Administracinė byla Nr. eA-2283-502/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04751-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 32

 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Grinda“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2023 m. kovo 6 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 (toliau – ir Sprendimas) bei Bendrovei iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

2.        UAB „Grinda“ skundą grindė šiais argumentais:

2.1.                      Agentūra 2023 m. kovo 6 d. sprendime nustatė pažeidimą ir Bendrovei pritaikė finansinę korekciją. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjo vykdytame viešajame pirkime „Paviršinių (lietaus) nuotekų kolektoriaus Vilkpėdės g., Savanorių pr., Vilniaus m. rekonstravimo projekto ir paviršinių (lietaus) nuotekų valymo įrenginių Savanorių pr., Vilniaus m. statybos projekto (I etapo) statybos darbai“ (toliau – Pirkimas) Bendrovė įtvirtino nuostatą, kuri neteisėtai riboja tiekėjų teisę remtis subtiekėjų pajėgumais, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Atsižvelgiant į tai, UAB „Grinda“ buvo pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija nuo Pirkimo sutarties vertės.

2.2.                      Atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių ir neįsigilinęs į susidariusią situaciją. Agentūra neatsižvelgė į Bendrovės 2022 m. lapkričio 23 d. pateiktus išsamius ir motyvuotus paaiškinimus dėl pažeidimo nebuvimo bei priimto sprendimo nepagrįstumo. Pareiškėjas detaliai paaiškino, kad Pirkimo nuostata negali būti laikoma ribojančia subrangą, jeigu nuostata ir būtų laikoma ribojančia subrangą, tai toks ribojimas būtų laikomas pateisinamu dėl siekio išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų, net ir nustačius formalų pažeidimą, toks pažeidimas bet kuriuo atveju neatitiktų pažeidimo sąvokos dėl savo mažareikšmiškumo ir jis būtų nesukeliantis finansinės žalos, todėl finansinės korekcijos taikymas būtų nepagrįstas ir neproporcingas. Priėmus Sprendimą, susiklosto teisinėje valstybėje netoleruotina situacija, kai yra pažeidžiami teisėti Bendrovės lūkesčiai dėl už viešųjų pirkimų priežiūrą atsakingų institucijų, taip pat ir atsakovo, veiksmų bei pozicijos nenuoseklumo ir ankstesnės praktikos nesilaikymo.

2.3.                      Vykdytas Pirkimas pradinėje stadijoje buvo tikrintas atsakovo ir jis nepateikė pastabų ar komentarų dėl Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos. Pagal analogiškas sąlygas panašiu laikotarpiu skelbtas kitas viešasis pirkimas taip pat buvo tikrintas ir Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri taip pat nepateikė pastabų ar komentarų dėl analogiškos kaip ir Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos. Tokia situacija reiškia, kad net ir visiškai vadovaudamasi institucijų rekomendacijomis bei pozicija atitinkamais viešųjų pirkimų klausimais, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinantys subjektai negali būti tikri, kad tokia institucijų pozicija projekto įgyvendinimo eigoje ar galbūt jau netgi faktiškai įvykdžius sutartį, kai iš esmės nieko pakeisti negalima, nepasikeis. Tokia situacija yra nesuderinama su gero administravimo ir teisinės valstybės principais, dėl to poziciją savo praktikoje yra pateikę administraciniai teismai.

2.4.                      UAB „Grinda“ atžvilgiu yra priimti trys sprendimai dėl analogiškos kaip Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos nustatymo trijuose panašiu metu paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Pareiškėjo žiniomis, pastaruoju metu atsakovas priėmė ir daugiau tokio pobūdžio sprendimų dėl analogiškos nuostatos kitų projektų vykdytojų atžvilgiu. Toks principas, kai sisteminiu lygiu sankcionuojami anksčiau Agentūros patvirtinti ir suderinti viešojo pirkimo konkursai, yra ydingas ir negali būti pateisinamas. Šiuo atveju neegzistuoja nė viena būtina sąlyga konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – Taisyklės) bei 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013).

2.5.                      Šiuo atveju nėra viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimo. Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata negali būti laikoma ribojančia subrangą bendrąja prasme. Tai yra siaura subrangos atžvilgiu nustatyta išimtis, taikoma konkrečiai situacijai. Bendrovė neapribojo tiekėjų teisės pasitelkti subtiekėjus, kitus ūkio subjektus ar dalyvauti Pirkime jungtinės veiklos pagrindais. Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta išimtis nelaikoma subrangos ribojimu, kaip jis suprantamas Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintų Gairių dėl su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo (toliau – Gairės) 13 punkte. Tokia nuostata taip pat nėra draudžiama Europos Sąjungos ar nacionalinio viešųjų pirkimų reguliavimo. Atsakovas remiasi išimtinai viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla, kurioje buvo analizuota kitokia nei šiuo atveju susidariusi situacija. Agentūra taip pat nepagrįstai painioja Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnyje nustatytą subrangos ribojimą su to paties įstatymo 49 straipsnyje nustatyta teise pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus. Net jeigu ir būtų sprendžiama, kad Pirkimo nuostata laikoma subrangos ribojimu, toks ribojimas atitiktų teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kai yra leidžiama riboti subrangą. Pirkimo sąlygų 55 punktas buvo nustatytas siekiant teisėto tikslo, t. y. užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir užkirsti kelią draudžiamiems susitarimams. Ribojimas buvo nustatytas mažiausia reikalinga apimtimi, todėl yra proporcingas. Analizuojama sąlyga buvo nustatyta atsižvelgiant į rinkos specifiką ir dėl to neturi neigiamos įtakos tiekėjų suinteresuotumui Pirkimu.

2.6.                      Nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės, kadangi jo veiksmai buvo nulemti atsakovo ir kitų atsakingų institucijų iki tol buvusia nuoseklia pozicija dėl tokios kaip Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos teisėtumo ir atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui. Bendrovė turėjo teisėtą lūkestį, kad tokie jos veiksmai ir toliau bus vertinami nuosekliai. Sprendžiant, kad Pirkimo nuostata vis dėl to turėtų būti laikoma pažeidimu Reglamento Nr. 1303/2013 prasme, toks pažeidimas bet kuriuo atveju būtų pripažintas mažareikšmiu ir nesudarančiu pagrindo taikyti finansinę korekciją. Šios aplinkybės Sprendime Agentūra nevertino.

2.7.                      Nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Pažeidimas yra tik formalus ir neturi faktinio arba galimo finansinio poveikio. Pirkimo sąlygų 55 punktas neturėjo įtakos tiekėjų apsisprendimui dėl dalyvavimo Pirkime. Šios aplinkybės atsakovas taip pat nevertino.

2.8.                      Priimdama sprendimą, Agentūra nevertino ir neanalizavo, ar šiuo atveju yra tenkinamos visos pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013, konstatavimui būtinos sąlygos. Sprendime atsakovas pateikė argumentus tik dėl vienos pažeidimo konstatavimui reikalingos sąlygos – dėl paties viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimo. Agentūra konstatavo, kad nustatydama Pirkimo sąlygų 55 punktą, Bendrovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 49 ir 88 straipsnių nuostatas bei viešųjų pirkimų principus, tačiau nevertino kitų dviejų pažeidimo konstatavimui būtinų sąlygų, t. y. žalos Europos Sąjungos biudžetui bei Bendrovės kaltės, todėl sprendimas yra iš esmės neteisėtas, kadangi buvo priimtas nenustačius pažeidimo konstatavimui būtinų sąlygų. Vien šis pažeidimas sprendimą daro neteisėtu ir nepagrįstu.

2.9.                      Pateikta faktinių aplinkybių chronologija patvirtina, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma kalta dėl padaryto pažeidimo, kadangi ji buvo suklaidinta atsakovo veiksmų. Pirmojo patikrinimo metu nenustatydama pažeidimo, Agentūra sukėlė teisėtą lūkestį dėl Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos teisėtumo, tačiau vėliau atsakovo pozicija nepagrįstai pasikeitė, pažeidimą grindžiant pirmojo patikrinimo metu jau buvusia suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. praktika. Tai yra tik vienas, bet pakankamai reikšmingas Bendrovės kaltės nebuvimą pagrindžiančių argumentų.

2.10.                      Net jeigu būtų sprendžiama, kad vykdant Pirkimą ir buvo padarytas formalus viešųjų pirkimų reguliavimo ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimas (su tuo Bendrovė griežtai nesutinka), toks pažeidimas bet kuriuo atveju būtų padarytas ne dėl UAB „Grinda“ veiksmų ar neveikimo – pažeidimas būtų nulemtas pačios Agentūros veiksmų, t. y. šiuo atveju nebūtų pareiškėjo kaltės, kadangi jis buvo suklaidintas atsakovo bei kitų viešųjų pirkimų priežiūrą atliekančių institucijų dėl ilgametės jų praktikos, kai tokia kaip Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata buvo ne tik laikoma teisėta, bet dar ir skatinama naudoti, siekiant užkirsti kelią konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui. Bendrovė dar 2021 m. rugsėjo 20 d., t. y. prieš Pirkimo paskelbimą, Agentūrai pateikė Pirkimo dokumentus, kad ši atliktų jų išankstinę patikrą. Atsakovas 2021 m. spalio 11 d. pranešime pritarė Pirkimo sąlygoms, kuriose buvo įtraukta Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata. Agentūra nenustatė pažeidimo dėl šios nuostatos ir nepateikė kitų susijusių pastabų ar netgi rekomendacijų, nors kitais klausimais, kuriuose atsakovas matė galimą prieštaravimą viešųjų pirkimų reguliavimui, jis pateikė savo rekomendacijas ir (ar) pasiūlymus. Pasitikėdama Agentūros kompetencija, UAB „Grinda“ buvo įsitikinusi, kad jos nustatoma Pirkimo nuostata yra teisėta ir tinkama. Atsakovas paskelbė Pirkimą, kurio dokumentuose paliko ginčo nuostatą ir jos niekaip nekeitė bei nemodifikavo. Jeigu Agentūra būtų pateikusi savo pastabas dėl Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos, neabejotinai jomis būtų buvę vadovaujamasi ir Bendrovės būtų pakeitusi Pirkimo sąlygas dar prieš jų paskelbimą.

2.11.                      Pareiškėjas buvo suklaidintas atsakovo veiksmų kituose viešuosiuose pirkimuose. Ilgametė Bendrovės praktika vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamus ir Agentūros administruojamus projektus leido UAB „Grinda“ susidaryti nuomonę, kad tokia kaip Pirkimo sąlygų 55 punkte įtvirtinta nuostata atsakovui yra tinkama ir nekelia klausimų dėl jos suderinamumo su viešųjų pirkimų reguliavimu. Kituose pareiškėjo nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki pat 2021 m. birželio mėnesio vykdytuose viešuosiuose pirkimuose buvo nustatyta identiška kaip Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata dėl ribojimo tiekėjams dalyvauti ir savarankiškai, ir kaip kito tiekėjo subtiekėjais. Atsakovas niekada nebuvo pateikęs pastabų ar netgi rekomendacijų ir tuo labiau niekada nebuvo nustatęs pažeidimo ir pritaikęs finansinės korekcijos, o tai tik patvirtina, kad Pirkimo nuostata numatomas subrangos ribojimas viešųjų pirkimų vykdymą prižiūrinčių institucijų nebuvo laikomas pažeidimu nei iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. praktikos, kuria remiasi atsakovas, nei po jos iki pat Sprendimo priėmimo, todėl Bendrovė pagrįstai manė, kad tokia susiformavusi praktika bus vadovaujamasi ir tolesniuose pirkimuose.

2.12.                      Pareiškėjas taip pat buvo suklaidintas Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų tikrinant viešojo pirkimo dokumentus kituose Bendrovės vykdytuose pirkimuose, kuriuose buvo nustatyta analogiška kaip ir Pirkimo sąlygų 55 punkte nuostata. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės 16 d. UAB „Grinda“ paskelbė savo esme analogiško pobūdžio darbų II etapo viešąjį pirkimą Nr. 59731126. Šio pirkimo sąlygos buvo praktiškai identiškos, įskaitant ir Pirkimo sąlygų 55 punktą, kuriame taip pat buvo įtvirtintas ribojimas tame pačiame pirkime dalyvauti ir savarankiškai, ir kaip kito tiekėjo subtiekėjui. Viešųjų pirkimų tarnyba atliko šio pirkimo dokumentų patikrinimą ir 2022 m. balandžio 21 d. pateikė savo išvadas bei pastabas dėl pirkimo dokumentų sąlygų bei reikalingų jų korekcijų. Ši institucija pastabų dėl analogiškos kaip ir Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos nepateikė. Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė šios nuostatos neatitikties viešųjų pirkimų reguliavimui ir (ar) viešųjų pirkimų principams, todėl Bendrovė neturėjo abejonių dėl šio pirkimo dokumentų ir konkrečios analizuojamos sąlygos teisėtumo.

2.13.                      Net jeigu būtų sprendžiama, kad vykdant Pirkimą ir buvo padarytas formalus viešųjų pirkimų reguliavimo ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimas (su kuo pareiškėjas griežtai nesutinka), bet kuriuo atveju nebūtų pagrindo konstatuoti pažeidimo Taisyklių ir Reglamento Nr. 1303/2013 prasme, kadangi nebuvo sukelta žala Europos Sąjungos biudžetui. Pirkime dalyvavo šeši tiekėjai. Nė vienas iš Pirkime dalyvavusių tiekėjų nesikreipė į Bendrovę dėl to, kad Pirkimo sąlyga riboja sąžiningą konkurenciją ar tiekėjo galimybę pasitelkti subtiekėją, vykdant Pirkimo sutartį. Be to, į UAB „Grinda“ nesikreipė ir kiti potencialūs tiekėjai, nors tikrai turėjo visas galimybes tai padaryti. Ši aplinkybė jau savaime patvirtina, kad Pirkimo nuostata neturėjo įtakos galutiniam Pirkimo rezultatui dėl laimėtojo ir tiekėjų konkurencijos neapribojo. Analogiškai yra aiškinama ir teismų praktikoje, nurodant, kad byloje nėra duomenų, jog Pirkime dalyvaujantys tiekėjai būtų pareiškę pretenzijas dėl nustatytos subrangos (subtiekėjo) procentinio ribojimo sąlygos ar dėl to būtų kilę teisminių ginčų, punktas neturėjo įtakos galutiniam Pirkimo rezultatui dėl laimėtojo ir neapribojo tiekėjų konkurencijos, todėl Europos Sąjungos biudžetui nebuvo padaryta žala. Pirkime buvo užtikrintas racionalus lėšų naudojimas, visi, išskyrus vieno tiekėjo, gauti kainų pasiūlymai atitiko Bendrovės nustatytą biudžetą, tiekėjų pasiūlytos kainos buvo viena kitai artimos, o tai reiškia jų atitiktį rinkos kainoms. Dėl Pirkimo nuostatos nebuvo atmestas nė vieno tiekėjo pasiūlymas. Pirkimas yra supaprastintas, todėl jis nesukėlė ir negalėjo sukelti didelio tarptautinio susidomėjimo. Pirkime buvo užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija ir užkirstas kelias draudžiamų susitarimų sudarymui.

2.14.                      Sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata negali būti laikoma ribojančia subrangą bendrąja prasme – tai yra siaura subrangos atžvilgiu nustatyta išimtis, taikoma konkrečiai situacijai. Net jeigu ir būtų sprendžiama, kad Pirkimo nuostata laikoma subrangos ribojimu, toks ribojimas atitiktų teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kai yra leidžiama riboti subrangą. Priimdama sprendimą, Agentūra neatliko sisteminio Pirkimo dokumentų nuostatų vertinimo ir neatsižvelgė į Pirkimo dokumentų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata riboja subrangą. Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta išimtis dėl galimybės remtis subrangovais neatitinka Gairių 13 punkte nustatyto pažeidimo dėl subrangos ribojimo požymių ir negali būti laikomas pažeidimu. Atsakovas išimtinai rėmėsi vienu Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu ir viena jame nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. praktika, kurioje buvo analizuota kitokia nei šioje byloje analizuojama situacija.

2.15.                       Agentūra nepagrįstai susiejo subrangos ribojimą su Viešųjų pirkimų įstatymo 49 punkte įtvirtinta teise pasitelkti kitus ūkio subjektus – tai du atskiri institutai. Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatyta išimtis dėl galimybės remtis subrangovais neatitinka Gairių 13 punkte nustatyto pažeidimo dėl subrangos ribojimo požymių ir negali būti laikoma Gairių pažeidimu. Gairių 13 punkte yra nustatyta, kad pažeidimu yra laikomas nepagrįstas subrangos ribojimas. Nepagrįstas subrangos apribojimas yra siejamas su konkrečiais atvejais, kai nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri yra abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusio užduočių pobūdžio.

2.16.                      Net jeigu ir būtų sprendžiama, kad Pirkimo nuostata laikoma subrangos ribojimu, toks ribojimas atitiktų teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kai yra leidžiama riboti subrangą. Priimdama Sprendimą, Agentūra nevertino ir neatsižvelgė, kad ne kiekvienas subrangos ribojimas savaime yra laikomas nepagrįstu ir neteisėtu. Jeigu nustatyta Pirkimo sąlygų 55 punkte subrangos išimtis būtų laikoma subrangos ribojimu, toks ribojimas bet kuriuo atveju būtų teisėtas ir leidžiamas pagal teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

2.17.                      Atsakovo sprendimas dėl viešųjų pirkimų reguliavimo ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo bei finansinės korekcijos Bendrovei pritaikymo yra formalus ir buvo priimtas nesant objektyvaus pagrindo. Tokie veiksmai akivaizdžiai nukrypsta nuo bet tokio pobūdžio sankcijų taikymo esmės ir jomis siekiamų tikslų. Tuo labiau, kad pažeidimas buvo nustatytas ir finansinė korekcija buvo pritaikyta neatsižvelgiant į pačios Agentūros ir kitų atsakingų institucijų iki tol buvusią nuoseklią poziciją dėl tokios kaip Pirkimo sąlygų 55 punkte įtvirtintos nuostatos teisėtumo ir atitikties viešųjų pirkimų reguliavimui. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali pažeisti teisėtų lūkesčių principo, pagal kurį UAB „Grinda“ pagrįstai galėjo tikėtis, kad Agentūros pozicija dėl Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos nepasikeis ir toliau išliks vieninga.

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Savo poziciją Agentūra grindė šiais argumentais:

4.1.                      Nors Bendrovė nurodė, kad Pirkimo dokumentuose niekaip neribojo tiekėjų galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir tai patvirtina Pirkimo sąlygų 37 punktas, tačiau Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatytas ribojimas nėra išskirtas į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subrangovo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją, nesiremiant jo pajėgumais. Pareiškėjo ribojimas buvo nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant argumentų, kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą. Perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus. Nepagrįstas subrangos ribojimas buvo nustatytas nurodant tiekėjams, kuriuos tiekėjus ar ūkio subjektų grupės partnerius, kaip subrangovus, pasitelkti draudžiama, nesant nustatyto draudžiamo susitarimo tarp Pirkime dalyvaujančių tiekėjų. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima spręsti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Apskritai nustatant pirkimo sąlygas, ūkio subjektų konkurencija yra jau iš dalies ribojama, kadangi kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atitikti tiekėjų ratą – nuo kiekvienos pirkimo sąlygos priklauso ūkio subjektų, galinčių dalyvauti pirkime, ratas. Šiuo atveju subrangovų pasitelkimo galimybes nepagrįstai apsprendė pareiškėjas, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais pagrindais.

4.2.                      UAB „Grinda“ pateikiama tiekėjų dalyvavimo viešajame pirkime logika kooperuojantis yra paremta negatyvia ir pesimistine rinkos dalyvių elgesio prognoze, jau pradiniame dalyvavimo viešajame pirkime etape paneigiant nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas negali savavališkai spręsti, kuris tiekėjų kooperacijos būdas jam priimtiniausias, ir jį įtvirtinti Pirkimo sąlygose, ribojant tiekėjams rinkos subjektų pasitelkimą kitomis formomis, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo. Ginčo sąlygomis yra neribojamas to paties subrangovo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose, tačiau tai nereiškia, kad subrangovas, žinodamas kelių tiekėjų kainų pasiūlymus, negalėtų jomis manipuliuoti ar jo ekonominis elgesys būtų paremtas mažesnių kainų siūlymu, siekiant dalyvauti įgyvendinant pirkimo objektą su bet kuriuo iš pasirinktų tiekėjų, tačiau šitoje sąlygos dalyje Bendrovė prieštaravimo neįžvelgia, tačiau ginčo sąlygos neapsaugo nuo sąžiningai konkurencijai prieštaraujančio elgesio, taigi yra iš esmės beprasmiškai ribojančios tiekėjų dalyvavimą Pirkime.

4.3.                      Remiantis UAB „Grinda“ interpretacija, prieitina prie išvados, kad vieni subjektai, būdami subrangovo vaidmenyje ir pateikę savarankiškus pasiūlymus, sudarys draudžiamus susitarimus, tačiau kiti subjektai, neteikdami savarankiško pasiūlymo, tokių susitarimų nesudarys. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių Pirkime tame pačiame subtiekėjo vaidmenyje, tačiau vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems jo nepateikus, traktavimas neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimų. Pirkimo sąlygų paskelbimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir teismų praktika bei kompetentingų institucijų pateikti išaiškinimai neleido įtvirtinti tokių ribojimų, kurie buvo įtvirtinti ginčo sąlygose, taigi tokie ribojimai buvo draudžiami.

4.4.                      Nors pareiškėjas skunde pateikė pavyzdžių dėl tiekėjų draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose, tačiau šio Pirkimo atveju jis nebuvo kompetentingas spręsti sąžiningos konkurencijos pažeidimus ir juos identifikuoti pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą. Tiekėjų, tarpusavyje sudariusių subrangos sutartis, dalyvavimas tame pačiame pirkime subrangos santykiuose, gali būti tik galimų slaptų susitarimų požymiu, tačiau ne savaime pačiu susitarimu ar konkurenciją ribojančio elgesio rezultatu, todėl dauguma Bendrovės teikiamų argumentų labiau yra grindžiami išankstine išvada, nukreipiančia į ginčo sąlygų pateisinimą, nenurodant įstatyme nustatyto ribojančios sąlygos pagrindo, taigi tokie argumentai nepagrindžia skundo pagrįstumo.

4.5.                      Agentūra pagrindė, kad nagrinėjama nuostata neapsaugo nuo sąžiningai konkurencijai prieštaraujančio elgesio, o iš esmės yra beprasmiškai ribojanti tiekėjų dalyvavimą Pirkime, todėl šiuo atveju negali būti jokios kalbos apie teisėtą tikslą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad jo siekiamų tikslų konkrečiame Pirkime nebuvo galima pasiekti be ginčijamos sąlygos. Aptariama Pirkimo sąlyga buvo ne tik netinkama tikslui pasiekti, tačiau dar ir nebūtina jam pasiekti, o tai reiškia, kad Bendrovė savo tikslą galėjo pasiekti nenustatydama reikalavimo, kuris ribotų tiekėjų konkurenciją. Teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymas ar Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nebūtų taikomos viešiesiems pirkimams statybos srityje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visuomenės interesas dėl pirkimo objekto realizavimo nepateisina neproporcingų ir konkurenciją ribojančių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, kadangi jis nėra viršesnis už viešą interesą užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

4.6.                      Vadovaujantis Taisyklių 463 punktu, įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Taisyklių 464 punkte nustatyta, kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už šio įstatymo ir kitų pirkimus reguliuojančių teisės aktų laikymąsi. Nepaisant Agentūros atliekamo Pirkimo dokumentų derinimo, būtent Bendrovė išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už Viešųjų pirkimų įstatymo laikymąsi.

4.7.                      Atsakovas vykdo ne tik galimų pažeidimų prevenciją, bet atlieka ir jų tyrimus. Įtariami pažeidimai, susiję su 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio projektais, tiriami ir nustatomi vadovaujantis Taisyklių 25 skirsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 patvirtintų 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) XV skyriuje nustatyta tvarka. Pažeidimus įtarti gali kiekvienas Agentūros darbuotojas pagal kompetenciją vykdydamas projektų sutarčių priežiūros ir kontrolės veiklas, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Informaciją apie įtariamą pažeidimą Agentūrai taip pat gali persiųsti Aplinkos ministerija, vadovaujančioji ar tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos ir trečiųjų šalių.

4.8.                      Agentūra 2022 m. rugpjūčio 16 d. gavo Valstybės kontrolės EX.20 pastebėjimą dėl kito projektų vykdytojo pirkime nustatytos analogiškos nuostatos. Valstybės kontrolė konstatavo, kad nagrinėjama pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitą tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris. Taip pat tuo pačiu pagrindu yra gautas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pavedimas pakartotinai peržiūrėti visus vykdytus pirkimus ir spręsti, ar nebuvo padaryta pažeidimų kituose iš Europos Sąjungos fondų finansuojamuose projektuose, nustatant minėtą ribojimą pirkimų sąlygose.

4.9.                      Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, vertinama, kad nors Agentūra vykdė išankstinę Pirkimo patikrą, tačiau gavusi Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl analogiškos kitos perkančiosios organizacijos atlikto pirkimo sąlygos, turėjo teisę ištirti įtariamą pažeidimą ir jį nustačiusi, privalėjo pritaikyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Aplinkybė, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, pažeidimų prevencijos tikslais tikrino Pirkimo dokumentus ir Pirkimo sutartį bei juos derino, UAB „Grinda“ neatleido nuo pareigos atsakyti už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi, ir, atitinkamai, neeliminavo Agentūros įgaliojimų atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą bei nustatyti pažeidimą.

4.10.                      Aplinkybė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė pažeidimo, nereiškia, jog minėta Pirkimo sąlyga per se (pati savaime) yra teisėta. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama ar perkančioji organizacija, vykdydama tam tikrą pirkimą ir numatydama pirkimo sąlygose ribojimą konkurso dalyviui, jeigu jis jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui, dalyvauti pirkime kaip kito dalyvio subrangovu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnyba 2022 m. rugsėjo 22 d. yra pateikusi vertinimo išvadą (pirkimo Nr. 396827), kurią atsakovas detaliau išdėstė atsiliepime, taip pat pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

4.11.                      Bendrovės argumentai dėl pažeidimo įtakos konkurencijai Pirkime ir Pirkimo rezultatams nebuvimo, dėl negalėjimo nustatyti finansinio poveikio rizikos, pažeidimo formalumo ir pateiktų pasiūlymų kiekio yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nustatytas Pirkimo dokumentų trūkumas lėmė neteisėtų, konkurenciją ribojančių sąlygų dėl subrangovų pasitelkimo, nustatymą, dėl to suinteresuoti tiekėjai galėjo nuspręsti neteikti pasiūlymų Pirkime, taigi jų nedalyvavimo faktas negali būti patikrintas dalyvavusių tiekėjų, pateiktų pasiūlymų kiekio ir panašiomis aplinkybėmis. Nusprendęs neteikti pasiūlymo, tiekėjas nebegali būti identifikuojamas Pirkime ir jo veiksmų, tokių kaip pretenzijų, užklausų ir pasiūlymo teikimas, poveikio Pirkimui nėra įmanoma nustatyti, kadangi atgrasytas tiekėjas pirkimo procedūrose nesudalyvauja, t. y. tiekėjas, atsisakęs dalyvauti Pirkimo procedūrose, negali tapti viešojo pirkimo teisinio santykio dalyviu, todėl pareiškėjo pateikiamos išvestinės aplinkybės dėl kitų tiekėjų dalyvavimo Pirkimo procedūrose nėra susijusios su konkurenciją ribojančio reikalavimo poveikio apimtimi ar daroma įtaka Pirkimo procedūroms bei neigiamų pasekmių masto neapibūdina, be to, neigiamų pasekmių poveikio nesumažina. Vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio bei pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės.

4.12.                      Nesutiktina su tuo, kad UAB „Grinda“ veiksmai, kuriais ji nurodė tiekėjams, kuriuos tiekėjus ar ūkio subjektų grupės partnerius, kaip subrangovus, pasitelkti draudžiama, nesant nustatyto draudžiamo susitarimo tarp Pirkime dalyvaujančių tiekėjų, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsižvelgiant į tai, yra klaidinga vertinti, jog toks pažeidimas laikytinas tik formaliu, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 konstatavo, jog kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to nėra galimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, jog perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.

4.13.                      Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jeigu nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Kita vertus, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus.

4.14.                      Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, buvo priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, Sprendimo turinys leido Bendrovei identifikuoti ir suprasti Sprendime nurodytų jos teisių ir pareigų apimtį, nustatyti įtakos sprendimui priimti turėjusias aplinkybes, argumentuotai nesutikti su Sprendimo motyvais ir visapusiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinio teismas 2023 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Grinda“ skundą atmetė.

6.       Aptaręs faktines bylos aplinkybes, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 463 punktu, įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Taisyklių 464 punkte yra nustatyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už šio įstatymo ir kitų pirkimus reguliuojančių teisės aktų laikymąsi. Įtariami pažeidimai, susiję su 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio projektais, tiriami ir nustatomi vadovaujantis Taisyklių 25 skirsnyje ir Administravimo taisyklių XV skyriuje nustatyta tvarka. Pagal minėtas nuostatas, pažeidimus įtarti gali kiekvienas Agentūros darbuotojas, pagal kompetenciją vykdydamas projektų sutarčių priežiūros ir kontrolės veiklas, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Informaciją apie įtariamą pažeidimą Agentūrai taip pat gali persiųsti Aplinkos ministerija, vadovaujančioji ar tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos ir trečiųjų šalių.

7.       Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Agentūroje 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas Valstybės kontrolės EX.20 pastebėjimas dėl kito projektų vykdytojo pirkime nustatytos analogiškos nuostatos. Valstybės kontrolė konstatavo, kad nagrinėjama pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitą tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris. Taip pat tuo pačiu pagrindu Agentūroje buvo gautas Finansų ministerijos pavedimas pakartotinai peržiūrėti visus vykdytus pirkimus ir spręsti, ar nebuvo padaryta pažeidimų kituose iš Europos Sąjungos fondų finansuojamuose projektuose, nustatant minėtą ribojimą pirkimų sąlygose.

8.       Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nors Agentūra vykdė išankstinę pareiškėjo Pirkimo patikrą, tačiau gavusi Valstybės kontrolės pastebėjimus dėl analogiškos kitos perkančiosios organizacijos atlikto pirkimo sąlygos ir Finansų ministerijos pavedimą pakartotinai peržiūrėti visus vykdytus pirkimus bei spręsti, ar nebuvo padaryta pažeidimų kituose iš Europos Sąjungos fondų finansuojamuose projektuose, nustatant minėtą ribojimą pirkimų sąlygose, turėjo teisę atlikti pakartotinį patikrinimą.

9.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 55 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnis nustato pagrindinius viešųjų pirkimų principus, kurių privaloma laikytis, atliekant pirkimo procedūras. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

10.       Teismas akcentavo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra pažymima, jog pagrindinis Bendrijos normų dėl viešųjų pirkimų tikslas yra užtikrinti neiškraipytą konkurenciją visose valstybėse narėse. Nors Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas pirkimų tikslas siejamas su reikalingų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimu, racionaliniai naudojant tam skirtas lėšas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio pareiškėjo keliamo reikalavimo, kadangi pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimo siekis yra užtikrinti konkurenciją.

11.       Remdamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 49 straipsnio nuostatomis, teismas sprendė, kad viešuosiuose pirkimuose, kaip ir privatiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, konkrečią sutartį gali vykdyti ūkio subjektų grupės (jungtinės veiklos, partnerystės ar kitos sutarties pagrindu veikiantys ūkio subjektai, sudedantys savo patirtį, finansus, faktinį darbų vykdymą ar kitus įnašus į bendrą veiklą ar projektą). Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnyje yra nustatyti aspektai, susiję su subtiekimo teisiniais santykiais viešųjų pirkimų procese. Teismas atkreipė dėmesį, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnis koreliuoja su to paties įstatymo 49 straipsniu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančiajai organizacijai draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą; perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti išviešinti subrangovus.

12.       Teismas pažymėjo, kad tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek nacionalinių teismų praktikoje laikoma, jog rėmimasis trečiųjų asmenų pajėgumais yra fundamentali pirkimo dalyvių teisė ir ji gali būti realizuojama visais teisėtais būdais, nepriklausomai nuo pasirinktos teisinės formos (teisinių santykių, kuriais grindžiamas rėmimasis pajėgumais), todėl tai reiškia, jog perkančiajai organizacijai draudžiama riboti subrangą, t. y. negalima riboti subrangos nei apimties atžvilgiu, nei subjektų skaičiumi. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai tiekėjai piktnaudžiauja nustatytu teisiniu reguliavimu ir dirbtinai įrodinėja savo kvalifikacijos reikalavimų atitiktį, sudarydami susitarimus su kitais ūkio subjektais tik dėl dalyvavimo pirkime, jo laimėjimo, o vėliau nurodyti ūkio subjektai apskritai jokia forma nedalyvauja vykdant sutartį bei faktiškai nesuteikia jokių pajėgumų. Atsižvelgdamas į tai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime byloje Borta, C-298/15 suformavo praktiką, kad subrangos ribojimas gali būti pateisinamas, tik jeigu juo siekiama teisėto tikslo, jis atitinka proporcingumo principą ir jei jo taikymo būtinumą perkančioji organizacija gali pagrįsti, atsižvelgiant į sutartyje apibrėžtą ekonominės veiklos sektorių, darbų pobūdį ir subrangovų kvalifikaciją, o taip pat remiamasi išimtinėmis aplinkybėmis į tikslą, susijusį su smulkių ir vidutinių įmonių skatinimu dalyvauti viešajame pirkime verčiau kaip dalyviams, pateikiantiems bendrą pasiūlymą, o ne kaip subrangovams, t. y. būtina įvertinti kiekvieną atvejį atskirai. Teismas akcentavo, kad vis dėlto šie, kaip ir bet kurie viešųjų pirkimų ribojimai, aiškinami siaurai ir turi būti pateisinami pirkimo objekto specifika.

13.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-690/2018 pažymėjo, jog dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se (patys savaime) nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš konkurso.

14.       Teismo vertinimu, Pirkimo atveju Pirkimo dokumentuose nėra pagrįsta, kodėl buvo nustatytas draudimas tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju. Pareiškėjas savo paaiškinimuose taip pat neįrodė nustatyto subrangos ribojimo būtinumo ir proporcingumo.

15.       Teismas akcentavo, kad Agentūra, siekdama tinkamai įvertinti analogiško kito įtariamo pažeidimo aplinkybes, su 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. APVA-7010 „Dėl pirkimo dokumentų nuostatų įvertinimo“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir prašė įvertinti, ar perkančioji organizacija, vykdydama tam tikrą pirkimą ir numatydama pirkimo sąlygose ribojimą konkurso dalyviui, jeigu jis jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris tam pačiam pirkimui, dalyvauti pirkime kaip kito dalyvio subrangovu, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Ši institucija 2022 m. rugsėjo 22 d. pateikė vertinimo išvadą Nr. 4S-849, kurioje, be kita ko, nurodė, kad, jos nuomone, Pirkimo sąlygose nustatytu reikalavimu yra ribojamas subrangos pasitelkimas; pirma, ribojama tiekėjų teisė pasitelkti subrangovus atitikti kvalifikacinius reikalavimus, antra, subrangos pasitelkimas yra ribojamas Pirkimo sutarties vykdymo etape.

16.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, dviejų savarankiškus pasiūlymus pateikusių tiekėjų, kurie pasiūlymuose vienas kitą pasitelkė kaip subrangovus, veiksmai per se (patys savaime) nėra neteisėti, todėl, nenustačius kitų aplinkybių, negali būti atskirai sankcionuojami, t. y. pripažinti kaip alternatyvių ar papildomų pasiūlymų pateikimas (ar draudžiamo susitarimo sudarymas) ir dėl to pašalinti iš konkurso.

17.       Teismas padarė išvadą, kad tiekėjas, pateikęs pasiūlymą savarankiškai ar pirkime dalyvaujantis jungtinės veiklos pagrindu, gali būti kitos įmonės, pateikusios pasiūlymą tame pačiame pirkime, subtiekėju, išskyrus atvejus, kai turima pagrįstų įrodymų, kad toks ūkio subjektų elgesys turėtų būti kvalifikuojamas kaip draudžiamas susitarimas. Teismas konstatavo, kad reikalavimu ribojamas tiekėjų dalyvavimas Pirkime, kadangi tiekėjas, kuris sutinka Pirkime dalyvauti subrangovo teisėmis, negali teikti pasiūlymo savarankiškai arba kaip ūkio subjektų grupės narys. Reikalavimo nustatymas Pirkimo dokumentuose yra neteisėtas, kadangi apriboja tiekėjų pasirinkimo galimybes dalyvauti Pirkime tiek savarankiškai, tiek ir subrangovo teisėmis. Tokia Pirkimo dokumentų sąlyga turi būti vertinama kaip ydinga ir konkurencijos užtikrinimo prasme. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė UAB „Grinda“ argumentus, kad Pirkimo dokumentuose nebuvo ribojama pasitelkti subrangovus sutarties vykdymo metu, kadangi, kaip ir konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba, tai, kad Pirkimo sąlygų 37 punktas leidžia tiekėjams remtis kitų subjektų pajėgumais, tačiau Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatytas reikalavimas riboja subrangovų pasitelkimą, o tai lemia, jog Pirkimo sąlygos prieštarauja viena kitai, yra dviprasmiškos, neaiškios bei ribojančios tiekėjų pasirinkimą.

18.       Įvertinęs byloje patektus įrodymus, teismas konstatavo, kad Bendrovė, nustatydama Pirkimo sąlygose minėtą ribojimą, nepagrįstai apsprendė subrangovų pasitelkimo galimybes, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais pagrindais. Minėtas reikalavimas yra susijęs ir su konkurencijos užtikrinimu viešajame pirkime bei siekiu užtikrinti racionalų lėšų naudojimą. Pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatytas reikalavimas tam užkerta kelią.

19.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 konstatavo, jog kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to nėra galimi atvejai, kad nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, jog perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nustatytą pažeidimą laikyti mažareikšmiu ir formaliu, kuriam neturėtų būti taikoma finansinė korekcija.

20.       Įvertinęs Sprendimo turinį ir atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentų 55 punkte nustatydamas reikalavimą „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 49 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktas aplinkybes ir argumentus, teismas padarė išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, o sankcijos UAB „Grinda“ buvo pritaikytos pagrįstai.

21.       Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas praktika, teismas sprendė, kad kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.

22.       Atmetęs UAB „Grinda“ skundą, teismas netenkino ir Bendrovės prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo.

 

 

 

III.

 

23.        Pareiškėjas UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai – bei Bendrovei iš Agentūros priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

24.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus ir buvo priimtas nesant tam objektyvaus pagrindo. Toks sprendimas akivaizdžiai nukrypsta nuo bet tokio pobūdžio sankcijų taikymo esmės ir jomis siekiamų tikslų, tuo labiau, kad pažeidimas buvo nustatytas ir finansinė korekcija buvo pritaikyta neatsižvelgiant į atsakovo ir kitų atsakingų institucijų iki tol buvusią nuoseklią poziciją dėl tokios kaip Pirkimo sąlygų 55 punkte įtvirtintos nuostatos teisėtumo bei atitikimo viešųjų pirkimų reguliavimui. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali pažeisti teisėtų lūkesčių principo, pagal kurį Bendrovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad institucijos pozicija dėl Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostatos nepasikeis ir toliau išliks vieninga. Nesant pareiškėjo kaltės ir jokio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, pažeidimas pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013 negalėjo būti konstatuotas, o finansinė korekcija negalėjo būti taikoma.

25.       UAB „Grinda“ savo poziciją grindžia šiais argumentais:

25.1.                      Teismas padarė šiurkščius procesinius pažeidimus ir taip apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Kadangi dėl Teismo procesinių pažeidimų buvo neteisingai išnagrinėta byla, egzistuoja būtinybė panaikinti neteisėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Šiurkščius procesinius pažeidimus lemia šios aplinkybės:

25.1.1.                      Teismas paviršutiniškai ištyrė bylos medžiagą ir nepagrįstai savo poziciją grindė atsakovo atsiliepime paminėtais, tačiau į bylą nė vienos šalies nepateiktais ir viešai neprieinamais dokumentais – Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos raštais. Šių dokumentų pagrindu darydamas atitinkamas išvadas, teismas iš tiesų vadovavosi tik Agentūros pateikta šių dokumentų interpretacija ir pats tiesiogiai jų neištyrė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalys. Taip teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei apribojo UAB „Grinda“ teisę į teisminę gynybą. Be to, būtent Agentūra yra atsakinga už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų viešojo pirkimo konkursų priežiūrą ir kontrolę, viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimų nustatymą bei finansinių korekcijų taikymą, todėl būtent atsakovas priima sprendimus ir būtent jis turi vertinti, ar buvo pažeidimas ir ar yra pagrindas skirti finansinę korekciją, todėl jokie kitų institucijų pavedimai jam neturi privalomos galios priimant tokio pobūdžio sprendimus. Tokiais pavedimais Agentūra negali grįsti savo kompetencijos ir atsakomybės ribose priimtų sprendimų.

25.1.2.                      Teismas nevertino iš esmės jokių pareiškėjo skunde išsamiai paaiškintų aplinkybių, pateiktų įrodymų ir teisinių argumentų, o sprendimą argumentavo atsižvelgdamas tik į atsakovo poziciją ir ją vietomis netgi pažodžiui atkartodamas, o tai reiškia, kad teisme nebuvo nustatytos, ištirtos ir įvertintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Pareiškėjas pagrindė, kad jis nepažeidė nei Europos Sąjungos, nei nacionalinio viešųjų pirkimų reguliavimo, nėra Bendrovės kaltės dėl pažeidimo, net jeigu jis ir būtų konstatuotas, net ir pripažinus, kad pažeidimas buvo padarytas, jis turėtų būti laikomas formaliu ir nesukeliančiu jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, tačiau nei vienas iš UAB „Grinda“ argumentų teismo nebuvo tinkamai išanalizuotas ir įvertintas. Teismo cituojama teismų praktika jo neatleidžia nuo pareigos bent jau paminėti kitus argumentus ir pagrįsti savo nesutikimą su jais.

25.2.                      Teismas nepagrįstai sutapatino pažeidimą viešųjų pirkimų prasme ir pažeidimą Taisyklių bei Reglamento Nr. 1303/2013 prasme, todėl koncentravosi tik į pažeidimo viešųjų pirkimų prasme vertinimą ir nepagrįstai nevertino kitų sąlygų, be kurių negali būti konstatuojamas pažeidimas pagal minėtus teisės aktus. Jeigu teismas būtų tinkamai nustatęs pažeidimo pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėtį, jis būtų vertinęs ir kitas dvi sąlygas, t. y. kaltę ir poveikį Europos Sąjungos biudžetui. To nepadaręs, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, konstatuodamas pažeidimą nesant jo sudėties.

25.2.1.                      Teismas neteisingai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas ir apskritai nevertino galimybės, jog nustatytas subrangos ribojimas gali būti pagrįstas.

Viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą teismas konstatavo remdamasis išimtinai tuo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, perkančiosioms organizacijoms yra draudžiama riboti subrangą, tačiau neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo skunde išsamiai atskleistų argumentų, paneigiančių pažeidimo egzistavimą. UAB „Grinda“ įrodė visas sąlygas dėl subrangos ribojimo (jeigu toks būtų pripažintas) pateisinamumo, t. y. Pirkimo sąlygų 55 punktu siekiama teisėto tikslo, Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata yra tinkama ir proporcinga priemonė tikslui pasiekti, Pirkimo nuostata buvo nustatyta atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus specifiką. Teismas šių Bendrovės argumentų ir įrodymų nevertino, tiesiog konstatuodamas, kad šios aplinkybės tariamai buvo neįrodytos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas, nors ir pripažino galimybę riboti subrangą, tačiau jos taikymo šiuo atveju nevertino ir dėl to argumentų nepateikė.

25.2.2.                      Teismas nepagrįstai iš viso nevertino pareiškėjo kaltės, kaip vienos iš privalomų pažeidimo pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013 sąlygų, ir todėl nenustatė, kad ji neegzistuoja. Jeigu tą teismas būtų padaręs, jis neabejotinai būtų nustatęs, kad netgi esant formaliam viešųjų pirkimų reguliavimo ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimui, toks pažeidimas turėtų būti laikomas kaip padarytas ne dėl UAB „Grinda“ veiksmų ar neveikimo – pažeidimas būtų nulemtas atsakovo veiksmų, t. y. šiuo atveju nebūtų pareiškėjo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje savo esme panašiose bylose šis požymis yra siejamas su perkančiosios organizacijos kalte, t. y. yra vertinama, ar pažeidimas yra padarytas turint motyvą ir tikslą, ar visgi pažeidimas yra tik atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas. Pareiškėjas buvo suklaidintas Agentūros bei kitų viešųjų pirkimų priežiūrą atliekančių institucijų dėl ilgametės jų praktikos, kai tokia kaip Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata buvo ne tik laikoma teisėta, bet dar ir skatinama naudoti, siekiant užkirsti kelią konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymui. Aplinkybė, kad jau po Pirkimo sutarties sudarymo ir netgi po jos įvykdymo atsakovas ir Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo aktyviau formuoti kitokią poziciją ir tokią sąlygą laikyti pažeidimu, negali lemti pažeidimo atgaline tvarka nustatymo. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidžia Bendrovės teisėtų lūkesčių principą ir sukelia nuostolius, t. y. finansinės korekcijos dalį UAB „Grinda“ turės finansuoti savo pinigais, nors tam biudžete nebuvo numatyta laisvų lėšų. Jeigu pareiškėjas būtų žinojęs apie galimą Pirkimo sąlygų 55 punkto neatitiktį viešųjų pirkimų reguliavimui, jis neabejotinai būtų panaikinęs šią sąlygą dar prieš skelbdamas apie Pirkimą arba būtų nesudaręs Pirkimo sutarties ir skelbęs naują pirkimą patikslintomis sąlygomis, tačiau retrospektyviai vertinant pažeidimą, Bendrovė to padaryti jau neturėjo galimybės.

25.2.3.                      Teismas nepagrįstai iš viso nevertino žalos Europos Sąjungos biudžetui padarymo, kaip vienos iš privalomų pažeidimo pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013 sąlygų, ir todėl nenustatė, kad ji neegzistuoja. Teismas neįvertino jokių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių žalos Europos Sąjungos biudžetui ir kartu pažeidimo pagal minėtus teisės aktus sudėties nebuvimą. Jeigu Teismas būtų vertinęs visas pažeidimui pagal Taisykles ir Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti reikalingas sąlygas, jis neabejotinai būtų nustatęs, kad net egzistuojant formaliam viešųjų pirkimų reguliavimo ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimui, bet kuriuo atveju nebūtų pagrindo konstatuoti pažeidimo minėtų teisės aktų prasme, kadangi nebuvo sukelta žala Europos Sąjungos biudžetui. Ne kiekvienu atveju esant nukrypimui nuo teisinio reguliavimo būtina konstatuoti pažeidimą, o nustačius net ir formalų pažeidimą – taikyti finansinę korekciją; kiekvieną kartą turi būti vertinamas tiek pažeidimo pobūdis, tiek ir faktinis pažeidimo poveikis. Pažeidimo formalumą ir žalos Europos Sąjungos biudžetui nebuvimą patvirtina tai, kad: 1) Pirkime dalyvavo šeši tiekėjai; 2) nė vienas iš Pirkime dalyvavusių tiekėjų nesikreipė į Bendrovę dėl to, kad Pirkimo sąlyga riboja sąžiningą konkurencija ar tiekėjo galimybę pasitelkti subtiekėją vykdant Pirkimo sutartį; į pareiškėją nesikreipė ir kiti potencialūs tiekėjai, nors tikrai turėjo visas galimybes tai padaryti; 3) Pirkime buvo užtikrintas racionalus lėšų naudojimas, visi, išskyrus vieno tiekėjo, gauti kainų pasiūlymai atitiko Bendrovės nustatytą biudžetą, tiekėjų pasiūlytos kainos buvo viena kitai artimos, o tai reiškia jų atitikimą rinkos kainoms; 4) dėl Pirkimo nuostatos nebuvo atmestas nei vieno tiekėjo pasiūlymas; 5) Pirkimas yra supaprastintas, todėl jis nesukėlė ir negalėjo sukelti didelio tarptautinio susidomėjimo; 6) Pirkime buvo užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija ir užkirstas kelias draudžiamų susitarimų sudarymui.

26.       Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo pareiškėjo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Agentūra savo poziciją iš esmės grindžia šiais argumentais:

27.1.                      Nėra aišku, kuo vadovaudamasi, Bendrovė nustatė, kad subrangos ribojimas buvo leistina apimtimi. UAB „Grinda“, nustatydama Pirkimo sąlygų 55 punkto reikalavimą, apribojo dalyvių galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, todėl apribojo potencialių dalyvių konkurenciją, nes šiuo atveju negalima daryti išvados, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti kaip savarankiškai, taip ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčijama Pirkimo nuostata yra pateisinama, kadangi ja buvo siekiama teisėto tikslo ir ji atitinka proporcingumo principą. Šiuo atveju buvo neribojamas to paties subrangovo dalyvavimas kelių tiekėjų pasiūlymuose, tačiau tai nereiškia, kad subrangovas, žinodamas kelių tiekėjų kainų pasiūlymus, negalėtų jomis manipuliuoti ar jo ekonominis elgesys būtų paremtas mažesnių kainų siūlymu, siekiant dalyvauti įgyvendinant pirkimo objektą su bet kuriuo iš pasirinktų tiekėjų. Ginčijama Pirkimo sąlyga neapsaugo nuo sąžiningai konkurencijai prieštaraujančio elgesio, taigi yra iš esmės beprasmiškai ribojanti tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Remiantis Bendrovės interpretacija, prieitina prie išvados, kad vieni subjektai, būdami subrangovo vaidmenyje ir pateikę savarankiškus pasiūlymus, sudarys draudžiamus susitarimus, tačiau kiti subjektai, neteikdami savarankiško pasiūlymo, tokių susitarimų nesudarys. Toks nelygiavertis tokių pačių subjektų, dalyvaujančių Pirkime tame pačiame subtiekėjo vaidmenyje, tačiau vieniems pateikus savarankišką pasiūlymą, kitiems jo nepateikus, traktavimas neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų reikalavimų.

27.2.                      Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata neatitinka proporcingumo principo. Agentūra pagrindė, kad Pirkimo sąlygų 55 punkto nuostata neapsaugo nuo sąžiningai konkurencijai prieštaraujančio elgesio, o iš esmės yra beprasmiškai ribojanti tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo siekiamų tikslų konkrečiame Pirkime nebuvo galima pasiekti be minėtos sąlygos. Aptariama Pirkimo sąlyga buvo ne tik netinkama tikslui pasiekti, bet dar ir nebūtina jam pasiekti, o tai reiškia, kad Bendrovė savo tikslą galėjo pasiekti nenustatydama reikalavimo, kuris ribotų tiekėjų konkurenciją.

27.3.                      UAB „Grinda“ teiginiai, kad ginčijama Pirkimo nuostata buvo nustatyta atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus specifiką, turėtų būti vertinami kritiškai. Jokiuose teisės aktuose ar teismų praktikoje nėra nustatyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos viešiesiems pirkimams statybos srityje. Pagal kasacinio teismo praktiką, pripažįstama, kad visuomenės interesas dėl pirkimo objekto realizavimo nepateisina neproporcingų ir konkurenciją ribojančių kvalifikacinių reikalavimų nustatymo, kadangi jis nėra viršesnis už viešą interesą užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

27.4.                      Pirkimo sąlygų 55 punkte nustatytas ribojimas nėra išskirtas į ribojimą remtis kito ūkio subjekto pajėgumais subrangovo vaidmenyje ar ribojimą pasitelkti subtiekėją nesiremiant jo pajėgumais. Ginčijamas ribojimas yra nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant jokių argumentų, kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą.

27.5.                      Agentūra, nustatydama pažeidimą, be kita ko, vadovavosi ne tik nurodytomis teisės nuostatomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  e3K-3-112-690/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1482-331/2023, Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 13 d. išaiškinimu ir 2022 m. rugsėjo 22 d. vertinimo išvada, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, kad Agentūra negalėjo konstatuoti pažeidimo ir Bendrovei pritaikyti finansinės korekcijos.

27.6.                      Vadovaujantis Taisyklių 463 punktu, įgyvendinančioji institucija (Agentūra), atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra yra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Taisyklių 464 punkte yra nustatyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reguliuojančių teisės aktų laikymąsi. Nepaisant Agentūros atliekamo Pirkimo dokumentų derinimo, būtent Bendrovė išlieka subjektu, kuris yra atsakingas už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi. Agentūra vykdo ne tik galimų pažeidimų prevenciją, bet atlieka ir jų tyrimus. Įtariami pažeidimai, susiję su 2014–2020 metų finansavimo laikotarpio projektais, tiriami ir nustatomi vadovaujantis Taisyklių 25 skirsnyje ir Administravimo taisyklių XV skyriuje nustatyta tvarka.

27.7.                      Pažeidimus įtarti gali kiekvienas Agentūros darbuotojas, pagal kompetenciją vykdydamas projektų sutarčių priežiūros ir kontrolės veiklas, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Informaciją apie įtariamą pažeidimą Agentūrai taip pat gali persiųsti Aplinkos ministerija, vadovaujančioji ar tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos ir trečiųjų šalių.

27.8.                      Pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti. Tai, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, pažeidimų prevencijos tikslais tikrino Pirkimo dokumentus ir Pirkimo sutartį bei juos derino, neatleido UAB „Grinda“ nuo pareigos atsakyti už Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų laikymąsi, ir, atitinkamai, neeliminavo Agentūros įgaliojimų atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą bei nustatyti pažeidimą. Taip pat ir kita aplinkybė – tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė pažeidimo, nepatvirtina, jog minėta Pirkimo sąlyga per se (pati savaime) yra teisėta. Negalima pateisinti pareiškėjo padarytą pažeidimą tik tuo, kad jis nebuvo nustatytas pradinėje stadijoje, kadangi, vadovaujantis bendruoju teisės principu, iš neteisės negali kilti teisė.

27.9.                      UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad teismo sprendimas buvo priimtas remiantis vien Valstybės kontrolės ir Finansų ministerijos raštais, kurie nėra viešai prieinami, tačiau pareiškėjas neteisingai interpretuoja šiuos faktus ir nepagrįstai teikia ypatingą reikšmę šiems dokumentams. 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo gautas Valstybės kontrolės EX.20 pastebėjimas dėl kito projektų vykdytojo pirkime nustatytos analogiškos nuostatos. Valstybės kontrolė konstatavo, kad nagrinėjama pirkimo sąlyga nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitą tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris. Reaguodama į šią informaciją, Agentūra atitinkamai vertino ir kitų projektų vykdytojų atliktus viešuosius pirkimus, taip pat ir Bendrovės. Šis Valstybės kontrolės pastebėjimas dėl nuostatos, ribojančios subrangą, yra pateiktas viešai prieinamoje Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje.

27.10.                      Yra gautas Finansų ministerijos pavedimas pakartotinai peržiūrėti visus vykdytus pirkimus ir spręsti, ar nebuvo padaryta pažeidimų kituose iš Europos Sąjungos fondų finansuojamuose projektuose, nustatant minėtą ribojimą pirkimų sąlygose, todėl apeliantas negali būti užtikrintas, teigdamas, kad visi kiti jos įvykdyti viešieji pirkimai ginčijamos sąlygos prasme yra atlikti teisingai. Siekdama išsklaidyti pareiškėjo abejones dėl minimų raštų buvimo, Agentūra juos prideda.

27.11.                      Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas ir absoliutumas reiškia, kad vien šių principų pažeidimas lemia pareiškėjo veiksmų neteisėtumą. Tokį vertinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su Bendrovės nuomone dėl jai taikytinos finansinės pataisos nepagrįstumo. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad pažeidimas buvo formalus ir neturėjo jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, kadangi dėl padaryto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo buvo ribojama tiekėjų konkurencija. Parinkta poveikio priemonė ir jos mastas yra proporcingas padarytam pažeidimui bei yra tinkama tam, kad būtų atkurta padėtis, kai visos Europos Sąjungos finansavimui gauti deklaruotos išlaidos yra teisėtos. Šiuo atveju išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pataisas sumažinti ar jų apskritai netaikyti, nėra.

27.12.                      Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių bei matomų neigiamų padarinių. Kita vertus, net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Panašaus požiūrio laikosi ir Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus. Iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reguliuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų.

27.13.                      Teismas savarankiškai taiko teisę, todėl jis neturi pareigos vadovautis ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika. Sprendimus turi priimti ir konkrečias teisės normas taikyti vadovaudamasis savo nuožiūra, todėl negalima sutikti su Bendrovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę ir neatliko savo pareigos visapusiškai ištirti bylai svarbias aplinkybes vien dėl to, kad teismas nesivadovavo jos nurodytomis teisės normomis ir teiginiais. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas visapusiškai bei objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

27.14.                      Konstatavus, kad Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo UAB „Grinda“ iš Agentūros priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

28.       Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Agentūros sprendimo, kuriame buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalies bei 88 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir už tai Bendrovei buvo pritaikyta finansinė korekcija, teisėtumo bei pagrįstumo.

29.       Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad

Agentūroje 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo užregistruotas „Įtarimas apie pažeidimą“ dėl projekto 05.1.1-APVA-R-007-01-0002 „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ apimtyje pareiškėjo vykdyto supaprastinto Pirkimo. Atsakovas atlikto Pirkimo dokumentų ir procedūrų patikrą, kurios metu nustatė, kad Pirkimo dokumentų 55 punkte įtvirtinta nuostata: „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“ nepagrįstai riboja tiekėjų galimybę teikiant pasiūlymą sutarties vykdymui pasitelkti ir pasiūlyme subrangovais nurodyti kitą tiekėją arba jungtinės veiklos partnerį, kuris tam pačiam Pirkimui jau pateikė pasiūlymą kaip pavienis dalyvis arba kaip jungtinės veiklos partneris. Agentūra su 2022 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. APVA-8798 „Dėl įtariamų pažeidimų“ pareiškėjui išsiuntė Agentūros sprendimo dėl pažeidimo projektą su nustatyto pažeidimo vertinimu bei nurodytu taikytinu finansinės pataisos dydžiu (5 procentai) ir pasiūlė per 7  dienas pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimų, susijusių su nustatytu pažeidimu, kurių UAB „Grinda“ dar nebuvo pateikusi. Bendrovė 2022 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 22-ID-(182.2) atsakovui pateikė atsakymą, kad su Agentūros sprendimo dėl pažeidimo projektu nesutinka, ir išdėstė savo argumentus. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus ir įvertinęs pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teismų praktiką bei Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus, 2023 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT04 ir vadovaudamasis Gairėmis, Bendrovei pritaikė 5 procentų Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę korekciją.

30.       Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, jis savo poziciją grindžia aplinkybe, kad buvo suklaidintas atsakovo veiksmų, kadangi pirmojo patikrinimo metu pažeidimas nebuvo nustatytas, o vėliau Agentūros pozicija pasikeitė. Be to, jis taip pat buvo suklaidintas atsakovo veiksmų kituose viešuosiuose pirkimuose bei Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų, tikrinant viešojo pirkimo dokumentus kituose Bendrovės vykdytuose pirkimuose. UAB „Grinda“ nuomone, Pirkimo nuostata, dėl kurios kilo ginčas, negali būti laikoma ribojančia subrangą, o jeigu nuostata ir būtų laikoma ribojančia subrangą, tai toks ribojimas būtų laikomas pateisinamu dėl siekio išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų, net ir nustačius formalų pažeidimą, toks pažeidimas bet kuriuo atveju neatitiktų pažeidimo sąvokos dėl savo mažareikšmiškumo. Be to, neegzistuoja nė viena būtina sąlyga konstatuoti pažeidimą: nėra Bendrovės kaltės, nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui, taip pat neegzistuoja ir pats viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas.

31.       Įvertinęs Sprendimo turinį ir atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus bei teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Pirkimo dokumentų 55 punkte nustatydamas reikalavimą „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 49 straipsnio 1 dalies bei 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, o sankcijos UAB „Grinda“ buvo pritaikytos pagrįstai. UAB „Grinda“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, o jo skundą tenkinti.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymą bei ginčų sprendimo tvarką, viešųjų pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę nustato Viešųjų pirkimų įstatymas, kurio tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatyme  ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnyje yra įtvirtinta, kad perkančioji organizacija turi reikalauti, jog dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti.

33.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

34.       Kaip jau minėta, Sprendime Agentūra padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, Pirkimo dokumentų 55 punkte nustatydama reikalavimą „Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 49 straipsnio 1 dalies bei 88 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tokiai atsakovo padarytai išvadai pagrįstai pritarė.

35.       Akcentuotina, kad pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekis yra užtikrinti didžiausią konkurenciją rinkoje bei visiems tiekėjams sudaryti vienodas galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o Pirkimo dokumentų 55 punkte nustatytas reikalavimas tam užkerta kelią. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant pirkimo sąlygas, ūkio subjektų konkurencija jau yra ribojama, kadangi kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atlikti tiekėjų ratą. Pirkimo sąlygose nustatydama aptariamą ribojimą, Bendrovė nepagrįstai apsprendė subrangovų pasitelkimo galimybes, nors tai yra tiekėjų diskrecija, kuri negali būti ribojama kitais nei Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytais pagrindais.

36.       Įvertinusi UAB „Grinda“ argumentus bei pirkimo dokumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad juose nėra pagrįsta, kodėl buvo nustatytas draudimas tiekėjui, pateikusiam pasiūlymą savarankiškai, būti kito tiekėjo subtiekėju. Pareiškėjo ribojimas buvo nustatytas absoliučia jo prasme, ribojimo jokiais aspektais nediferencijuojant, nenurodant argumentų kaip trečiųjų asmenų bendradarbiavimas gali paveikti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją ir konkretaus Pirkimo procedūrų skaidrumą; Bendrovė neįrodė nustatyto subrangos ribojimo būtinumo ir proporcingumo. Nors tam tikri subrangos ribojimai galėtų būti galimi dėl siekio išvengti konkurenciją ribojančių susitarimų, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo pakankamas pagrindas iš anksto, neturint jokių pagrįstų įrodymų, Pirkimo dokumentuose nustatyti aptartą ribojimą. Dėl šio ribojimo nustatymo buvo apribota potencialių dalyvių konkurencija, nes šiuo atveju negalima laikyti, kad visiems tiekėjams buvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti Pirkime, kadangi tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti tiek savarankiškai, tiek ir būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė buvo eliminuota. UAB „Grinda“ nepateikė objektyvių duomenų, kad jos siekiamų tikslų konkrečiame Pirkime nebuvo galima pasiekti be ginčijamos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga riboti subrangą, teikiant pasiūlymus dalyvauti pirkime ir taip siekiant išvengti draudžiamų susitarimų.

37.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. A-3 taip pat yra konstatuota, jog kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas turi būti laikomas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą tokius organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nėra galimi atvejai, jog nustatytas viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuojamas kaip neesminis, o perkančiosios organizacijos veiksmai pripažinti teisėtais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nustatytą pažeidimą laikyti tik mažareikšmiu ir formaliu bei finansinės korekcijos netaikyti.

38.       Akcentuotina, kad nesilaikydamas viešųjų pirkimų reikalavimų, ūkio subjektas daro pažeidimą, kurio pasekmė – nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gauta nauda. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 išaiškino, jog finansinei korekcijai taikyti ir nepagrįstai gautai naudai išieškoti pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 bei Reglamentą Nr.  2988/95 nėra reikalaujama nustatyti (įrodyti) ūkio subjekto kaltę (tyčią ar aplaidumą), darant viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgusi į tai, perkančiosios organizacijos kaltė šiuo atveju neturėtų būti vertinama.

39.       Pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 kvalifikavimui Europos Sąjungos Teisingumo Teismas neteikia reikšmės tokioms aplinkybėms, kurios yra susijusios su viešojo pirkimo procedūros atitiktimi nacionalinei teisei ar ją aiškinančiai praktikai, tokios aplinkybės gali tik turėti įtakos finansinio koregavimo apimčiai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neteikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuoto nacionalinio teisinio reguliavimo bei tuo metu buvusios viešųjų pirkimų praktikos ir institucijų pozicijos šiuo klausimu, kaip negalinčių daryti įtakos pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatavimui. Šios aplinkybės turi būti svarstomos, sprendžiant dėl finansinio koregavimo apimties.

40.       UAB „Grinda“ teigia, kad atsakovas atliko išankstinį Pirkimo dokumentų patikrinimą ir pretenzijų, pastabų ar komentarų neturėjo, todėl pareiškėją suklaidino. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į prieš tai nurodytus motyvus, pagal analogiją spręstinas klausimas ir dėl valstybės institucijų, įskaitant įgyvendinančiosios institucijos, veiksmų perkančiajai organizacijai vykdant viešuosius pirkimus, kurių rezultatas finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų. Tai reiškia, kad turi būti pripažįstama, jog aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija pritarė pirkimo sąlygoms, pati savaime nedaro įtakos pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalį, pripažinimui, tačiau gali daryti poveikį finansinės korekcijos dydžiui.

41.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog aplinkybė, kad įgyvendinančioji institucija pastabų dėl viešojo pirkimo rezultatų ir pasirašytos rangos sutarties neturėjo, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo atsakomybės už padarytus viešojo pirkimo pažeidimus. Minėta aplinkybė niekaip neriboja įgyvendinančiosios institucijos teisės atlikti pažeidimo tyrimą, kuris yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra, ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinoms netinkamomis finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-398-492/2016). Pažymėtina, kad pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). 

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrindama pirkimą, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, įgaliotoji institucija turi pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir nuodugniai jį atlikti, tačiau vertinant, be kita ko, tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga tinkamai suforminti pirkimo sąlygas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis pagrindų išvadai, jog viešojo paslaugų pirkimo taisyklių pažeidimas kyla iš įgyvendinančiosios institucijos veiksmų, nebuvo nustatyta. Aplinkybių, kurios leistų teigti, kad pažeidimas buvo padarytas kitų valstybės institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Finansų ministerijos) veiksmais, šioje byloje taip pat nebuvo nustatyta. Įvertinus tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas būtent Bendrovės veiksmais.

43.       Aiškinant pažeidimo pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 sudėties elementą, kuris yra susijęs su padarytu faktiniu ar galimu finansiniu poveikiu Europos Sąjungos biudžetui, pažymėtinos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatos, pagal kurias pažeidimas yra tik tada, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Atsižvelgiant į tai, tokį pažeidimą reikia laikyti pažeidimu, jeigu jis gali turėti poveikio biudžetui, tačiau nėra reikalaujama įrodyti konkretaus finansinio poveikio. Kaip yra ne kartą konstatuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C‑406/14, 44–45 p., 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo Compania Naţională de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C‑408/16, 60–61 p.).

44.       Pažymėtina, kad vien pažeidimo nustatymo faktas nėra pakankamas pagrindas pažeidimui pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 konstatuoti, jeigu dėl pažeidimo negalėjo būti finansinio poveikio Europos Sąjungos biudžetui, taip pat reikia įvertinti tai, ar, atsižvelgiant į viešojo pirkimo aplinkybes, negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-441-525/2022, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022). Taigi net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018). Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2709-438/2021).

45.       Teisėjų kolegijos nuomone, negalima atmesti galimybės, kad subrangos apribojimas galėjo turėti poveikį Europos Sąjungos biudžetui. Pagrįstai galima manyti, kad nesant apribojimo, potencialūs ar esami konkurso dalyviai būtų galėję pasitelkti subrangovus. Dėl šio apribojimo kilo konkurencijos pusiausvyros pažeidimo rizika, kurios nesant, pasiūlymų galėjo būti pateikta daugiau, juose galėjo būti nurodytos mažesnės kainos ar tai galėjo lemti kitokius pasiūlymus. Taigi, Bendrovė Pirkimo sąlygų 55 punkte apribojusi subrangą, pažeidė viešųjų pirkimų reikalavimus, dėl kurių galėjo kilti finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui.

46.        Pažymėtina, kad kaip yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, kadangi nesuvaržyta tiekėjų konkurencija yra iš  Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, kadangi vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimo siekių yra užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015, 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo sąlygų 55 punkto reikalavimą, apribojo dalyvių galimybę būti subtiekėju kito dalyvio pasiūlyme, todėl nepagrįstai apribojo potencialių dalyvių konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės teiginiai dėl pakankamo tiekėjų, kurie dalyvavo konkurse, kiekio nėra teisiškai reikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.

47.       Pažymėtina, kad tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčytinos pirkimo sąlygos yra teisėtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą arba pigesnį pasiūlymą. Taigi, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, kadangi tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-148-552/2023). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas, vykdant viešuosius pirkimus, negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytos pirkimo sąlygos yra neproporcingos ir ar buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai.

48.       Vertinant nepagrįsto subrangos ribojimo pažeidimą, visos šalutinės aplinkybės, susijusios su Pirkimo vykdymu ir Pirkimo procedūrų rezultatais, neįrodo neteisėto subrangos ribojimo reikalavimo poveikio ir pasekmių pačiam Pirkimui, jų priežastingumo, t. y. formalios sudėties pažeidimui konstatuoti nėra būtinos pasekmės ir tokio pažeidimo sunkumo neįrodo kitos, išskyrus patį pažeidimą, aplinkybės.

49.       Vertinant pareiškėjo argumentus dėl finansinės korekcijos būtinumo ir proporcingumo, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte yra nustatyta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Nustačius, kad pareiškėjas nesilaikė nuostatų, susijusių su viešuoju paslaugų pirkimu, ir nustačius pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 1303/2013, tai sudaro teisinį pagrindą taikyti finansinę korekciją ir reikalauti grąžinti nepagrįstai iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

50.       Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 13 punktu, kuriame nustatyta, kad kai nustatomas nepagrįstas subrangos apribojimas – pirkimo dokumentuose (pvz., techninės specifikacijos) nustatyti naudojimosi subrangovų paslaugomis apribojimai dėl sutarties dalies, kuri abstrakčiai nustatyta kaip procentinė šios sutarties dalis, neatsižvelgiant į galimybę patikrinti galimų subrangovų pajėgumus ir nenurodant esminio susijusių užduočių pobūdžio, taikoma 5 procentų pataisos norma. Nagrinėjamu atveju nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, taigi Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina tinkama keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė.

51.       Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 pateiktu išaiškinimu, pareiškėjas prašo jo suklaidinimą vertinti bent jau sprendžiant dėl finansinės korekcijos dydžio bei jį atitinkamai sumažinti. Pažymėtina, kad minėtame sprendime išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, jog aplinkybės, susijusios su viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų praktiniu taikymu bei įgyvendinančiosios institucijos pozicija, taip pat neteisėta pripažintos Pirkimo sąlygos pobūdžiu, šiuo konkrečiu atveju sudarė pagrindą pritaikytos 5 procentų finansinės korekcijos dydį mažinti ir laikyti, kad pažeidimo pobūdį, sunkumą ir fondų finansinius nuostolius atitinkanti bei proporcinga yra 4 procentų finansinė korekcija, ir atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija atsakovo pritaikytą 5 procentų finansinę korekciją sumažino iki 4 procentų, tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad finansinis koregavimas kiekvieną kartą turi būti atliekamas atsižvelgiant į individualaus pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, o ši teisėjų kolegijos išvada buvo padaryta vertinant tik šios bylos aplinkybes ir kiekvienos jos svorį galutinės finansinės korekcijos dydžiui. 

52.       Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ir aplinkybes, kad subrangos ribojančios sąlygos nustatymui galėjo turėti įtakos buvusi viešųjų pirkimų praktika ir institucijų pozicija šiuo klausimu bei įgyvendinančios institucijos pritarimas pirkimo sąlygoms, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, jog turi būti mažinamas Bendrovei nustatytas korekcijos dydis. Minėtoje administracinėje byloje finansinė korekcija buvo pritaikyta dėl to, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose nustatė reikalavimą, jog tiekėjai subrangai gali perduoti ne daugiau kaip 40 procentų perkamų paslaugų vertės, o nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų 55 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, teikdamas pasiūlymą kaip atskiras tiekėjas ar tiekėjų grupės partneris (jungtinės veiklos sutarties šalis), kitame pasiūlyme nebegali būti subtiekėju, o tai reiškia, kad šiuo atveju subrangovo teisės buvo apriboto dar labiau, todėl finansinės korekcijos dydžio mažinimas šiuo atveju nebūtų teisingas, kadangi neatitiktų pažeidimo pobūdžio.

53.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą iš atsakovo išreikalauti Valstybės kontrolės 2022 m. rugpjūčio 16 d. elektroninį laišką ir Finansų ministerijos 2022 m. birželio 6 d. rašto dėl projektų viešųjų pirkimų priežiūros priedus, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šį prašymą tenkinti. Pirmiausia, UAB „Grinda“ nepagrįstai teikia ypatingą reikšmę šiems dokumentams, tačiau nepagrindė, kaip šie dokumentai galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Be to, administracinėje byloje yra pakankamai duomenų sprendimui priimti, o Bendrovės prašymo tenkinimas ir jos prašomų dokumentų išreikalavimas tik papildomai apsunkintų bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės kontrolės pastebėjimas dėl nuostatos, ribojančios subrangą, yra pateiktas viešai prieinamoje Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje (valstybinio audito ataskaita „2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2021 m. liepos 1 d.–2022 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 127 straipsnį)“, taigi pareiškėjas turėjo galimybę su juo susipažinti. Pašomais išreikalauti dokumentais Bendrovė siekia įrodyti, kad atsakovas neturėjo pagrindo (negavo privalomo įpareigojimo peržiūrėti vykdytus pirkimus ir nustatyti pažeidimus) atlikti pažeidimo tyrimą, tačiau Taisyklių 295 punkte yra nustatyta, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gavusi duomenų, jog vykdant Pirkimą, galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, Agentūra turėjo teisę ištirti įtariamą pažeidimą ir jį nustačiusi, privalėjo pritaikyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. 

54.       Bendrovė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2023 m. lapkričio 7 d. prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuriame prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais: 1) Ar Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad konstatuojant pažeidimą ir pritaikant finansinę korekciją yra privaloma nustatyti visus tris elementus – viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą, kaltę ir žalą Europos Sąjungos biudžetui? 2) ar Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktas turėtų būti aiškinama taip, kad kaltė, kaip vienas iš būtinų pažeidimo elementų, negali būti konstatuojama tais atvejais, kai pažeidimas yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas ir nėra pažeidimą padariusio subjekto motyvo ar tikslo dėl tokio pažeidimo padarymo?; 3) ar Gairių 13 punkte nustatytas pažeidimas dėl nepagrįsto subrangos ribojimo turi būti aiškinamas taip, kaip apibrėžtas Gairėse pateiktame pažeidimo aprašyme, ar jis gali būti aiškinamas plečiamai ir taikomas bet kokio pobūdžio nepagrįstam subrangos ribojimui? 4) ar pagal Gaires nustatant finansinę korekciją ir sprendžiant dėl jos dydžio turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, pažeidimu padarytą žalą Europos Sąjungos biudžetui ir kitas aplinkybes ir sprendžiama finansinės korekcijos iš viso netaikyti arba ją sumažinti?

55.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo.

56.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

57.       Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).

58.       Bendrovė prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto ir Gairių nuostatų išaiškinimo.

59.       Teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Nagrinėjamoje byloje nekyla pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.

60.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo UAB „Grinda“ skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino prašomą panaikinti Agentūros 2023 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. IT04 bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo pareiga pasisakyti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos, nereiškia, kad turi būti atsakoma į kiekvieną skundo argumentą, o vien aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis ar įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde ar jo 2023 m. lapkričio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o UAB  „Grinda“ apeliacinis skundas atmetamas.

61.       Atmetus Bendrovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo jai iš atsakovo priteisti teismo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                Artūras Drigotas

 

 

Jolanta Malijauskienė

 

 

Iveta Pelienė