Civilinė byla Nr. e2-10838-375/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05237-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei R. S. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ieškiniu prašo:

1.       įpareigoti atsakovę R. S. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaunas, ribos tarp žemės sklypo ribos koordinatės (DUOMENYS NESKELBTINI) ir žemės sklypo posūkio taškų 2 ir 3, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pašalinant valstybinės žemės dalyje esamą vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninę atraminę sienelę, dalį šiltnamio, laiptus ir trinkeles, esančius 70 kv. m. valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos;

2.       tuo atveju, jei atsakovė R. S. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai, pasirašytinai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius keletą kartų patikrinimų metu nustatė ir žemės naudojimo patikrinimo aktuose (2015 m. lapkričio 11d. patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-165- (14.8.66.), 2018 m. kovo 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-45-(14.8.71), 2018 m. birželio 25 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-107-(14.8.71), bei prie pridėtuose fotonuotraukose užfiksavo, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkė R. S. yra užėmusi be teisinio pagrindo 70 kv. m. valstybinės žemės dalį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtiniui, Nacionalinei žemės tarnybai, netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtiną taikyta bauda už administracinį nusižengimą numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje, bei į bylą pateikti atsakovės raštai, kuriais atsakovė R. S. siekė išsipirkti neteisėtai užimta 70 kv. m. valstybinės žemės dalį. Kauno miesto skyrius 2018 m. liepos 13 d. raštu Nr. 8SD-3745-(14.8.94.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo R. S. apie naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų išsipirkimo teisinį reglamentavimą, ir atsižvelgdamas į tai, kad kartu su prašymu išsipirkti 70 kv. m valstybinės žemės plotą nebuvo pateikta pasiūlymų schema, pagal kurią Kauno miesto skyrius galėtų preliminariai įvertinti ar pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sąvoką ir gali būti parduodamas be aukciono, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Byloje esančiais duomenimis atsakovė užimtos valstybinės žemės dalies neišsipirko.

Ieškovė šioje byloje reiškia negatorinį ieškinį. Pažymėtina, kad pareiškus negatorinį ieškinį, būtina įrodyti du dalykus – kad ieškovas yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 dalies 1 punkto pagrindu. Byloje nėra pateikta duomenų ginčijančių, kad žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Civilinio kodekso 4.1.06 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal Civilinio kodekso 4.110 straipsnį, turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas Civilinio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose. 

Civilinio kodekso 6.963 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė.

Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o 4.98 straipsnis įtvirtina savininko teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis nustato, kad savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o savavališkai žemės sklypus užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir formaliai įvertinus ieškinyje pateiktų įrodymų visumą, darytina išvada kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai patikėjimo teise perduotą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę pašalinant joje esančius statinius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37, 4.98 straipsniai). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovė įpareigotina atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant valstybinės žemės dalyje esančius: vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninę atraminę sienelę, dalį šiltnamio, laiptus ir trinkeles.

Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

Teismas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, šiame sprendime nustato, kad atsakovei aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdžius – Nacionalinei žemės tarnybai leidžiama pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Todėl, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 75,00 Eur nesumokėto žyminio mokesčio. 

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 1,79 Eur, iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kaunas, ribos tarp žemės sklypo ribos koordinatės (DUOMENYS NESKELBTINI) ir žemės sklypo posūkio taškų 2 ir 3, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pašalinant valstybinės žemės dalyje esamą vielos segmentų tvorą su metalinių stulpų įtvirtinimais ir betono pamatine dalimi, betoninę atraminę sienelę, dalį šiltnamio, laiptus ir trinkeles, esančius 70 kv. m. valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos.

Tuo atveju, jei atsakovė R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, pašalinti pažeidimus visas išlaidas išieškant iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                  Irena Poderienė