Civilinė byla Nr. e2A-369-650/2023

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05959-2022-6

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.18.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės,

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Edepa“ ieškinį atsakovui A. R. dėl restitucijos taikymo ir nuotolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste - UAB) „Edepa“ ieškiniu ir patikslintais ieškinio reikalavimais prašė priteisti iš atsakovo A. R. autobuso ISUZU Q-BUS 31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas), kainą - 4840,00 Eur, nes automobilio grąžinti neįmanoma, kadangi jis yra perleistas trečiajam asmeniui, priteisti 3133,90 Eur negautas pajamas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2021-12-18 ir atsakovas A. R., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 0595 (toliau taip pats atsakovas arba pirkėjas), sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo perleisti nuosavybės teisę atsakovui į Daiktą, o atsakovas pagal Sutarties priede Nr. 1 nustatytą grafiką įsipareigojo sumokėti Daikto kainą 4000,00 Eur ir PVM, mokėdamas nustatyto dydžio įmokas. Atsakovui 2021-12-17 išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija EDE Nr. 0595 (toliau – PVM sąskaita – faktūra). Nurodė, kad atsakovės nesumokėjo nei vienos įmokos, todėl ieškovė 2022-08-31 pranešimu nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti Daiktą bei sumokėti 3133,90 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2022-01-25 iki 2022-08-25 (7 mėnesius). Ieškovė negautų pajamų sumą skaičiuoja po 447,70 Eur už vieną mėnesį. Būtent tokią sumą ieškovė būtų gavusi, jei nurodytu laikotarpiu būtų išnuomojusi daiktą.

2.       Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. dėl 1200,00 Eur įsiskolinimo priteisimo. Paaiškino, kad rado skelbimą, kad parduodamas naudotas autobusas, paskambino, susitarė, kad atvažiuos apžiūrėti. 2-3 d. prieš važiuojant apžiūrėti Daikto jis pasiskolino 3000,00 Eur, nenori pagarsinti kreditoriaus vardo ir pavardės dėl saugumo. Paskolos raštelį jis surašė savo ranka, negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė 2021 m. gruodžio 31 d. ant paskolos raštelio. Prie kavinės juos pasitiko ieškovės direktoriumi prisistatęs liudytojas E. O., su kuriuo nuvažiavo į tokį kaimą, buvo apie 14 val. Iš pradžių E. O. prašė už Daiktą didesnės sumos – 6000,00 Eur ar 5000,00 Eur, jau dabar nepamena, sakė, kad tai geras autobusas. Jis nusiderėjo iki 4200,00 Eur, PVM nemoka paskaičiuoti. Daiktas neturėjo techninės apžiūros, todėl tą pačią dieną ji buvo gauta. Jis klausė, ar jam mokėti 3000,00 Eur, jam R. atsakė, kad jei sutinka palaukti 1200,00 Eur, tuomet verta mokėti grynais pinigais 3000,00 Eur. Jį E. O. įsivedė į kabinetą, skubino duoti 3000,00 Eur, juos skaičiuoti, kažką švietė, pasakė, kad Sutartį atsiųs. 2021-12-17 jam atidavė Daiktą, techninės pažiūros aktą ir registracijos liudijimą su raktu, jis išvažiavo 16-17 val., tuo metu matė dirbančius tik šaltkalvius. 1200,00 Eur turėjo sumokėti lyg per pusmetį. Jis ir anksčiau yra pirkęs automobilius, mokėdavo grynais pinigais. Jam Sutartį atsiuntė kartu su PVM sąskaita – faktūra, jis Sutartį pasirašė, parašė ant jos, kada pasirašo ir išsiuntė vieną Sutarties egzempliorių ieškovei. 2022 m. vasario 2 d.  autobusą registravo savo vardu. Sutartį pasirašė neskaitęs, nes pasitikėjo ieškove, tačiau sutartis neatitinka tikrovės, jis jos neginčijo. Jis nesitarė dėl autobuso nuomos, būtų nesudaręs Sutarties, jei tai būtų nuoma. Pradėjus šilti orams, paaiškėjo, kad autobusas nekokybiškas, skambino ieškovės buhalterei, sakė apie tai, tačiau buhalterė nurodė, kad pastarasis kokybiškas ir liepė netrukdyti direktoriaus. Dar galvojo gal pats šiek tiek apsitvarkyti autobusą, tačiau jo nebetvarkė. Jis iš viso nuvažiavo apie 400 km, grįžo iš Šalčininkų ir šiek tiek pavažinėjo po vietą. Audobusą pardavė Rokiškyje vienai įmonei, jam sakė, kad šis Daiktas nekokybiškas, už jį davė tik 600,00 Eur, sakė, kad   tinkamas tik išardyti dalimis, kad gal sulipdys 4 autobusus. Jis pinigų negavo, vietoje to gavo kitą autobusą Iveco. Jis nežino, ar susigrąžino 840,00 Eur PVM.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei UAB „Edepa“ 4840,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4840,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusi ieškinio dalis atmesta.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovei nei vienos Sutartyje nurodytos įmokos. Autobusas  (Daiktas) pagal Sutartį atsakovui buvo perduotas 2021 m. gruodžio 17 d., Sutartyje nėra sąlygos, kad ieškovei išlieka nuosavybės teisė į šią transporto priemonę iki visiško atsiskaitymo dienos, atsakovas nuosavybės teisę į Daiktą įregistravo 2022 m. vasario 2 d. Duomenų, kad ieškovė leido atsakovui perleisti Daiktą trečiajam asmeniui, byloje nėra. Daiktas 2022 m. balandžio 19 d. perleistas trečiajam asmeniui. Atsakovui neįvykdžius savo Sutartinės pareigos tinkamai ir laiku mokėti įmokas, ieškinys dalyje dėl 4840,00 Eur daikto kainos priteisimo iš atsakovo pripažintas pagrįstu.

5.       Dėl atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės (3133,90 Eur negautų pajamų), teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog ji už Daiktą kas mėnesį būtų gavusi 447,70 Eur nuomos kainą. Ieškovė iš nurodytos planuotos gauti nuomos neatskaitė mokėtinų mokesčių, kitų sąnaudų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3133,90 Eur negautų pajamų yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sudarytą Sutartį pripažinti nuomos sutartimi ir atitinkamai už jos nevykdymą taikyti civilinę atsakomybę bei priteisti galimai negautas nuomos įmokas.

                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant jam priteistinos skolos dydį ir jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 4840 Eur suma, nes teigia esąs skolingas tik 1200 Eur. 3000 Eur atsakovas sumokėjo UAB „Edepa“ direktoriumi prisistačiusiam E. O. bendrovės patalpose. Atsakovas teigia buvęs apgautas ieškovės, nes autobusas buvo nekokybiškas, nes atsakovas su juo nuvažiavo tik 400 km.

6.2.                      Prašo priteistos sumos atlyginimą išdėstyti 8 mėnesiams, nes dėl sunkios materialinės padėties negalintis iš karto atlyginti visos priteistos sumos. Nurodė, neturintis jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gaunantis 250 Eur senatvės pensiją, gyvena su neįgalia žmona, nuomoja iš savivaldybės kambarį.

7.           Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Edepa“ prašė apeliacinį skundą atmesti.    Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Atsakovas skunde nenurodė konkrečių įrodymų ir teisinių argumentų, kuriomis grindžia Skunde nurodytas aplinkybes: jog ieškovui yra skolingas tik 1200 Eur, o 2021-12-17 bendrovės patalpose sumokėjo 3000 Eur UAB „Edepa“ direktoriumi prisistačiusiam asmeniui E. O..

7.2.                      Atsakovas apeliaciniame teikdamas reikalavimą, kurio nebuvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, privalėjo pateikti naujus įrodymus, suformuluoti prašymą juos prijungti bei pagrįsti kodėl šių įrodymų negalima buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje. Sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas jau buvo spręstas pirmojoje instancijoje ir ieškovė mano, kad toks prašymas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

          Dėl skolos priteisimo

10.       Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 4840 Eur skolą (nupirkto autobuso kainą su PVM), nes atsakovas sutarties sudarymo metu 3000 Eur buvo padavęs ieškovės direktoriumi prisistačiusiam asmeniui ir liko  skolingas tik 1200 Eur.

11.        Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2021 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 01 ieškovė (pardavėja) įsipareigojo perduoti atsakovui (pirkėjui) nuosavybės teisę į transporto priemonę ( autobusą)  ISUZU Q-BUS 31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pirkėjas įsipareigojo priimti šį kilnojamąjį daiktą ir sumokėti pardavėjui 4840,00 Eur daikto kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 1.1, 2.1, 2.2 p.). Pagal Sutarties priedą Nr. 1 atsakovas kas mėnesį iki mėnesio 25 d. 10 mėnesių turėjo mokėti po 447,70 Eur (pirmoji įmoka mokama iki 2022 m. sausio 25 d., dešimtoji įmoka mokama iki 2022 m. spalio 25 d.), ir 363,00 Eur iki 2022 m. lapkričio 25 d.., viso 4840,00 Eur kainą su PVM. Atsakovui 2021 m. gruodžio 17 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija EDE Nr. 0595. Byloje nėra ginčo dėl sutarties sudarymo fakto ir autobuso perdavimo momento (2021 m. gruodžio 17 d.) ir dėl to, kad dėl to, kad atsakovas  2022 m. balandžio 19 d. perleido šį daiktą kitam asmeniui (V. K.).

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad 3000 Eur sumą buvo perdavęs ieškovės atstovui 2021 m. gruodžio 17 d. Šią aplinkybę teismas nurodė ir pirmosios instancijos teismui. Teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie jo sumokėtus 3000 Eur ir apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis sutinka.

13.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).

14.       Tai reiškia, kad atsakovas, teigdamas, jog yra sumokėjęs ieškovei 3000 Eur, turi pareigą šias aplinkybes įrodyti. Iš bylos medžiagos  matyti, kad šiuos teiginius atsakovas  grindžia tik savo žodiniais paaiškinimais, ieškovės atstovas šių teiginių nepatvirtino ir šalių pasirašytoje sutartyje bei sutarties priede Nr. 1 nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ieškovei sumokėjęs kokią nors dalį sumos, be to šie dokumentai buvo be jokių pastabų pasirašyti atsakovo ir užtvirtinti anspaudu „ A. R. individuali veikla“. Su apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tad apeliacinis skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas iš ieškovės įsigijo naudotą autobusą ne savo asmeniniams poreikiams, bet individualiai veiklai vykdyti, todėl nelaikytinas silpnesniąja šalimi - vartotoju, kuriam galiotų didesnės teisių ir interesų apaugos garantijos sutartiniuose santykiuose.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

15.       Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 8 mėnesių terminui, nes dėl sunkios finansinės padėties neišgalintis tokios sumos sumokėti iš karto.

16.       CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

17.       Taigi klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 12, 178 straipsnis).

18.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis šiuo metu negalėtų iš karto sumokėti ir 1200,00 Eur ieškovei, tačiau prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nereiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, o ir ieškovė neteikė nuomonės dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Dėl šių priežasčių bylos nagrinėjimo stadijoje dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teismas nesprendė.

19.       Kadangi reikalavimo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovas neteikė pirmosios instancijos teismui ir šis klausimas nebuvo spręstas, o apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), dėl šio apeliacinio skundo dalies detaliau nepasisakytina ir ji nenagrinėtina. Atsakovas informuotinas, kad tai neužkerta kelio jam kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, teikiant motyvuotą prašymą ir pagrindžiant jį reikiamais įrodymais.

        Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apeliacinis skundas atmestinas.

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovė nepateikė jokių apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl dėl jų nespręstina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

    Teisėjai                        Rasa Bartašienė

               Alma Jurgelienė

   Lina Muchtarovienė