LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2022 m. sausio 14 d. paduotu atsakovės (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje dėl teisės įrengti išorinę reklamą be bendraturčių sutikimo peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai neatsižvelgė į tai, jog pamatinė bendrosios nuosavybės įgyvendinimo taisyklė – interesų derinimas, kad būtent Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 punkte numatytų bendraturčių sutikimo išdavimo perdavimas bendrijai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio pagrindu padėtų koncentruotai spręsti daugiau nei 130 name esančių butų ir kitų patalpų savininkų sutikimų gavimą, užtikrinant visų namo bendraturčių derinimą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 punktas nedraudžia perduoti savininkų sprendimą kitiems asmenims, jeigu toks sprendimas bus priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo leisti valdyti ar naudoti namo bendrojo naudojimo objektus yra sprendimas dėl išorės reklamos įrengimo ant namo bendrojo naudojimo objektų, todėl dauguma namo savininkų turi teisę priimti tokius sprendimus ir nuspręsti dėl specifinio bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo – pavesti šiuos klausimus spręsti bendrijai. Atsakovės teigimu, teismai taip pat nevertino, kad skiriasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatyto sutikimo ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyto sutikimo prielaidos. Be to, teismai suabsoliutino ieškovo teisę vykdyti verslo veiklą savo patalpose ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant CK 4.75 straipsnį.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė jame nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams kasaciniame skunde nurodomu klausimu priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokato profesinei bendrijai LITIGO (j. a. k. 304963153) už (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 14 d. banke Luminor sumokėtą 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį (dokumento Nr. 269).
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas