Civilinė byla Nr. 2S-2066-264/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09586-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.20.4; 3.5.20.2; 3.3.2.5; 3.3.2.4.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-16089-924/2017 pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl antstolio veiksmų v/b Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis R. S., AB „Swedbank“, V. R.

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) V. R. pateikė skundą antstoliui R. S. dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolio R. S. veiksmus paskelbiant pirmąsias turto pardavimo varžytynes neteisėtais; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų ir įsiteisės teismo priimta nutartis.  Nurodė, kad antstolis užkirto skolininkui kelią pasinaudoti LR CPK 704 str. garantuojama teise iki pirmųjų varžytynių pradžios surasti areštuoto turto pirkėją.
2. Antstolis R. S. 2017-04-18 patvarkyme dėl 2017-04-11 V. R. skundo prašė šį skundą atmesti. Nurodė, kad 2016-08-18 patvarkymu antstolis įkainojo turtą. Šio patvarkymo nuorašai buvo išsiųsti vykdymo proceso šalims. Patvarkyme šalys informuotos apie galimybę pasinaudoti LR CPK 704 str. įtvirtinta teise, tačiau skolininkai šia teise nepasinaudojo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų.
2. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendė, kad pareiškėjas CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise galėjo pasinaudoti jau nuo 2016 m. vasario 19 d.
3. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas ir apie 2016 m. kovo 30 d. priimtą turto arešto aktą (v. b. l. 21), todėl jis žinojo, kad areštuotas turtas gali būti realizuojamas. 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo taip pat nurodyta, kad skolininkas turi teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (v. b. l. 65).
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu pastarajam organizuojant varžytynes, ypač Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi užbaigus ginčą dėl areštuoto turto vertės, tokiu būdu jis galėjo žinoti, kada antstolis ketina skelbti varžytynes. Byloje duomenų, kad pareiškėjas domėjosi varžytynių paskelbimo data, teismas nenustatė. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos atskiru patvarkymu informuoti skolininkus apie varžytynių skelbimo laiką ir jų teisę iki varžytynių paskelbimo surasti savo pirkėją. Taip pat CPK 654 straipsnyje nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti vykdymo proceso dalyvius pas antstolį tikslu išaiškinti jiems teises vykdymo procese.
5. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog buvo ginčijama 2016 m. birželio 24 d. ekspertizės aktu nustatyta turto kaina, nereiškia nei, kad nesant išspręstam ginčui dėl turto vertės pareiškėjas negalėjo ieškoti pirkėjo ir jį informuoti apie areštuoto turto kainą ar įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų dydį (CPK 704 straipsnio 2 dalis), nei kad antstolis negalėjo skelbti ir vykdyti varžytynių. Be to, dalyvauti varžytynėse galėjo ir jo pirkėjas, kuriam turtas galimai būtų parduotas maksimaliai naudingai.
6. Teismas nurodė, kad nei byloje, nei vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas rado pirkėją, kuris sutiko pirkti areštuotą turtą. Kaip minėta, varžytynės Nr. 136179 jau yra atšauktos, areštuotas turtas neparduotas, todėl pareiškėjui neatsirado jo skunde nurodomų neigiamų pasekmių.
7. Teismas pažymėjo, kad antstoliui iš naujo patvarkius skelbti turto pardavimą iš varžytynių, pareiškėjas turi teisę siūlyti turto pirkėją kiekvienam iš varžytynių parduodamam nekilnojamojo turto objektui už nustatytą kainą.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde pareiškėjas (skolininkas) V. R. prašo panaikinti 2017 m. birželio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinant skolininko V. R. 2017 m. balandžio 10 d. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi buvo nuspręsta, kad pakartotinė ekspertizė vykdomojoje byloje neturi būti skiriama, o areštuotas turtas turi būti realizuojamas tokia verte, kokia yra nustatyta, tačiau antstolis paskelbė pirmąsias turto pardavimo varžytines, neatsižvelgęs į tai, kad nepateisinamai skuboti antstolio veiksmai gali užkirsti kelią skolininkui pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją, kaip kad nutiko ir šiuo atveju. Antstoliui vos per 3 darbo dienas paskelbus pirmąsias turto pardavimo varžytines, skolininko surastas turto pirkėjas, su kuriuo pavyko sutarti dėl areštuoto turto pirkimo, nespėjo į antstolio depozitinę sąskaitą atlikti reikiamo mokėjimo.
2.   Antstolio informavimas ne apie ketinamas suorganizuoti, o jau apie realiai vykstančias pirmąsias turto pardavimo varžytines, sąlygojo, jog skolininkui nebuvo sudaryta net teorinė galimybė pasinaudoti LR CPK 704 str. numatyta teise. Antstolio neteisėtų veiksmų pagrindu buvo paneigtas prioritetinis areštuoto turto pardavimo modelis, areštuotą turtą parduodant ne bendrąja varžytinių tvarka, o konkrečiam skolininko atvestam pirkėjui.
3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei LR CPK, nei sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra įtvirtintos antstolio pareigos iš anksto informuoti skolininką apie numatomą varžytinių laiką ir datą, antstoliui tokią pareigą tiesiogiai suponuoja LR CPK 704 str.
4. Nesutiktina su teismo motyvu, kad skolininkas galėjo surasti areštuoto turto pirkėją viso vykdomojo proceso metu, tai yra dar iki Kauno apygardos teismui priimant 2017 m. kovo 27 d. nutartį byloje dėl antstolio veiksmų. Iki minėtos nutarties priėmimo nebuvo aiški areštuoto turto realizavimo kaina, todėl skolininkas neturėjo realios galimybės surasti areštuoto turto pirkėją, kadangi būtent turto kaina kiekvienam pirkėjui yra esminė sąlyga. Nežinodamas konkrečios turto kainos, joks pirkėjas negali išreikšti savo valios pirkti arba atsisakyti pirkti tam tikrą turtą.
5. Nors teismas nurodė, kad skolininko interesai dėl neteisėtų antstolio veiksmų nebuvo pažeisti, nes skolininko surastas pirkėjas galėjo dalyvauti paskelbtose varžytinėse ir jų metu įsigyti skolininkui priklausantį turtą, tačiau apeliantas pažymi, kad turto įsigijimas varžytinėse ir turto įsigijimas LR CPK 704 str. pagrindu skiriasi iš esmės.
2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. R. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
4. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis R. S. 2016 m. vasario 19 d. patvarkymu (v.b.l.14) priėmė vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2015 m. liepos 23 d. vykdomąjį įrašą Nr. 1-4305 dėl išieškojimo solidariai iš skolininkų V. R. ir V. R. (v. b. l. 1). Patvarkymas skolininkams išsiųstas 2016 m. vasario 19 d. 2016 m. kovo 30 d. turto arešto aktu antstolis R. S. areštavo (apribojo disponavimo teisę) suinteresuotam asmeniui V. R. nuosavybės teise priklausantį turtą (v.b.l.2122). Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-2740 2741antstolis R. S. pavedė UAB „OBER–HAUS“ atlikti patvarkyme nurodyto turto vertės nustatymo ekspertizę (v.b.l.23). Patvarkymo nuorašas skolininkui išsiųstas 2016 m. kovo 31 d. UAB „OBER–HAUS“ 2016 m. birželio 24 d. ekspertizės akte Nr. 2144 EKZ_2016 SUM KAUN nurodyta, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 140 000,00 Eur (v. b. l. 40). 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo antstolis įkainojo areštuotą turtą 140 000,00 Eur suma. Patvarkyme nurodyta, kad skolininkas ir išieškotojas turi teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo nuorašai vykdomosios bylos šalims išsiųsti 2016 m. rugpjūčio 18 d. (v. b. l. 65). Antstolio R. S. kontoroje 2016 m. rugsėjo 1 d. gauti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. prieštaravimai, kuriais pareiškėjas prašė panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą, skirti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti (v. b. l. 79-81). Antstolis 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-9956 atsisakė tenkinti V. R. ir pareiškėjo prašymą panaikinti 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir neskirti pakartotinę ekspertizę skolininkui V. R. priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 83). 2016 m. rugsėjo 21 d. antstolis R. S. paskelbė varžytynes Nr. 127533. Varžytynių pradžios data 2016 m. rugsėjo 21 d., pabaigos data 2016 m. spalio 21 d. Informuota, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (v. b. l. 82, 85-87). 2016 m. rugsėjo 28 d. antstolio R. S. kontoroje gautas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio R. S. patvarkymą, kuriuo pagrindu buvo paskelbtos varžytynės Nr. 127533 (atšaukti varžytynes), įpareigoti antstolį R. S. išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateiktus prieštaravimus (v .b. l. 90-93). Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. S. kontoroje pradėtas pardavimo iš varžytynių Nr. 127533 procedūras, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl skundo dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 94). Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis antstolio kontoroje gauta 2016 m. spalio 4 d. (v. b. l. 96). 2016 m. spalio 4 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-16-70-6662, patvarkymu dėl varžytynių Nr. 127533 atšaukimo Nr. S-10430 atšauktos varžytynes Nr. 127533. Patvarkymas Nr. S-10430 išsiųstas pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims 2016 m. spalio 4 d. (v. b. l. 97, 98, 99). 2016 m. spalio 5 d. gautas pareiškėjo 2016 m. spalio 4 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2016 m. rugsėjo 12 d. patvarkymą Nr. S-9956, paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 103-106). 2016 m. spalio 6 d. patvarkymu antstolis teismo prašė pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. spalio 5 d. gautus skundus atmesti (v. b. l. 107-111). Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimis Nr. 2YT-26061-944/2016, 2YT-26060-944/2016 šiuos pareiškėjo skundus atmetė (v. b. l. 121-122, 124-125). Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-754-436/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį Nr. 2YT-26061-944/2016 paliko nepakeistą (v. b. l. 137-139). 2017 m. balandžio 4 d. antstolis R. S. paskelbė varžytynes Nr. 136179. Varžytynių pradžios data 2017 m. balandžio 4 d., laikas 09 val. 40 min. 26 sek., pabaigos data 2017 m. gegužės 4 d., 09 val. 40 min. 59 sek. Informuota, kad skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų. Šis skelbimas Nr. 3266 pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims išsiųstas 2017 m. balandžio 4 d. (v. b. l. 141, 142, 144-146). Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti areštuoto turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2017 m. balandžio 10 d. skundas (v. b. l. 150-151). Antstolis R. S. 2017 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. S-17-70-2876 dėl varžytynių atšaukimo atšaukė varžytynes Nr. 136179 (v. b. l. 153).
5. Iš esmės apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog antstoliui skubotai paskelbiant pirmąsias turto varžytynes skolininkui nebuvo sudaryta net teorinė galimybė pasinaudoti LR CPK 704 str. numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją. Apeliantas taip pat nurodo, kad  nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei LR CPK, nei sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra įtvirtintos antstolio pareigos iš anksto informuoti skolininką apie numatomą varžytinių laiką ir datą, tačiau antstoliui tokią pareigą tiesiogiai suponuoja LR CPK 704 str. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
6. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
7. Kaip matyti iš aukščiau nustatytų aplinkybių, vykdomoji byla užvesta nuo 2016 m. vasario 19 d., apeliantas joje aktyviai dalyvauja. Jau 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo (v. b. l. 65) antstolis informavo, kad vadovaujantis LR CPK 704 str. vykdymo proceso dalyviai turi teisę iki varžytynių pradžios surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Pirmosios turto varžytynės buvo paskelbtos 2016 m. rugsėjo 21 d. (v.b.l.85-87), tačiau Kauno apylinkės teismui 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2SP-25272-191/2016 ( v.b.l.95-94) taikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolio 2016 m. spalio 4 d. patvarkymu (v.b.l. 97,99) buvo atšauktos. Kauno apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2YT-26060-944/2016 atmetus pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio veiksmų (turto vertės), o Kauno apygardos teismui 2017 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-754-436/2017 pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, antstolis 2017 m. balandžio 4 d. paskelbė apie pirmąsias turto varžytynes (v.b.l.142). Todėl tai, kad skolininkas nesutiko su nustatyta turto verte ir dėl to tarp skolininko ir antstolio buvo kilęs ginčas, kuris Kauno apygardos teismo nutartimi buvo  išspręstas 2017 m. kovo 27 d. (civ. b. Nr.2S-754-436/2017) nepaneigia aplinkybės, kad skolininkui dar 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo išaiškinta galimybė pasinaudoti CPK 704 str. numatyta teise pasiūlyti savo pirkėją.
8. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nors įstatyme tiesiogiai nenustatyta, kada atsiranda skolininko teisės pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją pradžia, sistemiškai aiškinant vykdymo proceso normas, šios skolininko teisės pradžia sietina su vykdytino vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu atveju apeliantas jau nuo 2016 m. vasario 19 d., t. y. kada buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, turėjo teisę pasiūlyti parduodamo turto pirkėją.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, jog aplinkybė, kad skelbiamos varžytynės, kurios buvo atšauktos, nereiškia, jog antstolis turi iš naujo kartoti visas iki varžytynių paskelbimo numatytas procedūras – vertinti turtą ir pranešti apie įkeisto turto įkainojimą, dar kartą išaiškinti teisę pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 str. nustatyta tvarka. Varžytynių atšaukimas nėra varžytynių laikymas neįvykusiomis. Nagrinėjamu atveju atšaukus varžytynes jos faktiškai „atnaujinamos“ ir tęsiamos pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas. Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų VI skyriuje numatyta varžytynių vykdymo tvarka, kurioje reglamentuota ir varžytynių paskelbimo tvarka (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-733-777/2017). Nors apeliantas ir nurodo, kad antstolis jam nesuteikė pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją, kuomet Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi buvo palikta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmeta pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų (turto kainos), tačiau nei CPK, nei Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos pakartotinai atskiru patvarkymu informuoti skolininkus apie jų teisę iki varžytynių paskelbimo surasti savo pirkėją.
10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet  numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, nei antstoliui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie bent preliminariai pagrįstų  apie jo siekį pasinaudoti CPK 704 str. įvirtinta teise t. y. skolininko teise iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
11. Be to, Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto savininką nėra imperatyvios tuo atveju, jeigu parduodamo tokiu būdu turto vertė yra mažesnė už skolininko įsiskolinimą išieškotojui ar išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-352/2004). Nagrinėjamu atveju antstolio kontoroje vykdomas 180 885,33 Eur piniginis  išieškojimas ir skaičiuojamos palūkanos, o areštuotas turtas įkainotas 140 000,00 Eur (v.b.l.65). Taigi, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju CPK 704 straipsnio nuostatos dėl skolininko teisės pasiūlyti parduodamo iš varžytynių turto savininką nėra imperatyvios.
12. Apelianto teigimu nors teismas nurodė, kad skolininko interesai dėl neteisėtų antstolio veiksmų nebuvo pažeisti, nes skolininko surastas pirkėjas galėjo dalyvauti paskelbtose varžytinėse ir jų metu įsigyti skolininkui priklausantį turtą, tačiau turto įsigijimas varžytinėse ir turto įsigijimas LR CPK 704 str. pagrindu skiriasi iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Be to, byloje nesprendžiamas ginčas dėl turto įsigijimo būdo (turto įsigijimas varžytinėse ir turto įsigijimas LR CPK 704 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nurodytų apelianto argumentų nepasisako.
13. Apeliantas taip pat nurodo, kad iki Kauno apygardos teismui priimant 2017 m. kovo 27 d. nutartį nebuvo aiški areštuoto turto realizavimo kaina, todėl skolininkas neturėjo realios galimybės surasti areštuoto turto pirkėją. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo byloje nustatytas aplinkybes vertinti priešingai nei pirmosios instancijos teismas. Turto kaina buvo nustatyta 2016 m. rugpjūčio 18 d. (v.b.l.65). Tai, kad dėl turto kainos vyko ginčai tarp antstolio ir skolininko ir tik Kauno apygardos teismui priimant 2017 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2S-754-436/2017 (v.b.l.139-137) buvo nustatyta, kad antstolis nepažeidė taisyklių, reglamentuojančių areštuoto skolininko turto įkainojimą, negali būti laikoma prioritetine aplinkybe, suteikiančia skolininkui teisę neapibrėžtą laiką antstoliui siūlyti savo pirkėją parduodamam turtui. Tokių sąlygų sudarymas pažeistų išieškotojų teisėtus lūkesčius į kuo operatyvesnį skolos išieškojimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vykdomojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, aptarta teismine praktika, teisiniu reglamentavimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto  atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,88  Eur (šešis Eur ir 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė