LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 12 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Keno finansai“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir dėl sutarties pasibaigimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl ieškovės UAB „IREC Baltic“ reiškiamų ieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas taip pat paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės ieškinys dėl 2015 m. birželio 18 d. preliminariosios akcijų pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl 192 000 vnt. UAB „Libero investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo pripažinimo pasibaigusia nuo 2016 m. birželio 18 d. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas:
1) pažeisdamas materialiosios teisės normas, įtvirtinančias preliminarios sutarties pabaigą, ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl preliminarios sutarties pabaigos bei iš to kylančių pasekmių, neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad ginčo preliminariosios sutarties pabaigai nėra taikytina specialioji teisės norma, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – CK) 6.165 straipsnio 5 dalis, o jai turi būti taikomi bendrieji prievolių pabaigos pagrindai (CK 6.123–6.129 straipsniai). Taip teismas pažeidė teisės principą lex specialis derogat legi generali, kurio esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios teisės normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Be to, teismas nepagrįstai ginčo preliminariąją sutartį laikė ne preliminaria, o pagrindine sutartimi;
2) pripažindamas, kad ginčo preliminarioji sutartis galioja iki visiško jos įvykdymo, pažeidė CK 6.165 straipsnio 3 dalį, pagal kurią preliminarioji sutartis yra terminuota (negali būti neterminuota), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl preliminarios sutarties termino;
3) nepagrįstas išvadas dėl preliminariosios sutarties galiojimo padarė netinkamai interpretuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties išaiškinimus. Minėtos nutarties 46 punkte pateiktas išaiškinimas buvo priimtas nagrinėjant teisminį ginčą dėl galimybės įpareigoti natūra vykdyti preliminariąją sutartį (sutarties laisvės principo klausimas). Tačiau jokiu aspektu nebuvo pasisakyta dėl to, ar teisiškai įmanoma įpareigoti natūra įvykdyti preliminariąją sutartį, kuri pagal įstatymą pasibaigė 2016 m. birželio 18 d., t. y. likus trims metams iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui (2019 m. gegužės 7 d.).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodomas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keno finansai“ (j. a. k. 303440876) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 12 d. per „Luminor Bank AS“, kodas ZK89859.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas