Civilinė byla Nr. 2-2086-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00492-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „LKU turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-554-883/2015, kuria netenkintas prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Rūtagra energy“ bankroto byloje.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Šiaulių apygardos teismas 2014-12-30 nutartimi (t. 1, b. l. 67-69) UAB „Rūtagra energy“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „LKU turto valdymas“ 2015-09-24 pateikė teismui prašymą (t. 2, b. l. 21-26) dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo. Nurodė, kad administratorius visapusiškai neištyrė įmonės sandorių, neperžiūrėjo pirminių apskaitos dokumentų ir didžiosios knygos, nesikreipė į žemės ūkio registrą dėl įmonės turėtų transporto priemonių, todėl negalima nustatyti, kada įmonė tapo faktiškai nemokia, ar padaryta žala įmonei, ar nėra tyčinio bankroto požymių, t. y. administratorius pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 25 p. nuostatas. Administratoriaus sąmoningas ir tyčinis neveikimas daro žalą kreditoriams, administratorius neatlieka savo pareigų, nėra suinteresuotas jas atlikti tinkamai.

Bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepime (t. 2, b. l. 82-89) prašė atmesti kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo. Taip pat prašė sustabdyti bankroto bylą Nr. B2-554-883/2015, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-929-267/2015. Prašymą dėl bylos sustabdymo motyvavo tuo, kad įsiteisėjus procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-929-267/2015 pareiškėjas UAB „LKU turto valdymas“ gali būti pašalintas iš BUAB „Rūtagra energy“ kreditorių sąrašo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015-10-07 nutartimi (t. 2, b. l. 113-117) bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą dėl bylos sustabdymo bei kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo atmetė.

Teismas sprendė, kad bylos sustabdymo pagrindas neegzistuoja, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Todėl aplinkybė, ar UAB „LKU turto valdymas“ ateityje bus ar nebus įmonės kreditoriumi ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-929-267/2015 pagal S. J. individualios įmonės ir KU „Žemdirbio gerovė“ ieškinius dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo baigtis, teismo vertinimu, neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Teismas nustatė, kad 2015-03-24 nutartimi buvo patvirtintas 102 148,99 Eur UAB „LKU turto valdymas“ kreditorinis reikalavimas, o bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 135 326,66 Eur. Todėl kreditorius UAB „LKU turto valdymas“, kurio kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau negu pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 10 d. 2 p.). Ištyręs bankroto byloje esančią administratoriaus ataskaitą, kitus administratoriaus pateiktus duomenis (sandorių teisinę analizę, nekilnojamojo turto registro išrašus su istorija), bei nagrinėjamos bylos medžiagą, o taip pat įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO informaciją, patvirtinančią, jog Šiaulių apygardos teisme 2015-09-21 priimtas BUAB „Rūtagra energy“ ieškinys atsakovui KU „Žemdirbio gerovė“ bei tretiesiems asmenims S. J. įmonei, ir UAB „LKU turto valdymas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorius laikosi įstatymų, jo veiksmai neprieštarauja įstatymo nuostatoms, yra pagrįsti ir nekelia grėsmės įmonės kreditorių interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius UAB „LKU turto valdymas“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 122-126) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-10-07 nutartį (atskirajame skunde padarytas rašymo apsirikimas ir skundžiamos nutarties data nurodyta 2015-10-08) ir klausimą išspręsti iš esmės –bankroto administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atstatydinti bei paskirti naują bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis nemotyvuota ir priimta pažeidžiant CPK 185 straipsnį. Teismas neatsižvelgė į kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, jų nevertino. Visiškas motyvų nebuvimas laikomas absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
2. Kreditoriams, net ir įvykus antrajam įmonės kreditorių susirinkimui, vis dar neaišku kokie sandoriai buvo įmonės sudaryti ar įvykdyti, taip pat iki šiol bankroto administratorius nėra ištyręs įmonės turtinės padėties, neatsakyta į klausimą, nuo kada įmonė tapo faktiškai nemokia, kokia veikla ar sandoriai lėmė jos nemokumą. Administratorius visapusiškai neištyrė įmonės sandorių, atliko tik teisinę sutarčių analize, buvo pažeistos ĮBĮ 11 str. 5 d. 25 p. nuostatos.
3. BUAB „Rūtagra energy“ bankroto administratoriaus dvi veiklos ataskaitos kreditorių susirinkimo nebuvo patvirtintos dėl nustatytų bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, kadangi bankroto administratoriaus darbas buvo atliktas nekompetentingai, su trūkumais, išsamiai neištyrus BUAB „Rūtagra energy“ veiklos.
4. Administratoriaus dar pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo prašyta kreiptis į registrą ir sužinoti, ar BUAB „Rūtagra energy“ neturėjo šiame registre registruotino turto. Tačiau administratorius iki šiol tokio įpareigojimo neįvykdė. Taip pat administratorius neatlieka kitų kreditoriaus prašymų bei įpareigojimų.
5. Pagrindinis BUAB „Rūtagra energy“ kreditorius UAB „LKU turto valdymas“, turintis 80,20 proc. dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, mano, kad administratorius veikia aplaidžiai ir neteisėtai, kas gali lemti žalą visų kreditorių interesams. Administratoriaus pasyvumą, tinkamą pareigų neatlikimą ir nesuinteresuotumą šias pareigas atlikti tinkamai, skiriant pakankamai laiko išanalizuoti BUAB „Rūtagra energy“ veiklą, sandorius ir kt., daugiausia lemia tai, jog BUAB „Rūtagra energy“ beveik neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginti visas administravimo išlaidas.

Bankroto administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepime (t. 2, b. l. 153-157) prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2015-10-07 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Kreditoriaus pozicija dėl administratoriaus atstatydinimo akivaizdžiai liudija jo nesąžiningą siekį įgyvendinti tik savo asmeninius tikslus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus. Prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo kreditorius pareiškė tik todėl, kad administratorius nustatė įmonės ir jos kreditorių interesams priešingo sandorio sudarymą, iš kurio kildinamas ir paties kreditoriaus UAB „LKU turto valdymas“ finansinis reikalavimas, ir pareiškė teisme actio Pauliana ieškinį dėl šio sandorio ginčijimo.
2. Nei kreditorių susirinkimuose, nei kitokiu būdu joks kitas kreditorius niekada nėra pareiškęs neigiamos nuomonės dėl administratoriaus veiklos. Kiti kreditoriai balsavo už administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimą. Administratoriaus atstatydinimo klausimas nebuvo pateiktas kitiems kreditoriams svarstyti, jie niekada nebuvo supažindinti su kreditoriaus motyvais atstatydinti administratorių.
3. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus ir bylos medžiagą, teisingai sprendė, kad administratorius laikosi įstatymų, jo veiksmai neprieštarauja įstatymo nuostatoms, pagrįsti ir nekelia grėsmės kreditorių interesams. Teisinės sandorių analizės pagrindu administratoriui ėmusis teisinių priemonių ginčyti įmonės sudarytus sandorius. Sandorių analizėje rekomenduotų priemonių įgyvendinimas būtų pats optimaliausias būdas kuo didesne dalimi tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
4. Įmonės likvidavimas dėl bankroto ir turto bei turtinių teisių realizavimo procesas iš esmės nepradėtas tik dėl paties kreditoriaus valios. Tenkinus dominuojančia padėtimi piktnaudžiaujančio kreditoriaus prašymą atstatydinti administratorių būtų pažeistos kitų tokiai nuostatai nepritariančių kreditorių teisės ir viešasis interesas, o taip pat bankroto procedūrų operatyvumo ir optimalumo, bankroto administratoriaus nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto byloje nebuvo patenkintas prašymas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus atstatydinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodomus argumentus (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus dėl skundžiamos nutarties turinio, nepakakamai motyvuojant teismo padarytas išvadas, trūkumų. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Todėl net ir nustačius, kad teismas neišnagrinėjo visų apelianto UAB „LKU turto valdymas“ prašyme atstatydinti bankrutuojančios įmonės administratorių išdėstytų argumentų, ši aplinkybė negalėtų būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Nagrinėjamos bylos atveju išvada, kad byloje egzistuoja anksčiau nurodytas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, negalima. Pirmosios instancijos tesimas savo nutartyje pakankamai išsamiai išdėstė argumentus bei juos pagrindžiančius motyvus, kuriais remdamasis atmetė apelianto prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų, o faktas, kad apeliantas su jais nesutinka, neteikia pagrindo kitokiam vertinimui.  Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo

Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų gynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktais bankroto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymą bei šio vykdymo kontrolę (konkrečioje byloje teismo paskirto bankroto administratoriaus veiklą), Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtintas bankroto administratoriaus atstatydinimo institutas. Teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas, galima bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 11 straipsnyje numatytiems pagrindams. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį (nuo 2014-10-14 įstatymo Nr. XII-1229 redakcija) teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai šio įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.

Šiuo konkrečiu atveju kreditorius bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindą iš esmės įrodinėja remdamasis dviejų rūšių aplinkybėmis. Pirma, bankroto administratorius savo pareigas atlieka nekompetentingai, su trūkumais, nes išsamiai neištyrė BUAB „Rūtagra energy“ sudarytų sandorių, įmonės turtinės padėties dėl kreditoriai nepatvirtino bankroto administratoriaus ataskaitų. Antra, bankroto administratorius atsisako bendradarbiauti, kadangi nevykdo kreditoriaus prašymų bei įpareigojimų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015). Tokios suformuotos teismų praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto skundo argumentams, kad administratoriaus netinkamumą paskirtoms pareigoms patvirtina aplinkybė, jog įmonės kreditoriai nepritarė administratoriaus veiklos ataskaitai. Vien tai, kad nebuvo patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita, savaime nesuponuoja išvados apie administratoriaus netinkamą veiklą ar kurių nors jam tenkančių pareigų nevykdymą. Viena vertus, byloje nepateikta objektyvių duomenų, pagrindžiančių bankroto proceso eigos trūkumus ar reikšmingus bankroto procedūrų pažeidimus, o apelianto argumentai, kuriais bandoma susieti ataskaitų tvirtinimo aplinkybes su administratoriaus darbo trūkumais grindžiami jo subjektyviomis prielaidomis. Kita vertus, bankroto administratorius pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog apeliantas UAB „LKU turto valdymas“ šiuo metu yra didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į susidariusią konfliktinę situaciją tarp apelianto ir bankroto administratoriaus, kurią galimai lėmė pastarojo inicijuotas teisminio procesas, siekiant nuginčyti 2012-12-12 skolos perkėlimo sandorį actio Pauliano instituto pagrindu. Minėto sandorio ir vėliau (2013-07-16) sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu apeliantas UAB „LKU turto valdymas“ įgijo finansinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei, kuris buvo patvirtintas bankroto byloje (t. 2, b. l. 91-96). Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien kreditoriaus ar grupės kreditorių konfliktiškumas su bankroto administratoriumi nėra pagrindas pakeisti paskirtą bankroto administratorių kitu bankroto administratoriumi. Sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditorių nepasitikėjimą, ir tokiu būdu užtikrinti, jog administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne vien dėl finansinių reikalavimų daugumą turinčių kreditorių valios pakeisti esamą administratorių kitu jų siūlomu kandidatu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2153/2013). Bankroto administratoriaus atstatydinimas tik dėl to, kad to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, o tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas nenurodė svarių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ netinkamumo eiti BUAB „Rūtagra energy“ bankroto administratorius pareigas, t. y. neįrodė, jog teismo paskirtasis administratorius netinkamai atlieka savo funkcijas ir / ar nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Apelianto išsakytos subjektyvios prielaidos dėl administratoriaus piktnaudžiavimo ar pasyvumo, bankrutuojančiai bendrovei neturint pakankamai lėšų administratoriaus išlaidoms atlyginti, taip pat nesudaro pagrindo spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo) būtinumo ar objektyvaus poreikio.

Pasisakydamas dėl apelianto skundo argumentų, susijusių su tuo, kad bankroto administratorius nevykdo kreditorius įpareigojimų, t. y. nesikreipė į Traktorių bei savaeigių žemės ūkio mašinų ir priekabų registrą, nenustatė įmonės turtinės padėties, formaliai atliko įmonės sandorių analizę, neanalizavo įmonės nemokumo priežasčių ir kt., apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o pateikti duomenys neįpareigoja su jais besąlygiškai sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių siekia ar pageidauja vienas ir kitas kreditorius. Bankroto administratorius yra laisvas apsispręsti dėl konkrečių procesų inicijavimo ir eigos, o kreditorių nutarimai tokiais klausimais galėtų būti tik rekomendacinio pobūdžio. Privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą kreditoriai bankroto administratoriaus atžvilgiu negali priimti (ĮBĮ 21 str., 23 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė ir nagrinėjamos bylos medžiaga tai patvirtina, kad bankroto administratorius tyrė ir vertino aplinkybės dėl buvusio įmonės vadovo piniginių lėšų (buvusių įmonės kasoje) neperdavimo, pateikė užklausimus dėl registruoto įmonės nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, teikė duomenis apie įmonės turto pasikeitimo per laikotarpį nuo 2012 - 2015 suvestinę, apie įmonės ilgalaikio turto pardavimą, nurašymą per laikotarpį nuo 2011-12-30 iki 2014-12-30, pateikė duomenis apie sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą dienos, nurodydamas sudarytų sandorių kiekį, šalis, jų pobūdį, vertino šiuos sandorius (t. 1, b. l. 128-145, t. 2, b. l. 2-11), apeliantui visą jo pageidaujamą gauti informaciją teikė ir elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 99-111).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorius pareigą atlikti administravimo veiksmus vykdė tinkamai, yra teisinga ir nepaneigta atskirojo skundo argumentais. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atstatydinti bankroto administratorių, paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                           Dalia Kačinskienė