Civilinė byla Nr. e2A-362-730/2024
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01024-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Maksilika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maksilika“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Laimita“,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas ieškovui iš atsakovės priteisti 3 000 Eur netesybas, 5 procentų palūkanas už visą priteistą (3 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2023 m. sausio 26 d. šalys sudarė preliminarią avanso sutartį, pagal kurią pardavėja (atsakovė) įsipareigojo parduoti pirkėjui (ieškovui) butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2 punktą šalys įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. pasirašyti notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Šis terminas buvo numatytas tam, kad atsakovė suformuotų butą kaip atskirą valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotą turtinį vienetą, kuriam bus suteiktas atskiras unikalus numeris ir butas galės būti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties dalyku. Pagal Preliminarios sutarties 7 punkto reikalavimus, ieškovas 2023 sausio 26 d. pervedė atsakovui 3 000 Eur dydžio avansą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Tik ruošiant ieškinį teismui, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas įregistruotas nuo 2023 m. gegužės 26 d., buto plotas visai kitas, nei buvo susitarta sutartyje – 37,96 kv. m (vietoje 22,53 kv. m), kitas unikalus numeris, kitas registro numeris ir t.t., be to butas nuosavybės teise nuo 2023 m. gegužės 26 d. yra priklausantis kitam juridiniams asmeniui nei pardavėja, tai yra uždarajai akcinei bendrovei „Agropulsas“. Nurodo, kad kreipėsi į pardavėją, reikalavo grąžinti avansą ir sumokėti netesybas, tačiau atsakovė pateikė pretenziją, nurodydama, kad grąžins tik avanso, o netesybų nemokės, kadangi sutartis pasibaigė. Teigia, jog dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė, ieškovas buvo pasirengęs sutarties sudarymui. Nurodo, kad sutarties atidėjimu buvo suinteresuota tik atsakovė, ji nebuvo suformavusi buto, kaip nekilnojamojo turto vieneto, o jį suformavus butas priklausė kitam juridiniam asmeniui.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas yra pateikęs atsakovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodyta, kad 2023 m. sausio 26 d. pasirašytos sutarties 2 punkte buvo sutarta, kad pirkėjas ir pardavėjas įsipareigoja iki 2023 m. balandžio 30 d. pasirašyti turto pirkimo - pardavimo sutartį, todėl pagrindinės sutarties nesudarius iki sutarto termino, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Ieškovas buvo informuotas, kad pasibaigus terminui sudaryti pagrindinę sutartį atsakove nebeturi prievolės sudaryti pagrindinę sutartį, todėl sutartis yra laikoma pasibaigusia ir atsakovė grąžins 3 000 Eur gautą avansą į ieškovo nurodytą sąskaitą banke. Prie ieškinio pridėta ieškovo žinutė patvirtina, kad pats ieškovas atsisakė buto pirkimo, kadangi kaip jis pats nurodė, kad nori pirkti kitą nekilnojamąjį turtą. Kadangi dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra atsakovės kaltės, reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 568 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo aplinkybių teismas nurodė, kad šalys 2023 m. sausio 26 d. sudarė avansinę sutartį, kuri atitinka visus preliminariosios sutarties požymius. Ieškovas pasibaigus preliminarioje sutartyje nurodytam terminui, tai yra 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti avansą ir netesybas. Atsakovė nesutikdama mokėti netesybų nurodė, kad preliminari pirkimo – pardavimo sutartis yra pasibaigusi, nes šalys iki 2023 m. balandžio 30 d. buvo susitariusios sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus sprendė, kad ieškovas negali būti laikomas atsakingu dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jis apžiūrėjo butą, įnešė pinigų ir buvo pasirengęs sudaryti sutartį, tačiau atsakovė sutarties sudaryti negalėjo, nes nebuvo įregistravusi ginčo buto viešajame registre.
3.2. Dėl netesybų priteisimo teismas nurodė, kad ginčo butas buvo įregistruotas tik 2023 m. gegužės 9 d., o jau 2023 m. gegužės 4 d. butas buvo perleistas uždarajai akcinei bendrovei „Agropulsas“. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad turto perleidimas įvyko po preliminarios sutarties pasirašymo, atsakovė, kaip pardavėja nesiėmė veiksmų suteikti ieškovui informaciją, kurios pagrindu ieškovas galėjo priimti sprendimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, atsakovė prisiimdama įsipareigojimus tinkamai neįvertino aplinkybių su statybos užbaigimu ir butų įteisinimu, atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra kalta atsakovė ir šiuo atveju atsakovei tinkamai laiku neįvykdžius prievolių, remiantis preliminarios sutarties 9 punktu, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 3000 Eur netesybas (baudą). Pažymėjo, jog byloje nėra jokių aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti apeliantės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas buvo informuotas, kad patalpų remontas gali užtrukti ir pagrindinės sutarties sudarymo reikia palaukti. Kiti pirkėjai laukė sutarčių sudarymo, tačiau tik ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko ji buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės. Pažymi, jog ieškovas pripažino, kad preliminarią sutartį sudarė ne vartojimo, o verslo (investiciniais) tikslais, žinojo, kad jis pats turės organizuoti perkamo buto įrengimo (apdailos) darbus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas taikė atsakovės atsakomybę nevertindamas jos nesąžiningumo, nesąžiningumas nebuvo įrodinėjamas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ar vengimas (atsisakymas) sudaryti pagrindinę sutartį buvo pagrįstas, o ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovės veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą. Pažymi, kad ne atsakovė nusprendė ne parduoti, o ieškovas nusprendė nepirkti buto, o apie termino nukėlimą atsakovas buvo informuotas trečiojo asmens.
4.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad praėjus 15 dienų po preliminarioje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo užbaigti keletą mėnesių trukę butų formavimo darbai, dėl ko keitėsi butų numeracija ir visiems butams turėjo būti suformuotos kadastro duomenų bylos, tačiau jau 2023 m. gegužės 8 d. ieškovas atsisakė pirkti butą ir su atsakove sudaryti pagrindinę sutartį. Mano, kad nenustačius atsakovės nesąžiningo elgesio, ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas, o ir be to, ne atsakovė, o tarpininkė uždaroji akcinė bendrovė „Laimita“ įsipareigojo būti atsakinga už tinkama sutarčių įgyvendinimą.
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Nurodo, kad atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nesuformulavo aiškios pozicijos, susijusios su preliminarios sutarties pasibaigimu ir pagrindinės sutarties nesudarymu. Atsakovės atsakyme buvo nurodyta, kad pasibaigus preliminarios sutarties terminui nėra pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, o kitame atsakyme, kad ieškovas pats nusprendė nutraukti pirkimo procesą visiškai nenurodant apie ikisutartinių santykių tęsimo galimybę.
5.2. Nurodo, kad atsakovė ignoruoja faktą, jog preliminarioje sutartyje buvo nurodytas aiškus terminas pagrindinės sutarties sudarymui. Atsakovė šiam terminui neteikia jokios reikšmės, kas tik patvirtina atsakovės nerūpestingumą ir neprofesionalumą. Pažymi, jog ieškovas neturėjo galimybės preliminarios sutarties nutraukti, nes faktiškai ji jau buvo pasibaigusi, o iš sutarties kilo jos nevykdymo pasekmės – avanso grąžinimas ir netesybų sumokėjimas, o ir be to, pati atsakovė netesybų nereikalavo, manydama, kad sutartį nutraukė ieškovas.
5.3. Nurodo, kad atsakovė tinkamai nekontroliavo sudaromų sutarčių, jų valdymą perleido uždarajai akcinei bendrovei „Laimita“ ir būtent dėl šios priežasties siūlymo atidėti sutarties sudarymą nebuvo, tik minėtos bendrovės atstovė žodžiu pasiūlė palaukti. Pažymi, jog po preliminarios sutarties termino pasibaigimo atsakovė butą pardavė uždarajai akcinei bendrovei „Agropulsas“.
5.4. Nurodo, kad terminas pagrindinės sutarties sudarymui buvo nustatytas atsakovės naudai, kad ji užbaigų buto teisinę registraciją. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo laukti pagrindinės sutarties sudarymo, neturėdamas pratęstos preliminarios sutarties, jokio kito dokumento, patvirtinančio pardavėjo įsipareigojimus tęsti ikisutartinius šalių teisinius santykius. Mano, jog atsakovė atsakomybę siekia perkelti uždarajai akcinei bendrovei „Laimita“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovui iš apeliantės 3 000 Eur netesybas pagal preliminariąją šalių sudarytą sutartį, nurodo, kad teismas neįvertino, jog ieškovas buvo informuotas, kad patalpų remontas gali užtrukti ir pagrindinio sutarties sudarymo reikia palaukti, ieškovas butą pirko investiciniais tikslais. Mano, jog ieškovas turėjo įrodyti, o teismas nustatyti, jog apeliantė vengė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi šiuo atveju ieškovas pats nusprendė buto nepirkti. Teigia, kad nenustačius atsakovės nesąžiningo elgesio, ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas, o ir be to, ne atsakovė, o tarpininkė uždaroji akcinė bendrovė „Laimita“ įsipareigojo būti atsakinga už tinkama sutarčių įgyvendinimą.
9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 8 punkte, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl sutarties nevykdymo pasekmių – netesybų taikymo klausimo.
10. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių 2023 m. sausio 26 d. buvo sudaryta ir pasirašyta preliminari avanso sutartis dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtino, jog susitarė dėl 22,53 k. m. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina 45 060 Eur, notariškai patvirtintos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pagal šios Preliminariosios sutarties sąlygas iki 2023 m. balandžio 30 d. imtinai (preliminarios sutarties 2 punktas). Preliminari sutartis sudaryta atstovaujant tarpinininkui uždarajai akcinei bendrovei „Laimita“. Pagal preliminarios sutarties 1 punktą pardavėjas sutiko, kad pirkėjas 5 000 Eur lygiomis dalimis išsimokės per 2 metus. Pagal preliminarios sutarties 3 punktą buvo sutarta, kad pirkėjas ir pardavėjas įsipareigoja iki turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo pateikti notarui visus būtinus dokumentus sandoriui įforminti. Pirkėjas, vykdydamas preliminariosios sutarties 7 punktą, 2023 m. sausio 26 d. sumokėjo pardavėjui 3 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į bendrą pardavimo kainą. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad terminas pagrindinei sutarčiai buvo nustatytas tam, kad pardavėja atliktų būtinus veiksmus, tai yra įregistruotų butą valstybės įmonėje „Registrų centras“
11. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo butas nuosavybės teise pagal 2023 m. vasario 24 d. pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį, 2023 m. gegužės 4 d. pirkimo pardavimo sutartį, 2023 m. gegužės 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, nuosavybės teise perleistas uždarajai akcinei bendrovei „Agropulsas“. Po preliminaria sutartimi nustatyto termino pabaigos, tai yra 2023 m. balandžio 30 d. pasibaigimo, ieškovas teikė pretenzijas atsakovei dėl avanso grąžinimo. Atsakovė pateikė du atsakymus, tai yra viename atsakyme nurodė, kad atsakovės prievolės dėl vykdymo sutarties nėra, pasibaigus sutarties terminui, pakartotiniame atsakyme nurodė, kad neprivalo mokėti netesybų, nes sutartį atsisakė sudaryti pats ieškovas.
12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog šalys 2023 m. sausio 26 d. sudarė preliminarią buto – pirkimo sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo butą nupirkti už 45 000 Eur, o atsakovė butą perleisti ieškovui. Šalys preliminaria sutartimi nusistatė ir preliminarios sutarties neįvykdymo pasekmes – preliminarios sutarties 9 punkte nurodyta, kad jei pardavėjas neįvykdo šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų, jis privalo pirkėjui grąžinti avansą ir sumokėti 3 000 Eur netesybas. Preliminarios sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad jei pirkėjas neįvykdo šioje sutartyje nustatytų įpareigojimų, avansas yra jam grąžinimas ir pirkėjas sumoka 3 000 Eur baudą. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys susitaria dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų.
13. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo (ikisutartinės atsakomybės) doktrinos išraiška, tai yra pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, tai yra nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl iki sutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, tai yra atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, tai yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties, svarbu nustatyti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, taip pat tai, ar sutarties nesudarymą lėmė nesąžiningas elgesys.
16. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nesąžiningumo, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes darė išvadą, jog apeliantė elgėsi nerūpestingai, tinkamai neinformavo pirkėjo apie preliminarios sutarties įvykdymo termino pratęsimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad apeliantė neinformavo apie ketinimą turtą perleisti kitam asmeniui, be to yra profesionalė, dėl ko apeliantė laikytina pažeidusi bendrąją rūpestingumo ir atidumo pareigą, taip pat atlikusi nesąžiningus veiksmus, sudarančius pagrindą jai taikyti deliktinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
17. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, jog pats ieškovas atsisakė pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau įvertinus šalių susirašinėjimo medžiagą, ginčo turto perleidimo momentą, su šiais argumentais negalima sutikti. Įvertinus šalių susirašinėjimo medžiagą nustatyta, jog pasibaigus preliminarios sutarties įvykdymo terminui (2023 m. balandžio 30 d.) ieškovas 2023 m. gegužės 9 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija prašydamas grąžinti pinigus ir sumokėti netesybas, kadangi apeliantė nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantė atsakydama į šią pretenziją nurodė, kad jos prievolės yra pasibaigusios, kadangi baigėsi preliminarios sutarties įvykdymo terminas. Ieškovui tą pačią dieną pateikus pakartotinę pretenziją, apeliantė pakartotiniame atsakyme nurodė, kad šiuo atveju būtent ieškovas atsisakė sutarties įvykdymo, o apeliantė nevengia sutarties įvykdymo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vertinant šalių susirašinėjimo medžiagą būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šalių susirašinėjimas vyko 2023 m. gegužės 9 d., o remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. gegužės 29 d. išrašu nustatyta, kad turtas, kurį apeliantė įsipareigojo parduoti ieškovui, jau buvo parduotas 2023 m. gegužės 4 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu uždarajai akcinei bendrovei „Agrosales“. Pažymėtina, jog nei viename 2023 m. gegužės 9 d. apeliantės atsakyme į ieškovo pretenzijas nėra nurodyta, kad butas, kurį ketino įsigyti ieškovas jau yra parduotas kitam asmeniui, kas priešingai nei teigia apeliantė, pagrindžia jog būtent apeliantė ne tik laiku nesudarė pagrindinės sutarties tuo pažeisdama preliminarios sutarties antrąjį punktą, tačiau elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, būdama profesionalė – verslininkė, tinkamai nesikooperavo su turto pirkėju, 2023 m. gegužės 9 d. atsakymuose neinformavo pirkėjo (eškovo), kad jo perkamas butas yra parduotas.
19. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas buvo informuotas apie sutarties įvykdymo nukėlimą žodžiu, dalyvaujant tarpininkei telefonu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų kada tokia informacija buvo pateikta pirkėjui. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų apie preliminarios sutarties įvykdymo pratęsimą, į tai, jog jau 2023 m. gegužės 4 d. ginčo turtas buvo parduotas, o apie tokią aplinkybę buto pirkėjui pagal ginčo sutartį pardavėjo 2023 m. gegužės 9 d. atsakymuose ir vėliau, nebuvo nurodoma, darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl tinkamų įsipareigojimų įvykdymo yra nepagrįsti ir neįrodyti, o byloje esančių rašytinių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pagrindė buto – pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl apeliantės kaltės.
20. Ieškovė taip pat teigia, kad dėl tinkamos prievolės neįvykdymo yra kalta ne atsakovė, o šalių sandoryje dalyvavusi tarpininkė uždaroji akcinė bendrovė „Laimita“, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Pirmiausia šiuo atveju ieškinio dalyką ir pagrindą (ginčo ribas) sudaro šalių 2023 m. sausio 26 d. sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje aiškiai nurodyta, kas yra pirkėjas ir kas pardavėjas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos šalių teisės ir pareigos. Šioje ginčo - preliminarioje sutartyje nėra nurodytos jokios uždarosios akcinės bendrovės „Laimita“ pareigos pirkėjo ar pardavėjo atžvilgiu. Antra – tarpininkės uždarosios akcinės bendrovės „Laimita“ teisės ir pareigos pagal tarpininkavimo sutartį nėra šios bylos ginčo dalykas, tai yra tuo atveju jei apeliantė vertina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Laimita“ netinkamai vykdė tarpininkavimo paslaugas, tai gali sudaryti savarankišką pagrindą kreiptis į teismą, tačiau tarpininkės suteiktos paslaugos, jų kokybė nėra šios bylos dalykas, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino, jokie savarankiški reikalavimai šiam juridiniam asmeniui nėra pareikšti, o ir be to, pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo yra kalta apeliantė, atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad dėl preliminarios sutarties neįvykdymo yra kalta ne pardavėja – apeliantė, o trečiasis asmuo - tarpininkė uždaroji akcinė bendrovė „Laimita“ atmetami kaip nepagrįsti.
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 8 - 20 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, tinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą kurį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės ir proceso teisės normas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliantės apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 210 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visiškai, ieškovui iš apeliantės priteisiamos jo patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui T. G. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Maksilika“
Teisėja Erinija Kazlauskienė