Civilinė byla Nr. 3K-3-711/2013

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00750-1013-5

    Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 102.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 27 d. 

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Navis Fortis“ kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Navis Fortis“ ieškinį dėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario 14 d. sprendimo panaikinimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Navis Fortis“ pateiktu apylinkės teismui ieškiniu prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta išieškoti ieškovo darbuotojams: 1) 4508 Lt neišmokėtų dienpinigių; 2) 736,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už prastovos laiką nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.; 3) 6,06 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už prastovos laiką nuo 2013 m. sausio 1 d. iki darbo santykių pabaigos; 4) 521 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 0,36 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki darbo santykių pabaigos; 5) 901,88 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir 0,63 Lt delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną iki darbo santykių pabaigos; 6) 213,75 Lt delspinigių už laiku neišmokėtus dienpinigius; 7) 5,86 Lt delspinigių, skaičiuojamų nuo 8367 Lt neišmokėtų dienpinigių nuo 2012 m. gruodžio 23 d. iki darbo santykių pabaigos.

Ieškovas prašė teismo atnaujinti praleistą Darbo kodekso (toliau – DK) 296 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl nurodyto darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti netenkintas, ieškinį atsisakyta priimti.

Pagal DK 296 straipsnį, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Ieškovo ginčijamas darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2013 m. vasario 14 d., ieškinys teisme gautas 2013 m. kovo 29 d. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ieškovas prašyme teigė, kad su atsakovu ir kitais darbuotojais siekė ir tikėjosi susitarti taikiai, to nepavykus, užtruko ieškinio padavimas teismui, be to, jis rengė ir kitus ieškinius teismui. Teismas nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežasčių, nurodęs, kad darbo ginčų komisijos sprendimas išsiųstas ieškovui 2013 m. vasario 19 d., jis turėjo galimybę laiku paduoti ieškinį.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi netenkinus ieškovo atskirojo skundo palikta nepakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad DK nustatyti procedūriniai (procesiniai) terminai, reglamentuojantys kreipimąsi į darbo ginčų komisiją (DK 289 straipsnis) ir šios komisijos sprendimo apskundimą (DK 296 straipsnis). DK nustatyti ieškinio senaties ir procedūriniai (procesiniai) terminai yra skirtingi bei sukelia skirtingus teisinius padarinius, tai konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, dėl kurių termino praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Navis Fortis“ prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis bei priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti Trakų rajono apylinkės teismą priimti ieškinį; nesant galimybės priimti naują sprendimą ieškovas prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

              Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nutartyse nenustatė CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. DK 296 straipsnyje nurodytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą su ieškiniu nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu atitinka DK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties definiciją ir laikytinas ieškinio senaties terminu, atsižvelgiant į šiuos požymius: 1) nustatomas įstatymo; 2) siejamas su asmens galimybe ginti savo pažeistas darbo teises; 3) nustato terminą, per kurį asmuo gali pareikšti ieškinį teisme. Tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad kitiems darbo teisių gynimo būdams (pvz., ginti teises darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje, taikinimo komisijoje ir pan.) yra taikomi ne ieškinio senaties, o procedūriniai terminai. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis. Šio termino pasibaigimas neatima galimybės pareikšti ieškinį ir apginti pažeistas teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008).

Ieškovo teigimu, prašymo suformulavimas ieškinyje negali pakeisti teisinio reglamentavimo (CK 1.126 straipsnio 1 dalies), kuriuo reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs.

Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškinio panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą pateikimo teismui termino teisinio kvalifikavimo

Byloje nustatyta, kad kasatorius 2013 m. kovo 29 d pateikė apylinkės teismui ieškinį dėl Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos 2013 m. vasario 14 d sprendimo panaikinimo. Jis nurodė, kad vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti (DK 296 straipsnis) praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašė šį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas neatnaujino termino ir atsisakė ieškinį priimti. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, kuris pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, sprendė, kad DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo yra ne ieškinio senaties, o procesinis (procedūrinis) terminas ir, jo neatnaujinus, yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti, todėl nagrinėjamoje byloje aktualu išaiškinti ieškinio dėl ginčų komisijos sprendimo panaikinimo pateikimo teismui termino teisinę prigimtį ir paskirtį.

DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Taigi DK normose atskiriami ieškinio senaties ir procesiniai (procedūriniai) terminai. Sprendžiant, kurios rūšies terminas nustatytas DK 296 straipsnyje, aptartini ieškinio senaties ir procesinių terminų teisinio reglamentavimo ypatumai ir skiriamieji požymiai.

              Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). O procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Taigi ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nutartyse, nustatydami, kad vieno mėnesio terminas darbo ginčų komisijos sprendimui ginčyti yra procesinis terminas, aptartais terminų nustatymo skirtumais nesivadovavo, todėl netinkamai aiškino DK 296 straipsnį.

DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Šioje normoje, kaip ir DK 300 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje darbuotojo teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą dėl nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, siekiant ginčų, kylančių iš darbo teisinių santykių, operatyvaus sprendimo ir šių santykių stabilumo, nustatytas trumpesnis kreipimosi į teismą terminas (DK 27 straipsnio 2 dalis). Normos turinys atskleidžia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis).

Pirmiau nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad civilinio proceso normose (CPK 137 straipsnis) nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį praleidus jo pateikimo teismui terminą, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė aptartas teisės normas ir nepagrįstai nutartyje nurodytais motyvais atsisakė jį priimti, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas  pirmosios instancijos teismo nutartį galioti, padarytų pažeidimų neištaisė, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartys naikintinos, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 360 straipsnis).

Teisėjų kolegija, pripažindama teismų nutartis teisiškai nepagrįstomis, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsisakyti priimti ieškinį, rėmėsi kasacinio teismo nutartyse išdėstytais išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Č. D. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-258/2004; 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008. Pažymėtina, kad šiose kasacinio teismo nutartyse nenurodyta, jog įstatymo nustatytas ieškinio dėl darbo ginčų komisijos spendimo panaikinimo pateikimo teismui terminas yra procesinis (procedūrinis), o konstatuota, kad įstatymu nustatytas darbuotojui ikiteismine tvarka kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas yra procedūrinis ir sukuria procedūrinio termino taikymo teisinius padarinius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra minimi procedūriniai terminai, tačiau jie pripažįstami giminingais procesiniams terminams, turinčiais skirtumų nuo ieškinio senaties terminų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. G. v. Šilutės pirmoji gimnazija, bylos Nr. 3K-3-96/2010). Dažniausiai procedūrinis terminas įvardijamas kaip įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose (pirmiau nurodyta – kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas (DK 289 straipsnis) ir šie procedūriniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

              Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui iš naujo išspręsti (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Trakų rajono apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimui iš naujo išspręsti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Gražina Davidonienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas