Civilinė byla Nr. 2A-1418-611/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03470-2010-5

Teisėja  Snieguolė B                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8; 77.4.3; 78.2.1; 121.15.; 121.18.; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui Stphen E. G., jo atstovui adv.A. B., atsakovei J. P. G., atsakovės atstovei adv.D. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Stephen E. G. ir atsakovės J. P. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Stephen E. G. ieškinį atsakovei J. P. G. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų susijusių reikalavimų, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jo santuoką su atsakove dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui iki santuokos turėtą pavardę – G., o atsakovės pavardės klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakovės valią. Ieškovas taip pat prašė po santuokos nutraukimo padalinti šalių bendrą turtą tokiu būdu: atsakovei priteisti 6752/10388 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 5000 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų; 2105 vnt. TEO LT, AB akcijų; automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovui prašė priteisti 3636/10388 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); sandėlį (duomenys neskelbtini); butą (duomenys neskelbtini); 5000 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų; 29 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų.  Nustatyti ieškovui skolininko teises ir pareigas pagal 2005-03-29 Kredito sutartį ir 2009-10-16 Paskolos sutartį su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters Tėjos J. G. gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti ieškinyje nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Be to, ieškovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Atsakovė prašė atmesti ieškovo ieškinį. Pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 8500 Lt per mėnesį; patenkinus ieškovo reikalavimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo, ieškovui tenkančią 3636/10388 minėto buto dalį priteisti kaip dukters išlaikymą ir po 7180 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti nurodytą patikslintame priešieškinyje bendravimo su vaiku tvarką; priteisti atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į tai, kad šalių dukters gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, ir dėl to ginčo tarp šalių nėra, atsižvelgiant į dukters amžių, jos gyvenamąją vietą nuo gimimo, taip pat sudarytas sąlygas vaikui tinkamai augti ir vystytis, automobilį Mazda 323, v/n (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui butą, esantį M. D. g. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini); UAB „InStoresNow“, UAB „T. N.“, AB TEO LT akcijas; nustatyti, kad ieškovo prievolės pagal 2005-03-29 kredito sutartį ir 2009-10-16 paskolos sutartį yra asmeninės; priteisti iš ieškovo 20000 Lt UAB „InStoresNow“ jam grąžintos paskolos; priteisti iš ieškovo ½ dalį piniginių lėšų, ieškovo gautų vykdant individualią veiklą 2009 m., t.y. 78184,74 Lt; ½ dalį piniginių lėšų, ieškovo gautų vykdant individualią veiklą 2008, t.y. 100610,14; ½ dalį lėšų, ieškovo gautų iš Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos, vykdant individualią veiklą, t.y. 50593,29 Lt; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti „Pakalniškis-G.“ pavardę; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovės su AB banku „Hansabankas“ 2005-03-29 pasirašytas laidavimo sutartis pasibaigia; po santuokos nutraukimo panaikinti butui, esančiam (duomenys neskelbtini) taikytą 2005-04-26 hipoteką ir kreditoriaus AB „Swedbank“ prievolių pagal 2005-03-29 kredito sutartį užtikrinimui taikyti hipoteką ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistinam nekilnojamajam turtui, t.y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnametės dukters Tėjos J. G. gyvenamąją vietą su motina J. P.-G.. Tėjos J. G. išlaikymui iš ieškovo Stephen E. G. priteisė po 1580 Lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Nustatė, kad išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko motina J. P.-G.. Priteisė iš ieškovo Stephen E. G. atsakovei J. P.-G. 42 335 Lt šalių turėtų santaupų. Teismas taip pat nutarė laikyti, kad pagal ieškovo ir AB „Swedbank“ 2005-03-29 sudarytą Kredito sutartį Nr. 05-016801-FA/05-014164-FA ieškovas ir atsakovė atsakingi solidariai. Teismas nustatė ieškovo bendravimo su dukra Tėja J. G. tvarką:

• ieškovas turi teisę bendrauti su dukra, pasiimdamas ją kas antros savaitės penktadienį iš jos lankomos ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, o sekmadienį 19 val. grąžindamas dukterį į jos gyvenamąją vietą; 
• kitą savaitę - pasiimdamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos ketvirtadienį 8.30 val. ir grąžindamas ieškovei šeštadienį 11 val.;
• Motinos dieną Tėja J. G. praleidžia kartu su motina, Tėvo dieną – su tėvu;
• lyginiais metais T. J. G. K. vakarą ir Kalėdų pirmąją dieną praleidžia su motina, Kalėdų antrąją dieną ir Naujųjų metų išvakares - su tėvu, ieškovui paimant dukterį Kalėdų pirmąją dieną 17 val. ir grąžinant motinai Kalėdų antrąją dieną 19.30 val., taip pat paimant dukterį gruodžio 31 d. 11 val. ir grąžinant ją motinai sausio 1 d. 13 val.;
• nelyginiais metais ieškovas turi teisę paimti dukterį gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžina ją motinai gruodžio 25 d. 17 val., to paties sezono švenčių metu jis taip pat turi teisę paimti dukterį sausio 1 d. 13 val. ir turi grąžinti motinai 19.30 val.
• ieškovas turi teisę praleisti su dukra 28 kalendorines dienas atostogų per metus dalimis, neviršijančiomis 14 dienų, šalių iš anksto tarpusavyje suderintu laiku.

Teismas nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: (1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); (2) sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (3) 3636/10388 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); (4) 5000 vnt. likviduojamos UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; (5) 29 vnt. UAB „T. N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų.

Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: (1) 6752/10388 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.1094-0448-9012:0010; (2) 5000 vnt. likviduojamos UAB „InStoresNow“, juridinio asmens kodas 301110716, akcijų; (3) 2105 vnt. AB „TEO LT“, juridinio asmens kodas 121215434, akcijų; (4) automobilis „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini).

Teismas pripažino ieškovo asmeninėmis prievolėmis įsipareigojimus pagal ieškovo ir „AS IIZI kindlustusmaakler“ 2009-10-16 sudarytą paskolos sutartį;  ieškovo ir AB „Swedbank“ sudarytas 2009-10-23 Banko garantijos išdavimo sutartį Nr. 09-085663-GM ir 2005-08-26 Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 05-053967-RK.

Teismas iš šalių paaiškinimų bei jų pateikto susirašinėjimo turinio nustatė, kad šalys nesilaikė pareigų paisyti viena kito nuomonės, kartu spręsti visus su šeimos gyvenimu susijusius klausimus, visapusiškai gerbti ir palaikyti viena kitą. Ieškovo ir atsakovės veiksmus teismas vertino kaip sutuoktinių pareigų, tokių kaip lojalumas, tarpusavio pagarba ir parama, pažeidimą, todėl konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad abu tėvai tinkamai rūpinasi dukterimi, ją myli, prižiūri ir noriai su ja bendrauja. Šalys tėvo susitikimus su dukra sėkmingai derina tarpusavyje net ir galiojant teismo nustatytai laikinai ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkai. Teismas sprendė, kad šalių prašymai teismo sprendimu nustatyti įpareigojimus šalims teikti viena kitai informaciją apie šalių dukterį ar domėtis jos poreikiais yra pertekliniai, todėl netenkintini. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių duktė turi dviejų valstybių, t.y. Lietuvos Respublikos bei JAV pilietybę, JAV gyvena ieškovo tėvai, seneliai ir kiti mergaitės giminaičiai, byloje nėra duomenų apie tai, kad kelionės kenktų vaiko sveikatai ar kitiems jo interesams, o vaikas turi teisę keliauti kartu su bet kuriuo iš tėvų, atsakovės reikalavimus apriboti ieškovo bendravimo su dukra vietą Lietuvos Respublikos teritorijos ribomis ir uždrausti jam vežtis vaiką į užsienį be atsakovės sutikimo atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas sprendė, kad atsakovės reikalaujama nustatyti dukros tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų laikymo tvarka prieštarauja vaiko interesams. Teismas pertekliniais laikė šalių reikalavimus nustatyti kaip tėvas bendrauja su vaiku jam susirgus, per svarbias vaiko asmenines šventes ar kitais vaikui reikšmingais gyvenimo atvejais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog vieno iš tėvų pajamos yra didelės, nesąlygoja būtinybės priteisti vaiko išlaikymui sumos, kuri nėra pagrįsta ne tik būtinais, tačiau ir jokiais vaiko poreikiais. Teismas visiškai nepagrįstu laikė atsakovės reikalavimą priteisti vaiko gydymui per mėnesį po 500 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu mergaitė pradėjo lankytis VšĮ Centro poliklinika, kur gydymo išlaidas jai kompensuoja valstybė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl vaiko sveikatos būklės jai būtų reikalingas gydymas būtent privačioje gydymo įstaigoje.

Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad atsakovės išleidžiama vaiko maistui reikalinga suma gali sudaryti 600 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovės prašoma priteisti 300 Lt per mėnesį suma, skirtina vaiko rūbams ir avalynei yra nepagrįsta, todėl mažintina. Spręsdamas dėl šiems poreikiams reikalingos sumos, teismas atsižvelgė į atsakovės argumentus apie tai, kad ji nerinko visų kvitų, todėl jie neatspindi tikrųjų išlaidų, be to, į tai, kad šalių duktė yra tik šešerių metų, tokio amžiaus vaikas sparčiai auga, todėl mano, kad šiems poreikiams iš ieškovo priteistina 150 Lt kasmėnesinė suma. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko ligos istoriją, tai, kad mergaitė dažnai serga peršalimo ligomis, yra alergiška, sprendė, kad vaistams, vitaminams, kosmetikos bei higienos priemonėms priteistina 150 Lt per mėnesį dydžio suma. Teismas nustatė, kad racionali dukters laisvalaikio pramogoms atsakovės skirtina suma sudaro 50 Lt per mėnesį.

Teismas sutiko, kad vaiko teisė į būstą, atskirą kambarį ir patogumus turi būti užtikrinama ir tam skirtina lėšų, tačiau nesutiko, kad tam reikalinga atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo suma. Teismas atsižvelgė į tai, kad dalis šių išlaidų laikytinos šalių patiriamomis išlaidomis jų turtui išlaikyti. Teismas taip pat, atsižvelgęs į ieškovo išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad realiai vidutinės išlaidos, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovės nurodytos išlaidos paskaičiuotos šildymo laikotarpiu, sprendė, kad vaiko poreikiams būstui tenkinti tenka 400 Lt per mėnesį. Teismas nesutiko, kad vaiko išlaikymui priteistina pusė atsakovės turimų išlaidų automobilio remontui ir kurui, t.y. 200 Lt per mėnesį. Atsakovė su nepilnamete dukterimi gyvena (duomenys neskelbtini), vaikas darželį lanko (duomenys neskelbtini)., baleto pamokas – (duomenys neskebtini), keramikos užsiėmimus – S. S. g., gydosi VšĮ Centro poliklinika, taigi atsakovei nekyla jokios būtinybės nuolat vežioti vaiką automobiliu. Atsižvelgiant į tai, teismas manė, kad vaiko transporto išlaidoms priteistina 50 Lt per mėnesį.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį ir poreikius, vadovaudamasis maksimalių vaiko poreikių patenkinimo principu, teismas sprendė, kad atsakovė vaiko poreikiams tenkinti išleidžia 1980 Lt per mėnesį. Teismas sprendė, kad atsakovė gali ir turi skirti dukteriai pusę minimalius vaiko poreikius tenkinti reikalingo kasmėnesinio išlaikymo dydžio, t.y. 400 Lt. Likusi šalių dukteriai reikalingo kasmėnesinio išlaikymo suma, t.y. 1580 Lt, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, priteistina iš ieškovo iki dukters pilnametystės.

Atsižvelgdamas į šalių prašymus teismas butą, esantį  (duomenys neskelbtini), bei sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui, o automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) – atsakovei. Teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas priteisti jai visą butą, esantį (duomenys neskelbtini) reikštų nepagrįstą nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl ieškovui priteisė 3636/10388 nekilnojamojo turto dalį, o atsakovei – likusią dalį, t.y. ieškovei tenkančio nekilnojamojo turto vertė yra 62 460 Lt didesnė. Dalintino turto vertę teismas nustatė, remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsisakęs tenkinti ieškovo paskutinį teismo posėdį pateiktą prašymą dėl dalintino turto vertinimo atlikimo.

Ieškovas prašė priteisti jam šalių turimas UAB „T. N.“ akcijas, nurodydamas, kad jis turi šioje įmonėje verslo interesų. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose neprieštaravo, kad šios įmonės akcijos būtų priteistos ieškovui, todėl teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino. Teismas nutarė atsakovei priteisti šalių turimas (duomenys neskelbtini) akcijas, kurių vertė didesnė už šalių turimas UAB „T. N.“ akcijas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad visos likviduojamos UAB „InStoresNow“ akcijos priklauso šalims, taip pat atsižvelgė į ieškovo paaiškinimus apie tai, kad šią įmonę šalys įsteigė ir ja rūpinosi kartu, šiuo metu šios įmonės akcijos yra praktiškai bevertės, įmonė likviduojama, o atsakomybę dėl šios verslo nesėkmės turėtų prisiimti abu akcininkai, todėl manė, kad ieškovo reikalavimas padalinti šalims šios įmonės akcijas lygiomis dalimis yra pagrįstas bei tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisiamos UAB „T. N.“ akcijos yra 2900 Lt vertės, o atsakovei priteisiamos AB TEO LT akcijos yra 2105 Lt vertės, UAB „InStoresNow“ šalims padalintos po lygiai, teismas konstatavo, kad ieškovui tenka 795 Lt didesnės vertės akcijų paketas. Iš viso atsakovei natūra priteisiamo turto vertė yra 66 665 Lt didesnė nei priteisiama ieškovui.

Teismas nematė pagrindo priteisti atsakovei pusės santuokos metu ieškovo gautų pajamų. Teismas atmetė atsakovės teiginius apie tai, kad ieškovas slėpė nuo jos savo pajamas, kadangi tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas gaunamas lėšas būtų naudojęs išimtinai savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ar kitaip naudojęs jas priešingai atsakovės ar šeimos interesams. Be to, teismas nustatė, kad nurodytu laikotarpiu tiek šeimos poreikiai, tiek atsakovės poreikiai buvo tenkinami, taip pat šalių įsipareigojimai buvo vykdomi būtent iš ieškovo pajamų. Remdamasis bankų sąskaitų išrašais teismas sprendė, kad ieškinio padavimo dienai šalys turėjo 137 862,77 Lt santaupų, laikomų ieškovo banko sąskaitose. Teismas laikė, kad ½ šios sumos, t.y. 69 000 Lt priklauso atsakovei.

Atsižvelgdamas į didesnę atsakovei priteisiamo turto natūra vertę, taip pat į tai, kad santuokos metu atsakovės tėvai jai padovanojo 40 000 Lt butui įsigyti, atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 42 335 Lt (69 000 + 40 000 – 66 665) šalių turėtų ir ieškovo banko sąskaitose ieškinio padavimo dieną laikytų santaupų.

Teismas nepagrįstais laikė atsakovės atstovės argumentus apie tai, kad byloje neteisingai sudarytas sutuoktinių turto balansas, kadangi teismas, siekdamas nustatyti sutuoktinių turimą turtą, nebuvo pakankamai aktyvus. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti duomenys apie šalių turtinę padėtį yra pakankami tinkamai išspręsti visus klausimus, susijusius su šalių vaiko interesais ir jo poreikių tenkinimu, tuo tarpu nustatydamas šalių dalintiną turtą, teismas vadovavosi jų pačių į bylą pateiktais ir jų prašymais teismo išreikalautais įrodymais.

Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus apie tai, kad paskola pagal 2005-03-29 kredito sutartį su AB „Swedbank“ buvo pervesta į ieškovo sąskaitą, jis pinigais disponavo kaip norėjo, todėl neaišku, ar pinigai buvo panaudoti bendriems poreikiams. Paimta paskola tikslinė – šalims priklausančio buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir remontui, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinys buvo patenkintas ir atsakovei iš ieškovo priteista 42335 Lt, panaikinti ir šioje dalyje priešieškinį atmesti; priteisti ieškovui iš atsakovės visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovo AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) esančios santaupos tūrėtų būti dalijamos per pusę. Teismas neįvertino fakto, kad šios lėšos yra ieškovo mokėtini ir dar nesumokėti mokesčiai.

2. Ieškovas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, todėl pagal į PVM atskaitą įtrauktas sumas ieškovas iki 2010-07-25 turėjo prievolę apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti į biudžetą 18074 Lt PVM. Taigi ieškinio padavimo dieną 18074 Lt suma, esanti ieškovo sąskaitose buvo PVM mokėtina suma. Ši suma negali būti laikoma šeimos santaupomis. Ieškovas taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Pajamoms, gautoms tik per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2010-05-18, proporcinga PSD suma yra 4245,90 Lt. Ieškovas tuo laikotarpiu buvo sumokėjęs 360 Lt PSD įmokų, todėl galutinė PSD įmokų suma, kuria turėtų būti sumažinta teismo nustatyta šalių 2010-05-18 turėtų santaupų suma yra 3885,90 Lt (4245,90-360=3885,90 Lt). Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki ieškinio padavimo dienos ieškovas taip pat turėjo sumokėti 13445,37 Lt valstybinio socialinio draudimo mokesčių sumą. Už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki ieškinio padavimo dienos ieškovas taip pat turėjo sumokėti 27068 Lt gyventojų pajamų mokesčių.

3. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nuo bylos iškėlimo teisme dienos išlaikė ne tik šalių nepilnametę dukrą, bet ir atsakovę, mokėdamas jai 3000 Lt. Iš viso atsakovės asmeninėms reikmėms tenkinti ieškovas perdavė 26500 Lt. Todėl 42335 Lt santuokos nutraukimo dienai negalėjo būti priteisiama atsakovei.

4. Pagal UAB „R. G.“ duomenis atsakovei priteistos nekilnojamojo turto dalies vertė yra ženkliai didesnė negu yra nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Todėl jeigu teismas būtų leidęs ieškovui pateikti turto vertę įrodančius duomenis, šie duomenys būtų buvęs pagrindas konstatuoti, jog atsakovei priteistos nekilnojamojo turto dalies vertė yra daug didesnė nei priteista ieškovui. Neturėdamas duomenų apie nekilnojamojo turto tikrąją rinkos vertę teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovei tenkanti po padalijimo nekilnojamojo turto vertė yra tik 62460 Lt didesnė nei tenkanti ieškovui. Pagal teismo naudotą formulę atsakovei tenka 192 765,50 Lt didesnė natūra priteisiamo turto vertė. Ieškovui tenkanti turto vertė yra  35 proc. (duomenys neskelbtini) buto vertės (336311 Lt) + 100 proc. (duomenys neskelbtini) buto (99710 Lt) + UAB (duomenys neskelbtini) akcijos (2900 Lt) + (duomenys neskelbtini) akcijos 5000 Lt; atsakovei tenkanti turto vertė yra 65 proc. (duomenys neskelbtini) buto vertės (624578,50 Lt) + automobilis Mazda (5000 Lt) + TEO akcijos (2105 lt)+ (duomenys                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   neskelbtini) akcijos (5000 Lt).

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą dalyje, kuria tenkinta ieškovo reikalavimų dalis ir atmesta atsakovės priešieškinio reikalavimų dalis ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas pats išėjo iš šeimos būsto ir iniciavo skyrybų procesą. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad sudarius santuoką reikia rūpintis šeima, bandyti taikytis prie sutuoktinio, prie esamų gyvenimo sąlygų, o taip pat vengti veiksmų sukeliančių kitam sutuoktiniui neigiamas emocijas. Teismas nenurodė, dėl kokių esminių priežasčių po daugiau nei 17 metų santuokos su atsakove ir gimus šalių vaikui, santuoka yra nutraukiama ir dėl atsakovės kaltės, ar aplinkybių, kokiais veiksmais atsakovė galėjo iš esmės pažeisti savo kaip sutuoktinės pareigas. Santuoka iširo dėl pasikeitusio ieškovo požiūrio į šeimą, pastangų nedėjimą išsaugoti santuoką, vertė atsakovę pasirašyti santuokos nutraukimo sutartį.

2. Teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, visiškai nepagrįstai sprendė, kad vaikui turėtų būti leidžiama su ieškovu keliauti į užsienį. Atsakovė neprieštarauja dėl vaiko kelionių į užsienį su tėvu vaikui paaugus, tačiau šiuo nepilnamečio vaiko gyvenimo etapu jam nėra naudinga keliauti su ieškovu į užsienio šalis ir akivaizdu, kad tokios kelionės vengtinos. Teismo samprotavimai dėl vaiko judėjimo laisvės, teisės pažinti savo šalį, vertintini kritiškai. Nustatydamas tokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką teismas gynė ne prioritetinius vaiko interesus, bet subjektyvius ieškovo reikalavimus, grindžiamus tik tėvo teisėmis, bet ne vaiko interesais.

3. Bylą nagrinėjęs teismas netinkamai apskaičiavo šalių nepilnametės dukters poreikių dydį. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių dukters sveikatos būklę nuo pat jos gimimo, kurie neginčijamai patvirtina, kad mergaitė gimė neišnešiota, todėl turi įvairių sveikatos sutrikimų ir privalo lankytis pas įvairius sveikatos priežiūros specialistus. Teismas, konstatuodamas, kad nepilnamečiam vaikui pakanka valstybės garantuojamų sveikatos priežiūros paslaugų, privalėjo šias savo išvadas motyvuotai pagrįsti. Teismas, pažeisdamas nepilnamečio vaiko teisę į visapusišką sveikatos priežiūrą sugebėjo konstatuoti, kad ieškovas, gaudamas daugiau nei 24000 Lt per mėnesį, neturi užtikrinti vaiko teisės į mokamą sveikatos priežiūrą, kuria vaikas naudojosi iki šalims pradedant gyvenimą skyrium.

4. Šalių duktė serga itin dažnai, todėl atsakovės 200 Lt išlaidų vaistams įtraukimas į vaiko būtinus poreikius neprieštarauja protingumo principui. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas, gaudamas itin dideles mėnesines pajamas, gali užtikrinti ir ženkliai geresnio ir brangesnio vaiko maitinimosi poreikio tenkinimą, atsižvelgiant į nepilnamečiui vaikui nustatytas alergijas ir specifinio maitinimosi būtinybę. Atsakovės nurodomų išlaidų suma yra paskaičiuota atsižvelgiant į jos finansines galimybes, buvusias bylos nagrinėjimo metu. Išlaidos maistui tiesiogiai priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, ko teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino.

5. Teismas konstatuodamas, kad 300 Lt vaiko poreikių aprangai suma yra nepagrįsta ir mažintina, šiurkščiai pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, nes vaikas sparčiai auga, o tokia išvada padaryta neįvertinus ieškovo materialinės padėties.

6. Teismas savo sprendime nepagrindė ir nepasisakė, kaip 50 Lt suma gali užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str. garantuojamą vaiko teisę į laisvalaikį ir visapusišką poilsį. Teismas, pažeisdamas vaiko interesus, nepagrindė kaip už minėtą 50 Lt sumą bus užtikrintas tinkamas vaiko laisvalaikio bei poilsio poreikių tenkinimas.

7. Sumažindamas išlaidas, skirtas vaiko būsto poreikiams užtikrinti nuo 550 Lt iki 400 Lt, teismas pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus, neatsižvelgė į realias išlaidas būsto priežiūrai, remontui ir išlaikymui. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai apribojo išlaidas transportui, tuo pačiu apribojant ir atsakovės teisę nevaržomai keliauti su dukra, dukros teisę bendrauti su seneliais Lietuvoje, vaiko giminėmis ir draugais.

8. Siekiant nustatyti teisingą ir nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus užtikrinantį išlaikymo dydį nagrinėjamoje byloje, teismas privalėjo tiksliai apskaičiuoti ieškovo gaunamas mėnesines pajamas. Pagal CK 3.192 str. 2 d. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis. Kadangi ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos siekia daugiau kaip 24000 Lt per mėnesį, todėl ieškovas yra materialiai pajėgus ir privalo užtikrinti maksimalius savo dukters poreikius, skirdamas atsakovės prašomą 8500 Lt dydžio išlaikymą. Aplinkybė, kad ieškovas kaupia dukters ateičiai, šiuo atveju yra neįrodyta, ir neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir vaiko lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarko atsakovė.

9. Teismas, netenkinęs atsakovės reikalavimo priteisti mišrų išlaikymą, visiškai nesigilino į tai, kad šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra tik šešeri metai, kad ieškovas yra JAV pilietis, ir savo vardu daugiau jokio kito nekilnojamojo turto neturi, išskyrus ginčo objektus nagrinėjamoje byloje. Todėl, ieškovui netekus darbo arba nustojus mokėti išlaikymą ir išvykus iš Lietuvos, mišriu išlaikymo priteisimu būtų užtikrinta vaiko teisė į išlaikymą.

10. Teismas privalėjo padalinti turtą nukrypdamas nuo lygių dalių principo. Nesuprantama kaip teismas galėjo ignoruoti vienareikšmiai įstatymų leidėjo įtvirtintą nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo pagrindą, t.y. nepilnamečio vaiko interesus. Teismas taip pat neįvertino to, kad ieškovas gauna ženkliai didesnes pajamas, kad ieškovės darbo užmokestis yra minimalus. Taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad atsakovės tėvų 1997-10-08 dovanojimo sutartimi padovanoti pinigai buvo pagrindas tolimesnėms šalių investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Teismui ieškovui priteisus dalį buto, kuriame po santuokos nutraukimo su nepilnamete dukra lieka gyventi atsakovė, neabejotinai sudaroma situacija tęstis ginčams tarp šalių ir toliau, kas neabejotinai sudarys netinkamą vaiko augimo ir vystymosi aplinką.

11. Ieškovui neįrodžius, kad jis ½ dalį lėšų, gautų iš UAB „InStoresNow“, perdavė atsakovei, teismas privalėjo atsakovei iš ieškovo priteisti 20 000 Lt. Ieškovas, pradėjus jam sektis jo vykdomoje konsultacinėje veikloje, ėmė slėpti bendras šeimos pajamas, šeimos santaupas, vienasmeniškai tvarkyti visus šeimos finansinius klausimus, o 2010 m. pavasarį išėjus iš namų ir išsinešus visas šeimos santaupas, atsakovė apskritai liko ne tik be jokių šeimos pajamų, bet ir be šeimos santaupų. Teismas detaliau neanalizavęs šių aplinkybių, pateisino ieškovą dėl šeimos lėšų pasisavinimo.

12. Nepagrįstai buvo atmestas atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo ½ dalį piniginių lėšų, ieškovo gautų iš Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos, vykdant ieškovui individualią veiklą – 50593,29 Lt. Teismo samprotavimai apie tai, kad ieškovas šių lėšų neturi, nes jų nėra jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nepaneigia atsakovės reikalavimo pagrįstumo. Ieškovo piniginių lėšų likutis banko sąskaitose nėra tinkama įrodinėjimo priemonė apie lėšų turėjimą ar neturėjimą.

13. Atsakovė prašė, atsižvelgiant į tai, kad su ja lieka nepilnametis vaikas, priteisti bankui įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) jai vienai arba dalimis kartu su nepilnamete dukra, ir atitinkamai padalinti šalių prievoles bankui pagal 2005-03-29 kredito sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad toks prievolių bankui pasidalijimas pakenktų banko interesams. Teismui netenkinti atsakovės sąlyginio reikalavimo dėl prievolių padalijimo taip pat nebuvo jokio teisinio pagrindo.

14. Teismas netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą konstatavęs, kad atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovo uždirbtos ir santuokos metu gautos lėšos nebuvo panaudotos šalių šeimos poreikiams tenkinti. Teismas taip pat pažeidė atsakovės teisę į objektyvų teismo procesą ir nešališką teismo sprendimą, netinkamai padalindamas sutuoktinių turtą, priteisdamas iš ieškovo šalių nepilnametei pernelyg mažą išlaikymo dydį.

15. 2010-11-18 nutartimi pasisakydamas tik dėl vieno iš šešių atsakovės pareikštų prašymų siekiant gauti bylos nagrinėjimui būtiną objektyvią informaciją ir rašytinius įrodymus, teismas sudarė sąlygas bylos vilkinimui, ribojo atsakovės teisę įrodyti byloje keliamus reikalavimus, tuo išreiškė savo šališkumą, nes savo iniciatyva atsakovės prašomų įrodymų taip pat nerinko, siekiant išsiaiškinti ieškovo gautų/gaunamų pajamų dydį.

16. Teismo sprendimas grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, bet prielaidomis, kadangi teismas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais išvadų, kad ieškovas santuokos metu uždirbtas lėšas panaudojo šeimos poreikiams, kodėl ieškovas negali mokėti atsakovės prašomo 8500 Lt dydžio išlaikymo. Teismas, spręsdamas konkrečių nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinų lėšų dydį, privalėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ieškovo samprotavimai apie jo mokestines prievoles už 2010 m. nagrinėjamoje byloje jokios teisinės reikšmės neturi. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. gegužės 23 d. ieškovo gautų pajamų suma ženkliai viršija teismo nustatytą ieškovo banko sąskaitose laikytą pinigų sumą – 137862,77 Lt, kas nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas iki šiol turi visas atsakovės nurodytas šeimos santaupas. Ieškovas neįrodė, kad 3000 Lt išlaikymo dalis buvo mokama asmeniškai atsakovei jos poreikių tenkinimui. Dėl to ieškovo motyvas, kad šeimos santaupų suma turi būti sumažinama 25000 Lt, yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovui buvo pakankamai laiko betarpiškai kreiptis į turto vertinimo specialistus dėl buto vertės nustatymo, ieškovui kreipiantis į teismą, tiek bylą nagrinėjant parengiamojoje stadijoje. Ieškovo pateikti turto vertės paskaičiavimai yra visiškai nepagrįsti. Teismas pagal CPK 314 str. turėtų atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ieškovo sprendimas palikti šeimos būstą iš esmės buvo nulemtas noro pašalinti neigiamą poveikį dukrai, kuris kyla dėl šalių nuolatinių tarpusavio nesutarimų. Teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo nuspręsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas vien tik ieškovas. Priežastis palikti šeimos būstą buvo ne buto išsinuomojimas, o nebepakeliamas atsakovės elgesys. Byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovės reikalavimas dėl 5300 Lt išlaikymo sumos visiškai nepagrįstas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad dabartinis dukros gydymas yra neveiksmingas, blogesnės kokybės lyginant su mokamu gydymu. Taip nėra duomenų, liudijančių būtent mokamos sveikatos priežiūros būtinybę. Atsakovė visiškai nepagrindė išlaidų medikamentams, vitaminams, higienos prekėms, maisto papildams, laisvalaikiui, maitinimui. Išlaikymo suma yra visų pirma grindžiama poreikiais, o tik po vertinamos išlaikytojo galimybės. Atsakovė niekaip nepaaiškino, kokiu faktiniu pagrindu vaiko išlaikymo sumai priskiria būtent pusę išlaidų automobilio eksploatacijos ir remonto išlaidų. Ieškovas kaupia lėšas dukros ateičiai pagal „Vaiko investicinio draudimo“ sutartį. Atsakovė, teigdama, kad ji ketina iš ieškovo gaunamo išlaikymo dalį skirti kaupimui ir nenumatytiems atvejams, niekaip nepaaiškina, kad ieškovo pasirinktas būdas yra kuo nors netinkamas. Atsakovės reikalaujamas išlaikymo dydis nėra pagrįstas realiai egzistuojančiais vaiko poreikiais. Teismo sprendimu yra sudarytos visos sąlygos ir galimybės tiek atsakovei, tiek šalių vaikui netrukdomai gyventi tame pačiame būste, kuriame vaikas gyvena nuo pat gimimo. Atsakovės argumentai dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtą yra abstraktūs, nesusieti su konkrečiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti faktiniu CK 3.123 str. normų taikymo pagrindu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas uždirbtas lėšas naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Todėl atsakovės reikalavimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) grąžintos ieškovui paskolos ir kitų atsakovės nurodytų lėšų, buvusių ieškovo sąskaitose iki ieškinio padavimo dienos, padalijimo šalims po lygiai yra atmestini. Atsakovė procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė, kad butas ir sandėlys, esantys (duomenys neskelbtini), atitenka ieškovui. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovės tėvai jai padovanojo 40000 Lt, todėl dalindamas šalių turtą ją priteisė iš ieškovo atsakovei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių įsigytų ir parduotų būstų kainos ženkliai viršijo 40000 Lt, o būstų pagerinimas iš esmės buvo atliekamas tik ieškovo pajamomis. Ieškovas aiškiai išdėstė savo valią, jog nepriklausomai tuo to, kad jam nuosavybės teise priklausytų dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis jokių interesų, išskyrus kainos dalį jo pardavimo atveju, neturės iki dukros pilnametystės. Atsakovė teismo šališkumą grindžia ne konkrečiais faktais, o išreikšdama nepasitenkinimą sprendimo nepalankumu jai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų  absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Dėl santuokos iširimo kaltės

Pagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiūriu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, CK 3.60 str. 3 d. įtvirtina sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejus, tarp jų kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kad preziumuoti minėtą sutuoktinio kaltę, būtina nustatyti abiejų sąlygų buvimą: kad (1) sutuoktinis paliko šeimą ir (2) daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Be to, vieno sutuoktinio kaltės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.60 str. 3 d., nepaneigia teismo teisės pripažinti ir kitą sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu nustatoma, kad jo elgesys neatitiko aukščiau nurodytų kriterijų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Bylos duomenys patvirtina, kad nors 2010 m. kovo mėn. ieškovas išsikėlė į atskirą butą ir šalys nebepalaikė santuokinių ryšių, tačiau atsakovas nuo išsikėlimo momento rūpinosi šeima, teikė jai išlaikymą, bendravo ir rūpinosi šalių dukra. Be to, pripažintina, kad ieškovo išsikėlimas buvo sąlygotas šalių tarpusavio santykių konfliktinio pobūdžio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kitam, bendro gyvenimo taisyklėms, nepakankamai bandė taikytis vienas prie kito, prie esamų gyvenimo sąlygų. Pažymėtina ir tai, kad šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais atspindi, jog tarp šalių tvyrojo emocinė įtampa dar iki ieškovui išskeliant iš bendrų namų, ieškovas bandė spręsti iškilusią krizę šeimoje, o atsakovė, itin nepagarbiai bendraudama su ieškovu elektroniniais laiškais po jo išsikėlimo iš namų, iš esmės parodė savo požiūrį į ieškovą, buvusį ir santuokos metu. Byloje apklausta liudytoja L. P. negalėjo atskleisti santuokos iširimo priežasčių, ieškovą apibūdino teigiamai. Nepagrįstas atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog ieškovo ištuokos bylos inicijavimas rodo jo kaltę dėl santuokos iširimo, nes ištuokos proceso inicijavimas yra santuokos iširimo pasekmė, o ne priežastis. Byloje esantys šalių sąskaitų banke išrašai atspindi, kad ieškovas nuolatos rūpinosi šeima ir jos poreikių tenkinimu. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, joms abiems pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas. Nesant byloje galimybės pagal pateiktus įrodymus nustatyti kurios vienos šalies akivaizdžios kaltės, reikšmingai didesnės nei kitos šalies, laikytinos abi šalys kaltomis dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), todėl pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos

Šalims būnant santuokoje, jiems 2005-04-26 gimė dukra T. J. G., kuri yra nepilnametė (I t., b.l.16). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikui teiktino išlaikymo dydžio proporcingumas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai pagal minėtą teisinį reglamentavimą nereiškia, kad vaikui turi būti priteisiamas žymiai didesnis išlaikymas nei būtinas jo įprastiems poreikiams tenkinti vien dėl to, kad tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Be to, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, vaikų prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaikų išlaikymo dydžių jų didinimo linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2010). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vadovaujantis CK 3.3 str. 1 d. nustatytas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, jog teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų amžių, sveikatą, išsilavinimą, darbo patirtį ir kt.

Nagrinėjamoje byloje iš ieškovo pateiktos 2010 metų metinės pajamų deklaracijos nustatyta, kad ieškovo vidutinės mėnesinės pajamos 2010 metais, atskaičius gyventojų pajamų mokestį, sudarė 16270 Lt (III t., b.l.1-5), o ne 24000 Lt, kaip nurodė atsakovė. Atsakovės pajamos nėra pastovios, nes tam tikrais bylos nagrinėjimo laikotarpiais ji dirbo, atskirais – ne. Todėl didžia dalimi prie išlaikymo dukrai turi prisidėti ieškovas. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiaga, nesutinka su atsakovės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių dukters poreikius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo dienos ji išleisdavo dukters poreikiams tenkinti jos nurodomą sumą. Įrodymų, kad vaikui būtina pirkti būtent tokius vaistus, kokius nurodė atsakovė, bei kad jie būtini dukrai, taip pat atsakovė nepateikė. Atsakovės pateikti dukters išlaikymo paskaičiavimai iš esmės yra paremti prielaidomis, bet ne faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas turi teikti didesnį išlaikymą nei būtina dukters poreikiams patenkinti, nes tai neatitiktų CK 3.192 str. normos reikalavimų ir teismų praktikos šiuo klausimu. Atsakovė neįrodė, kad šalių dukrai būtina lankytis privačiose medicinos įstaigose ir kad valstybinėse medicinos įstaigose jai negali būti suteiktos pakankamos ir kokybiškos gydymo paslaugos. Šalių dukra lanko valstybinę gydymo įstaigą ir byloje nėra duomenų, kad dėl to nukentėjo jos teisės ir teisėti interesai. Kita vertus, kadangi dukra šiuo metu lanko valstybinę gydymo įstaigą, todėl nėra pagrindo priteisti privačios gydymo įstaigos išlaidų, o jeigu dėl objektyvių aplinkybių susidarytų poreikis lankyti būtent pastarąją, tuomet atsakovė galėtų reikalauti iš ieškovo papildomo  išlaikymo įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog vaikas auga ir ateityje didės jos poreikiai ir atitinkamai didės reikalinga išlaikymo suma šių padidėjusių poreikių patenkinimui, nesudaro pagrindo priteisti atitinkamai didesnį išlaikymą šiuo metu, nes ateityje padidėję poreikiai sudarys atsakovei teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šalių dukros poreikių dydžio ir ieškovo teiktino išlaikymo dydžio, todėl nekartoja teismo motyvų. Todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo padidinimo netenkinamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas atitinka tiek šalių dukters poreikius, tiek šalių turtinę padėtį.

CK 3.196 str. 1 d. nustato galimo priteistino iš tėvų išlaikymo nepilnamečiam vaikui formas, tarp jų išlaikymą periodinėmis išmokomis arba išlaikymą turtu. Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymas turtu gali būti priteisiamas tuomet, kai vaiko tėvai neturi nuolatinių pajamų ir negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2006, 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2007). Vaiko kasdieniai poreikiai turi būti tenkinami kasdien ir nuolatos ir tam reikalingos lėšos, o išlaikymo priteisimo turtu atveju vaikas negauna lėšų kasdieniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turi nuolatines pajamas, turi nekilnojamojo turto, išlaikymą vaikui visuomet teikė, todėl nėra pagrindo dalį teiktino išlaikymo priteisti turtu. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas yra JAV pilietis ir gali išvažiuoti į JAV, taip pat kaip ir atsakovės prielaida, kad ieškovas ateityje gali netekti pajamų, nesudaro pagrindo dalį išlaikymo priteisti turtu. Be to, turtas, kurio dalimi išlaikymą vaikui prašo priteisti atsakovė, yra apsunkintas hipoteka trečiajam asmeniui AB Swedbankui, todėl išlaikymo priteisimas tokiu turtu neatitiktų vaiko interesų, nes kol hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, į tokį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, dėl ko nukentėtų vaiko interesai. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl dalies išlaikymo priteisimo turtu.

Skyrium gyvenančio vaiko tėvo (motinos) bendravimo su vaikų tvarkos nustatymą reglamentuoja CK 3.176 str.. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo toje dalyje, kuria teismas neuždraudė ieškovui su dukra keliauti į užsienį, teigdama, kad teismas nepagrįstai to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad kelionės į užsienį kenktų vaiko sveikatai ar kitiems jo interesams, tuo labiau, kad pati atsakovė su dukra keliaudavo į užsienį. Mergaitė turi giminaičių užsienyje (ieškovo tėvai, seneliai, kiti giminaičiai), su kuriais ji taip pat turi teisę bendrauti ir ši teisė turi būti užtikrinama, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad toks bendravimas su giminaičiais JAV toje valstybėje kenktų dukters interesams. Be to, teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme atsakovė šio apeliacinio skundo reikalavimo nebepalaikė, teigdama, kad dukra jau paaugo pakankamai, kad galėtų su tėvu keliauti.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Šalys santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 17-18), kuris įkeistas AB „Swedbank“ hipotekos lakštu (IV t., b.l. 122-123); butą, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 19-20); sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 21-22); automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 23); likviduojamos UAB „InStoresNow“ (j.a.k.301110716) 10000 vnt. 1 Lt vertės akcijų (100 procentų) (I t., b.l. 24-35), UAB „T. N.“ (j.a.k.300865740) 29 vnt. 100 Lt vertės akcijų (I t., b. l. 40, 41); AB „TEO LT“ (j.a.k.121215434) 2105 vnt. 2,03 Lt vertės akcijos (I t., b. l. 157), todėl visas šis turtas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo minėto bendro turto lygių dalių principo galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 str. 4 d.). Minima aplinkybė apie nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad visais atvejais nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš sutuoktinių, šiam turi būti priteista didesnė bendro turto dalis, t.y. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos  nustatymas su vienu iš sutuoktinių savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2009). Atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo, tai motyvuoja tuo, kad dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ja, dukra turi specialių poreikių, ieškovas nuslėpė nuo atsakovės šeimos pajamas. Atsakovė, teigdama, kad šalių dukra turi specialių poreikių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o aplinkybė, jog dukra gimė neišnešiota, jo alergiškumas tam tikriems maisto produktams, peršalimo susirgimai neįrodo vaiko specialių poreikių buvimo. Byloje esantys duomenys (ieškovo sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2008-01-01) patvirtina, kad ieškovas gaunamas pajams naudojo šeimos poreikiams tenkinti ir verslui plėtoti, taip pat jie paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovas šeimos pajamas nuslėpė nuo jos ar kad jas panaudojo ne šeimos, o asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovės tėvai jai buvo padovanoję 40 000 Lt santuokos su ieškovu pradžioje, ši suma yra nereikšminga palyginus su šalių santuokos metu įgyto ir dalinamo turto verte, todėl taip pat nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovė yra sveika, darbinga. Atsakovei neįrodžius konkrečių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo šio principo. Nors pirmosios instancijos teismo argumentas dėl išlaikymo dukrai susiejimo su nustatytinomis šalių turto dalimis yra neteisingas, tačiau tai nepaneigia bendrai teismo padarytos išvados teisingumo.

Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia  nutraukus santuoką, o pagal 385 str. 2 d. santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Apskundus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir dėl šios priežasties teismo sprendimui neįsiteisėjus, šiai dienai šalių santuoka dar nėra pasibaigusi. Santuokoje įgyto turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. santuokos pasibaigimo dienai (CK 3.119 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, vadovavosi kaina, nustatyta VĮ Registro centro masinio vertinimo būdu 2011-01-01 dienai, tačiau ši kaina neatspindi rinkos vertės, be to, jau praėjo ilgas laiko tarpas nuo šio vertinimo datos. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės, atliktos teismo ekspertės, ekspertizės akto, buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 2012-04-12 dienai sudaro 847 000 Lt, o vieno kambario buto ir sandėlio patalpos, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2012-04-12 dienai sudaro atitinkamai 165 000 Lt ir 35 000 Lt, iš viso 200 000 Lt. Šalys buvo pateikusios apeliacinės instancijos teismui abiejų butų vertinimus, tačiau šalių vertintojų nurodytos vertės nežymiai skiriasi nuo eksperto atlikto vertinimo, eksperto nustatyta vertė sudaro daugmaž vidurkį tarp šalių vertintojų nustatytų verčių, šalių vertintojai nevertino sandėlio patalpos, todėl teisėjų vadovaujasi teismo eksperto nustatytomis vertėmis. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas buvo nepagrįstas, dėl to pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai nustatyti šalių turto vertės.

Be to, bet kuriuo atveju dalinant santuokoje įgytą turtą turi būti sudaromas turto balansas (LR CK 3.118 str.), turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno jų asmeninis turtas. Sudarant turto balansą, iš bendro turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma turi būti mažinama šių prievolių suma (LR CK 3.118 str. 2 d.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, dalindamas tarp šalių santuokoje įgytą turtą, pagrįstai taikė CK 3.118 str. ir šalių prievolės pagal kredito sutartį su trečiuoju asmeniu AB Swedbanku (būstui pirkti ir remontuoti) verte (37802,20 eurų arba 130 523,43 Lt suma) mažino šalių turtą (santaupas), tačiau nepagrįstai neatėmė nuo ieškovo gautų pajamų pagal teisės aktus mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad iš banko sąskaitose esančių lėšų turėjo būti atimti mokėtini mokesčiai į valstybės biudžetą nuo 2010-01-01 iki 2010-05-18 laikotarpiu gautų pajamų (CK 3.118 str.). Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad nuo pajamų, gautų 2010-01-01 – 2010-05-18, bylos iškėlimo dienai nebuvo sumokėti pagal teisės aktus mokėtini mokesčiai, jie sudaro 18074 Lt PVM, 3885,90 Lt PSD įmokų, 13445,37 Lt valstybinio socialinio draudimo ir 27068 Lt gyventojų pajamų mokesčio, todėl ši suma turėjo būti atimta šalių dalintino turto vertės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CK3.118 str. nuostatas, dėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, iš šalių dalintino turto atimant 62473,27 Lt sumą, ir laikytina kad šeimos santaupos 2010-05-18 sudaro 75 389,50 Lt (CPK 330 str.). Sudėjus visą šalių santuokoje įgytą turtą (butai, sandėlio patalpa), automobilį (5000 Lt), vertybinius popierius (duomenys neskelbtini) ir turimas santaupas, atėmus bendrų skolų vertę, ieškovų bendro turto vertė sudaro – 1 132 394,50 Lt, kiekvienos šalies dalis bendroje nuosavybėje sudaro po 566 197,25 Lt. Taigi, priteisus atsakovei visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 847 000 Lt, jai atitekęs turtas 349 734 Lt suma viršytų jai tenkančią dalį, kurios pusę atsakovė, atsižvelgiant į jos turimą turtą ir pajamas, nepardavusi minėto buto, ji negalėtų kompensuoti ieškovui. Todėl teisėjų pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei 6752/10388 dalis šio buto, o ieškovui – 3636/10388 dalis. Atsakovės argumentas, kad ieškovui priteisus dalį minėto buto ir vieno kambario butą su sandėlio patalpa (duomenys neskelbtini), galėtų pastarąjį butą nuomoti ir dėl to jis atsidurtų geresnėje padėtyje, nepagrįstas, kadangi atsakovas išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomojasi kitą gyvenamąją patalpą, o priteisus jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėtų jame gyventi. Sprendžiant  iš to, kad šiuo metu tarp šalių nėra konflikto dėl ieškovo bendravimo su dukra, nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo teigti apie šalių itin konfliktišką santykių pobūdį. Mažesnio, vieno kambario, buto priteisimas atsakovei neatitiktų šalių dukters interesų, nes ji neturėtų atskiro kambario. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra racionalus. Kadangi automobiliu Mazda naudojasi išimtinai atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį priteisė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą natūra, derindamas abiejų šalių interesus, pagrįstai atsakovei priteisė (duomenys neskelbtini) akcijas (2105 Lt vertės), daryti priešingai išvadai atsakovė pagrįstų argumentų nenurodė. Iš šių  akcijų atsakovės galės gauti dividendus, nenorėdama jas turėti, galės realizuoti vertybinių popierių rinkoje. Šalių bendrai įkurtos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos tarp šalių teismas padalino tarp šalių per pusę pagrįstai, nes abi šalys buvo steigėjai, o įmonė veikslo nevykdo, o duomenų, kad įmonė turėtų turto, šalys nepateikė.

Byloje esantys ieškovo sąskaitų išrašai, kaip jau minėta, patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-05-18 visas gaunamas pajamas naudojo šeimos interesais, nėra duomenų, kad panaudojo priešingiems šeimai interesams ar išimtinai asmeniniams poreikiams. UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovo gautą paskolą jam grąžino 2009-03-20, šios lėšos, kaip teisingai nurodo atsakovė, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau jos buvo panaudotos šeimos interesams šalims gyvenant santuokinį gyvenimą. Ieškovas, 2010 m. kovo mėn. išėjus iš namų, teikė išlaikymą atsakovei ir šalių dukrai, o šalių santaupos nagrinėjamoje dalyje teismo yra padalintos. Ieškovo 2010-04-23 gautos 101186,59 Lt pajamos iš Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos taip pat buvo panaudotos šeimos interesais, ieškovas kaip minėta, teikė ieškovei išlaikymą ir po pradėjimo gyventi skyrium. Be to, ieškovė, prašydama priteisti gautų pajamų 1/2dalį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog iš gautų pajamų turi būti sumokėti mokesčiai, ir šeimos pajamomis gali būti laikomos tik po privalomų mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimo likusios pajamos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl visų ieškovo pajamų, gautų per 2008-01-01 – 2010-05-18 laikotarpį, ½ dalies priteisimo jai, nes atsakovė, jų reikalaudama, neatsižvelgė į tai, kad iš šių lėšų buvo išlaikoma šalių šeima, tenkinami šalių bei jų dukters poreikiai, t.y. buvo bendrai naudotos, o duomenų, jog lėšos ieškovo buvo panaudotos priešingai šeimos interesams, nėra. Ieškovas byloje esančiais įrodymais įrodė, kad visas gaunamas pajamas naudojo šeimos interesams ir paneigė atsakovės argumentus, kad ieškovas slėpė bendras šeimos pajamas, šeimos santaupas. Todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.).

Kaip minėta, šalių idealiosios dalys bendrame turte sudaro po 566 197,25 Lt. Pirmosios instancijos teismo priteisto ieškovei turto natūra vertė sudaro 557639 Lt, pridėjus ½ dalis šeimos santaupų (37 694,75 Lt), jai priteista tenkanti dalis sudaro 595 333,75 Lt, t.y. 29 136,50 Lt daugiau nei jai tenkanti idealioji dalis, o atsakovui – 499366 Lt, pridėjus ½ dalį šeimos santaupų (37 694,75 Lt), jam tenkanti dalis sudaro 537 060,75 Lt, t.y. 29 136,50 Lt suma mažiau nei jam tenkanti idealioji dalis. Taigi, atsakovė turėtų kompensuoti jai tenkančią didesnę turto dalį, sumokėdama ieškovui 29 136,50 Lt piniginę kompensaciją, tačiau atsižvelgiant į atsakovės 40 000 Lt asmeninių lėšų investavimą pirmojo šalių buto pirkimui, į kurių kompensavimą atsakovė turi teisę, jai iš ieškovo priteistina 10 863,50 Lt piniginė kompensacija (CK 3.127 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje abi šalys prašė padalinti turtą, įgytą kaip bendrąją nuosavybę, iki bylos iškėlimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Todėl ieškovo argumentai dėl mokėjimų ieškovei po 2010-05-18 neturi teisinės reikšmės ginčui ir nėra pagrindo jų minusuoti iš dalintino turto.

Šalys su trečiuoju asmeniu yra sudariusios 2005-03-29 kredito sutartį Nr.05-016801-FA/05-017164-FA, pagal kurią atsakovas suteikė 201 127,70 eurų dydžio paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir įrengti, negrąžintas likutis 2010-05-18 dienai sudarė 37 802.20 eurai, ši paskola buvo užtikrinta minėto buto hipoteka ir atsakovės laidavimu. Kadangi paskola panaudota šeimos interesais, perkant butą ir jį remontuojant, ką patvirtina ieškovo banko sąskaitų išrašai, todėl abi šalys yra solidariai atsakingos prieš trečiąjį asmenį – AB Swedbanką. Šalių santuokos nutraukimas ir įkeisto pagal hipoteką buto padalinimas pagal CK nuostatas nesudaro pagrindo keisti šalių prievolių bankui pobūdžio, nes įstatymas nesuteikia teismui teisės keisti šalių su banku sudarytų sutarčių vien dėl to, kad šalys nutraukia santuoką. Trečiajam asmeniui nesutikus su atsakovės siūlomu prievolių padalinimu ir 2005-03-29 laidavimo sutarties pasibaigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atsakovės reikalavimą atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010).

Dėl teismo nešališkumo

LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir jų analizės pasekoje padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismų praktikoje suformuotos įrodymų pakankamumo taisyklės ir tikimybių pusiausvyros principo. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad teismas savo sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių įrodymo ir argumento, o gali, įvertinęs šalių argumentus ir įrodymus, pateikti apibendrintą išvadą, pripažindamas tam tikrų faktų buvimą ar tai atmesdamas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas subjektyviai vertino įrodymus, neužtikrino atsakovės teisės į nešališką ir nepriklausomą teismą. Atsakovė buvo pareiškusi teismui nušalinimą, kuris buvo atmestas, vėliau bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė nušalinimų nereiškė. Ta aplinkybė, kad teismas atmetė tam tikrus atsakovės prašymus ar išsprendė bylą ne jos naudai, nerodo teismo šališkumo. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų apie šalių turimas pajamas, turtinę padėtį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Teismo aktyvumas, įtvirtintas 376 str., renkant įrodymus tokio pobūdžio bylose nėra absoliutus, ši teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų pareikštų reikalavimų apimtyje, teismo aktyvumo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6 str., 12 str., 13 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tokiu atveju, jeigu teismui kyla abejonių dėl tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymo, bet nereiškia, kad teismas turi rinkti visus be išimties įrodymus ir nepanaikina šalių rungimosi ir dispozityvumo principų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuomone, šios taisyklės nebuvo pažeistos. Aplinkybė, jog teismas kai kurių atsakovės prašymų netenkino, nereiškia šių taisyklių pažeidimo.

Kiti ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas 74 procentais, todėl jam iš atsakovės priteistina 944 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, taip pat 2201,50 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį ir LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų 8.10 ir 8.11 p. nuostatose įtvirtinus maksimalius dydžius, taip pat ½ dali, t.y. 2000 Lt išlaidų už ekspertizę (CPK 93 str., 98 str. 2 d.). Atsakovės patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, atmetus jos apeliacinį skundą, neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistą iš ieškovo S.E. G. atsakovei J. P.-G. 42 335 Lt šalių turėtų santaupų sumą sumažinti iki 10 863,50 Lt (dešimt tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų litų 50 ct) sumos.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. E. G. iš atsakovės J. P.-G. 5145,50 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                                  Romualda Janovičienė

                                                                                                                Andžej Maciejevski

                                                                                                                Alma Urbanavičienė