Civilinė byla Nr. 2A-1155/2014

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00552-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1.; 30.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-923-657/2013 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Zeuss Capital ”, akcinei bendrovei SEB bankui, Z. B., I. D. D., M. D. D., J. D. dėl administracinių aktų, sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. I., Kauno miesto 12-ojo notaro biuro notarė G. K.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sklypo suteikimo natūra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ dalį dėl 0,20 ha sklypo dalies, kurioje nuosavybės teisių J. D. atkūrimo metu buvo valstybinės reikšmės miškas; panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 19/1681 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. D.“ dalį, kuria J. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha valstybinės reikšmės miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas); pripažinti negaliojančiomis 2007 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-1376 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 1377 dalis dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo atsakovėms I. D. D. ir Z. B.; pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-3390 ir 2007 m. liepos 26 d. susitarimo Nr. G-3915 dalis dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kerida“; pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-11155 dalį dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui UAB „Zeuss Capital“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“; pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria atsakovė UAB „Zeuss Capital“ įkeitė atsakovui akcinei bendrovei (toliau - ir AB) SEB bankui 0,3296 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 4,0847 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir panaikinti šios hipotekos registraciją; taikyti dalinę restituciją, įpareigojant atsakovą UAB „Zeuss Capital“ grąžinti valstybei 0,3296 ha dydžio sklypo dalį, kurioje yra miesto miškas, kompensuojant šiam atsakovui iš valstybės lėšų žemės sklypo 0,20 ha dalies įsigijimo išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,95 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, buvo ir šiuo metu yra Kauno miesto teritorijoje. Nuosavybės teisių atkūrimo metu į 3,95 ha ploto žemės sklypą pateko 0,20 ha miško, o pagal 2013 metų duomenis 4,0827 ha žemės sklype (to paties žemės sklypo plotas pasikeitė patikslinus sklypo kadastrinius matavimus) yra 0,3296 ha miško. Ginčijami Kauno apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas buvo priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas ir yra naikintini, nes miestų teritorijoje esantys miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Pripažinus negaliojančiomis administracinių aktų dalis dėl sklypo dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškui, išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta privati nuosavybė į šią sklypo dalį, todėl naikintinos ir tuo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija. Taikant restituciją, turtą (žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas) reikia grąžinti valstybei, o valstybė įpareigotina paskutiniajam šio turto įgijėjui UAB „Zeuss Capital“ atlyginti patirtas to turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); taikė restituciją natūra ir priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. k.v., dalį, kurią sudaro 0,0898 ha plotas, priskiriamas valstybinės reikšmės miškui, esančią (duomenys neskelbtini), Kauno mieste; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenis; įpareigojo AB SEB banką patikslinti žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) įkeitimo AB SEB bankui 2008 m. vasario 20 d. sutartinės hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis.

Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 19/1681 ir įsakymu Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, sklypo suteikimo natūra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ atsakovei J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 5,06 ha žemės, perduodant neatlygintinai 3,95 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), o už likusią 1,11 ha žemės dalį atlyginti išmokant kompensaciją litais. Žemės sklypas buvo suteiktas teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. I-1276 priskirtoje Kauno miestui. Atsakovei J. D. suformuotame ir natūra grąžintame 3,95 ha ploto žemės sklype buvo 0,20 ha miško žemės. Valstybinės miškotvarkos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. vasario 9 d. pažymoje Nr. 24269 nurodyta, jog 4,0847 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, yra 0,09 ha valstybinės reikšmės miško.

Teismo sprendime nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2013 m. liepos 12 d. nutartyje konstatavo, jog ieškinio senatis šio ginčo nagrinėjimo atveju nėra praleista.

Teismas iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos nustatė, kad ginčijamų Kauno apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu ginčo žemės sklype buvo 0,20 ha miško, kad pagal laikiną žemės sklypo planą šis žemės sklypas yra priskirtas privačiam miškui. Teismas pažymėjo, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės atsakovei J. D. ir kuris buvo suderintas tiek su Kauno miesto ir rajono savivaldybių merais, tiek su Dubravos eksperimentine - mokomąja miškų urėdija, Kauno miesto ribų plane, parengtame 1997 metais, grąžintino žemės sklypo vietoje iš viso nebuvo nurodytas miškas, parkas ar kiti želdiniai. Ginčo žemės sklypo nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas ginčijamais Kauno apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 priėmimo. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog šių administracinių sprendimų priėmimo metu, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo J. D. metu grąžintame sklype buvo valstybinio miško, miesto miško ar miško parko, kuris išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali būti perduotas privačion nuosavybėn (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (redakcija Nr. VIII-359, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 1999 m. birželio 2 d.) 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamais Kauno apskrities viršininko sprendimais buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl ieškovo reikalavimus panaikinti Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. įsakymo ir 1999 m. vasario 13 d. sprendimo dalis dėl J. D. atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha sklype (duomenys neskelbtini), atmetė.

Atmetęs šį ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vėlesnius tarp atsakovų J. D., I. D. D., M. D. D., Z. B., UAB „Kerida“ ir UAB „Zeuss Capital“ sudarytus žemės sklypo perleidimo sandorius pripažinti iš dalies negaliojančiais.

Teismas nustatė, kad po atliktų kadastrinių matavimų Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ buvo patikslintas UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas bei patikslinti registro duomenys. Atlikus žemės sklypo Nr. 502 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikrinimą nustatyta, kad šiaurinėje sklypo dalyje į sklypą patenka 898 kv. m Kauno miesto miško. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę taip pat patvirtina Valstybinės miškų tarnybos pateiktas grafinis 2011 m. sausio 24 d. Lietuvos miškų valstybės kadastro duomenų valstybinės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P1101-23760, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ pakeitimo“, duomenys apie Kauno miesto miškų ir parkų želdinius sklypuose Nr. 29 ir Nr. 45, žemės sklypo ribų planas, Kauno miesto savivaldybės 2013 m. spalio 25 d. miškų plotų pokyčių schema Nr. 44594, taip pat liudytojo Valstybinės miškų  tarnybos Miškotvarkos skyriaus vedėjo L. D. parodymai teismo 2014 m. sausio 7 d. posėdyje. Teismas nustatė, kad patikslinus kadastrinius matavimus UAB „Zeuss Capital“ naudojamo žemės sklypo plotas padidėjo iki 4,0847 ha (leistina paklaida – 0,1789 ha), iš kurio miško žemės plotas padidėjo nuo 0,20 ha iki 0,3296 ha. Iš Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų teismas nustatė, kad 0,1789 ha plotas buvo perduotas atsakovui UAB „Zeuss Capital” neatlygintinai. Teismas konstatavo, kad įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, t. y. kad už 0,0898 ha valstybės miško žemės sklypą buvo sumokėta, UAB „Zeuss Capital“ teismui nepateikė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. balandžio mėnesį buvo rengiamas kadastrinių duomenų patikslinimas, numatant 898 kv. m plotu sumažinti atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir atsakovas tam neprieštaravo, tačiau, tikėtinai dėl prasidėjusio ginčo nagrinėjimo teisme, administracinės procedūros nebuvo baigtos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, sprendė, jog tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties, teismo įsitikinimu, tikslinant kadastrinius matavimus atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nepagrįstai buvo perduota 0,0898 ha valstybei priklausančio miško, todėl teismas Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha miško žemės pripažino negaliojančia.

Kadangi 2 125 000 Lt piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui UAB „Zeuss Capital“ įkeitė AB SEB bankui 3,95 ha žemės sklypą 2008 m. vasario 20 d. sutartinės hipotekos lakštu, o valstybės miškas negali būti hipotekos objektu (CK 4.171 straipsnio 1 dalis), teismas, pripažinęs minėto Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalį negaliojančia, nurodė patikslinti tiek hipotekos, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis. Ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto dalį, kuria atsakovas UAB „Zeuss Capital“ įkeitė kreditoriui AB SEB bankui 0,3296 ha valstybinės reikšmės mišką, esantį 4,0847 ha ploto žemės sklype, teismas atmetė.

Teismas, pripažinęs negaliojančia Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalį, kuria valstybės miškui priskirtas 0,0898 ha žemės plotas įtrauktas į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taikė restituciją. Teismas, remdamasis tuo, kad byloje nepaneigtas UAB „Zeuss Capital” sąžiningumas bei nepaneigtos aplinkybės, jog šis atsakovas valdė ir naudojosi žeme nepažeisdamas įstatymų, nežinojęs ir neturėjęs žinoti, kad žemės sklypas, kurį papildomai neatlygintinai gavo iš valstybės, padidėjus jo plotui po atliktų geodezinių matavimų (paklaidos ribose), negali būti perleistas privačion nuosavybėn, iš atsakovo UAB „Zeuss Capital” priteisė grąžinti valstybei 898 kv. m miško žemės sklypo dalį, o iš valstybės neatlygintinai gautos sklypo dalies vertės šiam atsakovui nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ panaikinimo, o kitą teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, juo tenkinant ieškinio reikalavimus.

Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas teisingai nustatė šias faktines aplinkybes: ginčo sklypas nuosavybės teisių atkūrimo metu pateko ir šiuo metu patenka į teritoriją, priskirtą Kauno miesto savivaldybei; šiame sklype nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo 0,20 ha, o šiuo metu minėtame sklype yra 0,3296 ha miško; pagal teisinę reglamentaciją miesto teritorijoje esantis miškas yra miesto miškas ir remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 47 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 4 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 2 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi, Atkūrimo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 6 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsniu, 13 straipsniu yra valstybinės reikšmės miškas bei išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė ir jokiais būdais negali būti privatizuojama. Nors teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė tinkamas teisės normas, tačiau padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčijamų Kauno apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo J. D. metu, jai suteiktame sklype buvo valstybinio miško, miesto miško ar miško parko, kuris išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali būti perduotas privačion nuosavybėn (Atkūrimo įstatymo (redakcija Nr. VIII-359, galiojusi nuo 1997 m. liepos 9 d. iki 1999 m. birželio 2 d.) 6 straipsnio 2 dalis, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Šią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad žemės sklypo nuosavybės atkūrimas buvo įteisintas  Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimu ir įsakymu, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ priėmimo. Visgi pats teismas sprendime fiksavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) imperatyviai yra nurodęs, jog, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai nuo Miškų įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y nuo 1995 m. sausio 1 d. Teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė faktu, kad ginčo sklype buvęs miškas nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, miestui buvo priskirta 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. 1-1276, todėl sklype esantis miškas įgijo miesto miško statusą nuo 1996 m. balandžio 4 d. įstatymo Nr. 1-1276 įsigaliojimo momentu, t. y. dar iki nuosavybės teisių J. D. atkūrimo.
2. Teismas, konstatuodamas, jog sklype esantis miškas nuosavybės teisių atkūrimo metu neturėjo valstybinės reikšmės miško statuso dėl to priežasties, kad jis Vyriausybės nutarimu nebuvo įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų schemas, prieštarauja ne tik paties nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytai teisinei argumentacijai, taip pat Konstitucinio Teismo išaiškinimui, bet ir neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.
3. Byloje nustatytos aplinkybės ir skundžiamame sprendime išdėstyta teisinė reglamentacija aiškiai patvirtina, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojo aiškios įstatymų nuostatos, draudžiančios atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui. Tokį reguliavimą pažeidžiantys Kauno apskrities viršininko administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, imperatyviam teisiniam reguliavimui, yra neteisėti iš esmės ir tai yra pagrindas ginčijamiems sprendimams (jų dalims) panaikinti bei vėliau sudarytiems sandoriams pripažinti iš dalies negaliojančiais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei taikė restituciją natūra. Atsakovas prašo priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovui UAB „Zeuss Capital“ buvo neatlygintinai perduotas 0,1789 ha žemės plotas, nes tokios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. 2008 metais patikslinus žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas dėl sklypo ploto pasikeitimo 0,1347 ha dydžiu ir toks ploto pokytis atitinka leistinumo ribas, nustatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 21 punkte.
2. Teismas sprendime nurodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį buvo rengiamas kadastrinių duomenų patikslinimas, numatant 898 kv. m plotu sumažinti atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teismas šiais kadastriniais matavimais neturėjo pagrindo remtis, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) nepriėmė sprendimo dėl kadastro duomenų patikslinimo ir šie kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre.
3. Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas, visų pirma pripažindamas, kad 0,1789 ha žemės plotas buvo neatlygintinai perduotas atsakovui UAB „Zeuss Capital“, toliau nurodo, jog 0,0898 ha žemės plotas taip pat buvo perduotas tam pačiam atsakovui neatlygintinai. Nėra aišku, kodėl buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 dalis dėl 0,0898 ha žemės ploto, nes 2008 metais atliekant kadastrinius matavimus nebuvo minimas 0,0898 ha žemės plotas. Šį plotą pats teismas nurodo kaip žemės sklypo ploto galimą sumažinimą pagal 2011 m. balandžio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus. Taigi teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra tik 0,0898 ha žemės ploto, kuris priskiriamas valstybės miškui, o teismas nemotyvavo, kodėl būtent 0,0898 ha žemės plotas turėtų būti iš atsakovo UAB „Zeuss Capital“ grąžintas valstybei.
4. Teismo įpareigojimas taikyti restituciją natūra yra neteisėtas, nes tarp valstybės ir atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nebuvo sudarytas joks sandoris. Teismo pripažintu iš dalies negaliojančiu apskrities viršininko įsakymu šiam atsakovui taip pat nebuvo perduotas 0,0898 ha žemės plotas. Ginčo žemės sklypo plotas padidėjo dėl kadastrinių duomenų patikslinimo, toks ploto pasikeitimas neviršijo  leistinos ribos, todėl taikyti restituciją nėra pagrindo.
5. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, tačiau tos ir čia nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo vykdyta netinkamai, jis nepanaikino administracinių aktų.
6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad valstybės institucijos veiksmai esą lėmė, jog atsakovui buvo perduotas valstybinės reikšmės miškas. Institucija veikė tinkamai, t. y. vadovaudamasi teisės aktais priėmė ginčijamą įsakymą dėl kadastrinių duomenų tikslinimo.
7. Teismas, įpareigodamas patikslinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, iš esmės įpareigojo valstybės instituciją atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ši teismo sprendimo dalis sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją, nes patikslinant kadastrinius matavimus gali būti nustatyta, jog ginčo žemės sklype yra daugiau nei 0,898 ha valstybinės reikšmės miško.
8. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 0,0898 ha žemės plotas buvo perduotas atsakovui neatlygintinai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas taisykles, pritaikė restituciją nesant sandorio, taip pat tinkamai neaptarė ir nemotyvavo kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryšio su kitais įrodymais, priėmė prieštaringą sprendimą panaikindamas Kauno apskrities viršininko įsakymo 2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. 02-01-10492 dalį dėl 0,0898 ha žemės ploto, rėmėsi 2011 m. atliktais kadastriniais matavimais, kurie nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalis dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir priteista valstybei iš atsakovo UAB „Zeuss Capital“ minėta nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis, taip pat kuria Nacionalinė žemės tarnyba ir AB SEB bankas įpareigoti patikslinti atitinkamai žemės sklypo kadastro ir įkeitimo duomenis. Atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Ginčo žemės sklypas iki 1996 m. balandžio 4 d. priklausė Kauno rajono teritorijai, todėl ginčo teritorijoje esantis privatus miškas negali būti vertinamas kaip miesto miškas. Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, jos turimais duomenimis žemės sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamais Kauno apskrities viršininko sprendimais nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos. Atsakovei J. D. nuosavybės teisės į 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha sklype (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 priėmimo, t. y. iki Lietuvos valstybės kadastre buvo įregistruotas Kauno miesto savivaldybės miškų ir želdinių 93 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 29, kurio dalis minėtu nutarimu buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams ir kuri patenka į ginčo sklypą. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu grąžintame sklype nebuvo valstybinio miško, miesto miško ar miško parko, kuris išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei ir negali būti perduotas privačion nuosavybėn. Ginčijamų Kauno apskrities viršininko sprendimų priėmimo metu minėtas Vyriausybės nutarimas negaliojo, todėl ieškovo argumentas, kad pagal Miškų įstatymą ginčo sklype esantis miškas miesto miško statusą įgijo nuo 1996 m. balandžio 4 d., kuomet teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, buvo priskirta miestui, laikytinas nepagrįstu.
2. Miško plotas, kuris buvo perduotas atsakovei J. D. privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir dislokacijos vietą valstybinės reikšmės miško ploto atžvilgiu pripažintinas mažareikšmiu, ši miško vietovė nelaikytina itin vertinga visuomenei. Dėl šios priežasties viešojo intereso poreikis nėra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui, panaikinant administracinius aktus, kurių pagrindu 0,20 ha miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn. Tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į asmens teisėtus lūkesčius.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovo atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

1. Atsakovas nesutinka, kad nuo Miškų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d., miesto miškai yra laikomi valstybinės reikšmės miškais. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį buvo atkuriamos nuosavybės teisės atsakovei J. D., buvo suderintas su Dubravos eksperimentine - mokomąja miškų urėdija, Aplinkos apsaugos ministerijos regioniniu departamentu, o Kauno miesto ribų plane, parengtame 1997 m., grąžintino žemės sklypo vietoje iš viso nebuvo nurodytas miškas, parkas ir kiti želdiniai. Taigi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu nesant Vyriausybės patvirtintiems miško plotams, medžiais apaugusi žemė negalėjo būti laikoma miesto mišku vien tik todėl, kad ji buvo miesto teritorijoje, prijungtoje prie miesto po 1995 m. birželio 1 d.
2. Kadangi į ginčo sklypą patenkanti medžiais apaugusi žemės dalis nebuvo 1999 m. vasario 13 d. Vyriausybės nutarimu pripažinta valstybinės reikšmės miško ar miesto miško dalimi, todėl tokia žemės dalis negalėjo būti vertinama kaip valstybės išperkama, į kurią negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. Kauno apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus įsakymą ir sprendimą, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad dalis grąžinamo žemės sklypo yra valstybinės reikšmės miškas.

Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos skundą tenkinti, ieškovo Kauno apygardos prokuratūros skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Ta aplinkybė, kad žemės sklypas, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, padidėjo teisės aktų leistinose ribose, negali būti laikoma kaip 0,1347 ha valstybinės žemės perleidimo sandoris, taigi teismas neturėjo pagrindo taikyti restituciją.
2. Teismas, iš dalies panaikindamas apskrities viršininko įsakymą, nenurodė nei vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų.
3. Ieškovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta faktą, kad teismas, priimdamas sprendimą, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teigti, jog teismas padarė klaidingą ir nepagrįstą išvadą, nėra pagrindo. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo metu grąžintame žemės sklype buvo valstybinio miško, miesto miško ar miško parko, kuris priklauso išimtinai valstybei. 
4. Apeliantas (ieškovas) sutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies panaikintas Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymas, tačiau prašo panaikinti apskrities viršininko sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo dalyje 0,20 ha miško. Tai reiškia, kad palikus galioti teismo sprendimo dalį, kuria apskrities viršininko įsakymas dėl kadastro duomenų patikslinimo buvo panaikintas (dalis dėl 0,898 ha ploto), nesutaptų valstybei grąžintino valstybinės reikšmės miško plotas. Taigi ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai prieštarauja tarpusavyje ir negali būti tenkinami.

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras atsiliepime į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą prašo tenkinti atsakovo skundo dalį dėl panaikinimo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo dalies, kuria teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą dėl 0,0898 ha žemės ploto, taikė restituciją ir iš UAB „Zeuss Capital“ priteisė valstybei natūra 0,0898 ha žemės sklypo dalį bei įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Ieškovas atsiliepime prašo atmesti tą atsakovo apeliacinio skundo dalį, kuria prašoma atmesti ieškovo ieškinį.

Ieškovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1. Ieškovas sutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, nėra pakankamai argumentuota, nes nėra aišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu patikslinus ginčo sklypo kadastrinius duomenis, į sklypo plotą papildomai įtraukta ir atsakovui UAB „Zeuss Capital“ buvo neatlygintinai perduota 0,1789 ha žemės.
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administraciniu aktu neteisėtai ir nepagrįstai į sklypo plotą buvo įtrauktas ir miško plotas, Vyriausybės nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškams.
3. Ieškovas sutinka su apelianto argumentu, kad teismo sprendimo dalys dėl administracinio akto panaikinimo iš dalies (dėl 0,0898 ha žemės ploto), dėl šio žemės ploto grąžinimo valstybei bei įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą patikslinti sklypo kadastrinius duomenis sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją. Dėl šios priežasties ieškovas, nors savo apeliaciniame skunde ir prašė palikti galioti teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymas dėl 0,0898 ha žemės ploto, įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo argumentus, įsitikino, kad ir ši teismo sprendimo dalis naikintina bei priimtinas naujas sprendimas, panaikinant šį administracinį aktą visa apimtimi. Tokiu atveju tikslinga vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalimi ir peržengti apeliacinio skundo ribas, siekiant apginti viešąjį interesą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Apeliacinės instancijos teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymas priimti naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-2684, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. A-3416 su priedu, detaliojo plano brėžinį, žemės sklypo planą, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-283. Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ taip pat pateikė prašymą priimti naujus įrodymus: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. A-3416 ir juo patvirtintą žemės sklypo detalųjį planą, atskirto žemės sklypo (pagal DP sklypo Nr. 34) planą, žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2014 m. gegužės 14 d. advokato paklausimą ir 2014 m. gegužės 21 d. prokuratūros atsakymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pasiūlyta raštu pateikti nuomonę dėl prašomų  priimti naujų įrodymų. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakovai AB SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl prašomų pridėti prie bylos naujų dokumentų neprieštaravo, atsakovai I. D. D. ir M. D. D. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.7)-2684, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo 8SK-(14.8.100.)-283 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A-3416 su priedais pridėjimo prie bylos neprieštaravo, pažymėdami, kad kiti į bylą teikiami įrodymai yra tik išvestiniai iš pirmiau nurodytų ir jie įrodomosios vertės neturi, tačiau dėl jų pridėjimo prie bylos taip pat neprieštarauja.

Po to, kai ši civilinė byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui, žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo būdu į 34 žemės sklypus, o ginčo dalyku esanti 0,3296 ha žemės sklypo dalis detaliuoju planu buvo atskirta irgi suformuojant atskirą žemės sklypą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas suteikus kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į prašomų priimti dokumentų, patvirtinančių naujas faktines aplinkybes, priėmimo datą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie duomenys negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pirmiau išvardyti ieškovo Kauno apygardos prokuratūros ir atsakovo UAB „Zeuss Capital“ pateikti dokumentai priimtini ir vertintini bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvo nustatyta.

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atkuriant nuosavybės teises J. D. 3,95 ha sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimu, buvo pažeistos imperatyviosios Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatos, Konstitucijos 47 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punkto nuostatos, nustatančios, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl asmenų nuosavybės teisės į juos natūra negali būti atkurtos. Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu 0,20 ha dalį 3,95 ha žemės sklype sudarė miesto miškas, įstatymais priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

       Dėl administracinių aktų, pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais

Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 19/1681 ir įsakymu Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, sklypo suteikimo natūra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ atsakovei J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 5,06 ha žemės, grąžinant natūra 3,95 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (3,74 ha žemės ūkio naudmenų, 0,20 ha miškų, 0,01 ha vandenų) (I t., b. l. 17-18, 28). Taigi atsakovei J. D. suformuotame 3,95 ha ploto natūra grąžintame žemės sklype buvo 0,20 ha miško žemės. Minėtame Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendime nurodyta, kad 5,06 ha žemė yra (duomenys neskelbtini). Šiuo administraciniu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės J. D. į 5,06 ha žemės, grąžinant natūra 3,95 ha (sprendime nedetalizuota, kad natūra suteikiamame sklype yra ir miško žemės), o minėtame įsakyme fiksuojant duomenis apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, sklypo suteikimą natūra ir kompensacijos išmokėjimą, jau yra nurodyta, jog į suteikiamą 3,95 ha žemės sklypą patenka 0,20 ha miško. Žemės sklypas buvo suteiktas teritorijoje, kuri 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. I-1276 (dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo) buvo priskirta Kauno miestui. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ginčo žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nuosavybės teisių atkūrimo metu, tiek ir šiuo metu patenka į teritoriją, priskirtą Kauno miesto savivaldybei, kad šiame žemės sklype nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo 0,20 ha, o šiuo metu fiksuojama 0,3296 ha miško plotas.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise inter alia priklauso valstybinės reikšmės miškai. Požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinami valstybinės reikšmės miškai, remdamasis Konstitucija, turi detalizuoti, sukonkretinti įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Tai, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo 5 straipsnio (1998 birželio 2 d. įstatymo Nr. VIII-759 redakcija) 6 dalies 3 punkte tarp kitų valstybinės reikšmės miškams priskirtų valstybinės reikšmės miškų, išimtinės nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, įskaityti ir miestų miškai. Toks miškas pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį yra valstybės išperkamas turtas, į kurį nuosavybės teisė natūra neatkuriama (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija). Aplinkybę, kad ginčo žemės sklype yra miško, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. spalio 29 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“, Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medelynų planas (Miškotvarka. 1996 m. M1:20000“), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinė medžiaga (Taksoraštis. Miškotvarka 1996-1998 m.), ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinės medžiagos, t. y. Kauno miesto miškų ir parkų želdinių medelynų plano fragmentas Nr. 44593, Kauno miesto savivaldybės miškų plotų pokyčių schema Nr. 44594. Iš šiuose dokumentuose esančių duomenų matyti, kad pagal faktinę miško padėtį nuosavybės teisių atkūrimo metu – 1999 m. vasario 13 d. į 3,95 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo ribos nustatytos pagal laikinąjį planą) pateko 0,20 ha miško plotas, kad atlikus tikslius kadastrinius matavimus į 4,0827 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) patenka 0,3296 ha miško žemės plotas. Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre taip pat yra šiame žemės sklype įregistruotas 0,3296 ha miško plotas. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad Kauno miesto teritorijoje esančiame ginčo sklype nuosavybės teisių atkūrimo (1999 m.) ir sklypo perleidimo sandorių sudarymo (2007 metais) metu buvo miško. Byloje nenustatyta (atsakovai neįrodinėjo), kad vėliau faktinė situacija ginčo žemės sklype pasikeitė ir jame nebeliko miško, o kaip jau minėta, pagal 2013 m. spalio 25 d. duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas 0,3296 ha miško plotas. Nustačius, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra miško, buvo ir yra Kauno miesto teritorijoje, to pakanka, kad būtų konstatuota, jog tai yra valstybinės reikšmės miškas. Toks miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku ex lege. Dėl šios priežasties atsakovų teiginiai, kad ginčo teritorijoje esantis miškas miesto miškui, t. y. valstybinės reikšmės miškui buvo priskirtas tik nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ įsigaliojimo 2005 m. liepos 22 d., yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, ginčo objektas yra Kauno miesto teritorijos ribose, todėl į šią teritoriją patenkanti miško dalis pagal įstatymą automatiškai priskiriama valstybinės reikšmės miškams.

Pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas – tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei, ginčijamų Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo ir įsakymo dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,20 ha sklypo dalį (mišką) pripažintinos negaliojančiomis. Atitinkamai tai reiškia, kad atsakovų – fizinių ir juridinių asmenų sudaryti sandoriai dėl žemės sklypo dalies (0,20 ha), kurioje yra valstybinės reikšmės miško, perleidimo yra niekiniai ir negalioja.

     Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 panaikinimo

Pirmosios instancijos teismas panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“ dalį dėl 0,0898 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, įtraukimo į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Panaikinęs šią įsakymo dalį, pirmosios instancijos teismas taikė restituciją natūra, t. y. priteisė valstybei iš atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro 0,0898 ha plotas, priskiriamas valstybės miškui, įpareigodamas Nacionalinę žemės tarnybą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, o AB SEB banką – žemės sklypo įkeitimo 2008 m. vasario 20 d. sutartinės hipotekos lakšto duomenis.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte nustatyta, kad <...> Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. <...>. Ginčo sklypas buvo baigtas formuoti ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre žemėtvarkos projekto pagrindu, kuris patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 02-01-8246 (žemės tvarkymo bylos 22 lapas, T. 2, b. l. 147-150). UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2008 metais atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu keitėsi specialios sąlygos, žemės naudmenų eksplikacijoje buvo nurodyta, kad miškas užima 0,3296 ha, t. y. miško plotas padidėjo nuo 0,20 ha iki 0,3296 ha ploto, o viso žemės sklypo plotas patikslinus kadastro duomenis padidėjo nuo 3,95 ha iki 4,0847 ha (žemės tvarkymo bylos 13-18 lapai). Kauno apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 02-01-10492 patikslino žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenis pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus tikslius kadastrinius matavimus (žemės tvarkymo bylos 4-5 lapai). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypo plotas atlikus kadastrinius matavimus padidėjo leistinose ribose, kaip tą numato Nuostatų 21 punktas. Tarp šalių ginčo dėl šios teismo nustatytos aplinkybės nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 0,1789 ha plotas buvo perduotas atsakovui UAB „Zeuss Capital“ neatlygintinai, taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Zeuss Capital“ nepateikė įrodymų, jog už perduotą 0,0898 ha ploto valstybinės reikšmės miško žemės sklypą buvo sumokėta. Teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai neatitinka bylos duomenų. Byloje nėra duomens, kad 0,1789 ha plotas buvo neatlygintinai (papildomai) perduotas atsakovui. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nuo 2008 m. fiksuojamas 4,0847 ha ploto žemės sklypas; žemės sklypo ploto pokytis 0,1347 ha dydžiu nuo anksčiau buvusio įregistruoto ploto įvyko dėl atliktų tiksliųjų kadastrinių matavimų, t. y. sklypo plotas padidėjo nuo 3,95 ha iki 4,0847 ha. Toks ploto pokytis pagal Nuostatus yra leistinas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikslinant kadastrinius matavimus buvo nepagrįstai perduota atsakovui UAB „Zeuss Capital“ 0,0898 ha valstybei priklausančio miško, yra neteisinga.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi 2011 m. balandžio mėnesį rengtais kadastrinių duomenų patikslinimais, pagal kuriuos UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas būtų sumažintas 898 kv. m (II t., b. l. 43-47). Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, kad Nacionalinei žemės tarnybai nepriėmus sprendimo dėl kadastro duomenų patikslinimo ir neįregistravus jų nekilnojamojo turto registre, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis šiais kadastriniais matavimais.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, atlikus tikslius kadastrinius matavimus, padidėjo teisės aktų leistinose ribose, šio 0,1347 ha žemės sklypo ploto padidėjimo negalėjo laikyti valstybinės žemės 0,1347 ha dalies perleidimo sandoriu, todėl negalėjo pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalį ir dėl to taikyti restituciją.

Ieškovas, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 02-1-10492 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 19/14007) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno m.)“, ieškinyje nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė bendras sklypo plotas, taip pat kitų sklype esančių žemės naudmenų plotai, įskaitant ir tai, kad padidėjo sklype esančio miško plotas (iki 0,3296 ha). Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. lapkričio 15 d. pateiktais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis žemės sklype esantis miško plotas šiuo metu taip pat sudaro 0,3296 ha. Nepaisant to, kad ieškovas sutinka su patikslintais kadastriniais matavimais, remiasi jų duomenimis reikšdamas reikalavimą dėl restitucijos, t. y. prašydamas grąžinti valstybei 0,3296 ha miško (vietoje 0,20 ha), visgi ieškinyje teigia, jog sklypo kadastriniai duomenys patikslinti nesant teisėto pagrindo ir pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, į privataus sklypo ribas įtraukiant valstybinės reikšmės miško plotą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo administraciniu aktu (įsakymu) ginčo sklypo kadastriniai duomenys buvo baigti  teisiškai formuoti, tačiau faktiniai kadastro duomenys nustatyti UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininko, ginčo sklypo ribos, koordinatės, taškai buvo pažymėti vietoje, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008 m. sausio 17 d. akte (žemės tvarkymo bylos 17 lapas). Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2008 metais žemės sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šie duomenys įregistruoti turto registre, fiksuojant, jog 4,0847 ha žemės sklype 0,3296 ha dalį sudaro miško žemės plotas, be to, pats ieškovas remiasi šiais kadastro duomenimis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymą, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu 0,3296 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (V t., b. l. 54-55).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat nepagrįsta laikytina ta pirmosios instancijos  teismo išvada, kad dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo dalies, kuria 0,0898 ha žemės plotas, priskiriamas valstybės miškui, įtrauktas į atsakovui UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negaliojimo taikytina restitucija. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime toliau pasisakys dėl restitucijos, kuri taikytina dėl neteisėtais administraciniais aktais (jų dalimis) atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką.

Dėl restitucijos taikymo

Sprendžiant dėl restitucijos šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kuria siekta suvienodinti iki šiol formuojamą teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiamas restitucijos klausimas pripažinus administracinį aktą, kurio pagrindu perleistas valstybinės reikšmės miškas, negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje byloje pasisakė, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą.

Valstybinės reikšmės miško perdavimą atsakovės J. D. nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovė pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija nustatant konkrečius grąžintinos žemės plotus. Nuosavybės teisių atkūrimo procese atsakovė J. D. neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintinos žemės plotų nustatymo, byloje nėra duomenų, kad ji būtų dariusi įtaką valstybės institucijų sprendimams. Atsakovės I. D. D. ir Z. B., kurios iš J. D. įsigijo ginčo žemės sklypą, vėliau atitinkamai kiti šio žemės sklypo įgijėjai – UAB „Kerida“ ir UAB „Zeuss Capital“ laikytini sąžiningais įgijėjais, nes vien tai, kad jie privalėjo žinoti, jog nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančius miško plotus negali būti atkurtos, nėra pagrindas pripažinti juos nesąžiningais. Pagal Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, ir šiems turtą pirkimo-pardavimo sandoriais perleidus kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grąžinti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkūrimo jiems procesas pripažintinas baigtu; priešingu atveju šių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atsižvelgdama į šią aktualią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju restitucija taikytina tarp valstybės ir valstybei grąžintino turto paskutiniojo įgijėjo. Kaip jau buvo minėta  pirmiau šiame teismo sprendime, dabartiniu metu žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijimo būdu į 34 žemės sklypus, o ginčo dalyku esanti 0,3296 ha ploto miško žemės sklypo dalis detaliuoju planu irgi buvo atskirta ir suformuotas atskiras sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas suteikiant kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Zeuss Capital“ prašymuose dėl naujų įrodymų priėmimo patvirtino, kad tenkinus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir vėliau įvykusių žemės sklypo perleidimo sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, restitucija turėtų būti taikoma atsižvelgiant į tai, kad 0,3296 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo atskirtas ir suformuotas kaip atskiras miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kuriam nustatytas naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai, ir kuris įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas, turintis unikalųjį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kad sprendžiant dėl restitucijos taikymo natūra, valstybei turėtų būti gražinta ne žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (0,3296 ha), o atskiru objektu suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šia aplinkybe, valstybei grąžintinas atsakovo UAB „Zeuss Capital“ nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno mieste.

Iš byloje esančios 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas UAB „Zeuss Capital“ žemės sklypą, kuriame yra dalis valstybinės reikšmės miško, įsigijo už 2 000 000 Lt (I t., b. l. 46-52), tačiau iš toje pačioje sutartyje pateiktų duomenų apie vidutinę sklypo vertę šio sklypo vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo mažesnė – 730 955 Lt, todėl vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, atsakovui UAB „Zeuss Capital“ iš valstybės priteistina suma skaičiuojama pagal sandorio sudarymo metu įsigyto sklypo apskaičiuotą  vidutinę rinkos vertę, t. y. 0,20 ha plotui (valstybei grąžintina žemės sklypo dalis, buvusi sandorio sudarymo metu) tenkanti vertės dalis nuo bendros vidutinės viso žemės sklypo vertės (730 955 Lt), ir ji sudaro 37 010,38 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant restituciją turto įsigijimo rinkos vertė apskaičiuota įvertinus tai, kad 3,95 ha žemės sklypo įsigijimo metu miško plotas visame sklype sudarė 0,20 ha, o didesnis miško plotas (0,3296 ha) užfiksuotas tik 2008 metais atlikus tikslius kadastrinius matavimus.

Dėl hipotekos sandorio

Bylos duomenys (I t., b. l. 55-57) liudija, kad 2 125 000 Lt prievolės įvykdymui užtikrinti atsakovas UAB „Zeuss Capital“ 2008 m. vasario 19 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė atsakovui AB SEB bankui nuosavybės teise valdomą 3,95 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalį – 0,20 ha (po kadastro duomenų patikslinimo – 0,3296 ha) ploto užima miškas, priskirtinas išimtinei valstybės nuosavybei ir jai grąžinamas. Pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį iš civilinės apyvartos išimtas nekilnojamasis daiktas negali būti hipotekos objektu. Pripažinus iš dalies niekiniais ir negaliojančiais administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į mišką, ir atitinkamai konstatavus ginčo sklypo dalies perleidimo sandorių neteisėtumą, o valstybinį mišką grąžinus teisėtai savininkei – valstybei, pripažintina negaliojančia ab inio ir hipotekos sandorio dalis dėl ginčo objektu buvusio žemės sklypo. Pagal į bylą pateiktus naujus duomenis, suformavus ginčo žemės sklypą į naują nekilnojamąjį daiktą, hipoteka yra įregistruota žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ji įregistruota po padalijimo suformuotam nekilnojamajam daiktui (V t., b. l. 54-55). Esant tokiai aplinkybei, pripažintina negaliojančia hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis dėl 0,3296 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo. Šiuo teismo sprendimu hipotekos lakšto dalies pripažinimas negaliojančia yra pagrindas išregistruoti hipoteką dėl 0,3296 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Visos pirmiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinant iš dalies, t. y. atmetant ieškinio reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo panaikinimo, o kitus ieškinio reikalavimus tenkinant.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju byloje priimamas naujas sprendimas, beveik visa apimtimi tenkinant ieškovo ieškinį ir apeliacinį skundą, taip pat tenkinant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo dalį dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo, todėl spręstinas klausimas dėl šalių turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Patenkinus ieškovo Kauno apygardos prokuroro ieškinį (netenkinta tik ieškinio dalis dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo panaikinimo) ir apeliacinį skundą, kuriuos paduodant prokuroras nuo žyminio mokesčio buvo atleistas, šis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovų. Esminis byloje pareikštas reikalavimas – pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu valstybės įgaliotos institucijos administracinį aktą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Šio administracinio akto pagrindu atsakovė J. D. įgijo nuosavybę į žemės sklypą, kuriuo galėdama disponuoti savininko teisėmis sudarė vieną iš byloje taip pat ginčytų pirkimo-pardavimo sandorių. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės kokie nors teisei priešingi veiksmai būtų lėmę ar turėję įtakos tam, kad būtų priimti iš dalies neteisėti ir pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai. Įvertindama šias faktines aplinkybes, atsižvelgdama į Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio nuostatas dėl šalių atleidimo nuo žyminio mokesčio bylose dėl įgaliotos valstybės institucijos priimtų sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, vadovaudamasi sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyto bylinėjimosi išlaidų priteisimo principo ir nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CK 1.5 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Byloje yra duomenų apie tai, kad atsakovė J. D. turėjo 3 200 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (T. 2, b. l. 163-164; t. 4, b. l. 95). Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 13 973,52 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 27-41; t. 4, b. l. 96-128). Atsakovas UAB „Zeuss Capital“ taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 5 476,52 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (V t., b. l. 62-77). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pasiektą teisinį rezultatą, t. y. kad iš esmės visi ieškovo reikalavimai yra tenkinami, o netenkintas ieškovo reikalavimas nėra susijęs su pareikštais esminiais reikalavimais – pripažinti iš dalies neteisėtais ir negaliojančiais valstybės įgaliotos institucijos administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, sprendžia, jog atsakovams J. D. ir UAB „Zeuss Capital“ jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 19/1681 dalį, pagal kurią J. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko 1999 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 02-01-821 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, sklypo suteikimo natūra Kauno mieste ir atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ dalį dėl 0,20 ha miško natūra suteikimo.

Pripažinti negaliojančiomis 2007 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-1376 ir perdavimo-priėmimo akto Nr. 1377 dalis dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype Kauno miesto savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo bei perdavimo I. D. D. ir Z. B.

Pripažinti negaliojančiomis 2007 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. G-3390 ir 2007 m. liepos 26 d. susitarimo Nr. G-3915 dalis dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype Kauno miesto savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Kerida“.

Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-11155 dalį dėl 0,20 ha miško, buvusio 3,95 ha žemės sklype Kauno miesto savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Zeuss Capital“.

Pripažinti negaliojančia hipotekos lakšto (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Zeuss Capital“ įkeitė akcinei bendrovei SEB bankui 0,3296 ha miškų ūkio paskirties žemės plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Zeuss Capital“ (juridinio asmens kodas 300121446) nuosavybės teise priklausantį 0,3296 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Priteisti iš valstybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Zeuss Capital“ (juridinio asmens kodas 300121446) 37 010,38 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius dešimt litų ir trisdešimt aštuonis centus).

Atmesti ieškinio reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 02-01-10492 panaikinimo.

Teisėjai              Alė Bukavinienė

              Dalia Kačinskienė

              Gintaras Pečiulis