktornyi zavod“.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovo G. Ž. prašymo netenkino ir trečiojo asmens OAO „Minskii traktornyi zavod“ CPK 48 straipsnio pagrindu nepakeitė ieškovu, nurodęs, kad trečiasis asmuo nepareiškė valios įstoti ieškovu į bylą.
15. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
16. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos civiliniame procese, jeigu materialiųjų teisių perėmimo metu toks procesas vyksta. Procesinių teisių perėmimas reiškia ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Procesinių teisių negalima perimti, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, pvz. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
17. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą, sandorį, kurio pagrindu pasikeitė daiktinių teisių turėtojas ir pan.), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; kt.).
18. Proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti reikalavimo teisę perleidusios šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs įrodymus apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Sprendžiant procesinių teisių perėmimą, negali būti svarstomi suinteresuotų asmenų – priešingų proceso šalių argumentai, susiję su jų tarpusavio prievolėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-362/2014). Taigi, teismui sprendžiant dėl procesinių teisių perėmimo CPK 48 straipsnio pagrindu, materialiąsias teises perėmusio (įgijusio) ir į materialųjį teisinį santykį įstojusio asmens sutikimas perimti procesines teises nereikalingas.
19. Pagal CK 4.250 straipsnio 4 punktą turto administravimas baigiasi jį panaikinus. Pagal CK 4.251 straipsnio 1 dalies 5 punktą turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus turto administravimą. Todėl panaikinus turto arešto aktą ir tuo aktu nustatytą turto administravimą, pasibaigė ir turto administravimas, ir ieškovo, kaip turto administratoriaus, įgaliojimai. Ieškovas, pareiškęs ieškinį kaip turto administratorius, panaikinus turto administravimą, neteko turto administratoriaus statuso ir atitinkamų, susijusių su veikla administruojant turtą, teisių.
20. Trečiasis asmuo OAO „Minskii traktornyi zavod“ iki civilinės bylos iškėlimo buvo ir per visą jos nagrinėjimą liko turto, kuriam buvo nustatytas administravimas, savininkas. Apeliantas nebuvo įgijęs trečiojo asmens nuosavybės teisėmis valdomo ginčo turto ar turtinių teisių savininko titulo, jis įgyvendino administratoriaus materialiąsias teises ir ieškinį pareiškė kaip turto administratorius, turto savininkas pasibaigus administravimui neįgijo turto administratoriaus turėtų materialiųjų teisių, todėl materialiųjų teisių perėmimas tarp ieškovo ir trečiojo asmens neįvyko, dėl to nebuvo galimas ir procesinių teisių perėmimas CPK 48 straipsnio pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nutaręs, kad procesinis teisių perėmimas byloje negalimas, nurodė netinkamus tokio sprendimo motyvus. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinis teisių perėmimas negalimas, nes trečiasis asmuo nesutinka į bylą įstoti ieškovu, yra padaryta remiantis klaidingu motyvu, netinkamai aiškinant CPK 48 straipsnio nuostatas, vis dėlto, pati teismo šiuo klausimu padaryta išvada yra iš esmės teisinga. Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį turėjo jį pakeisti nauju ieškovu OAO „Minskii traktornyi zavod“, yra nepagrįstas ir atmetamas.
21. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dėl CPK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą sampratos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).
22. Taigi, įstatymas ir teismų praktika nepripažįsta procesinės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nesusijusiu su besikreipiančių asmenų subjektinių teisių gynimu, išskyrus aiškiai įstatymu nustatytus atvejus. Asmuo, besikreipiantis į teismą su ieškiniu ne dėl savo subjektinės materialiosios teisės gynimo, pats neturintis materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčo teisiniame santykyje, tačiau turintis įstatymu jam suteiktą teisę pareikšti teisme ieškinį, vadinamas ex officio ieškovu, arba ieškovu formaliąja (procesine) prasme.
23. CPK normos tiesiogiai nenustato turto administratoriaus teisės pareikšti ieškinį savo vardu vykdant turto administravimo funkcijas ir nereglamentuoja, kokiomis procesinėmis teisėmis naudojasi turto administratorius, kai neturėdamas materialiojo suinteresuotumo, reiškia ieškinį, kuriuo gina ne savo, bet turto savininko (arba bendresniu atveju – turto administravimo naudos gavėjo) interesus. Tačiau CK 4.242 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu. Lingvistinė normos analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymas numato turto administratoriaus teisę savo vardu reikšti ieškinius ginant turto administravimo naudos gavėjų materialiąsias teises ir jų teisėtus interesus. Tokie ieškiniai gali būti pareikšti asmenų, kurių interesus gina turto administratorius, naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl turto administratoriaus procesinių teisių šiuo atveju pagal įstatymo analogiją taikytinos CPK 49 straipsnio 1 dalies nuostatos (CPK 3 straipsnio 7 dalis), reglamentuojančios panašius santykius, numatančios prokuroro teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais, ir CPK 49 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios valstybės ar savivaldybės institucijos teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. CK 4.242 straipsnio 2 dalies numatytu atveju turto administratorius gina turto administravimo naudos gavėjo (gavėjų) teises ir teisėtus interesus.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gindamas viešąjį interesą, prokuroras reiškia ieškinį ir jį gina tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieškovas. Šis prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir ieškovui, kurio materialiojo intereso apsaugai pareikštas ieškinys. Taigi, prokuroras neturi materialiojo intereso ir tuo skiriasi nuo ieškovo, kurio materialiojo intereso apsaugai vyksta teismo procesas. Tas faktas, kad prokuroras neturi materialiojo suinteresuotumo, nesuteikia jam daugiau teisių nei kitiems ieškovams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2013).
25. Apeliantas bylos nagrinėjimo proceso eigoje neteko administratoriaus teisių, todėl neteko ir procesinių ex officio (pagal įstatymą turinčio įgalinimus veikti) ieškovo teisių, nes prarado atitinkamą procesinį teisinį veiksnumą, kurio turinį sudarė galėjimas teisme pareikšti ieškinį (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apelianto, kaip turto administratoriaus, teisinis statusas pasibaigė ir jis pasitraukė iš bylos.
26. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebeliko ieškovo, o administruojamo turto savininkas trečiasis asmuo OAO „Minskii traktornyi zavod“, turintis materialųjį teisinį suinteresuotumą byloje, nepareiškė ieškinio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl, į procesą neįstojus naujai šaliai, byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
27. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje negalimas procesinių teisių perėmimas, taip pat nesant OAO „Minskii traktornyi zavod“ valios įstoti į procesą ieškovu pareiškiant savarankišką ieškinį savo vardu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
28. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9-585/2021).
Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo
29. Apeliantas G. Ž. turto administratoriumi paskirtas antstolio patvarkymu CPK 744 straipsnio 1 dalies pagrindu. Administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas (CK 4.239 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 744 straipsnio 3 dalį, skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę. Todėl turtui antstolio patvarkymu buvo nustatytas paprastasis turto administravimas ir apeliantas veikė pagal paprastąjį turto administravimą reglamentuojančias teisės normas. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu įgyvendinama ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).
30. Tačiau, pagal turto administravimą reglamentuojančias teisės normas turėdamas pareigą veikti tik naudos gavėjų interesais ir jų naudai, apeliantas ieškiniu prašė priteisti licencinį mokestį savo naudai, nors pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį administratorius turi teisę tik į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, bet ne į administruojamo turto pajamas. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams (CK 4.243 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.243 straipsnio 2 dalį administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas.
31. Be to, apeliantas reikalavo pripažinti su atsakove sudarytą savo parengtą licencinę sutartį ir priteisti licencinį mokestį už OAO „Minskii traktornyi zavod“ vardu registruotų prekių ženklų ir autorių turtinių teisių objektų naudojimą. Licencinės sutarties sudarymas yra disponavimas prekių ženklais ir autorių teisių objektais, todėl apeliantas, pareiškęs ieškinį ir jame reikalaudamas pripažinti bei apginti teises, kylančias iš disponavimo administruojamu turtu, veikė ne kaip paprastojo turto administravimo subjektas, bet kaip administratorius, vykdantis visišką turto administravimą (CK 4.241 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad pareikšdamas ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad turto savininko vardu su atsakove sudarė licencinę sutartį ir priteisti licencinį mokestį jo naudai, apeliantas veikė ultra vires (viršydamas suteiktus įgaliojimus), t. y. vadovaudamasis visišką turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis.
32. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė išlaidas patyrė dėl to, kad ji turėjo rengti procesinius dokumentus dėl prieš ją paduoto ieškinio, taip pat rengtis bylos nagrinėjimui ir atstovauti teisme, pripažino, jog dėl susidariusių išlaidų yra atsakingas apeliantas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas nesutinka ir nurodo, kad jis nėra administruojamo turto savininkas, todėl bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos iš turto administratoriaus, o iš administratoriaus gaunamų pajamų, administruojant prekės ženklus ir autorių teisių objektus.
33. Atsakovė išlaidas advokato pagalbai patyrė rengdama procesinius dokumentus, būtinus apeliantui teisme pradėjus prieš ją bylą, taip pat rengiantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant teisme. Kaip minėta, apeliantas pareikšdamas ieškinį prašė pripažinti, kad sudarė licencinę sutartį ir priteisti licencinį mokestį, be to, prašė šį mokestį priteisti savo naudai, taip veikė viršydamas jam įstatymu ir turto administravimą nustatančiu antstolio patvarkymu jam suteiktas teises. Todėl būtent apeliantas, nurodytu būdu inicijavęs bylą, yra prisiėmęs priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš apelianto, taikydamas bendrą taisyklę, kad jas atlygina už jų susidarymą atsakinga šalis, negavusi savo reikalavimų patenkinimo, atsakovę bendrąja prasme laikant šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 94 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. Spręsdamas dėl apelianto G. Ž. prašymo bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš valdant administruojamą turtą sukauptų lėšų, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas veikė viršydamas savo įgaliojimus. CK 4.244 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus. Atsakovė (trečiasis asmuo CK 4.244 straipsnio 2 dalies prasme) nepripažino ieškinio, nesudarė reikalaujamos sutarties su apeliantu. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisus, kaip reikalauja apeliantas, iš valdant administruojamą turtą sukauptų lėšų, rizika neatgauti patirtų bylinėjimosi išlaidų tektų atsakovei, tuo tarpu apeliantui, pradėjusiam bylą teisme savo vardu, jokia forma ir jokia apimtimi negavusiam savo reikalavimų patenkinimo, viršijusiam savo turėtus įgaliojimus ir dėl to pagal įstatymą turinčiam pareigą atsakyti prieš trečiuosius asmenis neatsirastų pareiga atlyginti tokias išlaidas, o tai nederėtų nei su CK 4.244 straipsnio 2 dalimi, nei su jau minėta bendra taisykle, kad bylinėjimosi išlaidas, priešingai šaliai procese elgiantis sąžiningai, jai sumoka nesėkmingą bylos rezultatą patyręs asmuo.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. sausio 5 d. nutartimi, konstatavo, kad, bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (neįvykus procesinių teisių perėmimui ir įvertinus tai, kad byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, o ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų užbaigti pradėtą civilinį procesą), ieškovui nėra pagrindo grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį.
36. CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, ieškovui grąžinamas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis.
37. Konstatavus, kad yra pagrindas civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, apeliantui turi būti grąžintas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, nes taip imperatyviai nurodo įstatymas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
38. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis pakeistina, jos dalis, kuria atsisakyta ieškovui grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantui G. Ž. grąžinamas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, o kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Atsakovė AB „Lytagra“ prašo priteisti iš ieškovo G. Ž. 484 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į pranešimą dėl turto administravimo pabaigos parengimą (121 Eur) ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (363 Eur)). Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 8.16 p. numatyto dydžio (0,4 x 1 454,8), todėl, atskirąjį skundą iš esmės atmetus (skundas tenkintas tik nedidele dalimi, t. y. dėl žyminio mokesčio grąžinimo), priteistinos atsakovei iš ieškovo. Tuo tarpu išlaidos už atsiliepimo į pranešimą dėl turto administravimo pabaigos parengimą (121 Eur) nėra susijusios su apeliaciniu procesu, atsakovė dėl šių išlaidų priteisimo turėjo teisę teikti prašymą pirmosios instancijos teismui, o to nepadariusi iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo priimti papildomą sprendimą dėl šių išlaidų priteisimo.
41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta ieškovui turto administratoriui G. Ž. grąžinti žyminį mokestį ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti ieškovui turto administratoriui G. Ž. 176 Eur žyminį mokestį už ieškinį, sumokėtą 2018 m. rugpjūčio 20 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 56.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lytagra“ (juridinio asmens kodas 133370289) iš ieškovo turto administratoriaus G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Nijolia Indreikienė