Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-160-48/09
Teisėjas: A.Vieraitis Procesinių sprendimų kategorijos:
2.3.2.1.3.5.1.; 2.4.6.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio mėn. 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. M., jos atstovui advokatui Ryčiui Šimkui, gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, asmeniui kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta R. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. M. apeliacinį skundą dėl 2009-01-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria R. M. baudžiamoji byla nutraukta, kadangi egzistuoja pastarojo baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140str.1d. šalinanti aplinkybė - veikimas būtinosios ginties sąlygomis, neperžengiant jos ribų (BK 28 str.1d., 2d.).
Taip pat šia nutartimi paliktas nenagrinėtas L. M. civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos jai priteisimo iš R. M., o L. M. prašymas pripažinti jos 700 Lt išlaidas advokatui už atstovavimą byloje proceso išlaidomis ir jas priteisti iš R. M. atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
nustatė:
R. M. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas tuo, kad 2007-10-25, apie 20 val., savo sodyboje, adresu Keturkaimio k., Vilkaviškio r., sudavė smūgius lazda ir rankomis L. M. į įvairias kūno vietas, sukeldamas šiai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140str.1d.
Nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netikėjo jos parodymais ir neabejojo R. M. bei jo artimų giminaičių parodymais, kuriais buvo siekiama palengvinti R. M. teisinę padėtį, nors pastarųjų parodymai yra itin nenuoseklūs ir visiškai prieštaraujantys vieni kitiems, o teismas juos vertino itin vienpusiškai ir subjektyviai. Tai patvirtina ir liudytojos V. A. parodymų vertinimas, kadangi ta jos parodymų dalis, kuri tariamai atitinka R. M. versiją, kad nukentėjusioji buvo girta, daužė R. M. namo langus, duris, teismas vertino kaip įrodymą, o ten kur ji nurodo, kad R. M. prieš nukentėjusiąją smurtavo iki konflikto, vertinama kaip sąžininga klaida ir ši parodymų dalis atmetama.
L. M. teigia, kad tiek šio įvykio tyrimo metu, tiek teisme ji nurodė, jog įvykio metu nebuvo vartojusi alkoholio, nepuolė R. M. ir nesikėsino į jo ar jo šeimos turtą. Tačiau nesant objektyvių įrodymų teismo nutartyje teigiama, kad L. M. įvykio metu buvo neblaivi, daužė R. M. namo langus ir duris, nors apie sugadintą pastarojo turtą byloje jokių duomenų nėra, todėl neaišku nuo ko gynėsi „sunkiai neįgalus“ R. M.. Todėl moters pargriovimas ant žemės ir jos mušimas lazda iki sąmonės netekimo, teismo nepagrįstai vertintas kaip būtinoji gintis bei nepagrįstai kvalifikavo nukentėjusiosios veiksmus kaip pavojingus visuomenei ir nusikalstamus. Be to, sumušimo moralines ir fizines pasekmes nukentėjusioji jaučia iki šiol – nuo sumušimo jai paūmėjo ir kitos ligos.
Atkreipia dėmesį, kad net pats R. M. prisipažino „iš dalies kaltu“, o apie būtinąją gintį nekalbėjo net ir jo gynėja.
Šiuo apeliacinius skundu nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. M. prašo panaikinti 2009-01-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir R. M. pripažinti kaltu pagal BK 140str.1d. bei pilnai patenkinti L. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. M. bei jos atstovė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o R. M. (asmuo kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta), jo gynėja ir prokuroras prašė nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Nors nukentėjusioji ir privati kaltintoja savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netikėjo jos parodymais, bet neabejojo R. M. bei jo artimųjų giminaičių parodymais, kurie yra itin nenuoseklūs ir visiškai prieštaraujantys vieni kitiems, tačiau ji nepateikė jokių argumentų šiam apeliacinio skundo motyvui pagrįsti, tad toks jos apeliacinio skundo motyvas laikytinas deklaratyviu, todėl nevertinamas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas pagrįstai nesirėmė nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos parodymais, kadangi pastaroji davė nenuoseklius, prieštaraujančius kitai bylos medžiagai parodymus.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio buvo pradėtas pagal BK 284str.1d., tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra 2008-04-08 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą įtariamojo R. M. atžvilgiu, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties ir nukentėjusiajai L. M. 2008-04-15 raštu Nr. 17-743 pranešė, kad ji gali pradėti privataus kaltinimo procesą kaltinant konkretų asmenį pagal BK 140str. Tai rodo, kad prieš nukentėjusiajai L. M. pradedant privataus kaltinimo procesą, dėl šio įvykio jau buvo atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių duomenimis teismas rėmėsi ir nagrinėdamas šią bylą pagal BK 140str.1d. Apklausta 2007-10-26 nukentėjusioji L. M. parodė, kad 2007-10-25, apie 20 val., bestovint ir belaukiant V. A., prie jos pribėgo R. M., kuris rankose turėjo medinę lazdą ir pribėgęs su ta lazda jai vieną kartą sudavė per kojas, dėl ko ji parkrito ant nugaros (ant žolės) į prie kelio esantį griovį ir tikriausiai prarado sąmonę, nes daugiau nieko neatsimena.
Papildomai apklausta 2007-11-05 nukentėjusioji L. M. jau nurodė, kad kai buvo suduotas pirmas smūgis į kojas, ji parkrito ant žolės į griovį, po to buvo suduotas antras smūgis į galvą, po šio smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Tuo tarpu 2008-10-21 apklausta teisme parodė, kad netikėtai prie jos priėjęs R. M. iš už nugaros sudavė jai per pakaušį, mano, jog pagaliu, o nukentėjusiajai parkritus, R. M. užkrito ant pastarosios ir pradėjo ją smaugti, spausdamas kaklą, matė kaltinamojo veidą, nes nukentėjusioji nukrito ant nugaros. Po to R. M. ją paleido ir nuėjo namo.
Iš specialisto išvados Nr. G 1373/07(09) matyti, kad nukentėjusioji L. M. papildomai paaiškino, kad be sąmonės nebuvo. Tačiau toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos rašte rašoma, jog L. M. 2007-10-29 kreipėsi į šeimos gydytoją, nes 2007-10-25 buvo sumušta, buvo be sąmonės.
Šie skirtingu laiku duoti nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. M. parodymai rodo, kad ji davė skirtingus ir prieštaringus parodymus, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiškai. Remiantis tuo, L. M. apeliacinio skundo teiginiai, kad įvykio metu nebuvo vartojusi alkoholio, nepuolė R. M. ir nesikėsino į jo ar jo šeimos turtą, kas buvo R. M. nukentėjusiosios atžvilgiu pavartoto fizinio smurto priežastis, yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Be to, šie nukentėjusiosios nenuoseklūs parodymai prieštarauja liudytojų V. A., D. M., E. M., Š. S. parodymams, kurie buvo iš esmės nuoseklūs ir nekintantys tiek apklausiant juos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teisme. Be to, šių liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga – 2007-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. G 1373/07(09), 2008-10-15, 2007-12-28 liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolai. R. M. parodymai taip pat buvo nuoseklūs ir iš esmės nekito viso dėl šio įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, juo labiau, kad jis pripažino stūmęs nukentėjusiąją, po ko ji nukrito bei sudavęs tris smūgius lazda. Be to, pastarojo parodymus patvirtina ir aukščiau pateiktų liudytojų parodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, nepaisant kai kurių jų šeimyninio ryčio su R. M..
Nukentėjusioji ir privati kaltintoja nepagrįstai nurodė, kad liudytojos V. A. parodymų dalis, kur ji nurodo, kad R. M. prieš nukentėjusiąją smurtavo iki konflikto, be pagrindo teismo vertinama kaip sąžininga klaida ir ši parodymų dalis atmesta. Dėl šio įvykio atliekant ikiteisminį tyrimą, liudytoja V. A. parodė, kad R. M. žentui atsisakius V. A. ir nukentėjusiąją vežti į parduotuvę be atlygio, pastaroji pradėjo plūstis, po ko R. M. su žentu jai liepė dingi iš kiemo ir išėjo į lauką, tada L. M. per kiemą nubėgo prie pagrindinio kelio, o R. M. su žentu nusivijo nukentėjusiąją, tačiau kas ten vyko ji nematė. Teisme V. A. nurodė, kad atsisakius vežti į parduotuvę, L. M. pradėjo plūstis, dėl ko išėjo į lauką ir R. M., kuris varė nukentėjusiąją iš kiemo, tačiau ji neklausė. Vienu metu matė, kai nukentėjusioji suklupo prie keliuko ant žolės, smurto prieš ją tuo metu nebuvo, tačiau matė prie pastarosios R. M. ir Š. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja V. A. viso šio įvykio ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nematė, jog R. M. prieš nukentėjusiąją smurtavo iki konflikto. Todėl teismas atsižvelgdamas į tai ir kitus bylos duomenis, pagrįstai nurodė, kad ši V. A. parodymų dalis įrodo (ir tai nėra vertinama kaip sąžininga klaida), kad R. M. prieš nukentėjusiąją pavartojo smurtą tik po pačios nukentėjusiosios pradėto pavojingo kėsinimosi sugadinti ar sunaikinti R. M. šeimos nuosavybę.
Nukentėjusioji ir privati kaltintoja taip pat nepagrįstai teigia, kad teismo nutartyje nurodyta, jog pastaroji daužė R. M. namo langus ir duris, nors apie sugadintą pastarojo turtą byloje jokių duomenų nėra, todėl neaišku nuo ko gynėsi „sunkiai neįgalus“ R. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2007-10-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant namo lauko durų – 2.3 m aukštyje nuo žemės, yra dažų nubrozdinimo ir durų apgadinimo žymės. Šį faktą patvirtina prie šio įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė. Be to, šis faktas patvirtintas ir eilės liudytojų parodymais. Todėl akivaizdu, kad matydamas iškilusią realią grėsmę savo turtui ir siekdamas apsaugoti jį nuo sugadinimo ar sunaikinimo, taip pat siekdamas apsaugoji save bei savo šeimos narius, R. M. panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją L. M. (stūmė nukentėjusiąją, ko pasėkoje ji nukrito bei vėliau sudavė 3 kartus su lazda pastarajai per kojas), kuri apgadino ir kėsinosi apgadinti ar sunaikinti svetimą nuosavybę. Remiantis tuo, teismas pagrįstai tokius L. M. neteisėtus veiksmus įvertino kaip tiesiogiai gresiantį pavojingą kėsinimąsi tyčia be pagrindo sugadinti ar sunaikinti kito asmens nuosavybę, dėl ko pastarasis turėjo teisėtą pagrindą į gynybą, kas baudžiamojoje teisėje kvalifikuojama kaip būtinoji gintis (BK 28str.). Todėl privačios kaltintojos apeliacinio skundo teiginiai, dėl R. M. veiksmų L. M. atžvilgiu nepagrįsto kvalifikavimo pagal būtinosios ginties sąlygas ir nepagrįsto pastarosios veiksmų pripažinimo kaip pavojingais visuomenei, atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, nors nukentėjusioji ir privati kaltintoja nurodo, kad sumušimo moralines ir fizines pasekmes ji jaučia iki šiol – nuo sumušimo jai paūmėjo ir kitos ligos, tačiau šiuo atveju nurodyta aplinkybė neimama domėn, kadangi R. M. veiksmais L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nesukeliant BK 28str.3d. numatytų pasekmių, t.y. neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Pažymėtina ir tai, kad R. M. prisipažinimas iš dalies kaltu šiuo atveju nėra juridiškai reikšmingas, kadangi pastarasis prisipažino prieš nukentėjusiąją L. M. atlikęs aktyvius veiksmus, sukėlusius jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tik siekiant apsaugoti nuo realaus pavojingo kėsinimosi save ir savo šeimą bei šeimos nuosavybę. Ta nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad apie būtinąją gintį nekalbėjo nei R. M. gynėja, t.y. nei vienas proceso dalyvis, net ir R. M. gynėja, neprašė R. M. atžvilgiu nutraukti baudžiamąjį procesą pagal BK 140str.1d. esant būtinosios ginties sąlygoms, tik rodo, kad teismas tokį sprendimą priėmė nešališkai ir nesaistomas jokiomis proceso dalyvių pozicijomis.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visas šios bylos aplinkybes, teisingai ir pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą dėl L. M. sumušimo, kadangi egzistuoja R. M. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140str.1d. šalinanti aplinkybė – veikimas būtinosios ginties sąlygomis, neperžengiant jos ribų. Taip pat tuo pagrindu L. M. civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo jai iš R. M. paliko nenagrinėtu, o L. M. prašymą pripažinti jos 700 Lt išlaidas advokatui už atstovavimą proceso išlaidomis ir jas priteisti iš R. M. atmetė.
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tenkinti nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. M. apeliacinį skundą ir panaikinti 2009-01-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį bei pripažinti R. M. kaltu pagal BK 140str.1d. ir pilnai patenkinti L. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326str.1d.1p.,
nutarė:
nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Romas Aikevičius
Teisėjai: Regina Cemnolonskienė
Kęstutis Dargužis