Administracinė byla Nr. I-786-162/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00484-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 15; 24; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, 2012 m. lapkričio 26 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatui Jurij Koreckij ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 panaikinimo, 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą, 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi (b.l. 3-4) priimtas pareiškėjo skundas bei 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi priimtas patikslintas skundas (b.l. 101-103), kuriais prašoma:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-469-12 (b.l. 3-4);
2) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-3881, kuriuo pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymas (reg. Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtas;
3) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-877-245/2012;
4) priteisti iš atsakovių 20 000 litų neturtinės žalos, kildinamos iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atlyginimo;
5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde (b.l. 8-10) ir patikslintame skunde (b.l. 96-99) nurodo, kad 2009 metais buvusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir užvesta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00271/2009, kuri 2011 metais buvo perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui ir kurios nagrinėjimas iki šios dienos nėra užbaigtas.
Teigia, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) nuo 2009 metų veikė ydingai ir suinteresuotai keitė advokatus, siekdama pareiškėjui nesuteikti realios antrinės teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo procese. Todėl nuo 2009 metų buvo paskirtas ne vienas advokatas, kuris neužtikrino pareiškėjui tinkamos gynybos ikiteisminio tyrimo procese. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta didelė moralinė žala. Pažymi, jog būtent Klaipėdos tarnyba turėjo užtikrinti kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimą, kurią turi teikti vienas advokatas viso proceso metu.
Nurodo, jog Klaipėdos tarnyba 2011 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė ją teikti advokatei Eugenijai Galatiltienei, kuri veikė prieš pareiškėjo interesus, todėl pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti šios advokatės paslaugų. Klaipėdos tarnyba delsė pakeisti advokatę ir ją pakeitė tik 2012 m. balandžio 6 d., t.y. pasibaigus teisiamajam procesui Kauno miesto apylinkės teisme bei pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti. 2012 m. balandžio 6 d. Klaipėdos tarnyba paskyrė advokatą Aivarą Surblį, kuris įvertinęs situaciją baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012, atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl 2012 m. gegužės 28 d. Klaipėdos tarnyba paskyrė advokatą Jurij Koreckij. Pažymi, kad šis advokatas ieškojo būdų interesų konfliktui sukelti, norėjo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Advokatas apeliacinį skundą surašė netinkamai, kadangi jame buvo remtasi pareiškėjo nuomone, o ne teisiniais argumentais, kurie apeliaciniame skunde iš viso nepateikti. Pabrėžia, kad pareiškėjas buvo verčiamas pasirašyti, jog dėl surašyto apeliacinio skundo jokių pretenzijų neturi.
Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas R. G. ir advokatas Jurij Koreckij veikė prieš pareiškėją, nes advokatas nereiškė teisėjui R. G. nušalinimo, nors pareiškėjas prašė tai padaryti. 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusiame teismo posėdyje advokatas iš esmės jokios pagalbos neteikė, todėl pareiškėjas prašė atidėti teismo posėdį. Teismo posėdis buvo atidėtas 2012 m. spalio 1 d., tačiau advokatas į jį neatvyko. Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-94-12 nutraukė antrinę teisinę pagalbą, apie tai nieko nepranešusi pareiškėjui. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo buvo priimtas tą pačią dieną, kada turėjo įvykti teismo posėdis, bei atsiųstas į Kauno miesto apylinkės teismą. Tokiu būdu, Klaipėdos tarnyba neatliko savo funkcijų, kišosi į ikiteisminį bei teisminį procesą, kartu neužtikrindama pareiškėjui kvalifikuotos teisinės pagalbos. Teigia, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-94/2012 prieštarauja įstatymams, yra subjektyvus ir neatitinka faktinių aplinkybių.
Nurodo Klaipėdos tarnybai 2012 m. spalio 15 d. pateikęs naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012, kurioje apeliacinio skundo nagrinėjimo data buvo paskirta 2012 m. lapkričio 27 d. (bylos Nr. 1A-877-245/2012). Tačiau Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiškėjo prašymą grąžino nenagrinėtą. Mano, jog Klaipėdos tarnyba tokiais veiksmais piktnaudžiauja ir ignoruoja įstatymus, atvirai veikia prieš pareiškėjo interesus, todėl Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. raštas Nr. (1.7)-SR-3881 yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Taip pat akcentuoja, kad Klaipėdos tarnyba pastoviai vilkina procesinių dokumentų įteikimą bei 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 nuorašą įteikė tik 2012 m. spalio 8 d., o 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 nuorašas buvo įteiktas tik 2012 spalio 26 d.
Pažymi, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-94-12 reikalavimas pareiškėjui sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 2205,00 Lt yra neteisėtas, nes pareiškėjui nebuvo suteikta kokybiška ir kvalifikuota antrinė teisinė pagalba. Galiausiai, nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą ir jos netęsiant apeliaciniame procese, pareiškėjui buvo padaryta didelė moralinė žala. Mano, jog ginčas dėl teisinės pagalbos išlaidų turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 93), į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nepraneštos neatvykimo priežastys.
Atsakovės – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 135), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimuose į skundą bei patikslintą skundą (b.l. 30-36, 107-110) nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, jog priimdama 2012 spalio 1 d. sprendimą, Klaipėdos tarnyba atliko išsamų advokato Jurij Koreckij bei pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą. Klaipėdos tarnyba gavo bei išanalizavo 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 protokole užfiksuotą posėdžio eigą. Klaipėdos tarnyba įvertino, kad pareiškėjas turi negatyvų požiūrį į paskirtą advokatą ir nesiekia su juo bendradarbiauti, be to, pareiškėjas Klaipėdos tarnybai ir Kauno miesto apylinkės teismui teikė melagingą informaciją, jog advokatas jam melavo, jį klaidino, neparuošė procesinių dokumentų, kartu su bylą nagrinėjančiu teisėju yra šališki. Tokia pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu advokatu, nebendradarbiavimas ir nebendravimas, išankstinis neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjo teiginys, jog Klaipėdos tarnyba turi išankstinę nuostatą prieš jį, nuolat skiria advokatus, kurie neteikia teisinių paslaugų, nebendrauja su juo, neatitinka tikrovės ir yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, o ne konkrečiais faktais.
Pažymi, jog nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Todėl mano, jog Klaipėdos tarnyba pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 2 205,00 Lt.
Taip pat nurodo, jog 2012 m. spalio 15 d. tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-311/2012 dėl procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo apeliaciniame procese. Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2012 m. spalio 15 d. pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Teigia, kad skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 įformintą atsisakymą nagrinėti pareiškėjo prašymą tarnyba grindė tokiais motyvais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal minėto įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjui pagrįstai.
Be skundžiamame rašte aptartų argumentų ir motyvų pažymi, kad teisingumo ministro nustatyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiškėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjui pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo numatytas 3 darbo dienų terminas sprendimui priimti net neprasidėjo, todėl tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.
Teigia, jog remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179, 4 punktu, atvejais, kai yra nustatomas būtinas gynėjo dalyvavimas, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prima ne tarnyba, o bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas atitinkamą procesinį dokumentą. Todėl tarnyba, kurios veiklos teritorijoje yra baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, tik parenka antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą, tačiau pati dėl gynėjo paskyrimo nesprendžia ir sprendimo nepriima. Taigi, konkrečiu atveju nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-877-245/2012 apeliacine tvarka, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priims bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas, jeigu nustatys, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjui J. S. gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 18 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3881 užkerta kelią pareiškėjui gauti teisinę pagalbą apeliaciniame procese, yra visiškai nepagrįstas.
Akcentuoja, jog tarnyba pareiškėjui dokumentus įteikė laiku, t.y. 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12 kartu su jį lydinčiu 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3617 išsiuntė tą pačią dieną. Šio sprendimo kopija 2012 m. spalio 3 d. buvo įteikta pareiškėjui J. S. pasirašytinai, ką įrodo 2012 m. spalio 1 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-94-12 esantis pareiškėjo įrašas. 2012 m. spalio 18 d. raštas Nr. (1.7)-SR-3881 buvo išsiųstas 2012 m. spalio 19 d.
Taip pat pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas Jurij Koreckij, tinkamai informuotas bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 136), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas Jurij Koreckij atsiliepimuose į skundą (b.l. 23-25) bei patikslintą skundą (b.l. 129) prašo juos atmesti atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad Klaipėdos tarnybos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-29-11 jis buvo paskirtas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311-12 Kauno apygardos teisme, kaip apeliacinės instancijos teisme, surašant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas surašytas 2012 m. birželio 28 d., įteiktas pareiškėjui 2012 m. birželio 29 d. ir išsiųstas Kauno apygardos teismui. Pareiškėjas dėl surašytų procesinių dokumentų pasirašė, kad jokių pretenzijų neturi. Nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. susitikimo metu pareiškėjas pareikalavo pareikšti teisėjui R. G. nušalinimą ir važiuoti kartu su pareiškėju į Kauno miesto apylinkės teismą jį atstovauti, tačiau jis pareiškėjui išaiškino, jog pagal Baudžiamojo proceso kodeksą 59 straipsnį teisėjo nušalinimui pagrindų nėra ir važiuoti į Kauną jis negali, nes jis privalo pareiškėją ginti tik Kauno apygardos teisme apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, o į Kauno miesto apylinkės teismą be teisėjo šaukimo važiuoti negali, nes tarnyba jam neapmokės kelionės išlaidų ir atlyginimo už tą dieną. Pažymi, kad pareiškėjas jo suprasti nenorėjo ir nekreipė dėmesio į išsakytus argumentus. Todėl jis, nenorėdamas ginčytis su pareiškėju, paskambino į Kauno miesto apylinkės teismą, paaiškino situaciją, jog pareiškėjas reikalauja, kad jis atstovautų pareiškėją Kauno miesto apylinkės teisme. Teisėjas R. G. šį prašymą patenkino ir faksu advokatui išsiuntė šaukimą. Tačiau dėl to, kad jis paskambino teisėjui, pareiškėjas pareiškė pretenziją, kad advokatas su teisėju veikia prieš pareiškėją; J. S. teisėjui R. G. pareiškė nušalinimą, o dėl advokato veiksmų parašė skundą Klaipėdos tarnybai. Teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje pareiškėjas nedavė teisėjui galimybės pradėti nagrinėti klausimą dėl termino atnaujinimo, pradėjo teigti apie advokato nekompetenciją bei jį šmeižti, siekdamas atidėti bylos nagrinėjimą ir užvilkinti bylą.
Pažymi, kad iš Klaipėdos tarnybos gavęs J. S. skundą, tarnybai surašė pranešimą, siūlydamas pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti, todėl mano, kad Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 1 d. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė. 2012 m. lapkričio 26 d. raštu (b.l. 134) pranešė teismui, kad apie teismo posėdį yra informuota, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundą atmesti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylą, vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 137).
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-469-12; taip pat panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-3881, kuriuo pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymas (reg. Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtas; įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinęs pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-877-245/2012 bei priteisti 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje, kuri reglamentuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591) bei kituose teisės aktuose.
Dėl 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 teisėtumo ir pagrįstumo
Skundžiamu 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TDP-94-12 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (minėta toliau – ir Klaipėdos tarnyba) nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui J. S. pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-469-12 (b.l. 77-82). Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai. Skundžiamas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo motyvuojamas tuo, jog pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, nebendradarbiavo su paskirtu advokatu, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie advokatą, nurodė abstrakčius ir nepagrįstus kaltinimus advokato ir Klaipėdos tarnybos specialistų atžvilgiu bei atsisakė paskirto advokato. Sprendime taip pat nurodyta, kad toks pareiškėjo elgesys pažeidė antrinės teisinės pagalbos tikslus, prieštaravo antrinės teisinės pagalbos principams inter alia lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Sprendime konstatuota, jog Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi 2012 m. rugsėjo 10 d. vykusio teismo posėdžio protokolą, nustatė, jog J. S. nesutiko, kad jį gintų advokatas Jurij Koreckij, siekė atidėti bylos nagrinėjimą. Taip pat sprendime pažymėta, kad pareiškėjas nesutiko nei su advokato gynybos pozicija, nei su advokato parengtu apeliaciniu skundu, tačiau Klaipėdos tarnyba iš advokato paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatė, kad advokatas pareiškėją konsultavo, dalyvavo teismo posėdyje, tinkamai ir laiku paruošė procesinį dokumentą (apeliacinį skundą, kurį pareiškėjas raštu patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi). Todėl, įvertinusi visas aplinkybes, Klaipėdos tarnyba minėtu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą J. S.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas). Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 – 12 punktuose nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant antrinės teisinės pagalbos teikimas yra nutraukiamas. Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis, arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, o Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte reglamentuotas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, kada asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba advokatu, teikiančiu antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalis įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio, nustatančio šio įstatymo paskirtį, 1 dalį, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Vienas iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, įtvirtintų Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje, yra draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Iš paminėtų Teisinės pagalbos įstatymo nuostatų akivaizdu, jog besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo asmuo, o taip pat asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis privalo naudotis jomis nepiktnaudžiaudamas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia.
Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis apibrėžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iš šių principų – draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnio 4 punktas). Įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos išaiškinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius ar sakinius, reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia tokį elgesį, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam. Pažymėtina, kad Teisinės pagalbos įstatyme taip pat nėra ir sąvokos „nebendradarbiauja“ apibūdinimo. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, psl. 78) sąvokos „bendradarbiauti, bendradarbiauja“ reikšmė aiškinama kaip „kartu su kitais dirbti“, todėl minėtos sąvokos antonimas reikštų priešingai, t.y. kartu su kitais nedirbti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo piktnaudžiavimas ir nebendradarbiavimas su tarnyba ir jo interesus atstovauti paskirtu advokatu Jurij Koreckij Teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Klaipėdos tarnyba turėjo atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turėjo būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Taip pat pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. kovo 22 d. sprendimu (b.l. 51-53) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 dėl procesinių dokumentų rengimo ir pareiškėjo atstovavimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirta advokatė Eugenija Galatiltienė pagal 2012 m. kovo 19 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (b.l. 37). Advokatės Eugenijos Galatiltienės motyvuotu prašymu (b.l. 54-56) 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu (b.l. 57-58) antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė Eugenija Galatiltienė buvo pakeista advokatu Aivaru Surbliu. Advokato Aivaro Surblio motyvuotu prašymu (b.l. 59-60) 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu (b.l. 61-62) antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas Aivaras Surblys buvo pakeistas advokatu Jurij Koreckij.
Taigi, pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr.1-411-311/2012 advokatas Jurij Koreckij paskirtas teikti nuo 2012 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas 2012 m rugsėjo 7 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas pakeisti jam paskirtą advokatą Jurij Koreckij kitu advokatu (b.l. 63). Šį prašymą pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad šiuo advokatu visiškai nepasitiki, nes advokatas užėmė klaidingą gynybos poziciją, jį šmeižė, apeliacinį skundą surašė netinkamai, teigė, jog kartu su teisėju R. G. veikė prieš jo interesus.
Iš byloje esančio advokato Jurij Koreckij 2012 m. rugsėjo 17 d. pranešimo Klaipėdos tarnybai (b.l. 64-66) turinio ir jo pateiktų rašytinių įrodymų (67-72) matyti, kad advokatas 2012 m. birželio 28 d. surašė apeliacinį skundą (b.l. 68-71) dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio (b.l. 46-50), kuriuo pareiškėjas J. S. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, prašydamas šį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašė atnaujinti terminą apeliacinio skundo padavimui. Pareiškėjas advokato surašytą apeliacinį skundą pasirašė ir patvirtino, kad dėl apeliacinio skundo pretenzijų neturi (b.l. 71), o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis patvirtina, kad prašymas dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo buvo tenkintas ir atnaujintas apeliacinio skundo dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio padavimo terminas (b.l. 120-121), kas leidžia spręsti, jog prašymas buvo surašytas argumentuotai. Pareiškėjas prašymą dėl advokato pakeitimo kaip argumentą, jog pastarasis nenori teikti antrinės teisinės pagalbos, nurodė advokato nenorą važiuoti į 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį, o priešišką veikimą kartu su teisėju R. G. prieš pareiškėjo interesus grindė advokato paaiškinimu, jog teisėjas informavęs advokatą, kad advokato dalyvavimas teismo posėdyje nėra reikalingas. Iš advokato pranešimo Klaipėdos tarnybai matyti, jog atsisakymą važiuoti į Kauno miesto apylinkės teismą nagrinėjant prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo advokatas argumentavo tuo, kad jam pavesta teikti teisinę pagalbą pareiškėjui Kauno apygardos teisme apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, todėl be teismo šaukimo tarnyba negalės jam apmokėti kelionės išlaidų bei atlyginimo. Advokato pranešimo turinys patvirtina, jog telefonu su sekretore, po to su teisėju advokatas kalbėjo pareiškėjo akivaizdoje, advokatui buvo faksu atsiųstas teismo šaukimas. Iš Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo (b.l. 73-74) matyti, kad pareiškėjas prašė teismo posėdį atidėti, teigė, jog nenori, kad jį gintų minėtas advokatas, nors teismo posėdžio metu nepateikė jokių svarių argumentų dėl ko advokatas Jurij Koreckij yra netinkamas pareiškėją ginti. Iš šio protokolo taip pat matosi, kad pareiškėjas nesutiko su apeliaciniu skundu, nors prieš tai buvo patvirtinęs, kad dėl šio skundo jokių pretenzijų neturi. Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo turinys įrodo, jog teisėjas paaiškino pareiškėjui J. S., kad jis su advokatu kalbėjo apie tai, jog advokato dalyvavimas 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje yra neprivalomas. Tačiau net ir teisėjui paaiškinus, kad pareiškėjo advokatas kalbėjo su juo dėl atstovavimo minėtame teismo posėdyje, pareiškėjas vis tiek siekė atidėti bylos nagrinėjimą, teigdamas, kad šiuo advokatu nepasitiki ir nenori, kad pastarasis jį gintų. Jau buvo minėta, kad advokatas Jurij Koreckij, pakeitus kitus advokatus, 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-29-11 paskirtas pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, kurios apimtis ir turinys nurodyti Klaipėdos tarnybos 2012 m. kovo 22 d. sprendime Nr. (1.31.)-TPA-469-12. Klaipėdos tarnyba 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-469-12 pareiškėjui J. S. buvo suteikusi antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo išvadai, kad advokatas nevykdė pavedimo ar kartu su teisėju veikė prieš pareiškėjo interesus.
Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas pateiktame Klaipėdos tarnybai prašyme dėl advokato Jurij Koreckij veiksmų ir jo pakeitimo kitu advokatu nurodė, kad advokatas jam priminė apie pareigą bendradarbiauti. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėjas akivaizdžiai siekė nebendradarbiauti su advokatu, ieškojo priežasčių dėl ko būtų galima pakeisti turimą advokatą. Todėl pareiškėjas, nebendradarbiaudamas su paskirtu advokatu, ieškodamas priežasčių advokatui pakeisti bei jo atsisakydamas, piktnaudžiavo antrine teisine pagalba ir pažeidė Teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintą principą – draudimą piktnaudžiauti bei pareigą bendradarbiauti su asmeniu teikiančiu teisinę pagalbą.
Esant įrodytai aplinkybei, jog pareiškėjas su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu nebendradarbiavo be objektyviai pateisinamų priežasčių ir aplinkybių, skundžiamo sprendimo juridinė motyvacija Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais laikytina teisėta ir pagrįsta, nes priešingai vertinant ginčo situaciją, teisėjų kolegijos nuomone, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaryta galimybė piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant prašymus pakeisti advokatą, esant, jo manymu, interesų konfliktui.
Byloje įrodžius, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjui nutraukta teisėtai, laikytina, kad Klaipėdos tarnyba pagrįstai sprendė klausimą dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo (Teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisyklių 4 punktą, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 0,05 MMA (MMA – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri atstovavimo metu buvo 800 Lt ir 850 Lt). Iš Klaipėdos tarnybos finansų ir ūkio skyriaus 2012 m. spalio 1 pažymos Nr. 4.27-2L-148 (b.l. 75) turinio matyti, kad pagal tarnybai pateiktus advokatų Eugenijos Galatiltienės ir Aivaro Surblio duomenis apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą J. S., antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepatirta. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad pagal advokato Jurij Koreckij pateiktus duomenis, Klaipėdos tarnybos sprendimu pareiškėjui paskirto advokato išlaidos už laiką, skirtą susipažinimui su sprendimu, įrodymų rinkimui, susipažinimui su teismų praktika, bendravimui ir pozicijos derinimui su pareiškėju, atstovavimui teisme, kelionei į Kauno apeliacinės instancijos teismą ir atgal yra 46,25 valandų, o tai lygu 1850 Lt teisinės pagalbos išlaidų sumai (46,25 val.x 40Lt = 1850 Lt) skaičiuojant, kad vienos advokato darbo valandos kaina yra 40 Lt (0,05 MMA x 800= 40 Lt). Kitos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu yra 355 Lt (advokato ir pareiškėjo kelionės išlaidos). Tokiu būdu, viso 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 2205 Lt (1850 Lt + 355 Lt). Vertindama išdėstytą bei pažymoje nurodytą ginčo išlaidų paskaičiavimą, jo dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išlaidų paskaičiavimo teisingumu, todėl Klaipėdos tarnybos įpareigojimą sumokėti pareiškėjui ginčo išlaidas į valstybės biudžetą laiko teisėtu ir pagrįstu. Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, kad ginčas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Skundžiamu sprendimu J. S. tik įpareigotas sumokėti apskaičiuotas 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nagrinėjamoje byloje jos nėra priteisiamos iš pareiškėjo. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra nutarusi, kad ginčai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra teismingi administraciniam teismui ( pvz. 2012 m. spalio 19 d. nutartys byloje Nr. T-224-2012 ir Nr. T-230-2012).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 teisėtumo ir pagrįstumo
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012 m. spalio 15 d. Klaipėdos tarnyboje gautas pareiškėjo J. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliaciniame teisme (b.l. 111-112). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad su prieš tai paskirtu advokatu Jurij Koreckij kilo interesų konfliktas, advokatas tinkamos ir kvalifikuotos teisinės pagalbos neteikė. Klaipėdos tarnyba 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (1.31)-TDP-94-12 teisinės pagalbos teikimą nutraukė, sprendimas apskųstas, tačiau administracinė byla nėra išnagrinėta. Kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b.l. 116-119), Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-411-311/2012 (b.l. 120-121), kuria buvo atnaujintas apeliacinio skundo dėl 2012 m. kovo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio padavimo terminas bei pareiškėjo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2012 m. spalio 4 d. pateikto skundo kopiją (b.l. 122-124), kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. Nr. (1.31)-TDP-94-12 sprendimą.
Pareiškėjas nuo minėto prašymo nagrinėjimo dėl interesų konflikto prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybą ir jo prašymą perduoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 112).
Klaipėdos tarnybos direktorius Rimvidas Valančius, vadovaudamasis Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktu, 11 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 2 dalimi, siekdamas išvengti tarnybos interesų konflikto, nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje ir šio prašymo nagrinėjimą pavedė Teisės skyriaus vedėjai, o jos nesant – ją pavaduojančiam valstybės tarnautojui. Pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pavaduojanti Teisės skyriaus vedėją, Vitalija Mardasaitė.
Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato viešojo administravimo subjekto nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato valstybės tarnautojo ir darbuotojo nušalinimo pagrindą, jeigu tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių (nei 1 ir 2 punktuose numatytų giminystės ryšių ar pavaldumo santykių), galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialus viešojo administravimo subjekto vadovas. Viešojoje teisėje veikiantis įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės normomis. Nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, darytina išvada, jog Klaipėdos tarnybos vadovo nenusišalinimas nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo atitinka aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, šį prašymą išsprendžiant skundžiamame sprendime.
Pareiškėjas, pateikdamas Klaipėdos tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, prašė nusišalinti Klaipėdos tarnybą ir jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo perduoti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Kaip jau minėta, nuo prašymo nagrinėjimo nusišalino tik Klaipėdos tarnybos direktorius, pareiškėjo prašymo neperduodamas nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtintas Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 3 punktas numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurios ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą. Klaipėdos tarnyba prašymą perduoda nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Tauragės rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Šilutės rajono savivaldybėse; Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai – kai pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos miesto, Rietavo, Plungės rajono, Kretingos rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse (Aprašo 6.1 ir 6.2 punktai). Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas J. S. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo byloje ne prieš Klaipėdos tarnybą, todėl pagrįstai visa Klaipėdos tarnyba nenusišalino nuo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo reikalavimas jo prašymą perduoti nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepagrįstas ne tik dėl aukščiau paminėtos aplinkybės, bet ir dėl to, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Klaipėdos miestas, todėl, net ir esant Klaipėdos tarnybos nusišalinimo pagrindams, jis turėtų būti perduotas nagrinėti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
2012 m. spalio 15 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiškėjas, pildydamas grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“ (b.l. 115). Teisingumo ministro nustatytoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „Sutinku“ arba „Nesutinku“. Įrašas prašyme akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas nesutiko, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Skundžiamu 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 (b.l. 100) Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2012 m. spalio 15 d. tarnyboje gautas prašymas (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas nesant pareiškėjo sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjo prašymą grąžinti nenagrinėtą, t.y. ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines šio įstatymo definicijas. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų sąvoka, pagal kurią asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sąvoką, pagal kurią duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sąvoka: sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 straipsnio 8 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Nagrinėdama bylą teisėjų kolegija turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo J. S. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.
Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi – kaip duomenų subjektas – yra supažindinamas su jo teise pasirinkti: ar sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Šioje grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų.
Pareiškėjas J. S., 2012 m. spalio 15 d. pildydamas nustatytos formos prašymą (reg. Nr.ATP-1912), supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimą išreiškė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „Nesutinku“. Iš to seka, kad duomenų subjektui (šiuo atveju – pareiškėjui J. S.) nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti J. S. asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Sprendime minėta, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją su žyma apie jos gavimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b.l. 116-119), kuri nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nėra būtinas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiškėją teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliaciniame teisme, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir surinkti visus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui 2012 m. spalio 15 d. prašyme raštiškai išreiškus nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai grąžino pareiškėjo prašymą nenagrinėtą.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu raštu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo J. S. pagal jo 2012 m. spalio 15 d. prašymą, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba sprendimą priima iš karto, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo, kurio rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jį pagrindžiančių dokumentų ir kt. dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gavimo dienos. Pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos tarnyboje gautas 2012 m. spalio 15 d., skundžiamas sprendimas priimtas 2012 m. spalio 18 d., t.y. nepažeidžiant teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyto prašymo išnagrinėjimo termino.
Pareiškėjo skundas taip pat argumentuojamas Konstitucijoje garantuota asmens teise į teisinę pagalbą bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įteisinta asmenų teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinant teisę ir veiksmingą teisingumą. Pareiškėjui pačiam nesutikus, Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų ir atlikti veiksmus, siekiant nustatyti, ar jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Nėra pagrindo išvadai dėl Konstitucijos ar tarptautinių teisės aktų pažeidimo ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra ne Klaipėdos tarnybos sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, tačiau sprendimas, kuriuo pareiškėjui jo prašymas grąžintas nenagrinėtas.
Dėl skundžiamų sprendimų įteikimo pareiškėjui
Pareiškėjas teigia, jog Klaipėdos tarnyba vilkino procesinių dokumentų įteikimą bei 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12 nuorašą įteikė tik 2012 m. spalio 8 d., o 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-3881 – tik 2012 spalio 26 d.
Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nėra galimybės sprendimą priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo, o apie priimtą sprendimą tarnybą nedelsdama raštu praneša pareiškėjui.
Iš UAB „Vilpostus“ perduodamos pašto korespondencijos pristatymui matyti, kad Klaipėdos tarnyba pareiškėjui 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12 kartu su jį lydinčiu 2012 m. spalio 1 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3617 išsiuntė tą pačią dieną (b.l. 83), o 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-SR-3881 buvo išsiųstas 2012 m. spalio 19 d. (b.l. 126). Todėl vertinant tai, kad 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-94-12 pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną, o 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (1.7)-SR-3881 – sekančią dieną, galima daryti išvadą, jog tarnyba nevilkino šių dokumentų įteikimo ir veikė nedelsdama.
Dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teigia, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2010 m. spalio 1 d. dėl Klaipėdos tarnybos ir advokato Jurij Koreckij neteisėtų veiksmų, netinkamos teisinės pagalbos suteikimo, vilkinant antrinės teisinės pagalbos skyrimo klausimą ir paliekant pareiškėjo 2012 spalio 15 d. prašymą nenagrinėtą, patyrė pažeminimą, nuolatinius išgyvenimus, stresą, smarkiai pablogėjo jo sveikata, buvo pažeista teisė į tinkamą teisinę pagalbą.
Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, jog atsakovės Klaipėdos tarnybos veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, t.y. ji pagrįstai priėmė 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TDP-94-12, kuriuo pareiškėjui nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą bei 2012 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-3881 pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr.ATP-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtą. Taip pat byloje nustatyta, jog Klaipėdos tarnyba, svarstydama pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą dėl antrinės teisinęs pagalbos suteikimo, nepraleido įstatymo numatyto 3 dienų termino bei nedelsdama pareiškėjui pranešė apie priimtus skundžiamus sprendimus. Nenustačius Klaipėdos tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiškėjo teiginiai apie patirtą 20 000 Lt neturtinę žalą nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš advokato Jurij Koreckij, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, atisisakyta priimti, todėl teisėjų kolegija nevertina argumentų, susijusių su teiktos teisinės pagalbos kokybe.
Nenustačius deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartimi J. S. atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 5-6). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Taigi, įstatymų leidėjas numato galimybę proceso šaliai atlyginti turėtas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracinėje byloje yra priimtas jos naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas netenkintas, todėl jis negali pretenduoti į išlaidų atlyginimą.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo J. S. skundą ir patikslintą skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TDP-94-12 ir 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-3881 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 15 d. prašymą (reg. Nr. ATPK-1912) suteikti antrinę teisinę pagalbą, 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė