Administracinė byla Nr. A-1634-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02183-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 14 d.  

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,   

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI) 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.  

2.       Nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo apribota jo laisvė, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, prasta ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir keliamų reikalavimų, nebuvo oro šalinimo sistemos, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo žiurkių, tarakonų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore tik po 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, kamerose nebuvo sąlygų rūbų plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę, tik 15 minučių, duše nebūdavo karšto vandens, nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių. Tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas, tik apie 1300–1500 kcal. Laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo šalta, kratos buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūbai buvo dedami į nešvarias dėžes, taip pat buvo kitų pažeidimų.

3.       Teigė, jog dėl Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgyvenimus, nepatogumus, psichologinį sukrėtimą.

4.       Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas įvairiose kamerose, kurių gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui buvo nuo 3,69 kv. m iki 23,37 kv. m. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Teigė, kad  reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

6.       Pažymėjo, kad analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos nuostatos ir tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais, todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kamerose ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), esant reikalui, administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m., pagal galiojančius teisės aktus. Teigė, kad pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų laikomų asmenų, jam nebuvo sudarytos blogesnės laikymo sąlygos.

7.       Nurodė, jog naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias laikino sulaikymo patalpas. Rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra, sanitariniai mazgai atitverti sienele.

8.       Atkreipė dėmesį, jog higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Taip pat Higienos normos nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo laikino sulaikymo kamerose. Laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių TI Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui dažniau, pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį. 

9.       Nurodė, kad Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Teigė, jog įstaiga skalbia suimtųjų (nuteistųjų) viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 vandens maišytuvus, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Visi Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Iš atliktų patikrinimų matyti, kad pažeidimų dėl tiekiamo maisto, nenustatyta.

II.

10.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui E. V. iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11.       Teismas pažymėjo, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

12.       Įvertinęs atsakovo pateiktą 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. 60/09-47010 „Dėl E. V.“ (b. l. 44–47), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo kalinamas įvairiose kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 6 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 21,98 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto) bei nuo 3,30 kv. m iki 19,77 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

13.       Teismas kritiškai vertino teismui atsakovo pateiktą 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. 60/09-47010, kurioje yra nurodytas laikomų asmenų skaičius dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, kadangi iš pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, todėl pažymos turinį vertino pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) iš viso 54 dienas.

14.       Teismas nustatė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-300  matyti, kad kameroje Nr. 86 oro temperatūra neatitinka reikalavimų (Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 86 ant sienų, lubų vizualiai matomas pelėsis (Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas – klijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuotas sanitarinis mazgas, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, atlikti kiti darbai.

15.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją nesukreipė. Be to, nurodė, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą.

16.       Teismas su atsakovo pozicija nesutiko bei nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida, be to, nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

17.       Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kameroje nėra pagalbos iškvietimo mygtuko, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje pasisakyta, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo pataisos namų baudos izoliatoriaus kameros yra skirtos nuobaudai už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo tvarkos pažeidimą atlikti, šios patalpos yra kamerų tipo, t. y. uždaros, teismas sprendė, jog susisiekimo su pataisos namų personalu priemonės tokiose patalpose turi būti įrengtos.

18.       Teismas, pasisakydamas dėl kenkėjų naikinimo, pažymėjo, kad atsakovas pateikė Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos parengtus patalpų higienos-dezinfekcijos planus. 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145, 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-267,  2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-224 nustatyta, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinį stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Patikrinimo metu kenkėjų tikrintose kamerose nepastebėta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus.

19.       Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 konstatavo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, primėtytų šiukšlių nebuvo, kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.  

20.       Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punktą rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad vienos valandos pasivaikščiojimas lauke prieštarauja Europos komiteto praktikai.  

21.       Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-267 nurodoma, kad prausyklos patalpos švarios, dušinių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-224 nurodoma, kad prausimosi duše periodiškumas – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (įskaitant ir sanitarinį švarinimą po etapavimo) yra išlaikomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose numatytus reikalavimus.

22.       Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis numato, kad suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Šios nuostatos yra įtvirtintos ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse bei   Šiaulių TI direktoriaus įsakymais patvirtintose Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraše. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose nustatytus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.

23.       Pareiškėjas teigė, kad pastate buvo asbesto. Atsakovas nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijose nėra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų aktuose nenustatyta, kad Šiaulių TI pastato konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kad nebuvo nustatyti pažeidimai.

24.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI buvo maitinamas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Teismas įvertinęs Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimus, kurių metu esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas, konstatavo, kad Šiaulių TI užtikrino maisto energetinę normą.

25.       Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Teismui pateikta Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr.1/01-88 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią sprendžiamas suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. pažymoje Nr. 61/04-2900 nurodoma, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsakovas taip pat pateikė suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikus, į treniruoklių salę išvedamų kamerų sąrašus. Teismas vertino, jog negalima daryti išvados, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

26.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikino sulaikymo patalpose iš esmės nebuvo laikomas, nes tai buvo daroma tik vieną kartą, laikymas buvo trumpalaikis. Teismui pateikta Šiaulių TI Įskaitos skyriaus 2018 m. sausio 2 d. pažyma Nr. 69/06-16 „Dėl E. V.“ patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas tik vieną kartą, t. y. 2017 m. liepos 10 d. laikino paskirstymo kameroje LSP-5, kurios plotas 18,46 kv. m, kameroje buvusių asmenų skaičius nenurodomas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. gegužės 19 d. Nr. PA.6-145 bei  2017 m. rugsėjo 5 d. Nr. PA.6-267 patikrinimo aktuose konstatuota, kad kratos patalpose esantis inventorius švarus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nenustatė atsakovo pažeidimų. 

27.       Teismas darė išvadą, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei Lietuvos higienos normų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

28.       Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pažeidimo dėl asmeniui tenkančio mažo ploto trukmę (54 dienos), į kitus byloje nustatytus pažeidimus, į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais bei sprendė, kad neturtinei žalai atlyginti priteistina 500 Eur suma.

III.

29.       Pareiškėjas E. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą.

30.       Apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis kreipėsi pas psichologą ir psichiatrą, skundėsi dėl didelio laikomų asmenų skaičiaus, kad jautė didelį fizinį nuovargį ir įtampą. Kameros neatitiko minimalaus teisės aktais nustatyto ploto, kameroje Nr. 86 buvo aptikęs blakių, po ko kamera ir pareiškėjo drabužiai buvo dezinfekuoti.

31.       Teigia, kad kamerose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukas. Pažymi, kad jis yra žemesnės kąstos nuteistasis, todėl negali su visais kartu sėdėti. Pareigūnai tyčiojosi, darė spaudimą, kėlė į kameras, kuriose pareiškėjas negalėjo būti laikomas, nes jam kilo pavojus. Nurodo, jog pareiškėją norėjo įkelti į kamerą Nr. 101, paskui perkėlė į kamerą Nr. 16, kurioje jis negalėjo būti laikomas. Teigia, jog jam nebuvo skiriama jokia užimtumo veikla (krepšinis, sporto salė).

32.       Atsakovas Šiaulių TI su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog apeliacinio skundo teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiomis aplinkybėmis, kurios nebūtų buvę įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., atlyginimo.

34.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pripažino, kad pareiškėjas 54 dienas buvo apgyvendintas perpildytose kalinimo kamerose, nustatė sanitarinio mazgo pažeidimus bei pripažino pažeidimą dėl pagalbos iškvietimo sistemos nebuvimo kameroje. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

35.       Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad dėl didelio laikomų asmenų skaičiaus, jis jautė didelį fizinį nuovargį ir įtampą, kameroje Nr. 86 buvo aptikęs blakių, taip pat, kad kamerose neveikė pagalbos iškvietimo mygtukas, kad pareigūnai tyčiojosi ir darė spaudimą bei, kad jam nebuvo skiriama jokia užimtumo veikla.

36.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

37.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

38.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų dėl kenkėjų buvimo kamerose, dėl pasivaikščiojimo trukmės lauke užtikrinimo, dėl prausimosi patalpų higienos normų užtikrinimo, patalinės ir drabužių skalbimo, dėl asbesto buvimo pastate, maitinimo bei suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo užtikrinimo, laikino sulaikymo patalpos įrengimo. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatavimui, kad Šiaulių TI kamerose privalėjo būti įrengtas pagalbos iškvietimo mygtukas bei, kad Šiaulių TI neužtikrino asmenų privatumo naudotis sanitariniu mazgu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, aptaria tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas.

39.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad visos kameros, kuriose jis buvo kalinamas, neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto, dėl ko jautė fizinį nuovargį bei įtampą.

40.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) iš viso 54 dienas.

41.       Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

42.       Įvertinus atsakovo teismui pateiktus duomenis, galima spręsti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. periodiškai buvo laikomas kamerose Nr. 86, Nr. 101, Nr. 14, Nr. 16, Nr. 102, Nr. 18, Nr. 7, Nr. 99. Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. 60/09-47010 nurodoma konkreti pareiškėjo kalinimo diena, kameros numeris, jos plotas, kameroje buvusių asmenų skaičius (b. l. 44–47). Nors pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino šią atsakovo teismui pateiktą pažymą, kurioje nurodomas kameroje buvusių asmenų skaičius ryte – 7 val. 30 min. ir vakare – 19 val. 30 min., tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, net ir atsižvelgiant į didžiausią dienos kameroje buvusių asmenų skaičių bei įvertinus kameros plotą, matyti, kad kameroje Nr. 86 vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 4,45 kv. m, kameroje Nr. 101 – 6,08 kv. m, kameroje Nr. 14 – 3,91 kv. m, kameroje Nr. 16 – 3,82 kv. m, kameroje Nr. 102 – 4,16 kv. m, kameroje Nr. 18 – 3,71 kv. m, kameroje Nr. 7 – 3,66 kv. m, kameroje Nr. 43 – 4,58 kv. m, kameroje Nr. 99 – 4,06 kv. m, kameroje Nr. DI-1 – 6,52 kv. m. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė įrodymų (kartu su juo buvusių asmenų pavardžių ar kt.), paneigiančių atsakovo pateiktus konkrečius duomenis apie kameros plotą bei kameroje buvusių asmenų skaičių, o tik abstrakčiai teigė, kad kameros neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, todėl vertinama, kad pareiškėjo buvimo nurodytose kamerose metu, pareiškėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m kameros plotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, jog pareiškėjas 54 dienas Šiaulių TI buvo laikomas perpildytose, t. y. teisės aktų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitinkančiose kamerose. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo ir neturtinės žalos priteisimo.

43.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad būdamas perpildytose kamerose jautė didelį fizinį nuovargį ir įtampą, kad kreipėsi pas psichologą ir psichiatrą, teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2017/2678 įrašus bei nurodytus sveikatos sutrikimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI veiksmų buvo sužalota pareiškėjo sveikata.

44.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 86 buvo aptikęs blakių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo įvertintus duomenis, t. y. į Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos patikrinimo aktuose – 2017 m. gegužės 19 d. Nr. PA.6-145, 2017 m. rugsėjo 5 d. Nr. PA.6-267, 2017 m. liepos 21 d. Nr. PA.6-224 – užfiksuotus duomenis, kad patikrinimo metu kenkėjų tikrintose kamerose nepastebėta, bei nesant įrodymų, kad kameroje Nr. 86 buvo blakių, tuo tarpu pareiškėjas neteikė jokių konkrečių įrodymų (duomenų) apie kamerose buvusias blakes,  sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI nepadarė pažeidimo.

45.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad kamerose neveikė aliarmo signalizacijos mygtukai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nustatyto pažeidimo bei kartu pažymi, kad jog vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminis iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Pareiškėjo nurodyti teiginiai, kad jis yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl to jam gali kilti pavojus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantys pareiškėjui padarytą žalą, todėl atmestini kaip neįrodyti.

46.       Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad jam nebuvo skiriama jokia užimtumo veikla (krepšinis, sporto salė), teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjo skundo reikalavimo bei atsakovo pateiktų duomenų vykdant suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu.

47.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių TI pareigūnai tyčiojosi iš jo, darė spaudimą pareiškėją keldami į kameras, kuriose jis negalėjo būti laikomas, nes jam kilo pavojus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog klausimas dėl pareigūnų daromos žalos pareiškėjui nebuvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu pareiškėjas tik teigia, bet nepateikia jokių konkrečių įrodymų dėl galimai pareigūnų padarytos neteisėtos veikos, įvertinus tai, jog apeliacinės instancijos teismas tik tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet netiria įrodymų, kurie galėjo (privalėjo) būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nesant objektyvių duomenų dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų peržengti nagrinėjamos bylos ribas, nepasisako dėl pareiškėjo šių argumentų.

48.       Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo kalinamas (laikomas) nepažeidžiant teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, todėl šiuo aspektu neegzistuoja valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų institucijų veiksmų, ir nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti. 

49.       Vadovaujantis bendruoju non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, bei tai, jog nagrinėjamu atveju, apeliacinį skundą teikė tik pareiškėjas E. V., kuriam pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteistą neturtinę žalą.

50.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Audrius Bakaveckas 

        Artūras Drigotas

        Veslava Ruskan