Civilinė byla Nr. 2A-774-436/2017

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00659-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 3.3.1.18.2.

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-845-308/2016 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centras Alytaus filialui dėl atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo neteisėtu. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ginčas kilęs dėl statinių, pastatytų valstybės žemėje, įteisinimo.
2. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-707-(8.5.); pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą išduoti sutikimą dėl ūkinių statinių: tvarto, priestato, sandėlio (daržinės), sandėlio, ūkinio pastato, garažo, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkiniai statiniai), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre; pripažinti V. S. teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėtus ūkinius statinius gyvenamojo namo priklausinius be žemės savininko Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo.
3. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 m. liepos 8 d. ieškovės vardu yra registruota jos nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo jos faktiškai naudojamoje namų valdoje įvairiu metu yra ieškovės pastatyti šeši ūkiniai pastatai, kurių statyba užbaigta ir atlikti pastatų kadastriniai matavimai. Įsigijus nuosavybėn gyvenamąjį namą, prie jo pagal techninės inventorizacijos bylą ieškovei buvo skirtas 15 arų namų valdos žemės sklypas, už kurį buvo sumokėta investiciniais čekiais, tačiau žemės pirkimo procedūra nebuvo baigta, notarinė sutartis nesudaryta. Valstybės institucijos yra užfiksavę, kad ieškovės faktiškai naudojama namų valda yra didesnė nei nurodyta techninės apskaitos byloje (15 arų) ir planuojama jai suformuoti parduodamą namų valdos sklypą pagal faktinį naudojimą. 2016 m. gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių dėl sutikimo registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ūkinius pastatus, kadangi tokio sutikimo pareikalavo VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (2.17.6)R7-495, nes statiniai yra valstybinėje žemėje. Šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas ieškovei neparduodamas motyvuojant tuo, kad neregistruota nuosavybės teisės į ūkinius statinius, o ūkinių statinių neregistruoja dėl to, kad jai nuosavybės teisėmis žemės sklypas nepriklauso ir valstybės institucija, įgyvendinanti valstybės teises į žemę, neduoda sutikimo registruoti (statyti) jos ūkinius statinius.
4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. kovo 4 d raštu paaiškino ieškovei, kad klausimas dėl žemės sklypo ploto ir ribų pakartotinai galėtų būti sprendžiamas tik tada, kai ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui pateiks dokumentus, patvirtinančius, kad ji nuosavybės teise valdo ir kitus pastatus, esančius greta jos nuosavybės teise valdomo pastato – gyvenamojo namo. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SS-1707-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pažymėjo, kad vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Nacionalinės žemės tarnybos veiklos sritims nėra priskirta tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą ar išduoti sutikimus įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre atskiru pagrindiniu daiktu. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės pastatyti 6 ūkiniai pastatai yra savavališka statyba.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymą išduoti sutikimą V. S. dėl ūkinių statinių: tvarto (duomenys neskelbtini), priestato (duomenys neskelbtini), sandėlio (daržinės) (duomenys neskelbtini), sandėlio (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), garažo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkiniai statiniai), statybos ir jų registravimo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 1SS-707-(8.5.). Taip pat teismas pripažino V. S. teisę statyti ir registruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre minėtus ūkinius statinius be žemės savininko – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Teismas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei V. S. 541 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės nurodomi ūkiniai statiniai būtų pripažinti savavališka statyba.
2. Ūkinių statinių likimas yra betarpiškai susijęs su pagrindiniu daiktu, t. y. jie turėtų būti registruojami kaip pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausiniai, skirti naudoti ieškovės poreikiams.
3. Byloje pirmiausia turi būti išspręstas atsakovo sutikimo klausimas, kuris sudarytų galimybę ieškovei įregistruoti ūkinius statinius, bei po to atsirastų galimybė toliau tvarkyti namų valdos žemė sklypo suformavimo ir įteisinimo klausimus.
4. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovei įregistruoti ūkinius statinius yra paremtas tik formaliaisiais kriterijais, atsisakymu nesiekiama išspręsti kilusį teisinį ginčą, nors iš Žemės reformos įstatymo, kitų norminių aktų reglamentavimo ir turimų dokumentų atsakovas turėjo suprasti ir žinoti, kad atsakovė, kaip žemės reformą vykdantis subjektas, turi pareigą ir turės pareigą ateityje suformuoti ieškovės namų valdos žemės sklypą, bei tokio žemės sklypo teisingam ir pagrįstam suformavimui didelę įtaką turėtų ieškovės ūkinių statinių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės nuosavybės teise valdomas pastatas – gyvenamasis namas yra valstybinėje žemėje, kurioje namų valdos žemės plotas ieškovei pirkti iš valstybės yra suprojektuotas Projekte (projektinis Nr. 917), tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo sprendimas dėl šio žemės ploto suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nėra priimtas, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos. Tai reiškia, kad ieškovė laikytina asmeniu, savavališkai užėmusiu valstybinę žemę. Teismas šių faktinių aplinkybių nevertino ir į tai neatsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą.
2. Statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sprendimą.
3. Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-589-547/2007 ūkinio pastato statyba buvo pripažinta savavališka iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kurios akivaizdžiai matomos iš šioje civilinėje byloje, t. y. ūkinių pastatų statyba atlikta ne ieškovės nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype ir neturint statybą leidžiančio dokumento – žemės savininko, šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Šių aplinkybių teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat nevertino ir į jas neatsižvelgė.
4. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas negali leisti įteisinti savavališkos statybos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas – žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, o statytojas tokio sutikimo neturi.
2. Ieškovė V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ūkiniai statiniai, kuriuos ieškovė siekia įregistruoti, nėra savavališka statyba. Ieškovės atžvilgiu nėra priimtų teisinių dokumentų, patvirtinančių, kad ji būtų savavališkai užėmusi valstybinę žemę. Namų valdos žemės sklypo pardavimas yra vilkinamas pačios atsakovės, tik dėl atsakovės kaltės nesudaryta su ieškove šio sklypo panaudos ar nuomos sutartis, nors tai yra atsakovo pareiga.
2. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos keitėsi. Šiuo metu ši nuostata pateikia namų valdos apibrėžimą. Ieškovės naudojamas namų valdos žemės sklypas neviršija įstatyme numatyto 2,0 ha dydžio, sklype yra jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, jo priklausiniai – ūkio statiniai, želdiniai, daržas. Pagal minėtą įstatymą ieškovė turi teisę nustatyta tvarka įgyti šį sklypą privačion nuosavybėn (pirkti). Įsigijus gyvenamąjį namą, techninės apskaitos byla dėl naudojamo viso žemės sklypo nebuvo parengta, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi faktinėmis aplinkybėmis. Įregistravus ūkinius statinius, ieškovė turės galimybę ir teisę vėl kreiptis į NŽT, kad jai būtų parduotas visas naudojamas namų valdos sklypas (tai savo pozicijoje pripažįsta ir atsakovas).
3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovei prie gyvenamojo namo suprojektuotas 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypas, tokio projekto apeliantas į bylą nepateikęs. Tokio dydžio sklypas standartiškai buvo skirtas (bet ne suprojektuotas) tuomet, kai iš bendrovės 1992 m. ieškovė pirko gyvenamąjį namą. Tuo laiku pagal ankstesnę tvarką buvo skiriami būtent tokio dydžio sklypai, be to, kitų statinių dar nebuvo. Byloje ieškovė yra pateikusi dokumentus, įrodančius, kad valstybinės institucijos visuomet pripažino, kad ieškovės namų valda faktiškai užima didesnį sklypą nei 0, 15 ha, tai reiškia, kad ūkinius statinius ieškovė statė teisėtai naudojamoje namų valdoje.
4. Registruojant nuosavybės teises į ieškovės nurodytus ūkio statinius – gyvenamojo namo priklausinius, nebus pažeistos kitų asmenų teisės, tuo labiau valstybės interesai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė V. S. nuo 1993 m. birželio 4 d. nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1994 m. birželio 2 d. Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr. 313-v ieškovei buvo leista įsigyti 0,1500 ha ploto namų valdos žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta iki šiol. Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-1735 „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – Projektas) ieškovei buvo suprojektuotas 0,26 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 917. 2015 m. gruodžio 7 d. Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 3VĮ-1511-(14.3.2) „Dėl Varėnos rajono Krivilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-1735, keitimo“ buvo pakeistas Projektas nurodant, kad V. S. yra projektuojamas 0,15 ha kitos paskirties namų valdos žemės sklypas. Ieškovė, šalia savo valdos, nesuformuotame valstybinės žemės sklype yra pastačiusi 6 nesudėtingiems statiniams priskiriamus pastatus, kuriuos siekia įteisinti. Dėl nurodytų priežasčių 2016 m. gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių prašydama duoti sutikimą registruoti statinius VĮ „Registrų centre“. 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SS-1707(8.5.) Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė duoti tokį sutikimą. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti nurodytą raštą ir leisti registruoti statinius be žemės patikėtinio sutikimo.
3. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus nurodydamas, kad ieškovė atsidūrusi tokioje teisinėje situacijoje, jog negali įteisinti statinių, neturėdama naudojimosi žemės sklypu teisių, o naudojimosi žemės sklypu teisių negali įgyti dėl neįregistruotų statinių. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teikdama apeliacinį skundą su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas netinkamai vertino susiklosčiusią teisinę situaciją, t. y., kad ieškovė laikytina asmeniu, savavališkai užėmusiu valstybinę žemę; taip pat neatsižvelgė į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, jog teismas negali leisti įteisinti savavališkos statybos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas yra žemės sklypo ar gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, o statytojas tokio sutikimo neturi. Taigi, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis: 1) teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.); 2) teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą). Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo.
4. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau - Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
5. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus statybai, galiojusius ginčo statinių statybos metu (1998 – 2012 metais) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015), nustatyta, kad ieškovės pastatyti statiniai laikytini nesudėtingais statiniais (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 (nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), 2 lentelė), kurių statybai savo sklypo ribose nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau statant statinius svetimoje žemėje statybą leidžiantis dokumentas (žemės patikėtinio sutikimas) buvo būtinas (Statybos įstatymo nuostatos, galiojusios statybos metu, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., 23 str. 1 d. 5 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 33.3 pp.).
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ginčo statinius pastatė ne jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Iš ieškovės reiškiamų reikalavimų darytina išvada, kad ji pripažįsta, jog statinius pasistatė valstybinėje žemėje, neturėdama statybą leidžiančio dokumento – žemės patikėtinio sutikimo. Nors ieškovė ir neigia savavališkos statybos faktą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu ji šiuo metu būtent ir siekia įteisinti savavališką statybą. Todėl sprendžiant dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumo – leisti įteisinti statinį be žemės patikėtinio sutikimo, vertintina, kad ji tokiu būdu siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir šio ginčo atveju turi būti taikomi įstatymai, galiojantys šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu – t. y. bylos nagrinėjimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
7. Byloje nustatyta, kad ginčo statiniai buvo pradėti statyti įvairiais laikotarpiais nuo 1998 metų, tačiau baigti statyti 2012 metais. Šiuo metu galiojančioje CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas savavališkos statybos padarinių šalinimą sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmenys turi teisę įteisinti savavališką statybą tokia tvarka: teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau tuo pačiu turi būti įvertinta, ar žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Tačiau kartu pažymėtina, kad įstatymas numato, jog teismas negali leisti įteisinti savavališkos statybos tuo atveju, kai nėra gautas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas (žemės sklypo savininko (patikėtinio, valdytojo) sutikimas), kaip yra ir ginčo atveju.
8. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas įteisinti be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatytus statinius pažeidė sprendimo 14 punkte įvardytas materialinės teisės normas, kurios draudžia teismui sprendimu leisti įteisinti savavališką statybą kai yra būtinas žemės savininko (šiuo atveju valstybinės žemės patikėtinio) sutikimas. Kartu pažymėtina ir tai, kad apskritai draudimo įteisinti savavališkai valstybinėje žemėje statomus ir pastatytus naujus statinius, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių šiuo metu nėra, tačiau toks draudimas įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis).
9. Pasisakant dėl ieškovės galimybių šiuo metu pašalinti savavališkos statybos padarinius savo iniciatyva, t.y. teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą (jei jis reikalingas) ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą nurodytina, kad turi būti įvertinta, ar toje teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Jeigu asmuo, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, prašyme ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodo, kad atliko savavališkus statybos darbus, dėl kurių nėra surašytas savavališkos statybos aktas, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros, asmeniui sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, atliekamos įstatyme nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 str. 19 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju tam, kad atlikti šias procedūras, ieškovė bet kokiu atveju turi turėti žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą, nes jos statiniai pastatyti ne nuosavoje žemėje.
10. Teisės aktų nuostatos, reguliuojančios statybas valstybinėje žemėje įsakmiai nurodo, kad valstybinės žemės patikėtinis sutikimą statyti statinius gali išduoti dar iki statybų pradžios, o vėliau, pabaigus statybas, gali duoti tik pritarimą (nepritarimą) įteisinti tokias statybas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statiniai yra užbaigti, atsakovė nurodo, jog sutikimo statyti statinius ji duoti net ir negali, tačiau gali duoti pritarimą įteisinti jau pastatytus statinius. Tačiau sprendžiant dėl pritarimo įteisinti jau pastatytus statinius nesuformuotoje žemėje, taip pat reikalinga įvertinti, ar šie nesudėtingi statiniai yra suformuoti laikantis teisės aktuose keliamų reikalavimų nekilnojamojo turto objektų suformavimui ir jų registravimui, ko padaryti šiuo metu neįmanoma nesant parengto teritorijų planavimo dokumento, kuriame bus suprojektuotas žemės sklypas, nevertinant savavališkos statybos. Tik parengus teritorijų planavimo dokumentus, kuriais bus suprojektuotas ir suformuotas planuojamas 0,15 ha ar didesnio dydžio žemės sklypas, ieškovės pastatytų nesudėtingų statinių teisėtumo klausimas galės būti sprendžiamas iš naujo.
11. Ir nors pareiškėja įrodinėja, kad visą laiką faktiškai naudojasi žemės sklypu, į kurį patenka ginčo statiniai, teisėjų kolegija pažymi, kad tai nesukuria teisėtam naudojimui tolygių padarinių. Ieškovės naudojimasis sklypu neturi įrodomosios vertės sprendžiant dėl ginčytinų pareiškėjos teisių įregistravimo į statinius valstybinės žemės sklype.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
13. Priėmus naują teismo sprendimą apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą visiškai ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatą byloje – ieškinį atmesti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų procese, iš ieškovės priteistinas 41 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 79 str., 80 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Algimantas Kukalis

Rūta Palubinskaitė

Arūnas Rudzinskas