Civilinė byla Nr. e2-84-577/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00752-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.4.3.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. C. (S. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ vadovo S. C. prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ nemokumo administratoriaus V. V. atstatydinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.        Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „PAYRNET“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas V. V. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d.

2.        Buvęs likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „PAYRNET“ vadovas S. C. pateikė prašymą atstatydinti LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorių V. V.. Prašyme nurodė, kad surinkta informacija leidžia konstatuoti administratoriaus šališkumą (savo ir komandos nešališkumo neužtikrinimą) vykdant LUAB „PAYRNET“ bankroto procedūras, o tai, S. C. nuomone, sukuria pakankamą pagrindą teismui jį atstatydinti remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pareiškėjas nurodė, kad LUAB „PAYRNET“ bankroto procese jos interesus atstovauja advokatė J. K., kuri yra advokatų kontoros ECOVIS (toliau – ir Kontora) teisininkė. Kontora atstovauja nemažą dalį kreditorių LUAB „PAYRNET“ bankroto procese, kurių reikalavimai yra 5,99 mln. Eur. Administratorius kreditorių reikalavimų tvirtinimo bylose sutinka su kai kuriais Kontoros atstovaujamų kreditorių finansiniais reikalavimais (neretu atveju visiškai nepagrįstai), neužtikrina procedūrų, kurios garantuotų jo ir jo pasitelktos komandos nepriklausomumą, laikymosi. Faktas, kad Kontora administratoriui oficialiai atstovautų – neatskleistas. S. C. nustatė, kad Kontora ne tik rengia procesinius dokumentus administratoriaus vardu, bet ir administratoriaus pasamdyta advokatė J. K. toje pačioje byloje rengia dokumentus bendrovės ir Kontoros atstovaujamų kreditorių vardu. Tai kelia įtarimų dėl administratoriaus neužtikrinamo nešališkumo principo įgyvendinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo S. C. prašymą dėl nemokumo administratoriaus V. V. atstatydinimo.

4.       Teismas nurodė, kad LUAB „PAYRNET“ buvęs vadovas yra pareiškęs finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ bankroto procese, tačiau šios nutarties priėmimo metu finansinis reikalavimas nėra patvirtintas – dėl jo (ne)pagrįstumo sprendžiama civilinėje byloje Nr. eB2-3079-580/2024.

5.       Teismas pažymėjo, kad JANĮ nenumatyta juridinio asmens vadovo teisė teikti teismui pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto procesą administruojančio nemokumo administratoriaus atstatydinimo. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo gali teikti arba kreditorių susirinkimas, arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

6.       Atsižvelgdamas į tai, kad bankrutuojančio juridinio asmens vadovas neturi teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, teismas pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka). 

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atskirajame skunde pareiškėjas S. C. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį bei klausimą dėl S. C. prašyme pateiktos informacijos, kuria prašoma inicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūrą pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ir neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių.

7.2.       Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais bei teisės doktrina, apeliantas teigia, kad, nepaisant to, jog S. C. neturi teisės teikti prašymo procesiniais nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindais, tačiau jis turi teisę CPK 42 straipsnio pagrindu teikti informaciją teismui dėl galimo administratoriaus atstatydinimo teismo iniciatyva materialiaisiais nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindais. Pasak apelianto, jo prašymas grindžiamas būtent materialiu nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindu, t. y. dėl to, kad yra surinkta pakankamai pagrįstos informacijos, jog administratorius neatitinka jam keliamų nešališkumo reikalavimų (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, neturėjo pagrindo atsisakyti priimti S. C. prašymo, nes apie egzistuojantį pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių gali informuoti iš esmės bet kas. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma, kuria vadovaujantis teismas atsisakė priimti S. C. prašymą, yra neaktuali.

7.3.       Teismas turėjo atlikti S. C. pateiktų duomenų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą ir priimti sprendimą, ar turi būti pradedama administratoriaus atstatydinimo procedūra, o nustatęs, kad prima facie egzistuoja administratoriaus atstatydinimo pagrindai, teismas turėjo priimti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo proceso pradėjimo, apie priimtą nutartį informuoti nemokumo administratorių, esant poreikiui – ir kitus suinteresuotus asmenis.

7.4.       Nutartis yra neteisėta, kadangi grindžiama teisės normomis, kurios reglamentuoja kitą nei S. C. prašė pradėti administratoriaus atstatydinimo procedūrą, todėl turi būti panaikinta, o klausimas dėl S. C. prašyme pateiktos informacijos perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

2.       Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nemokumo administratorius V. V. prašo atmesti buvusio UAB „PAYRNET“ direktoriaus S. C. prašymą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

8.1.       JANĮ nenumato teisės teikti buvusiam direktoriui prašymo teismui dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

8.2.       Nemokumo administratorius nesutinka su buvusio direktoriaus argumentais dėl nemokumo administratoriaus šališkumo ar interesų konflikto.

8.3.       Nemokumo administratorius sudarė sutartį su advokate J. K. po kreditorių prašymų pateikimo teismui. Apie jos bendradarbiavimą su advokatų kontora, atstovaujančia kitus kreditorius, nemokumo administratoriui nebuvo žinoma. Advokatė buvo pasirinkta dėl to, jog sutikto atstovauti tokio pobūdžio – sandorio ginčijimo su galimu užsienio jurisdikcijos elementu, byloje. Advokatės pasiūlyta paslaugos kaina buvo konkurencinga. Advokatė J. K. atstovavo UAB „PAYRNET“ tik vienoje, UAB „PAYRNET“ ir „Payrnet Limited“ sudaryto sandorio ginčijimo byloje Nr. e2-2556-864/2024. Advokatė nebandė daryti įtakos administratoriui dėl kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo. Apie bendradarbiavimą su advokate teismui buvo atskleista. Bankroto procese nėra atstovaujami administratoriaus interesai. Administratorius, ginčydamas sandorį, atstovauja daugumos kreditorių interesams.

8.4.       Pareiškėjas, nurodydamas, kad administratorius sutinka su advokatų kontoros ECOVIS atstovaujamų kreditorių reikalavimais, klaidiną teismą ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Bendra nurodytų kreditorių reikalaujama suma yra 6 029 031,66 Eur. Administratorius sutiko su dalimi, t. y. 32 031,87 Eur (0,53 proc.), reikalavimų. Šis procentas yra mažesnis už kitų kreditorių, kuriems neatstovauja advokatų Kontora, sutikimo procentą.

8.5.       2024 m. rugsėjo 20 d. susirašinėjimas parodo, kad administratorius nežinojo informacijos apie galimą advokatės J. K. bendradarbiavimą su advokatų kontora ECOVIS. Būtų nelogiška aptarinėti ieškinio prieš ECOVIS atstovaujamo kreditoriaus teikimą teismui, žinant, kad advokatė yra susijusi su ECOVIS kontora.

8.6.       Dėl teiginių, kad už administratorių atsiliepimus rašo advokatė J. K. ar kontora ECOVIS, nemokumo administratorius pažymi, kad norint nustatyti tikrąjį dokumento autorių, reikia atkreipti dėmesį į metaduomenyse nurodyta tekstų redaktoriaus pavadinimą. Paaiškino, kad, taupydamas laiką ir siekdamas neperrašyti teismo pavadinimo bei visų proceso šalių duomenų, administratorius kartais bet kurios šalies surašytame dokumente įrašo savo tekstą. Išsaugojus tokį dokumentą, metaduomenų informaciniame lange rodomas pirminis dokumento autorius, tačiau galutinis autorius atvaizduojamas pagal eilutes, nurodančias naudojamą teksto redagavimo programinę įrangą bei PDF versiją, esančią kompiuteryje. Visų teismui teiktų prašymų ir paaiškinimų autorius yra nemokumo administratorius.

8.7.       Nemokumo administratorius LUAB „PAYRNET“ bankroto procese veikia nešališkai ir skaidriai, neturi asmeninių interesų, nėra susijęs asmeniniais ryšiais nė su vienu kreditoriumi ar atstovu. Nėra slepiama informacija nuo teismo ar nuo kreditorių. Administratorius šiame procese veikia aktyviai ir siekia apginti visų kreditorių, nukentėjusių nuo buvusios UAB „PAYRNET“ vadovybės neteisėtų veiksmų, interesus.

3.       Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą kreditoriai „BTX TECH LTD“, „SKILLTECH ESPORTS VENTURES“ ir „Technologies Hub LTD“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir LUAB „PAYRNET“ buvusio vadovo S. C. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.       Teismas pagrįstai atsisakė priimti S. C. prašymą motyvuodamas tuo, kad S. C., kaip buvęs bendrovės vadovas, negali teikti teismui pareiškimo dėl juridinio asmens bankrotą administruojančio nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

9.2.       Apelianto prašyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad apeliantas prašo atstatydinti atsakovės atstovą nemokumo administratorių V. V.. Kitokia pozicija atsirado tik atskirajame skunde. Prašymu apeliantas siekė pasinaudoti kreditorių daugumai suteikiama išimtine teise teikti prašymą dėl nemokumo administratoriaus nušalinimo.

9.3.       Apeliantas byloje ilgą laiką piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reiškia bylos nagrinėjimą vilkinančius prašymus. Teismas apeliantui yra paskyręs baudą už įstatymo įpareigojimų laiku nevykdymą (už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui V. V.), tačiau apeliantas ir toliau nebendradarbiauja su atsakovės atstovu. Nepagrįstais procesiniais prašymais yra didinamos bylinėjimosi išlaidos.

9.4.       Prašyme nurodyti pagrindai neleidžia spręsti apie administratoriaus suinteresuotumą. Teismas, matydamas pagrindą nušalinti administratorių, tai būtų padaręs. Kreditoriams šiuo metu abejonių dėl administratoriaus darbo kokybės ar nešališkumo nekyla.

9.5.       Patenkinus atskirąjį skundą būtų suformuota praktika, kai bankroto procese mažareikšmius bei įrodomosios vertės neturinčius įrodymus pateikus bet kuriam iš kreditorių, teismas būtų įpareigotas nagrinėti, ar neegzistuoja pagrindas nušalinti paskirtą nemokumo administratorių. Tokia praktika būtų ydinga ir prieštaraujanti vienam iš esminių nemokumo proceso principų – nemokumo proceso efektyvumo principui, įtvirtintam JANĮ 3 straipsnio 1 punkte.

4.       Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą kreditoriai C. P., L. T. ir F. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.       Kreditoriai pasitiki nemokumo administratoriumi V. V. ir prieštarauja administratoriaus atstatydinimui.

10.2.       Pareiškėjas S. C. nėra tinkamas subjektas pateikti prašymą nemokumo administratoriaus atstatydinimui. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo teisės normas.

10.3.       Apeliantui pripažįstant, kad jis nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas ginčas, subjektas, teismo vertinimas šioje byloje negali būti atliekamas.

10.4.       Apelianto nurodomos aplinkybės nepatvirtina administratoriaus šališkumo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 išaiškino, kad situacija, kai tas pats advokatas atstovauja dviem klientams, kurių interesai nėra priešingi ir nesuderinami, savaime nereiškia, kad advokatas veikia neteisėtai, pažeisdamas etikos kodekse įtvirtintą pareigą vengti interesų konflikto.

10.5.       Apeliantui, nemokumo administratoriui ar teismui negali turėti reikšmės, kokius klientus atstovauja atskirajame skunde minima advokatė bei advokatų kontora. Šiuo atveju reikšminga Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti vieną iš esminių advokato veiklos garantijų – draudimą tapatinti savo profesines pareigas vykdantį advokatą su jo klientais ir jų bylomis. Darytina išvada, kad net ir pasitvirtinus apelianto nurodomoms aplinkybėms, prašymas atstatydinti nemokumo administratorių negalėtų būti tenkinamas, nes iš esmės paneigtų esminę advokato veiklos garantiją.

5.       Kreditorius „M.F.TEL“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti buvusio LUAB „PAYRNET“ vadovo S. C. atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.       Remdamasis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kreditorius pritaria teismo pozicijai, kad S. C. nėra tinkamas subjektas ir negali reikšti prašymo atstatydinti nemokumo administratorių.

11.2.       Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad teismui, reaguojant į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, buvo privalu ex officio (pagal pareigas) svarstyti teismo paskirto bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Pažymi, kad prašyme nurodomi ne objektyvūs faktai ir argumentai, susiję su nemokumo administratoriumi ir (ar) jo veikla, leidžiantys abejoti nemokumo administratoriaus nešališkumu, o subjektyvios buvusio vadovo interpretacijos apie nemokumo administratoriui konkrečiu klausimu (dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu civilinėje byloje Nr. e2-2556-864/2024) talkinančią atstovę – advokatę J. K.. Nemokumo administratorius turi teisę pasirinkti jam priimtiną paslaugų teikėją, todėl individualiai veikiančios advokatės pasitelkimas vienu klausimu, kuris susijęs tik su vienu LUAB „PAYRNET“ kreditoriumi, t. y. kita pareiškėjo vadovaujama įmone – „Payrnet Limited“, negali būti besąlyginis pagrindas svarstyti nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą.

11.3.       Kreditorius „M.F.TEL“ nuomone, pareiškėjo nepasitenkinimo nemokumo administratoriumi V. V. priežastimi yra 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskirta 5 000 Eur bauda už JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą, taip pat nemokumo administratoriaus inicijuota civilinė byla dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

6.       Kreditorius „DEK-CO (UK) LTD“ 2025 m. sausio 6 d. pateikė atsiliepimą į S. C. atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodė, kad S. C. neturėjo teisės teikti prašymo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, be to, S. C. pateikti argumentai nesudaro pagrindo jį atstatydinti. Mano, kad S. C. yra suinteresuotas atstatydinti nemokumo administratorių dėl to, kad jis kreipėsi į teismą dėl baudos S. C. paskyrimo. S. C. siekia išvengti bankrutuojančios bendrovės dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo – bankrutuojančio juridinio asmens buvusio vadovo – prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.        Su atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius V. V. pateikė naujus rašytinius įrodymus: advokatės J. K. interneto svetainėje pateiktus duomenis, 2024 m. rugsėjo 20 d. bei 2024 m. rugsėjo 26 d. el. laiškus, UAB „Railsbank Technology“, UAB „TechPay Innovations“ juridinių asmenų registro išrašus ir kt.

15.        CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnio nuostatas, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes.

16.        Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.        Atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo ribas, t. y. tai, kad apskųsta nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, neanalizuojant prašyme nurodytų atstatydinimo pagrindų, o apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos įrodymus priimti ir jų nevertina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18.       JANĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip ½ dalies visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir, patenkinus šį prašymą, nebus pažeistas viešasis interesas (JANĮ 39 straipsnio 1 dalis).

19.       Taigi tik kreditoriams, turintiems ½ dalį visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, suteikta procesinė teisė kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas, gavęs tokį prašymą, išsprendžia jo priėmimo klausimą, išsiunčia jį nemokumo administratoriui atsiliepimui pateikti (JANĮ 39 straipsnio 2, 3 dalis) ir klausimą dėl nemokumo administratoriaus išsprendžia nutartimi, kuri yra skundžiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1090-467/2023).

20.       Apeliantas atskirajame skunde iš esmės neneigia, kad jis (buvęs bendrovės vadovas) nėra subjektas, turintis procesinę teisę pateikti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

21.       Apeliantas pabrėžia, kad jis turi teisę CPK 42 straipsnio pagrindu teikti informaciją teismui dėl galimo administratoriaus atstatydinimo teismo iniciatyva materialiaisiais nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindais ir atskirajame skunde prašo klausimą dėl pareiškėjo S. C. prašyme pateiktos informacijos perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo suformulavęs prašymą teismui atstatydinti LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorių V. V., o ne įvertinti, ar nėra pagrindų teismui atstatydinti administratorių. Atskirajame skunde apeliantas taip pat pripažįsta, kad prašė inicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūrą (pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

22.       Pažymėtina, kad asmens, pareiškusio reikalavimą, tačiau neturinčio teisinio subjektiškumo, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl teismas atsisako priimti tokį procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

23.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

24.       Teismų praktikoje pažymėta, kad teismas gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo, t. y. turi remtis įstatymo nuostatomis, o įmonės savininkas, akcininkas ar atskiri kreditoriai negali inicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūros, tačiau jie gali teikti informaciją, kuri leistų teismui spręsti, ar administratorius prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netinkamai vykdo savo pareigas. Tokiu reguliavimu siekiama apriboti galimą įmonės savininko, akcininko ar atskirų kreditorių piktnaudžiavimą inicijuojant klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, išvengti bankroto procedūrų vilkinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183-781/2021).

25.       Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 taip pat pažymėta, kad teismas, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą, turi spręsti klausimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo ne tik gavęs kreditorių daugumos prašymą, tačiau ir savo iniciatyva (ex officio). Informaciją apie materialinių teisinių pagrindų, įtvirtintų JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, buvimą teismas gali gauti įvairiais įstatymams neprieštaraujančiais būdais ir iš bet kokių subjektų, netgi ir tų, kurie nėra bankroto proceso dalyviai (pavyzdžiui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (AVNT) pranešimas apie tai, kad nemokumo administratoriui panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus). Taigi teismą apie pagrindą atstatydinti nemokumo administratorių gali informuoti iš esmės bet kas, tačiau tai negali būti laikoma procesiniu kreipimusi dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Tačiau tokiu atveju bankroto administratoriaus atstatydinimo procedūra JANĮ nėra reglamentuota ir klausimas sprendžiamas vadovaujantis bendrais civilinio proceso principais. Teismas, įvertinęs turimą informaciją, priima sprendimą, ar turi būti pradedama nemokumo administratoriaus atstatydinimo procedūra.

26.       Teismas, priėmęs sprendimą, kad nėra pagrindo pradėti administratoriaus atstatydinimo procesą klausimą išsprendžia priimdamas rezoliuciją arba nutartį. Tokia nutartis neskundžiama. Tačiau nustatęs, kad galimai egzistuoja nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai, teismas turi priimti nutartį dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo proceso pradėjimo, kurioje be kita ko suformuluoja byloje nagrinėtinus klausimus, nurodo galimo atstatydinimo faktinį ir teisinį pagrindą, paskiria teismo posėdžio datą. Apie tokią priimtą nutartį teismas turi informuoti nemokumo administratorių, esant poreikiui – ir kitus suinteresuotus asmenis, užtikrindamas jų teisę į teisingą procesą ir visapusišką klausimo dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimą. Teismas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą išsprendžia teismo posėdyje nutartimi, kuri gali būti skundžiama (išskyrus JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 40 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023).

27.       Taigi tai, kad teismas atsisakė priimti procesinį pareiškėjo prašymą, nereiškia, jog teismas neturi atlikti preliminaraus nurodytos informacijos vertinimo ir priimti procesinio sprendimo dėl poreikio pradėti bankroto administratoriaus atstatydinimo procesą. Tai neatitiktų suformuotos teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatskleidė, ar atliko pareiškėjo pareiškime (kuris be kita ko, buvo grindžiamas ir JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto (JANĮ 37 ir 38 straipsnių) nuostatomis) nurodytos informacijos vertinimą (ar tokią informaciją vertins ateityje); tokia informacija nenustatyta ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų. 

Dėl papildomo prašymo, rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo į juos priėmimo

28.       2025 m. sausio 8 d. teisme gautas LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratoriaus V. V. prašymas nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties.

29.       CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, nurodyta kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. JANĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal JANĮ 31 straipsnio 1 dalį teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

30.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar specialaus įstatymo (nagrinėjamu atveju – JANĮ) normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) neįvardijo nei specialiame įstatyme (JANĮ), nei CPK, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021).

31.       JANĮ nenumatyta nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, apskundimo galimybė (šis klausimas nėra aptartas), todėl turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis. Šiuo atveju apskųsta nutartis, kurioje buvo sprendžiama dėl subjekto teisės inicijuoti nemokumo administratoriaus atstatydinimo klausimą, be kita ko, vertinant, ar jis atitinka JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus kriterijus. Minėta, kad asmens, pareiškusio reikalavimą, tačiau neturinčio teisinio subjektiškumo, ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį procesinį dokumentą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. CPK 137 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl tokių teismo nutarčių gali būti duodamas atskirasis skundas, t. y.  tokios nutartis gali būti skundžiamos, todėl nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties nėra pagrindo. 

32.       2025 m. sausio 8 d. gauti S. C. paaiškinimai bei papildomi įrodymai (BUAB „Railsbank Technology“ 2024 m. gruodžio 30 d. prašymas dėl nemokumo administratoriaus V. V. atstatydinimo su priedais). S. C. nurodė, kad LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje BUAB „Railsbank Technology“ pateikė prašymą dėl nemokumo administratoriaus V. V. atstatydinimo. Šiame prašyme išdėstyti argumentai bei pateiktas AVNT raštas, patvirtina, kad V. V. negalėjo būti paskirtas UAB „PAYRNET“ nemokumo administratoriumi, nes jis yra B grupės nemokumo administratorius, turintis teisę administruoti tik mažas ir vidutines įmones; LUAB „PAYRNET“ rodikliai viršija didelės įmonės kriterijus. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė priimti BUAB „Railsbank Technology“ prašymą. Byloje liko neišspręstas klausimas dėl nemokumo administratoriaus teisės eiti pareigas ir jo atstatydinimo. Tokia situacija nemokumo byloje pažeidžia viešąjį interesą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ji yra neskundžiama. Pacituotoje 2015 m. liepos 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1275-157/2015 teismas ex officio pasisakė dėl administratoriaus atstatydinimo pagrindų (ne)buvimo, o 2024 m. lapkričio 14 d. ir 2025 m. sausio 7 d. nutartyse prašymus buvo atsisakyta priimti ir nagrinėti nepasisakant dėl bylos esmės (prašymuose nurodytų administratoriaus atstatydinimo pagrindų). Aplinkybę, kad teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023.

33.       LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius V. V. prašo nepriimti S. C. paaiškinimų, kadangi paaiškinimuose nurodytos aplinkybės teismui bei proceso dalyviams yra žinomos ir galėjo būti nurodytos 2024 m. lapkričio 13 d. prašyme ar atskirajame skunde. Be to, proceso dalyviams nepalikta galimybė pateikti savo poziciją ar atsikirtimus. Nemokumo administratorius išdėstė atsikirtimus į paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes.

34.       Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

35.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti buvusio LUAB „PAYRNET“ vadovo S. C. prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Paaiškinimuose nurodomos aplinkybės apie kito asmens – BUAB „Railsbank Technology“ prašyme išdėstytus faktus, kurie nepatenka į atskiruoju skundu nustatytas nagrinėjimo ribas ir neturi teisinės reikšmės apskųstos nutarties pagrįstumo bei teisėtumo vertinimui. Dėl šios priežasties S. C. paaiškinimus su priedais, taip pat nemokumo administratoriaus atsiliepimą į jį atsisakoma priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.       Taip pat atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad liko neįvertinta, ar pareiškėjo nurodyta informacija nepatvirtina materialiųjų pagrindų atstatydinti nemokumo administratorių, todėl šis klausimas turi būti išspręstas, laikantis procedūros, nurodytos šios nutarties 26 punkte.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Jadvyga Mardosevič