Baudžiamoji byla Nr. 1A-730-851/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63317-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,
sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,
dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,
nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteistas:
- pagal BK 284 str. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta E. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Taip pat šiuo nuosprendžiu iš E. K. priteista:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 61,78 eurų, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 31 eurą turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam V. K. 500 eurų, nukentėjusiajam T. Š. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. K. nuteistas už tai, kad jis 2017 metų lapkričio 26 dieną, apie 3 val., bare „Station 24“,Sodų g. 8, Vilniuje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Jis dešine ranka sudavė nukentėjusiajam V. K. du smūgius į veidą ir prilaikydamas nukentėjusįjį V. K. kaire ranka aplink kaklą, tokiu būdu atimdamas jam galimybę pasipriešinti, dešine ranka sudavė V. K. ne mažiau septynių smūgių į galvos ir kaklo sritį, po ko abu nukrito ant grindų, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą. Jis sudavė nukentėjusiajam T. Š. į dešinę veido pusę vieną smūgį plaštaka, po ko sudavė dešine ranka T. Š. ne mažiau penkių smūgių į galvą ir į šoną, tuo nukentėjusiajam T. Š. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir išteisinti jį (E. K.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo, atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei paskirti švelnesnę bausmę, tai yra netaikyti įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
2.1. Teigia, kad 2018 m. spalio mėn. 20 d. įvykiai susiklostė spontaniškai, jokiose muštynėse neketino dalyvauti, neplanavo nieko sužaloti ir niekam neketino sukelti fizinio skausmo. Nukentėjusiuosius mušė tik todėl, kad šie iš jo tyčiojosi, jį apkalbėjo ir iš jo juokėsi. Taip pat teigia, jog jo nusikalstami veiksmai aiškiai buvo nukreipti į nukentėjusiuosius, bet ne į norą pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą ir siekį priešpastatyti save aplinkiniams ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, todėl konstatuoti, jog nukentėjusiesiems V. K. ir T. Š. fizinį skausmą sukėlė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl chuliganiškų paskatą, apelianto manymu, nebuvo pagrindo. Dėl šių aplinkybių, anot apelianto, jo nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis turi būti pašalintas ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
2.2. Apeliantas taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais. Teigia, jog byloje yra tik nukentėjusiojo T. Š. sužalojimą konstatuojantis įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto išvada, apie V. K. patirtą fizinį skausmą jokių medicininių įrodymų byloje nebuvo. Beje nukentėjusysis T. Š. patvirtino, kad nedarbingumą turėjo tik tris dienas, tuo tarpu nukentėjusiojo V. K. darbingumas dėl patirto fizinio skausmo nesumažėjo, jis į darbą vyko įprastai.
2.3. Nurodo, jog vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir kt. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą nuosprendį, visų šių aplinkybių tinkamai netyrė ir nevertino. Iš to seka, kad teismas, nesant pakankamo pagrindo, nukentėjusiesiems priteisė neturinę žalą bei netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
2.4. Apelianto vertinimu paskirta jam bausmė yra aiškiai per griežta. Teigia, kad dėl padarytų nusikalstamų veiksmų gailėjosi ir gailisi iki šiol, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turi nuolatinį darbą, pagal verslo liudijimą dirba automechaniku. Jo darbinė veikla susijusi su nuolatiniu judėjimu ir dažnais vėlyvais išvykimais iš jo gyvenamosios vietos, darbo valandos nėra apribotos. Dėl klientų automobilių gedimų jam dažnai tenka vykti ir vėlų vakarą teikti paslaugų, ir naktį ar ankstų rytą, todėl dėl nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – patirtų ypatingai daug nepatogumų. Jo neradus namuose nurodytu laiku, būtų sunku įrodyti, kad buvo išvykęs darbiniais reikalais, nes su privačiais klientais kokių nors sutarčių nesudaro, sąskaitų ar kitų dokumentų už suteiktas paslaugas jis neišrašo. Dėl tokios teismo paskirtos bausmės nukentėtų jo darbinės veiklos rezultatai ir gaunamos pajamos, to pasėkoje būtų sudėtinga atlyginti nuosprendžiu priteistą žalą. Nagrinėjamu atveju, anot apelianto, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo skirti jam įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Teigia, jog šio įpareigojimo skyrimo teismas nemotyvavo ir nepagrindė, pasak apelianto, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. – yra aiškiai perteklinis, darantis didelę žalą jo darbinei veiklai, todėl, apelianto manymu, bausmės tikslai bus tinkamiau pasiekti netaikant šio įpareigojimo.
3. 2018-10-28 Vilniaus apygardos teisme gautas Civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – prašymas, kuriame praneša, kad civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, civilinį ieškinį palaiko ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl E. K. veikos kvalifikavimo
Apeliantas neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, tik prašo: išteisinti jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, netaikyti įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.
5. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad E. K. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
5.1. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
5.2. Nagrinėjamo skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad E. K. inkriminuota nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.
5.3 BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
5.4. Pagal formuojamą teismų praktiką, jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
5.5. Nors E. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, neigia, jo, kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertinų įrodymų visetu: iš dalies nuteistojo E. K. bei su juo kartu buvusio liudytojo R. V. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (t.2, b.l. 35-36) nukentėjusiųjų T. Š. ir V. K. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais (t.2 b.l. 32-34); liudytojo R. B. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais ( t.1, b.l. 77-78);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2017-12-13 specialisto O. D. išvada Nr. G 4091/2017 (01) (t.1, b.l. 50-51); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius teismo medicinos eksperto R. R. 2018-01-03 apžiūros protokolu (t.1, b.l. 55-56); 2017-12-09 – 2017-12-12 kitų objektų apžiūros protokolu su fotolentele Nr. 1 (t.1, b.l. 22-29); 2018-02-12 kitų objektų apžiūros protokolu (t.1, b.l. 101-102); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.1, b.l. 68-70), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
5.6. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. K. pripažino, kad konfliktas bare „Station 24“ kilo dėl to, kad jo draugas R. V. nukentėjusiųjų paprašė cigaretės, o vienas iš jų pasakė, kad nevaišins, nes patys mažai turi. Tuomet jis buvo išgėręs tris bokalus alaus ir buvo pakankamai sąmoningas, gal tik pasikarščiavo vertindamas situaciją, o gal girtumas turėjo įtakos, bet iš nukentėjusiųjų gestų jis suprato, kad jiedu iš jo tyčiojasi, todėl priėjęs prie jų pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Jiems nesutikus, nukentėjusiam T. Š. trinktelėjo į veidą delnu. Kai V. K. atsistojo, norėdamas apginti draugą, trenkė ir šiam, neatsimena, kiek kartų. Kuriuo metu įsikišo T. Š., paaiškinti negali, kiek smūgių ir kam sudavė, taip pat pasakyti negali, nes viskas vyko greitai. Pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, smūgiavo T. Š. ir sulaužė jam šonkaulius, taip pat pripažįsta byloje pareikštus civilinius ieškinius.
5.7. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. Š. parodė, kad
2017-11-26 apie 2 val. su draugu V. K. buvo bare „Station 24“. Bare buvo dar du asmenys. Vienas iš jų paprašė cigaretės, jokių įžeidžiančių replikų nei iš vienos pusės negirdėjo. V. K. atsisakius duoti cigaretę, tarp jų įvyko konfliktas. Kai jis, sėdėdamas savo vietoje, pasakė, kad jie ramintųsi, pribėgęs E. K. sudavė jam į kairės pusės smilkinį. V. K. pabandžius jį apginti, prasidėjo grumtynės. Kiek smūgių jam buvo suduota, tiksliai neatsimena, tik atsimena, kad gavo vieną smūgį į galvą ir vieną – į kairį šoną, nuo šių smūgių lūžo šonkaulis ir ištino galva. Po to bendruoju pagalbos telefonu jis iškvietė policiją.
5.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2017-11-26 apie 2 val. su draugu T. Š. buvo bare „Station 24“. Bare buvo E. K. su draugu. Vienas iš jų paprašė cigaretės, jis sutiko, atsistojo eiti duoti cigaretės, tačiau pamatęs, kad turi vieną cigaretę, pasakė, kad neduos. Vienas iš tų vaikinų paklausė, ar jiedu iš Marijampolės, nes panaši tarmė, tuomet E. K. greitai pašoko, priėjo prie jų ir pradėjo kabinėtis dėl neduotos cigaretės. Iš jų pusės nebuvo jokių provokuojančių veiksmų, E. K. neigiamos emocijos kilo po to, kai jis (V. K.) pasakė, kad turi tik vieną cigaretę ir jos neduos. Neprisimena, kad būtų vartojami keiksmažodžiai, T. Š. pasakė, „kam čia pyktis“, ir gavo smūgį kumščiu į veidą. Kadangi jis sėdėjo prieš T. Š., matė, kaip priėjęs E. K. trenkė šiam į galvą. Tuomet jis (V. K.) pašoko nuo stalo ir numetė ant žemės bokalą, kad atkreiptų apsaugos darbuotojų dėmesį, tačiau E. K. trenkė ir jam. Nuo gauto smūgio aptemo akyse, atsipeikėjo ant žemės, E. K. buvo jį užgulęs ir jiedu grūmėsi. Nuo E. K. suduotų smūgių buvo mėlynės po akimis ir galvoje.
5.9. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. V. patvirtino, kad iš nukentėjusiųjų pusės nebuvo keiksmažodžių, negirdėjo, kad E. K. būtų vadinę „ožiu“ ar „gaidžiu“ (t.2, b.l. 35-36).
5.10. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. B. parodė, kad keiksmažodžių negirdėjo, V. K. yra jų baro klientas ir niekada nekonfliktuodavo (t.1, b.l. 77-78).
5.11. Iš 2018-02-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2017-11-26 garso įrašas, iš kurio matyti, kad T. Š. praneša apie tai, kad bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, ji buvo užpultas ir sumuštas (t.1, b.l. 101-102).
5.12. Iš 2017-12-09 – 2017-12-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2017-11-26 bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, Vilniuje vykusio įvykio vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad būtent E. K. elgiasi iššaukiančiai ir dėl menkavertės dingsties (neduotos cigaretės R. V.) sukelia muštynes viešoje vietoje – bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, Vilniuje (t.1, b.l. 22-29);
5.13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2017-12-13 specialisto O. D. išvados Nr. G 4091/2017 (01) (t.1, b.l. 50-51) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius teismo medicinos eksperto R. R. 2018-01-03 apžiūros protokolo (t.1, b.l. 55-56) matyti, kad T. Š. nustatytas kairės pusės 11-o šonkaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2017-11-26, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
5.14. Tiek byloje apklaustų įvykio eigoje dalyvavusių asmenų parodymai, atpažinimo duomenys, tiek pateikti daiktai, jų apžiūros duomenys, specialisto išvados sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus pagrįstai vertino kaip patikimus ir jais vadovaudamasis kaltinimo faktines aplinkybes pripažino įrodytomis.
5.15. Minėtų įrodymų pagrindu nustatyta, kad tarp nuteistojo E. K. ir nukentėjusiųjų T. Š. bei V. K. nebuvo jokių tarpusavio ryšių. Šie asmenys nepažinojo vienas kito, matėsi pirmą kartą. Taip pat nustatyta, kad konfliktą su nukentėjusiais asmenimis E. K. pradėjo dėl menkavertės priežasties – atsisakymo duoti cigaretę, jo agresyvų elgesį įtakojo išgertas alkoholis. Nustatyti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, bare „Station 24“, esančiame Sodų g. 8, Vilniuje, nakties metu. Keikimasis necenzūriniais žodžiais, smūgių sudavimas, grumtynės, tokiu būdu sukeliant atitinkamai nesunkų sveikatos sutrikdymą T. Š. ir fizinį skausmą V. K., vertintini kaip įžūlūs veiksmai, kuriais buvo demonstruojama kaltinamųjų nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo sutrikdytas baro „Station 24“, darbas, iškviesti apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Tai leidžia spręsti apie nuteistojo E. K. tiesioginę tyčią minėtais įžūliais veiksmais padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, to neneigia ir pats nuteistasis.
5.16. Be to, nustatytų E. K. fizinio smurto veiksmų, o būtent smūgių į galvą ir į kairįjį šoną pasėkoje T. Š. buvo padarytas kūno sužalojimas, kurį specialistai įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta įvykio situacija patvirtina, kad minėti E. K. smurtiniai veiksmai buvo iš chuliganiškų paskatų. Konflikto metu smūgiuodamas nukentėjusiajam smūgius į galvą ir į korpusą jis veikė, nors ir spontaniškai, tačiau suvokdamas savo veikos ir galimų padarinių pavojingumą kito asmens sveikatai ir to norėdamas. Kilę padariniai su nustatytais jo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu, todėl E. K. tinkamai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl neturtinės žalos dydžių
6. Teisėjų kolegija atmeta, kai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamo pagrindo, nukentėjusiesiems priteisė neturinę žalą bei netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį.
6.1 Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esančiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. K. padarė BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. K. patvirtino, kad tuomet, kai V. K. atsistojo, norėdamas apginti draugą, jis trenkė ir šiam, neatsimena, kiek kartų, taip pat pripažino tai, kad pažeidė viešąją tvarką, smūgiavo T. Š. ir sulaužė jam šonkaulius, be to, pripažino ir byloje pareikštus civilinius ieškinius bei sutiko juos atlyginti.
6.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
6.3. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).
6.4. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.
6.5. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nesunkiai sutrikdžius sveikatą (BK 138 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 800–7000 eur (2K-287/2017, 2K-265/2017, 2K-291/2018, 2K-194/2018, 2K-142/2018, 2K-125/2018, 2K-128/2018, 2K-9/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.
6.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis E. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino ir sutiko atlyginti pareikštą T. Š. civilinį ieškinį dėl dvigubai didesnės neturtinės žalos (2000 eur), kurią teismas sumažino iki 1000 eurų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo nuosprendžiu iš E. K. priteista nukentėjusiajam V. K. 500 eurų suma, o nukentėjusiajam T. Š. 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo ir protingumo kriterijams bei formuojamai teismų praktikai, todėl šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą ir atmesti civilinius ieškinius nėra teisinio pagrindo.
Dėl E. K. paskirto įpareigojimo – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo paskirtos E. K. vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
7.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnio 3 dalis).
7.2. Vertinant bylos aplinkybes, taip pat tai, kad E. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė nakties metu, apie 3 val., bare „Station 24“, Sodų g. 8, Vilniuje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti bausmės vykdymą kartu su kitais įpareigojimais, paskiriant E. K. įpareigojimą – būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., – baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžia, nuteistojo argumentai, kad šis įpareigojimas gali trukdyti jo darbui, atmetami kaip nepagrįsti. Paskirta E. K. galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus, todėl šioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų taip pat nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Aiva Survilienė
Artūras Šumskas