Civilinė byla Nr. e2A-290-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24276-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18;

 (S)

3.3.2.5; 3.3.2.7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 1 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-109-400/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Parko rezidencija“ prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija): (1) 2022 m. lapkričio 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221104-00188, 2022 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00196 ir 2022 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198; (2) 2022 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221107-00189, 2022 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00197 ir 2022 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00199; (3) 2022 m. lapkričio 7 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221104-00190, 2022 m. lapkričio 7 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00198 ir 2022 m. lapkričio 8 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00200 (toliau – Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad po 2022 m. rugsėjo 26 d. atlikto statybos, (duomenys neskelbtini), patikrinimo, ieškovė gavo tris Inspekcijos Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus (Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037). Po 2022 m. gruodžio 20 d. atlikto patikrinimo ar įvykdyti privalomieji nurodymai, ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. gavo Inspekcijos Potvarkį Nr. P1-97 „Dėl 2022 m. spalio 18 d. privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis). Ieškovė 2022 m. lapkričio 8 d. iš Inspekcijos gavo ginčijamus Savavališkos statybos aktus ir Privalomuosius nurodymus, kuriuos laiko nepagrįstais, neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovės interesus.

3.       Pažymėjo, kad Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai priimti nesulaukus Inspekcijos priimto Potvarkio apskundimo termino pabaigos. Dėl šio Inspekcijos Potvarkio 2022 m. lapkričio 7 d. pateiktas skundas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai nesiderina (prieštarauja) anksčiau Inspekcijos surašytiems 2022 m. spalio 18 d. privalomiesiems nurodymams pašalinti pažeidimus. Tvirtino, kad visus Inspekcijos 2022 m. spalio 18 d. Privalomuosiuose nurodymuose nurodytus pažeidimus ieškovė nedelsiant ėmė vykdyti ir pradinio ieškinio pateikimo dienai yra įvykdžiusi visiškai. Pažeidimų šalinimas pareikalavo papildomų ieškovės laiko ir lėšų sąnaudų. Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, kadangi Inspekcija nurodė pašalinti neteisėtos statybos padarinius (nugriauti įrengtus balkonus), o ne pašalinti trūkumus (parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai). 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Parko rezidencija“ ieškinį atmetė.

5.       Teismas sprendė, kad Inspekcija pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1-2 dalimis, 2022 m. lapkričio 4 d. – 2022 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu surašė Savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-221104-00188, Nr. SSA-20-221107-00189, Nr. SSA-20-221107-00190; Privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00196, Nr. PNSD-20-221107-00197, Nr. PNSD-20-221107-00198; ir Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198, Nr. PNSSP-20-221108-00199, Nr. PNSSP-20-221108-00200.

6.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Inspekcijos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeidimai nepriskiriami statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus (neteisėtai statybai), sprendė, kad nauja projekto laida, kurioje būtų suprojektuoti balkonai, patikslintos fasadų spalvos ir sutikslinti rūsio išorės atitvarų duomenys (prieduobės, angos) negalimi, nes tai yra kapitalinio remonto darbai, kuriuos galima atlikti tik parengus kapitalinio remonto projektą minėtiems darbams ir gavus statybą leidžiantį dokumentą.

7.       Teismas, įvertinęs tai, kad Inspekcija, nustačiusi savavališkos statybos faktą, remdamasi imperatyviomis įstatymo nuostatomis, privalėjo panaikinti savo priimtus neteisėtus administracinius aktus bei surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, ieškovės argumentus, kad Inspekcija šiurkščiai pažeidė jos turtinius interesus atmetė kaip nepagrįstus.

8.       Teismas pažymėjo, jog nors ieškovė teigė, kad statinių balkonų įrengimas buvo vykdomas statybos metu iki surašant statybos užbaigimo deklaracijas, tačiau bylos duomenimis, nei UAB „GA projektai“ parengtame „Trijų mokslo paskirties pastatų, keičiant paskirtį į gyvenamąją, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto“ B, C, D laidose, nei matininko D. D. parengtose (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylose, pateiktose prie minėtų deklaracijų, statiniuose įrengti 26 balkonai nebuvo fiksuoti. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Parko rezidencija“ prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-109-400/2024 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

10.       Nurodo, kad visus Inspekcijos 2022 m. spalio 18 d. priimtuose Privalomuosiuose nurodymuose nurodytus pažeidimus ieškovė nedelsiant ėmė vykdyti ir pradinio ieškinio pateikimo dienai yra įvykdžiusi visiškai. Pažeidimų šalinimas pareikalavo papildomų ieškovės laiko ir lėšų sąnaudų. Pažymi, jog Inspekcija priimtame Potvarkyje nenurodė jokių 2022 m. spalio 18 d. priimtų Privalomų nurodymų neteisėtumo pagrindų, argumentų ir pan.; kaip ji išsprendžia (kompensuoja ar pan.) ieškovės laiko ir lėšų sąnaudas, patirtas vykdant Inspekcijos 2022 m. spalio 18 d. priimtus Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus. Apeliantės teigimu, Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir pačios Inspekcijos išaiškinimų dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo nustačius esminius nukrypimus nuo projekto.

11.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „Parko rezidencija“ apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12.       Nurodo, kad apeliantė, kvestionuodama sprendimą, ginčija Potvarkį, kuris nebuvo ir nėra šios bylos ginčo dalykas. Pažymi, kad ieškovės skundą dėl Potvarkio panaikinimo Lietuvos administracinių ginčų komisija priimti atsisakė, o Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-922-331/2024 ieškovės skundą atmetė. 

13.       Pažymi, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priskirtini neypatingųjų statinių kategorijai, kurių kapitaliniam remontui atlikti yra privalomas kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Nustačius, jog balkonų įrengimas pakeitė minėtų ginčo statinių išvaizdą ir kad tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti kapitalinio remonto projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, o ieškovė tokių dokumentų neturėjo, Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 punktu, 14 straipsnio 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 130.2 papunkčiu, privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus ir nedelsiant, kaip tai įpareigoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, surašyti Savavališkos statybos aktus ir Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. 

14.       Atsakovės tvirtinimu, savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas ne todėl, kad ieškovė tariamai turėjo statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, o todėl, kad savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio statybos projekto bei statybą leidžiančio dokumento, atliko neypatingosios paskirties pastato – daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbus. Pažymi, kad Privalomuosiuose nurodymuose nėra įpareigojimo nugriauti ginčo statinius, o išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės pateiktų papildomų dokumentų (ne)priėmimo

15.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus: 2024 m. liepos 19 d. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-20-240719-00065; 2024 m. liepos 26 d. Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktus Nr. BCPPA-20-240726-00050, Nr. BCPPA-20-240726-00051, Nr. BCPPA-20-240726-00052 su priedais (faktinių duomenų patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašais; fotonuotraukomis); 2024 m. liepos 26 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. PNSSA-20-240726-00141, Nr. PNSSA-20-240726-00142, Nr. PNSSA-20-240726-00143 su priedais (UAB „Parko rezidencija“ 2024 m. birželio 20 d. Pranešimais dėl informacijos pateikimo apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir Leidimais); 2024 m. liepos 31 d. Raštą Nr. 2D-17157 „Dėl 2022-11-08 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198, Nr. PNSSP-20-221108-00199, Nr. PNSSP-20-221108-00200 įvykdymo“.

16.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

17.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovės pateikti dokumentai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o poreikis juos pateikti iškilo jau po apeliacinio proceso inicijavimo, taip pat įvertinusi tai, jog šių dokumentų turinys ieškovei yra žinomas, kadangi jie buvo siųsti jai susipažinti bei nustatytas terminas išreikšti poziciją dėl jų (ne)priėmimo, sprendžia, kad atsakovės teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo, kai išnyksta ginčo objektas

18.       Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas Savavališkos statybos aktų ir Privalomųjų nurodymų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimas.

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Inspekcija pagrįstai surašė ginčijamus Savavališkos statybos aktus ir Privalomuosius nurodymus, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

20.       Panevėžio apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 18 d. gautas atsakovės prašymas nutraukti bylą nelikus apeliacijos objekto. Atsakovė nurodo, kad byloje išnyko ginčo dalykas, kadangi ieškovė įvykdė ginčijamus sprendimus, t. y. Inspekcijos 2022 m. lapkričio 8 d. Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198, Nr. PNSSP-20-221108-00199, Nr. PNSSP-20-221108-00200, ir pašalino savavališkos statybos, konstatuotos ginčijamais savavališkos statybos aktais (2022 m. lapkričio 4 d. ir 20225 m. lapkričio 7 d. Savavališkos statybos aktais Nr. SSA-20-221104-00188, Nr. SSA-20-221107-00189, Nr. SSA-20-221107-00190) padarinius bei pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 20 d. Leidimą Nr. LRS-51-240620-00015.

21.       Ieškovė su atsakovės prašymu nesutinka, argumentuodama tuo, kad ginčijamus Savavališkos statybos aktus ir Privalomuosius nurodymus įvykdė ne todėl, kad sutiko su ginčijamais Inspekcijos sprendimais, o todėl, kad ginčas dėl Inspekcijos priimtų sprendimų labai užsitęsė, kuo skubesnio balkonų įteisinimo reikalavo butus įgiję savininkai, todėl ieškovei teko įvykdyti ginčijamus sprendimus ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau tai nereiškia, kad ginčo sprendimai tapo teisėtais. Jų teisėtumą ieškovė kvestionuoja ir jų teisėtumą ir pagrįstumą prašo įvertinti teismo keliu. Be to, apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas neįtraukė į šios bylos nagrinėjimą butų savininkų.

22.       Iš byloje atsakovės pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad ieškovė 2024 m. birželio 20 d. gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Leidimą Nr. LRS-51-240620-00015 (toliau – Leidimas), dėl kurio trūkumo ir buvo surašyti šioje byloje ginčijami Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai. Inspekcijos pareigūnai, atlikę patikrinimą, konstatavo, kad Leidimas išduotas teisėtai, o statiniai (gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini)) atitinka esminius Projekto sprendinius. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog ginčijami Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai, dėl kurių teisėtumo ir panaikinimo vyko procesas nagrinėjamoje byloje, yra įvykdyti. 

23.       Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinis skundas buvo priimtas 2024 m. kovo 18 d., atsižvelgiant į tuo metu egzistavusią faktinę situaciją, kai byloje nebuvo duomenų apie Savavališkos statybos aktų ir Privalomųjų nurodymų įvykdymą, tačiau šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi ir jos pasikeitimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

24.       Vertindama ieškovės argumentus dėl tolesnio bylos nagrinėjimo nelikus apeliacijos objekto, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021). Taigi, kaip matyti, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises.

25.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

26.       Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, buvo gautas Leidimas rekonstruoti statinį (-ius), dėl kurio trūkumo buvo surašyti ginčijami Inspekcijos Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai, ir Inspekcijai konstatavus, jog ginčijami Savavališkos statybos aktai ir Privalomieji nurodymai yra įvykdyti, spręstina, jog byloje neliko ginčo objekto ir atitinkamai dalyvaujantiems asmenims – materialiojo teisinio suinteresuotumo dalyvauti ginče dėl ginčijamų  Savavališkos statybos aktų ir Privalomųjų nurodymų panaikinimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame spręstas Savavališkos statybos aktų ir Privalomųjų nurodymų teisėtumo ir panaikinimo klausimas, nesukelia realių teisinių padarinių ir prarado teisinį aktualumą. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo įgaliojimas aiškinti ir taikyti teisę kiekvienoje konkrečioje byloje reiškia teisės taikymą ir aiškinimą pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kai toks aiškinimas lemia toje byloje konkrečius teisinius padarinius. Teisės aiškinimas ginčo objektui išnykus lemtų teisės aiškinimą nesukuriant joje jokių teisinių padarinių, todėl toks aiškinimas reikštų abstraktųjį teisės aiškinimą, o ne teisės aiškinimą ir taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-1075/2021).

27.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

28.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavus, jog byloje neliko ginčo objekto ir nustačius, kad ieškovės apeliacinis skundas neteko tikslingumo, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukelia realių teisinių padarinių ir prarado teisinį aktualumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebeliko apeliacijos dalyko, todėl tolesnis apeliacijos procesas yra negalimas. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

29.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovė pateiktoje nuomonėje dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų ir bylos nutraukimo nepagrįstai kelia klausimą dėl absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, į bylą neįtraukus butų savininkų. CPK 323 straipsnis imperatyviai reglamentuoja, jog, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniame skunde klausimo dėl butų savininkų neįtraukimo į bylą (ne)teisėtumo nekėlė, o įstatymo nustatytas 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti ir papildyti jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, dėl ieškovės nurodyto argumento dėl butų savininkų neįtraukimo į bylą, kaip absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

30.       Pagal byloje esančius duomenis ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, už jį sumokėjo 315 Eur žyminį mokestį, todėl, nutraukus apeliacinį procesą, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, ši suma ieškovei grąžintina.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės UAB „Parko rezidencija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-109-400/2024.

Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti ieškovei UAB „Parko rezidencija“, juridinio asmens kodas 305153921, 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. kovo 14 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymu Nr. 0314085123935, už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                          Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                  

                                                        Dalia Pranckienė 

                                                        Ignas Totilas