Administracinė byla Nr. A-4646-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00064-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. R. (A. R.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės atstovei N. I.,

vertėjai A. R. (A. R.),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – ir Rinktinė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu, kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. R. (A. R.) (toliau – ir Užsienietis) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) iki kol jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. liepos 25 d.  

2.       Teikime Rinktinė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi Užsienietis buvo sulaikytas Centre. Užsienietis 2018 m. birželio 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-106 Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4848-525/2018 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir Užsieniečiui skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį iki 2018 m. rugsėjo 9 d. apgyvendino Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nesulaukęs galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo Užsienietis 2018 m. liepos 21 d. pasinaudojo laisvu judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Departamentas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (15/6-14)-16PR-40 sustabdė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Užsienietis 2019 m. balandžio 24 d. grąžintas iš Šveicarijos į Lietuvos Respubliką. Tą pačią dieną Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje atnaujinimo. Tokiais savo veiksmais Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus bei 135 straipsnį, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-132 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19.9 punktą. Be to, Užsienietis nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Rinktinės teigimu, Užsienietis tokiais savo veiksmais trukdo priimti galutinius sprendimus dėl jo teisinio statuso, gali slėptis, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo Užsienietis vėl išvyks iš Lietuvos Respublikos. 

3.       Teismo posėdyje Užsieniečio atstovė prašė Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.                     

II.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino Rinktinės teikimą – sulaikė Užsienietį ir patalpino Centre iki bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei trims mėnesiams, iki 2019 m. liepos 25 d.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio, su Lietuvos Respublika nėra susijęs ekonominiais, socialiniais ar šeimyniniais ryšiais. Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu jam buvo taikomos kitos nei sulaikymas priemonės, tačiau Užsienietis jų nevykdė, savavališkai niekam nepranešęs išvyko iš Lietuvos Respublikos, pasislėpė nuo teisėsaugos pareigūnų ir taip trukdė nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsienietis ilgą laiką neteisėtai buvo užsienyje, buvo sulaikytas Šveicarijoje ir perduotas Lietuvos Respublikai.

6.       Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl neteisėto Užsieniečio elgesio egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas sulaikymo pagrindas. Teismas pagrįstais pripažino Rinktinės teikimo teiginius, kad netaikant sulaikymo Užsienietis vėl gali bandyti neteisėtai išvykti į kitas valstybes, į Europos Sąjungos teritoriją, kur gyvena jo dukros ir gyvenimo partnerė.    

III.

7.       (duomenys neskelbtini) pilietis A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Rinktinės teikimo netenkinti. 

8.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, į kurį pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, neatsižvelgė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, kad vien šios sąlygos buvimo pakanka tam, kad būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją, nes būtina įvertinti ir Užsieniečio elgesio (išvykimo iš Lietuvos Respublikos) motyvus. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Užsienietis iš Lietuvos Respublikos išvyko siekdamas dalyvauti Austrijoje gyvenančios sugyventinės gimdyme, nes buvo paskirtas cezario pjūvis, kuriam reikėjo abiejų tėvų sutikimo. Taigi Užsienietis Aprašo sąlygas pažeidė bei nevykdė teismo sprendimu paskirtos priemonės dėl to, kad siekė užtikrinti paskirtos operacijos įgyvendinimą bei saugų vaiko gimimą. Iš savo klaidų pasimokė ir teigia daugiau pažeidimų nedarysiantis. Užsienietis nurodo žinantis, kad jo prieglobsčio prašymas kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebūtų nagrinėjamas, todėl vykti į kitą Europos Sąjungos šalį jam nėra tikslinga. Užsienietis suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti Aprašo reikalavimus. Užsienietis taip pat pažymi, kad šeimyninių santykių ar gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturi dėl savo padėties, t. y. būtent dėl to, kad yra prieglobsčio prašytojas.      

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Rinktinė palaiko teikime išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo prašo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

10.       Ginčas byloje kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Pirmosios instancijos teismas tenkino Rinktinės teikimą ir sulaikė Užsienietį Centre kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei trims mėnesiams, t. y. iki 2019 m. liepos 25 d.

12.       Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad sulaikymas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą jam negalėjo būti taikomas, kadangi nėra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali slėptis siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio teigimu, Apraše nustatytas sąlygas jis pažeidė dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. Austrijoje, kur gyvena jo sugyventinė, turėjo vykti jo vaiko gimdymas, buvo numatyta operacija, kuriai buvo būtini abiejų tėvų sutikimai.  

13.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14.       Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). 

15.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir kt.).

16.       Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.).

17.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, jis turėdamas teisę laisvai judėti išvyko iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas bei laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką. Užsienietis 2018 m. liepos 20 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku (iki 2018 m. liepos 21 d. 10.30 val.) negrįžo.

18.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai vis dar nėra aiškūs. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad Užsienietis, apgyvendintas Centre netaikant judėjimo teisės apribojimų, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, turėdamas tikslą nuvykti į Austriją, ir tokiu būdu pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką. Šios aplinkybės neneigia ir pats Užsienietis. Apeliacinio skundo teiginiai, jog minėtą tvarką Užsienietis pažeidė ir į Austriją iš Lietuvos Respublikos išvyko dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. Austrijoje jo sugyventinė turėjo gimdyti ir buvo numatyta operacija, kuriai buvo būtini abiejų tėvų sutikimai, vertintini kritiškai.   

19.       Visų pirma, pažymėtina, jog aplinkybių apie numatomą vaiko gimimą ir operaciją pareiškėjas atsakingoms Lietuvos Respublikos institucijoms iki neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos nebuvo nurodęs. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad sutikimo dėl jo nurodomos operacijos nebuvo galimybės pateikti kitu būdu (pvz., įgaliojant kitus asmenis, elektroninių ryšių priemonėmis ir kt.). Be to, minėtos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesutampa su 2019 m. balandžio 25 d. Užsieniečio apklausos lape nurodytais duomenimis, kad į Austriją Užsienietis vyko, nes gimdyme turėjo dalyvauti kaip teisėtas atstovas ir pirmosios mažametės dukters globėjas. 

20.       Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi aplinkybė yra Užsieniečio buvimo Austrijoje laikotarpis. Kaip nurodo apeliantas (tai patvirtina ir byloje pateikti duomenys), jo dukra gimė 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių Užsienietis neva objektyviai turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 2 d., tačiau Užsienietis į Lietuvos Respubliką negrįžo, net ir žinodamas, jog čia buvo pradėtos jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūros. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs iki 2019 m. balandžio 24 d., t. y. 9 mėnesius, tačiau tokio ilgo savo išvykimo iš valstybės, kurioje, kaip teigia, yra suinteresuotas gauti prieglobstį, būtinumo Užsienietis niekaip nepaaiškino ir nepagrindė.

21.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors Užsienietis teigia, jog iš Lietuvos Respublikos išvyko tik siekdamas dalyvauti savo sugyventinės gimdyme Austrijoje, tačiau į Lietuvos Respubliką jis buvo sugrąžintas ne iš Austrijos, o iš Šveicarijos ir su šios valstybės išduotu kelionės dokumentu. Taigi Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva pagrindžiančios būtinybę jam 2018 m. liepos mėnesį išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad Užsienietis, atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Šią išvadą tik sustiprina pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotos aplinkybės, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, jo su Lietuvos Respublika nesieja ekonominiai, socialiniai ar šeimyniniai ryšiai.  

22.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir sulaikyti Užsienietį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.    

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė