Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-9405-865/2015

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08724-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 41.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

išnagrinėjusi D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

n u s t a t ė:

D. B. 2015-06-06, apie 19.45 val., parduotuvėje UAB “Budruva”, pavogė prekių (1 l. talpos butelį alaus “Aludarių”, 6.5 proc. alk. už 0.89 eurų ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs.

Teismo posėdyje D. B. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, gailisi.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos, t. y. D. B. prisipažinimo, UAB „Budruva“ administracijos pareiškimo (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 3) darytina išvada, jog D. B. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, kuris kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį, kaip smulkus svetimo turto grobimas (vagystė).

D. B. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padaryta smulki vagystė, veika tyčinė, baigta. Atsižvelgiama į  pagrobtų prekių vertę, kiekį (nedidelė vertė), jų rūšį, į jo asmenybę (pažeidimą padarė būdamas nepilnametis), nėra duomenų, kad anksčiau baustas administracine tvarka, prisipažino padaręs pažeidimą, prekė grąžinta į apyvartą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad D. B. yra tikslinga skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnio  sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas, -

n u t a r i a :

skirti D. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnį, įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Irma Randakevičienė